Civilinė byla Nr. 3K-3-182-421/2016
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07614-2014-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.4.1.3; 2.4.1.5; 2.4.1.6
(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. kovo 30 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Donato Šerno (pranešėjas) ir Dalios Vasarienės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens R. K. (F. N. teisių perėmėjo) kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. N. (S. N.) pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo F. N.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
- Kasacinėje byloje sprendžiamas praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo klausimas.
- Pareiškėjas prašė teismo pratęsti įstatymo nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po tėvo V. N. mirties, priimti. Pareiškėjas nurodė, kad jis buvo apgautas suinteresuoto asmens, todėl tėvo palikimo priėmimo terminą praleido dėl svarbių ir objektyvių priežasčių. 2004 m. spalio 26 d. mirė jo tėvas V. N. Tėvas buvo minėjęs, kad savo turtą dalimis paliks pareiškėjui, savo žmonai F. N. ir jos sūnui. V. N. laidotuvių metu suinteresuotas asmuo F. N. pasakė, kad pareiškėjo tėvas pakeitė savo valią ir sudarė testamentą, kuriuo visą turtą paliko sutuoktinei. Pareiškėjas pasitikėjo F. N. ir dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė. 2013 m. pareiškėjas sužinojo, kad tėvo testamentas nebuvo sudarytas. Pareiškėjas su šeima gyvena Latvijoje, todėl iki 2014 m. vasario mėn. rinko rašytinius įrodymus, sudarė atstovavimo sutartį su advokatu ir tik tada kreipėsi į teismą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
- Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 10 d. sprendimu pratęsė terminą pareiškėjo tėvo V. N. palikimui priimti.
- Teismas nustatė, kad pareiškėjo tėvas mirė 2004 m. spalio 26 d.; jis testamento nebuvo sudaręs; į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė; suinteresuotas asmuo F. N. 2014 m. balandžio 11 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė sutuoktinio V. N. palikimą, pradėdama faktiškai turtą valdyti, o pareiškėjas S. N. per įstatyme nustatytą terminą tėvo palikimo nepriėmė; pareiškėjas nuolat gyvena Latvijoje. Vadovaudamasis liudytojų ir pareiškėjo paaiškinimais, teismas laikė labiau tikėtina aplinkybe, kad pareiškėjas buvo suklaidintas apie testamento suinteresuoto asmens naudai sudarymą. Šią aplinkybę vertindamas kartu su faktu, kad pareiškėjas gyvena kitoje valstybėje, teismas pripažino, jog šios aplinkybės apsunkino galimybę imtis reikiamų palikimo priėmimo veiksmų. Teismas taip pat pripažino svarbiomis šias termino praleidimo aplinkybes: pareiškėjas po tėvo mirties rūpinosi, prižiūrėjo neįgalią seserį (gimusią nuo kito tėvo); nei pareiškėjas, nei jo šeimos nariai neturi teisinio išsilavinimo ir pakankamų žinių tam, kad tinkamai suprastų palikimo priėmimo praleidimo termino teisinius padarinius. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad pareiškėjas palaikė glaudžius santykius su tėvu, dalyvavo jo laidotuvėse, atvyko į teismo posėdį, davė priesaiką, o suinteresuotas asmuo į teismo posėdį neatvyko; pareiškėjui 2005 m. vasario 17 d. buvo siūloma piniginė kompensacija už tėvo palikimą – pareiškėjo tėvo palikto turto dalį, o tai sudarė prielaidą pareiškėjui nesiimti aktyvių palikimo priėmimo veiksmų.
- Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal suinteresuoto asmens F. N. teisių perėmėjo R. K. apeliacinį skundą, 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 10 d. sprendimą paliko nepakeistą.
- Teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas įvertino objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Teismo nuomone, pagrįstai atsižvelgta į aplinkybes, kad pareiškėjas nuolat gyvena Latvijoje, prižiūri neįgalią seserį, neturi teisinio išsilavinimo bei patirties sprendžiant palikimo priėmimo klausimus. Apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismui, kad labiau tikėtina, jog suinteresuotas asmuo suklaidino pareiškėją. Apeliacinės instancijos teismas nelaikė, kad devynerių metų terminas, kai pareiškėjas nesiėmė kokių nors veiksmų palikimui priimti, per ilgas – visą šį laiką niekas nesikreipė į palikimo vietos notarą dėl mirusiojo V. N. palikimo priėmimo. Suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu tik 2014 m. balandžio 14 d. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad pratęsus terminą bus pažeistas civilinių santykių stabilumo principas, nes palikimo priėmimo klausimai abiejų šalių pradėti spręsti panašiu metu, o teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
- Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo F. N. teisių perėmėjas R. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškimą atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
- Pareiškėjas prašymą pratęsti terminą iš esmės grindė tik viena aplinkybe – jis buvo apgautas (suklaidintas) suinteresuoto asmens. Tokią aplinkybę teismai laikė tikėtina, tačiau jos nevertino kaip objektyviai sutrukdžiusios priimti palikimą. Pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva nustatė kitas aplinkybes ir jas nepagrįstai pripažino pakankamomis laikyti terminą praleistu dėl svarbių priežasčių.
- Aplinkybė, kad pareiškėjas nuolat gyvena kitoje valstybėje, praktikoje netraktuojama kaip objektyvios priežastys, trukdančios priimti palikimą, – jį priimti galima atvykus į Lietuvą ar pasinaudojant konsulinių tarnybų paslaugomis arba priimti per atstovą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011), juolab kad pareiškėjas žinojo mirties faktą ir tai yra artimas užsienis.
- Aplinkybė, kad pareiškėjas po tėvo mirties prižiūrėjo neįgalią seserį, taip pat nelaikytina objektyvia priežastimi, sutrukdžiusia per nustatytą terminą priimti palikimą. Teismai neįvertino to, kad pareiškėjas nesiėmė veiksmų palikimui priimti daugiau kaip devynerius metus. Pagal teismų praktiką toks pakankamai ilgas termino praleidimo laikotarpis negali būti pateisinamas pareiškėjų liga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007). Šiuo atveju sirgo netgi ne pats pareiškėjas, o jo sesuo. Teismai neįvertino to, kad pareiškėjas gyvena su šeima, todėl jos nariai galėjo pavaduoti pareiškėją.
- Aplinkybė, kad pareiškėjas ir jo šeimos nariai neturi teisinio išsilavinimo ir pakankamai žinių suprasti termino palikimui priimti praleidimo teisinius padarinius, taip pat nėra priežastis atnaujinti šį terminą. Teismai nevertino pareiškėjo atidumo ir rūpestingumo (tam teisinis išsilavinimas ar kitokios žinios neturi įtakos jo elgesio vertinimui).
- Teismai, neatsižvelgdami į tai, kad nuo termino palikimui priimti civilinių teisinių santykių stabilumo užtikrinimo aspektu praleista nepateisinamai daug laiko, nukrypo nuo teismų praktikos, nes jie turi įvertinti net tik objektyvias aplinkybes, bet ir kiek terminas praleistas, kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011; kt.). Trijų mėnesių terminas dokumentams susitvarkyti paprastai laikomas pakankamu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012; kt.). Taigi teismai privalėjo įvertinti, ar aplinkybės, dėl kurių pareiškėjas praleido terminą, egzistavo visus devynerius metus, ar visą tą laiką dėl šių aplinkybių pareiškėjas negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių.
- Praleistas terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik asmeniui, turėjusiam norą ir apsisprendimą palikimo atsiradimo metu palikimą priimti, tačiau neįgyvendinusiam tokios savo valios dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2008). Teismai apie pareiškėjo valią priimti palikimą sprendė iš suinteresuoto asmens F. N. liudytojų R. K. ir V. K. paaiškinimų, kad pareiškėjas po tėvo mirties apieškojo tėvo kambarį, norėdamas pasiimti dalį tėvo daiktų. Tačiau palikimo priėmimu nelaikomas palikėjo drabužių, asmeninių dokumentų, nuotraukų, patalynės, ir pan. pasidalijimas tarp įpėdinių arba šių daiktų perdavimas vienam iš įpėdinių gavus kitų įpėdinių sutikimą.
- Teismai nepagrįstai vertino aplinkybę, kad suinteresuotas asmuo F. N. pareiškėjui 2004 m. siūlė kompensaciją už palikimo dalį, kaip pagrindą pateisinti, kodėl pareiškėjas taip ilgai nesiėmė aktyvių palikimo priėmimo veiksmų. Įstatymas neįpareigoja vieno įpėdinio nei pranešti kitiems įpėdiniams apie palikimo atsiradimą, nei rūpintis kito įpėdinio palikimo priėmimu bei neleidžia priimti palikimo už kitą, t. y. kiekvienas įpėdinis turi priimti palikimą asmeniškai pats arba per atstovą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014). Kadangi palikimo priėmimas yra aktyvus valinis veiksmas, tai toks elgesys parodo, kad pareiškėjas buvo nepakankamai atidus ir savo teisę įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai.
- Teismai pažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas. Pripažindami, kad pareiškėjas prižiūrėjo neįgalią seserį, teismai netyrė, ar ši aplinkybė objektyviai sutrukdė įgyvendinti teisę per visą praleistą terminą; byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių neįgalumo faktą ir jo pobūdį, taigi toks faktas konstatuotas nesant jį pagrindžiančių įrodymų. Pareiškėjas neneigė aplinkybės, kad suinteresuotas asmuo siūlė kompensaciją už paveldimą turtą, nurodydamas, jog pasiūlyta kompensacija jam pasirodžiusi per maža. Ši aplinkybė teismų turėjo būti įvertinta kaip patvirtinanti, kad testamentas neegzistuoja, ir jam pačiam reikia priimti palikimą įstatyme nustatyta tvarka.
- Teismai, remdamiesi tik faktu, kad suinteresuotas asmuo panašiu metu kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nepagrįstai pripažino, jog atnaujinus terminą palikimui priimti nebus pažeistas civilinių santykių stabilumo principas. Suinteresuotas asmuo F. N. priėmė palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti per įstatymo nustatytą terminą (tai konstatuota įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-20231-614/2014). Tai reiškia, kad suinteresuotas asmuo F. N. palikimą priėmė nepraleidusi įstatyme nustatyto termino, o teismas sprendimu tik pripažino tokį faktą nustatytu. Spręsdamas termino atnaujinimo klausimą, teismas turėjo įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas, atsižvelgdamas į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, kiek nukentėjo nepriėmus palikimo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai, kiek atnaujinus terminą būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai, ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015), tačiau iš esmės jų nevertino.
- Pareiškėjas S. N. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Teismai visapusiškai įvertino ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių praleistas terminas palikimui priimti, bet ir kitas reikšmingas aplinkybes, sutrukdžiusias laiku kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Suinteresuotas asmuo suklaidino pareiškėją, nurodydamas melagingus duomenis, kad palikėjas buvo sudaręs testamentą ir visą turtą paliko ne pareiškėjui. Teismai pagrįstai šią aplinkybę nustatė remdamiesi tikimybių teorija. Pareiškėjas mano, kad teismai pagrįstai atsižvelgė į tai, kad jis prižiūrėjo neįgalią seserį, sergančią Dauno sindromu. Pareiškėjas pažymi, kad teismai byloje vertino aplinkybių visumą, įvertino tai, kad pareiškėjui siūloma kompensacija už palikėjo turtą sudarė pagrindą ilgą laiką nesiimti palikimo priėmimo veiksmų ir po to, kai įstatyme nustatytas terminas jau buvo pasibaigęs; jis neturėjo pakankamai žinių apie palikimo priėmimą ir jo nepriėmimo teisinius padarinius.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir priežasčių, sudarančių tokį pagrindą
- Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis) (redakcija, galiojusi iki 2015 m. liepos 8 d.). Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. V. v. L. R., bylos Nr. 3K-3-54/2014; kt.).
- Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. V. v. L. R., bylos Nr. 3K-3-54/2014, ir joje nurodytą praktiką).
- Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti iš esmės grindė tik aplinkybe, kad suinteresuotas asmuo F. N. jį suklaidino dėl teisės paveldėti. Teismai laikė tikėtina buvus tokią aplinkybę, tačiau jos nevertino kaip objektyviai sutrukdžiusios pareiškėjui priimti palikimą po tėvo mirties. Pažymėtina, kad tokia teismų išvada atitinka formuojamą teismų praktiką, pagal kurią pripažįstama, jog įstatyme įpėdinis neįpareigojamas pranešti kitiems įpėdiniams apie jų turimą paveldėjimo teisę ir informuoti vienas kitą apie palikėjo turto sudėtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. K. v. V. K., bylos Nr. 3K-3-191/2012; kt.).
- Teismai terminą palikimui priimti atnaujino savo iniciatyva remdamiesi kitomis aplinkybėmis, kurias pripažino svarbiomis ir objektyviai sutrukdžiusiomis priimti palikimą per įstatyme nustatytą terminą. Svarbiausia (esmine) termino atnaujinimo aplinkybe teismai laikė aplinkybę, kad pareiškėjas nuolat gyvena kitoje valstybėje (Latvijos Respublikoje). Teisėjų kolegija pažymi, kad toks aplinkybės vertinimas kaip svarbios ir objektyviai sutrukdžiusios laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo neatitinka teismų praktikos, pagal kurią gyvenimas užsienyje per se netraktuojamas kaip objektyvi priežastis, trukdanti priimti palikimą atvykus į Lietuvą, pasinaudojant diplomatinių ar konsulinių tarnybų paslaugomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. S. v. L. S. ir kt., Nr. 3K-3-295/2011; 2007 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje ieškovo J. P. v. A. L., bylos Nr. 3K-3-523/2007). Taigi asmuo gali kreiptis dėl palikimo priėmimo tiek pats asmeniškai į notarą, tiek ir pasinaudodamas diplomatinių ar konsulinių tarnybų paslaugomis, priimdamas palikimą per atstovą, kreipdamasis į notarines įstaigas dėl reikalingų dokumentų patvirtinimo ir jų persiuntimo notarui Lietuvoje, atsiųsdamas pareiškimą dėl palikimo priėmimo registruotu paštu. Šioje byloje teismų nustatyta, kad pareiškėjas žinojo apie tėvo mirties faktą, dalyvavo jo laidotuvėse, tačiau nurodė į Lietuvą negalėjęs atvykti dėl užimtumo darbe, neįgalios sesers priežiūros. Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas asmens gyvenimo kitoje valstybėje aplinkybę be pagrindo laikė objektyviai sutrukdžiusia atlikti palikimo priėmimo veiksmus.
- Teisėjų kolegija pažymi, kad teismai rėmėsi pareiškėjo įvardytu jo sesers neįgalumo faktu kaip pagrindu atnaujinti terminą palikimui priimti. Asmens neįgalumo faktas reiškia objektyvų veiklos galimybių sumažėjimą, t. y. kad asmuo dėl ligos ar neįgalumo negalėjo laiku atlikti būtinų palikimui priimti veiksmų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teismų praktikoje pakankamai ilgą laiką (aštuonerius metus) veiksmų turtui paveldėti neatlikimas negali būti pateisinamas palikimą siekiančio priimti asmens liga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. U. ir kt. v. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ir kt., bylos Nr. 3K-3-103/2007).
- Nagrinėjamu atveju kaip sutrukdžiusi priimti palikimą priežastis įvardijamas ne paties asmens, siekiančio priimti palikimą, o jo artimo giminaičio neįgalumo faktas. Pareiškėjas, nurodydamas tokią termino praleidimą aplinkybę, kaip objektyviai sutrukdžiusią atlikti įstatyme nustatytus veiksmus, privalėjo įrodyti ne tik sesers neįgalumo, bet ir slaugos faktą (kokio lygio globos užtikrinimo reikalaujantis neįgalumas nustatytas), aplinkybę, kad jis prižiūrėjo neįgalią seserį ir nebuvo kitų asmenų, galinčių jį pavaduoti, taip pat kodėl šios aplinkybės sutrukdė jam laiku kreiptis į įgaliotą instituciją pačiam arba per kitus asmenis tam, kad laiku įgyvendintų savo subjektines teises dėl palikimo priėmimo. Šiuo atveju pareiškėjas tik įvardijo sesers neįgalumo faktą, o apeliacinės instancijos teismas rėmėsi juo kaip nustatytu, nesant byloje pateiktų tai patvirtinančių duomenų. Be to, apeliacinės instancijos teismas nevertino aplinkybių, ar pareiškėjo sesers neįgalumas iš tiesų galėjo objektyviai sutrukdyti daugiau kaip devynerius metus jam imtis veiksmų savo teisėms įgyvendinti. Taigi apeliacinės instancijos teismas, neištirdamas šios aplinkybės, pažeidė įrodymų vertinimo ir jų pakankamumo taisykles.
- Aplinkybė, kad pareiškėjas ir jo šeimos nariai neturi teisinio išsilavinimo ir pakankamų žinių tam, kad reikiamai suprastų palikimo priėmimo praleidimo termino teisinius padarinius, taip pat neatitinka aplinkybės, objektyviai sutrukdžiusios atlikti įstatyme nustatytus veiksmus, apibrėžties. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo (CK 1.6 straipsnis). Teisinio išsilavinimo neturėjimas nevertintinas kaip aplinkybė, turinti teisinę reikšmę, lemianti termino praleidimo svarbumą, nes tai prieštarautų teisės normoje nustatyto termino paskirčiai ir tikslui. Pripažįstant konkrečias priežastis svarbiomis, svarbus palikimą siekiančio priimti asmens elgesys, kuris vertinamas pagal tai, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai; kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. V. v. L. R., bylos Nr. 3K-3-54/2014, ir joje nurodytą praktiką). Taigi, asmens teisinio išsilavinimo ar tokio pobūdžio žinių stoka savaime nepagrindžia tokio ilgo palikimo priėmimo termino praleidimo priežasčių. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas pareiškėjo elgesį vertino nepagrįstai siaura apimtimi.
- Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas nesiėmė veiksmų palikimui priimti daugiau kaip devynerius metus, todėl visos įvardytos aplinkybės turėjo būti įvertintos tuo aspektu, ar jis elgėsi pakankamai atidžiai ir rūpestingai. Pirmosios instancijos teismas nustatytą aplinkybę, kad suinteresuotas asmuo F. N. pareiškėjui 2004 m. siūlė kompensaciją už pareiškėjo tėvo palikimo dalį, bet jis nesutiko (buvo pasiūlyta per maža kompensacija), vertino kaip pagrindą pareiškėjui ilgai nesiimti aktyvių palikimo priėmimo veiksmų net ir pasibaigus įstatyme nustatytam palikimo priėmimo terminui, nes pareiškėjas manė, jog palikimo dalis jam bus skirta kaip vieninteliam vaikui. Pažymėtina, kad įstatyme neleidžiama priimti palikimo už kitą, t. y kiekvienas įpėdinis turi priimti palikimą asmeniškai, pats arba per atstovą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. V. v. L. R., bylos Nr. 3K-3-54/2014). Teisėjų kolegija pažymi, kad tokia nustatyta aplinkybė vertintina ne kaip pateisinanti asmens delsimą kreiptis dėl palikimo priėmimo, bet kaip pagrindas ištirti, kaip iš tiesų pareiškėjas suvokė savo teisę į palikimą, įvertinti, ar iš tiesų asmens, žinančio apie galimą savo teisę į tėvo palikimą ir nepagrįstai ilgai delsiančio daugiau kaip devynerius metus atlikti aktyvius veiksmus tam, kad susižinotų daugiau apie galimybę paveldėti, apie teisės tinkamą įgyvendinimą, veiksmai vertintini kaip pakankamai atidaus, rūpestingo asmens (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. K. v. V. K., bylos Nr. 3K-3-191/2012; 2011 m. kovo 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. N. v. B. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-91/2011; kt.). Apeliacinis teismas nepašalino prieštaravimų tarp pareiškėjo parodymų, kad jis buvo suklaidintas dėl teisės paveldėti, taip pat tai, jog jis manė, kad jam bus skirta tėvo palikimo dalis, todėl pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą.
- Pirmosios instancijos teismas, pratęsdamas terminą palikimui priimti, nurodė, jog termino pratęsimu nebus pažeistas civilinių teisinių santykių stabilumo principas, nes palikimo priėmimo klausimai abiejų šalių pradėti spręsti panašiu metu. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokia teismo išvada padaryta netinkamai aiškinant termino atnaujinimą ir palikimo priėmimą, faktiškai pradėjus turtą valdyti, reglamentuojančias materialiosios teisės normas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis, 5.57 straipsnio 1 dalis).
- Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Įpėdiniai, įgyvendindami savo teisę paveldėti, laisva valia apsisprendžia, kuriuo iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodytų būdų priimti palikimą. Šie palikimo priėmimo būdai yra savarankiški, lygiaverčiai ir kiekvienas jų pakankamas palikimui įgyti. Dėl to įpėdiniui, priėmusiam palikimą faktiniu valdymu, nebereikia paduoti pareiškimo notarui dėl to paties palikimo priėmimo. Jis tik gali prašyti palikimo atsiradimo vietos notarą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnis), t. y. dokumentą, patvirtinantį, kad įpėdinis priėmė palikimą ir įgijo nuosavybės teisę į įgytą turtą. Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. V. v. R. Z. P., bylos Nr. 3K-3-240/2008)
- Pareiškėjas savo valią priimti palikimą išreiškė paduodamas teismui pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Suinteresuotas asmuo F. N. išreiškė savo valią ir priėmė palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti per įstatyme nustatytą terminą. Tai patvirtinta įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 28 d. sprendimu. Šiuo teismo sprendimu iš esmės pripažinta, kad suinteresuotas asmuo F. N. palikimą priėmė nepraleidusi įstatyme nustatyto termino, o teismas tik konstatavo tokį faktą esant nustatytą. Asmeniui kreipiantis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą, pradėjus faktiškai jį valdyti, nustatymo išreiškiama ne valia priimti palikimą, bet nustatyti faktą, kad tokia valia įstatyme nustatytu būdu buvo išreikšta ir aktyviais veiksmais jau įgyvendinta.
- Kadangi suinteresuotas asmuo palikimą priėmė ir daugiau kaip devynerius metus juo rūpinosi, išlaikė, nors ir neturėjo tai patvirtinančio paveldėjimo teisės liudijimo, o pareiškėjas ilgą laiką nesiėmė aktyvių veiksmų palikimui priimti, tai termino pratęsimas, nesant tinkamai nustatytų ir įrodytų svarbių termino praleidimo aplinkybių, be pagrindo teismų vertintas kaip atitinkantis civilinių santykių stabilumo principą.
- Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas priežastis terminui atnaujinti, terminą palikimui priimti civilinių teisinių santykių stabilumo užtikrinimo aspektu, netinkamai vadovavosi proceso teisės normomis, reglamentuojančiomis įrodymų tyrimą ir vertinimą, netinkamai aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias termino palikimui priimti atnaujinimą, nukrypo nuo teismų praktikos šiais klausimais, ir šie pažeidimai turėjo įtakos priimant neteisėtą procesinį sprendimą. Dėl to apeliacinės instancijos teismo nutartis naikinama ir byla grąžinama apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų ir taikytų laikinųjų apsaugos priemonių
- Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 6 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – uždrausta pareiškėjui S. N. imtis teisinę reikšmę turinčių palikimo priėmimo veiksmų. Kadangi byla grąžinama apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai teisėjų kolegija dėl jų panaikinimo nesprendžia, nes nenustatyta pagrindo panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones iki apeliacinės instancijos teismas išnagrinės bylą iš esmės.
- Kasacinis teismas patyrė 4,07 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kadangi byla perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai dėl nurodytų, taip pat šalių turėtų išlaidų atlyginimo priteisimo turės pasisakyti šis teismas, išnagrinėjęs bylą pakartotinai (CPK 93 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartį ir perduoti bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Donatas Šernas
Dalia Vasarienė