Civilinė byla Nr. e2-691-1099/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05139-2020-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 

 (S)

2.6.4; 2.6.10.2.4.1; 3.1.7.6; 3.2.6.1

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 22 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Liubkevič,

sekretoriaujant Agnei Pitrėnienei,

dalyvaujant ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ atstovams teisininkui Andriui Sadauskui ir Mantui Stančikui,

atsakovo T. O. atstovui advokatui Aleksanderiui Višnevskiui (Aleksander Višnevski),

teismo ekspertui Dariui Kalibatui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovui T. O. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo užsienio bendrovė Ergo Insurance SE, veikianti per Lietuvos filialą.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Bylos esmė

1.       Byloje kilo ginčas dėl turtinės žalos atlyginimo regreso tvarka už 2019 m. liepos 25 d. eismo įvykio metu padarytą žalą.

II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai

1.       Ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Gjensidige“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui T. O. bei prašo priteisti iš atsakovo 4 386,96 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė ieškinyje ir dublike nurodo, kad 2019 m. liepos 25 d. įvyko eismo įvykis (toliau – eismo įvykis), kurio metu atsakovas T. O., vairuodamas transporto priemonę Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino pastato, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo pastatas), konstrukciją ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Pažymi, kad minėtos transporto priemonės valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta ieškovės bendrovėje.

3.       Anot ieškovės, ji išmokėjo 4 386,96 Eur dydžio draudimo išmoką nurodytą pastatą apdraudusiai draudimo bendrovei Ergo Insurance SE (trečiajam asmeniui), kompensuodama eismo įvykio metu patirtą žalą. Nurodo, kad kadangi atsakovas, sukėlęs eismo įvykį, iš jo vietos pasišalino, ieškovė turi atgręžtinio reikalavimo (regreso) teisę į atsakovą tokio dydžio, kokio išmokėjo draudimo išmoką nukentėjusiems asmenims.

4.       Ieškovė aiškina, kad nagrinėjamu atveju ginčo pastatas buvo faktiškai suremontuotas, todėl draudimo išmoka buvo paskaičiuota atsižvelgiant į faktinius remonto kaštus, o ne teorinius išlaidų remontui skaičiavimus, t. y. apgadintas turtas buvo faktiškai apžiūrėtas, o remonto sąmata apskaičiuota pačiame remonto procese. Pažymi, kad UAB „Kietaviškių statyba“ pateikta lokalinė sąmata sudaryta faktiškai neapžiūrėjus turto, o tik iš nuotraukų; be to, anot ieškovės, minėtoje sąmatoje neįvertinta dalis būtinų darbų – atvežimas, iškrovimas, pakrovimas, išvežimas ir pan. Taip pat aiškina, kad UAB „Inesta“ sąmatoje nurodytos diuraliuminio plokštės, o UAB „Kietaviškių statyba“ sąmatoje – paprasto aliuminio. Teigia, kad prašoma priteisti 4 386,96 Eur išmoka buvo paskaičiuota iš UAB „Inesta“ atliktų darbų akto sumos be PVM (4 611,76 Eur) atėmus statybinių medžiagų nusidėvėjimą – 274,80 Eur. Nurodo, kad medžiagų kaina buvo 2 027 Eur, nusidėvėjimo norma 14 proc., nes apgadintas pastatas rekonstruotas 2005 m. (konstruktyvas betonas, aptaisytas metalu su karkasu; betono nusidėvėjimo norma 0,7 proc., metalo – 1,7 proc.; vidurkis apie 1,2 proc., todėl per dvylika metų bendras nusidėvėjimas 14 proc.).

5.       Be to, pabrėžia, kad faktinių išlaidų pagrįstumą patvirtino net keturi asmenys – apdrausto turto savininkas, remontą atlikusi UAB „Inesta“, ieškovės ir trečiojo asmens turto žalų ekspertai.

6.       Pažymi, kad atsakovas žalos administravimo procese nedalyvavo, nors tokią teisę turėjo, ir sprendžiant klausimus dėl žalos dydžio nustatymo jokių rašytinių prašymų dėl dalyvavimo minėtuose procesuose ieškovė iš atsakovo nėra gavusi.

7.       Ieškovė rašytiniuose paaiškinimuose papildomai nurodo, kad ekspertas ekspertizės akte nevertino aplinkybės, jog rangos darbus buvo galima atlikti tik savaitgaliais, todėl ieškovė pati padidino eksperto apskaičiuotą darbo užmokestį (nes nedarbo dienomis apmokėjimas yra dvigubas), taip pat padidino pastolių montavimo išlaidas, nes juos reikėjo ne vieną kartą surinkti ir išrinkti, transportuoti, sandėliuoti; taip pat padidino eksperto nurodytą plokštės kainą, remdamasi kito įvykio metu faktiškai patirtais kaštais panašioje situacijoje.

8.       Ieškovės atstovai teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai. Iš esmės palaikė ieškovės procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Pakartotinai paaiškino, kad išlaidos ginčo pastato remontui faktiškai buvo patirtos, todėl tai ir yra tikrasis žalos dydis, o ne hipotetiniai skaičiavimai, kaip kad skaičiavo atsakovas ir teismo ekspertas. Be to, atsakovas nebuvo išreiškęs pageidavimo dalyvauti žalos administravime. Pažymėjo, kad eismo negalima buvo uždaryti (gydymo įstaiga negalėjo apriboti veiklos, klientų judėjimo ir pan.), todėl darbai buvo atliekami tik savaitgaliais, kiekvieną kartą montuojant pastolius, o tai neabejotinai padidino darbų kainą; be to, reikalingos plokštės įprastai nenusipirksi, ją reikėjo ieškoti ir užsakinėti; ieškovė surado kito administruoto įvykio panašios plokštės kainą, kuri didesnė nei apskaičiavo ekspertas. Pažymėjo, kad jeigu UAB „Inesta“ sąmata/aktas būtų vertinami kritiškai, prašė remtis ieškovės žalų eksperto parengta sąmata, kurioje padidintos eksperto sąmatos vertės.

9.       Atsakovas T. O. atsiliepime į ieškinį ir triplike su ieškiniu sutinka iš dalies – sutinka su žalos atlyginimu 1 128,39 Eur sumai, likusioje dalyje ieškinio reikalavimus prašo atmesti.

10.       Atsakovas pripažįsta, kad 2019 m. liepos 25 d. sukėlė eismo įvykį ir apgadino ieškovės nurodytą ginčo pastatą; dėl to buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir nubaustas. Tačiau atsakovas nesutinka su ieškovės išmokėtos draudimo išmokos dydžiu ir jį ginčija, nes jis, anot atsakovo, neatitinka faktiškai padarytos žalos dydžio. Atsakovo teigimu, ieškovė nepagrindė kaip buvo apskaičiuota trečiojo asmens Ergo Insurance nurodyta 4 661,76 Eur nuostolių suma (nors UAB „Inesta“ akte nurodyta 5 161,76 Eur suma) bei kaip ieškovė apskaičiavo 274,80 Eur nusidėvėjimo dydį.

11.       Atsakovo teigimu, šiuo atveju buvo įlenkta viena pastato, esančio (duomenys neskelbtini), detalė – aliuminio plokštė ir skardinės dalys, tačiau, anot atsakovo, remiantis ieškovės pateiktu UAB „Inesta“ aktu, buvo pakeistas visas komplektas aliuminio plokščių, nors ir nėra įrodymų, jog jos buvo apgadintos, t. y. nurodyti pertekliniai darbai. Nurodo, kad kreipėsi į UAB „Kietaviškių statyba“ su prašymu pateikti preliminarią sąmatą – kiek kainuotų ginčo pastato konstrukcijos remonto darbai, ir pastaroji pateikė sąmatą, jog apgadinto ginčo pastato remonto darbai kainuotų 1 128,39 Eur. Taigi, anot atsakovo, ieškovės prašoma priteisti suma daugiau nei tris kartus viršija realiai padarytos žalos dydį. Pažymi, kad UAB „Kietaviškių statyba“ buvo pateiktos ne tik apgadinto pastato nuotraukos, bet ir UAB „Inesta“ aktas bei sąskaita faktūra.

12.       Anot atsakovo, civilinėje teisėje galioja visiško nuostolių atlyginimo principas, kuris reiškia, jog nuostoliai atlyginami visa apimtimi, tačiau negali būti atlyginama daugiau, nei iš tikrųjų patirta nuostolių. Teigia, kad šiuo atveju ieškovės reikalaujama suma neatitinka padarytos žalos dydžio, todėl negali būti priteista.

13.       Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją – sutiko su ieškinio reikalavimais 1 128,39 Eur dalyje (tačiau atsakovas nėra šios sumos sumokėjęs, nes prasidėjo teisminis procesas), o likusioje dalyje prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad atsakovas iš esmės neginčija faktinių aplinkybių dėl eismo įvykio ir pastato apgadinimo, pripažįsta savo kaltę, tačiau nesutinka su apskaičiuotos žalos dydžiu. Teigė, kad atsakovas nebuvo informuotas apie žalos administravimą, gavo tik pretenziją dėl jau atlygintos žalos sumokėjimo regreso tvarka; teigė, jog jis neturėjo pareigos dalyvauti minėtame žalos apskaičiavime. Pažymėjo, kad nukentėjęs asmuo ir rangovas galėjo/gali susitarti iš esmės dėl be ko, tačiau draudikui tenka rizika įvertinti tokių išlaidų pagrįstumą/realumą, nustatant tikrąją žalos sumą. Atstovo teigimu, šiuo atveju nėra pateikta jokių įrodymų, jog darbus galima buvo atlikinėti tik savaitgaliais (o ne įprastai darbo dienomis); užsakovė ir rangovė, tikėtina, pačios susitarė dėl tokio darbų atlikimo, todėl tokios papildomos išlaidos negali būti vertinamos kaip būtinos. Anot atstovo, nagrinėjamu atveju iš esmės patikimiausia yra eksperto sąmata, tačiau joje turėtų būti minusuojamos išlaidos dėl vidaus darbų atlikimo, nes neįrodyta, jog vidaus apgadinimai būtų susiję su eismo įvykiu. Atstovas prašė kritiškai vertinti pačios ieškovės sudarytą sąmatą, kurią, anot atstovo, sudarė neturintis kvalifikacijos ieškovės darbuotojas. Nurodė, kad išlaidas už ekspertizę privalo apmokėti ieškovė, o kitos bylinėjimosi išlaidos dalintinos proporcingai tenkinto ieškinio daliai.

14.       Trečiasis asmuo Ergo Insurance SE, veikianti per Lietuvos filialą, per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškovės ieškinį nepateikė.

15.       Liudytojas G. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra (duomenys neskelbtini) darbuotojas. Paaiškino, kad UAB SK Impeks medicinos diagnostikos centras kreipėsi į (duomenys neskelbtini) dėl valdomo ginčo pastato remonto darbų atlikimo po sukelto eismo įvykio, t. y. buvo paprašyta atstatyti vaizdą iki įvykio. Paaiškino, jog jis pateikė pasiūlymą, su kuriuo ginčo pastato valdytoja sutiko, ir jis pradėjo darbus – juos atlikinėjo maždaug mėnesį laiko – apie 2019 m. rugpjūčio-rugsėjo mėn. Pažymėjo, kad visi (duomenys neskelbtini) atliktų darbų akte nurodyti darbai buvo būtini ir faktiškai atlikti (taip pat suderinti su užsakove); teigė, jog darbų kainas iš esmės įvertino pagal savo darbą (įmonėje nebuvo nustatytos kainodaros), nes darbas nebuvo įprastas ir Sistelos programa pateikdavo ne visai tikslius skaičiavimus, todėl juos įrašė ranka. Aiškino, kad darbus, užsakovės pageidavimu, atlikinėjo tik savaitgaliais, siekiant netrukdyti judėjimui, todėl kiekvieną kartą montuodavo ir išmontuodavo pastolius; teigė, jog taip pat užtrūko reikalingos plokštės paieška (tokio nedidelio kiekio). Paaiškino, kad turi vidurinį išsilavinimą, nėra įrašytas į ekspertų sąrašą.

16.       Teismo ekspertas Darius Kalibatas teismo posėdžio metu paaiškino, kad ekspertizės akte pateiktoje lokalinėje sąmatoje kainos iš esmės suvestos pagal Sistelos programą; kai kurie įkainiai (darbo užmokestis) padidinti, atsižvelgiant į pakankamai nedidelius darbų kiekius. Pažymėjo, kad keičiamos plokštės kainą (420 Eur) iš esmės apskaičiavo apklausus pažįstamus statybininkus; darbo užmokestį skaičiavo pagal vidutinę rinką. Papildomai teigė, jog nėra atskiros metodikos kaip apskaičiuoti darbų atlikimą tik savaitgaliais. Nurodė, kad pastolių papildomas surinkimas/išrinkimas didintų kainą, tačiau jis vertino (sąmatoje), jog pastoliai montuoti vieną kartą; jeigu būtų apribotas eismas, galima būtų padaryti per vieną kartą – per 2-3 dienas. Pažymėjo, kad nėra galimybės tiksliai nustatyti ar viduje įtrūkiai atsirado dėl eismo įvykio, tačiau jis darė prielaidą, jog jie galėjo atsirasti būtent dėl nurodyto eismo įvykio (atitinkamai skaičiavo ir jų remonto darbų vertę).

III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės

17.       Iš byloje esančios rašytinės medžiagos, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 179 straipsnio 3 dalis) ir šalių paaiškinimų nustatyta (ginčo dėl šių aplinkybių byloje nekilo), kad 2019 m. liepos 25 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovas T. O., vairuodamas transporto priemonę Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino pastato, esančio (duomenys neskelbtini), konstrukciją ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Šios aplinkybės konstatuotos ir į bylą pateiktoje policijos pažymoje, taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutarime, priimtame administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A15.-5039-1011/2019 (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

18.       Nustatyta, kad transporto priemonės Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ieškovės bendrovėje pagal 2019 m. gegužės 21 d. draudimo sutarties liudijimą Nr. LT/AYB 265178 (draudimo laikotarpis nuo 2019 m. gegužės 27 d. iki 2020 m. gegužės 26 d.).

19.       Nustatyta, kad ginčo pastatas – (duomenys neskelbtini), buvo apdraustas trečiojo asmens užsienio bendrovės Ergo Insurance SE, veikiančios per Lietuvos filialą, kuri kompensavo pastato valdytojui padarytus apgadinimus ir kreipėsi į ieškovę su 2019 m. spalio 11 d. pretenzija dėl 4 661,76 Eur draudimo išmokos atlyginimo regreso tvarka (kaip žalą padariusio asmens draudikui). Ieškovė, papildomai įvertinusi medžiagų nusidėvėjimą (274,80 Eur), 2019 m. spalio 25 d. pervedė minėtam trečiajam asmeniui 4 386,96 Eur sumą bei 2019 m. spalio 26 d. ir 2019 m. gruodžio 10 d. pretenzijomis pareikalavo atsakovo ją atlyginti regreso tvarka.

20.       Į bylą pateikta UAB „Inesta“ 2019 m. rugsėjo 10 d. ginčo pastato valdytojui (UAB SK Impeks medicinos diagnostikos centras) išrašyta sąskaita faktūra Nr. IN-243 ir atliktų darbų aktas bendrai 5 161,76 Eur sumai.

21.       Taip pat į bylą pateikta UAB „Kietaviškių statyba“, į kurią kreipėsi pats atsakovas, siekdamas įvertinti ginčo pastato remonto vertę (pateikdamas ginčo pastato apgadinimų nuotraukas ir UAB „Inesta“ nurodytą sąskaitą faktūrą bei atliktų darbų aktą), lokalinė sąmata bendrai 1 126,39 Eur sumai.

22.       Teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartimi, tenkinant atsakovo prašymą, buvo paskirta statybos ekspertizė, kurią pavesta atlikti teismo ekspertui D. K. ir atsakyti į klausimus:

1)       Kokius pastato ((duomenys neskelbtini)) apdailos apgadinimus 2019 m. liepos 25 d. eismo įvykio metu padarė atsakovas T. O.?

2)       Ar visi ieškovės ADB „Gjensidige“ pateiktame UAB „Inesta“ 2019 m. rugsėjo 10 d. atliktų darbų akte nurodyti darbai yra susiję su atsakovo T. O. padarytais pastato apdailos apgadinimais?

3)       Kiek kainuotų atsakovo T. O. padarytų pastato ((duomenys neskelbtini)) apdailos apgadinimų pašalinimas/remonto darbai (pateikiant remonto darbų sąmatą)? Ar remonto darbų kainai darytų įtaką tai, kad remonto darbai būtų/buvo atliekami tik savaitgaliais? Jeigu taip, kokią?

4)       Ar UAB „Inesta“ 2019 m. rugsėjo 10 d. atliktų darbų akte (sąmatoje) 5 161,76 Eur sumai nurodytos kainos atitinka tuo metu buvusias rinkos kainas?

5)       Ar skilimas pastato ((duomenys neskelbtini)) viduje (prie lango/palangės) susijęs su 2019 m. liepos 25 d. eismo įvykiu ir jo metu padarytais padariniais?

23.       Teismo ekspertas D. K. 2021 m. sausio 14 d. pateiktame ekspertizės akte, atsakydamas į sprendimo 22 punkte nurodytus klausimus, atitinkamai nurodė/atsakė:

1)       pagal bylos medžiagą (pateiktas nuotraukas ir atliktų darbų aktą) matyti, kad eismo įvykio metu buvo apgadintos išorinės konstrukcijos – skardos lankstiniai, metaliniai profiliai ir apdailinė fasadinė plokštė, taip pat vidaus apdaila;

2)       pateiktame atliktų darbų akte (UAB „Inesta“) nurodyti darbai yra susiję su išorės ir vidaus defektų taisymo darbais;

3)       ginčo pastato apgadinimų pašalinimas/remonto darbai kainuotų apie 1 975 Eur; ar remonto darbų kainai darytų įtaką tai, jog remonto darbai būtų/buvo atliekami tik savaitgaliais, nėra galimybės nustatyti, nes tai gali būti nustatyta įmonės vidiniuose nuostatuose;

4)       apžiūrėjus objektą ir pagal pateiktą atliktų darbų aktą sudaryta vidutinė atliktų darbų vertė sudaro 1 975 Eur sumą; pagrindinis skirtumas tarp atliktų darbų akto ir pateiktos sąmatos susidaro dėl fasadinės plokštės keitimo kainų skirtumo;

5)       ar esamos apdailinės konstrukcijos buvo sugadintos dėl eismo įvykio nėra galimybės nustatyti, kadangi nėra tikslios informacijos kokia buvo situacija iki eismo įvykio; taip pat pagal pateiktą medžiagą nėra parodyta, kad buvo pažeistas-paveiktas pastato laikantis karkasas; bet įtrūkiai galėjo atsirasti sujudinus karkasą, todėl darytina prielaida, jog įtrūkiai atsirado dėl eismo įvykio.

24.       Ieškovė, nesutikdama su teismo eksperto ekspertizės akte pateikta lokaline sąmata, pateikė savo naują lokalinę sąmatą, kurioje padidino teismo eksperto nurodytas vertes (medžiagų ir darbo užmokesčio), bendrai 3 640,97 Eur sumai.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

IV. Teismo argumentai ir motyvai

Dėl draudiko, išmokėjusio draudimo išmoką, teisės reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens

25.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis. Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012).

26.       Nagrinėjamu atveju byloje nekilo ginčo dėl to, kad transporto priemonės Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta ieškovės bendrovėje; minėtos transporto priemonės valdytojas – atsakovas, 2019 m. liepos 25 d. eismo įvykio metu, apgadino pastato, esančio (duomenys neskelbtini), konstrukciją ir pasišalino iš eismo įvykio vietos; ginčo pastatą apdraudusi draudimo bendrovė – trečiasis asmuo, šį įvykį pripažinusi draudiminiu, apskaičiavo 5 161,76 Eur draudimo išmoką už sugadintą pastato konstrukciją (jos dalį) ir šią sumą išmokėjo nukentėjusiam asmeniui, o ieškovė, kaip atsakingo asmens civilinę atsakomybę apdraudusi draudimo bendrovė, trečiajam asmeniui kompensavo 4 386,96 Eur sumą (neįskaičiavus PVM ir įvertinus nusidėvėjimą). Taigi, spręstina, kad ieškovė, atlyginusi minėtą pastatą apdraudusiai bendrovei žalą, įgijo teisę regreso tvarka reikalauti žalos atlyginimo iš kalto asmens.

27.       Šiuo atveju byloje nekilo ginčo dėl to, kad būtent atsakovas yra kaltas dėl minėto eismo įvykio ir atitinkamai dėl žalos atsiradimo, nes pasišalino iš eismo įvykio vietos.

28.       Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš įvykio vietos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nepasisakoma apie atsakingo už žalos padarymą asmens kaltę dėl pasišalinimo iš įvykio vietos ir jos formas. Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad, sprendžiant klausimą dėl transporto priemonės vairuotojo pasišalinimo iš įvykio vietos, jo veiksmai turi būti vertinami pagal rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio matą. Taikant TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą, nėra būtina konstatuoti tyčinio vairuotojo pasišalinimo iš įvykio vietos faktą – pakanka nustatyti, kad vairuotojas suvokė, jog įvyko eismo įvykis, t. y. kaltė dėl pasišalinimo iš įvykio vietos gali pasireikšti ir neatsargumu. Be to, kasacinis teismas nurodė, kad vien žalos atlyginimo trečiajam asmeniui faktas nėra pakankamas pagrindas pareikšti regresinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015).

29.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008 (ir kitoje vėlesnėje praktikoje), konstatuota, kad byloje dėl žalos atlyginimo turi būti įrodytos tokios teisinės aplinkybės: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu.

30.       Kaip minėta, šioje byloje iš esmės nekilo ginčo dėl trijų civilinės atsakomybės sąlygų – atsakovo neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo, taip pat kaltės. Ginčas faktiškai kilo tik dėl tinkamo žalos dydžio ir jo apskaičiavimo pagrįstumo.

Dėl žalos dydžio

31.       Atsakovas iš esmės nesutinka su ieškovės prašomu priteisti žalos dydžiu bei nurodo, kad jis paskaičiuotas neteisingai, nurodyti pertekliniai darbai, išlaidos paskaičiuotos nepagrįstai didelės – tiek atsakovo užklausta bendrovė, tiek teismo ekspertas įvertino patirtą žalą gerokai mažesne suma.

32.       Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio inintegrum principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Tai reiškia, kad spręsdamas ginčus dėl žalos atlyginimo teismas turi nustatyti tikrąjį žalos dydį, nes kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita.

33.       Vertinant žalos padarymo faktą ir dydį, pažymėtina, kad įstatymas pareigą įrodyti žalos padarymo faktą bei tokios žalos (turėtų nuostolių) dydį nustato ieškovui (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra nurodęs, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostata, jog jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, reiškia, kad kai šalys nesutaria dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus. Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės taikymo atveju gali būti turto sugadinimas. Žala (nuostoliais) gali būti pripažįstamos turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios yra patirtos, jei remontas atliktas, taip pat būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jei remontas nėra atliktas. Būtina įvertinti tai, kad visais atvejais lėšų panaudojimas turi būti susijęs su sugadinimų pašalinimu, todėl šalis gali remtis kaip įrodymu turto sugadinimo pašalinimo darbų bei medžiagų sąmata. Sąmatoje nurodyti darbai ir medžiagos turi būti susiję su sugadinimų pašalinimu priežastiniu ryšiu. Šaliai minėtų aplinkybių neįrodžius, teismas turi teisę tokiems remonto darbams numatytas sąnaudas atmesti kaip neįrodytas susijus priežastiniu ryšiu su sugadinimais. Aplinkybė, kad ne visi sąmatoje numatyti remonto darbai yra susiję su turto sugadinimo pašalinimu, yra pagrindas mažinti žalos atlyginimą, tačiau nesudaro pagrindo pripažinti, kad sąmata nėra tinkamas įrodymas nuostolių dydžiui įrodinėti. Žalos dydis tokiuose ginčuose kaip nagrinėjamu atveju gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėse bylose Nr. 3K-3-166/2009).

34.       Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, vien draudimo išmokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-690-415/2015). Atgręžtinis reikalavimas gali būti patenkintas tik nustačius, kad asmuo, reikalaujantis sumos grąžinimo, pagrįstai ją išmokėjo, remdamasis jo pareigą nustatančiais teisės aktais, ir tik tokios apimties, kokio dydžio žala buvo realiai padaryta kaltojo asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2014; 2010 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010), taip pat ar nebuvo kitų teisėtų pagrindų išmoką mažinti ar jos nemokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-81-1075/2018).

35.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs ir tai, kad civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui taip pat taikoma Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 98 straipsnyje įtvirtinta draudiko pareiga tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dedant reikiamas pastangas, o kitiems draudimo santykių dalyviams – atitinkamai pareiga pateikti draudikui visus turimus draudimo sutartyje nurodytus ir draudiko reikalaujamus dokumentus bei informaciją. Tokiu būdu turto draudimo išmokos išmokėjimą apsprendžiantys dokumentai bus pateikiami civilinės atsakomybės draudikui ir bus vieni iš įrodymų, pagrindžiančių draudimo išmokos išmokėjimo sąlygas, įskaitant ir padarytos žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-81-1075/2018).

36.       Nurodytoje kasacinio teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad nors turto ir civilinės atsakomybės draudimas priklauso nuostolių draudimo rūšiai ir iš esmės remiasi tikslu kompensuoti realius nuostolius nukentėjusiam asmeniui, vis dėlto tam tikrais atvejais turto draudimo draudiko išmokėtas draudimo išmokos dydis pats savaime netampa žalos atlyginimo suma pareiškus reikalavimą už žalą atsakingam asmeniui arba jo civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui. Turto draudimo išmokos išmokėjimą apsprendžiantys dokumentai yra vieni iš įrodymų, pagrindžiančių žalos dydį sprendžiant draudimo išmokos išmokėjimą pagal civilinės atsakomybės draudimą.

37.       Taigi, apibendrinant nurodytas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, darytina išvada, kad išmokėtos draudimo išmokos dydžiui nustatyti nepakanka aplinkybės, jog draudikas išmokėjo atitinkamo dydžio draudimo išmoką, turi būti nustatyta, ar tokia išmoka išmokėta pagrįstai ir ar ji atitinka realų nukentėjusiam asmeniui padarytos žalos dydį.

38.       Nagrinėjamu atveju byloje pateiktos iš esmės keturios sąmatos dėl ginčo pastato apgadinimų suremontavimo – UAB „Inesta“ (kuri faktiškai atliko minėtus darbus) sąmata/atliktų darbų aktas 5 161,76 Eur sumai, UAB „Kietaviškių statyba“ (į kurią kreipėsi pats atsakovas) sąmata 1 128,39 Eur sumai, teismo eksperto ekspertizės akte pateikta sąmata 1 975,25 Eur sumai, taip pat ieškovės darbuotojo-žalų eksperto sudaryta sąmata 3 640,97 Eur sumai.

39.       Viena vertus, byloje nustatyta (šią aplinkybę patvirtino ir teismo ekspertas), kad UAB „Inesta“ sudarytame atliktų darbų akte nurodyti darbai (visi) iš esmės susiję su ginčo pastato (jo konstrukcijų) apgadinimų taisymo darbais (išvada į antrą klausimą), atitinkamai yra/buvo objektyviai būtini esamiems žalos padariniams pašalinti. Kita vertus, teismo vertinimu, minėtame akte nurodyti darbo užmokesčio, medžiagų ir mechanizmų įkainiai yra nepagrįstai dideli, neatitinkantys rinkos kainų; byloje nėra pateikta įrodymų, jog tiek trečiasis asmuo, tiek ieškovė būtų analizavę minėtų darbų įkainių pagrįstumą, vertinę jų realumą ir pan., iš esmės be jokio papildomo tyrimo pasitikėję tik rangovės nurodytu žalos dydžiu. Be to, kaip minėta, kitos byloje pateiktos sąmatos yra reikšmingai mažesnės.

40.       Žalos dydis – viena iš įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių bylose dėl žalos atlyginimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai ginčas susijęs su atlygintinos žalos (mokėtinos draudimo išmokos) dydžio nustatymu taikytina CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-81-1075/2018). Kaip minėta, žalos dydis įrodinėjamas CPK leistinomis įrodinėjimo priemonėmis.

41.       Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą ne vienu įrodymu ir jo pagrindu daromomis prielaidomis, bet visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010). Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016).

42.       Pažymėtina, kad dėl eksperto išvados reikšmės įrodinėjimo priemonių sistemoje kasacinio teismo jurisprudencijoje taip pat ne kartą pasisakyta. Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009; 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2009; 2010 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2010; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2012; 2014 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2014).

43.       Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius duomenis ir šalių paaiškinimus, sprendžia, kad iš esmės patikimiausia ir objektyviausia yra teismo eksperto ekspertizės akte pateikta sąmata, kurioje ekspertas, be kita ko, nurodė, jog vidutinė atliktų darbų, t. y. ginčo pastato apgadinimų taisymas, vertė sudaro 1 975,25 Eur. Teismas pažymi, kad šiuo atveju bylos šalys iš esmės nenuginčijo minėtoje sąmatoje nurodytų darbų verčių, jų nepaneigė (CPK 12, 178, 185 straipsniai), todėl teismas, nustatydamas priteistinos žalos dydį iš atsakovo, vadovaujasi būtent minėta sąmata kaip pagrindiniu šaltiniu.

44.       Ieškovė, grįsdama savo reikalavimą, be kita ko, nurodė, jog ekspertas ekspertizės akte nevertino aplinkybės, kad rangos darbus buvo galima atlikti tik savaitgaliais, dėl to atitinkamai padidėjo darbo užmokesčio ir pastolių montavimo išlaidos. Viena vertus, byloje nėra pateikta įrodymų, jog remontuojant ginčo pastatą, eismas negalėjo būti apribotas ir darbus negalima buvo atlikti per vieną kartą bei darbo dienomis; šią aplinkybę ieškovė įrodinėjo tik liudytojo G. R. – (duomenys neskelbtini)  darbuotojo, paaiškinimais, kuris nurodė, jog dėl tokio darbų atlikimo buvo susitarta su pastato valdytoja – užsakove. Kita vertus, iš šalių paaiškinimų ir administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A15.-5039-1011/2019 medžiagos nustatyta, kad buvo pažeista ginčo pastato dalis-konstrukcija, esanti įvažiuojant į sandėlį, kuris yra pastato vidiniame kieme, bei jungianti du pastato korpusus (tai patvirtino pats atsakovas minėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje); taip pat matyti, jog minėtame vidiniame kieme, tikėtina, yra bendrovės personalo stovėjimo aikštelė. Be to, byloje nekilo ginčo ir dėl to, kad ginčo pastato valdytoja yra gydymo paslaugas teikianti bendrovė. Taigi, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad visiškas eismo apribojimas į gydymo įstaigos sandėlį net ir 2-3 dienas (per kurias, kaip nurodė ekspertas, darbai galėjo būti atlikti), sukeltų pakankamai didelių nepatogumų tokiai specifines paslaugas teikiančiai bendrovei, todėl darytina išvada, jog remonto darbai pagrįstai galėjo būti/buvo atliekami tik savaitgaliais ir/ar nedarbo dienomis, kai poreikis privažiuoti į bendrovės sandėlį yra gerokai mažesnis. Kita vertus, teismas sprendžia, kad vien nurodytų nepatogumų išvengimas (bendrovei laisvai naudojantis sandėliu ir privažiavimu prie jo) bei atitinkamai dėl to didesnių išlaidų patyrimas (didesnis darbo užmokestis, pastolių montavimas/išmontavimas), nesudaro pagrindo visas tokias didesnes išlaidas perkelti tik atsakovui.

45.       Apibendrindamas, teismas pažymi, kad eksperto nurodyta sąmata 1 975,25 Eur sumai, į kurią, kaip patvirtino teismo ekspertas teismo posėdžio metu, buvo įskaičiuotas tik vienas pastolių montavimas/išmontavimas bei įprastinis vidutinis darbo užmokestis (nevertinant darbo savaitgaliais ir švenčių dienomis), didinama 224,75 Eur suma – bendrai 2 200 Eur sumai, kuri, teismo vertinimu, yra protingo dydžio ir kuri iš esmės sudaro apie pusę (apie 60 Eur papildomų išlaidų pastolių montavimui ir likusi dalis (apie 164,75 Eur) padidintam darbo užmokesčiui) faktiškai padidėjusių išlaidų dėl minėtų darbų atlikimo specifikos (atlikimo tik savaitgaliais ir nedarbo dienomis, bei atitinkamai pastolių montavimo). Kaip minėta, visos padidėjusios išlaidos negali būti perkeltos tik atsakovui, tokiu būdu nepagrįstai pabloginant jo padėtį; tuo labiau, jog atsakovas net neturėjo galimybių kontroliuoti tokių išlaidų patyrimo (darbų organizavimo ir pan.), dėl tokios darbo atlikimo specifikos tarėsi tik užsakovė ir rangovė (draudimo bendrovės faktiškai taip pat nedalyvavo darbų atlikimo organizavimo etape); taip pat nėra duomenų ar buvo bandoma ieškoti kitų rangovų (kodėl pasitelkta būtent UAB „Inesta“) ir pan.

46.       Teismas kritiškai vertina ieškovės argumentus, kad teismo ekspertas apskaičiavo nepagrįstai per mažą aliuminio plokštės kainą (420 Eur). Ieškovė šią savo poziciją grindė argumentais, kad reikalingos plokštės įprastai nenusipirksi, ją reikėjo ieškoti ir užsakinėti; ieškovė surado kito administruoto įvykio panašios plokštės kainą (atitinkamai pati 2021 m. kovo 3 d. sąmatoje nurodė plokštės 787,33 Eur dydžio kainą). Kita vertus, teismas pažymi, kad ieškovė šių savo teiginių nepagrindė jokiais leistinais rašytiniais įrodymais, iš esmės apsiribodama savo deklaratyviais paaiškinimais, arba savo pačios – savo darbuotojo (kuris, sutiktina su atsakovo pozicija, neturi reikiamos kvalifikacijos tokių sąmatų sudarymui ir žalos apskaičiavimui), pateiktais deklaratyviais skaičiavimais. Be to, iš ieškovės pateiktos UAB „Kaminta“ lokalinės sąmatos nėra galimybių nustatyti, ar joje nurodoma (Stacbond al. Kompozito plokštė) ir šiuo atveju reikalinga pakeisti plokštė (aliuminio/diuraliuminio plokštė) buvo identiškos/panašios; šių aplinkybių ieškovės atstovai teismo posėdžio metu taip pat negalėjo paaiškinti.

47.       Be to, teismas pažymi, kad ieškovė neįrodė kuo skiriasi diuraliuminio ir aliuminio plokštės (nors bylos nagrinėjimo metu buvo keliamas toks klausimas), taip pat kodėl nagrinėjamu atveju turėjo būti naudotos būtent diuraliuminio, o ne aliuminio plokštės (kurias skaičiavo ir teismo ekspertas), todėl ir šioje dalyje teismas ieškovės argumentus atmeta kaip neįrodytus.

48.       Teismas taip pat kritiškai vertina atsakovo argumentus, kad iš eksperto sąmatos turi būti minusuojamos išlaidos dėl vidaus darbų atlikimo, nes neįrodyta, jog vidaus apgadinimai būtų susiję su eismo įvykiu. Kaip minėta, ekspertas ekspertizės akte, be kita ko, nurodė, kad nėra galimybės nustatyti ar esamos apdailinės konstrukcijos buvo sugadintos dėl eismo įvykio, tačiau ekspertas darė prielaidą, jog įtrūkiai atsirado dėl eismo įvykio, kurio metu buvo/galėjo būti sujudintas karkasas. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius duomenis ir šalių paaiškinimus, sprendžia, kad, labiau tikėtina, minėti įtrūkiai pastato viduje atsirado būtent dėl atsakovo sukelto eismo įvykio – atsirėmus transporto priemonei (šiuo atveju sunkiasvorei-sunkvežimiui; kaip nurodyta jos draudimo liudijime) į ginčo pastatą, galėjo būti sujudintas jo karkasas, dėl to pastato viduje atsirado sienų įtrūkiai (kurių vieta taip pat iš esmės atitiko (buvo artima) eismo įvykio metu apgadintoms išorės konstrukcijoms), kurių užtaisymui pagrįstai paskaičiuotos išlaidos (eksperto sąmatos 9-13 eilutės).

49.       Taigi, įvertinus teismo perskaičiuotus darbus ir atitinkamai jų išlaidas – pridėjus papildomų išlaidų dalį už darbą savaitgaliais, darytina išvada, kad realios išlaidos ginčo pastato (jo konstrukcijų) atstatymui po nurodyto eismo įvykio sudaro 2 200 Eur (1 975,25 Eur eksperto nustatyta darbų vertė + 224,75 Eur išlaidų už darbų atlikimo specifiką).

50.       Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad byloje įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos atsakovo atsakomybei kilti, todėl bendra ieškovei iš atsakovo priteistina suma už ginčo pastato apgadinimus sudaro 2 200 Eur (CK 6.249, 6.280 straipsniai; TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas); kitoje dalyje ieškinio reikalavimai atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

51.       Tenkinant ieškovės prašymą, iš atsakovo priteistinos 5 proc. metinės procesinės palūkanos už priteisiamą 2 200 Eur sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. vasario 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

52.       Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

53.       CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

54.       Ieškovė, teikdama ieškinį, sumokėjo 99 Eur dydžio žyminį mokestį, taip pat patyrė 150 Eur išlaidų už eksperto apklausą; bendrai – 249 Eur išlaidų; kitų išlaidų nenurodė.

55.       Atsakovas prašo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas – 1 815 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 700 Eur išlaidų už ekspertizę, bendrai – 2 515 Eur. Teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovo atstovo bylos nagrinėjimo metu pareikštu prašymu, jog atsakovo patirtos išlaidos už ekspertizę (visos) bet kokiu atveju turėtų būti priteistinos atsakovui iš ieškovės. Pažymėtina, kad minėtos išlaidos priskirtinos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl teismas dėl jų, kaip ir kitų šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų, sprendžia vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka (proporcingai tenkintų/atmestų reikalavimų daliai).

56.       Teismo vertinimu, atsakovo patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos – 1 815 Eur, neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių; be to, teismas nenustatė, jog minėtos išlaidos būtų, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, atliktų procesinių veiksmų skaičių, nepagrįstai didelės ir reikėtų jas mažinti.

57.       Nagrinėjamu atveju ieškinys patenkintas 50,15 proc. (ieškovė prašė priteisti bendrą 4 386,96 Eur sumą, priteista – 2 200 Eur), todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 124,87 Eur (249 Eur x 50,15 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

58.       Atitinkamai atsakovui iš ieškovės priteistina 1 253,73 Eur (2 515 Eur x 49,85 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų. Atlikus įskaitymą, atsakovui iš ieškovės priteistina 1 128,86 Eur (1 253,73 Eur - 124,87 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

59.       Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, tenkančios kiekvienai iš šalių, nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“; CPK 92 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovui T. O. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo užsienio bendrovė Ergo Insurance SE, veikianti per Lietuvos filialą, tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo T. O., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“, j. a. k. 110057869, 2 200 Eur (du tūkstančius du šimtus eurų) žalos atlyginimo, 5 (penkių) proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (2 200 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. vasario 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“, j. a. k. 110057869, atsakovui T. O., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 128,86 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą dvidešimt aštuonis eurus 86 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                     Pavel Liubkevič