Civiline? byla Nr. e2S-1109-254/2020

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07490-2020-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5;  3.3.2.6

 (S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 30 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. F. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-13429-475/2020 pagal ieškovės V. F. ieškinį atsakovams S. P., A. T., trečiasis asmuo G. B., dėl žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė V. F. pateikė ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovų Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjos S. P. ir advokato A. T. 140 000,00 Eur žalą.

2.       Kauno apylinkės teismas 2020 m. gegužės 13 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

3.       Ieškovė V. F. pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 13 d. nutarties.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Kauno apylinkės teismas 2020 m. gegužės 19 d. nutartimi CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu atsisakė priimti ieškovės V. F. atskirąjį skundą.

5.       Teismas nustatė, kad ieškovė atskirąjį skundą grindžia įžeidžiančio pobūdžio teiginiais (atskirojo skundo pavadinimas „visos durnės matyt ten dirba“, „Teisėja V. S. <...> tik gina kolegę ir elgiasi nesąžiningai.“, <...> todėl jos [teisėjos] elgesys – yra traktuojamas, kaip nesąžiningos asmenybės), sąmoningai, siekdama sumenkinti teisėją ir teismą. Surašant teismui procesinius dokumentus turi būti laikomasi elementarių dokumento įforminimo taisyklių, o kartu ir lietuvių (valstybinės) kalbos reikalavimų, vengiama įžeidžiančių formuluočių.

6.       Nurodė, kad ieškovė teikdama tokio turinio skundą, piktnaudžiauja jai suteiktomis subjektinėmis teisėmis, todėl nėra tikslinga tokiam asmeniui taikyti skundo trūkumų šalinimo instituto, o tokio turinio skundą atsisakoma priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 straipsnio 6 dalis).

III.       Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

7.       Atskiruoju skundu ieškovė V. F. prašo aukštesnės instancijos teismo nagrinėti skundą iš esmės, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 19 d. nutartį ir pateiktą atskirąjį skundą priimti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                      Atskirajame skunde nėra parašyta, jog jo pavadinimas „visos durnės matyt ten dirba“. Teisėja turėjo veikti objektyviai ir ginti ieškovės teises, tačiau to nedarė. Dėl ko teisėjos elgesys traktuojamas kaip nesąžiningos asmenybės.

1.2.                      Ieškovė tik siekia apginti savo teises, tuo tarpu teisėja yra nesąžininga (nesąžiningumo prezumpcija).

1.3.                      Teisėja yra neverta net teisėjauti, nes yra silpna ir nesugeba išlikti sąžininga.

1.4.                      Yra pažeidžiama ieškovės teisė kreiptis teisminės gynybos. Veiksmingos teisminės gynybos principas yra bendrasis Sąjungos teisės principas, įtvirtintas 2000 m. gruodžio 7 D. Nicoje paskelbtos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje.  

1.5.                      Oficialioje Konstitucinėje justicijoje ne karta? konstatuota, kad asmuo, manantis, jog jo  teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teise? i? nepriklausoma? ir nešališką teismą – arbitrą, kuris išspręstų ginčą; šios teisės negalima apriboti ar paneigti; pagal Lietuvos Respublikos Konstitucija? įstatymų leidėjas turi pareiga? nustatyti toki? teisini? reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisiu? ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme; asmens teisės turi būti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai ginamos tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmu?. 

      Teismas

k o n s t a t u o j a:

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

9.       Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10.       Asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama įstatymų nustatyta tvarka (LR CPK 5 straipsnis). Tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes, siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, įstatymai nustato tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti teisę į teisminę gynybą.

11.       Nagrinėjamu atveju ieškovė V. F. pateikė ieškinį dėl žalos atlyginimo, kurį atsisakyta priimti 2020 m. gegužės 13 d. nutartimi, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Dėl šios nutarties ieškovė V. F. pateikė atskirąjį skundą, kuris tuo pačiu pagrindu 2020 m. gegužės 19 d. nutartimi atsisakytas priimti. Atskiruoju skundu V. F. nesutinka su teismo išvadomis, nes jos manymu, atskirajame skunde nebuvo įžeidžiančio pobūdžio teiginių, o bylą nagrinėjanti teisėja yra nesąžininga, nes negina ieškovės teisių.

12.       Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs byloje pateiktus procesinius dokumentus konstatuoja, kad priešingai nei nurodo apeliantė, ieškovės atskirasis skundas pateiktas elektroniniu būdu per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (EPP), o jo pavadinimas yra „visos durnės matyt ten dirba“. T. y. pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovė atskirąjį skundą grindžia šiais ir kitais įžeidžiančio pobūdžio teiginiais, kurie nurodyti ieškovės atskirajame skunde. Atkreiptinas dėmesys, kad ir atskirajame skunde dėl 2020 m. gegužės 19 d. nutarties, apeliantė naudoja panašas pobūdžio teiginius, kurie yra nepagarbaus pobūdžio. Iš atskirojo skundo dėl 2020 m. gegužės 19 d. nutarties turinio matyti, kad apeliantė, kaip ir atskirajame skunde dėl 2020 m. gegužės 13 d. nutarties, iš esmės tik kritikuoja pirmosios instancijos teismo teisėją, nenurodydama atskirajame skunde teisiškai reikšmingų ir pagrįstų argumentų dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta atsisakyti priimti ieškovės atskirąjį skundą dėl 2020 m. gegužės 13 d. nutarties, teisėtumo ir pagrįstumo.

13.       Pažymėtina, kad remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis matyti, kad ieškovei nuolat kreipiantis į teismą su ieškiniais jau ne kartą teismų (tiek pirmosios instancijos, tiek ir apeliacinės instancijos) buvo išaiškinta, jog teismui teikiami procesiniai dokumentai turi atitikti tiek CPK nustatytus reikalavimus, tiek turi būti vengiama ginčo šalis ar teismą įžeidžiančių formuluočių, nepagarbių kreipinių ar apibūdinimų. Ieškovei ne kartą buvo išaiškinti tokio elgesio padariniai, tai yra, jog asmeniui piktnaudžiaujant subjektine teise, teismas pagal CK 1.137 straipsnio 3 dalį gali atsisakyti ją ginti (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-784-855/2020; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-670-464/2020; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-876-619/2020; Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-357-945/2020; Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1096-638/2020; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-742-407/2020, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-890-577/2020 ir kt.)

14.       Pažymėtina, kad kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, surašant procesinius dokumentus privalu laikytis valstybinės kalbos reikalavimų, vengti įžeidžiančių formuluočių, apibūdinimų, nepagarbių kreipinių ar kitokių iškraipymų tiek valstybės ir institucijų pavadinimuose, tiek ir nurodant valstybės pareigūnus ar kitus asmenis. Išaiškinta, jog kiekvienu atveju teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą, įgyvendindamas proceso tikslus ir principus, kontroliuoti šalių naudojimąsi procesinėmis teisėmis, šalinti ir netoleruoti bet kokių procesinio įstatymo nesilaikymo atvejų. Tik taip ir yra užtikrinamas visų asmenų lygybės prieš įstatymą principas (CPK 17 straipsnis). Todėl jeigu asmuo aiškiai piktnaudžiauja subjektine teise, tai jis negali tikėtis savo teisių gynybos (CK 1.137 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad šioje teisės normoje įtvirtintas tiesioginis draudimas piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama siekti savo teisių įgyvendinimo tokiu būdu bei priemonėmis, kurios prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai, o teismas atsisako ginti piktnaudžiaujančio teise asmens teises (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-670-464/2020; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-72-464/2020).

15.       Kaip nepagrįsti atmestini atskirojo skundo argumentai, kuriais kvestionuojamas skundžiamą nutartį priėmusios teisėjos nešališkumas, nes apeliantei nepalankaus procesinio sprendimo priėmimas savaime nepagrindžia teismo ir (ar) konkretaus teisėjo šališkumo.

16.       Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra tikslinga taikyti skundo trūkumų šalinimo instituto ir pagrįstai skundžiama nutartimi atsisakė priimti apeliantės atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 13 d. nutarties.   

17.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas atskirojo skundo priėmimo klausimą, tinkamai taikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                        Dalė Burdulienė