Civilinė byla Nr. e2-1798-934/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00276-2022-6

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.5

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 6 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Terebeiza,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Zip travel“ ieškinį atsakovei biudžetinei įstaigai Lietuvos transporto saugos administracijai dėl sprendimo viešajame pirkime panaikinimo; išvadą byloje teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba,

n u s t a t ė : 

I. Dalyvaujančių byloje asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių ir argumentų santrauka

1.       Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Zip travel“ (toliau – ieškovė) pateikė teismui ieškinį atsakovei biudžetinei įstaigai Lietuvos transporto saugos administracijai (toliau – atsakovė) dėl perkančiosios organizacijos sprendimo, priimto viešajame Tarnybinių kelionių organizavimo paslaugų pirkime Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – pirkimas), panaikinimo.

2.       Ieškinys ir dublikas iš esmės grindžiami šiomis aplinkybėmis ir argumentais (1 t., b. l. 1-10; 63-64):

2.1.       Pasiūlymai turi būti vertinami turiningai, įsigilinant į pasiūlymo turinį, o ne formą, kadangi būtent turiningasis vertinimas turi pirmenybę prieš formalumus;

2.2.       Pirkimo sąlygų 4 priede atsakovė nurodė, jog perkančioji organizacija, siekdama patikslinti informaciją apie sutektas paslaugas ir specialisto vaidmenį jas teikiant, pasilieka teisę be išankstinio įspėjimo susisiekti su tiekėjo nurodytu užsakovo kontaktiniu asmeniu;

2.3.       Atsakovės komisijos nariai iš jiems pateiktos informacijos galėjo ir turėjo daryti prielaidą, kad minima J. Š. ir J. G. yra tas pats asmuo, tiesiog pavardė yra pakitusi po IATA sertifikato išdavimo dėl sudarytos santuokos. Svarbu tai, kad atsakovas būtent tokią išvadą apie nurodytų J. sutaptį ir padarė, nes informuodamas ieškovę apie jo pasiūlymo vertinimo rezultatus tą tiesiogiai paminėjo – nurodė, jog pritrūko duomenų apie tai, jog J. Š. ir J. G. yra tas pats asmuo;

2.4.       Nurodytas nesusipratimas galėjo ir turėjo būti nesudėtingai pašalintas, atsakovei paprašius ieškovę paaiškinti atsakovei abejonių sukėlusią aplinkybę. To nepadarius, kartu atsisakius priimti ir vertinti J. Š. santuokos liudijimą, kurį ieškovė teikė kartu su pretenzija, neatsižvelgusi į ieškovės pretenzijoje pateiktus paaiškinimus, atsakovė nepagrįstai formalizavo savo atliekamas ieškovės pasiūlymo vertinimo procedūras, pažeidė pagrindinį viešųjų pirkimų tikslą, skaidrumo, proporcingumo ir lygiateisiškumo principus (Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 1, 17 straipsniai, 45 straipsnio 3 dalis, 55 straipsnio 9 dalis), pirkimo sąlygų 9.3 punktą;

2.5.       Tiekėjui pagal atsakovės pirkimo sąlygas buvo galima nurodyti keletą specialistų, skiriamų sutarties su atsakove vykdymui, jų, minėta, ieškovė nurodė 9. Tuo atveju, jeigu atsakovė laikė, jog J. Š. kvalifikacija nepakankama, jog už ją skirti maksimalų 21 balų kiekį, atsakovė galėjo ir turėjo vertinti bet kurį kitą ieškovės specialistą, kurių visų darbas, patirtas organizuojant keliones, viršijo 5 metų darbo stažą, ir kurie visi turi IATA sertifikatą, ir kurių kiekvieno kvalifikacija būtų buvusi įvertinta maksimaliu 21 balų skaičiumi pagal aptariamą P12 parametrą kaip didesnė nei J. Š. tokiu atveju;

2.6.       Nagrinėjamas atvejis nesusijęs su ieškovės pasiūlymo keitimu siaurąja prasme, nes ieškovė nepakeitė ir neturėjo poreikio pakeisti atsakovei pateikto savo specialistų sąrašo. Paaiškinimas aplinkybės, jog dėl santuokos yra pakitusi ieškovės darbuotojos pavardė, niekaip nesusijęs su pasiūlymo keitimu. Todėl pirma, atsakovei kilus abejonei dėl ieškovės darbuotojos pavardės, kuri nurodyta kitaip skirtinguose atsakovei pateiktuose dokumentuose, atsakovė privalėjo kreiptis į ieškovę dėl tokios abejonės išaiškinimo. To nepadariusi, atsakovė privalėjo atsižvelgti į ieškovės pretenzijoje pateiktus išaiškinimus, pateiktą darbuotojos santuokos liudijimą, juos vertinti ir pakeisti ieškovės pasiūlymo vertinimo rezultatus;

2.7.       Net jeigu sutikti su atsakovės argumentais esą nagrinėjamu atveju ieškovė pakeitė savo pasiūlymą siaurąja prasme, su kuo ieškovė nesutinka ir nesutiks, matyti, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, atsakovė privalėjo į pateiktus paaiškinimus atsižvelgti ir ieškovės pasiūlymą įvertinti iš naujo suteikdama jai papildomą ekonominio naudingumo balą;

3.       Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepimas, triplikas iš esmės grindžiami šiomis aplinkybėmis ir argumentais („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“, DOK-9865, DOK-12646 1t., b. l. 56; 68):

3.1.       Kartu su pasiūlymu iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos nebuvo pateiktas dokumentas (santuokos liudijimas ar kt.) leidžiantis vertinimo metu nustatyti, kad „J. S.“ yra „J. G.“. Atsakovė pasiūlymų vertinimo metu nesikreipė į ieškovę patikslinti informacijos dėl J. G. ir J. S. tapatybių nustatymo, kadangi naujų duomenų pateikimas, tikslinant (aiškinant) pasiūlymą siaurąja prasme, kasacinio teismo vertinimu, lemia draudžiamą jo keitimą.

3.2.       Pasiūlymas siaurąja prasme iš esmės reiškia tą pasiūlymo dalį, kuria tiekėjas siūlo viešojo pirkimo sutarties objektą, nurodo jo savybes, kainą, sutarties vykdymo aplinkybes ir pan. Atitinkamai VPĮ 45 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos sąlygos tik dėl reikalavimų tiekėjams atitikties tikslinimo, tačiau nėra reglamentuotas pasiūlymų siaurąja prasme tikslinimas;

3.3.       Tiekėjo pasiūlymo dokumentai ar duomenys, kurie nepatenka į VPĮ 45 straipsnio 3 dalyje nurodytų duomenų apimtį, t. y. duomenys ar dokumentai, susiję su pirkimo objektu, jo techninėmis charakteristikomis, sutarties vykdymo sąlygomis ar pasiūlymo kaina yra tikslinami ne pagal VPĮ 45 straipsnio 3 dalį, o pagal VPĮ 55 straipsnio 9 dalį. Atitinkamai, nurodytų duomenų ar dokumentų tikslinimui yra taikoma teismų praktika dėl pasiūlymų tikslinimo siaurąja prasme;

3.4.       Vertinama paslaugų kokybė, už kurią suteikiami balai, yra tiesiogiai susijusi su pirkimo objektu, jo techninėmis charakteristikomis, sutarties vykdymo sąlygomis, todėl priskiriama reikalavimams siaurąja prasme;

3.5.       Vadovaujantis VPĮ 45 straipsnio 3 dalimi ir pirkimo sąlygų 9.3 punkto nuostatomis, atsakovė turėtų pareigą kreiptis į ieškovę dėl pasiūlymo patikslinimo, papildymo arba paaiškinimo tik tokiu atveju, kuomet atsakovo nustatyti neatitikimai / netikslumai pagal savo pobūdį gali būti ištaisomi nekeičiant tokio pasiūlymo esmės;

3.6.       Viešųjų pirkimų tarnybos parengtose gairėse „Pasiūlymų vertinimas“ nurodyti keli aspektai dėl pasiūlymo siaurąja prasme vertinimo: „jei reikalingas atskiras, gan detalus ir tikslus pasiūlymo patikslinimas, papildymas naujais duomenimis ir tokiu būdu atliktas trūkumo ištaisymas priklauso išimtinai nuo jį atliekančio subjekto, toks pasiūlymo paaiškinimas keičia pasiūlymą iš esmės“, „naujų duomenų pateikimas paaiškinant pasiūlymą vertintinas kaip pasiūlymo keitimas“;

3.7.       Kasacinis teismas dėl pasiūlymo siaurąja prasme vertinimo yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai tiekėjo pasiūlyme siaurąja prasme nustatomi reikšmingi trūkumai ir kai net pagal turiningojo vertinimo principą, atsižvelgiant į dokumentų visumą, perkančiosios organizacijos negali konstatuoti jo atitikties iškeltiems reikalavimams, tuomet tiekėjo paaiškinimai kaip keičiantys pasiūlymą iš esmės yra nepriimtini ir toks pasiūlymas atmestinas; net jei tiekėjo padaryta klaida būtų akivaizdi (techninė), ji negali būti kvalifikuojama kaip redakcinio pobūdžio ir paprastai ištaisytina, jei identifikuotą trūkumą galima pašalinti tik iš naujo teikiant duomenis ar net visą pasiūlymą. Taigi, naujų duomenų pateikimas, tikslinant (aiškinant) pasiūlymą siaurąja prasme, kasacinio teismo vertinimu, paprastai lems draudžiamą jo keitimą;

3.8.       Pirkimo sąlygų 4 priedo „Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai ir tvarka“ 2 lentelės antro parametro (P12) dalyje „Reikalavimo išpildymas“ aiškiai nurodyta, kad jeigu tiekėjas siūlo daugiau nei 1 (vieną) specialistą – vertinamas didžiausią darbo patirtį kelionių organizavimo srityje turintis specialistas. Didžiausią darbo patirtį turintis specialistas buvo J. G., kurią atsakovė ir vertino. Ieškovė teikdama pretenziją atsakovei neginčijo fakto, kad didžiausią darbo patirtį kelionių organizavimo srityje turinti specialistė yra būtent J. G. Ieškovė teikdama pretenziją atsakovei pripažino faktą, kad iš visų pasiūlyme pateiktų specialistų didžiausią patirtį turinti specialistė yra būtent J. G.;

3.9.       Ieškovės motyvai dėl kitų specialistų vertinimo yra nepagrįsti, nes ginčo objektas nėra aplinkybė, ar teisingai atsakovė pasirinko vertinimui specialistą iš ieškovės pateikto specialistų sąrašo;

3.10.       Bet kuris subjektas pagal bonus pater familias principą būtų iš anksto su pasiūlymu pateikęs dokumentus, pagrindžiančius, kad du asmenys su skirtingomis pavardėmis yra tas pats asmuo. Ieškovei to nepadarius pasekmės turi kilti ne atsakovei, o ieškovei.

4.       Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – VPT) pateikė išvadą, kuri iš esmės grindžiama šiomis aplinkybėmis ir argumentais („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“, DOK-12361, 1 t., b. l. 67):

4.1.       Ekonominio naudingumo kriterijų nustatymas, juose nurodant, kad papildomi balai bus skiriami už didesnę tiekėjo darbuotojų patirtį, reiškia, kad siekiama užtikrinti geresnę sutarties įvykdymo kokybę. Dėl to, kriterijumi P12 vertinama informacija yra glaudžiai susijusi su pirkimo objektu, pirkimo sutarties vykdymo sąlygomis, t. y. „pasiūlymu siaurąja prasme“, todėl pirkimo dokumentai šiame etape tikslinami vadovaujantis VPĮ 55 straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka;

4.2.       VPĮ 55 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad „<...> perkančioji organizacija gali prašyti dalyvių <...> paaiškinti savo pasiūlymus, tačiau ji negali prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pasiūlymo <...> esmės <...> padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentus“, analogiškos nuostatos nustatytos ir konkurso sąlygų 9.3 punkte. Kasacinis teismas dėl šios VPĮ nuostatos yra pasisakęs, kad tais atvejais, kai perkančioji organizacija nustato, jog tiekėjo pasiūlyme yra tokio pobūdžio trūkumų, kuriuos leidžiama paaiškinti ar patikslinti nekeičiant pasiūlymo esmės, ji (pirkėja) privalo kreiptis į tiekėją jam siūlydama (prašydama) paaiškinti redakcinio pobūdžio, objektyviai nustatytinus, paprastai ištaisytinus ar paaiškintinus netikslumus. Perkančiosios organizacijos diskrecija šiuo aspektu iš esmės reiškiasi ne sprendimu leisti arba ne tiekėjui paaiškinti pasiūlymą, o įvertinimu, ar pasiūlymo trūkumo pobūdis leidžia jį pataisyti;

4.3.       Šiuo atveju, paaiškinti, kad siūloma specialistė J. G. ir IATA sertifikate nurodyta J. S. yra tas pats asmuo, VPT nuomone, buvo galima, nes toks paaiškinimas nekeičia pasiūlymo esmės, kadangi su pasiūlymu pateikti dokumentai (Specialistų sąrašas, IATA sertifikatas, CV ir pan.) ir pasiūlyme nurodytas specialistas nėra keičiami, tik pateikiamas įrodymas, t. y. santuokos liudijimas, kad specialistė pakeitė pavardę ir kad tai yra tas pats asmuo.

Ieškinys tenkintinas.

II. Ginčo esmė

5.       Ginčas tarp šalių kilo dėl ieškovei ekonominio vertinimo metu neskirto 1 papildomo balo, skiriamo už tiekėjo turimą IATA sertifikatą.

6.       Ieškovė iš esmės įrodinėjo, jog pasiūlymo netikslumas galėjo ir turėjo būti nesudėtingai pašalintas atsakovei paprašius ieškovės paaiškinti atsakovei abejonių sukėlusią aplinkybę dėl ieškovės darbuotojos pavardės (J. G. ir IATA sertifikate nurodytas asmuo J. S. yra tas pats asmuo). Paaiškinimas aplinkybės, jog dėl santuokos yra pakitusi ieškovės darbuotojos pavardė, nesusijęs su pasiūlymo keitimu.

7.       Atsakovė iš esmės įrodinėjo, jog vertinama paslaugų kokybė, už kurią suteikiami balai, yra tiesiogiai susijusi su pirkimo objektu, jo techninėmis charakteristikomis, sutarties vykdymo sąlygomis, todėl priskiriama reikalavimams siaurąja prasme. Atsakovė turėtų pareigą kreiptis į ieškovę dėl pasiūlymo patikslinimo, papildymo arba paaiškinimo tik tokiu atveju, kuomet atsakovo nustatyti neatitikimai / netikslumai pagal savo pobūdį gali būti ištaisomi nekeičiant tokio pasiūlymo esmės.

III. Byloje nustatytos teisės taikymui reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

8.       Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovė vykdo viešąjį tarnybinių kelionių organizavimo paslaugų pirkimą (pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini)) skelbiamos apklausos būdu (1 t., b. l. 11-24). Remiantis pirkimo sąlygų 5.7 punktu (1 t., b. l. 17), pasiūlymą turėjo sudaryti dvi dalys: techninis pasiūlymas (Pirkimo sąlygų 2 priedo pasiūlymo formos A dalis „Techninė informacija ir duomenys apie tiekėją“) ir finansinis pasiūlymas (Pirkimo sąlygų 2 priedo pasiūlymo formos B dalis „Kainos“). Remiantis konkurso sąlygų 8.3.1 – 8.3.2 punktais (1 t., b. l. 20), pateiktus pasiūlymus numatyta vertinti etapais – pirmiausia numatyta vertinti techninę pasiūlymų dalį, vėliau pereiti prie antrosios pasiūlymo dalies, kurioje nurodytos kainos, vertinimo. Įvertinusi pateiktų pasiūlymų pirmąją dalį, perkančioji organizacija apie vertinimo rezultatus informavo ieškovę 2022 m. vasario 11 d. pranešimu (1 t., b. l. 32-33). Atsakovė paaiškino ieškovei, kad jos pasiūlymo pirmoji dalis nesurinko maksimalaus 30-ties balų skaičiaus, o surinko tik 29. Nurodė, kad pagal vieną parametrą (P12 ) – „už sutarties vykdymą atsakingo specialisto (-ų) darbo patirtis“ – skiriama 20 balų (1 t., b. l. 26). Atsakovė nurodė, kad tiek balų skyrė, nes vertino didžiausią darbo patirtį kelionių organizavimo srityje turinčią ieškovės specialistę J. G. Paaiškino, kad papildomas vienas balas už šios specialistės darbo patirtį nebuvo skirtas dėl to, jog nepateikti dokumentai, patvirtinantys, kad siūloma specialistė J. G. ir IATA sertifikate nurodyta J. S. yra tas pats asmuo. Nesutikdama su tokiu savo pasiūlymo pirmosios dalies vertinimu ieškovė kreipėsi į atsakovę su pretenzija. Pretenzijoje paaiškino, kad J. S. ir J. G. yra tas pats asmuo, pateikė tai patvirtinantį nurodytos darbuotojos santuokos liudijimą, prašė atsakovės panaikinti sprendimą dėl ieškovo pasiūlymo techninės dalies (Paslaugų kokybė) įvertinimo, atlikti pakartotinį ieškovės pasiūlymo vertinimą (1 t., b. l. 34-35). Išnagrinėjusi ieškovės pretenziją atsakovė nusprendė ją atmesti, apie tai informavo ieškovę raštu. Atsakovė nurodė, kad nepriima ir nevertina ieškovės pateikto nurodytos specialistės santuokos liudijimo, nes tokiu būdu būtų atliktas neteisėtas pasiūlymo keitimas (1 t., b. l. 37-39).

Dėl pasiūlymo siaurąja prasme 

9.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad reikalavimai, kuriuos perkančiosios organizacijos nurodo pirkimo dokumentuose, iš esmės skirstomi į dvi dideles grupes: a) reikalavimus tiekėjams, o į juos įeina tiekėjų kvalifikacijos ir neigiamo pobūdžio sąlygos ir kiti reikalavimai tiekėjams (pvz., nuostatos dėl bendro kelių dalyvių dalyvavimo pirkime teikiant bendrą pasiūlymą); ir b) reikalavimus pasiūlymui siaurąja prasme. Pasiūlymas siaurąja prasme iš esmės reiškia tą pasiūlymo dalį, kuria tiekėjas siūlo viešojo pirkimo sutarties objektą, nurodo jo savybes, kainą, sutarties vykdymo aplinkybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-415/2016).

10.       VPĮ 55 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog perkančioji organizacija ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą išrenka pagal pirkimo sutarčiai įvykdyti paskirtų darbuotojų organizavimą, kvalifikaciją ir patirtį, kai tai daro reikšmingą įtaką pirkimo sutarties įvykdymo kokybei. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su VPT nuomone, jog nagrinėjamu atveju kriterijumi P12 vertinama informacija yra glaudžiai susijusi su pirkimo objektu, pirkimo sutarties vykdymo sąlygomis, t. y. „pasiūlymu siaurąja prasme“, todėl pirkimo dokumentai šiame etape gali būti tikslinami VPĮ 55 straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka.

Dėl ieškovės pasiūlymo vertinimo

11.       VPĮ 55 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad vadovaudamasi VPĮ 45 straipsnio 3 dalimi, perkančioji organizacija gali prašyti dalyvių patikslinti, papildyti arba paaiškinti savo pasiūlymus, tačiau ji negali prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pasiūlymo esmės – pakeisti kainą arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus. VPĮ 45 straipsnio 3 dalis numato, jog jeigu kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius, neišsamius ar klaidingus dokumentus ar duomenis apie atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams arba šių dokumentų ar duomenų trūksta, perkančioji organizacija privalo nepažeisdama lygiateisiškumo ir skaidrumo principų prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos dokumentus ar duomenis patikslinti, papildyti arba paaiškinti per jos nustatytą protingą terminą.

12.       Pirkimo sąlygų 9.3.3 punkte numatyta, kad tiekėjo pasiūlymo dokumentai ar duomenys gali būti tikslinami, pildomi ir paaiškinami, tačiau negali būti pateikiami nauji dokumentai ar duomenys. Tikslinant, pildant ir paaiškinat šiuos dokumentus ir duomenis neleidžiama pakeisti pasiūlymo esmės – pakeisti kainą arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių Pirkimo sąlygų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo sąlygų reikalavimus.

13.       Aiškindamas VPĮ 55 straipsnio 9 dalį kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog tai iš esmės procedūrinio pobūdžio norma, joje expressis verbis neįtvirtinta absoliuti perkančiųjų organizacijų pareiga dėl bet kokio pobūdžio tiekėjų pasiūlymų siaurąja prasme trūkumo juos atmesti. Priešingai – šioje normoje įtvirtinta jų pareiga spręsti, ar ir kaip reikia tiekėjams patikslinti savo pasiūlymų trūkumus. Dėl to VPĮ 55 straipsnio 9 dalies taikymo rezultatas – leidimas ar draudimas paaiškinti, patikslinti pasiūlymą siaurąja prasme – bet kokiu atveju negali būti nesuderinamas su proporcingumo, protingumo, sąžiningumo imperatyvais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-11-11 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020). Formalių trūkumų ištaisymas nelaikytinas esminiu pasiūlymo keitimu, nesuponuoja netinkamo pasiūlymo pakeitimo į tinkamą; tokia išvada koreliuoja ir su Direktyvos 2004/18 nuostatų aiškinimu Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) praktikoje (žr. pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-468-469/2020 65 punktą).

14.       Kasacinio teismo ne kartą pabrėžtas turinio viršenybės prieš formą principas viešuosiuose pirkimuose vertinant tiek tiekėjų, tiek perkančiosios organizacijos veiksmus. Jo esmė – formalizuotas viešųjų pirkimų procedūrų reguliavimas neturi viršenybės prieš perkančiosios organizacijos ir tiekėjų veiksmus, jei šie atitinka teisės normų ir viešo konkurso sąlygų esmę ir jomis siekiamus tikslus. Šis principas ypač aktualus dėl pasiūlymų nagrinėjimo, vertinant, ar perkančioji organizacija pagrįstai atmetė tiekėjo pasiūlymą dėl jame aptiktų trūkumų ar netikslumų, t. y. ar tinkamai sprendė dėl tiekėjo pasiūlymo turinio ir formos pusiausvyros (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-19 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-468-469/2020 68 punktą).

15.       

16.       Pirkimo sąlygų 4 priedo ,,Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai ir tvarka“ antrame parametre (P12) nustatyta, jog specialisto kvalifikacija bei tai patvirtinantys dokumentai vertinami skiriant: 0 balų, jei tiekėjas nenurodo specialisto, kuris bus paskirtas komunikacijai su perkančiąją organizacija arba nurodo, kad paskirtas specialistas turi iki 1 (vienų) metų darbo patirtį kelionių organizavimo srityje ir neturi IATA sertifikato arba lygiaverčio dokumento; 5 balus, jei tiekėjo paskirtas specialistas turi nuo 1 (vienų) iki 2 (dviejų) metų darbo patirtį kelionių organizavimo srityje; 10 balų, jei tiekėjo paskirtas specialistas turi nuo 2 (dvejų) iki 3 (trijų) metų darbo patirtį kelionių organizavimo srityje; 15 balų, jei tiekėjo paskirtas specialistas turi nuo 3 (trijų) iki 4 (keturių) metų darbo patirtį kelionių organizavimo srityje; 20 balų, jei tiekėjo paskirtas specialistas turi nuo 4 (keturių) iki 5 (penkių) metų darbo patirtį kelionių organizavimo srityje. 1 papildomas balas skiriamas, jei tiekėjo paskirtas specialistas turi IATA sertifikatą arba lygiavertį dokumentą. Maksimali vertinama tiekėjo siūlomo specialisto darbo patirtis kelionių organizavimo srityje – 5 metai. Suteikiamas 1 (vienas) (aukščiausias) balas ir 1 (vienas) papildomas balas, šie balai sumuojami.

17.       Nagrinėjamu atveju byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovė, vertindama pasiūlymą bei neskirdama papildomo balo, nurodė, jog papildomas vienas balas už specialistės darbo patirtį nebuvo skirtas dėl to, jog nepateikti dokumentai, patvirtinantys, kad siūloma specialistė J. G. ir IATA sertifikate nurodyta J. S. yra tas pats asmuo. Ieškovė pretenzijoje paaiškino, kad J. S. ir J. G. yra tas pats asmuo bei pateikė santuokos liudijimą (žr., 8 punktą). Vertinant šias byloje nustatytas aplinkybes formuojamos teismų praktikos kontekste (žr., 13-15 punktus), darytina išvada, jog J. G. santuokos liudijimo pateikimas nelaikytinas ieškovės pasiūlymo, jo esmės pakeitimu, taip pat nelaikytinas ieškovės specialisto keitimu. Pateiktu įrodymu (santuokos liudijimu) iš esmės siekiama pagrįsti aplinkybę, jog ieškovės nurodyta specialistė J. S. ir J. G. yra tas pats asmuo pakeitęs pavardę. Taigi, ieškovės pateikto pasiūlymo trūkumo pobūdis leido jį ištaisyti nekeičiant pasiūlymo esmės, todėl atsakovė turėjo pareigą kreiptis į ieškovę paaiškinti esamą netikslumą (žr., 11, 12 punktus), tačiau šios pareigos neįvykdė. Atsakovės formalus situacijos interpretavimas, grindžiamas išimtinai pasiūlymo pateikimo faktu, tačiau nevertinant trūkumų pobūdžio, nesudaro nei faktinio, nei teisinio pagrindo daryti priešingos išvados.

18.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog ieškovės reikalavimas panaikinti atsakovės sprendimą, 2022-02-11 persiųsta pranešimu Nr. 10264510, dėl ieškovo pasiūlymo techninės dalies įvertinimo (1 t., b. l. 32-33), yra pagrįstas, todėl tenkintinas. 

19.       Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai bei aplinkybės yra teisiškai nereikšmingi sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk vs. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-11-12 sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

20.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisia iš antrosios šalies. Teismui tenkinus ieškinį, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės nepriteistinos.

21.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85, patvirtinti užmokesčio dydžiai (toliau – Rekomendacija). Tačiau tai nereiškia, kad teismas privalo priteisti maksimalų rekomendacijose nurodytą dydį, nes ne visos sumos, skirtos advokato pagalbai apmokėti, teismo gali būti pripažintos pagrįstomis, kadangi teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009).

22.       Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė patyrė 6360,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 310,00 Eur žyminis mokestis (už ieškinį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) ir 6050,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Ieškovės prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma mažintina iki 3000,00 Eur. Viena vertus, ieškovė savalaikiai pateikė procesinius dokumentus bei pakankamai aiškiai pasisakė dėl ginčo dalyko. Kita vertus, teismas įvertinęs tai, kad ginčas nėra sudėtingas faktinių aplinkybių tyrimo požiūriu, teisės taikymo požiūriu, teisminis nagrinėjimas vyko rašytinio proceso tvarka, pateiktame triplike iš esmės pakartotos atsiliepime nurodytos aplinkybės bei argumentai, pacituota teismų praktika, pateikti procesiniai dokumentai nėra didelės apimties, sprendžia, jog pateiktų procesinių dokumentų parengimui nereikėjo skirti daug laiko ir pastangų, todėl prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma mažintina iki protingos 3000,00 Eur dydžio sumos. Viršijančios priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį ieškovės patirtos išlaidos vertinamos kaip neatitinkančios išlaidų kriterijų – būtinumo, pagrįstumo, sąžiningumo ir protingumo ir nepaisant jų (išlaidų) realumo, tai yra pernelyg didelis ieškovės išlaidavimas, tenkantis jai pačiai. Taigi, tenkinus ieškinį, iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 3310,00 Eur (3000,00 + 310,00) bylinėjimosi išlaidų.

23.       Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme, neviršija,00 Eur, todėl nespręstinas jų priteisimo klausimas (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 96 straipsnis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2020-01-13 įsakymas „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 258-259 straipsniais, 269-270 straipsniais, 423¹-4238 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti.

Panaikinti atsakovės Lietuvos transporto saugos administracijos, juridinio asmens kodas 188647255, sprendimą dėl ieškovės UAB „ZIP Travel“, juridinio asmens kodas 135474614, pasiūlymo techninės dalies įvertinimo.

Priteisti iš atsakovės Lietuvos transporto saugos administracijos, juridinio asmens kodas 188647255, ieškovės UAB „ZIP Travel“, juridinio asmens kodas 135474614, naudai 3310,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas                                                                                  Žilvinas Terebeiza