Baudžiamoji byla Nr.1-195-743/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47007-2019-3 

Procesinio sprendimo kategorija 1.1.3.2; 1.1.4.7; 1.1.7.1; 1.1.7.2.4; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.12; 1.2.4.4.1; 2.1.14.1.1; 2.1.14.3.2; 2.1.14.3.3.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

 (S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 1 d.

Lazdijai

Alytaus  apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėja Asta Vailionienė,

sekretoriaujant Jurgitai Petrauskienei,

dalyvaujant prokurorei Algidai Banienei,

kaltinamajam K. A., jo gynėjui advokatui Arvydui Gudui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. A., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, teistas:

1)       2018 m. rugpjūčio 14 d. Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį 4 (keturiais) mėnesiais viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 val. per mėnesį, bausmę atlikęs,  teistumas neišnykęs ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintas,  

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

K. A. 2019 m. spalio 23 d., apie 16 val., (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės esančioje pavėsinėje, konflikto metu, kumščiu sudavė nukentėjusiajam G. B. tris smūgius į veidą ir taip jį nesunkiai sužalojo, dėl ko nukentėjęs ilgai sirgo, nes dėl apatinio žandikaulio abipusio lūžimo kūno srityje dešinėje ir šakos srityje kairėje G. B. sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip dešimties dienų laikotarpiui.

Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, paaiškino, kad 2019 m. spalio 23 d. apie 15 val., būdamas neblaivus, sugalvojo nueiti iki parduotuvės, kadangi norėjo dar daugiau išgerti alkoholinių gėrimų. Jis nuėjo prie (duomenys neskelbtini) esančios parduotuvės (duomenys neskelbtini) pavėsinės. Ten buvo V. G. ir R. B., taip pat jo kaimynas G. B., kurie vartojo pavėsinėje alkoholinius gėrimus. Jis prisijungė prie jų. Jiems begeriant, apie 16 val., G. B. jį pradėjo įžeidinėti, vadinti jį vagimi. Jis supyko ir, jiems sėdint vienam priešais kitą, jis sudavė G. B. kumščiu į smakrą. Jam atrodo, kad sudavė vieną, smūgį, tačiau tiksliai neprisimena, tuo metu buvo labai girtas, jeigu nukentėjęs nurodo tris smūgius, galbūt sudavė ir tris smūgius. Dėl savo nusikalstamos veikos prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi, G. B. ne kartą atsiprašė, su pareikštu civiliniu ieškiniu sutinka (b. l. 197–198).

  Nukentėjęs G. B. patvirtino, kad 2019 m. spalio 23 d. apie pietus jis nuėjo į(duomenys neskelbtini) parduotuvę, kur prie parduotuvės esančioje pavėsinėje sutiko V. G., R. B. ir K. A.. Pavėsinėje K. A. nedavė cigaretės, išvadino jį vagimi, dėl ko K. A. supyko ir tris kartus sudavė į veidą. Po suduotų smūgių jis jautė fizinį skausmą, išėjo į namus. Jam skaudėjo apatinį žandikaulį, bet manė, kad praeis. Skausmas nepraėjo, todėl 2019 m. spalio 26 d. jis, pamatęs pro jo namus dviračiu važiuojantį R. Č., paprašė jo paskambinti medikams ir policijai. Jam buvo nustatytas žandikaulių lūžimas, dėl ko VšĮ ,,Lazdijų ligoninės“ greitosios medicinos pagalbos automobiliu jį nuvežė į Kauno klinikas, kur jam buvo atlikta apatinio žandikaulio operacija, nes jis buvo lūžęs dvejose vietose (b. l. 1–3, 68-69).

  Liudytojas V. G. patvirtino, kad 2019 m. spalio 23 d. jis kartu su G. B. šventė gimtadienį pas jį namuose, gėrė alų. Po kurio laiko jis nuėjo į pavėsinę, esančią prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės, kur buvo ir G. B., o po to atėjo ir K. A.. Jis buvo labai neblaivus, todėl tiksliai įvykio aplinkybių neprisimena, žino, kad K. A. dėl kažko konfliktavo su G. B., tačiau neprisimena, kad būtų matęs kaip K. A. muša G. B., kažkurį laiką buvo užmigęs. Po kiek laiko jis atsikėlė, pamatė, kad pavėsinėje nieko nėra, todėl išėjo namo. Kitą dieną jis matė G. B., kuris skundėsi, kad jam skauda veidą, nes K. A. jam trenkė per jį (b. l. 86–90).

  Liudytojas R. B. patvirtino, kad 2019 m. spalio 23 d. jis dirbo namuose, vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 16 val. jis nuėjo į pavėsinę, kuri yra (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės, nes norėjo dar išgerti. Kadangi buvo stipriai apgirtęs, jis neprisimena kas buvo po to, kai jis išėjo iš namų. Kitą dieną jis susitiko G. B., matė, kad jo veidas yra patinęs, G. B. jam papasakojo, kad pavėsinėje K. A. sumušė jį (b. l. 93–96).

  Liudytojas R. Č. patvirtino, kad 2019 m. spalio 26 d. iš ryto, tikslaus laiko neprisimena, jis važiavo pas kaimynę dviračiu ir pamatė keliu einantį G. B., kuris paprašė, kad jis iškviestų greitąją medicinos pagalbą, kadangi jam skauda veidą, pasakė, kad jį sumušė K. A. pavėsinėje, esančioje prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės. G. B. veide matė kraujosruvas. Jis iškvietė greitąją, matė, kad atvažiavo policijos pareigūnai ir greitoji medicinos pagalba ir G. B. nuvežė į Kauno ligoninę, kur jis pragulėjo apie dvi savaites. Po įvykio jis kalbėjo ir su K. A., jis pasakojo, kad su ranka sudavė smūgį G. B. būnant pavėsinėje (b. l. 99–101).

  Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini); tai mūrinis dviejų aukštų pastatas, kuriame įsikūrusi parduotuvė, prie šio pastato dešinės sienos yra medinė pavėsinė, joje yra du suoliukai, tarp jų – medinis stalas (b. l. 21–27).

  Specialisto išvada G. B. kliniškai nustatyta apatinio žandikaulio abipusis lūžimas: kūno srityje dešinėje ir šakos srityje kairėje; sužalojimas padarytas veikiant apatinio žandikaulio kairę pusę kietu buku žalojančiu daiktu, mažiausiai vienu trauminiu poveikiu;  sužalojimas kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl apatinio žandikaulio abipusio lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui (b. l. 48–49).

I. Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, jo parodymus dėl nusikaltimo padarymo laiko, būdo, veiksmų apimties ir pasekmių patvirtina anksčiau aptarti nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai. Nukentėjęs G. B. patvirtino smūgių sudavimo faktą ir dėl to atsiradusį skausmą žandikaulyje, liudytojai patvirtino kaltinamojo ir nukentėjusiojo buvimo pavėsinėje faktą. Sugretinus aptartus įrodymus su specialisto išvada matyti, kad K. A. sudavus smūgius nukentėjusiajam, jam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes nukentėjęs G. B. sirgo ilgai – daugiau nei dešimt dienų, tačiau jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Įvertinus tai, K. A. veika kvalifikuotina kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

II. Dėl bausmės paskyrimo

Kaltinamasis anksčiau teistas (b. l. 130–133), baustas administracine tvarka (b. l. 148–131), niekur nedirba (b. l. 142), bendruomenė jį charakterizuoja kaip girtaujantį (b. l. 149). K. A. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, kuri yra nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 4 dalis). Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). K. A., būdamas anksčiau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, teistumui esant neišnykusiam ir nepanaikintas, vėl padarė tyčinį nusikaltimą, todėl yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis) ir tai pripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina ir tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).  

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką forma ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Šio teisinio reguliavimo kontekste pažymėtina, kad K. A. už nusikaltimą žmogaus sveikatai (pagal BK 140 straipsnio 2 dalį) 2018 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžiu paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – viešieji darbai. Šią bausmę jis atliko 2019 m. sausio 7 d., tačiau netrukus vėl padarė nusikaltimą žmogaus sveikatai, tačiau jau pavojingesnį, nes G. B. sveikata sutrikdyta nesunkiai. Svarbu ir tai, kad 2016 m. birželio 6 d. nutarimu dėl tokio pat pobūdžio nusikalstamos veikos – žmogaus sveikatai (BK 140 straipsnio 2 dalis) ikiteisminis tyrimas K. A. atžvilgiu buvo nutrauktas BK 38 straipsnio pagrindu, jam susitaikius su nukentėjusiąja (b. l. 131). Šios faktinės aplinkybės leidžia spręsti, kad ši nusikalstama veika nėra atsitiktinė, K. A. linkęs smurtauti, jam skiriamos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės nepadarė poveikio jo elgesio pokyčiams ir tai rodo didesnį jo asmenybės pavojingumo visuomenei laipsnį. Tai, kad už įvairius administracinius nusižengimus jis baustas ir administracine tvarka patvirtina, kad jis yra linkęs pažeidinėti teisės normas, linkęs girtauti. Įvertinus tai, pripažintina, kad švelniausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas nebus pakankama, kad būtų pasiekti bausmės tikslai – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų, atimti galimybę daryti naujas veikas, užtikrinti teisingumo principą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgus į tai, jam skirtina trumpalaikio laisvės atėmimo bausmė – areštas (BK 49 straipsnis). Nustatant bausmės trukmę atsižvelgtina į tai, kad K. A. padarė tyčinį, nesunkų nusikaltimą, jo veiksmais pasikėsinta į svarbiausią vertybę – asmens sveikatą, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir yra dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, tačiau jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios pripažino padarytą nusikalstamą veiką, neigiamai vertino savo elgesį, kas leidžia spręsti, kad jis supranta savo elgesio ydingumą, jo padaryta nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė, todėl jam skirtina trumpalaikio laisvės atėmimo bausmė – areštas, tik šiek tiek didesnė nei sankcijoje nustatytas jos vidurkis, nes aukščiau aptartos kaltinamojo asmenybę ir jo padarytą veiką apibudinančios aplinkybės leidžia spręsti, kad tokia bausmė bus efektyvi ir padės pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus.

Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 641 straipsnis).

III. Dėl civilinio ieškinio

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnis). Bendrosios nuostatos įtvirtina, kad žala atlyginama tik tuomet, kai yra konstatuoti neteisėti veiksmai, asmens kaltė, priežastinis ryšys tarp neteisėtų kaltų veiksmų ir atsiradusios žalos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dali, 6.246,6.247,6.248, 6.249 straipsniai).

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį dėl 914,83 Eur turtinės žalos atlyginimo (b. l. 57–58), kuris pagrįstas byloje esančiu gydymo paslaugų apskaitos išrašu (b. l. 60). Turtinė žala susidarė dėl G. B. gydymo išlaidų. Kaltinamasis su šiuo ieškiniu sutinka.

Aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad ši 914,83 Eur turtinė žala atsirado dėl neteisėtų K. A. veiksmų sužalojant nukentėjusįjį, todėl jis privalo ją atlyginti (CK 6.263 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgus į tai ieškinys tenkintinas ir iš K. A. priteistina 914,83 Eur Vilniaus teritorinei ligonių kasai (6.283 straipsnio 1 dalis).

IV. Dėl kardomoji priemonė

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 123–125), panaikintina pradėjus bausmės vykdymą (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301, 302, 303, 304, 305, 307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a  :

K. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir nubausti jį 75 (septyniasdešimt penkių) parų areštu.

Taikyti BK 641 straipsnį, K. A. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu paskiriant sumažintą bausmę –  50 (penkiasdešimt) parų areštą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo dienos, kurią K. A. pradės faktiškai atlikti areštą.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Priteisti iš K. A. 914,83 Eur (devynis šimtus keturiolika eurų 83 centus) gydymo išlaidų Vilniaus teritorinei ligonių kasai, sumokant juos Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (į. k. 191351679), į sąskaitą LT217300010002484333 (AB ,,Swedbank“), mokėjimo paskirtyje nurodant vardą ir pavardę asmens, už kurio gydymą yra mokama.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu  Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.

Išaiškinti K. A., jog jis ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, darbo dienomis, įstaigos darbo metu, privalo nuvykti į pataisos įstaigą – Alytaus pataisos namus (Alytaus m. Ulonų g. 8A), atlikti jam paskirtos arešto bausmės. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalint nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privaloma raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos administracijai ir suderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Nuteistajam per septynias dienas po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo.

Teisėja                             Asta Vailionienė