|
Civilinė byla Nr. 2-202-1/2007
Procesinio sprendimo kategorijos: 103.1; 106.4; 106.8.1;
126.5; 126.8
|

Lietuvos apeliacinis teismas
Nutartis
Lietuvos respublikos vardu
2007 m. kovo 29 d.
Vilnius
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:
Konstantino Gurino (pirmininkas ir pranešėjas), Marytės Mitkuvienės ir Gintaro
Pečiulio,
teismo posėdyje apeliacine
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Vokietijos įmonės Daimler
Chrysler Bank, AG atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2007 m. vasario
1 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti
pareiškėjo skundą dėl bankrutuojančios AB (toliau – BAB) „Daisotra“ kreditorių
susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais, pareikštą BAB „Daisotra“
bankroto byloje Nr. B2-333-436/2007, ir
n u s t a t ė :
Kauno
apygardos teismas 2006 m. liepos 3 d. nutartimi iškėlė AB „Daisotra“ bankroto bylą,
bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo
centras“, o 2006 m. lapkričio 27 d. nutartimi patvirtino BAB „Daisotra“
kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą.
Pareiškėjas įmonė
Daimler Chrysler Bank, AG (toliau – Bankas) pateikė teismui skundą, kuriuo
prašė pripažinti negaliojančiais 2007 m. sausio 3 d. įvykusio pakartotinio BAB
„Daisotra“ kreditorių susirinkimo priimtus nutarimus: 1) pripažinti BAB
„Daisotra“ bankrutavusia ir įpareigoti administratorių kreiptis į teismą su
prašymu pripažinti BAB „Daisotra“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto;
2) nustatyti viso BAB „Daisotra“ nekilnojamojo turto 17 mln. Lt pradinę
pardavimo kainą ir 5 mln. Lt viso BAB „Daisotra“ kilnojamojo turto pradinę
pardavimo kainą. Šią nutarimo dalį ginčija ta dalimi, kuria nustatoma Bankui
priklausančių transporto priemonių pardavimo kaina; 3) patvirtinti įmonės turto
pardavimo tvarka; 4) pratęsti šiuo metu galiojančias transporto priemonių ir
nekilnojamojo turto nuomos sutartis su UAB „Vivatrans“, UAB „Daimega“, UAB
„Alytra“, UAB „Kemi ir Daisotra“, UAB „Trasrema“ ir kt. įmonėmis. Šį nutarimą
ginčija ta dalimi, kuria pratęsiamos Bankui priklausančių transporto priemonių
nuomos sutartys. Taip pat prašė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones –
sustabdyti 2007 m. sausio 3 d. pakartotinio BAB „Daisotra“ kreditorių
susirinkimo priimtų nutarimų, kuriuos pareiškėjas prašo pripažinti
negaliojančiais, vykdymą, apribojant Bankui nuosavybės teise priklausančių
transporto priemonių valdymo ir naudojimo teisę VĮ „Regitra“ Banko vardu
registruotoms transporto priemonėms ir uždraudžiant BAB „Daisotra“ transporto
priemonių realizavimą, šias transporto priemones perduodant saugoti Banko
atstovui Lietuvoje AB „Silberauto“.
Kauno apygardos
teismas 2007 m. vasario 1 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo Banko
skundą (CPK 137 str. 2 d. 1 p., ĮBĮ 21 str. 1 d. 2 p., 24 str. 5 d.). Teismas
nurodė, kad dalyvaujančiais bankroto byloje asmenimis kreditoriai pripažįstami
nuo teismo nutarties, kuria išspręstas jų reikalavimų įtraukimo į kreditorinių
reikalavimų sąrašą klausimas, priėmimo dienos, todėl ir apskųsti priimtą
kreditorių susirinkimo nutarimą įstatymas suteikia tik kreditoriams (ĮBĮ 21
str. 1 d. 2 p.). Teismas, nustatęs, kad skundą dėl kreditorių susirinkimo
priimtų nutarimų padavė įmonė Daimler Chrysler Bank, AG, kurios
reikalavimo įtraukimo į bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašą klausimas
nėra išspręstas, todėl ji nelaikytina kreditoriumi ir dalyvaujančiu asmeniu BAB
„Daisotra“ bankroto byloje bei turinčia teisę paduoti įstatymo nustatyta tvarka
skundą dėl bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo
negaliojančiais. Dėl šios priežasties paduotas skundas atsisakytinas priimti
(CPK 1 str. 1 d., 3 str. 6 d., CPK 137 str. 2 d. 1 p.). Be to, teismas nurodė,
jog teismui išnagrinėjus klausimą dėl pareiškėjo finansinio reikalavimo
įtraukimo į BAB „Daisotra“ kreditorinių reikalavimų sąrašą, jam neužkertamas
kelias pakartotinai pateikti skundą bei prašymą atnaujinti praleistą terminą
skundui paduoti dėl svarbių priežasčių. Papildomai pažymėjo, kad skundus dėl
BAB „Daisotra“ 2007 m. sausio 3 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimų
pripažinimo negaliojančiais teismui pateikė ir kiti bankrutuojančios įmonės
kreditoriai, o teismas, patenkindamas kreditoriaus A. A. skunde pareikštą
prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, 2007 m. vasario 1 d. nutartimi uždraudė BAB „Daisotra“ administratoriui vykdyti įmonei priklausančio
kilnojamojo ir nekilnojamojo turto varžytynes, iki bus išspręstas ginčas dėl 2007 m. sausio 3 d. įvykusio kreditorių susirinkimo dalies nutarimų pripažinimo negaliojančiais.
Pareiškėjas
Bankas atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2007 m.
vasario 1 d. nutartį ir perduoti klausimą apygardos teismui nagrinėti iš naujo.
Nurodo, kad 2007 m. sausio 3 d. pakartotiniame kreditorių susirinkime,
nedalyvaujant Bankui, kurio reikalavimas yra didžiausias iš visų kreditorių,
priimta nemažai Banko interesus pažeidžiančių nutarimų, kuriais be kita ko
nuspręsta ir dėl Bankui pagal paskolos sutartis Nr. 67691533, 67656034,
67981804, 67981804, 67981807, 67981811, 67981813 ir 67981819 priklausančių
krovinių automobilių priekabų bei puspriekabių ir kuriuos skundu pareiškėjas ir
siekia nuginčyti. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, jog jis nėra bankroto
byloje dalyvaujantis asmuo ir nurodo, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi
teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista jo
teisė ar ginčijama teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nurodo, jog ir pagal
ĮBĮ 3 straipsnį įmonės kreditoriais laikytini asmenys, turintys teisę reikalaut
iš įmonės įvykdyti prievolę ir įsipareigojimus, o Bankas atitinka šį
apibrėžimą, nes 2006-08-22 pareiškė bankroto administratoriui 8 234 250,53 Lt
dydžio finansinį reikalavimą. Teigia, jog kreipėsi į bankroto administratorių
reikalaudamas suteikti informaciją apie Bankui priklausančių transporto
priemonių naudotojus ir uždrausti toliau neteisėtai naudotis Bankui nuosavybės
teise priklausančiomis transporto priemonėmis bei grąžinti jas Banko nurodytam
asmeniui, tačiau administratorius nesuteikė informacijos ir nesiėmė uždrausti
pareiškėjo interesus pažeidžiančius veiksmus. Pažymi, jog teismo argumentai,
jog ir kiti kreditoriai yra pateikę skundus dėl nurodyto kreditorių susirinkimo
nutarimų bei vieno jų prašymu teismas yra pritaikęs laikinąsias apsaugos
priemones, neužtikrina apelianto interesų. Nurodo, kad kiti kreditoriai ginčija
jų teises pažeidžiančius nutarimus, o ne pareiškėjo teises pažeidžiančius
interesus. Laikinoji apsaugos priemonė- draudimas vykdyti viešas varžytynes
pritaikyta užtikrinti kitų pareiškėjų skundus, o ne pareiškėjo. Pažymi, jog
pareiškėjo interesus pažeidžia jam priklausančių transporto priemonių
nuomojimosi sutarčių pratęsimas, nes šis turtas yra greitai nuvertėjantis,
todėl Bankas gali prarasti teisę realizuoti finansuojamą objektą.
Bankroto administratorius
atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad teismo nutartis
yra teisėta ir pagrįstas, o pareiškėjas turi savo teise ginti įstatymų
nustatyta tvarka. Teismas pagrįstai nurodė, jog pareiškėjas nėra bankroto
byloje dalyvaujantis asmuo, kol nepatvirtintas jo finansinis reikalavimas,
todėl ir neturi teisės ginčyti kreditorių susirinkimo nutarimų.
Atskirasis
skundas tenkintinas.
Teismas,
spręsdamas ieškinio ar kitos procesinio dokumento (šiuo atveju – skundo)
priėmimo klausimą, turi patikrinti ne tik jo formos ir turinio reikalavimus,
nustatytus CPK 111-114 straipsniuose bei specialiuose teisės normose (ĮBĮ),
tačiau ir tai, ar asmuo apskritai turi teisę kreiptis į teismą dėl teisminės
gynybos. CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, kuriuo ir buvo atsisakyta
priimti aukščiau nurodytą pareiškėjo skundą, nustato, kad teismas atsisako
priimti ieškinį, jeigu jis nenagrinėtinas teisme. Šiuo pagrindu atsisakoma
priimti ieškinį, jei ginčas apskritai nepriskirtinas nagrinėti teismams arba,
jei byla nenagrinėtina civilinio proceso tvarka. Nurodytas atsisakymo priimti
ieškinį (skundą) teisinis pagrindas taikytinas atsižvelgiant į Konstitucijos 30
straipsnio ir CPK 5 straipsnio nuostatas, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo
turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta jo
pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymų saugomas interesas, bei CPK 24
straipsnio 2 dalies nuostatą, kad, iškilus abejonių arba esant galiojančių
įstatymų kolizijai dėl konkretaus ginčo priskyrimo teismui, ginčas nagrinėtinas
teisme. Taigi, įstatymuose įtvirtintas prioritetinis teisminis teisių gynybos
būdas. Beje, pažymėtina, kad ieškinio (skundo) priėmimo stadijoje sprendžiami
tik procesinio pobūdžio klausimai, tačiau ne šalių materialiojo teisinio
santykio turinys ar aplinkybės, susijusios su asmens teise į reikalavimo
patenkinimą.
Šioje byloje
pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl kreditorių
susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais dėl to, jog nepatvirtinus šio
kreditoriaus reikalavimo, jis netapo byloje dalyvaujančiu asmeniu ir, teismo
nuomone, neįgijo teisės paduoti skundus dėl bankrutuojančios įmonės kreditorių
susirinkimo nutarimų, nors teismui buvo žinoma, jog šis asmuo yra pareiškęs
reikalavimą bankrutuojančiai įmonei įstatymo nustatyta tvarka ir terminais (9
t., b. l. 50). Kolegijos nuomone, ši teismo išvada padaryta skubotai,
neįsigilinus į proceso teisės normas, reglamentuojančias byloje dalyvaujančių
asmenų sąvoką, bylos įrodymus, patvirtinančius priešingas išvadas.
Bankrutuojančios
įmonės kreditorių susirinkimo nutarimai gali būti apskųsti teismui per
keturiolika dienų nuo dienos, kai kreditorius sužinojo apie nutarimo priėmimą
(ĮBĮ 24 str. 5 d.). Pagal ĮBĮ 3 straipsnį įmonės kreditoriai yra asmenys,
turintys teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles ar įsipareigojimus, t.
y. pateikta kreditorių sąvoka materialiąja prasme, tačiau bankroto procesą
teisme reglamentuoja ir civilinio proceso teisės normos, kurios įtvirtintos CPK
(ĮBĮ 10 str. 1 d.). Pagal CPK 37 straipsnio 1 dalį dalyvaujančiais byloje
asmenimis laikomi proceso dalyviai, kurie turi teisinį suinteresuotumą bylos
baigtimi. Teismas netyrė pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurios galėtų
patvirtinti jo suinteresuotumą paduoti skundą dėl nurodytų kreditorių
susirinkimo nutarimų.
Bylos
duomenimis, pareiškėjas dar 2006 m. rugpjūčio mėnesį pareiškė 8 234 250,53 Lt
finansinį reikalavimą bankrutuojančiai įmonei (9 t., b. l. 50), kuris, kaip
nurodo pareiškėjas, susidarė BAB „Daisotra“ neįvykdžius piniginių prievolių
pagal su pareiškėju sudarytas paskolos sutartis, kuriomis buvo finansuojamas
transporto priemonių įsigijimas (12 t.). Pažymėtina, kad pagal paskolos
sutartis, kaip nurodo pareiškėjas, transporto priemonių nuosavybės teisės iki
bus galutinai atsiskaityta už jas su pareiškėju priklauso pareiškėjui. Be to,
prie 2006-07-14 pranešimo apie paskolos sutarčių nutraukimą buvo pridėtas ir
transporto priemonių, kurios grąžintinos neįvykdžius sutarčių, sąrašas (12 tome
esantis 5 priedas). Prie skundo pareiškėjas taip pat nurodė transporto
priemones, kurios įregistruotos jo vardu (kaip savininko), o BAB „Daisotra“
buvo tik nurodytų transporto priemonių naudotojas iki išmokės jų įsigijimui
suteiktą paskolą (11 t., b. l. 7-11). Bankroto administratorius dar 2006-11-20
pateikė teismui kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus, tarp jų ir
pareiškėjo finansinį reikalavimą, kurį ginčija (9 t., b. l. 50, 57). BAB
„Daisotra“ kreditorių susirinkimas, įvykęs 2007 m. sausio 3 d., tarp kitų
nutarimų priėmė ir šiuos nutarimus (10 t., b. l. 5-39): nustatė 5 mln. Lt viso
kilnojamojo turto, įskaitant transporto priemones, pradinę pardavimo kainą,
nutarė jį parduoti kaip kompleksą, nusprendė tęsti galiojančias transporto
priemonių nuomos sutartis su UAB „Vivatrans“, UAB „Daimega“, UAB „Alytra“, UAB
„Kemi ir Daisotra“, UAB „Transrema“ ir kt.
Atsižvelgiant
į išdėstytas aplinkybes, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas
nepagrįstai formaliai sprendė pareiškėjo Daimler Chrysler Bank, AG skundo
dėl nurodyto kreditorių susirinkimo nutarimų nuginčijimo priėmimo klausimą,
neįvertinęs jo teisinio suinteresuotumo kreditorių susirinkime priimtais
nutarimais, kuriais nustatyta galimai jam priklausančių transporto priemonių
pardavimo kaina, tvarka, apsunkinimas trečiųjų asmenų teisėmis (nuoma), dėl ko
neteisingai ir nepagrįstai atsisakė priimti jo skundą dėl kreditorių
susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais (CPK 37 str. 1 d., ĮBĮ 3 str.,
24 str. 5 d.).
Atkreiptinas
dėmesys, kad teismo nurodytas atsisakymo priimti skundą teisinis pagrindas (CPK
137 str. 2 d. 1 d.) taikytinas tik tuomet, kai ginčas apskritai nenagrinėtinas
teisme. Tuo tarpu pats teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog, išsprendus
pareiškėjo reikalavimo patvirtinimo klausimą, pareiškėjas turės teisę kreiptis
į teismą su tokiu skundu, be to, teismas yra priėmęs kitų kreditorių skundus
dėl to paties kreditorių susirinkimo nutarimų, kas patvirtina, jog toks ginčas
nagrinėtinas teisme. Be to, ir CPK 5 straipsnio, 24 straipsnio 2 dalies, 37
straipsnio 1 dalies nuostatos duoda pagrindo teigti, jog suinteresuotas asmuo
turi teisę į teisminę jo interesų gynybą. Net ir ĮBĮ nurodytos nuostatos,
numatančios kreditoriaus teisę apskųsti kreditorių susirinkimo nutarimus,
imperatyviai nenurodo, kad teisę apskųsti kreditorių susirinkimo nutarimus turi
tik tie kreditoriai, kurių reikalavimai yra patvirtinti teismo nutartimi. Todėl
teismo formali išvada, jog pareiškėjas neturi teisės pareikšti skundo dėl
kreditorių susirinkimo nutarimų, liečiančių jo interesus, galbūt netgi ir
pažeidžiančių jo teises, dėl to, kad jo reikalavimas nėra patvirtintas, neduoda
pagrindo teigti, jog jis nėra suinteresuotas ir neatima iš jo teisės ginčyti
nurodytus kreditorių susirinkimo nutarimus, kuriais nuspręsta dėl jam
priklausančių transporto priemonių pardavimo kainos, tvarkos, nuomos sutarčių
pratęsimo. Be to, teismas, suteikdamas prioritetą pareiškėjo Banko reikalavimų
patvirtinimo klausimo išsprendimui ir atsisakydamas priimti jo skundą tik tuo
pagrindu, kad jo reikalavimas dar nepatvirtintas, netinkamai taikė civilinio
proceso įstatymą, pirmiau neišsprendęs pareiškėjo reikalavimų patvirtinimo
klausimo (CPK 338 str., 329 str. 1 d.).
Dėl to
pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir pareiškėjo skundo dėl
kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais priėmimo klausimas
perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 338, 329, 330
str., 320 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija,
vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 3 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Kauno apygardos teismo 2007 m.
vasario 1 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo
įmonės Daimler Chrysler Bank, AG skundo dėl 2007 m. sausio 3 d.
pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais
priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
|
Teisėjai
|
Konstantinas Gurinas
Marytė Mitkuvienė
Gintaras Pečiulis
|