Civilinė byla Nr. 3K-3-520/2008 (S)

                                                                                                    Procesinio sprendimo kategorija

                                                                                                            125.1

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

 

2008 m. spalio 27 d.

Vilnius

 

 

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:  Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkas), Vinco Versecko (pranešėjas) ir Juozo Šerkšno,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės B. S.  kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 22 d. sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 22 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovams B. S., A. S., tretiesiems asmenims Klaipėdos miesto 1-ajam notarų biurui, Vaiko teisių apsaugos tarnybai dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

           

            Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

 I. Ginčo esmė

 

Nagrinėjamoje byloje keliami sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo klausimai. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančia 1999  m. sausio 29 d. sudarytą A. S. ir B. S., V. S. buto (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį nuo jos sudarymo momento bei taikyti restituciją. Ieškovė nurodė, kad santuokos metu 1992 m. A. S. vardu privatizavo dviejų kambarių butą (duomenys neskelbtini) . 1999 m. šiame šeimos bute buvo atlikta krata dėl alkoholinių gėrimų laikymo ir jos vyrui A. S. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas bei paskirta bauda. Ieškovės šeima, bijodama, kad paskirtos baudos išieškojimas gali būti nukreiptas į butą, tik dėl akių butą (duomenys neskelbtini) pardavė A. S. tėvams. Po sutarties sudarymo V. S. mirė ir jo dalį paveldėjo B. S. Pirkimo-pardavimo sandoris buvo sudarytas neketinant sukurti teisinių pasekmių, nes po sutarties sudarymo ieškovė su atsakovu A. S. bei jų vaikais liko gyventi šiame bute, mokėjo komunalinius mokesčius, buto pirkėjai – atsakovo  A. S. tėvai – turėjo savo gyvenamąjį būstą ir į šį butą nepretendavo, pinigai pagal sandorį nebuvo sumokėti. Ieškovė taip pat nurodė, kad ginčijamas sandoris pažeidė jų nepilnamečių vaikų teises, nes kito nekilnojamojo turto šeima neturėjo, o sudarytas sandoris prieštaravo šeimos interesams. Ieškovė tik 2007 m. sausio 19 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, nes, 2006 m. pašlijus jos ir A. S. santykiams, atsakovo motina V. S. pareiškė reikalavimą ieškovei bei jos vaikams išsikelti iš buto.  

 

                        II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

 

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2007 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino, panaikino ginčijamą pirkimo-pardavimo sutartį, taikė dvišalę restituciją ir įpareigojo                 B. S. grąžinti A. S. butą (duomenys neskelbtini), o A. S. – sumokėti  B. S. 77 986 Lt. Teismas pagal byloje esančius duomenis nustatė, kad nuo 1992 m. ieškovė ir atsakovas A. S. gyveno ginčo bute ir čia buvo deklaruota jų bei jų vaikų gyvenamoji vieta. 1999 m. sausio 14 d. bute (duomenys neskelbtini) buvo atlikta krata, kurios metu rastas ir paimtas falsifikuotos degtinės butelis, dėl to Klaipėdos miesto 4-ojo policijos komisariato 1999 m. kovo 30 d. nutarimu atsakovui A. S. skirta 500 Lt bauda. Po kratos 1999 m. sausio 21 d. A. S. sudarė ginčo buto pirkimo-pardavimo sutartį su savo tėvais. Teismas pažymėjo, kad sutarties 2 punkte nurodyta, jog pardavėjas gavo 77 986  Lt  iš pirkėjų prieš sutarties sudarymą. Tačiau atsakovė B. S. nurodė, kad pinigus už perkamą butą mokėjo notarinėje kontoroje, o ieškovė teigė, kad pinigų pagal sandorį pirkėjai nemokėjo. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad 1999 m. sausio 29 d. buto pirkimo-pardavimo sutartis  buvo sudaryta nesiekiant sukurti teisinių pasekmių, todėl sudarytą sandorį laikė tariamu tiek pagal 1964 m. CK 51, tiek pagal CK 1.86 straipsnius.

Teismas nustatė, kad nei ieškovė, nei atsakovas A. S. kito gyvenamojo būsto neturėjo. Atsakovės B. S. reikalavimas ieškovei išsikelti su šeimos nariais iš buto pažeidžia vaikų interesus bei Vaikų teisių pagrindų įstatymo 4 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Nors sandorio sudarymo metu Vaiko teisių pagrindų įstatymas dar negaliojo, tačiau ginčijama sutartis sukėlė teisinius padarinius, santykiai yra tęstiniai, todėl teismas, gindamas vaikų teises ir interesus ir siekdamas, kad vaikai neliktų be gyvenamosios vietos,  panaikino ginčijamą sandorį bei taikė restituciją.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. gegužės 22 d. nutartimi atmetė atsakovų apeliacinį skundą ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 22 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija, remdamasi pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, padarė išvadą, kad šalys nesiekė realaus buto pardavimo. Kolegija nurodė, kad byloje nepateikta patikimų rašytinių įrodymų, jog šalys turėjo pinigų butui pirkti ar kaip ieškovės šeima gautus pinigus panaudojo. Dėl to kolegija konstatavo, kad šalių veiksmai po buto pirkimo–pardavimo įforminimo įrodo, jog sandoris buvo fiktyvus, nesiekiant sukurti teisinių pasekmių. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatų taikymo.             

 

                        III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

 

            Kasaciniu skundu atsakovė B. S. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 22 d. sprendimą, Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 22 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

            Dėl buto (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo fiktyvia. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas tariamo sandorio požymius, neteisingai aiškino ir taikė CK 1.86 straipsnį, todėl kasatorė daro išvadą, kad teismo išvadų motyvai neatitinka nusistovėjusios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. N. v. D. P., bylos Nr.  3K-3-104/2002). Teisėjų kolegija, vertindama surinktus įrodymus, tarp jų ir pirkimo-pardavimo sandorį bei jo vykdymą patvirtinančius įrodymus, pažeidė tiek įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, tiek CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles. Dėl to apeliacinės instancijos teismo motyvai neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje  G. Š. v. UAB ,,Tauragės knygynas“, bylos Nr. 3K-3-260/2001, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1998 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities VMI v. J. M., bylos Nr. 3K-21/1998, ir kt.).

            Dėl restitucijos taikymo ir daikto išreikalavimo iš sąžiningo įgijėjo. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė restitucijos taikymo ir daikto išreikalavimo iš sąžiningo įgijėjo klausimais, o pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė CK 1.80 straipsnio 3, 4 dalių, 4.96 straipsnio 2 dalies, 6.145 straipsnio 1, 2 dalių, 6.146 straipsnio normas, taip nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos  2005 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje  BAB „Rameksta“  v.  V. J. K., bylos Nr. 3K-3-573/2005). Civilinėje teisėje galioja bendras sąžiningumo principas (CK 1.5 straipsnis). Kasatorė nurodo, kad ieškovė tik darydama prielaidas bandė įrodyti kasatorės nesąžiningumą, neva pinigų už butą kasatorė nemokėjo, o atsakovas A. S. šių pinigų negavo. Šį faktą patvirtina notaro patvirtintoje pirkimo-pardavimo sutartyje esantis įrašas, kad pinigai pagal sutartį sumokėti. Be to, teismas, taikydamas restituciją, nesiaiškino restitucijos taikymo aplinkybių – ar ginčijamas turtas nėra pagerintas, ar apskritai galima taikyti restituciją natūra. Teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad nuo 1999 m. iki kreipimosi į teismą dienos ginčo turto vertė gerokai padidėjo, todėl, teismui taikius restituciją, kasatorė finansiškai nukenčia.

            Dėl Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo taikymo ginčo santykiams. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo normas. Šeimos turto instituto tikslas yra apsaugoti nepilnamečių vaikų teisės bei interesus (CK 3.84-3.86 straipsniai), tačiau vaiko teisių įgyvendinimą, sudarant tinkamas gyvenimo sąlygas, pirmiausia turi užtikrinti tėvai (CK 3.163 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 7 punktas). CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas lygiateisiškumo principas reiškia, kad sutuoktiniai gali susitarti dėl santuokoje įgyto turto perleidimo. Ginčo buto perleidimo sandorį inicijavo ne tik kasatorė, bet ir ieškovė; ieškovė davė sutikimą tokiam sandoriui ir dalyvavo sudarant sutartį pas notarą, todėl buvo nepakankamai atidi ir rūpestinga. Be to, Vaiko teisių apsaugos tarnyba taip pat neprieštaravo tokio sandorio sudarymui.

            Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovė prašo atsakovės kasacinį skundą atmesti, o skundžiamus teismų sprendimą bei nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Dėl buto (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo fiktyvia. Sudarant tariamą sandorį, nesiekiama sukurti jokių teisinių pasekmių. Kasatorės nurodomos aplinkybės (ieškovės sutikimo davimas, sutarties įforminimas, objekto kainos sutartyje nurodymas) būtinos sutarčiai sudaryti, tačiau neįrodo šalių ketinimo sukurti teisines pasekmes. Sutarties realumą įrodo susiklosčiusios aplinkybės iki sandorio sudarymo bei šalių veiksmai po sandorio sudarymo. Ieškovė pažymi, kad ginčo sutartis sudaryta iki policijos komisariato nutarimo dėl baudos paskyrimo dienos (iki tol atsakovas nežinojo, kokia sankcija bus taikyta); po sutarties sudarymo ieškovė su šeima liko gyventi bute, mokėjo už komunalinius mokesčius, jokios buto panaudos ar nuomos sutarties su kastore nesudarė; nesutarimų kilo tik tada, kai pašlijo atsakovo ir ieškovės santykiai.

            Dėl restitucijos taikymo ir daikto išreikalavimo iš sąžiningo įgijėjo. Sudarydamos tariamą sandorį abi šalys elgėsi nesąžiningai – abi šalys susitarė, kad sudarytas sandoris nesukels jokių teisinių pasekmių. Dėl to kasatorės argumentai dėl restitucijos taikymo sąžiningo įgijėjo atžvilgiu yra nepagrįsti bei nenagrinėtini. Ieškovė nesutinka su teiginiu, kad, taikant restituciją, turėtų būti grąžinta reali buto kaina. Ieškovė mano, kad tokiu atveju būtų taikoma ne dvišalė restitucija, bet priverstinis ginčo buto pirkimas-pardavimas, to įstatyme nenustatyta (CK 6.147 straipsnis).

            Dėl Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo taikymo ginčo santykiams. Ieškovė nesutinka su kasatorės argumentais ir nurodo, kad nepilnamečių vaikų interesai yra saugomi įstatymų, nes patys vaikai neturi galimybių apginti savo teisių. Ieškovė davė sutikimą dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo siekdama išsaugoti butą nuo galimo turto konfiskavimo. Sudarytas sandoris nesusijęs su šeimos poreikių tenkinimu ir prieštarauja šeimos interesams. Ieškovė suprato, kad pažeisti jos vaikų interesai į gyvenamąjį būstą, tik tada, kai kasatorė pateikė per notarą rašytinį reikalavimą išsikelti iš ginčo buto.

 

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

                                    IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

 

            Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu remdamasis byloje teismų nustatytomis aplinkybėmis (CPK 353 straipsnio 1 dalis), tačiau kiekvienu atveju turi patikrinti, ar nėra absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų ir esminių proceso teisės normų pažeidimų (CPK 360 straipsnis). Teisėjų kolegijos nuomone, teismai, nagrinėdami ieškinį dėl, ieškovės teigimu, šeimos buto pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo tariamu sandoriu, pažeidė šeimos teisinius santykius reglamentuojančių proceso teisės normų reikalavimus. Dėl  to teisėjų kolegija, nenagrinėdama kasacinio skundo argumentų, pasisako tik dėl padaryto esminio proceso teisės normų pažeidimo.

CK trečiosios knygos IV skyriaus ir CPK XXXV skyriaus teisės normos reglamentuoja santuokos nutraukimo sąlygas ir tvarką. CK 3.56 straipsnio ir CPK 539 straipsnio normose nustatyta, kad sutuoktinis, prašydamas nutraukti santuoką, ieškinyje privalo nurodyti duomenis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, t. y. nurodyti siūlomą klausimų dėl nepilnamečių vaikų gyvenimo, jų ir sutuoktinio išlaikymo, santuokinio turto padalijimo, vieno ar abiejų sutuoktinių prievolių sprendimo būdą. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenimo, jų bei sutuoktinio išlaikymo ir bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, CPK 541 straipsnis). Taigi įstatyme imperatyviai nurodyta, kad, nutraukiant santuoką, toje pačioje byloje būtina kartu išspręsti visus klausimus, susijusius su santuokos nutraukimu, tarp jų klausimą dėl šeimos turto teisinio režimo ir sutuoktinio teisės naudotis šeimos turtu po santuokos nutraukimo (CK 3.85, 3.86 straipsniai), nes tik juos sprendžiant kompleksiškai galima išaiškinti ir tinkamai nuspręsti dėl visų santuokos nutraukimo pasekmių.

            Šioje byloje nagrinėjamą ieškinį V. S. pareiškė 2007 m. sausio 19 d. Ieškinyje, kuriuo prašoma pripažinti buto pirkimo-pardavimo sutartį tariamu sandoriu, šalia kitų argumentų teigiama, kad butas yra vienintelis šeimos būstas ir jo pardavimas pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų interesus. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad  V. S. 2007 m. vasario 1 d. pareiškė V. S. ieškinį dėl santuokos nutraukimo. Abi bylos nagrinėtos tame pačiame Klaipėdos miesto apylinkės teisme; byla dėl santuokos nutraukimo sustabdyta iki bus išnagrinėta ši byla. Tačiau, minėta, santuokos nutraukimą reglamentuojančiose materialiosios ir procesinės teisės normose imperatyviai nurodoma, kad sutuoktinių turtiniai klausimai, kaip ir visi kiti, susiję su santuokos nutraukimu (santuokos nutraukimo pasekmių), turi būti nagrinėjami santuokos nutraukimo byloje, nes tik taip galima užtikrinti sutuoktinių turtinių bei asmeninių neturtinių teisių ir vaikų interesų apsaugą. Nors ši byla teisme užvesta anksčiau negu santuokos nutraukimo byla, paaiškėjus apie teisme užvestą ištuokos bylą, abi bylos turėtų būti sujungtos ir jų reikalavimai sprendžiami vienoje byloje. Taigi pirmosios instancijos teismas, gavęs ieškinį dėl šeimos turto (buto) pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiu ir nustatęs, kad teisme nagrinėjama byla dėl šios bylos šalių santuokos nutraukimo, privalėjo spręsti dėl šios bylos sujungimo su santuokos nutraukimo byla ir nagrinėjimo vienoje byloje (CPK 136 straipsnio 4 dalis).

            Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijų teismai, nagrinėdami bylą, tyrė ir vertino aplinkybes dėl buto kaip V. S. ir A. S. šeimos būsto ir procesiniuose sprendimuose vienu iš argumentų dėl buto pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia nurodė šalių nepilnamečių vaikų interesus. Minėta, kad šis klausimas, kaip ir kiti, kilę iš šeimos teisinių santykių, turi būti sprendžiami ne atskirose bylose, o teisme nagrinėjamoje santuokos nutraukimo byloje.

            Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareikštą ieškinį dėl buto, kurį ieškovė laiko šeimos turtu, pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia atskirai nuo šalių V. S. ir A. S. ištuokos bylos, pažeidė šeimos teisinius santykius reglamentuojančių materialiosios ir procesinės teisės normų imperatyvų reikalavimą sutuoktinių turtinius ir kitus, susijusius su ištuoka, klausimus nagrinėti santuokos nutraukimo byloje. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo padaryto esminio proceso teisės normų pažeidimo nepašalino. Dėl šio esminio proceso teisės normų pažeidimo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 22 d. sprendimas ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 22 d. nutartis naikintini, byla grąžintina pirmosios instancijos teismui spręsti šios bylos sujungimo su šalių santuokos nutraukimo byla klausimą ir minėti reikalavimai nagrinėtini santuokos nutraukimo byloje.

 

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 360, 362 straipsniais,

 

n u t a r i a :

 

            Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 22 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti Klaipėdos miesto apylinkės teismui spręsti jos sujungimo ir nagrinėjimo su            A. S. ir V. S. santuokos nutraukimo byla klausimą.

            Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

 

Teisėjai                                                                                                        Janina Stripeikienė

 

 

         Vincas Verseckas

 

 

         Juozas Šerkšnas