Baudžiamoji byla Nr. 1-857-890/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05263-2022-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.; 1.1.8.6.2.; 1.2.4.6.1.; 2.1.15.3.1.; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2.
(S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS
NUOSPRENDIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. spalio 12 d.
Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Eglė Žakevičiūtė,
sekretoriaujant Mortai Kungienei,
dalyvaujant prokurorei Snieguolei Lukošienei,
kaltinamajam R. Z.,
nukentėjusiajam I. F.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis, pagrindinio išsilavinimo, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs – (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Teismas
n u s t a t ė:
R. Z., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2022 m. vasario mėn. 12 d. apie 16.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, tyčia sudavė vieną kartą degtinės buteliu I. F. į galvą, kaktos sritį, ko pasėkoje pastarasis nugriuvo ant grindų, taip padarydamas nukentėjusiajam muštinę žaizdą kaktos dešinėje, pakaušio momens kairėje pusėje, ir tokiais veiksmais nežymiai sužalojo I. F..
Kaltinamasis R. Z. teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad įvykio dieną jis su I. F. sėdėjo prie stalo ir šventė. Įmonė buvo išnuomojusi viešbučio kambarį ir jie dviese gyveno tame kambaryje. Kadangi vyko kursai, jie išlaikė vieną egzaminą ir nutarė atšvęsti. Jie nuėjo į parduotuvę, nusipirko po 0,5 l degtinės butelį, grįžę namo paruošė staliuką ir atsisėdo gerti. Jis gėrė mažai, nes jautėsi blogai, sirgo Covid-19 liga. Iš pradžių buvo viskas gerai, jis pasakojo apie savo gyvenimą, o I. F. pasakojo apie savo, elgėsi normaliai. Paskui gal alkoholis suveikė, I. F. pasakė, kad jis mokės jam „belenkiek“. Jam buvo nustatyta Covid-19 liga, tačiau jis ėjo laikyti egzamino sirgdamas, nes jam dėstytojas buvo sakęs, kad niekam nesakytų ir eitų laikyti egzaminą, todėl jis ėjo ir išlaikė. I. F. tai žinodamas išgėręs nusprendė, kad jis jam turės mokėti pinigus. Jis paklausė I. F., už ką jam turi mokėti ir šis jam pasakė, kad „bašliuosi belenkiek“, todėl pasijuto reketuojamas. Įvykio metu jis nebuvo girtas, jam nustatytos tik 0,3 promilės. Buvo šiek tiek išgėręs, truputį apsvaigęs nuo alkoholio. Tuomet jis susinervinęs nuo I. F. kalbų, pastvėrė nuo stalo butelį ir trenkė juo nukentėjusiajam per galvą. I. F. pradėjo kraujuoti, visur mėtėsi šukės. Jis iš karto iškvietė policijos pareigūnus ir greitąją medicinos pagalbą. Po įvykio I. F. nelabai kalbėjo, lakstė po viešbutį, bandė eiti pas kaimynus. Tuomet atvažiavo pareigūnai, greitoji ir suteikė I. F. pirmąją pagalbą. Jis supranta, kad pasielgė blogai, nes sužalojo žmogų. Kitą dieną, kai viešbučio administracija jam liepė išvažiuoti, I. F. atėjo į kambarį ir paprašė cigaretės antgalio, nei pusės žodžio nepasakė, kad jam galvą praskėlė. Jis kaltas ir nuoširdžiai gailisi dėl įvykio, pripažįsta Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikštą ieškinį, kadangi jis pats iškvietė greitąją pagalbą, kuri ir suteikė pagalbą nukentėjusiajam. Su nukentėjusiojo I. F. pareikštu civiliniu ieškiniu nesutinka, kadangi jam buvo padarytas nesunkus kūno sužalojimas, pats nukentėjusysis kitą dieną atėjo pas jį, jokių klausos sutrikimų nebuvo, jis pats kieme telefonu šnekėjo, visiems skambino ir pasakojo, kas įvyko. Po įvykio kitą dieną nukentėjusysis jautėsi gerai ir jam jokių pretenzijų nepareiškė.
Nukentėjusysis I. F. teisme parodė, kad viskas pradžioje taip ir buvo, kaip nurodė kaltinamasis R. Z.. Įvykio dieną jie susitarė ir nuėjo atšvęsti išlaikyto egzamino. Jam kaltinamasis sudaužė degtinės butelį į galvą, smūgiai buvo du ir po antro smūgio jis nelabai kažką atsimena. Jis alkoholio vartojo prieš konfliktą, jie vieną butelį beveik kartu išgėrė, o kitą butelį jis vienas pats gėrė, kaltinamasis tuo metu jau tiesiog gulėjo. Jis neprisimena, dėl ko jie sukonfliktavo. Jis negali pasakyti, dėl ko jam kaltinamasis trenkė per galvą. Jie iki konflikto kambaryje gyveno savaitę. Per tą savaitę konfliktų nebuvo. Jis pats galėjo kažką kaltinamajam pasakyti dėl jo ligos, bet jeigu kiekvienas kažką pasakys ir gaus iš butelio į galvą, turėtų būti suvokimas, kad kalbama su girtu žmogumi, gal jis tik pajuokavo. Iki konflikto jis žinojo, kad R. Z. sirgo Covid-19. Apie tai sužinojęs, jis neišsikraustė iš kambario, nors tokios galimybės buvo sudarytos, nes kažkaip nesinorėjo keisti žmogaus. Kai atvažiavo policijos pareigūnai ir greitoji medicinos pagalba, buvo daug kraujo ir jis lipo į greitosios pagalbos automobilį. Jo galva buvo smarkiai sužalota, buvo du smūgiai. Jis gavo į kaktą smūgį su degtinės buteliu. Jam buvo padaryta žala, nes jam reikėjo važiuoti į Klaipėdą, jis prarado kursus, darbą. Jeigu taip atsitiko, greičiausiai jis pats išprovokavo. Turtinė žala pasireiškė tuo, kad jam reikėjo susimokėti už pusę kursų. Jis to patvirtinti popieriais negalėtų. Viena iš darbdavio sutarties taisyklių buvo nevartoti alkoholio, kadangi jis pavartojo, todėl taip gavosi. Jam turtinė žala buvo padaryta apie 500 Eur. Jam padaryti sužalojimai liko visam gyvenimui, guzas liko ant galvos. Jis į medikus nesikreipė, ėjo tik siūles išsitraukti. Jį ligoninėje iš karto paleido, kai sutvarkė. Po 10 parų išėmė siūles. Jis nevartojo vaistų. Jam yra likusios pasekmės po traumos, keičiantis orams jam skauda kaktą, pakaušį, nėra smarkaus skausmo, tačiau jaučia nemalonų skausmą. Randų liko ant kaktos, galvoje juos dengia plaukai.
Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad I. F. konstatuota muštinė žaizda kaktos dešinėje ir pakaušio momens kairėje, kas sudaro nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą; sužalojimai padaryti galimai užduotyje nurodytu, nustatytu ir medicininiuose dokumentuose fiksuotu laiku, sužalojimai padaryti ne mažiau dviejų trauminių kontaktinių smūginių poveikių pasėkoje; neatmetame tikimybė, kad žaizda galvos plaukuotoje dalyje galėjo būti padaryta atsitrenkus šia kūno sritimi į aplinkoje buvusius paviršius ar daiktus (1 t., b.l. 120-121).
Iš alkotesterio „Drager 7510“ ARKB-0277 užfiksuotų duomenų matyti, jog 2022 m. vasario 12 d., 16.56 val., R. Z. buvo nustatytas – 0,30 promilės neblaivumo laipsnis (1 t., b.l. 149, 154-155). Iš alkotesterio „Drager 7510“ ARKB-0277 užfiksuotų duomenų matyti, jog 2022 m. vasario 12 d., 16.51 val., I. F. buvo nustatytas – 2,47 promilės neblaivumo laipsnis (1 t., b.l. 149, 154-155).
2022 m. vasario 12 d. įvykio vietos apžiūros protokole bei jo prieduose – foto nuotraukose užfiksuota įvykio vietos apžiūra, iš kurios matyti, jog kambaryje ant grindų aptiktos stiklo šukės bei matyti raudonos spalvos, galimai kraujo, dėmės. Stiklo šukę su etikete „Lithuania vodka“ ir raudonos spalvos dėmėmis (galimai kraujo) išimta ir supakuota į spec. paketą Nr. 491445 (1 t., b.l. 154-158). Įvykio vieta ir I. F. nufotografuoti (b.t. 1, b.l. 159-168). Išimta stiklo šukė, kuri įpakuota į spec. paketą Nr. 491445 perduota saugojimui į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugojimo kamerą (Kvitas B, serija BBB, Nr. 041994) (1 t., b.l. 171-176).
2022 m. liepos 27 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota „Body“ kamera darytų vaizdo –garso įrašų apžiūra, iš kurios matyti, jog R. Z. nurodo, kad jis su buteliu sudavė I. F. už tai, jog jis iš jo reikalavo pinigų. R. Z. nurodo, kad sudavė kambaryje prie lovos. Vaizdo įraše matyti kaip atvykę medikai sutvarsto I. F. galvą ir jį išsiveža į ligoninę. R. Z. dešinės rankos delnas subintuotas (1 t., b.l. 177-180).
UAB (duomenys neskelbtini) pateiktame pranešime užfiksuota, kad 2022 vasario 7-21 dienomis vyko pastolių montuotojų teoriniai ir praktiniai mokymai. I. F. nuo vasario 12 d. I. F. kursų nebelankė, mokymų nebaigė, nelankymo priežastis: bendrovės ir I. F. bendru sprendimu nutarta nebetęsti mokymų po muštynių su R. Z.. I. F. liko skolingas bendrovei 254,04 Eur. Su I. F. nutraukta sutartis. R. Z. nuo vasario 12 d. kursų nebelankė, kadangi susirgo Covid-19 liga, o pasveikęs nebetęsė mokymų be pagrįstų priežasčių. Su R. Z. taip pat nutraukta sutartis (1 t., b.l. 184).
UAB (duomenys neskelbtini) pažymoje užfiksuota, kad R. Z. buvo įdarbintas nuo (duomenys neskelbtini) pastolių statytojo pareigose, dirbo trumpą laikotarpį, pirminė susidariusi nuomonė buvo teigiama, darbuotojas atrodė ramus, pareigingas, žingeidus, po tam tikro laiko R. Z. ėmė agresyviai bendrauti, pokalbio metu apimdavo pykčio priepuoliai, pokalbiai buvo nerišlūs, vartodavo necenzūrinius žodžius (1 t., b.l. 185).
UAB (duomenys neskelbtini) pažymoje užfiksuota, kad I. F. buvo įdarbintas nuo (duomenys neskelbtini) pastolių statytojo pareigose, pirminė susidariusi nuomonė buvo teigiama, ramus, pareigingas, žingeidus, tvarkingas (b.t. 1, b.l. 186).
Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas, atsakomybės taikymas
BK 140 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Kaltės turinys atskleidžiamas ne tik kaltinamojo, nukentėjusiojo parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius požymius, faktines aplinkybes – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą ir panaudotas priemones, padėtį, buvusią juos padarant, konflikto priežastį, eigą, kilusius padarinius ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-P-1/2014, 2K-7-130-699/2015, 2K-65-489/2018 ir kt.). Iš BK 140 straipsnio 1 dalies normos turinio matyti, kad įstatymų leidėjas neišskyrė nei veikos padarymo tikslo, nei motyvų kaip būtinųjų jos sudėties požymių, todėl į kaltininko motyvus ir tikslus gali būti atsižvelgiama skiriant bausmę, tačiau nėra keliamas reikalavimas kiekvienu atveju konstatuoti, kad kaltininkas tam tikrus veiksmus prieš nukentėjusįjį atliko būtent išimtinai siekdamas sukelti jam skausmą ar nežymiai sutrikdyti jam sveikatą (kasacinės nutartys Nr. 2K-23-895/2016, 2K-231-976/2017).
Byloje surinkti ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai – nuoseklūs paties kaltinamojo R. Z. parodymai tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti, jog jis prisipažino sudavęs degtinės buteliu nukentėjusiajam į galvą, neneigė prieš įvykį vartojęs alkoholio, nukentėjusiojo I. F. parodymai, specialisto išvada ir joje konstatuoti I. F. sužalojimų pobūdis bei sveikatos sutrikdymo mastas, įvykio vietos apžiūros protokolas, alkotesterio rodmenys, patvirtinantys, jog tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis prieš įvykį buvo pavartoję alkoholio, kitų objektų apžiūros protokolas bei kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, jog R. Z., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2022 m. vasario 12 d., apie 16.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, tyčia sudavė vieną kartą degtinės buteliu I. F. į galvą, kaktos sritį, ko pasėkoje pastarasis nugriuvo ant grindų, taip padarydamas nukentėjusiajam muštinę žaizdą kaktos dešinėje, pakaušio momens kairėje pusėje, ir tokiais veiksmais nežymiai sužalojo I. F.. Teismas konstatuoja, kad kaltinamojo R. Z. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymius ir yra kvalifikuoti tinkamai.
Nors nukentėjusysis I. F. teisme tvirtino, kad kaltinamasis R. Z. jam buteliu sudavė du smūgius, tačiau atsižvelgdamas į tai, kad šios aplinkybės nustatymas kaltinamojo veiksmų kvalifikavimui reikšmės neturi, taip pat įvertinęs tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis I. F. aplinkybės, kad jam buvo suduoti du smūgiai, nenurodė, kaltinamasis nuosekliai tvirtino, jog nukentėjusiajam degtinės buteliu sudavė vieną smūgį, o specialisto išvadoje konstatuota, jog sužalojimai I. F. padaryti ne mažiau dviejų trauminių kontaktinių smūginių poveikių pasėkoje, tačiau neatmetama tikimybė, kad žaizda I. F. galvos plaukuotoje dalyje galėjo būti padaryta atsitrenkus šia kūno sritimi į aplinkoje buvusius paviršius ar daiktus, teismas faktinės aplinkybės dėl suduotų smūgių skaičiaus R. Z. suformuluotame kaltinime nekeičia.
Valstybės kaltintoja prašė pripažinti kaltinamojo R. Z. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, jog jis nusikalstamą padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktą kaltininko baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstami tie atvejai, kai veiką padaro asmuo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotikų, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šiai aplinkybei nustatyti yra svarbu tai, kad kaltininkas padarė veiką apsvaigęs nuo alkoholio ir, kad šis apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-334-699/2017).
Įvertinęs bylos duomenis, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra neginčytinų įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamojo R. Z. neblaivumas buvo pagrindinė priežastis susiformuoti nusikalstamam sumanymui ir jį realizuoti. Nukentėjusysis I. F. teismo posėdžio nepatvirtino, kad R. Z. nusikalstamą veiką padarė būtent dėl alkoholio poveikio, nukentėjusysis tik patvirtino kaltinamojo alkoholio vartojimo faktą. Pats nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad R. Z. jau ir pirmo butelio nebaigė gerti, todėl jis vienas pats baigė išgerti butelį degtinės ir antrą butelį degtinės jis gėrė vienas, kambariokas nebegėrė, tiesiog gulėjo. Kaltinamasis R. Z. pripažino, kad su nukentėjusiuoju tiriamo įvykio dieną vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau gėrė mažai, nes jautėsi blogai, kadangi sirgo Covid-19. Pažymėtina, jog po įvykio kaltinamajam buvo nustatytas tik 0,3 promilių neblaivumo laipsnis, tuo tarpu nukentėjusiajam nustatytas net 2,47 promilių neblaivumas. Bylos duomenys patvirtina, jog tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo prieš įvykį įvyko žodinis konfliktas. Vien pati aplinkybė, kad kaltinamasis prieš įvykį pavartojo alkoholio, negali būti pakankama konstatuoti, jog alkoholio vartojimas turėjo lemiamos įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui. Taigi, nagrinėjamu atveju nelaikytina, jog alkoholio vartojimo faktas padarė lemiamą įtaką neteisėtiems kaltinamojo R. Z. veiksmams, todėl ši aplinkybė nelaikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe bei laikytina, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Bausmės skyrimo motyvai
Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, bausmės tikslus.
Kaltinamasis R. Z. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai. Kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, savo kaltę dėl nusikalstamos veikos pripažino visiškai, neneigė sužalojęs nukentėjusįjį I. F., į įvykio vietą iškvietė policijos pareigūnus ir greitąją medicinos pagalbą, dėl savo elgesio gailėjosi. Nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nesutiko, jog būtų taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas, tačiau tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, davė išsamius parodymus apie esmines padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, dėl tokios kaltinamojo pozicijos įrodymų tyrimas nebuvo apsunkintas, todėl teismas atsižvelgia į šias aplinkybes, nustatydamas kaltinamajam mažesnę skirtinos bausmės trukmę. Byloje nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis R. Z. pripažino byloje pareikštą Klaipėdos teritorinės ligoninių kasos civilinį ieškinį ir įsipareigojo jį atlyginti. Teismas taip pat atsižvelgia ir į kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – pagrindinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirba, vieną kartą baustas administracine tvarka už greičio viršijimą.
Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam R. Z. paskyrus laisvės apribojimo bausmę, mažesnę nei sankcijoje nustatytas šios bausmės vidurkis, netaikant intensyvios priežiūros (BK 48 straipsnio 3 dalis). Byloje nėra jokių duomenų apie ankstesnį smurtinį kaltinamojo R. Z. elgesį, todėl įvertinęs atsitiktinį padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, iš dalies rizikingą ir provokuojantį nukentėjusiojo I. F. elgesį sukeliant žodinį konfliktą, teismas turi pagrindo manyti, jog geriausiai skiriamos bausmės tikslus padės pasiekti kaltinamajam paskirtas įpareigojimas bausmės laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas), neskiriant valstybės kaltintojos pasiūlyto įpareigojimo neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Dėl civilinių ieškinių
Klaipėdos teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė kaltinamajam R. Z. civilinį ieškinį dėl 159,40 Eur žalos atlyginimo už nukentėjusiajam I. F. suteiktas medicinines paslaugas (1 t., b.l. 125-127). 2022 m. gegužės 11 d. nutarimu Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pripažinta civiline ieškove (1 t., b.l. 137-138). Kaltinamasis R. Z. pripažino Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir įsipareigojo jį atlyginti. Ieškinys pagrįstas rašytiniais duomenimis, patvirtinančiais ieškovo patirtą žalą dėl nukentėjusiajam I. F. suteiktų gydymo paslaugų, todėl kaltinamąjį R. Z. pripažinus kaltu dėl nukentėjusiojo I. F. tyčinio sužalojimo, dėl kurio ir buvo suteiktos minimos paslaugos, ieškinys tenkinamas visiškai, nurodyto dydžio žalą ieškovui priteisiant iš kaltinamojo R. Z.
Nukentėjusysis I. F. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo R. Z. priteisti 1 500 Eur žalos atlyginimą, kurį sudaro turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas. 2022 m. vasario 14 d. tyrėjo nutarimu I. F. pripažintas civiliniu ieškovu (1 t., b.l. 79-80). Iš byloje esančių papildomai nukentėjusiojo I. F. pateiktų duomenų dėl pareikšto civilinio ieškinio, matyti, kad jis nurodo, jog jo patirta turtinė žala yra 425 Eur, kurią pagrindžia darbo sutarties kopija. Turtinė žala pasireiškė tuo, kad jam reikėjo sumokėti pusę kursų sumos. Jo patirta neturtinė žala yra 1075 Eur, kurią dėl smūgio su buteliu į galvą patirta žala, nes jis jautė fizinį skausmą, patyrė klausos sutrikimą, jo galvoje yra guzas, jis jaučia baimę be jokios priežasties. Taip pat jis jaučia neviltį dėl nebaigtų studijų ir neįgytos profesijos bei prarastų pajamų (1 t., b.l. 84).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Pagal įstatymą, atsižvelgiant į neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos santykio pobūdį, išskiriamos dvi nuostolių (žalos) rūšys – tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos) ir negautos pajamos. Tiesioginė žala yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, kuris atsiranda iš karto, tiesiogiai veikiant tam tikrą objektą, o negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas (LAT 2006-06-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006; 2012-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012; 2016-11-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-480-687/2016).
Nukentėjusysis I. F. nurodė, kad jo turtinė žala pasireiškė tuo, kad jam reikėjo susimokėti pusę pastolininkų kursų sumos, t.y. 425 Eur ir mano, jog dėl to kaltas R. Z., kadangi dėl kilusio konflikto nebaigė studijų ir buvo iš jų pašalintas dėl drausmės pažeidimo, kadangi pagal vidaus taisykles apgyvendinimo patalpose alkoholio vartojimas buvo negalimas. Nukentėjusysis I. F. neneigė, kad viena iš darbdavio (duomenys neskelbtini) sutarties taisyklių buvo nevartoti alkoholio, o kadangi jis pavartojo, todėl taip gavosi. Iš nukentėjusiojo I. F. pateiktos (duomenys neskelbtini) darbo sutarties nustatyta, jog su I. F. UAB (duomenys neskelbtini) sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir I. F. nuo (duomenys neskelbtini) įdarbintas minėtoje įmonėje pastolių statytoju, nustatytas trijų mėnesių darbuotojo išbandymo laikotarpis, ši darbo sutartis nutraukta nuo 2022 m. vasario 17 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 36 straipsnio 3 dalį, esant nepatenkinamiems išbandymo rezultatams (1 t., b.l. 86-94, 104). Be to, 2022 m. vasario 7 d. su I. F. sudaryta mokymų paslaugų teikimo sutartis, pagal kurią I. F. nuo (duomenys neskelbtini) turėjo būti teikiami pastolių montuotojų teoriniai ir praktiniai mokymai (1 t., b.l. 99-101). Iš 2022 m. vasario 14 d. pažymos matyti, jog UAB (duomenys neskelbtini) pateikė UAB (duomenys neskelbtini) apmokėjimui 300 eurų sąskaitą už dviem žmonėms skirtą baudą (1 t., b.l. 98). Iš 2022 m. vasario 15 d. priedo Nr. 1 prie direktoriaus įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog UAB (duomenys neskelbtini), vadovaudamasi minėta 2022 m. vasario 14 d. pažyma, įpareigojo pastolių statytoją I. F. padengti patirtus nuostolius - 150 eurų (1 t., b.l. 97). Iš byloje esančio 2022 m. vasario 15 d. susitarimo dėl įsiskolinimo grąžinimo dalimis matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) ir I. F., norėdami pasiekti taikų sprendimą dėl skolininko (I. F.) įsipareigojimų, kilusių iš sudarytos sutarties vykdymo, susitaria, kad I. F. 425 Eur sumą už kreditoriaus (duomenys neskelbtini) turėtas su I. F. kvalifikacijos tobulinimo mokymais susijusias ir patirtų nuostolių išlaidas padengs atlikdamas mokėjimus dalimis pagal nustatytą grafiką (1 t., b.l. 95-96). UAB (duomenys neskelbtini) pranešime užfiksuota, kad I. F. nuo vasario 12 d. kursų nebelankė, mokymų nebaigė, nelankymo priežastis: bendrovės ir I. F. bendru sprendimu nutarta nebetęsti mokymų po muštynių su R. Z. (1 t., b.l. 184). Iš UAB (duomenys neskelbtini) komandiruotės atmintinės darbuotojui 14 punkto matyti, jog įmonėje buvo taikoma nulinė alkoholio tolerancija ir komandiruotės metu griežtai draudžiama vartoti alkoholį, o šių taisyklių nesilaikymas bus vertinamas kaip šiurkštus darbo tvarkos taisyklių pažeidimas; darbuotojas turės padengti įmonei patirtus finansinius nuostolius, negautas pajamas, kelionės išlaidas (1 t.,b l. 103).
Įvertinęs nukentėjusiojo I. F. paaiškinimus dėl patirtų nuostolių bei pateiktus įrodymus, pagrindžiančius šį ieškinio reikalavimą, teismas konstatuoja, jog minėti duomenys nepatvirtina nukentėjusiojo nurodomos aplinkybės, jog jis darbo neteko dėl kaltinamojo R. Z. neteisėtų veiksmų. Kaip matyti iš pateiktų duomenų, po byloje tiriamos nusikalstamos veikos padarymo - 2022 m. vasario 12 d., nukentėjusiojo darbo sutartis tęsėsi ir buvo nutraukta tik 2022 m. vasario 17 d. Minėtoje darbo sutartyje nurodyta darbo sutarties su I. F. nutraukimo priežastis visiškai nesusijusi su nukentėjusiojo nurodoma aplinkybe, jog darbo neteko dėl R. Z. jo atžvilgiu pavartoto smurto. I. F. iš darbo atleistas dėl bandomojo laikotarpio metu nustatytų nepatenkinamų jo išbandymo rezultatų. Bylos duomenys patvirtina, to neneigė ir pats nukentėjusysis, kad įvykio dieną jis pažeidė darbovietės nustatytą įpareigojimą nevartoti alkoholio (bylos duomenimis po įvykio nukentėjusiajam nustatytas net 2,47 promilių girtumas).
Pažymėtina, jog nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti atlyginti jo turtinę žalą – tiesioginius nuostolius ir negautas pajamas, kurias jis būtų gavęs, jei nebūtų įvykdyta nusikalstama veika. Tačiau šiuo atveju turtinė žala turi būti įrodyta objektyviai ir neginčijamai ir šią žalą įrodyti turi būtent nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo, t.y. šiuo atveju pats nukentėjusysis I. F..
Nukentėjusiojo I. F. pateikti įrodymai nepatvirtina, kad ieškinyje nurodomus 425 eurų dydžio nuostolius jis patyrė būtent dėl kaltinamojo R. Z. neteisėtų veiksmų, priešingai – I. F., žinodamas, jog viena iš sulygtų mokymų paslaugų sąlygų yra nevartoti alkoholio, jį vartojo, tokiu būdu, pažeisdamas darbovietėje nustatytą tvarką. Be to, kaip matyti iš I. F. pateiktos darbo sutarties turinio, ji nutraukta, vadovaujantis DK 36 straipsnio 3 dalimi, esant nepatenkinamiems išbandymo rezultatams. Kadangi nukentėjusysis nepateikė patikimų įrodymų, patvirtinančių, jog jo patirti 425 eurų dydžio nuotoliai priežastiniu ryšiu susiję su neteisėtais kaltinamojo R. Z. veiksmais, teismas jo ieškinio reikalavimą atlyginti patirtą 425 eurų dydžio turtinę žalą atmeta kaip nepagrįstą.
Nukentėjusysis I. F. dėl nusikalstamos veikos patirtą neturtinę žalą vertina 1075 eurų suma ir nurodo, kad dėl kaltinamojo smūgių buteliu į galvą jis jautė fizinį skausmą, patyrė klausos sutrikimą, jaučia baimę, neviltį dėl nebaigtų studijų ir neįgytos profesijos bei prarastų pajamų (1 t., b.l. 84). Teisme nukentėjusysis teigė, kad padaryti sužalojimai liko visam gyvenimui. Ligoninėje negulėjo, jį iš karto paleido, vėliau ėjo tik siūles išsitraukti, vaistų nevartojo, žaizda gijo 10-11 dienų. Jaučia, kad keičiantis orams skauda kaktą, pakaušį, galvoje liko randų, juos dengia plaukai.
Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Taikydamas ir aiškindamas neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, kasacinės instancijos teismas, be kita ko, yra nurodęs, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginta visiškai, atsižvelgiant į įstatyme nurodytus kriterijus, taip pat ir protingumo kriterijų. Protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje būtina įvertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo asmens elgesio adekvačioje situacijoje etaloną. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai ir kt. Taip pat vertintinos žalos padarymo aplinkybės ir kaltininko asmenybės pobūdis. Esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams;.
Nustatydamas nukentėjusiajam I. F. priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad neturtinė žala nukentėjusiajam padaryta tyčiniais smurtiniais kaltinamojo R. Z. veiksmais, taip pat į kilusias pasekmes – nukentėjusysis dėl kaltinamojo nusikalstamų veikų patyrė fizinį skausmą, jam buvo nežymiai sužalota sveikata – padaryta muštinė žaizda kaktos dešinėje, pakaušio momens kairėje pusėje. Sužalojimai nukentėjusiajam padaryti matomoje kūno vietoje ir gyvybiškai svarbiame organe – galvoje. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad pats nukentėjusysis tiriamo įvykio metu buvo neblaivus, jam buvo nustatytas net 2,47 promilių neblaivumo laipsnis, jo elgesys išprovokuojant žodinį konfliktą buvo iš dalies rizikingas ir turėjo įtakos kaltinamojo smurtiniams veiksmams. Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu neneigė, kad jo elgesys galėjo išprovokuoti kaltinamąjį R. Z.. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nukentėjusysis į medikus nesikreipė, buvo pas gydytoją tik išsitraukti siūles iš susiūtos žaizdos, po įvykio vaistų nevartojo. Nors nukentėjusysis nurodo, kad po įvykio be jokios priežasties jaučia baimę, neviltį dėl nebaigtų studijų, tačiau teismas sprendžia, kad šiuo atveju nukentėjusysis nepatyrė itin sunkių išgyvenimų, o jo nurodomi išgyvenimai ir jaučiamas tam tikras diskomfortas yra aiškiai hiperbolizuojami. Jokių duomenų, kad dėl smurtinių kaltinamojo R. Z. veiksmų nukentėjusiajam I. F. sveikata sutrikdyta negrįžtamai, byloje nėra.
Atsižvelgęs į visas aptartas aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo kriterijais, taip pat teismų praktika dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo esant panašiems sveikatos sužalojimams, teismas nukentėjusiajam I. F. padarytos neturtinės žalos dydį įvertina 500 Eur, reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkindamas iš dalies. Tokio dydžio sumos priteisimas yra proporcingas tiek padarytai nusikalstamai veikai, tiek šios veikos sukeltoms pasekmėms. Šis dydis, teismo vertinimu, yra pakankamas kompensuoti nukentėjusiojo patirtus išgyvenimus bei nepažeidžia nukentėjusiojo ir kaltinamojo interesų pusiausvyros.
Kiti klausimai
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – naikintina pradėjus vykdyti bausmę (2 t., b.l. 49-52).
Daiktai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – vienas DVD-R diskas su „Body“ kamerų vaizdo bei garso įrašais, paliktinas saugoti byloje (prie bylos 1-ojo tomo viršelio), o degtinės butelio šukės, įpakuotos į spec. paketą Nr. 491445, kuris perduotas saugojimui į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugojimo kamerą (Kvitas B, serija BBB, Nr. 041994) (1 t., b.l. 176), sunaikintinos kaip menkavertės.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301 -308, straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
R. Z. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Išaiškinti kaltinamajam, kad jam paskirto laisvės apribojimo laikotarpiu, jis privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytą įpareigojimą bei nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip jis vykdomas.
Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir ieškovės naudai iš R. Z. priteisti 159,40 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt devynis eurus, 40 ct) turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiojo I. F. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jo naudai iš R. Z. priteisti 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
R. Z. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.
Daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – vieną DVD-R diską su „Body“ kamerų vaizdo bei garso įrašais, palikti saugoti byloje, o degtinės butelio šukes, įpakuotas į spec. paketą Nr. 491445, saugomas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugojimo kameroje – sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.
Teisėja Eglė Žakevičiūtė