Baudžiamosios bylos Nr. 1-694-922/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22097-2019-5
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
1.1.7.2.3; 1.2.4.6.1.; 2.12.1.1.; 2.12.1.4.
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
TEISMO BAUDŽIAMASIS
ĮSAKYMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. birželio 20 d.
Varėna
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėja Loreta Janiulytė,
rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje
J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nuo 2019-04-01 vykdantis individualią žemės ūkio veiklą (dirba pas ūkininką (duomenys neskelbtini) darbininku), teistas 2017-10-02 Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 145 str. 1d. – 6 mėn. viešųjų darbų, kas mėnesį išdirbant po 30 val. neatlygintinai visuomenės labui, bausmę atlikęs 2018-04-24, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 2 dalį.
Teismas
n u s t a t ė:
J. S. 2019-05-24 apie 22.50 val. Varėnos r. , (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo virtuvėje, būdamas neblaivus, kilus žodiniam konfliktui, tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė du kartus į krūtinę savo sugyventinei B. N., padarydamas nukentėjusiajai B. N. nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinių kraujosruvų abiejose krūtyse.
J. S., kai jam buvo pranešta apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d., bei apklaustas kaip įtariamasis, savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis su sugyventine B. N. gyvena kartu, neįregistravę santuokos, apie (duomenys neskelbtini) metų, augina keturias nepilnametes dukteris. Jis dirba pas ūkininką. Sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), jie gyvena apie metus laiko, B. N. nusipirko šią sodybą. Anksčiau jie gyveno (duomenys neskelbtini), sugyventinei priklausančioje sodyboje. 2019-05-24 vakare į namus jis grįžo apie 22.50 val. Dukterys buvo kambariuose ir kieme. Jis nuėjo į virtuvę, kurioje buvo B. N.. Tarp jų kilo barnis dėl jo girtavimo. Jis, neapsikentęs sugyventinės rėkavimo, stovėdamas prieš ją, sudavė dešinės rankos kumščiu jai į krūtinę du kartus. Nuo smūgių sugyventinė nebuvo parkritusi, į kokius nors baldus neatsitrenkė. Ji pasikvietė dukteris ir išėjo iš namų, o jis nuėjo miegoti. Sekančią dieną, kai jis prabudo, namuose buvo B. N. ir jų dukterys. Jis, supratęs, kad blogai pasielgė, ant kelių priklaupęs, sugyventinės atsiprašinėjo, bet nežino, ar tą dieną ji jam atleido. Tos pačios dienos vakare ji su dukterimis išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini) esančią sodybą. Iš jo B. N. paėmė raktus nuo namo, todėl jis nakvoja ir gyvena tos pačios sodybos lauko virtuvėje. Dėl savo elgesio jis gailisi, esant galimybei, prašo ikiteisminį tyrimą baigti, priimant teismo baudžiamąjį įsakymą (b. l. 59-61).
J. S. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad 2019-05-30 (duomenys neskelbtini), sodyboje esančiame name J. S. virtuvėje parodė vietą, kurioje stovinčiai B. N. jis sudavė du smūgius į krūtinę (b. l. 62-68).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji B. N. parodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su savo sugyventiniu J. S. ir dukterimis R. S., g. (duomenys neskelbtini) apie 22.50 val. ji buvo namuose su dukterimis R. ir J., kai namo grįžo neblaivus sugyventinis. Namo virtuvėje sugyventinis, atėjęs prie jos, pradėjo žodžiais priekaištauti dėl neaiškios priežasties ir staiga dešinės rankos kumščiu du kartus kirto jai į krūtinę, taip jai sukeldamas fizinį skausmą. Po suduotų smūgių ji nuėjo į kambarį, pasiėmė savo dukteris ir išėjo pas kaimynę A., kurios pavardės nežino. Tuo metu sugyventinis liko name. Ji pas kaimynę prabuvo apie pusvalandį, po to grįžo namo, sugyventinį rado miegantį. Iškart į policiją ji nesikreipė, nes galvojo, kad sugyventiniui durnumas praeis ir šis paliks ją ramybėje. Po įvykio su dukterimis ji gyveno (duomenys neskelbtini). Ar jos dukros matė visą šį įvykį, ji nežino (b. l. 16-17).
Papildomos apklausos metu nukentėjusioji B. N. parodė, kad dėl jai suduotų dviejų smūgių ji buvo pas teismo medicinos ekspertus, jai nustatė sužalojimus krūtinės srityje. Smūgius jai sudavė sugyventinis J. S.. Būdamas blaivus, jis būna normalus. Smūgių sudavimo momento dukterys nematė. Prieš dukteris J. S. nesmurtauja. Jos J. S. atsiprašė, ji sugyventiniui atleido. Ji neprieštarauja, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Dėl sužalojimo pas medikus ji nesikreipė (b. l. 18-19).
Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 477/2019(06) nurodyta, kad B. N. poodinės kraujosruvos abiejose krūtyse galėjo būti padarytos kieto buko daikto poveikyje galimai nurodytu laiku ir nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuotina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Padarytų sužalojimų pasėkoje nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 33).
Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo J. S. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d., įrodo ne tik jo prisipažinimas, bet ir kiti byloje surinkti įrodymai: parodymų patikrinimo vietoje užfiksuoti duomenys, nukentėjusiosios apklausos protokoluose užfiksuoti duomenys, specialisto išvada, paties kaltinamojo duoti parodymai bei kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 str. numatyta, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.
Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.
J. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad jis veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.
J. S. 2019-05-30 nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 75-77).
Prokuroras siūlo pripažinti J. S. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d., skirti laisvės apribojimą 1 metus ir 6 mėnesius; įpareigojant dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje; nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų; skirti dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose ir vykdyti 6 mėnesius. Vadovaujantis BK 641 straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.
Kaltinamasis J. S. neprieštarauja dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka su siūloma bausme (b. l. 80).
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į kaltinamojo padarytų nusikaltimų pavojingumo pobūdį ir laipsnį, į tai, kad padarė nusikaltimą, kuris priskiriamas prie nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijos. Teismas atsižvelgė į nustatytas kaltinamojo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis teistas, administracine tvarka baustas, nevedęs, vykdo individualią veiklą, psichikos ligų bei priklausomybės ligų įskaitoje neįrašytas.
Teismui įvertinus visumą aptartų aplinkybių, konkrečiai padarytą veiką, pobūdį ir sunkumą, daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant J. S. prokuroro prašomos rūšies ir dydžio bausmę. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, jog laisvės apribojimo bausmės paskyrimas kaltinamajam prieštarautų teisingumo principui. Teismo nuomone, kaltinamojo asmenybė ir kitos aplinkybės rodo, kad bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti skiriant kaltinamajam atitinkamo straipsnio sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, baudžiamajam teismo įsakymui įsiteisėjus, naikintina.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu teismas
n u s p r e n d ž i a:
pripažinti J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Įpareigoti J. S. 1) dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje; 2) nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, J. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį 1) dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje; 2) nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Paskirti J. S. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurį privaloma atlikti per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti J. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Išaiškinti, kad kaltinamasis nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.
Išaiškinti, kad vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Teisėja Loreta Janiulytė