Civilinė byla Nr. e2-4339-1077/2023

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01779-2022-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.3; 2.1.5.2; 2.1.5.4; 2.6.2.1; 2.6.8.11.1; 2.6.18.4; 3.2.6.1

 (S)

 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugpjūčio 14 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilija Ranceva,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Anetai Jankovskai,

dalyvaujant ieškovės atstovui direktoriui T. P. R.,

atsakovės atstovui direktoriui M. M. ir atstovui advokatui Justui Sakavičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Emazonas“ ieškinį atsakovei mažajai bendrijai ,,Metro forma“ dėl avanso grąžinimo ir netesybų priteisimo.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

1.       ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama jos naudai priteisti iš atsakovės 4 465 Eur avansą, 9 430 Eur netesybas, 10,50 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       2020 m. kovo 1 d. šalys sudarė projektavimo darbų sutartį Nr. 61/TP/DP/200301 (toliau ir – Sutartis, Projektavimo sutartis), pagal kurią atsakovė (toliau – ir Projektuotoja) įsipareigojo parengti komercinės paskirties pastato su gyvenamosiomis patalpomis, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – pastatas), techninį projektą. Sutartimi šalys sutarė darbo įvykdymo terminą, kad atsakovė parengs, pasirašys projektus, suderins su ieškove (toliau – ir Užsakovė) ir gaus statybos leidimus per 45 darbo dienas po sąlygų sąvado ir techninių sąlygų gavimo (Sutarties 5.1. punktas). Ieškovė 2020 m. kovo 16 d. sumokėjo atsakovei 4 465 Eur avansą.

3.       Atsakovė sutartinių įsipareigojimų visiškai nevykdė, galiausiai, 2020 m. gegužės 21 d. elektroniniu paštu ieškovė informavo atsakovę apie tai, kad yra du variantai: nutraukti Sutartį ir atsakovei sumokėti netesybas ir kitus mokesčius, arba atnaujinti Sutartį su konkrečiais terminais ir bauda. Atsakovė 2020 m. gegužės 21 d. elektroniniu laišku aiškiai informavo ieškovę, kad su Sutarties nutraukimu ji nesutinka bei nurodė darbų atlikimo grafiką su konkrečiais terminais, kaip prašė ieškovė. Pagal atsakovės nurodytą grafiką statybos leidimas turėjo būti gautas vėliausiai iki 2020 m. liepos 15 d. Pažymėtina, kad savo pačios pateikto darbų atlikimo grafiko atsakovė nevykdė ir statybos leidimo iki 2020 m. liepos 15 d. negavo. Atsakydama į ieškovės 2020 m. rugpjūčio 10 d. pranešimą atsakovė 2020 m. rugpjūčio 12 d. pranešimu dar kartą pratęsė Sutarties įvykdymo terminus. Ieškovė, gavusi atsakovės atsakymą, nereikalavo mokėti nurodytų baudų, netaikė jokių sankcijų ir sutiko, kad Sutarties terminai būtų pratęsti, kad būtų išvengta žalos. Nors atsakovei Sutarties terminai buvo kelis kartus pratęsiami, savo įsipareigojimų atsakovė taip ir neįvykdė. Galiausiai, matydama, kad Sutartis nebus įvykdyta, ieškovė 2022 m. vasario 3 d. pateikė atsakovei pretenziją, kuria ieškovė vienašališkai nutraukė Sutartį ir pareikalavo grąžinti Sutarties 4.1.1 punkto pagrindu gautas lėšas ir reikalavo sumokėti sutartines netesybas. Ieškovė 2022 m. balandžio 29 d. ir 2022 m. liepos 13 d. išsiuntė atsakovei pakartotines pretenzijas, tačiau atsakovė reikalavimo nepatenkino.

4.       Ieškovė turėjo lūkestį už 1 854 000 Eur pastatyti pastatą 2020 m., tačiau šiuo metu statybos kainuotų 2 500 000 Eur.

5.       Pasisakydama dėl sutarties nutraukimo momento ir ieškinio senaties, ieškovė pažymėjo, jog atsakovė, reaguodama į ieškovės pretenziją, nesutiko su netesybų reikalavimu, rėmėsi senaties terminu, tačiau atsižvelgiant į šalių elgesį, turėtų būti laikoma, kad šalis 2020 m. gegužės mėnesį tebesiejo sutartiniai santykiai, kadangi šalys susirašinėjo ir buvo nustatę papildomus terminus atsakovei. Atsakovė raštu išreiškė aiškų akceptą į ieškovės ofertą nustatyti terminus, be to, visą tą laiką ir po to vyko aktyvi šalių komunikacija/susirašinėjimas – konkliudentiniai, aktyvūs abiejų šalių veiksmai, kurie aiškiai patvirtino, kad Sutartis nebuvo nutraukta 2020 m. gegužės mėnesį, buvo toliau vykdoma abiejų šalių (CK 1.71 straipsnio 1 dalis), kol ieškovė jos nenutraukė dėl esminio Sutarties pažeidimo, pateikdama atsakovei 2022 m. vasario 3 d. pretenziją. 

6.       Pasisakydama dėl sumokėto avanso grąžinimo, ieškovė pažymėjo, jog atsakovė neįvykdė Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų – neparengė techninio projekto ir negavo statybą leidžiančių dokumentų, šios aplinkybės neginčija ir pati atsakovė. Taigi, ieškovė iš esmės negavo to, ką tikėjosi gauti pagal Sutartį, todėl toks Sutarties pažeidimas vertintinas kaip esminis (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kai sutartis nutraukta, sąžininga šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį. Kadangi ieškovė, vykdydama Sutarties 4.1.1 punktą, pervedė atsakovei 4 465 Eur, vadovaujantis CK 6.222 straipsnio 1 dalies nuostata, ieškovė turi teisę reikalauti grąžinti pervestą avansą visa apimtimi. 

7.       Pasisakydama dėl sutartinių netesybų priteisimo, ieškovė pažymėjo, jog Sutarties 8.2.1. punkte buvo nustatyta, kad sutartyje nurodytu laiku neatlikusi sutartinio darbo ir Užsakovei (ieškovei) pareikalavus atsakovė moka Užsakovei (ieškovei) vienkartinę 500 Eur dydžio baudą bei papildomai moka 1 proc. dydžio baudą už kiekvieną uždelstą dieną, bet ne daugiau kaip 20 proc. visos Sutarties 3.1 punkte nurodytos sumos. Taigi šalys buvo susitarusios dėl netesybų, kurių dydį sudarė fiksuota ir kintama baudos dalis. Bendra iš atsakovės priteistinų netesybų ieškovės naudai suma sudaro 9 430 Eur (44 650 Eur x 20 proc. + 500 Eur).

8.       Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį ir nesutikdama su ieškiniu prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Prašė taikyti senatį ir atmesti ieškovės reikalavimą dėl 9 430 Eur netesybų priteisimo kaip pareikštą praleidus ieškinio senaties terminą.

9.       Atsiliepime nurodė, kad pagal sutartį prievolės įvykdymo 45 dienų termino pradžia yra skaičiuojama nuo sąlygų sąvado ir techninių sąlygų gavimo dienos. Projektavimo sąlygų sąvadą ginčo sutartimi įsipareigojo pateikti būtent ieškovė. Projektavimo darbų sutarties tinkamam vykdymui buvo reikalingi ir kiti dokumentai, kurie atsakovei nebuvo pateikti laiku (žemės sklypo planas su koordinatėmis, valstybinės žemės nuomos sutartis (ar panaudos aktas, naudojimo ribų aktas) ir kt.). Darbo gauti projektavimo sąlygų sąvadą atsakovė nesitikėjo, neketino ir neplanavo vykdyti pasirašant Projektavimo sutartį, todėl tai laikytina papildomu darbu, kuris buvo pradėtas vykdyti iš dalies paties ieškovės pageidavimu ir pavedimu ir esant tokiai situacijai, 45 d. d. terminas pagrįstai galėjo būti pratęsiamas. Paskutinės projektavimo sąlygos šiam objektui buvo gautos 2020 m. liepos 2 d. (AB „Energijos skirstymo operatorius“ sąlygos dujų sistemos paslaugoms prijungti). Taigi laikytina, kad 45 darbo dienų terminas Projektavimo sutarčiai įvykdyti iki ieškovė šią sutartį nepagrįstai nutraukė 2020 m. rugpjūčio 10 d., nebuvo suėjęs, todėl ir pagrindo nutraukti Projektavimo sutartį ieškovė neturėjo.

10.       Atsakovė pastebi, kad ieškovė Projektavimo sutartį nutraukinėjo net tris kartus: 2020 m. gegužės 20 d., 2020 m. rugpjūčio 10 d. ir 2022 m. vasario 3 d. Nors 2020 m. gegužės 20 d. Projektavimo sutarties nutraukimas kaip vienašalis sandoris buvo įvykdytas, tačiau vėliau ieškovė šį sandorį atšaukė savo elektroniniu susirašinėjimu bei konkliudentiniais veiksmais leisdama vykdyti Projektavimo sutartį atsakovei. Tačiau 2020 m. rugpjūčio 10 d. įvykdytas vienašalis Projektavimo sutarties nutraukimas buvo aiškus, nedviprasmiškas ir jokiais šalių veiksmais nepakeistas juridinis faktas. Projektavimo sutartis po jos nutraukimo 2020 m. rugpjūčio 10 d. nebuvo atnaujinta.

11.       2022 m. vasario 3 d. ieškovės raštas Projektavimo sutarties nutraukti negalėjo, kadangi ši sutartis jau buvo nutraukta 2020 m. rugpjūčio 10 d. ieškovės raštu. Net jei ši pretenzija teismo būtų traktuojama kaip Projektavimo sutarties nutraukimo sandoris, jis nėra nei teisėtas, nei pagrįstas. Ieškovė sutarties nutraukimą turėjo grįsti esminiu sutarties pažeidimu. Pranešime dėl Sutarties nutraukimo tokios aplinkybės nebuvo nurodomos. Be to, ieškovė pirmiausia privalėjo nustatyti papildomą 30 dienų terminą sutarčiai vykdyti. Papildomas terminas taip pat suteiktas nebuvo.

12.       Ieškovei nutraukus Projektavimo sutartį ne dėl atsakovės kaltės, Projektuotojai sumokėtas avansas nėra grąžinamas Užsakovei (Projektavimo sutarties 8.1.3 punktas). Vadinasi, ieškovės pareikštas reikalavimas grąžinti jai sumokėtą avansą negali būti tenkinamas, kadangi jis lieka atsakovei kaip bauda. Tokios apimties teisinės sankcijos ieškovei yra visiškai protingos ir pateisinamos, kadangi atsakovė parengė ir dar 2020 m. liepos 10 d. pateikė ieškovei projektinius pasiūlymus (t. y. atliko didžiąją dalį darbo), už ieškovę išėmė projektavimo sąlygas, derino ieškovės klausimą su specialistais, nors iki galo atlikti derinimų negalėjo dėl ieškovės nebendradarbiavimo, ir pan.

13.       Pasisakydama dėl ieškovės reikalavimo priteisti netesybas pagrįstumo, atsakovė nurodė, jog šiuo atveju nenustatytos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos. Projektavimo sutartis negalėjo būti tinkamai įvykdyta dėl pačios ieškovės veiksmų. Prašomos priteisti netesybos negali būti priteisiamos ir dėl to, kad yra praleistas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas ir atsakovė prašo ieškinio senatį taikyti. Šiuo atveju akivaizdu, kad ieškovei tapo žinoma, kad neva atsakovė neatlieka sutartinio darbo dar 2020 m. gegužės 20 d., kai buvo atsiųstas pirmas pranešimas dėl Projektavimo sutarties nutraukimo. Reikia pastebėti, kad ieškovė nepagrįstai teismo prašo priteisti dviejų rūšių baudas už tą patį tariamą pažeidimą – 500 Eur ir 8 930 Eur, kadangi CK nenumato baudų dubliavimo. Galiausiai pažymėtina, kad net jei teismas matytų pagrindą priteisti ieškovės nurodomas baudas, atsakovė mano, kad šios baudos yra neprotingos ir per didelės.

14.       Ieškovė pateiktu teismui dubliku prašė ieškinį tenkinti visa apimtimi.

15.       Nurodė, kad įstatymas nustato pareigą atsakovei būti protingai, atidžiai, rūpestingai, išmanyti įstatymus, jog galėtų atlikti darbus tinkamai ir informuoti ieškovę apie reikalingus dokumentus, tačiau atsakovė neįvykdė Sutarties, o ieškovei pareiškus pretenzijas, atsakovės gynybinė pozicija buvo tokia, kad ieškovė nebendradarbiauja ir nepateikė reikalingų dokumentų. Sutarties 4.1.1–4.1.4 punktuose buvo nurodyti tarpiniai darbų rezultatai ir apmokėjimo tvarka. Atsakovė turėjo: pirma, parengti projektinius pasiūlymus, suderinti su ieškove ir vyriausiu Panevėžio architektu; antra, parengti techninį projektą ir jį pateikti ieškovei patvirtinimui; trečia, gavus statybų leidimą, pasirašomas priėmimo–perdavimo aktas. Atsakovė turėjo parengti projektinius pasiūlymus, techninį projektą ir gauti statybos leidimą. Nė vieno iš šių darbų ieškovė iš atsakovės negavo. CK 6.659 straipsnis įpareigoja rangovą nedelsiant įspėti užsakovą apie iš jo gautos medžiagos, kito turto ar dokumentų trūkumus, dėl kurių kyla grėsmė atliekamo darbo tinkamumui. Atsakovė pradėjo rengti projektinius pasiūlymus, tai patvirtina, jog atsakovė turėjo reikiamus dokumentus. Atsakovė niekada nereiškė pretenzijų ir neprašė jokių dokumentų, tačiau kilus ginčams dėl sutarties atsakovė ėmė reikšti priekaištus dėl ieškovės nebendradarbiavimo ir dokumentų nepateikimo.

16.       Atsakovės atsikirtimas, jog ji negalėjo įvykdyti Sutarties, nes negavo projektinių sąlygų sąvado, nėra teisiškai pagrįstas, kadangi įstatymas nenumato galimybės gauti atsakovės prašomą dokumentą. Atsakovės teiginiai, kad ieškovė nepateikė projektavimo sąlygų sąvado neatitinka tuo metu galiojusio teisinio reguliavimo ir klaidina teismą. Projektinių sąlygų sąvadas yra gaunamas tik tada, kai yra parengiami, suderinami ir gaunamas visuomenės pritarimas projektiniams pasiūlymams. Projektinių sąlygų sąvadą statytojui arba jo įgaliotam asmeniui išduoda, miesto, kuriame bus statomas projektuojamas pastatas, planavimo ir architektūros skyrius. Atsakovė per daugiau nei du metus neparengė, nesuderino, nepateikė svarstymui ir negavo visuomenės pritarimo projektiniams pasiūlymams. Taigi ieškovė negalėjo pateikti atsakovei projektinių sąlygų sąvado, nes jų gavimo sąlyga yra ta, kad turi būti parengti, suderinti ir gautas visuomenės pritarimas projektiniams pasiūlymams, kurių atsakovė neparengė. Ieškovė tokią poziciją grindžia STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (toliau – reglamentas) 4 priedo visuomenei svarbių statinių (ir jų dalių) sąrašo 7.2 punktu, reglamento 60 punktu, 13 priedo 3 punktu, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnio 4 dalimi, 37 straipsniu.

17.       Atsakovė teigia, kad vykdė projektavimo darbus, ėmėsi iniciatyvos gauti projektavimo sąlygų sąvadą, kad ieškovė neteikė prašomų dokumentų. Projektavimo sąlygų sąvado gavimas nepriklausė nuo ieškovės. Sąlygoms gauti turėjo būti pateikti visuomenei suderinti projektiniai pasiūlymai. Atsakovė projektinių pasiūlymų nebuvo suderinusi su miesto architektu. Atsakovė klaidina teigdama, kad ji padėjo gauti projektavimo sąlygas, kadangi tai tėra formalumas ir ieškovė būtų gavusi projektavimo sąlygas, jei atsakovė būtų parengusi projektinius pasiūlymus, be to, atsakovė turėjo įgaliojimą tokį dokumentą gauti. Atsakovė 2020 m. birželio 2 d. prašė ieškovės pateikti žemės sklypo planą su koordinatėmis, tačiau ieškovė buvo jį pateikusi. 2020 m. liepos 10 d. atsakovė pranešė, kad teikia projektinių pasiūlymų brėžinius, tačiau jie nesuderinti su miesto architektu. Atsakovė žadėjo statybos leidimą gauti iki 2020 m. liepos 15 d. Projektiniai siūlymai nebuvo pateikti savivaldybei ir dėl to nebuvo gautas projektavimo sąlygų sąvadas. Atsakovė meluoja, jog 2020 m. liepos 2 d. gavo projektavimo sąlygas, nors tai yra sąlygos prijungimui prie komunalinių – inžinerinių tinklų. Atsakovė per sutartą terminą neparengė techninio pastato projekto ir net nesudarė prielaidų projektavimo sąlygomis gauti, kad šį projektą būtų galima pradėti rengti.

18.       Ieškovė sutiko su atsakovės 2020 m. rugpjūčio 12 d. siūlymu pratęsti Sutarties terminą. Aiškiai akceptuoti ofertą dėl sutarties pratęsimo nėra būtina. Sutarties terminai buvo pratęsti net kelis kartus, todėl 2022 m. liepos 13 d. ieškovė neprivalėjo suteikti papildomo 30 dienų termino sutarčiai įvykdyti. Atsakovė 2020 m. gegužės 21 d. laiške patvirtino, kad sutartis bus įvykdyta iki 2020 m. liepos 15 d. Vėliau atsakovė 2020 m. rugpjūčio 12 d. laišku sutarties šį terminą pratęsė iki 2020 m. rugsėjo 12 d., net ir pasibaigus šiam terminui ieškovė leido vykdyti sutartį ir pretenziją dėl sutarties vykdymo pateikė tik 2022 m. vasario 3 d., pakartotinę 2022 m. balandžio 29 d. ir galutinę 2022 m. liepos 13 d. Atsakovei nurodžius ir pratęsus sutarties terminus du kartus, ieškovė nuo 2020 m. rugsėjo 12 d. iki 2022 m. vasario 3 d., ir nuo 2022 vasario 3 d. iki 2022 m. liepos 13 d. dar kelis kartus leido atsakovei įvykdyti sutartį. Todėl atsakovės samprotavimai, kad ieškovė 2022 m. vasario 3 d. turėjo penktą ar šeštą kartą pratęsti sutarties terminą ir nustatyti papildomą 30 sutarties įvykdymo terminą, yra nepagrįsti. Atsakovė 2022 m. vasario 3 d. gavusi ieškovės pretenziją jau buvo praleidusi pratęstą terminą 1,5 metų, nepaisant to atsakovė iki paskutinės pretenzijos pateikimo 2022 m. liepos 13 d. turėjo dar 5 papildomus mėnesius, per kuriuos galėjo įvykdyti Sutartį ir pateikti darbų rezultatą ieškovei, tačiau to nepadarė. Atsakovė padarė esminį Sutarties pažeidimą, kadangi nebegalima tikėtis, kad atsakovė Sutartį įvykdys.

19.       Netesybų reikalavimas yra pagrįstas Sutartimi. Vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Todėl pareiga įrodyti, kad netesybos yra aiškiai per didelės, tenka ne netesybas taikančiai šaliai, o netesybas mažinti prašančiai šaliai. Netesybas sudaro fiksuota bauda ir kita netesybų dalis apskaičiuota atsižvelgiant į delsimą.

20.       Atsakovė pateikė teismui tripliką, kuriuo atsakovės pozicija liko nepasikeitusi – atsakovė ieškinį vertina kaip nepagrįstą ir atmestiną.

21.       Nurodo, kad Sutartyje vartojama sąvoka „projektinės sąlygos“ apima ir technines prisijungimo sąlygas. Sutarties 7.1.1.2 punkte minima projektavimo sąlygų sąvoka apima (savyje talpina) ir sutarties 5.1 punkte minimą techninių sąlygų sąvoką. Techninės sąlygos, minimos Sutarties 5.1 punkte, yra viena iš projektavimo sąlygų rūšių. Sutarties 7.1.1.2 punkte nustatyta ieškovei pareiga pateikti projektavimo sąlygas apėmė ir pareigą pateikti technines sąlygas. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo manyti, jog 45 darbo dienų termino sutarčiai įvykdyti skaičiavimo prasidėjimas priklausė nuo atsakovės valios (veiksmų). Sutartis buvo sukurta taip, kad nuo atsakovės valios nepriklausantys veiksmai (kuriuos turi atlikti kita sutarties šalis) neturėtų įtakos termino atsakovės pareigoms įvykdyti skaičiavimui. Kitaip tariant, tai, kada bus pradėtas skaičiuoti 45 darbo dienų terminas sutarčiai įvykdyti, priklauso nuo to, kada ieškovė įvykdys savo pareigas pateikti projektines sąlygas, įskaitant technines sąlygas. Tik ieškovei tai atlikus atsakovė realiai įgyja galimybę apskritai parengti projektinius pasiūlymus (kurti sutarties rezultatus), todėl, atitinkamai, ir pradedamas skaičiuoti terminas atsakovei sutarčiai įvykdyti (45 darbo dienos).

22.       Negalima sutikti su ieškovės pozicija, jog ji 2020 m. rugpjūčio 10 d. raštu sutarties nenutraukė, o tik pagrasino atsakovei, kad sutartį nutrauks, be to, neva reaguodama į atsakovės 2020 m. rugpjūčio 12 d. raštą, sutarties galiojimą (apie tai net neinformavusi atsakovės) atnaujino 18 mėnesių. Ieškovė 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutraukė sutartį, atsakovė 2020 rugpjūčio 12 d. pateikė ofertą pratęsti sutartį, tačiau ieškovė neakceptavo ofertos, dėl to sutartis yra nutraukta ieškovės. Ieškovė nurodė, jog tai galutinis sutarties nutraukimas, po nutraukimo nebebendradarbiavo, tylėjimas nereiškia sutikimo, sutartyje nurodyta, jog sutikimas dėl sutarties pratęsimo turi būti rašytinis, praeityje šalys niekada nereiškė valios tylėjimu.

23.       Ieškovė nepateikė atsakovei žemės sklypo plano. Ieškovė pripažįsta, jog 2020 m. sausio mėnesį buvo atsakovės paprašyta pateikti žemės sklypo planą. Taip pat nurodo, jog 2020 m. sausio 23 d. žemės sklypo planą atsakovei pateikė. Tai nėra tiesa. 2020 m. sausio 23 d. ieškovė atsakovei atsiuntė ne žemės sklypo planą, o tik žemės sklypo topografinę nuotrauką. Tokios pozicijos melagingumą patvirtina ieškovės prie dubliko pridėti priedai Nr. 5 bei Nr. 6. Kaip matyti iš šių priedų, priešingai nei 2020 m. sausio 23 d., ieškovė atsakovei 2020 m. birželio 12 d. atsiuntė skenuotą tikrąjį žemės sklypo planą.

24.       Ieškovė nevykdė sutarties 7.1.1.2 punkte įtvirtintos pareigos pateikti atsakovei technines prisijungimo sąlygas, dėl to atsakovė šių sąlygų gavimu pasirūpino pati ir jas gavo 2020 m. liepos 2 d. Projektinius pasiūlymus pateikė ieškovei 2020 m. liepos 10 d. Projektinius pasiūlymus pagal sutarties 4.1.2 punktą reikia pirmiau suderinti su ieškove ir po to su architektu. Ieškovės argumentas, kad projektiniai pasiūlymai nebuvo suderinti su architektu, nepagrįsti. Būtų neracionalu nesuderinti su ieškove, kuri yra užsakovė, nes užsakovei gali netikti atsakovės parengti pasiūlymai, dėl to turėjo būti suderinti su ieškove ir vėliau su architektu. Ieškovė trukdė suderinti projektinius pasiūlymus su architektu, kadangi ieškovė nesuderino, nenurodė, ar turi pastabų, kurias atsakovė turėtų ištaisyti. Projektiniai pasiūlymai nebuvo suderinti su architektu bei, atitinkamai, neatlikti kiti sutarties darbai (neparuoštas techninis projektas, negautas statybos leidimas), ir tai yra ieškovės nesąžiningo elgesio ir nebendradarbiavimo rezultatas. Ieškovė, suprasdama, jog be jos patvirtinimo projektiniai pasiūlymai negali būti suderinti su architektu ir, atitinkamai, negali būti atliekami kiti sutarties darbai (parengtas techninis projektas, gautas statybos leidimas), pritarimo projektiniams pasiūlymams išreikšti nesugebėjo per visą mėnesį, kol galiausiai sutartį nutraukė.

25.       Atsakovė apibendrino savo poziciją, jog Sutartis buvo sudaryta 2020 m. kovo 1 d. Techninės sąlygos, būtinos projektiniams pasiūlymams parengti, buvo gautos 2020 m. liepos 2 d. Projektiniai pasiūlymai buvo parengti ir ieškovės tvirtinimui nusiųsti 2020 m. liepos 10 d. Atsakovė penkis kartus laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 10 d. iki 2020 m. rugpjūčio 10 d. prašė ieškovės pritarti projektiniams pasiūlymams ir taip leisti šiuos perduoti Panevėžio savivaldybei (miesto architektui) tvirtinti. Atsakovė, be daugybės prašymų patvirtinti projektinius pasiūlymus, elektroniniais laiškais ne kartą nurodė, jog nepatvirtinus projektinių pasiūlymų negali derinti šių su savivaldybe ir apskritai negali toliau vykdyti sutarties, taip pat atsakė į visus kitus, su projektiniais pasiūlymais nesusijusius, klausimus. Ieškovė, žinodama, jog be pastarojo patvirtinimo projektiniai pasiūlymai negali būti suderinti su savivaldybe bei apskritai sutartis toliau negali būti vykdoma (negali būti nei paruoštas techninis projektas, nei gautas statybos leidimas), projektiniams pasiūlymams pritarimo taip ir neišreiškė.

26.       Atsakovė dėl netesybų nurodė tuos pačius argumentus. Netesyboms taikyti būtina konstatuoti civilinės atsakomybės sąlygas dėl sutarties pažeidimo, kurių nagrinėjamu atveju nėra. Netesybų reikalavimui praleista 6 mėnesių ieškinio senatis. Ieškovės reikalavimas priteisti bendrai 9 430 Eur netesybų sumą reikštų netesybų dubliavimą (atsakovės nubaudimą du kartus už tą patį tariamą pažeidimą). Ieškovės priskaičiuotos netesybos yra neprotingai didelės. Ieškovė dėl sutarties tariamo pažeidimo nepatyrė jokių nuostolių, todėl netesybų priteisimas lemtų pastarosios nepagrįstą praturėjimą.

27.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas direktorius T. P. R. palaikė ieškovės procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Papildomai paaiškino: atsakovės vadovas architektas M. M. ir seniau dirbo prie mūsų projekto, buvo parengęs pusiau projektinius pasiūlymus. Susitarėme tęsti projektą. Atsakovė nurodė, kad pasikeitęs statybos techninis reglamentas, todėl reikia papildyti projektinius pasiūlymus, tačiau aš nežinau, ką reikėjo konkrečiai peržiūrėti. Paklaustas, kaip sekasi, M. M. nurodė, kad judam į priekį. Atsakovės architektas M. M. turėjo nuvykti pas Panevėžio miesto vyriausiąjį architektą ir pristatyti projekto viziją, tik vėliau išduodamos projektavimo sąlygos. Kadangi Panevėžio miesto vyriausias architektas yra toje pačioje gatvėje, užėjau pas jį paklausti dėl projekto. Miesto architektas atsakė, kad projektas nejuda. Tuomet vėl buvo susitikimas su M. M., pareikšta, kad bus nutraukta sutartis. M. M. išprašė, kad pratęstume darbą. Po mėnesio vėl užsukau pas miesto architektą, vėl jis man tą patį pasakė. Pradėjom oficialiai raštu atsakovei siųsti pretenzijas. Buvome priversti pasamdyti kitą architektą ir 2023 m. gavome statybos leidimą. Kito projektuotojo pradėjau ieškoti maždaug praėjus metams po ginčo sutarties pasirašymo – 2021 m. pavasarį. Techninių sąlygų išdavimas neturėjo jokios reikšmės atsakovės galimybei parengti projektinius pasiūlymus. Dėl projekto su atsakove bendravau pats asmeniškai (tiek laiškais, tiek atsakovės biure Vilniuje), į bylą pateiktas elektroninis susirašinėjimas yra iš mano pašto dėžutės. Pirmą kartą pas atsakovę biure Vilniuje apsilankiau praėjus maždaug porai savaičių nuo ginčo sutarties pasirašymo. Techninio darbo projekto atsakovės neprašiau, atsakovė turėjo tik gauti statybos leidimą, tačiau nepadarė nieko. Po 2020 m. rugpjūčio rašto dėl sutarties nutraukimo buvome su atsakove dar kartą susitikę Vilniuje, pasakiau M. M., kad kai bus rezultatai, tegu atvažiuoja į Panevėžį ir man juos parodo, tačiau neatvažiavo. Aš būčiau dar laukęs sutarties įvykdymo. Prijungimo sąlygų M. M. paprašė ieškovės vardu ir 2020 m. vasarą jas gavo. 2020 m. gegužę M. M. siuntė kažkokį naują projektą, tačiau aš jam pasakiau, kad mums nieko naujo nereikia, dirbk su senu projektu. Žemės sklypo planą atsakovė turėjo jau iš seno projekto. Naują topografinę nuotrauką užsakiau, tačiau ji niekuo nesiskyrė nuo senos. Projektuojant planas nebuvo svarbus, svarbus tik nešant derinimui į institucijas. Paskutiniai projektiniai pasiūlymai atsakovės ieškovei buvo atsiųsti 2020 m. liepos 10 d., ir aš juos žodžiu suderinau. Taigi su manimi projektiniai pasiūlymai buvo suderinti, tačiau M. M. nuo liepos iki rugpjūčio mėnesio jų taip ir nesuderino su miesto architektu. Naujam projektuotojui gauti statybų leidimą neužtruko metų, tačiau jis dar dirbo su kitu projektu, todėl darbą atliko ne per 45 d. Ginčo pastatą buvome pasiruošę statyti dar 2020 m., turėjome statybininkus, tais pačiais metais esame sėkmingai įvykdę kitų projektų. Esame ne statytojas, o projektų vystytojas. Tariausi su AB „Lietuvos draudimas“, kad jiems išnuomosiu šias ginčo patalpas, turėjome klientus butams. 2020 m. liepos 27 d. elektroniniu paštu aš pats siunčiau projektinius pasiūlymus miesto architektui, tačiau miesto architektas nurodė, kad visgi reikia susitikti su pačiu projektuotoju. Nėra logiška, kad užsakovė, sumokėjusi avansą, nebūtų suinteresuota bendradarbiavimu ir kuo greitesniu sutarties įvykdymu.

28.       Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas direktorius M. M. palaikė atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Papildomai paaiškino: kai 2014 m. buvo daromi darbai su šiuo projektu, aš nebuvau atestuotas architektas, buvau tik braižytojas. Tos visos ieškovės nurodomos informacijos neturėjau. Į mus kreipėsi ne tik dėl pastato, bet ir dėl inžinerinių tinklų ir kt. Su užsakove bendravimas nuo pat pradžių buvo sunkus. Man pirmą kartą buvo taip sunku bendrauti su užsakovu. Bandžiau įtikinti ieškovę, kad 45 d. terminas yra nerealus. Todėl ginčo sutartyje ir gimė sąlyga, kad užsakovė išima projektavimo sąlygas. Taip yra ne tik šioje sutartyje, tačiau tai yra ir įprasta praktika: kadangi už prijungimo sąlygas reikia mokėti, paprastai jas išima patys užsakovai. Prijungimo sąlygos svarbios jau projektuojant, nes aš turiu numatyti patalpas komunikacijų įvadams. Privalomųjų dokumentų ieškovės buvo paprašyta nuo pat pradžių: Nekilnojamojo turto registro išrašo, kuriame matosi visi sklypui nustatyti ribojimai, sklypo plano. Galbūt galėčiau projektuoti ir be šių dokumentų, tačiau tokiu atveju veikčiau savo rizika, jeigu paaiškėtų, kad kažkas ne taip. Ieškovės atstovas nurodė netiesą apie susitikimus gyvai, nes nebuvo nei susitikimų, nei skambučių. Užsakovę matau gal ketvirtą kartą, įskaitant susitikimą dar iki ginčo sutarties sudarymo. Mums reikėjo gauti rašytinį ieškovės pritarimą projektiniams pasiūlymams, kad galėčiau kreiptis į miesto architektą. Ieškovė buvo išdavusi įgaliojimą išimti prijungimo sąlygas, tačiau pagal šalių sudarytą sutartį tą padaryti buvo ieškovės pareiga. Ginčo sutarties sąlygas derino abi šalys (projektą nusiunčiau turbūt aš). Tai, kad prijungimo sąlygas turėsiu gauti pats, supratau po pirmos ieškovės pretenzijos. Tuo metu prijungimo sąlygas išimti užtrukdavo gal 14 d., tačiau dažnai ir ilgiau. Kad nebetęsiu darbo su šiuo projektu, supratau 2020 m. rugpjūčio mėnesį. Po 2020 m. rugpjūčio ieškovės rašto dėl sutarties nutraukimo jokio susitikimo nebuvo. Ieškovės pritarimo projektiniams pasiūlymams nebuvau gavęs nei raštu, nei žodžiu. Nors tam tikri projektiniai pasiūlymai ieškovei siųsti 2020 m. gegužės mėn., tačiau išsamūs projektiniai pasiūlymai, tokie, kokių reikalauja statybų techninis reglamentas, ieškovei nusiųsti 2020 m. liepos mėnesį. 2020 m. gegužės mėnesį prijungimo sąlygų dar neturėjau. Pagrindinė priežastis, kodėl savivaldybei iki 2020 m. gegužės 25 d., kaip žadėjau elektroniniame laiške, nepateikiau derinimui projektinių pasiūlymų, buvo turbūt ta, kad ieškovė nebuvo suderinusi jų. Jeigu ieškovė pasiūlymus būtų suderinusi, būčiau juos papildęs (trūko tik aiškinamojo rašto, fasado ir pan.) ir spėjęs iki 2020 m. gegužės 25 d. pateikti derinimui savivaldybei. Buvo psichologiškai sunku, nes prasidėjo raštai dėl sutarties nutraukimo. Norėjau iš ieškovės gauti aiškų pritarimą projektiniams pasiūlymams, atsižvelgiant į tuo metu buvusią įtampą tarp sutarties šalių. Nėra ginčo, kad šiuo atveju techninio darbo projekto ieškovė manęs neprašė, jis skirtas būtent statyboms. Mes sutartį pasirašėme tik dėl techninio projekto, reikalingo statybos leidimui gauti.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

29.       ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir jų teisinio vertinimo

30.       Byloje kilo ginčas dėl projektavimo darbų rangos sutarties nutraukimo teisinių padarinių. Ieškovė (užsakovė) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės (projektuotojos) jai sumokėtą avansą ir netesybas.

31.       Vadovaujantis CK 6.700 straipsniu, projektavimo ir tyrinėjimo darbų sutartimi rangovas (projektuotojas, tyrinėtojas) įsipareigoja atlikti pagal užsakovo užduotį tyrinėjimo ir projektavimo darbus, parengti techninius dokumentus ar sukurti kitokį darbų rezultatą ir perduoti jį užsakovui, o užsakovas įsipareigoja priimti darbų rezultatą ir sumokėti už atliktą darbą.

32.       2020 m. kovo 1 d. ieškovė UAB „Emazonas“ ir atsakovė MB „Metro forma“ sudarė projektavimo darbų sutartį Nr. 61/TP/DP/200301, pagal kurią atsakovė įsipareigojo parengti komercinės paskirties pastato su gyvenamosiomis patalpomis, esančio adresu (duomenys neskelbtini), techninį projektą.

33.       Kaip teismo posėdžio metu paaiškino atsakovės direktorius M. M., šios sutarties projektą parengė atsakovė MB „Metro forma“ ir pateikė ieškovei, su kuria sutarties sąlygos buvo suderintos.

34.       Tarp šalių nekilo ginčo, kad šia sutartimi atsakovė prisiėmė pareigą parengti techninį projektą, reikalingą statybos leidimui gauti, o dėl techninio darbo projekto, reikalingo statyboms vykdyti, šalys nesitarė ir atsakovė tokio įsipareigojimo nebuvo prisiėmusi.

35.       Remiantis Sutarties 5.1 punktu, projektuotojas parengia, pasirašo Projektus, suderina su Užsakovu, gauna statybos leidimus per 45 darbo dienas po sąlygų sąvado ir techninių sąlygų gavimo (terminas gali būti tikslinamas ir koreguojamas, jei atsiranda motyvuoti papildomi darbai ar trukdžiai, susiję su techninio projekto paruošimu). Šioje sutartyje nebuvo numatyta, per kiek laiko atsakovė turėjo parengti projektinius pasiūlymus, juos suderinti su užsakove, nebuvo numatyti terminai ir kitiems tarpiniams darbams atlikti.

36.       Sutartyje taip pat nebuvo aptarta, per kiek laiko ieškovė turėjo įvykdyti jai tenkančias pareigas: pateikti projektuotojui privalomuosius projekto rengimo dokumentus, užsakovo teisę į žemės nuosavybę patvirtinančius dokumentus, projektavimo sąlygų sąvadą, ne senesnę kaip 1 metų galiojančią topo nuotrauką (Sutarties 7.1 punktas).

37.       Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad atsakovė nepagrįstai teigia, kad projektuotoja privalėjo gauti prijungimo sąlygas, nes turėjo užsakovės tam tikslui išduotą įgaliojimą ir galiausiai tas sąlygas gavo. Iš paminėtų Sutarties nuostatų akivaizdu, kad šalys tarėsi, jog prijungimo sąlygas turi gauti užsakovė. Sutartyje nėra jokių nuostatų, kurių pagrindu atsakovė būtų turėjusi suprasti apie jai tenkančią tokią pareigą ar ieškovės pavedimą šį darbą atlikti už ją. Tai, kad galiausiai atsakovė ėmėsi šio darbo ir prijungimo sąlygas gavo, patvirtina ne buvus tokį sutartinį įsipareigojimą, tačiau atsakovės siekį bendradarbiauti su ieškove.

38.       2020 m. gegužės 12 d. elektroniniu laišku (pateiktas ieškovės teismo posėdžio metu) atsakovė nusiuntė ieškovei projektinius pasiūlymus (juodraštį), tačiau atsakovė, atsakydama į šį laišką, tą pačią dieną išsakė pastabas pateiktiems siūlymams, pareikalaudama dirbti su senu su savivaldybe suderintu projektu. Nurodė, kad persiunčia tai, kas buvo suderinta 2017 metais.

39.       2020 m. gegužės 20 d. elektroniniu paštu ieškovė UAB „Emazonas“ nusiuntė atsakovei raštą „Dėl projektavimo darbų sutarties nutraukimo“, kuriame nurodė, kad atsakovė įsipareigojo darbus atlikti per 45 darbo dienas, tačiau vykdytojas, užsakovui pareikalavus, nesugebėjo pateikti jokio, nei viso, nei dalinio darbo rezultato. Todėl ieškovė nusprendė nutraukti Projektavimo sutartį ir reikalauti sumokėti avansą ir netesybas.

40.       Šiuo atžvilgiu sutiktina su atsakovės argumentais, jog ieškovė nepagrįstai 45 darbo dienų terminą skaičiuoja nuo sutarties sudarymo, nes, kaip minėta, šalys šį terminą statybos leidimui gauti susiejo su sąlygų sąvado ir techninių sąlygų gavimu (Sutarties 5.1 punktas).

41.       Atsakovės direktorius M. M., atsakymas į šį raštą, 2020 m. gegužės 21 d. elektroniniu laišku nurodė, kad su Sutarties nutraukimu nesutinka ir siunčia projektinius pasiūlymus – planus, pagal kuriuos užsakys sąlygas. Šiame laiške atsakovė taip pat pateikė grafiką su terminais: atsakovė MB „Metro forma“ nurodė, kad iki 2020 m. gegužės 25 d. pateiks savivaldybei projektinius pasiūlymus, o iki 2020 m. liepos 15 d. turėtų būti išduodamas statybos leidimas. Toliau vykęs šalių susirašinėjimas ir veiksmai patvirtina, kad šalys susitarė atnaujinti Sutarties vykdymą. Iš ieškovės 2020 m. gegužės 21 d. laiško galima spręsti, kad ieškovei buvo priimtinas pasiūlymas atnaujinti sutartį su įsipareigojimu gauti statybos leidimą iki 2020 m. liepos 15 d., o neįvykdžius įsipareigojimo, atsakovė mokėtų baudą. Šis ieškovės laiškas patvirtina ir tai, kad atsakovė MB „Metro forma“ buvo informuota apie tai, jog ieškovei UAB „Emazonas“ statybas pradėti tais pačiais metais turėjo esminės reikšmės, nes ieškovė nurodė: „Turbūt puikiai supranti, kad negavus statybos leidimo liepą, mes turėsime samdyti kitą architektą ir statybas realiai galėsime pradėti tik kitais metais. Prarasdami metus laiko mes prarandame apie 100 000 eurų (baudos mums iš rezervavusių butus)“. Taigi 2020 m. gegužės 20 d. ieškovės raštas Sutarties vykdymo nenutraukė (šalių susitarimu, Sutarties vykdymas atnaujintas).

42.       2020 m. liepos 10 d. atsakovė MB „Metro forma“ elektroniniu laišku nusiuntė ieškovei projektinių pasiūlymų brėžinius (tarp šalių nėra ginčo, kad būtent šiuo laišku ieškovei buvo nusiųstas galutinis projektinių pasiūlymų variantas), paprašė ieškovės patvirtinimo. Toliau vykęs šalių susirašinėjimas, pakartotiniai atsakovės paklausimai ieškovei, ar ji pritaria atsiųstiems projektiniams pasiūlymams, patvirtina, kad ieškovė patvirtinimo nedavė, o išsakė pretenzijas dėl to, kad šie projektiniai pasiūlymai turėjo būti pateikti kovo, o ne liepos mėnesį, taip pat kad esant tokiai situacijai, statybos leidimas nebus gautas iki liepos 15 d. Atsakovė MB „Metro forma“ 2020 m. liepos 14 ir 24 d. laiškais patvirtino ieškovei, kad statybos leidimo iki liepos 15 d. negaus, nes nespėja.

43.       2020 m. rugpjūčio 10 d. ieškovė UAB „Emazonas“ elektroniniu laišku nusiuntė atsakovei tos pačios dienos raštą „Dėl galutinio projektavimo darbų sutarties nutraukimo“, kuriame nurodė, kad atsakovė MB „Metro forma“ išsiprašė termino pratęsimo iki liepos 15 d., tačiau ir per pratęstą terminą vykdytojas neatliko realiai jokių darbų, todėl ieškovė nusprendė nutraukti Projektavimo sutartį ir reikalauti sumokėti avansą, netesybas, nuostolius dėl pabrangusio dujų įvedimo mokesčio ir privačių klientų sumokėtų avansų.

44.       2020 m. rugpjūčio 11 d. atsakovė MB „Metro forma“, atsakydama ieškovei į minėtą raštą dėl Sutarties nutraukimo, nurodė, kad nesutinka su reikalavimais dėl baudų ir sutarties nutraukimu. 2020 m. rugpjūčio 12 d. laiške atsakovė papildomai paprašė leidimo toliau vykdyti projektavimo darbus, nurodė, kad iki rugsėjo 18 d. planuoja sukelti projektą į Infostatybą statybos leidimui gauti, iš savo pusės atsisakytų dalies honoraro.

45.       Byloje nėra duomenų, kad po pastarojo susirašinėjimo 2020 m. rugpjūčio mėnesį ieškovė ir atsakovė būtų tęsusios bendradarbiavimą. Ieškovės atstovas direktorius T. P. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad po šio rašto dėl sutarties nutraukimo dar buvo vieną kartą susitikęs su atsakovės direktoriumi ir nurodė, kad lauks jo atvykstant su darbų rezultatu Panevėžyje, tačiau atsakovė taip ir nepasirodė. Atsakovės MB „Metro forma“ atstovas direktorius M. M. teismo posėdžio metu neigė buvus tokį susitikimą ir patvirtino, kad toliau jokie Sutarties vykdymo darbai nevyko.

46.       2022 m. vasario 3 d. t. y. praėjus beveik pusantrų metų nuo 2020 m. rugpjūčio 10 d. rašto „Dėl galutinio projektavimo darbų sutarties nutraukimo“ pateikimo, ieškovė UAB „Emazonas“ pateikė atsakovei pretenziją „Dėl sutarties nutraukimo, piniginių lėšų grąžinimo ir netesybų sumokėjimo“. Šioje pretenzijoje nurodoma, kad iki jos pateikimo dienos atsakovės MB „Metro forma“ sutartiniai įsipareigojimai nebuvo įvykdyti, todėl konstatuotinas iš atsakovės pusės atliktas esminis sutarties pažeidimas, dėl kurio ieškovė nutraukia Sutartį ir prašo grąžinti Sutarties pagrindu gautas pinigines lėšas, taip pat sumokėti netesybas.

47.       Atsakovei išreiškus nesutikimą su šia pretenzija, ieškovė 2022 m. balandžio 29 d. ir 2022 m. liepos 13 d. pareiškė pakartotines pretenzijas, reikalaudama grąžinti Sutarties pagrindu gautas pinigines lėšas, taip pat sumokėti netesybas.

Dėl Projektavimo sutarties nutraukimo momento

48.       Tarp šalių iš esmės nekilo ginčo dėl to, kad 2020 m. gegužės 20 d. ieškovės raštas Sutarties vykdymo nenutraukė (šalių susitarimu, Sutarties vykdymas atnaujintas). Tačiau šalys nesutarė, ar šalių sudaryta sutartis laikytina nutraukta 2020 m. rugpjūčio 10 d. ar 2022 m. vasario 3 d. raštu.

49.       Atsakovės teigimu, 2020 m. rugpjūčio 10 d. įvykdytas vienašalis Projektavimo sutarties nutraukimas buvo aiškus, nedviprasmiškas ir jokiais šalių veiksmais nepakeistas juridinis faktas. Projektavimo sutartis po jos nutraukimo 2020 m. rugpjūčio 10 d. nebuvo atnaujinta. Teismas su šiuo atsakovės vertinimu sutinka. 2020 m. rugpjūčio 12 d. laiške atsakovė paprašė ieškovės leidimo toliau vykdyti projektavimo darbus, nurodė, kad iki rugsėjo 18 d. planuoja sukelti projektą į Infostatybą statybos leidimui gauti, iš savo pusės atsisakytų dalies honoraro, tačiau ieškovė nepateikė įrodymų, kad šį atsakovės pasiūlymą ji būtų akceptavusi ir Sutarties vykdymas būtų atnaujintas. Į bylą nebuvo pateikti jokie duomenys, kad kurie nors Sutarties vykdymo darbai būtų vykę ir po 2020 m. rugpjūčio 10 d. rašto (CPK 178 straipsnis).

50.       Ieškovės elgesys po šio rašto pateikimo patvirtina, kad ieškovė susidariusią situaciją suprato lygiai taip pat, t. y. kad Sutartis yra nutraukta. Kaip teismo posėdžio metu paaiškino ieškovės direktorius T. P. R., 2021 m. pavasarį ieškovė pradėjo ieškoti kito projektuotojo ir su juo buvo sudaryta sutartis, 2023 m. gautas statybos leidimas.

Dėl reikalavimo grąžinti sumokėtą avansą

51.       Įstatymas numato pareigą tiek rangovui atliekant darbus ir derinant parengtus techninius dokumentus, bendradarbiauti su užsakovu, tiek pareigą užsakovui atliekant darbus ir derinant parengtus techninius dokumentus, bendradarbiauti su rangovu (CK 6.702 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 6.704 straipsnio 3 punktas). Remiantis CK 6.200 straipsnio 2 dalimi,  vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis.

52.       Remiantis Projektavimo sutarties 8.1.2 punktu, užsakovas, nutraukęs sutartį ne dėl projektuotojo kaltės, ir projektuotojui pareikalavus, apmoka projektuotojo patirtas pagrįstas išlaidas, susijusias su sutartinio darbo vykdymu. Remiantis Projektavimo sutarties 8.1.3 punktu, užsakovui nutraukus sutartį ne dėl projektuotojo kaltės, avansas negrąžinamas. Taigi, kaip matyti iš aptartų Sutarties nuostatų, šalys ginčo sutarties nutraukimo teisines pasekmes susiejo su klausimu, dėl kieno kaltės yra nutraukiama sutartis.

53.       Teismo vertinimu, šiuo atveju laikytina, kad Projektavimo sutartis buvo nutraukta dėl atsakovės MB „Metro forma“ kaltės.

54.       Nors, kaip minėta, šalys Sutartyje nebuvo aptarusios tarpinių darbų atlikimo terminų, o buvo susitarusios tik dėl galutinio termino, per kurį turėtų būti gautas statybos leidimas, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovė po Sutarties sudarymo protingu terminu būtų dėjusi visas pastangas, kiek atitinkamoje situacijoje buvo reikalinga, tinkamai įvykdyti Sutartį. Byloje nebuvo pateikta duomenų, kad po Sutarties sudarymo atsakovė MB „Metro forma“ būtų operatyviai ėmusi darbų jai įvykdyti (CPK 178 straipsnis).

55.       Svarbu pažymėti, kad atsakovė nesilaikė ir vėliau, šalims nusprendus atnaujinti Sutarties vykdymą po 2020 m. gegužės 20 d. ieškovės rašto dėl sutarties nutraukimo, pačios atsakovės nurodytų sutarties vykdymo terminų. 2020 m. gegužės 21 d. elektroniniu laišku atsakovė pateikė grafiką su terminais: atsakovė nurodė, kad iki 2020 m. gegužės 25 d. pateiks savivaldybei projektinius pasiūlymus, o iki 2020 m. liepos 15 d. turėtų būti išduodamas statybos leidimas. Nors atsakovė teisi, teigdama, kad 45 darbo dienų terminas negalėjo būti pradėtas skaičiuoti anksčiau nei buvo gautos paskutinės prijungimo sąlygos 2020 m. liepos 2 d., tačiau šiuo atveju tai neturi esminės reikšmės, nes atsakovė nesilaikė savo pačios nurodytų terminų, iki kada ji turėjo pateikti projektinius pasiūlymus derinti savivaldybei ir gauti statybos leidimą.

56.       Pažymėtina ir tai, kad atsakovė MB „Metro forma“ įsipareigojo šių terminų laikytis, žinodama jų svarbą ieškovei. Kaip minėta, ieškovė 2020 m. gegužės 21 d. laiške nurodė, kad ieškovei statybas pradėti tais pačiais metais turėjo esminės reikšmės.

57.       Be to, tokių terminų laikytis atsakovė įsipareigojo tuo metu, kai jai buvo suprantama, kad, priešingai nei šalys iš pradžių tarėsi Projektavimo sutartyje, būtent ji turės gauti prijungimo sąlygas. Atsakovės direktorius teismo posėdžio metu paaiškino, kad apie tai jis suprato po pirmos ieškovės pretenzijos (ji buvo pateikta 2020 m. gegužės 20 d.). 

58.       2020 m. gegužės 21 d. elektroniniu laišku atsakovė įsipareigojo iki 2020 m. gegužės 25 d. pateikti savivaldybei projektinius pasiūlymus, tačiau nei iki nurodyto termino, nei vėliau nepateikė (ginčo dėl to nėra). Teismo neįtikino atsakovės paaiškinimai teismo posėdžio metu, kad iki šio termino projektiniai pasiūlymai nebuvo pateikti derinti savivaldybei dėl to, kad nebuvo gautas ieškovės pritarimas projektiniams pasiūlymams. Į bylą nebuvo pateikti įrodymai, kad atsakovė būtų prašiusi atsakovės pritarimo projektiniams pasiūlymams anksčiau nei jų galutinis variantas atsakovei buvo pateiktas derinti 2020 m. liepos 10 d. Tik nuo šio momento atsakovė ėmė siųsti ieškovei laiškus, prašydama projektinius siūlymus suderinti. Atsakovės direktorius teismo posėdžio metu patvirtino, kad 2020 m. gegužės mėnesį parengti projektiniai siūlymai nebuvo išsamūs, kad būtų buvę galima juos iš karto pateikti savivaldybei, t. y. juos reikėjo papildyti. Atsakovė neįrodė, kad iki 2020 m. gegužės 25 d. juos būtų papildžiusi ir prašiusi, bet negavusi, ieškovės suderinimo, ar kad tai nebuvo atlikta laiku dėl kitų priežasčių, nepriklausiusių nuo projektuotojo (CPK 178 straipsnis).

59.       Teismo vertinimu, šiuo atveju neturi esminės reikšmės ta aplinkybė, jog atsakovei 2020 m. liepos 10 d. išsiuntus ieškovei derinti galutinius projektinius pasiūlymus, ieškovės pritarimas nebuvo gautas net ir po pakartotinių priminimų pasiūlymus suderinti. Kaip minėta, atsakovė 2020 m. liepos 14 ir 24 d. elektroniniais laiškais patvirtino ieškovei, kad statybos leidimo iki liepos 15 d. negaus, nes nespėja. Taigi tokioje situacijoje ieškovė suprato, kad dėl atsakovės negalėjimo gauti statybos leidimą sutartu terminu iki liepos 15 d., prievolės įvykdymas ieškovei prarado prasmę. Taigi Sutartis šalių sutartu terminu nebuvo įvykdyta ne dėl to, kad atsakovė nesuderino projektinių pasiūlymų, o dėl to, kad atsakovė jų nepateikė laiku ieškovei.

60.       Teismas neturi pagrindo sutikti ir su atsakovės argumentais, kad Sutartis buvo nutraukta dėl pačios ieškovės nepakankamo bendradarbiavimo su atsakove. Atsakovės teigimu, ieškovė nepateikė atsakovei privalomųjų dokumentų (Nekilnojamojo turto registro išrašo, žemės sklypo plano). Tačiau šalių pateiktas susirašinėjimas patvirtina, kad atsakovės prašymu ieškovė 2020 m. kovo 10 d. nusiuntė atsakovei Nekilnojamojo turto registro išrašą. Žemės sklypo plano su koordinatėmis atsakovė paprašė tik 2020 m. birželio 2 d. elektroniniu laišku. Gavusi tokį atsakovės prašymą, ieškovė žemės sklypo planą užsakė ir pateikė jį atsakovei 2020 m. birželio 12 d. elektroniniu laišku (dubliko priedai Nr. 5 ir 6). Atsakovės pozicija, jog laiku parengti projektinius siūlymus ji negalėjo dėl to, kad paskutinės prijungimo sąlygos gautos tik 2020 m. liepos 2 d., teismo vertinimu, nepagrįsta, nes pirminius projektinius pasiūlymus atsakovė parengė neturėdama šių sąlygų (2020 m. gegužės 12 d. ir 2020 m. gegužės 21 d.). Be to, byloje nėra duomenų, kad po Projektavimo sutarties sudarymo atsakovė būtų prašiusi ieškovę jai šias sąlygas pateikti, nurodžiusi, kad be jų negali parengti projektinių siūlymų. Teismo vertinimu, atsakovė operatyviai reaguodavo į ieškovės siunčiamus laiškus, kaip matyti iš byloje esančio susirašinėjimo, 2020 m. gegužės 12 d. atsakovei pateikus projektinių pasiūlymų juodraštį, atsakovė tą pačią dieną išsakė pastabas šiems siūlymams. Taigi teismas nenustatė, kad ieškovė UAB „Emazonas“ savo elgesiu būtų prisidėjusi prie Projektavimo sutarties nutraukimo.

61.       Pažymėtina ir tai, jog atsakovė iki Sutarties nutraukimo 2020 m. rugpjūčio 10 d. ir netgi po to iš dalies sutiko su tuo, kad dėl susidariusios situacijos atsakomybė tenka jai. 2020 m. gegužės 22 d. elektroniniame laiške atsakovė ieškovei nurodė: „Mano klaida buvo, kad jums neparašiau, neperspėjau, kad karantino metu darbų tempas buvo žymiai sulėtėjęs. Žmonės iš tikrųjų sirgo, bei dirbo iš namų“. Vėliau, atsakovei gavus ieškovės 2020 m. rugpjūčio 10 d. raštą dėl sutarties nutraukimo, atsakovė 2020 m. rugpjūčio 12 d. laiške prašė leisti toliau vykdyti projektavimo darbus, nurodė: „Iš savo pusės aš atsisakyčiau dalies savo honoraro“. Atsakovė savo atsakomybę ėmė neigti tik 2022 m. vasario 3 d. raštu ieškovei pareikalavus iš atsakovės sumokėti netesybas bei iškėlus šią civilinę bylą teisme.

62.       Atsižvelgiant į tai, kad Projektavimo sutartis nutraukta dėl atsakovės kaltės, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės jai sumokėtą 4 465 Eur dydžio avansą yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Dėl netesybų priteisimo

63.       Sutarties 8.2.1. punkte buvo nustatyta, kad sutartyje nurodytu laiku neatlikusi sutartinio darbo ir Užsakovei (ieškovei) pareikalavus atsakovė moka Užsakovei (ieškovei) vienkartinę 500 Eur dydžio baudą bei papildomai moka 1 proc. dydžio baudą už kiekvieną uždelstą dieną, bet ne daugiau kaip 20 proc. visos Sutarties 3.1 punkte nurodytos sumos. Remiantis Sutarties 3.1 punktu, sutartinio darbo kaina yra 44 650 Eur be PVM. Atsižvelgdama į šias sutartines nuostatas, ieškovė ieškiniu reikalauja priteisti iš atsakovės 9 430 Eur netesybų (44 650 Eur x 20 proc. + 500 Eur).

64.       Atsakovė, nesutikdama su šiuo ieškinio reikalavimu, be kita ko, prašė taikyti ieškinio senatį ir atmesti ieškovės reikalavimą dėl 9 430 Eur netesybų priteisimo kaip pareikštą praleidus ieškinio senaties terminą.

65.       Remiantis CK 1.125 straipsnio 5 dalimi, sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo. Remiantis CK 1.127 straipsnio 1 dalimi, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šios taisyklės išimtis nustato šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.

66.       Tarp šalių kilo ginčas dėl to, kuris momentas šiuo atveju laikytinas šešių mėnesių ieškinio senaties termino eigos pradžia. Ieškovė laikėsi pozicijos, kad Sutartis buvo nutraukta pateikus galutinę pretenziją 2022 m. liepos 3 d. (tikėtina, suklysta, ir turėta omenyje 13 d.), todėl ieškovė nėra praleidusi CK 1.125 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto sutrumpinto šešių mėnesių ieškinio senaties termino reikalavimui dėl netesybų, kadangi ieškinys teismui buvo pateiktas 2022 m. gruodžio 29 d. (dubliko 55 punktas). Atsakovės teigimu, ieškovei tapo žinoma, kad neva atsakovė neatlieka sutartinio darbo dar 2020 m. gegužės 20 d., kai buvo atsiųstas pirmas pranešimas dėl Projektavimo sutarties nutraukimo.

67.       Ieškovė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo šioje byloje pareiškė 2022 m. rugpjūčio 8 d.

68.       Teismo vertinimu, šioje byloje konstatavus, jog Projektavimo sutartis nutraukta 2020 m. rugpjūčio 10 d. ieškovės pranešimu, būtent šis momentas laikytinas sutrumpinto šešių mėnesių ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžia. Kaip minėta, ieškovė kito projektuotojo pradėjo ieškoti 2021 m. pavasarį, taigi nėra abejonių, kad tuo metu ji jau suprato apie savo teisės pažeidimą. Vadinasi, kreipimosi į teismą metu (2022 m. rugpjūčio 8 d.) šešių mėnesių ieškinio senaties terminas netesybų reikalavimui jau buvo pasibaigęs. Ieškovė praleisto ieškinio senaties termino atnaujinti neprašė ir teismas nenustatė svarbių priežasčių, kurios pagrįstų būtinybę atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).

69.       Remiantis CK 1.131 straipsnio 1 dalimi, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Teismui nustačius, kad ieškovė reikalavimą dėl netesybų priteisimo pareiškė praleidusi ieškinio senaties terminą, o atsakovė prašė taikyti ieškinio senaties terminą, šis ieškovės reikalavimas atmestinas. Atsižvelgiant į tai, nėra tikslinga pasisakyti dėl šio reikalavimo pagrįstumo iš esmės (netesybų dydžio protingumo ir kt.).

70.       Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Teismas, nuspręsdamas dėl ieškinio reikalavimų, atsakė į esminius šalių argumentus, o kiti šalių argumentai teisingam bylos išnagrinėjimui teisiškai nėra reikšmingi.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

71.       Ieškovė ieškiniu, be kitų reikalavimų, prašo priteisti iš atsakovės 10,5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

72.       Pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalį, pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu.

73.       Remiantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas. Šių palūkanų dydis apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Pirmąjį metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dieną galiojusi palūkanų norma, antrąjį metų pusmetį taikoma tų metų liepos 1 dieną galiojusi palūkanų norma.

74.       Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo pareiškė 2022 m. rugpjūčio 8 d., todėl nustatant priteistinų procesinių palūkanų dydį turi būti taikoma 2022 m. liepos 1 d. galiojusi palūkanų norma, t. y. 0 proc., padidinta 8 procentiniais punktais. Todėl esant tokioms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo tenkintinas iš dalies ir iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 8 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (4 465 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. rugpjūčio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimo išlaidų paskirstymo

75.       Remiantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

76.       Nagrinėjamu atveju ieškovė patyrė iš viso 3 299,38 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 313 Eur žyminis mokestis (78 Eur už pareiškimą dėl teismo įsakymo ir 235 Eur už ieškinį) ir 2 986,38 Eur teisinių paslaugų išlaidų. Ieškovės patirtas teisinių paslaugų išlaidas sudaro: pareiškimo dėl teismo įsakymo parengimas (400 Eur) ir ieškinio parengimas (2 586,38 Eur). Nors ieškovė teismo posėdžio metu pateikė duomenis apie papildomai patirtas išlaidas už dubliko parengimą (1 905,75 Eur), tačiau byloje nėra įrodymų, kad ši suma buvo sumokėta. Remiantis su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo pateiktais įrodymais, taip pat ieškovės atstovo pateikta 2023 m. liepos 24 d. pažyma, ieškovė yra sumokėjusi 400 Eur už pareiškimo dėl teismo įsakymo parengimą ir 2 586,38 Eur už ieškinio parengimą.

77.       Atsakovė patyrė iš viso 3 320 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 53 Eur dydžio žyminis mokestis už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir 3 267 Eur teisinių paslaugų išlaidų. Atsakovės patirtas teisinių paslaugų išlaidas sudaro: atsiliepimo parengimas (1 089 Eur), prieštaravimų teismo įsakymui parengimas (605 Eur), tripliko parengimas (1 089 Eur), pasirengimas ir atstovavimas teismo posėdyje (484 Eur). Atsakovės su atsiliepimu į ieškinį ir su 2023 m. liepos 25 d. prašymu teismui pateikti įrodymai patvirtina, kad visos prašomos priteisti išlaidos atsakovės buvo faktiškai patirtos.

78.       Tiek ieškovės, tiek atsakovės patirtos teisinių paslaugų išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio“ nustatyto maksimalaus priteistino užmokesčio už tokių teisinių paslaugų suteikimą.

79.       Nagrinėjamu atveju patenkinta 32,13 proc. ieškinio reikalavimų. Todėl proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ieškovei iš atsakovės priteistina 1 060,09 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų (3 299,38 Eur x 32,13 proc.), o atsakovei iš ieškovės priteistina proporcingai atmestų reikalavimų daliai 2 253,28 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų (3 320 Eur x 67,87 proc.). Įskaičius ieškovei priteistas bylinėjimosi išlaidas į atsakovei priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą, atsakovei iš ieškovės priteistina 1 193,19 Eur (2 253,28 Eur - 1 060,09 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

80.       Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (4,48 Eur) neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-355) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), šios procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259-260, 268, 270 straipsniais, 293 straipsnio 1 punktu, teismas

 

n u s p r e n d ž i a :

 

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Emazonas“ (juridinio asmens kodas 305079314) iš atsakovės mažosios bendrijos „Metro forma“ (juridinio asmens kodas 304101409) 4 465 Eur (keturių tūkstančių keturių šimtų šešiasdešimt penkių eurų) avansą ir 8 (aštuonių) proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (4 465 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. rugpjūčio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Priteisti atsakovei mažajai bendrijai „Metro forma“ (juridinio asmens kodas 304101409) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Emazonas“ (juridinio asmens kodas 305079314) 1 193,19 Eur (tūkstančio vieno šimto devyniasdešimt trijų eurų 19 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

 

 

Teisėja                                                                   Vilija Ranceva