Baudžiamoji byla Nr. 1-793-298/2018

                                  Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31945-2017-5

                                               Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2;

                                                                                                1.1.7.2.2;1.2.26.2; 2.1.4.4.1; 2.1.4.5.5; 2.1.4.6.1;

                                                                                                2.1.4.7; 2.1.4.8; 2.1.7.4.1;2.1.7.4.6; 2.1.10.1;

                                                                                                2.1.10.3.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.4.2; 2.3.4.6.2;

                                                                                                2.3.4.7.2; 2.3.4.8; 2.3.5.1; 2.3.5.2; 2.3.6.4.5.1;

                                                                                                2.3.6.4.5.2;2.3.6.7;

(S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 23 d.

Vilnius

          Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Vaclavas Karšulis, sekretoriaujant J. Pladui, V. Podlipskienei, M. Maldauskaitei, dalyvaujant prokurorui J. Selilioniui,

kaltinamajam V. M., jo gynėjai advokatei A. Ustinovič, nukentėjusiajam K. K., jo atstovui advokatui L. M., liudytojams A. A., V. B., A. K., V. S., G. K., vertėjai V. Mikelevič, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis gydytoju-odontologu, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje,

n u s t a t ė:

          V. M. 2017 m. birželio 18 d. apie 21.50 val., būdamas viešoje vietoje - daugiabučio namo bendro naudojimo kieme, (duomenys neskelbtini), priėjęs prie K. K., be jokios priežasties keikdamasis necenzūriniais žodžiais grasino šį sumušti bei sudavė dešinės rankos delnu vieną kartą į kaklą, sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą, po to abiem rankomis pastūmė K. K., tyčiodamasis vadino nukentėjusįjį necenzūriniais žodžiais, toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, nuėjo prie namo laiptinės ir grasino sakydamas nukentėjusiajam: „ateik į laiptinę, užmušiu be liudininkų“, taip viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką,

          t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.

          Kaltinamasis V. M. savo kaltės pagal jam pareikštą kaltinimą nepripažino ir paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Santykiai su kaimynais konfliktiški, buvo konfliktinės situacijos, kurias provokavo K. K.. 2017 m. birželio 18 d. apie 18-19 val. tvarkė žolę. Darbus atlikėjo apie 1-1,5 val. Buvo grįžęs į butą, nes paliko pirštines ir laistytuvą. Namuose pakalbėjo su žmona, po to nuėjo į lauką tvarkyti teritorijos, laistyti gėlių, tujų. Išėjęs į lauką, užsidėjo pirštines, paėmė laistytuvą, matė, kad K. K. krapštosi savo automobilio bagažinėje. Pildamas vandenį į laistytuvą, išgirdo, kad užsidarė automobilio bagažinės durys. Baigęs pilti vandenį į laistytuvą, pamatė, kad 2-3 m. atstumu nuo jo stovi K. K. ir į jį žiūri. Jis klausė, kodėl pastarasis į jį žiūri, K. K. atsakė, kad nori ir žiūri, kad jiems reikia pasikalbėti. Jam einant nuo vandens vamzdžio link tujų, tarp jo ir K. K. vyko pokalbis. Jie priėjo prie namo kampo. K. K. vienoje rankoje buvo vaikiškas vežimėlis, kita ranka taip pat buvo užimta. K. K. sakė, kad jiems reikia vyriškai pasikalbėti, jis paklausė: ,,kaip tu tai įsivaizduoji?“, K. K. atsakė: „veidą tau sumalti“. Susinervino dėl tokių kaimyno žodžių. K. K. neleido jam nieko pasakyti, nutraukdavo jį. Pasakė K. K., kad nereikia galvoti, kad jis ir jo kompanija vieni gyvena name, be jų čia dar gyvena žmonių. K. K. nusinervino ir trenkė vežimu jam į kairę koją. Jis vienoje rankoje turėjo laistytuvą, kita ranka bandė sugauti K. K. vežimėlį. K. K. sakė, kad jis konfliktiška asmenybė, nes žmona nepatenkina jo seksualiai. Padėjo laistytuvą, nuėjo iki laiptinės, nusiėmė pirštines, atidarė laiptinės duris ir 3-4 kartus liepė K. K. eiti namo. Pats nusileido laiptais, užsidėjo pirštines, pasiėmė laistytuvą, galvojo, kad kaimynas eis namo. K. K. kažkam paskambino ir prašė kameros. Jis jam pasakė komentarą, kad jis pats gali filmuoti telefonu. Tada kaimynas telefonu pradėjo jį filmuoti. Matė, kad kaimynės A. A. buto langai buvo uždaryti, nuleistos žaliuzės, jų nebuvo namuose. Stebėjo, ar kaimynai nežiūri pro langus ir balkonus, niekas nežiūrėjo. Galima būtų teigti, kad jis keikėsi, tačiau tai buvo tik atsakas kaimyno keiksmažodžiams. Konfliktas tarp jo ir kaimyno vyko apie 5 minutes, o ne 15-20, kaip teigia nukentėjusysis, pats K. K. 10 min. keikėsi jo atžvilgiu. K. K. kažkam paskambino ir teigė, kad jis vėl prie jo kabinėjasi. Jis niekada neiniciavo konfliktų su kaimynais. Nesutinka su civiliniu ieškiniu, nes ne jis K. K., o jį pastarasis užsipuolė. Konfliktai tarp jo ir K. K. vyksta, nes pastarasis ir jo šeima nori įsigyti jo butą, nors K. K. nereikalavo, kad jis parduotų jam butą. Niekam negrasino nužudyti, išprievartauti (T 2, b. l. 40-43).

          Nukentėjusysis K. K. teisme paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini), jo butas yra antrame namo aukšte. V. M. yra jo kaimynas, gyvenantis pirmame aukšte. Santykiai su V. M. nėra draugiški. 2017 m. birelio 18 d. apie 21 val. su žmona ir dviem vaikais grįžo namo. Nuo automobilio parkavimo vietos iki namo yra apie 20 metrų, o iki namo laiptinės apie 40-45 m. Grįžę namo, užmigdė vaikus, po to, apie 21. 50 val. nuėjo į automobilį paimti daiktų. Daiktų buvo daug, dėl to į automobilį ir atgal namo ėjo 3-4 kartus. Paskutinį kartą nuėjus prie automobilio, iš automobilio bagažinės traukė vaikišką vežimėlį. V. M. stovėjo prie čiaupo, kuris yra prie namo. Pamatęs jį, V. M. pradėjo jį keikti necenzūriniais žodžiais, jis jam atsakė atgal. V. M. labai susinervino, pribėgo prie jo. Tuo metu jis buvo automobilių stovėjimo aikštelės viduryje. V. M. pribėgęs prie jo, delnu sudavė jam į gerklę. Jam atsitraukus, V. M. jį sugriebė rankomis, jis paleido iš rankų vežimėlį. V. M. rusiškai sakė, kad jį primuš, užmuš, kad jis niekas, kad jo žmona yra niekas. V. M. pradėjo jį stumdyti, jis bandė trauktis, jie nuėjo link namo laiptinės. V. M. nuėjęs prie namo laiptinės atidarė duris, paėmė į rankas kastuvą, sako „ateik čia, einam į vidų, aš tave užmušiu“. Jis telefonu paskambino žmonai, kad ji ateitų ir nufilmuotų V. M. elgesį. V. M. jam sakė: „žiūrėk, kad tavo vaikai invalidais netaptų“. Jis pradėjo filmuoti V. M. telefonu, tada pastarasis nubėgo prie vandens čiaupo. V. M. garsiai kalbėjo, kai jam grasino, keikėsi, kaimynai visa tai galėjo girdėti. Matė, kad kaimynė A. A. žiūri pro langą. Žmona nebuvo išėjusi į lauką, nes bijojo, ji buvo nubėgusi pas A. A.. Dėl V. M. veiksmų buvo sutrikdyta jo šeimos rimtis, jie iškvietė policiją. V. M. dar prieš įvykį grasino susidoroti su jo šeima. Palaiko savo civilinį ieškinį, turtinę žalą sudaro išlaidos atstovui - advokatui, o neturtinę- patirti išgyvenimai. A. A. po konflikto sakė, kad viską matė. Konfliktas vyko apie 15 min., A. A. sakė, kad girdėjo, kaip viskas prasidėjo, kai V. M. pradėjo rėkti ant jo, matė, kas įvyko prie laiptinės. V. M. konfliktuoja su visais namo gyventojais, name yra 12 butų, 11 butų gyventojai pasirašė pareiškimą dėl V. M.. Įvykio metu nieko nesakė apie V. M. moterį. Kastuvas stovėjo prie durų į laiptinę iš lauko pusės (T 2, b. l. 38-40).

          Liudytoja V. B. teisme paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini), jos butas yra trečiame namo aukšte. V. M. ir K. K. yra jos kaimynai. Nieko negali paaiškinti dėl nagrinėjamo įvykio. Galimai 2017 m. birželio 18 d. vakare 20-23 val. migdė vaiką. Buto langai buvo uždaryti, naudoja vaikišką programėlę (grojamą baltą triukšmą), kur groja bangų ošimas ir pan., užmaskuoja aplinkinį triukšmą. Buto langai buvo uždaryti, nes aplink yra daug šunų, kurie loja. Jei kas tuo metu ir vyko namo kieme, ji negalėjo girdėti. Apie 22.30 val. į jos namus užėjo kaimynė A. K., kuri yra K. K. žmona, tačiau ji su ja nebendravo, buto duris atidarė jos vyras. Susirašinėjo SMS žinutėmis su A. K., pastaroji norėjo sužinoti, ar ji ką žino apie K. K. ir V. M. konfliktą, ar ką nors matė, girdėjo. Mažai bendrauja su kaimynais, nes dažnai su šeima išvyksta į užsienį, žino, kad tarp kaimynų vyksta konfliktai (T 1, b. l. 170-171).

          Liudytoja A. A. teisme parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), jos butas pirmame namo aukšte. V. M. ir K. K. yra jos kaimynai. V. M. grasino jai kaip 2017 m. birželio 18 d. liudytojai. Minėtą dieną apie 22 val. paguldė savo mergaitę miegoti ir išgirdo triukšmą. Iš karto suprato kas triukšmauja, nes visi kaimynai draugiški, tik V. M. konfliktiškas. Jos buto langai buvo atidaryti, nes buvo karšta. Priėjusi prie atidaryto lango, pamatė, kai V. M. pasakė: „ubju tebia, suka“ ir suėmė K. K. už kaklo. Vyrai buvo prie namo kampo, automobilių stovėjimo aikštelėje, 2 metrų atstumu nuo jos buto lango. K. K. muistėsi, bandė ištrūkti, bet jam nepavyko, tada V. M. pastūmė K. K.. Jos buto langai yra į automobilių stovėjimo aikštelę ir į laiptinę, matosi visas kiemas. V. M. keikėsi K. K. atžvilgiu, V. M. rusiškai garsiai šaukė: „užmušiu tave be liudytojų“. V. M. buvo drąsus, nes konfliktas vyko prie namo kampo, kur nefiksuoja vaizdo stebėjimo kameros. Po to, tęsėsi žodinis konfliktas, V. M. ir K. K. ėjo link namo įėjimo. V. M. plūdo K. K. visokiais žodžiais, sakė: „nekenčiu tavęs, nekenčiu tavo šeimos, užmušiu tave be liudytojų“. K. K. V. M. sakė: „raminkis V., kas tau darosi?“. Po to, pamatė, kaip K. K. išsiėmė telefoną ir sako: „skambinu savo žmonai, kad ateitų“. Netrukus pas ją atėjo K. K. žmona, kuri prašė įleisti ją į butą, nes kieme triukšmas, ji bijo eiti į lauką. Įleidus A. K. į butą, ji nuėjo prie svetainės lango. V. M. K. K. sakė: „tavo vaikai bus invalidai“, grasino visai K. K. šeimai. Po to, V. M. greitai nusiramino, taip galėjo atsitikti dėl to, kad kai K. K. pasakė, jog paskambins žmonai, o kai būna daugiau žmonių pastarasis nusiramina, baigia konfliktuoti. Nematė, ar K. K. telefonu filmavo. Konfliktui pasibaigus V. M. nuėjo į savo ąžuolyną, o K. K. į laiptinę. Nematė kastuvo V. M. rankose. Konflikto pradžią stebėjo per miegamojo langą, o pabaigą per svetainės. Gerai girdėjo visą konfliktą. Į konfliktą nesikišo, nes bijojo V. M., pastarasis yra neprognozuojamas. Nuo 2017 m. spalio iki gruodžio mėnesio V. M. persekiojo jos šeimą, per langą fotografavo, kai ji perrenginėja vaiką, sakė, kad susidoros su jos šeima. Mano, kad pastarasis taip elgiasi, kad paveiktų ją kaip liudytoją. V. M. nuolat užgaulioja jos šeimą. V. M. nemėgta jos vyro, nes pastarasis rūko. V. M. visiems rūkantiems namo gyventojams nustatė taisykles, kad jie turi rūkyti už namo tvoros. Iš pradžių bandė draugiškai bendrauti su V. M.. Negirdėjo, kad K. K. konflikto metu vartotų necenzūrinius žodžius. Dėl minėto įvykio buvo sutrikdyta jos rimtis, patyrė šoką, negalėjo miegoti visą naktį (T 1, b. l. 171-174).

          Liudytoja A. K. teisme parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), K. K. yra jos sutuoktinis. 2017 m. birželio 18 d. apie 20 val. grįžo namo. Automobilį pastatė savo parkavimo vietoje, nuo ten iki namo laiptinės yra apie 10-20 metrų. Tuo metu V. M. tvarkė bendro naudojimo žolę, pastarasis bendro naudojimo žemę naudoja kaip savo. Apie 22 val. vakaro vyras nuėjo į automobilį paimti vaikišką vežimėlį ir atnešti jį į laiptinę. Praėjus apie 5-10 min. jai paskambino vyras ir liepė greitai atbėgti pas jį, nes įvyko konfliktas, reikia nufilmuoti. Suprato, kad konfliktas įvyko tarp jos vyro ir V. M., nes prieš tai jau buvo keletas konfliktų su V. M.. Nusileidusi į namo pirmą aukštą, per langą pamatė, kad vyksta konfliktas. Bijojo išeiti į laiką, dėl to nuėjo pas kaimynę A. A., gyvenančią pirmame aukšte. Nieko neaiškino kaimynei, iš karto nubėgo prie svetainės lango. V. M. jos vyrui rusiškai sakė: „žiūrėk, kad tavo vaikai ir tavo žmona netaptų invalidais“, „nekenčiu tavęs, nekenčiu tavo šeimos“. Ant lango buvo dieninė užuolaida. Langas buvo iki galo neatidarytas, buvo pravertas iš viršaus. V. M. kalbėjo pakeltu tonu. Vyras telefonu pradėjo filmuoti V. M., tada pastarasis nusiramino. Bijojo dėl V. M. elgesio, po įvykio gėrė vaistus. Apie įvykį pranešė policijai. Policija atvažiavo po valandos. Trečiame aukšte gyvena V. B., buvo nuėjusi pas ją paklausti, ar ji ką nors girdėjo, bet ji nieko negirdėjo. Pas A. A. buvo 2-4 min., po to, viskas buvo ramu, išgirdo, kad jos vyras jau eina namo, tada nuėjo namo. Su vyru susitiko bute, jis papasakojo apie konfliktą su V. M., pastarasis bijojo, kad V. M. gali jiems ką nors padaryti. Vyras policijai pasakojo, kad buvo išėjęs paimti vežimėlio, nešė tą vežimėlį, o V. M. ėmė vandenį iš bendros paėmimo vietos ir jos vyrui pasakė negražius žodžius, vyras pastarajam atsakė, taip pat pasakojo, kad konflikto metu V. M. rankose tyrėjo kastuvą, grasino nužudyti, buvo suėmęs jam už gerklės. Nepastebėjo raudonių žymių ant vyro kaklo. Tarp V. M. ir jos vyro anksčiau buvo žodinių konfliktų, bet fizinio kontakto nebuvo. Iš pradžių bandė gražiai bendrauti su V. M.. Su kitais kaimynais santykiai normalūs, konfliktai kyla tik su V. M. (T 1, b. l. 174-177).

          Liudytoja V. S. teisme parodė, kad kartu su V. M. gyvena (duomenys neskelbtini). Jų butas pirmame namo aukšte, šalia laiptinės. Tikslios datos neprisimena, vakare V. M. nuėjo laistyti tujų. Jis turėjo tik laistytuvą, kaistuvas laikomas rūsyje. Po kurio laiko išgirdo, kad V. M. kalbasi su K. K.. Nuėjo prie lango pažiūrėti, vyrai buvo prie namo laiptinės, kur stovėjo vazonai. Tarp jų vyko žodinis konfliktas, jie kalbėjo rusų kalba. Rusų kalbą supranta blogai. Konflikto metu K. K. V. M. sakė, kad jis jos netenkina kaip vyras. K. K. stovėjo su vežimėliu, kuris pradėjo judėti, V. M. jį sulaikė. Konfliktas truko ne ilgiau nei 10 minučių. V. M. laistė tujas, o K. K. jį filmavo ir liepė, kad V. M. prisipažintų, kad norėjo jį nužudyti. Po to, abu vyrai nuėjo namo. Girdėjo viską, kas vyko prie terasos lango. Išgirdusi balsus, nuėjo prie terasos lango, todėl nežino, kas pradėjo konfliktą. Negirdėjo grasinimų, nematė fizinio kontakto. V. M. apie konfliktą jai nieko nepasakojo. Santykiai su nukentėjusiuoju įtempti, pastarasis nuolat provokuoja, įžeidinėja. Yra dar keli asmenys, su kuriais santykiai sudėtingi (T 2, b. l. 15-16).

          Liudytojas G. K. teisme parodė, kad dirba Vilniaus AVPK Patrulių rinktinėje. Buvo gautas iškvietimas, kad tarp pranešėjo ir jo kaimyno bendrame kieme įvyko konfliktas. Atvykus į įvykio vietą, pranešėjas jų laukė bute, nurodė, kad įvyko konfliktas tarp jo ir kaimyno, kuris jam grasino kastuvu. Nukentėjusysis turėjo nufilmuotą medžiagą. Paminėjo, kad konfliktas kilo ne pirmą kartą, prieš tai kiti kaimynai taip pat skundėsi dėl šio kaimyno veiksmų. Iš nukentėjusiojo buvo priimtas pareiškimas. Detalesnių aplinkybių neprisimena. Nukentėjusysis ir jo žmona buvo labai susijaudinę, sakė, kad ne pirmą kartą puola juos. Priėmus pareiškimą iš pranešėjo, kaltinamasis stovėjo balkone, pasisveikino su jais, dėl to nematė, ar kitur pirmame aukšte degė šviesa. Kastuvo nepastebėjo. Nukentėjusysis nesakė, kad jo atžvilgiu būtų panaudotas fizinis smurtas, minėjo tik grasinimus. Jeigu būtų panaudotas smurtas, iškart yra kviečiama GMP, o paskui atvažiuoja operatyvinė grupė, kuri pradeda ikiteisminį tyrimą ir aiškinasi. Jeigu būtų buvęs smurtas, tai praneštu budėtojui ir būtų iškart pradėtas ikiteisminis tyrimas ir jeigu reikėtų atvyktų ekspertai (T 2, b. l. 37-38).

          Iš 2017 m. birželio 26 d. K. K. protokolo-pareiškimo matyti, kad 2017 m. birelio 18 d., apie 21.50 val., daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo kieme kaimynas V. M. aktyviais veiksmais grasino jį sumušti, nužudyti, kartą dešinės rankos delnu sudavė jam į gerklę, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą, stumdė, keikė necenzūriniais žodžiais (T 1, b. l. 2).

          Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra daugiabučio namo kiemas, esantis (duomenys neskelbtini). Apžiūrint įvykio vietą jokių pėdsakų, turinčių reikšmės įvykiui tirti, neaptikta (T 1, b. l. 18-22).

          Iš Vilniaus AVPK Vilniaus r. PK 2-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2017 m. gruodžio 27 d. tarnybinio pranešimo dėl gautos informacijos išanalizavimo matyti, kad siekiant išsiaiškinti visas įvykio aplinkybes bei patikrinti liudytojos parodymus, iš judriojo ryšio paslaugas teikiančio operatoriaus UAB (duomenys neskelbtini) buvo gauta informacija apie A. A. naudojamo telefono abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) įeinančius ir išeinančius skambučius, žinutes, nurodant iš kokių bazinių stočių duomenys buvo perduoti 2017 m, birželio 18 d. nuo 20.00 val. iki 23.00 val. Išanalizavus gautą informaciją buvo nustatyta, kad mobiliojo ryšio numeris 2017 m. birželio 18 d. nuo 20.00 val. iki 23.00 val. buvo veikiantis ir buvo prisirišęs prie (duomenys neskelbtini) bazinių celių (duomenys neskelbtini). Atlikus paieškos priemones buvo nustatyta, kad minėtos bazinės celės yra: (duomenys neskelbtini) Taip pat buvo nustatyta, kad minėtų bazinių celių veikimo zonos apimą įvykio vietą, t. y. (duomenys neskelbtini) (T 1, b. l. 60).

          Pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Veika pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas, kuris pasireiškia kaip visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad taikant Baudžiamojo kodekso 284 straipsnį būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. Viešoji vieta teismų praktikoje aiškinama kaip vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, tai yra gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties bei netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikalstamos veikos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-670/2002, 2K-53-693/2018). Nagrinėjamos nusikalstamos veikos dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) patyčios; 4) vandališki veiksmai. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia, kai kaltinamasis suvokia, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką, ir nori taip veikti.

          Kaltinamasis V. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltės pagal jam pareikštą kaltinimą nepripažino, laikėsi gynybinės versijos, kad pats nukentėjusysis provokavo konfliktą, kad jis nekeikė nukentėjusiojo necenzūriniais žodžiais, jam negrasino, nenaudojo jo atžvilgiu fizinio smurto, įvykio metu turėjo tik laistytuvą, neturėjo kastuvo. Kaltinamasis teigia, kad nukentėjusysis ir liudytojos A. K. ir A. A. jį apkalba, nes jų santykiai konfliktiški, jie visi suinteresuoti, kad jis parduotų savo butą nukentėjusiajam ir išsikraustytų.

          Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojo byloje surinktus įrodytus ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, laiko, kad kaltinamojo parodymai yra jo gynybinė versija, kurią paneigia kita bylos medžiaga, o būtent nuoseklūs nukentėjusiojo ir liudytojų A. K. ir A. A. parodymai. Nors iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamojo ir minėtų asmenų santykiai yra konfliktiški, tačiau byloje nėra duomenų, kurie leistų abejoti nukentėjusiojo ir minėtų liudytojų nešališkumu. Be to, jie buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, todėl teismas neturi pagrindo netikėti jų parodymais.

          Tiek iš nukentėjusiojo, tiek iš kaltinamojo parodymų matyti, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje jie buvo namo automobilių stovėjimo aikštelėje, kad nukentėjusysis iš savo automobilio bagažinės ėmė vaikišką vežimėlį, o kaltinamasis buvo prie bendro naudojimo vandens čiaupo, esančio namo išorėje. Nors kaltinamasis V. M. laikėsi gynybinės versijos, kad būtent nukentėjusysis pirmas priėjo prie jo ir pradėjo provokuoti konfliktą, tačiau šiuos jo parodymus paneigia nuoseklūs nukentėjusiojo ir liudytojos A. A. parodymai. Tiek iš nukentėjusiojo, tiek iš liudytojos A. A. parodymų matyti, kad būtent kaltinamasis, pamatęs nukentėjusįjį, pradėjo jį keikti necenzūriniais žodžiais, priėjęs prie nukentėjusiojo griebė jam už kaklo, stumdė jį. Taip pat, tiek nukentėjusysis, tiek liudytojos A. A. ir A. K. parodė, kad kaltinamasis grasino nukentėjusiajam ir jo šeimai susidorojimu, sakė, kad jo vaikai gali tarpti invalidais. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis V. M. be jokios priežasties keikdamasis necenzūriniais žodžiais grasino sumušti nukentėjusįjį, dešinės rankos delnu vieną kartą sudavė jam į kaklą, sukeldamas jam fizinį skausmą, po to abiem rankomis pastūmė K. K., tyčiodamasis vadino nukentėjusįjį necenzūriniais žodžiais, taip viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis demonstravo nepagarbą aplinkiniams.

          Baigiamųjų kalbų metu kaltinamojo gynėja laikėsi pozicijos, kad kaltinimas nepagrįstas, nes kaltinamasis savo veiksmais nesutrikdė viešosios tvarkos ir rimties. Gynėja rėmėsi kaltinamojo parodymais, kad būtent nukentėjusysis provokavo konfliktą, tačiau ji visiškai neatsižvelgė į liudytojų A. A. ir A. K. parodymus, kad kaltinamasis iniciavo konfliktą, kad jis pirmas pradėjo nukentėjusįjį keikti necenzūriniais žodžiais, įžeidinėti ir priėjo prie jo. Kaltinamojo gynėja teigė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad įvykio metu dėl V. M. veiksmų buvo sutrikdyta viešoji tvarka ir rimtis, tačiau teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, nesutinka su tokia gynėjos pozicija. Iš nukentėjusiojo ir jo žmonos liudytojos A. K. parodymų matyti, kad dėl kaltinamojo V. M. veiksmų buvo sutrikdyta jų rimtis, kad jie bijojo dėl savo ir savo šeimos narių sveikatos ir gyvybės, negalėjo miegoti, buvo susijaudinę. Be to, nukentėjusysis ir jo žmona iš karto apie įvykį pranešė policijai. Iš teisme apklausto policijos pareigūno G. K., kuris į įvykio vietą atvyko dėl konflikto tarp kaimynų, parodymų matyti, kad nukentėjusysis jam aiškino, kad tarp jo ir kaimyno kilo konfliktas, kurio metu kaimynas jam grasino. Tiek nukentėjusysis, tiek jo žmona buvo susijaudinę. Nors gynėja teigia, kad dėl kaltinamojo veiksmų nebuvo sutrikdyta viešoji tvarka ir rimtis, tačiau iš aptartų įrodymų matyti, kad nukentėjusysis ir jo žmona dėl kaltinamojo veiksmų buvo susijaudinę, apie įvykį pranešė policija, negalėjo miegoti, ilgą laiką bijojo dėl savo ir savo šeimos narių sveikatos ir gyvybės, bijojo išeiti į lauką ir sutikti V. M., buvo sutrikdytas jų įprastas gyvenimas.

          Nors kaltinamojo gynėja teigia, kad dėl V. M. veiksmų nebuvo sutrikdyta liudytojos A. A. rimtis, nes ji įvykį stebėjo tik iš smalsumo, nesiėmė jokių priemonių, kad būtų nutraukti kaltinamojo neteisėti veiksmai, kad nesulaukė konflikto pabaigos. Teismas nesutinka su tokia gynėjos pozicija. Iš liudytojos A. A. parodymų matyti, kad ji jautėsi nemaloniai, girdėdama, kad kaltinamasis necenzūriniais žodžiais keikia nukentėjusįjį, kad griebia jam už kaklo, jį stumdo, grasina susidoroti su nukentėjusiuoju ir jo šeima, dėl tokių kaltinamojo veiksmų patyrė šoką, negalėjo miegoti. Liudytoja A. A. paaiškino, kad konflikto pradžią matė per miegamojo langą, o pabaiga per svetainės. Į kaimynų konfliktą nesikišo, jį tik stebėjo, nes bijojo, nurodė, kad V. M. nuolat žodžiu konfliktuoja su kaimynais, yra neprognozuojamas. Taip pat, liudytoja A. A. nurodė, kad po konflikto kaltinamasis ir nukentėjusysis išsiskyrė. Aptarti A. A. parodymais leidžia daryti išvadą, kad dėl kaltinamojo veiksmų buvo surikdyta ne tik nukentėjusiojo ir jo šeimos narių rimtis, tačiau taip pat ir liudytojos A. A..

          Nepagrįstu laikomas gynėjos teiginys, kad V. M. veiksmai negali būti kvalifikuoti pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, nes liudytoja A. A. įvykį stebėjo iš savo buto, kuris nėra vieša vieta. Šiame kontekste pažymėtina, kad nei baudžiamajame įstatyme, nei teismų praktikoje nėra reikalavimo, kad asmenys, kurių rimtis pažeista, būtų viešoje vietoje. Kaip jau minėta pagal teismų praktiką taikant Baudžiamojo kodekso 284 straipsnį būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. Nagrinėjamu atveju įvykio vieta yra daugiabučio namo kiemas. Viešoji vieta teismų praktikoje aiškinama kaip vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, tai yra gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties bei netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikalstamos veikos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Aptarta teismų praktika patvirtina, kad daugiabučio namo kiemas laikytinas vieša vieta. Taigi nors liudytoja A. A. faktiškai nebuvo įvykio vietoje, įvykį stebėjo per langą, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, kad dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų jos rimtis nebuvo sutrikdyta.

          V. M. inkriminuota nusikalstama veika gali būti padaryta tik tiesiogine tyčia, kai kaltinamasis suvokia, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką, ir nori taip veikti. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad nagrinėjamas įvykis įvykio sekmadienio vakarą apie 22 val. Buvo vasara, šiltas vakaras, dėl to tikėtina, kad dauguma namo gyventojų buvo atsidarę langus. Kaltinamasis namo automobilių stovėjimo aikštelėje, prie namo laiptinės įžeidinėdamas nukentėjusį necenzūriniais žodžiais, suduodamas smūgį jam į kaklą, stumdydamas jį, turėjo suprasti, kad jo veiksmus gali matyti ir girdėti kiti asmenys, kurie dėl to gali pasijausti nemaloniai, būti įžeisti netinkamo kaltinamojo elgesio, gali būti sutrikdyta visuomenės tvarka ir rimtis, tačiau sąmoningai atliko nusikalstamus veiksmus, t. y. kaltinamasis suprato, kad savo veiksmais pažeis viešąją tvarką ir rimtį, ir norėjo taip veikti.

          Kaltinamojo V. M. gynėja teigė, kad atsižvelgiant į kaltinamojo veiksmus, jų pobūdį, trukmę, padarinius, V. M. veiksmai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Gynėja teigia, kad konflikto tarp V. M. ir nukentėjusiojo priežastys nebuvo chuliganiškos, iš esmės konfliktą lėmė kaimynų nesutarimai dėl aplinkos tvarkymo ir kitų buitinių reikalų. Ištyrus ir įvertinus baudžiamojo byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, gynėjos teiginys laikytinas nepagrįstu. Iš nukentėjusiojo ir liudytojos A. A. parodymų matyti, kad konfliktą pradėjo kaltinamasis, jis pamatę nukentėjusįjį, be priežasties pradėjo jį įžeidinėti necenzūriniais žodžiais, po to, pradėjo eiti link nukentėjusiojo. Byloje nėra jokių duomenų, kad kaltinime nurodytu laiku tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo būtų kilęs konfliktas dėl aukščiau minėtų priežasčių, dėl to darytina išvada, kad kaltinamojo veiksmai nebuvo sąlygoti jokių pateisinamų priežasčių. Tai, kad kaltinamojo ir nukentėjusiojo santykiai konfliktiški, nesuteikia kaltinamajam teisės, pamačius nukentėjusįjį ar jo šeimos narius, elgtis užgauliai jų atžvilgiu. Visuomenėje yra susiformavusios visuotinai priimtinos elgesio, bendravimo normos, kurių nepaisymas tam tikrais atvejais užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Nors gynėja teigia, kad kaltinamojo veiksmai nukentėjusiojo atžvilgiu nepažeidė ribos, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, tačiau iš nukentėjusiojo, jo žmonos ir liudytojos A. A. parodymų matyti, kad dėl kaltinamojo veiksmų jie jautėsi nemaloniai, bijo dėl savo ir savo šeimos narių sveikatos ir gyvybės. Iš nukentėjusiojo, liudytojų A. K. ir A. A. parodymų matyti, kad kaltinamasis nukentėjusiajam grasino, kad gali būti sunkiai sutrikdyta jo šeimos narių sveikata, grasino susidoroti ne tik su nukentėjusiuoju ir jo žmona, bet ir su jų mažamečiais vaikais. Nukentėjusysis ir jo žmona kaltinamojo grasinimus suprato kaip realius, nes kaltinamasis yra neprognozuojamas, tarp jų dažnai kyla žodiniai konfliktai, pastarasis dažnai be priežasties juos įžeidinėja, filmuoja, fotografuoja. Dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų nukentėjusieji patyrė ne tik trumpalaikius padarinius (jų rimties sutrikdymą), tačiau ir trunkamuosius, t. y. dėl kaltinamojo veiksmų patyrė stresą, negalėjo miegoti, bijojo dėl savo ir šeimos narių sveikatos ir gyvybės, bijojo išeiti iš namų ir pan., padarinius. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis, būdamas viešoje vietoje, apie 22 val. ne tik įžeidinėjo nukentėjusį necenzūriniais žodžiais, bet ir sudavė jam į kaklą, stumdė jį, grasino susidoroti su juo ir jo šeima, kai nukentėjusysis jo grasinimus suprato kaip realius, darytina išvada, kad kaltinamojo veiksmai pagal savo pavojingumą peržengia administracinės atsakomybės ribas ir užtraukia jam baudžiamąją atsakomybę.

           Teismas kaltinamojo parodymus, kad liudytoja A. A. jį apkalba, kad ji nematė įvykio, nes nebuvo namuose, laiko jo gynybine versija, kurią paneigia kita bylos medžiaga. Liudytoja A. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme davė nuoseklius, neprieštaringus parodymus. Iš nukentėjusiojo parodymų matyti, kad jis matė, jog A. A. žiūri per langą. Liudytoja A. K., vykstant konfliktui tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo nuėjo pas A. A., kur per jos svetainės langą matė konfliktą. Be to, iš Vilniaus AVPK Vilniaus r. PK 2-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2017 m. gruodžio 27 d. tarnybinio pranešimo dėl gautos informacijos išanalizavimo matyti, kad iš judriojo ryšio paslaugas teikiančio operatoriaus UAB (duomenys neskelbtini) buvo gauta informacija apie A. A. naudojamo telefono abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) įeinančius ir išeinančius skambučius, žinutes, nurodant iš kokių bazinių stočių duomenys buvo perduoti 2017 m, birželio 18 d. nuo 20.00 val. iki 23.00 val. Išanalizavus gautą informaciją buvo nustatyta, kad mobiliojo ryšio numeris 2017 m. birželio 18 d. nuo 20.00 val. iki 23.00 val. buvo veikiantis ir buvo prisirišęs prie UAB (duomenys neskelbtini) bazinių celių (duomenys neskelbtini). Atlikus paieškos priemones buvo nustatyta, kad minėtos bazinės celės yra: (duomenys neskelbtini). Taip pat buvo nustatyta, kad minėtų bazinių celių veikimo zonos apimą įvykio vietą, t. y. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, kaltinamojo gynybinę versiją, kad A. A. įvykio metu nebuvo namuose, paneigia ne tik nukentėjusiojo, liudytojų A. K. ir A. A. parodymai, bet ir objektyvūs bylos duomenys.

           Dėl liudytojos V. S. parodymų, pažymėtina, kad jie išimtinai patvirtina tik kaltinamojo gynybinę versiją. Iš minėtos liudytojos parodymų matyti, kad išgirdusi triukšmą, nuėjo prie terasos lango ir pamatė, kad V. M. rusiškai kalbasi su nukentėjusiuoju. Nukentėjusysis įžeidinėjo V. M., sakė, kad ji nepatenkina jo kaip vyro. K. K. laikė vaikišką vežimėlį, kurį pastūmė link V. M.. Vertinant liudytojos V. S. parodymus pažymėtina, kad konfliktas tarp V. M. ir nukentėjusiojo vyko rusų kalba, o nukentėjusioji blogai supranta rusų kalbą. Liudytoja negalėjo nurodyti apie ką kalbėjosi kaltinamasis ir nukentėjusysis, nes nesuprato, tačiau iš jų pokalbio suprato, kad nukentėjusysis įžeidinėjo kaltinamąjį, teigė, kad jis seksuliai nepatenkintas, kad ji nepatenkina V. M.. Be to, iš liudytojos A. A. parodymų matyti, kad būtent V. M. įžeidinėjo nukentėjusįjį, keikė į necenzūriniais žodžiais, jam grasino. Atsižvelgiant į tai, kad liudytoja V. S. gyvena su kaltinamuoju, kartu atostogauja, juos sieja iš esmės šeimyniniai santykiai, ji yra suinteresuota, kad kaltinamasis išvengtų atsakomybės dėl savo veiksmų, į tai, kad jos parodymai prieštarauja byloje surinktiems ir teisme ištirtiems įrodymams, jos parodymai vertintini kritiškai.

           Teismas, ištyręs ir išnagrinėjęs bylos medžiagą, laiko, kad byloje nėra duomenų, kurie neginčytinai patvirtintų, kad kaltinamasis prie namo laiptinės grasindamas nukentėjusiajam buvo paėmęs į rankas kastuvą. Ši aplinkybė kaltinime nurodyta tik iš nukentėjusiojo parodymų, tačiau jos nepatvirtina kita bylos medžiaga. Liudytoja A. A. parodė, kad įvykio metu nematė jokio kastuvo. Teisme kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas G. K. parodė, kad atvykęs į įvykio vietą, taip pat nematė kastuvo. Todėl atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, kaltinimas tikslintinas, pašalinant minėtą aplinkybę.

          Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, teismas laiko neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis V. M. 2017 m. birželio 18 d. apie 21.50 val., būdamas viešoje vietoje - daugiabučio namo bendro naudojimo kieme, (duomenys neskelbtini), priėjęs prie K. K., be jokios priežasties keikdamasis necenzūriniais žodžiais grasino šį sumušti bei sudavė dešinės rankos delnu vieną kartą į kaklą, sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą, po to abiem rankomis pastūmė K. K., tyčiodamasis vadino nukentėjusįjį necenzūriniais žodžiais, toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, nuėjo prie namo laiptinės ir grasino sakydamas nukentėjusiajam: „ateik į laiptinę, užmušiu be liudininkų“, taip viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.

          Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

          Skiriant bausmę atsižvelgta į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kuris priskiriamas nesunkiems nusikaltimams (BK 11 str.), į jo padarymo aplinkybes, kaltės formą-tyčią, į kaltinamojo asmenybę, kuris neteistas (T 1, b. l. 81), praeityje baustas administracine tvarka (T 1, b. l. 82-83), tačiau neturintis galiojančių administracinių nuobaudų, į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, kaltinamajam skirtina straipsnio sankcijoje numatyta bauda. Už nesunkaus nusikaltimo padarymą numatyta nuo 50 iki 2000 MGL dydžio bauda (BK 47 str. 3 d. 2 p.). Remiantis bausmių skyrimo taisyklėmis, kaltinamajam turėtų būti skiriama bauda artima bausmės vidurkiui, t. y. 1025 MGL (38 601, 5 eurų), tačiau atsižvelgiant į tai, kad jis anksčiau neteistas, dirbantis, jam skirtina didesnė nei minimali įstatyme numatyta bauda.

           Nukentėjusysis K. K. pateikė 600 eurų civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo 300 eurų turtinės žalos ir 300 eurų neturinės žalos (T 1, b. l. 142-143). Turtinę žalą sudaro išlaidos advokato paslaugoms apmokėti, o neturininę- patirti neigiami išgyvenimai dėl kaltinamojo padaryto nusikaltimo.

          Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnį yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, bet jos ginamos turtiniais būdais, ši žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 2.250 str. 1 d. ). Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt., nustatant protingą kompensacijos už neturtinę žalą dydį, tačiau nesudarant galimybės iš to neteisėtai pasipelnyti. Todėl CK 6.283 str. 1 d. įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas, atlyginant ir apskaičiuojant neturtinę žalą, tiesiogiai negali būti taikomas, nes neturtinės žalos įvertinti pinigais tiksliai negalima.

          Atsižvelgiant į tai, kad proceso išlaidos nėra civilinio ieškinio baudžiamoje byloje dalykas, dėl to civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant nukentėjusiajam neturtinės žalos atlyginimą.

          Sprendžiant klausimą dėl K. K. padarytos neturtinės žalos, teismas pripažįsta, kad bylos nagrinėjimo metu neginčytinai įrodyta, kad nukentėjusysis patyrė neturtinės žalos.

          Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į nukentėjusiojo patirtus išgyvenimus, į tai, kad dėl kaltinamojo veiksmų buvo sutrikdyta jo ir jo šeimos rimtis, į tai, kad dėl kaltinamojo nusikaltimo padarymo metu išsakytų grasinimų bijojo dėl savo ir šeimos narių sveikatos ir gyvybės, buvo sutrikdytas įprastas gyvenimas, bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais ir teismų praktika dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio tokio pobūdžio bylose, todėl nukentėjusiajam K. K. iš kaltinamojo priteistina 300 eurų neturinei žalai atlyginti (BPK 115 str. 1 d.).

          Nukentėjusiojo K. K. patirtos 300 eurų išlaidos advokato paslaugoms apmokėti, pagrįstos rašytiniais įrodymais (T 1, b. l. 144), todėl pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo (BPK 104 str. 2 d., 106 str. 2 d.).

          Kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina (T 1, b. l. 78).

          Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301-302, 304-305, 307-308 straipsniais,

n u s p r e n d ė:

          V. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir nuteisti 100 (vieno šimto) MGL (3766 (trijų tūkstančių septynių šimtų šešiasdešimt šešių) eurų) dydžio bauda.

          Bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 6801) per dvylika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

          Nukentėjusiojo K. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš V. M. 300 (tris šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti.

          Nukentėjusiojo K. K. patirtas 300 (trijų šimtų) eurų išlaidas advokato teisiniai pagalbai apmokėti pripažinti proceso išlaidomomis ir priteisti iš kaltinamojo V. M..

          Kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus panaikinti.

          Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

          Teisėjas       Vaclavas Karšulis