Baudžiamoji byla Nr. 1-1431-946/2015

Teisminio proceso Nr. 1-26-1-00231-2014-3

Procesinio sprendimo kategorijos:                                           1.2.26.21.; 2.3.6.4.5.; 1.1.7.2.4.; 2.10.2.7.

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Arūnas Purvainis,

sekretoriaujant Rasai Baranauskaitei, dalyvaujant

prokurorui Viktorui Kazlauskui,

kaltinamajam S. Z.,

nukentėjusiesiems Ž. T. ir G. K., civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos atstovui nedalyvaujant (apie posėdžio vietą, laiką ir teisę jame dalyvauti pranešta),

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Rusijoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, gyvenamosios vietos nedeklaravęs, teistas vieną kartą: 2007-03-14 Kauno m. apylinkės teismo pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 1 d., 187 str. 3 d. - 4 MGL – 500 litų bauda, bausmę atlikęs – baudą sumokėjęs (b.l. 90),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 284 str. 1 d. ir 284 str. 1 d., ir

n u s t a t ė :

S. Z. 2014-02-15 apie 21 val. 50 min. viešoje vietoje, tai yra namo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), pirmo aukšto vestibiulyje, elgėsi įžūliai ir  rankomis sudavė smūgius į veido sritį nukentėjusiajam Ž. T., o šiam nukritus ant žemės koja spyrė jam į galvos sritį, taip padarydamas jam poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus veide, kraujosruvą ir subaponeurotinę hematomą dešinėje kaktinėje srityje, tokiu būdu padarė Ž. T. nežymų sveikatos sutrikdymą ir pademonstravo nepagarbą aplinkiniams, taip pat sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Taip pat jis 2014-02-16 apie 03 val. 00 min. viešoje vietoje – MB „Kamnis“ bare, esančiame adresu Draugystės g. 1E, Kaune, elgdamasis įžūliai sudavė kumščiu vieną smūgį į dešinį antakį G. K., padarydamas jam kraujosruvą dešinės akies vokuose, muštinę žaizdą dešinio antakio srityje, tokiu būdu padarė G. K. nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pat nuo smūgio nukritus ir sudužus nukentėjusiojo G. K. akiniams sugadino jam priklausantį 144,81 eurų vertės turtą, taip pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

S. Z. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino dėl abiejų nusikalstamų veikų padarymo ir parodė, kad pirmasis epizodas buvo (duomenys neskelbtini) name. Tą dieną gėrė alkoholį. Nukentėjusįjį pažinojo tik iš matymo. Kai leidosi liftu ir įvyko konfliktas. T. Ž. tarutis jį apspjovė ir tada jis trenkė jam į veidą T. Viskas įvyko laiptinėje, pirmame aukšte. Nepamena, kiek sudavė smūgių. Pamena, kad davė į galvą ir spyrė su koja. Neatsimena, ar T. gulėjo, kai jam spyrė. Visko nepamena, nes buvo girtas. Tuo metu kartu buvo dar draugas A., kuris juos skyrė. Paskui jis išėjo iš laiptinės, o T. dar pasiliko laiptinėje. Namo gyventojai iškvietė greitąją pagalbą, o jis nuėjo į barą, kuris nurodytas kaltinimo antrame epizode. Andrius tai A. J.. Dėl antrojo epizodo kaltinamasis parodė, kad kai jis kavinėje sėdėjo ir gėrė alų, apie 03.00 val. atvyko taksi automobilis, iš kurio išlipo nukentėjusysis K. Jis įėjo ir tada jie apsižodžiavo. Todėl jis jį pavadino „storu“ ir trenkė jam į veido sritį. Smūgis buvo vienas, į veido sritį. Tada tas K. išėjo, įsėdo į taksi ir išvažiavo, o jis išėjo namo. Konfliktas vyko trumpai apie 2 minutes. Matė, kad akiniai po smūgio nukrito. Pripažįsta, kad galėjo juos sugadinti. Atsimena, kad po smūgio tie akiniai nukrito. Su civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies, mano, kad suma neturtinei žalai atlyginti yra reikalaujama per didelė. 144,81€ sumą dėl sugadintų akinių pripažįstu. Dėl neturtinės žalos palieka teismui spręsti. Supranta, kad nukentėjusysis patyrė ir diskomfortą, ir morališkai galėjo būti sunku. Kauno teritorinės ligonių kasos civilinius ieškinius dėl abiejų epizodų pripažįsta, sumokėti sutinka.

Be kaltinamojo S. Z. parodymų, jos kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme kaltinamajam bei prokurorui sutikus sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais kitais įrodymais:

Kauno apskr. VPK Kauno m. Dainavos PK VPS Saulėtekio nuovados tyrėjo O. G. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2014-02-18 į Kauno apskr. VPK Kauno m. Dainavos PK į 103 kabinetą atėjo (duomenys neskelbtini) DNSB pirmininkė I. V., kuri paaiškino, kad 2014-02-15 apie 21.50 val. būdama namuose įsijungusi televizorių, prie kurio pajungtos vaizdo kameros, pamatė, kad (duomenys neskelbtini) namo pirmo aukšto vestibiulyje prie liftų iš matymo pažįstamas vaikinas cinišku būdu mušė kitą vaikiną vardu Ž. Apie įvykusį įvykį ji įrašė į kompaktinę plokštelę ir pateikė. Peržiūrėjus įrašytą kompaktinę plokštelę matyti, kaip galimai neblaivūs trys jaunuoliai išeina iš lifto. Vaizdo kameros stebėjimo zonoje matosi, kaip tarp trijų vaikinų vyksta konfliktas. Vaikinas mėlynos spalvos kepuraite su snapeliu vaikinui pilkos spalvos striuke eilę kartų su ranka suduoda per veidą. Nukritus jam ant žemės eilę kartų su koja spiria į galvos sritį. Trečias vaikinas apsirengęs juodos spalvos striuke bando asmenis išskirti. Pagal vaizdo įraše matomus duomenis nenustatyto asmens veiksmuose (su mėlyna kepuraite) įžvelgiami požymiai veikos numatytos LR BK 284 str., ko pasekoje buvo sužalotas Ž. T. gim. (duomenys neskelbtini) ir 2014-02-15 buvo pristatytas GMP į LSMUL (b. l. 45).

I. V. liudytojo apklausos protokole užfiksuota, kad ji yra (duomenys neskelbtini)daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininkė. Visi paminėtos bendrijos gyventojai turi galimybę įsijungę atitinkamą kanalą pamatyti, vaizdą, kurį fiksuoja vaizdo stebėjimo kameros laiptinės prieigose, laiptinėje prie lifto. 2014-02-15 jai būnant namuose (duomenys neskelbtini), jai telefonu paskambino vienas iš bendrijos gyventojų ir pasakė, kad prie lifto vyksta muštynės, tuomet ji tuoj pat įsijungė kanalą, kuriame tiesiogiai rodomas laiptinės prieigų, bei lifto aikštelės vaizdas. Įsijungus minėtą kanalą ji pamatė, kad lifto aikštelėje yra trys vaikinai, vienas vaikinas koja spardė ant žemės gulintį vaikiną, kojom spardė galvos sritį, trečias vaikinas bandė atitraukti mušantį vaikiną nuo mušamo. Vaikinas, kuris bandė nutraukti muštynes buvo A. J., jis yra to paties namo 509 buto gyventojas. Vaikinas, kuris mušė ant žemės gulintį vaikiną buvo S., ji jį pažino iš matymo. Vaikinas, kuris buvo mušamas, jai buvo matytas, tačiau jo vardo ir pavardės ji nežino. Ji pamačius vykstančias muštynes iškvietė policijos pareigūnus. Muštynes nutraukė kaimynai, kurie taip pat per minėtą televizijos kanalą pamatė vykstančias muštynes, susirinko laiptinės aikštelėje (b. l. 57)

A. J. liudytojo apklausos protokole užfiksuota, kad  jis gyvena (duomenys neskelbtini)bute, 2014-02-15 jis buvo kartu su pažįstamais S. Z. ir Ž. T., jie visi buvo apsvaigę nuo alkoholio, kiek tiksliai buvo išgėrę neatsimena, jie visi kartu buvo jo namuose minėtu adresu, tuomet išėję iš namų leidosi liftu. Lifte tarp S. Z. ir Ž. T. kilo žodinis konfliktas, jie apsižodžiavo, tuomet nusileidus į pirmą aukštą, jie visi trys išlipo ir tuomet S. Z. ir Ž. T. apsistumdė, kuris pirmas pradėjo stumdytis jis negali pasakyti, nes viskas vyko labai greitai, tuomet S. Z. Ž. T. smogė dešine ranka į galvos sritį, tuomet Ž. T. parkrito ant žemės, S. Z. toliau puolė Ž. T., o jis stengėsi juos išskirti, jis neatsimena kokiais veiksmais S. Z. puolė Ž. T.. Vykstant grumtynėms atėjo daugiau kaimynų, kažkas iš kaimynų iškvietė medikus. Jis atitraukė S. Z. nuo Ž. T. ir netrukus atvyko greitoji pagalba, kuri Ž. T. išvežė į gydymo įstaigą (b. l. 58).

E. B. liudytojo apklausos protokole užfiksuota, kad jis gyvena Kaune, (duomenys neskelbtini). Visi namo, kuriame jis gyvena gyventojai turi galimybę įsijungę atitinkamą televizijos kanalą, jo namuose tai yra pirmas televizijos kanalas, pamatyti vaizdą, kuri fiksuoja vaizdo filmavimo kameros įrengtos laiptinėje prie lifto, bei laiptinės prieigose. 2014-02-15, tikslaus laiko jau neatsimena,  jis buvo namuose minėtu adresu ir atsitiktinai įsijungė pirmąjį televizijos kanalą, įsijungęs pamatė, kad pirmame namo aukšte prie lifto yra trys vyriškiai, vienas iš jų mušė kitą, o trečiasis bandė juos skirti. Matė, kad vienas iš vaikinų yra jam iš matymo pažįstamas S., jis matė kaip S. sudavė jam nepažįstamam vaikinui į veidą, po smūgio šis nukrito ir S. jį pradėjo spardyti kojomis, kitas vaikinas jam taip pat yra pažįstamas, jo vardas A. A. bandė atitraukti S. nuo gulinčio ant žemės vaikino. N. S., nei A. pavardės jis nežino. Pamatęs muštynes jis išėjo į laiptinę ir kiek pamena paskambino į duris minėto namo pirmininkei I. V., kuriai paaiškino, kad laiptinėje, pirmame aukšte prie lifto vyksta muštynės, kiek žino vėliau ji iškvietė policijos pareigūnas. Pranešęs pirmininkei dar kartą su ja pažiūrėjo vaizdo medžiagą ir tuomet grįžo į savo namus (b. l. 59).

Vaizdo įrašo, kurį pateikė (duomenys neskelbtini) DSNB pirmininkė I. V., apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėjus pateiktą vaizdo įrašą matyti kaip buvo sužalotas Ž. T. Vaizdo įraše matyti, kad tarp dviejų iš vaizdo įraše užfiksuotų viso trijų asmenų vyksta konfliktas, kurio metu buvo vienam jų suduoti du smūgiai į veidą bei pargriuvus buvo spirta su koja į veidą (b.l. 63.64.)

Specialisto išvadoje Nr. G2420/14(02) nurodyta, kad Ž. T. konstatuota poodines kraujosruvos ir odos nubrozdinimai veide, kraujosruva ir subaponeurotinė hematoma dešinėje kaktinėje srityje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. (b.l. 73.)

G. K. protokole-pareiškime užfiksuota, kad 2014-02-16 03.00 val., viešoje vietoje, bare, Kaune, Draugystės g. 1E, nepažįstamas asmuo, provokavo konfliktą, vadino jį „storu“ ir sudavė kumščiu vieną kartą į dešinę veido pusę. Nuo smūgio buvo sulaužyti jo akiniai, 500 litų vertės. Po įvykio jis kreipėsi į LSMUL, kur buvo diagnozuota dešinio antakio žaizda (b.l. 7).

Nukentėjusiojo G. K. apklausos protokole užfiksuota, kad 2014-02-16 apie 3 valandą jis taksi automobiliu vienas nuvyko į naktinį barą Kaune, Draugystės g. 1E (šalia baro „Iltis“). Užėjo į baro vidų, kur prie baro stovėjo jam nepažįstamas jaunuolis. Jaunuolis stovėjo jam iš dešinės pusės. Kiek pastebėjo bare buvo dar du klientai ir pardavėja. Jis priėjo prie baro, o šalia stovintis jaunuolis be priežasties jį užkabino, provokavo, jį pavadino storu, nes jis aukštas ir stambaus sudėjimo. Jis jaunuoliui pasakė, kad neužkabinėtų, o pasižiūrėtų į save ir nusipirko prekes. Jaunuolis stovėjo šalia ir jam besisukant išeiti iš baro staiga smogė vieną kartą jam iš dešinės pusės į dešinį antakį. Nuo smūgio jam nukrito akiniai ir buvo prakirstas antakis, kuris kraujavo. Jis pasiėmė sugadintus akinius ir išėjęs iš baro paprašę jo laukiančio taksi vairuotojo paskambinti medikams ir policijai. Atvykę medikai jį pristatė į LSMUL, kur jam susiuvo antakį. Dėl įvykio patyrė turtinę žalą, kadangi nepataisomai sugadinti jo akiniai už 500 litų. Jį užkalbinęs ir sužalojęs jaunuolis buvo apie 25 metų amžiaus, apie 180 cm. ūgio, liekno sudėjimo, tamsių trumpų plaukų, pailgo veido, vidutinio dydžio akių, tiesios, neilgos nosies, plonų lupų, nesiskutęs. Apsirengęs tamsia striuke, tamsiais džinsais. Vaikiną įsidėmėjo pagal veido bruožus, atpažinti galėtų (b. l. 14).

I. F. liudytojo apklausos protokole užfiksuota, kad 2014-02-16 apie 2.40 val. ji dirbo MB „Kamnis“, Kaune, Draugystės g. 1E, esančiame bare pardavėja. Į barą atėjo jai nepažįstamas vaikinas, kuris neturėjo pinigų, buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, klientų prašinėjo pavaišinti alumi. Kažkurie klientai jį vaišino alumi. Apie 2.40 val. į barą užėjo jai nepažįstamas vaikinas, stambaus sudėjimo. Jis pirko cigarečių prie baro. Buvo su akiniais. Vaikinas, kuris prašinėjo alaus, kažko prikibo žodžiais prie vaikino su akiniais. Kadangi ji aptarnavo pirkėjus, todėl negirdėjo konflikto pradžios. Matė, kad vaikinas su akiniais atsakė prikibusiam vaikinui ir pasiėmęs prekes ketino išeiti, tada staiga prikibęs vaikinas smogė vieną kartą vaikinui su akiniais kumščiu į galvą. Nuo smūgio šiam vaikinui nukrito akiniai, kuriuos ji padavė. Ji iškvietė „G4S“ apsaugos darbuotojus, kurie konfliktą nuramino. Vaikinui su akiniais buvo praskeltas antakis, kuris kraujavo. Vaikinas, kuris prikibo gali gyventi prie „Trijų berželių“, gyrėsi, kad 7 metus lankė boksą (b. l. 28-29).

Kauno apskr. VPK Kauno m. Dainavos PK KPS tyrėjo N. M. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2014-02-13 Kauno apskr. VPK Kauno m .Dainavos PK pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 26-1-00231-14 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 str. 1 d. Nustatyta, kad 2014-02-16 apie 03.00 val. visą parą dirbančiame prekybiniame kioske adresu Draugystės g. 1E, Kaune, nepažįstamas vyriškis sumušė pil. G. K.. Tyrimo metu buvo gauta duomenų, kad galimai G. K. nurodytame prekybos kioske sumušė pil. S. Z. gim. 1986 metais (b. l. 33).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis G. K. atpažino S. Z. kaip jį sumušusį asmenį. (b. l. 34-35).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus Specialisto išvadoje Nr. G416/14(02) nurodyta, kad G. K. nustatyta kraujosruva dešinės akies vokuose, muštinė žaizda dešinio antakio srityje. Sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant buku daiktu ir/arba atsitrenkiant į buką paviršių turintį daiktą. Sužalojimai galėjo būti padaryti keletas dienų iki teismo medicininės apžiūros. Sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo būti padaryti vieno (ar daugiau) kontakto (-ų) veido dešine puse (b. l. 45).

S. Z. veika ikiteisminio tyrimo metu ir atiduodant jį teismui kiekviename iš 2 epizodų buvo kvalifikuota kaip viešosios tvarkos pažeidimas pagal BK 284 str. 1 d.

Pagal LR BK 284str. 1d. atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Iš straipsnio dispozicijos matyti, kad aptariama veika gali būti padaryta keturiais alternatyviais būdais – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais. Veikiant bet kuriuo iš nurodytų būdų ar keliais jų visi veiksmai turi būti atlikti viešoje vietoje, dėl veiksmų turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ir tvarka.

Analizuojant minėto nusikaltimo sudėti baudžiamosios teisės teorijoje bei teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad įžūlūs veiksmai gali būti suprasti kaip neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis viešąją tvarką. Tokie veiksmai gali pasireikšti fiziniu smurtu, transporto eismo sustabdymu ir panašiai. Grasinimai – tai žmonių bauginimas žodžiais ar veiksmais. Viešosios tvarkos pažeidimas gali pasireikšti tokiais bauginimo būdais, kurie žmonėms pirmiausia kelia smurto, turto sunaikinimo ar sugadinimo ar kitų panašių agresyvių veiksmų baimę, o vandališki veiksmai gali pasireikšti ir būti suprantami kaip svetimo turto daužymas, padegimas ar kitoks niokojimas.

Todėl pagal byloje nustatytas aukščiau aptartas aplinkybes yra neabejotinai aiškiai matyti, kad S. Z. kiekviename iš jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų epizodų susidariusiose situacijose elgėsi aiškiai neadekvačiai, agresyviai ir nei moralės, nei teisės požiūriu nepriimtinai, nes dėl aiškiai menkavertės dingsties (vienu atveju, jo manymu, netinkamo Ž. T. elgesio, kai buvo apspjautas, kitu atveju dėl įvykusio apsižodžiavimo su G. K.) ėmėsi smurtinių veiksmų prieš Ž. T. bei G. K.. Jų atžvilgiu buvo agresyviai nusiteikęs, sudavė jiems smūgius, kom pasėkoje nežymiai sutrikdė judviejų sveikatą. Kiekviename iš epizodų yra nustatyta, kad tokius kaltinamojo nusikalstamus įžūlius veiksmus patyrė, matė ne tik nukentėjusieji, bet ir kiti pašaliniai asmenys (Ž/T.epizode kiti namo gyventojai, G. K. epizode kavinės lankytojai), kurie taip pat patyrė šoką ir neigiamų emocijų bei išgyvenimų. Tai vienareikšmiai įrodo, kad S. Z. savo tokiu įžūliu elgesiu kiekviename iš epizodų viešoje vietoje veikė nusikalstamai, ko pasėkoje ne tik sutrikdė nukentėjusiesiems sveikatą, bet ir pademonstravo nepagarbą aplinkiniams  ir taip sutrikdė visuomenės rimtį.

BK 284 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl nustatytos pasekmės (padaryta fizinė ir turtinė žala dėl sveikatos ir turto sugadinimo, visuomenės rimties sutrikdymas) lemia pačios veikos baigtumo momentą nagrinėjamu atveju kiekviename iš epizodų. Iš to matyti, kad S. Z. veika tiek Ž. T., tiek ir G. K. epizode teisingai kvalifikuota kaip baigta nusikalstama veika, numatyta BK 284 str. 1 d.

Taigi, ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis padarė du nusikaltimus, numatytus BK 284 str. 1 d., todėl visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma yra pagrindas jį pripažinti dėl to kaltu ir paskirti bausmę.

S. Z. atsakomybe lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamus nusikaltimus, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skiriant kaltinamajam bausmę (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.). S. Z. padarė du nesunkius nusikaltimus, jis veikė tiesiogine tyčia. Nors abu nusikaltimus padarė būdamas anksčiau jau teistas už nesunkaus nusikaltimo padarymą, tačiau bausmę (baudą) atlikęs yra dar 2007 metais, kas reiškia, kad teistumas yra išnykęs, kas rodo jo pakankamai kritišką požiūrį į nusikaltimus, kadangi pakankamai ilgą laiką nenusikalto. Konstatuotina, kad tai parodo ir tai, kad kaltinamasis stengiasi pasitaisyti, taikytis prie socialiai priimtinų elgesio taisyklių ir nenusikalsti, todėl kaltinamajam yra pagrindas skirti tos pačios rūšies kaip ir ankstesniu nuosprendžiu bausmę baudą. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslams pasiekti ši bausmės rūšis bus pakankama. Skiriant bausmę ir nustatant jos dydį taip pat atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis yra nedirbantis, nevedęs, į nustatytas jo atsakomybę sunkinančią  bei lengvinančią aplinkybes.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už jo padarytus nusikaltimus skirtina BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmė – bauda. Bausmės dydis nustatytinas ne didesnis nei šios rūšies bausmės dydžio vidurkis. S. Z. paskyrus bausmę už kiekvieną nusikaltimą, ji turės būti sumažinta vienu trečdaliu (BK 64¹ str.), nes tam yra visos reikalingos sąlygos (byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą).

Nukentėjusysis G. K. byloje pareiškė civilinį ieškinį 4000 litų, kas atitinka 1158,48 Eurus turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.

Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis G. K. turtinę žalą patyrė, kai po kaltinamojo suduoto smūgio nukrito jo akiniai, dėl ko ir buvo padaryta 144,81 Eurų turtinė žala, kurios neginčija ir pats kaltinamasis. Todėl šioje dalyje ieškinys visiškai pagrįstas.

Pasisakant neturtinės žalos klausimu, pažymėtina, jog, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str. 2 d.).

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. 1 d.). Įvertinti šią žalą privalo teismas, kuris vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į tokios žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Byloje nustatyta, kad dėl tyčinių kaltininko veiksmų, kurie pasireiškė smurtiniai veiksmais – smūgio sudavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą, nukentėjusysis patyrė psichologinį diskomfortą, nervinę įtampą, nerimą, stresą ir be jokios abejonės baimę, nes buvo prakirstas antakis, kurį skubiai suteikus medicininę pagalbą reikėjo siūti, kas atitinka neturtinės žalos turinį. Tačiau teismas, atsižvelgęs į padaryto nusikaltimo pobūdį ir padarymo aplinkybes, nukentėjusiajam atsiradusius negatyvius padarinius, įvertinęs realios turtinės žalos dydį, taip pat į tai, kad kaltininkas yra nedirbantis, ir kitas šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad prašoma priteisti suma neturtinei žalai atlyginti yra aiškiai neproporcinga nukentėjusiojo patirtiems dvasiniams išgyvenimams kompensacija. Dėl to pareikštas civilinis ieškinys tiek, kiek jis susijęs su neturtine žala, tenkintinas tik iš dalies ir priteistina suma nukentėjusiajam G. K. dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo mažintina iki 200 Eurų.

Kauno teritorinės ligonių kasos pareikšti ieškiniai dėl žalos, patirtos dėl nukentėjusiųjų Ž. T. bei G. K. gydymo išlaidų, yra pagrįsti ir įrodyti ieškovo pridėtais prie ieškinių dokumentais, taip pat ištirtais įrodymais, todėl tenkintini.

              Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos   baudžiamojo proceso kodekso BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 ir 2 dalimis, 304 str., 305 str. 1 d., 5, d., 6 d., 307 str. 1 d., 6 d., 7 d.,

  n u s p r e n d ė :

S. Z. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 284 str. 1 d. ir 284 str. 1 d.  ir paskirti jam bausmes:

- pagal BK 284 str. 1 d. (Ž. T. epizodas) 21 minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 14 minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio (527,24 Eurų) baudą;

- pagal BK 284 str. 1 d. (G. K. epizodas) 21 minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 14 minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio (527,24 Eurų)  baudą;

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir skirti galutinę subendrintą bausmę 20 minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio (753,20 Eurų) baudą;

Išaiškinti S. Z., kad jam paskirtoji bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6801, o dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pristatyti Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

G. K. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies ir priteisti jo naudai iš S. Z. 344,81 Eurus (200 Eurų neturtinei ir 144,81 Eurus turtinei žalai atlyginti).

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinius ieškinius patenkinti ir priteisti jos naudai iš S. Z. iš viso 79,44 Eurus.

Byloje esančius daiktinius įrodymus – du skaitmeninius kompaktinius diskus su vaizdo įrašais,  saugomus baudžiamojoje byloje (b.l. 39, 62), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

S. Z. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradėjimo. Pradėjus vykdyti bausmę panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                    Arūnas Purvainis