Administracinė byla Nr. AS-232-968/2023

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00035-2023-0

Procesinio sprendimo kategorija 49

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. kovo 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo mažosios bendrijos „Rąžės pramogų projektai“ atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. vasario 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo mažosios bendrijos „Rąžės pramogų projektai“ skundą atsakovams Palangos miesto savivaldybės tarybai, Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriui dėl sprendimo ir įsakymo panaikinimo

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas mažoji bendrija (toliau – ir MB) „Rąžės pramogų projektai“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti: 1) Palangos miesto savivaldybės tarybos 2022 m. gruodžio 2 d. sprendimą Nr. T2-243 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) Palangos miesto savivaldybės direktoriaus 2022 m. gruodžio 8 d. įsakymą Nr. A1-1939 „Dėl licencijų verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais patikslinimo MB „Rąžės pramogų projektai“ (toliau – ir Įsakymas).

Pareiškėjas skunde pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Sprendimo ir Įsakymo galiojimą ir vykdymą, iki kol bus priimtas teismo sprendimas šioje byloje.

Pareiškėjas būtinybę laikinai sureguliuoti ginčo padėtį grindė tuo, kad Sprendimui (ir Įsakymui) įsigaliojus bylos nagrinėjimo metu šalies ar kitų suinteresuotų asmenų teisių pažeidimai gali visiškai eliminuoti ginčo objektą ir bylos nagrinėjimą padaryti beprasmį, nes, įsigaliojus Sprendimui (ir Įsakymui) pareiškėjas nebegalės vykdyti savo veiklos.

Pareiškėjas nurodė, kad, pareiškėjo skunde išdėstytos aplinkybės, nurodyti argumentai dėl Sprendimo (ir Įsakymo) neteisėtumo, pateikta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika panašaus pobūdžio bylose, objektyviai pagrindžia pareiškėjui palankaus teismo sprendimo priėmimą.

Pareiškėjas teigė, kad nepritaikius prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėjui neabejotinai bus padaryta neatitaisoma didelė žala, t. y. pareiškėjas neteks visų savo pajamų, turės nutraukti subnuomos ir renginių organizavimo sutartis; pareiškėjas negalės sumokėti nuomos sutarties, todėl turės ją nutraukti, dėl ko patirs didelių nuotolių ir praras visas investicijas, kurios buvo skirtos pastato pagerinimui, o šiuo atveju restitucija nebus galima; pareiškėjas negalės sumokėti atidėtų mokesčių ir vykdyti tarp pareiškėjo ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – ir VMI) sudarytos mokestinės paskolos sutarties, dėl ko pareiškėjo teisės naudotis banko sąskaitomis bus apribotos; pareiškėjas negalės sumokėti mokesčių ir vykdyti tarp pareiškėjo ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) sudarytos mokestinės paskolos sutarties, dėl ko pareiškėjo teisės naudotis banko sąskaitomis bus taip pat apribotos; pareiškėjas negaus pajamų pagal sutartis dėl privačių renginių organizavimo, subnuomos pajamų ir turės sumokėti dideles baudas už sutarčių nevykdymą ar nutraukimą dėl pareiškėjo kaltės; pareiškėjas turės nutraukti sutartis su atlikėjais ir taip pat turės sumokėti baudas dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo. Net ir pareiškėjui palankus sprendimas nesukels pareiškėjui jokių teigiamų padarinių, nes dėl to, kas aptarta, pareiškėjui bus pradėta bankroto procedūra.

Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nesudarytų prielaidų (galimybės) pažeisti viešąjį interesą ir nesukeltų neigiamų padarinių, nes pranešimai, kurių pagrindu buvo priimtas Sprendimas, buvo dėl triukšmo, o ne dėl pavojaus visuomenės saugumui. Be to, tokio pobūdžio pranešimai buvo teikti tik vasaros metu, iki kurios teisme byla bus išnagrinėta.

Pareiškėjas nurodė, kad netaikius prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės pareiškėjas niekaip nebegalės vykdyti savo prisiimtų įsipareigojimų, dėl ko pareiškėjo ekonominė veikla taps nebegalima vykdyti. Dėl priimto Sprendimo pareiškėjas turės keisti savo veiklos praktiką iš esmės, nes patalpos, kuriose šiuo metu pareiškėjas veikia, yra pritaikytos naktinio klubo veiklai.

Pareiškėjas pabrėžė, kad pareiškėjo veikla tiesiogiai susijusi su alkoholinių gėrimų pardavimu, pareiškėjo pagrindiniai partneriai yra alkoholinių gėrimų tiekėjai. Priėmus Įsakymą, pareiškėjas negalės įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų alkoholinių gėrimų pardavimo srityje.

Pareiškėjas teigė, kad, jeigu būtų žinojęs apie tai, kad toks kaip Sprendimas ir Įsakymas gali būti priimti, nebūtų prisiėmęs įsipareigojimų, kurių dėl šių sprendimų nebegalės įvykdyti. Taip yra pažeistas pareiškėjo teisėtų lūkesčių principas.

Pareiškėjas akcentavo, kad nepritaikius prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės bus pažeistas proporcingumo principas ir pareiškėjo, kaip proceso šalies, interesų pusiausvyros principas.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. sausio 23 d. nutartimi pareiškėjui nustatytas terminas iki 2023 m. vasario 8 d. (įskaitytinai) pašalinti teismo nustatytus skundo trūkumus. Pareiškėjas, nepraleidęs teismo nustatyto termino, pateikė skundą su ištaisytais teismo nustatytais trūkumais.

II.

Regionų apygardos administracinis teismas Klaipėdos rūmai 2023 m. vasario 13 d. nutartyje nutarė, be kita ko, priimti pareiškėjo skundą, netenkinti pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo prašymo taikymo reikalavimo užtikrinimo priemonę, vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsniu, jo turinį aiškinančia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika.

Teismas, vertindamas pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę argumentus, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės kils neigiamos pasekmės, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų sprendimą, būtų neįmanomas ar itin sudėtingas, nes atstatyti prarastas verslo pozicijas konkurencingoje aplinkoje yra ypatingai sunku ir dažnu atveju neįmanoma, vadovavosi LVAT praktika, kurioje išaiškinta, kad reali finansinių sunkumų grėsmė turi būti patvirtinta konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis ir pagrįsta jas patvirtinančiais įrodymais (2011 m. sausio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-13/2011), ir padarė išvadą, kad pareiškėjas nurodė tik bendro pobūdžio teiginius apie jam kilsiančius padarinius, tačiau nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių realią grėsmę, kad jis patirs nuostolių ir kad jam bus padaryta didelė finansinė žala.

Teismas pažymėjo, kad, nustačius, jog pareiškėjas neįrodė, jog neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikras neigiamas pasekmes, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Galima tam tikra neigiama įtaka pareiškėjo finansinei padėčiai ateityje nelaikytina ypatinga (išskirtine) aplinkybe, sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo. Teismas šią išvadą grindė LVAT praktika (2007 m. vasario 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6-206/2007; 2019 m. gegužės 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-373-520/2019).

Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė argumentų ir įrodymų, kurie patvirtintų, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje egzistuoja pagrindas taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, todėl šio pareiškėjo prašymo netenkino.

III.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. vasario 13 d. nutarties dalį, kurioje netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Sprendimą, kol bus išspręstas ginčas iš esmės. Pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pateikia papildomus įrodymus, pagrindžiančius tai, kad pareiškėjo finansinė padėtis vis sunkėja (VSDFV 2023 m. sausio 31 d. suvestinė „Apie įsipareigojimų valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui įvykdymą; Mokestinių ir (ar) baudų už administracinius nusižengimus prievolių likučių suderinimo aktas).

Pareiškėjas teigia, kad prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nuosekliai ir argumentuotai pagrindė prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybę, pateikė įrodymus, sudarančius pagrindą manyti, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės bus padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma didelė žala, atskleidė akivaizdų priežastinį ryšį tarp Sprendimo ir prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybės, neišvengiamos žalos atsiradimo netaikant prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, nemotyvuotai ir neindividualizavęs situacijos netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas aiškiai ir suprantamai nepasisakė dėl nei vieno pareiškėjo argumento dėl būtinybės taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Formalus LVAT praktikos citavimas, jos aiškiai nesusiejant su pareiškėjo argumentais, nėra tinkamas teismo nutarties motyvavimas. Tai, kad teismas nesigilino į pareiškėjo argumentus, patvirtina aplinkybė, jog skundžiamos nutarties dalies dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo turinys yra toks pats kaip kitose administracinėse bylose (Nr. I2-2609-386/2023, Nr. I2-2775-386/2023) priimtose nutartyse. Iš teismo nutarties aprašomosios ir konstatuojamosios (motyvuojamosios) dalių akivaizdu, kad teismas neįsigilino į pareiškėjo finansinę padėtį, įsipareigojimų mastą ir pobūdį, pareiškėjo vykdomos ūkinės veiklos specifiką, mokestinius įsipareigojimus VSDFV ir VMI, nevertino pareiškėjo skundo argumentų, nepasisakė dėl jų (ne)pagrįstumo. Kadangi teismas nevertino pareiškėjo skundo argumentų, niekuo nepagrįsti teismo teiginiai, kad pareiškėjas nurodė tik bendro pobūdžio teiginius, pareiškėjas neįrodė, nepateikė argumentų ar įrodymų, nėra pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Tai leidžia teigti, kad teismo nutartis paremta bendro pobūdžio formaliais teiginiais, iš esmės tinkančiais bet kuriai kitai bylai, nepriklausomai nuo pareiškėjo detaliai ir nuosekliai išdėstytų prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pagrindžiančių argumentų ir pateiktų dokumentų. Iš teismo nutarties nėra aišku, kodėl teismas priėmė būtent tokią nutartį, kokią priėmė, kodėl atmetė pareiškėjo argumentus, išdėstytus prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Tokia teismo nutartis neatitinka teismo nutarčiai keliamų reikalavimų, pažeidžia pareiškėjo teisę į gynybą, audiatur et altera pars (tebūnie išklausyta ir antroji pusė) ir teisėtų lūkesčių principą. Šią savo poziciją pareiškėjas grindžia LVAT praktika, teisės doktrina.

Pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjo prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės nurodytų aplinkybių, kad Sprendimu apribota visa pareiškėjo įprastinė ekonominė veikla, pareiškėjas yra sudaręs mokestines paskolos sutartis, turi sutartinius įsipareigojimus. Todėl teismo išvada, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių realią grėsmę, yra nepagrįsta, pažeidžia sąžiningumo ir protingumo principus.

Pirmosios instancijos teismas nevertino ir nepasisakė, kaip, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėjas turės vykdyti sutartinius ir mokestinius įsipareigojimus, kai šiuo atveju Palangos miesto savivaldybės taryba yra pritaikiusi tokius pat ribojimus, kaip ir nagrinėjamu atveju, pareiškėjo ekonominei veiklai, vykdomai kitu adresu. Sprendimu be jokio pagrįsto teisinio pagrindo pareiškėjo ekonominė veikla visiškai ribojama, nenurodant, kaip ir kokiais pagrindais toks ribojamas gali būti atšauktas. Pažymėtina, kad kitiems šalia pareiškėjo veikiantiems verslo subjektams jokie ribojimai nėra pritaikyti, kas prieštarauja sąžiningos konkurencijos principams.

Pirmosios instancijos teismas nevertino ir neatsižvelgė į aplinkybes, jog verslas yra dinamiškas. Todėl uždraudus pareiškėjui vykdyti jo įprastą ekonominę veiklą, akivaizdu, kad pareiškėjas susidurs su neatitaisomomis pasekmėmis, detaliai nurodytomis prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Toks draudimas neatitinka ne tik teisingumo, bet ir proporcingumo principo.

Pirmosios instancijos teismas neatliko pareiškėjo prima facie (iš pirmo žvilgsnio) skundo argumentų ir įrodymų vertinimo dėl skundo tikėtino patenkinimo ateityje. Pagal LVAT praktiką draudimas pasirinktu laiko intervalu prekiauti alkoholiniais gėrimais turi būti motyvuotas (2019 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1132-629/2019). Šiuo atveju Palangos miesto policijos komisariatas 2022 m. gruodžio 27 d. rašte nurodė, kad viešosios rimties pažeidimai yra fiksuoti tik nakties metu nuo 23 val. Dėl nesuprantamų priežasčių pareiškėjui priimtu Sprendimu apribotas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas nuo 22 val. iki 8 val. Tai akivaizdus prima facie argumentas, jog pareiškėjui nustatytas apribojimas yra neproporcingas, nepagrįstas ir neteisėtas. Be to, pareiškėjas nebuvo informuotas ir įtrauktas į prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimo priėmimo procesą, jam nebuvo suteikta galimybė pateikti savo argumentus. Palangos miesto policijos komisariatas 2022 m. rugpjūčio 8 d. rašte nurodė, kad buvo vykdomi prevenciniai pokalbiai su kitomis įmonėmis, tačiau pareiškėjas niekada į tokio pobūdžio susitikimus nebuvo pakviestas, visi dėl pareiškėjo priimti sprendimai buvo priimti už pareiškėjo akių, slapta. Tai akivaizdus prima facie argumentas, kad skundžiamo sprendimo priėmimo procedūros metu buvo pažeista pareiškėjo teisė į gynybą. Tai patvirtina ir LVAT praktika dėl informavimo pareigos nesilaikymo (2019 m. rugsėjo 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1402-629/2019; 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1062-575/2019; 2019 m. spalio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1135-822/2019). Be to, pažeidimai, kurių pagrindu priimtas Sprendimas, susiję su triukšmu, o ne su prekyba alkoholiniais gėrimais. Tokio pobūdžio pažeidimai turi būti vertinami Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo nustatyta tvarka. Tai patvirtina ir Palangos miesto policijos komisariato 2023 m. sausio 19 d. raštas. Be to, Palangos miesto policijos komisariatas nurodė, kad dauguma pranešimų buvo gauta iš telefonų be SIM kortelių, asmenys, pranešę apie pažeidimus, neprisistatė, dėl ko ne viena administracinių nusižengimų teisena buvo nepradėta. Tai patvirtina pareiškėjo skundo argumentus dėl sąmoningos konkurentų veiklos.

Pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindžia tuo, jog jau prie skundo pirmosios instancijos teismui pateikė patalpų nuomos sutartį su numatytais įsipareigojimais nuomotojui, renginių organizavimo sutartį su numatytais įsipareigojimais užsakovams, mokestinės paskolos sutartis su VMI bei VSDFV, dokumentus, patvirtinančius, kad pareiškėjas buvo pripažintas tiesiogiai nukentėjęs nuo COVID-19 pandemijos, dokumentų, iš kurių matyti, kad pareiškėjo mokestinis įsiskolinimas VMI ir VSDFV siekia virš 30 000 Eur. Tai pagrindžia, kad pareiškėjas, nepritaikius prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės, negalės vykdyti savo prisiimtų įsipareigojimų, kadangi dėl skundžiamų sprendimų negalės gauti visiškai jokių pajamų. Kaip nurodyta prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pareiškėjas dėl Sprendimo turės keisti savo veiklos praktiką visiškai ir iš esmės, nes pareiškėjo naudojamos patalpos yra pritaikytos tik naktinio klubo veiklai, gauti tokiai veiklai visi reikalingi leidimai. Pareiškėjo veikla, kaip nurodyta prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, tiesiogiai susijusi su alkoholinių gėrimų prekyba, tačiau ir ši veikla, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, negalės bus vykdoma, dėl ko pareiškėjas praras ryšius su partneriais, tiekiančiais alkoholinius gėrimus. Šiuo atveju egzistuoja visos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo sąlygos. Tai patvirtina, kad pareiškėjas, kol vyks teismo procesas, pateks į tokią teisinę situaciją, kuri sukels pareiškėjui neatitaisomą žalą, dėl ko ir vėlesnis kad ir palankus pareiškėjui teismo sprendimas neteks jokios prasmės, nes negalėtų būti įgyvendintas, kas reiškia, kad pareiškėjas neturės jokių galimybių ateityje efektyviai apginti savo pažeistus interesus. Šiuo atveju prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės netaikymas pažeis viešąjį interesą, nes pareiškėjas negalės sumokėti atidėtų mokesčių.

Pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, teigia, kad įvykiai, dėl kurių buvo gauti pranešimai ir kurių pagrindu priimtas Sprendimas, yra nepavojingi visuomenės saugumui. Todėl prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nepažeistų viešojo intereso, nesukeltų neigiamų padarinių Palangos miesto savivaldybei.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Palangos miesto savivaldybės taryba kavinei „Luiza“, vykdančiai tokią pačią veiklą, kaip pareiškėjas, selektyviai netaikė jokių ribojimų prekybai alkoholiu, nors dėl jos veiklos pradėti keli ikiteisminiai tyrimai dėl kūno sužalojimo (Palangos miesto savivaldybės administracijos 2022 m. lapkričio 11 d. Darbo grupės dėl licencijuojamos veiklos sąlygų prekybos vietose ribojimo posėdžio protokolas Nr. 1, Palangos miesto savivaldybės administracijos 2022 m. lapkričio 29 d. Darbo grupės dėl licencijuojamos veiklos sąlygų prekybos vietose ribojimo posėdžio protokolas Nr. 3).

Atsakovai Palangos miesto savivaldybės taryba ir Palangos miesto savivaldybės administracija (toliau – ir atsakovai) atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti ir Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. vasario 13 d. nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės netaikymo palikti nepakeistą.

Atsakovai, nesutikdami su pareiškėjo atskirojo skundo argumentais, teigia, kad vien aplinkybė, jog teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi pareiškėjas, savaime neįrodo pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumo ir neteisėtumo ar to, kad teismas netinkamai vertino įrodymus.

Atsakovai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai neįžvelgė motyvų ir tinkamų argumentų, sudarančių pagrindą spręsti, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės pareiškėjui gali būti padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma didelė žala. Pareiškėjas neįrodė, kad ginčo atveju nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonės galės būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Atsakovai laikosi pozicijos, kad pareiškėjo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pažeis viešąjį interesą, proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principus. Šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo interesai nėra svarbesni už viešąjį interesą.

Atsakovai atkreipia dėmesį, kad būtent Policijos komisariatas yra vienas iš subjektų, turinčių teisę savivaldybių taryboms teikti siūlymus dėl laiko, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, ribojimo, vietų ir (ar) teritorijų, kuriose draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, nustatymo, licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais neišdavimo. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatas 2022 m. lapkričio 28 d. raštu Nr. 30-S-12022 „Dėl informacijos pateikimo“, siekdamas užtikrinti viešąją tvarką ir rimtį Palangos mieste, pasiūlė uždrausti prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 22 val. iki 8.00 val. įmonėms, veikiančioms prekybos vietoje (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad vien tik 2022 metais (nuo sausio 1 d. iki lapkričio 23 d.) užregistruoti 149 pranešimai apie įvykius, iš jų 113 pranešimų, susijusių su įmonių veikla (įvykis kavinės viduje arba įvykio dalyvis yra įmonės darbuotojas), iš jų: dėl viešosios tvarkos pažeidimo – 97, dėl nusikaltimų asmeniui – 11, dėl turtinės veikos – 4, dėl narkotinių medžiagų – 1; vienu atveju atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą ir du ikiteisminiai tyrimai pradėti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį. Administracinių nusižengimų registro duomenimis, užregistruotos administracinių nusižengimų teisenos, kurios buvo pradėtos įmonių darbuotojams pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 488 straipsnio 1 dalį – 41, pagal ANK 488 straipsnio 2 dalį – 3. Prekybos vietoje (duomenys neskelbtini) 2021 metais užregistruota 90 pranešimų apie įvykius, iš jų 43 pranešimai, susiję su įmonių veikla (įvykis kavinės viduje arba įvykio dalyvis yra įmonės darbuotojas), iš jų: dėl viešosios tvarkos pažeidimo – 32, dėl nusikaltimų asmeniui – 5, dėl turtinės veikos – 4, asmens paieška – 1, dėl narkotinių medžiagų – 1. Administracinių nusižengimų registro duomenimis, užregistruotos administracinių nusižengimų teisenos, kurios buvo pradėtos įmonių darbuotojams pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį – 2, ANK 48 straipsnio 3 dalį – 3. 2020 metais užregistruotas 51 pranešimas apie įvykius, iš jų 34 pranešimai, susiję su įmonių veikla (įvykis kavinės viduje arba įvykio dalyvis yra įmonės darbuotojas), iš jų: dėl viešosios tvarkos pažeidimo – 25, dėl nusikaltimų asmeniui – 7, dėl turtinės veikos – 1, dėl pagalbos specialioms tarnyboms – 1; 3 atvejais atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą ir 1 ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Sprendimo ir Įsakymo galiojimą ir vykdymą, iki kol bus priimtas teismo sprendimas šioje byloje.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Pagal LVAT praktiką reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis, prašantis taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (-es) tikėtinai pagrindžia, t. y. prima facie reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016; 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-444-624/2021; kt.).

Nesant bent vienos iš nurodytų sąlygų, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal ABTĮ 70 straipsnį negalimas, o pareiga pagrįsti šios priemonės taikymo būtinumą tenka proceso dalyviui, prašantis taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (-es), t. y. privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo priemonės (-ių) pagrindą ir pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., LVAT 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

LVAT praktikoje ne kartą konstatuota, kad administracinėje byloje gali būti taikoma (-os) tik tokia (-ios) reikalavimo užtikrinimo priemonė (-ės), kuri (-ios) yra reikalinga (-os) tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas (-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai (žr., pvz., 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-603-520/2019; 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-772-789/2021). Reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., LVAT 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-751-442/2018; 2019 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-60-525/2019). Bet kokiu atveju pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (-es) turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Prielaida, kad proceso dalyvis, prašantis taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (-es), gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių per se (savaime) nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (-es), tuo labiau, jeigu neįrodoma, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017).

Byloje nustatyta, kad skundžiamu Sprendimu nuspręsta apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nuo 22 val. iki 8 val. prekybos vietoje (duomenys neskelbtini), o Įsakymu patikslintos pareiškėjui išduota licencija Nr. (duomenys neskelbtini) verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais naktiniame klube, esančiame (duomenys neskelbtini), nustatant prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nuo 8 val. iki 22 val., ir licencija Nr. (duomenys neskelbtini) verstis sezonine mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais naktiniame klube, esančiame (duomenys neskelbtini), nustatant prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nuo 8 val. iki 22 val.

Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, konstatavęs, kad pareiškėjas nepateikė argumentų ir įrodymų, kurie patvirtintų, jog egzistuoja pagrindas taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, neįrodė, kad netaikius pareiškėjo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės pareiškėjas patirs nuostolių ir kad jam bus padaryta didelė reali finansinė žala.

Pareiškėjas, nesutikdamas su ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, atskirajame skunde teigia, kad ši teismo nutarties dalis yra nemotyvuota, teismas nevertino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę argumentų dėl būtinumo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, neanalizavo pareiškėjo finansinės padėties, nevertino prie prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pridėtų įrodymų.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo atskirojo skundo argumentus dėl prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę būtinumo, nagrinėjamoje byloje priimtus nagrinėti pareiškėjo skundo reikalavimus, jų turinį, prie prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pridėtus įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pakankamo pagrindo taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas nepagrindė, kad nesiėmus prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jo nurodomos neigiamos turtinio (finansinio) pobūdžio pasekmės yra tik tikėtinos. Nors pareiškėjas prie prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pridėjo įrodymus, iš kurių matyti, kad pareiškėjui VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimu atidėtas 31 171,14 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų už darbuotojus įsiskolinimas iki 2026 m. birželio 2 d., pareiškėjas su (duomenys neskelbtini) yra sudaręs 2022 m. rugpjūčio 23 d. Renginių organizavimo sutartį, kurios terminas 2023 m. liepos 1, 2, 8, 9, 15, 16, 22, 23 d., pareiškėjas su VMI yra sudaręs 2021 m. rugsėjo 6 d. Mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08) 327-46889, dėl to pareiškėjui sudarytas Mokestinės nepriemokos / baudos už administracinį nusižengimą ir palūkanų sumokėjimo grafikas iki 2022 m. gruodžio 25 d., tačiau šie įrodymai, priešingai nei atskirajame skunde teigia pareiškėjas, nepatvirtina, jog nepritaikius pareiškėjo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės pareiškėjas nebegalės vykdyti savo įprastos veiklos apskritai ir dėl to praras visas pajamas.

Pareiškėjas, siekdamas įrodyti aptariamos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo sąlygą, nepateikė į bylą finansinės atskaitomybės dokumentų, įrodančių, kad: (sezoninė) mažmeninė prekyba alkoholiniais gėrimais sudaro didžiąją dalį pareiškėjo teikiamų paslaugų; pareiškėjas dėl priimtų Sprendimo ir Įsakymo apskritai negalės gauti jokių kitų pajamų iš vykdomos ekonominės veiklos; naktinio klubo, esančiame (duomenys neskelbtini), patalpos objektyviai nebegalės būti pritaikytos kitokiai ekonominei veiklai vykdyti; pareiškėjo ekonominė veikla yra susijusi tik su (sezonine) mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais naktiniame klube, esančiame (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad skundžiamu Sprendimu ir Įsakymu pareiškėjo ekonominė veikla nėra sustabdyta, pareiškėjui išduotos licencijos nėra panaikintos, o tik apribotos pareiškėjo ekonominės veiklos sąlygos. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir atskirojo skundo argumentai apie tai, kad, jos nepritaikius, bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, yra tik hipotetinio pobūdžio, ir nesudaro pagrindo taikyti prašomą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Tai, jog proceso dalyvis, prašantis taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (-es), gali patirti tam tikrų neigiamų turtinio (finansinio) pobūdžio pasekmių, galiojant ginčijamiems administraciniams sprendimams, per se nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę
(-es), ypač jei proceso dalyvis, prašantis taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (-es), neįrodo, jog tokių neigiamų turtinio (finansinio) pobūdžio pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (šiuo aspektu žr., pvz., LVAT 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. AS146-149/2012). LVAT praktikoje išaiškinta ir tai, kad byloje įrodžius atsakovo (-ų) veiksmų neteisėtumą (neveikimą), paprastai galima išsireikalauti galimus materialius nuostolius patirtai žalai atlyginti įstatymų nustatyta tvarka (žr. pvz., 2010 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010; 2011 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-416/2011).

Pareiškėjas neįrodė, kad jo prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nurodytų neigiamų pasekmių, neva kilsiančių nepritaikius pareiškėjo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės, pašalinti bus neįmanoma ar bus objektyviai per sudėtinga. Pareiškėjas nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, kad Sprendimo ir Įsakymo panaikinimo atveju atsakovai pareiškėjo patirtų materialinių nuostolių negalės kompensuoti teisės aktų nustatyta tvarka. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas, kaip juridinis asmuo, turi visas įmanomas galimybes ir sąlygas imtis priemonių, kurios sušvelnintų dėl Sprendimo ir Įsakymo priėmimo galimai kilsiančius materialinius nuostolius. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių tai, kad pareiškėjas objektyviai negalės savo ekonominės veiklos perorientuoti, imtis vykdyti kitokią ekonominę veiklą, pasinaudoti ekonominės veiklos alternatyvomis.

Vertindama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę taikymo, nevertino pareiškėjo skundo prima facie argumentų, teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, vertindamas reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumą, neturi pasisakyti dėl kiekvieno argumento, kuriuo grindžiamas prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonę skyrimo, o turi įvertinti, ar proceso dalyvis, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, įrodė abi reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlygas, nustatytas ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje. Nagrinėjamu atveju teismas, nustatęs, kad pareiškėjas neįrodė vienos iš reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo sąlygų, t. y. nesiėmus užtikrinimo priemonės gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, neturėjo pareigos atskirai vertinti ir pasisakyti, ar pareiškėjas tikėtinai pagrindė reikalavimo pagrįstumą, t. y. dėl pareiškėjo skundo prima facie argumentų.

Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, neįrodė, kad jos nepritaikius gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Šios išvados nekeičia ir pareiškėjo atskirajame skunde išdėstyti argumentai dėl teismo nutarties nepakankamo motyvavimo.

Atskirajame skunde suformuotame prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėjas iš esmės kartoja argumentus, kuriuos išdėstė pirmosios instancijos teismui. Teisėjų kolegijos vertinimu, pastarieji argumentai, taip pat paminėtame prašyme dėstomi nauji argumentai, prie jo pridėti nauji įrodymai nekeičia išvados, kad, nepritaikius pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, todėl teisėjų kolegija detaliau dėl jų nepasisako.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė ABTĮ proceso teisės normas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, naikinti ar keisti ginčijamą teismo nutarties dalį nėra pagrindo. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo mažosios bendrijos „Rąžės pramogų projektai“ atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Rytis Krasauskas

        Beata Martišienė

        Egidijus Šileikis