Administracinė byla Nr. eA-73-822/2021
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03571-2018-0
Procesinio sprendimo kategorija 33; 48
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2021 m. gruodžio 1 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. K. ir uždarosios akcinės bendrovės „Pervesk“, taip pat atsakovo Lietuvos banko apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. K. ir uždarosios akcinės bendrovės „Pervesk“ skundus atsakovui Lietuvos bankui dėl nutarimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjai V. K. (toliau – ir pareiškėjas) ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Pervesk“ (toliau – ir Bendrovė, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundais, prašė:
1.1. Panaikinti Lietuvos banko valdybos 2018 m. rugsėjo 19 d. nutarimą Nr. 03-168 „Dėl UAB „Pervesk“ inspektavimo rezultatų“ (toliau – ir Nutarimas) arba panaikinti Nutarimo dalį dėl baudos V. K. skyrimo, arba panaikinti Nutarimo dalį dėl baudos V. K. skyrimo ir skirti V. K. įspėjimą, arba sumažinti Nutarimu V. K. skirtą baudą iki minimalios baudos dydžio (2 000 Eur).
1.2. Panaikinti Nutarimą, jei teismas netenkintų pirmojo reikalavimo – panaikinti Nutarimo 1 ir 4 punktus, jei teismas netenkintų pirmojo ir antrojo reikalavimų, sumažinti Nutarimo 1 punktu UAB „Pervesk“ skirtą baudą iki įstatyme nustatytos minimalios baudos dydžio.
2. Atsakovas Lietuvos bankas atsiliepime į pareiškėjų skundus prašė juos atmesti.
3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 12 d. sprendimu pareiškėjų V. K. ir UAB „Pervesk“ skundus tenkino iš dalies – panaikino Nutarimo 1 punktą dėl 700 000 Eur baudos UAB „Pervesk“ skyrimo ir 2 punktą dėl 500 000 Eur baudos V. K. skyrimo, įpareigojo Lietuvos banko valdybą iš naujo spręsti skiriamų sankcijų klausimą, kitą pareiškėjų skundų dalį atmetė, taip pat iš atsakovo Lietuvos banko pareiškėjui UAB „Pervesk“ priteisė 2 000 Eur, o pareiškėjui V. K. – 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Pareiškėjas V. K. apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendimo dalį, kuria netenkintas V. K. skundas ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.
5. Pareiškėjas UAB „Pervesk“ apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendimo dalį, kuria netenkintas UAB „Pervesk“ skundas, ir priimti naują sprendimą – Bendrovės skundą tenkinti, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. UAB „Pervesk“ taip pat prašė kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prejudiciniais klausimais.
6. Apeliaciniame skunde UAB „Pervesk“ iš esmės palaikė pirmosios instancijos teismui teiktame skunde išdėstytus argumentus.
7. Atsakovas Lietuvos bankas apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjų skundus.
8. Atsakovas Lietuvos bankas palaikė pirmosios instancijos teismui teiktuose atsiliepimuose į pareiškėjų skundus išdėstytus argumentus.
9. Pareiškėjas UAB „Pervesk“ atsiliepime į atsakovo Lietuvos banko apeliacinį skundą prašė jį atmesti.
10. Pareiškėjas UAB „Pervesk“ atsiliepime į pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą palaikė V. K. apeliacinio skundo argumentus, apeliacinį skundą prašė tenkinti.
11. Pareiškėjas V. K. atsiliepime į pareiškėjo UAB „Pervesk“ apeliacinį skundą palaikė Bendrovės apeliacinio skundo argumentus, apeliacinį skundą prašė tenkinti.
12. Pareiškėjas V. K. atsiliepime į atsakovo Lietuvos banko apeliacinį skundą iš esmės palaikė pareiškėjo UAB „Pervesk“ atsiliepime į atsakovo Lietuvos banko apeliacinį skundą išdėstytą poziciją, atsakovo apeliacinį skundą prašė atmesti.
13. Atsakovas Lietuvos bankas atsiliepime į pareiškėjų UAB „Pervesk“ ir V. K. apeliacinius skundus prašė juos atmesti ir tenkinti Lietuvos banko apeliacinį skundą.
II.
14. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartimi, atsižvelgiant į tai, kad buvo gautas pareiškėjo UAB „Pervesk“ prašymas ir kitų ginčo šalių sutikimai perduoti ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu, ginčas buvo perduotas spręsti teisminės mediacijos būdu.
15. 2021 m. birželio 2 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo gautas teismo mediatoriaus pranešimas dėl teisminės mediacijos pabaigos, kuriama nurodyta, jog šalys sudarė ir pasirašė taikos sutartį.
16. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. birželio 23 d. nutartimi pasiūlė proceso šalims iki 2021 m. rugpjūčio 1 d. pateikti savo pozicijas dėl taikos sutarčių nuostatų suderinamumo su imperatyviosioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatomis.
17. Atsakovas Lietuvos bankas savo paaiškinimuose dėl informacijos apie pritaikytas poveikio priemones skelbimo paaiškino, kad sudarytų taikos sutarčių 3 punkto nuostatos nepažeidžia Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 433 straipsnio nuostatų, kadangi šiame straipsnyje nustatyta informacijos apie pritaikytas poveikio priemones paskelbimo tvarka, taip pat sąlygos, kurioms esant informacija apie pritaikytas poveikio priemones gali būti neskelbiama arba jos skelbimas gali būti atidėtas. Vadovaudamasis šia nuostata, Lietuvos bankas informaciją apie pareiškėjams pritaikytas poveikio priemones yra paskelbęs Lietuvos banko interneto svetainėje. Taikos sutarčių 3 punkte nėra nustatytų jokių informacijos apie pritaikytas poveikio priemones skelbimo išimčių. Vadovaujantis taikos sutarčių 3 punkto nuostatomis, informacija apie pritaikytas poveikio priemones ir toliau būtų skelbiama, tačiau ji būtų pakoreguota, atsižvelgiant į taikos sutarčių sąlygas, t. y. informacija apie V. K. pritaikytą poveikio priemonę būtų pašalinta iš Lietuvos banko tinklalapio skilties, kurioje skelbiama informacija įgyvendinant Lietuvos banko įstatymo nuostatas, joje taip pat būtų nurodoma, kad UAB „Pervesk“ skirta 244 tūkst. eurų bauda, kaip tai nustatyta UAB „Pervesk“ ir Lietuvos banko sudarytos taikos sutarties 2 punkte. Skelbiamos informacijos korekcijos atitinka praktiką, kai Lietuvos banko skelbiama informacija yra koreguojama, atsižvelgiant į įsiteisėjusius teismų sprendimus. Be to, Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (toliau – ir PPTFPĮ) 41 straipsnio nuostatos, vadovaujantis PPTFPĮ 30 straipsnio 3 dalimi, nėra taikomos Lietuvos bankui, nors jos nustato analogiškas taisykles dėl informacijos apie pritaikytas poveikio priemones viešinimo kaip ir Lietuvos banko įstatymo 433 straipsnio 15 dalis. Dėl viešojo administravimo subjekto teisės panaikinti (pakeisti) savo sprendimą Lietuvos bankas nurodo, kad nors administracinėje byloje dėl techninių priežasčių (du atskiri fizinis ir juridinis asmenys, atstovaujami skirtingų atstovų) buvo sudarytos dvi atskiros taikos sutartys, Lietuvos banko vertinimu, Lietuvos banko ir pareiškėjų sudarytos taikos sutartys turėtų būti vertinamos ne izoliuotai, o kompleksiškai, kaip vientisas to paties mediacijos proceso metu pasiektas susitarimas. Sudaryta taikos sutartimi pats Nutarimas yra ne naikinamas, bet pakeičiamas, t. y. panaikinama tik Nutarimo dalis, kuri susijusi su V. K., o kita Nutarimo dalis (išskyrus keičiamą UAB „Pervesk“ skiriamos baudos dydį) lieka galioti. Lietuvos bankas, taikydamas poveikio priemones, turi pakankamai plačią diskreciją. Sudarydamas taikos sutartis, Lietuvos bankas įvertino tiek teisės principus, tiek teisės aktuose nurodytas poveikio priemonėms taikyti svarbias aplinkybes, tiek tai, kad, pagal Lietuvos banko formuojamą poveikio priemonių taikymo praktiką poveikio priemonės pažeidimą padariusio juridinio asmens vadovui yra taikomos ne visada, bet įvertinus individualias bylos aplinkybes. Taikos sutarčių sudarymui pritarė Lietuvos banko valdyba, t. y. organas, kuris priėmė Nutarimą. Taikos sutarties sudarymas dėl viešojo administravimo subjekto pritaikytų poveikio priemonių tais atvejais, kai taikos sutartimi pasiekiami finansų rinkos priežiūros tikslai, taip pat neprieštarauja ir viešajam interesui.
18. Pareiškėjai pateiktoje nuomonėje nurodo, kad taikos sutarties 3 punktas Lietuvos banko bei PPTFPĮ normoms neprieštarauja. Taikos sutarties 2 punkto nuostata, kuria susitariama Nutarimą dalyje dėl V. K. pripažinti negaliojančiu, Viešojo administravimo įstatymui ir kitiems teisės aktams neprieštarauja. Draudimas viešojo administravimo subjektui panaikinti savo paties sprendimą nėra absoliutus, pačiam viešojo administravimo subjektui, įgyvendinančiam administracinę diskreciją, suteikta teisė išimtiniais atvejais peržiūrėti savo sprendimus.
19. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. lapkričio 17 d. nutartimi pasiūlė proceso šalims iki 2021 m. lapkričio 30 d. pateikti savo pozicijas dėl kai kurių taikos sutarčių nuostatų vertinimo kaip tiesiogiai nesusijusių su ginčo dalyku ir netrauktinų į teismo nutarties rezoliucinėje dalyje išdėstomas taikos sutarčių sąlygas.
20. Pareiškėjai UAB „Pervesk“ ir V. K. 2021 m. lapkričio 29 d. raštu informavo, kad neprieštarauja dėl taikos sutarčių sąlygų (2 p. antro sakinio, 3.1, 3.2 ir 4 p.) neįtraukimo į taikos sutartis patvirtinančios teismo nutarties rezoliucinę dalį.
21. Atsakovas Lietuvos bankas 2021 m. lapkričio 29 d. raštu taip pat informavo, kad neprieštarauja dėl taikos sutarčių sąlygų (2 p. antro sakinio, 3.1, 3.2 ir 4 p.) neįtraukimo į taikos sutartis patvirtinančios teismo nutarties rezoliucinę dalį.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
III.
22. Ginčas šioje byloje kilo dėl Lietuvos banko valdybos 2018 m. rugsėjo 19 d. nutarimo Nr. 03-168 „Dėl UAB „Pervesk“ inspektavimo rezultatų“, kuriuo UAB „Pervesk“ už Nutarimo 6–10 punktuose nurodytus teisės aktų pažeidimus paskirta 700 000 Eur bauda, o įmonės vadovui V. K. už Nutarimo 6–10 punktuose nurodytus teisės aktų pažeidimus paskirta 500 000 Eur bauda; dėl kitų teisės aktų pažeidimų, nurodytų šio nutarimo 1–5, 11 ir 12 punktuose, UAB „Pervesk“ įspėta.
23. Nutarimo 6 punkte nurodytas pažeidimas – įstaiga neužtikrino, kad būtų įdiegtas tinkamas klientų rizikos vertinimo metodas (Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (PPTFPĮ) 29 str. 2 d.); Nutarimo 7 punkte nurodytas pažeidimas – įstaigos taikytos priemonės, siekiant surinkti informaciją apie dalykinių santykių tikslą ir pobūdį, buvo nepakankamos (PPTFPĮ 9 str. 14 d.). Nutarimo 8 punkte nurodytas pažeidimas – įstaiga, nustatydama ir tikrindama klientų ir naudos gavėjų tapatybę, ne visada gavo visus tapatybei nustatyti reikalingus duomenis ir dokumentus. Įstaigos naudotos klientų tapatybės nustatymo nuotoliniu būdu, naudojant elektronines priemones, leidžiančias tiesioginį vaizdo perdavimą, procedūros turi itin reikšmingų trūkumų (PPTFPĮ 9 str. 12, 13 d., 10 str. 4 d., 12 str. 1, 2, 5 d.). Nutarimo 9 punkte nurodytas pažeidimas – įstaiga neužtikrino PP / TF prevencijos srities vidaus kontrolės (PPTFPĮ 29 str. 1 d.). Nutarimo 10 punkte nurodytas pažeidimas – įstaigoje nebuvo tinkamai organizuojama klientų ir dalykinių santykių stebėsena (PPTFPĮ 9 str. 16 d.).
24. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. birželio 12 d. sprendimu įpareigojo Lietuvos banką iš naujo spręsti skiriamų sankcijų klausimą, kitoje dalyje pareiškėjų skundus atmetė. Teismas pripažino, kad Lietuvos banko pateikti motyvai dėl pareiškėjams skiriamų baudų dydžio nėra pakankami ir išsamūs, taip pat, pirmosios instancijos teismo vertinimu, Nutarime nėra argumentuota, kodėl bauda skirta tiek Bendrovei, tiek jos vadovui.
25. Apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo padavė tiek pareiškėjai, tiek atsakovas Lietuvos bankas.
26. Kaip jau minėta, 2021 m. birželio 2 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo gautas teismo mediatoriaus pranešimas dėl teisminės mediacijos pabaigos, kuriame nurodyta, jog šalys sudarė ir pasirašė taikos sutartis. Nustatyta, kad pareiškėjas UAB „Pervesk“ ir atsakovas Lietuvos bankas 2021 m. gegužės 26 d. sudarė taikos sutartį administracinėje byloje Nr. eA-73-822/2021 (toliau – ir taikos sutartis Nr. 1); pareiškėjas V. K. ir atsakovas Lietuvos bankas 2021 m. gegužės 26 d. taip pat sudarė taikos sutartį administracinėje byloje Nr. eA-73-822/2021 (toliau – ir taikos sutartis Nr. 2; abi taikos sutartys toliau – ir taikos sutartys).
27. Taikos sutartimis iš esmės sutarta, kad Nutarimas dalyje, kuri yra susijusi su UAB „Pervesk“ vadovu V. K., yra negaliojantis, o Nutarimu pareiškėjui UAB „Pervesk“ skirta bauda sumažinama iki 244 000 Eur.
28. Nors visi proceso dalyviai prašė bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, taikos sutartyse nurodyta, kad šalys susitaria, jog administracinės bylos nutraukimas ir bet kokių kitų likusių procesinių klausimų išsprendimas bus atliekamas rašytinio proceso tvarka, šalims nedalyvaujant (11 p.). Taigi prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka yra nebeaktualus, dėl to jis nespręstinas.
29. Prieš patvirtindama šioje byloje pateiktas taikos sutartis, teisėjų kolegija vertina, kad yra svarbu pasisakyti dėl esminių kriterijų, reikšmingų taikiam administracinio ginčo sprendimui mediacijos būdu.
Dėl mediacijos ir taikos sutarčiai keliamų reikalavimų
30. Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2001 m. rugsėjo 5 d. rekomendacijoje Rec (2001)9 „Dėl alternatyvių ginčų tarp viešojo administravimo institucijų ir privačių asmenų sprendimo priemonių“ siūloma šalims teisės aktuose įtvirtinti ir praktikoje taikyti tokius alternatyvius administracinių ginčų nagrinėjimo būdus kaip, be kita ko, ir mediacija. Šioje rekomendacijoje pažymima, jog alternatyvių priemonių naudojimu valdžios institucijos ir privatūs asmenys neturėtų siekti išvengti savo įsipareigojimų ar teisės viršenybės; alternatyvaus administracinių ginčų nagrinėjimo privalumai lemia paprastesnes ir lankstesnes ginčo nagrinėjimo procedūras, leidžiančias greičiau ir pigiau išspręsti kilusį ginčą, sąlygoja didesnes galimybes ginčą baigti taikos sutartimi, leidžia ginčą spręsti asmenims, kurie turi specialių žinių, neįpareigoja asmenų, nagrinėjančių ginčą, laikytis griežtų ir formalių procedūrinių taisyklių, o leidžia naudotis didesne diskrecijos teise priimant sprendimą.
31. 2007 m. gruodžio 7 d. Europos veiksmingo teisingumo komisijos (CEPEJ) gairėse „Dėl alternatyvių ginčų tarp viešojo administravimo institucijų ir privačių asmenų sprendimo priemonių įgyvendinimo“ valstybės raginamos skatinti ir remti taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) programas, teikti finansinę ar kitokią paramą, užtikrinant kokybiškas paslaugas ir įvairių suinteresuotų asmenų įtraukimą į mediacijos procesą. Gairėse valstybės ir kiti suinteresuoti asmenys raginami imtis konkrečių priemonių taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) žinomumui skatinti.
32. Taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) sistemos plėtros koncepcijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 1R-268, buvo nurodoma, kad mediacijos instituto įtvirtinimas administraciniame procese yra tikslingas, kadangi taikant mediaciją mažinama konfrontacija tarp visuomenės, valstybės tarnautojų ir viešojo administravimo subjektų; mažinamas teismuose nagrinėjamų bylų skaičius; užtikrinama efektyvi subjektinių teisių gynyba, netaikant sudėtingų teisminio nagrinėjimo procedūrų. Lietuvos teisės aktai nenumato mediacijos administraciniame procese galimybių, tačiau galiojantis teisinis reguliavimas yra tinkamas šiam institutui įtvirtinti ir plėtoti (22 p.).
33. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) mediacija įtvirtinta 2018 m. gruodžio 20 d. įstatymu Nr. XIII-1834 (galioja nuo 2019 m. kovo 1 d.). ABTĮ 791 straipsnyje įtvirtintos nuostatos dėl ginčo perdavimo spręsti teisminės mediacijos būdu, o 792 straipsnyje įtvirtintos nuostatos dėl mediatoriaus skyrimo, nusišalinimo, susipažinimo su bylos medžiaga.
34. ABTĮ 51 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teisminės mediacijos metu ginčo šalims pasiekus taikų susitarimą ir sudarius taikos sutartį, šią sutartį šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka tvirtina administracinę bylą nagrinėjantis teismas. Kai teisminę mediaciją vykdo pats administracinę bylą nagrinėjantis teisėjas, jis turi teisę šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka patvirtinti ginčo šalių sudarytą taikos sutartį. ABTĮ 51 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad taikos sutartis pridedama prie bylos. Teismas, prieš tvirtindamas taikos sutartį, išaiškina ginčo šalims šių procesinių veiksmų pasekmes. Nutartimi dėl taikos sutarties patvirtinimo teismas patvirtina taikos sutartį ir nutraukia bylą. Šioje nutartyje turi būti nurodytos tvirtinamos taikos sutarties sąlygos.
35. Svarbu pažymėti, kad ABTĮ 51 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindiniai taikos sutarties administraciniame procese elementai: bet kurioje proceso stadijoje ginčo šalys gali baigti bylą taikos sutartimi, jeigu ją sudaryti galima atsižvelgiant į ginčo pobūdį. Taikos sutartis turi neprieštarauti imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeisti trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų. <...> Taikos sutarties dalykas turi būti to paties pobūdžio, kaip ir skunde (prašyme) nurodyti reikalavimai. Taikos sutartimi gali būti išspręstas visas ginčas ar jo dalis (atskiri reikalavimai). ABTĮ 51 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismas netvirtina taikos sutarties, kuri prieštarauja šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms sąlygoms. Jeigu teismas atsisako tvirtinti taikos sutartį, dėl to jis priima motyvuotą nutartį.
36. Lietuvos Respublikos mediacijos įstatyme taip pat numatyta, kad galima perduoti spręsti neteisminės mediacijos arba teisminės mediacijos būdu tik tokį administracinį ginčą, dėl kurio administracinio ginčo šalims pagal įstatymus leidžiama sudaryti taikos sutartį (25 str. 4 d.). Teisminės administracinių ginčų mediacijos metu sudaromoms taikos sutartims taikomi Administracinių bylų teisenos įstatyme ir kituose įstatymuose nustatyti reikalavimai (Mediacijos įstatymo 27 str. 3 d.). Teisminės administracinių ginčų mediacijos ir su ja susijusiai informacijai taikomi šio įstatymo 17 straipsnyje nustatyti konfidencialumo reikalavimai (Mediacijos įstatymo 27 str. 4 d.). Mediacijos įstatymo 17 straipsnyje numatyta, kad jeigu ginčo šalys nesusitarė kitaip, ginčo šalys, mediatoriai ir mediacijos paslaugų administratoriai turi laikyti paslaptyje visą civilinio ginčo mediacijos ir su ja susijusią informaciją, išskyrus informaciją, kurios reikia siekiant patvirtinti ar įvykdyti mediacijos metu sudarytą taikos sutartį, ir informaciją, kurios neatskleidimas prieštarautų viešajam interesui (ypač kai reikia užtikrinti vaiko interesus arba užkirsti kelią žalos fizinio asmens sveikatai ar gyvybei atsiradimui).
37. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje pažymi, kad taikos sutarties esmė – tarpusavio kompromiso radimas, nes gana dažnai šalys, siekdamos bendro sprendimo, atsisako tam tikrų jų pozicijas išskiriančių argumentų, reikalavimų ir taip kiek atitolsta nuo pradinės ginčo pozicijos, siekiant rasti bendrų problemos sprendimo būdų (žr., pvz., 2015 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1466-492/2015, 2015 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-721-502/2015). Sudarydamos taikos sutartį šalys abipusiu susitarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą, t. y. tokia sutartimi realizuojamas dispozityvumo principas, šalių teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialiosiomis bei procesinėmis teisėmis. Tačiau dispozityvumo principas nėra absoliutus, nes šalių veiksmus kontroliuoja teismas. Dispozityvumas materialiojoje teisėje taip pat nėra absoliutus. Šalys, sudarydamos sutartį, negali nepaisyti imperatyviųjų teisės normų, riboti ar kitaip pažeisti trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų; nemažai klausimų įstatyme reguliuojami įsakmiai ir šalys savo susitarimu negali šito keisti. Be to, tam tikri santykiai vienaip ar kitaip liečia kitų visuomenės narių ar visos visuomenės interesus. Tokie materialieji santykiai, jų atsiradimas, raida ir pabaiga nėra vien tik privatus šalių reikalas. Kilus ginčui iš tokių materialiųjų santykių, byla taip pat nėra vien tik privati, nes jos baigtis vienaip ar kitaip paveiks ir visuomenės (viešąjį) interesą (2015 m. lapkričio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1279-520/2015).
38. Taigi šiuo atveju yra svarbu, kad pareiškėjų ir atsakovo pateiktos taikos sutartys atitiktų ABTĮ 51 straipsnio 1 dalies reikalavimus – taikos sutartį būtų galima sudaryti atsižvelgiant į ginčo pobūdį, taikos sutartis neprieštarautų imperatyviosioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeistų trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų.
Dėl ginčo pobūdžio ir taikaus jo sprendimo galimybės
39. Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ normose, reglamentuojančiose mediaciją ir taikos sutarties sudarymą administraciniame procese, nėra atskleista, kokiose bylose administracinį ginčą galima baigti sudarant taikos sutartį. Todėl dėl aplinkybės, ar administracinis ginčas (ar jo dalis) spręstinas taikiai, teismas turi kiekvienu atveju įsitikinti ad hoc (esant konkrečiai situacijai).
40. Teisėjų kolegijos vertinimu, taikaus ginčo (jo dalies) sprendimo galimybė, šiuo atveju – dėl atsakomybės taikymo už Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo nuostatų nesilaikymą, yra susijusi su viešojo administravimo subjekto, šiuo atveju – Lietuvos banko, šioje veiklos srityje disponuojama diskrecijos (veikimo laisvės) teise.
41. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad viešojo administravimo subjektų diskrecijos teisė paprastai suprantama kaip tam tikro laipsnio laisvė pasirinkti, kaip įgyvendinti įstatymuose įtvirtintas pareigas, taip užtikrinant galimybę viešojo administravimo subjektui savo kompetencijos srityje veiksmingiausiu būdu siekti viešojo intereso tikslų, taip pat srityse, kuriose sprendžiami sudėtingi, kompleksiniai, inter alia vertinamojo pobūdžio klausimai, vadovaujantis ir taikant teisės aktų nuostatas, įtvirtinančias bendro, abstraktaus pobūdžio reikalavimus, taip pat nuostatas, kurios nėra vienareikšmiškai aiškios, ir pan. (išplėstinės teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2995-492/2018). Taigi diskrecijos teisė – tai galia, suteikianti administravimo subjektui tam tikrą veiklos laisvę priimant sprendimus, įgalinanti jį iš keleto teisiškai galimų elgesio variantų pasirinkti tą, kuris, jo nuomone, yra tinkamiausias (2006 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A415-2203/2006). Diskrecijos teisė neturi būti aiškinama kaip absoliučiai nemotyvuotas ir niekuo nesaistomas pasirinkimas (2012 m. gegužės 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A492-1570/2012). Diskrecijos teisė teisinėje valstybėje negali būti absoliuti, ja besinaudojantys subjektai yra suvaržyti bendrųjų teisėtumo principo reikalavimų ir kriterijų (žr., pvz., 2007 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-231/2007, 2014 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-563/2014). Įgyvendindamos diskrecines galias viešojo administravimo institucijos, be kita ko, turi nepiktnaudžiauti joms suteiktais įgaliojimais, laikytis objektyvumo ir nešališkumo, lygybės prieš įstatymą ir proporcingumo principų (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 str., Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1980 m. kovo 11 d. rekomendacijos Nr. 80(2) „Dėl administravimo subjektų diskrecinių galių įgyvendinimo“ 2 str.). Taigi diskrecija turi būti pagrindžiama objektyviais faktais bei bendraisiais teisės principais – įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, numatytais Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje (2013 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-596/2013).
42. Šiuo atveju prieš teismui patvirtinant taikos sutartis, byloje svarbu įsitikinti, kad taikos sutartis buvo galima sudaryti atsižvelgiant į ginčo pobūdį, kitaip tariant, įvertinti, ar Lietuvos bankas, sudarydamas taikos sutartis, turėjo diskrecijos teisę spręsti dėl taikos sutartyse sutartų aspektų ir šią diskreciją, kuri yra saistoma bendrųjų teisės principų – įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, iš kurių išplaukia ir poreikis užtikrinti tinkamą balansą tarp reikšmingo viešojo intereso ir viešojo administravimo subjekto disponuojamų teisių, įgyvendino tinkamai.
Dėl Lietuvos banko diskrecijos sudarant taikos sutartis ir tinkamo jos įgyvendinimo
43. Kaip jau minėta, byloje nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Lietuvos banko Nutarimo, kuriuo, atlikus patikrinimą, UAB „Pervesk“ už Nutarimo 6–10 punktuose nurodytus Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimus paskirta 700 000 Eur bauda, o įmonės vadovui už šio Nutarimo 6–10 punktuose nurodytus teisės aktų pažeidimus paskirta 500 000 Eur bauda; dėl kitų teisės aktų pažeidimų, nurodytų Nutarimo 1–5, 11 ir 12 punktuose, UAB „Pervesk“ įspėta. Taip pat minėta, kad taikos sutartimis šalys sutarė, jog Nutarimas dalyje, kuri yra susijusi su UAB „Pervesk“ vadovu, yra negaliojantis, o Nutarimu pareiškėjui UAB „Pervesk“ skirta bauda sumažinama iki 244 000 Eur. Taigi šios bylos atveju taikos sutartys liečia tą Nutarimo dalį, kuri yra susijusi su atsakomybės už Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo nuostatų nesilaikymą taikymu pareiškėjams.
44. Lietuvos bankas priskiriamas prie institucijų, atsakingų už pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevenciją (PPTFPĮ 3 str.). PPTFPĮ paskirtis – nustatyti pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones bei institucijas, atsakingas už pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą.
45. Valstybė, siekdama užtikrinti viešąjį interesą ir reguliuodama ūkinę veiklą, gali nustatyti specifines ūkinės veiklos sąlygas, procedūras, kontrolės priemones (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. kovo 14 d., 2015 m. gruodžio 16 d. nutarimai).
46. Pasak Konstitucinio Teismo, finansų srityje vykdoma ūkinė veikla, be kita ko, finansinių paslaugų teikimas, yra viena iš specifinių ūkinės veiklos rūšių; jai būdinga inter alia tai, kad ją vykdant tiesiogiai daroma įtaka šalies finansų sistemai, kartu ir visam šalies ūkiui; finansų sistemos stabilumas ir efektyvumas yra reikšmingas viešasis interesas, esminė rinkos veikimo sąlyga, lemianti šalies ūkio augimą, todėl pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, jos 46 straipsnio 3 dalį, įstatymų leidėjas, reguliuodamas finansinę ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, turi nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad būtų užtikrintas šalyje veikiančios finansų sistemos saugumas, stabilumas ir patikimumas; nustatydamas tokį teisinį reguliavimą įstatymų leidėjas turi paisyti iš Konstitucijos, inter alia iš konstitucinio teisinės valstybės principo, kylančių imperatyvų (Konstitucinio Teismo 2013 m. gegužės 24 d., 2013 m. liepos 5 d. nutarimai). Vienas iš būdų garantuoti finansų sistemos saugumą, stabilumą, patikimumą – nustatyti teisinį reguliavimą, kuriuo būtų siekiama užtikrinti asmenų pasitikėjimą finansų institucijomis, inter alia bankais (Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 5 d. nutarimas).
47. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl viešojo administravimo subjekto, šiuo atveju – Lietuvos banko, galimybių užbaigti ginčą dėl atsakomybės taikymo už finansinių paslaugų teikimą reglamentuojančių teisės normų nesilaikymą, šiuo atveju – už Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo nuostatų nesilaikymą, taikiai svarbu atsižvelgti į tai, jog viešajai teisei būdingas principas „visa, kas nėra leidžiama, yra draudžiama“ (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas), taigi administracinę atsakomybę reglamentuoja imperatyvaus pobūdžio normos. Be to, Lietuvos bankas, būdamas atsakingu už pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevenciją, yra saistomas konstitucinio įpareigojimo užtikrinti asmenų pasitikėjimą finansų institucijomis. Taip pat reikia pažymėti, kad finansų sistemos stabilumas ir efektyvumas yra reikšmingas viešasis interesas. Taigi atsakomybės už Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo nuostatų nesilaikymą taikymas kartu yra susijęs ir su asmenų pasitikėjimo finansų institucijomis didinimu, ir su finansų sistemos stabilumu ir efektyvumu, kas yra reikšmingas viešasis interesas.
48. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Nutarimu bauda UAB „Pervesk“ skirta vadovaujantis PPTFPĮ 39 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuriame numatyta kad Lietuvos bankas ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba turi teisę finansų įstaigai ar užsienio finansų įstaigos filialui skirti šias baudas: už šio įstatymo pažeidimus, kai finansų įstaiga ar užsienio finansų įstaigos filialas sistemingai pažeidžia šį įstatymą arba padaro vieną šiurkštų šio įstatymo pažeidimą, arba šį įstatymą pažeidžia pakartotinai per vienus metus nuo poveikio priemonės už šio įstatymo pažeidimą paskyrimo – nuo 0,5 iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų (jeigu 10 procentų bendrųjų metinių pajamų yra daugiau kaip 5 100 000 eurų), arba nuo 2 000 iki 5 100 000 eurų (jeigu 10 procentų bendrųjų metinių pajamų yra mažiau kaip 5 100 000 eurų).
49. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje nurodo, kad būtent Lietuvos bankui teisės aktais yra nustatyta diskrecija spręsti, ar pradėti tyrimą dėl ūkio subjekto veiklos ir ar skirti jam teisės aktuose įtvirtintą poveikio priemonę (2018 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-595-502/2018). Be to, kitose bylose, kuriose ūkio subjektams skiriamos baudos už ūkinę veiklą reguliuojančių teisės aktų reikalavimų nesilaikymą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymi, kad viešojo administravimo subjektas, skirdamas baudas, turi plačią diskreciją (pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1699-822/2015, išplėstinės teisėjų kolegijos 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1150-520/2021 ir kt.).
50. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad, kaip jau minėta, atsakomybės už Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo nuostatų nesilaikymą taikymas yra susijęs su asmenų pasitikėjimo finansų institucijomis didinimu ir su finansų sistemos stabilumu ir efektyvumu, kas yra reikšmingas viešasis interesas. Tačiau šiuo atveju svarbu įvertinti ir tai, kad Lietuvos bankas turi plačią diskreciją parinkti tinkamiausią PPTFPĮ numatytą baudos dydį ūkio subjektui, pažeidusiam aptariamo teisinio reguliavimo nuostatas. Be to, Nutarimo dalis, kurioje pripažinta, kad Bendrovė pažeidė konkrečias PPTFPĮ nuostatas ir kitų teisės aktų reikalavimus, lieka galioti ir pareiškėjas UAB „Pervesk“ yra nubaudžiamas reikšmingo dydžio bauda, kas vertintina kaip aplinkybės, prisidedančios prie viešojo intereso užtikrinimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, visos šios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad Lietuvos bankas, taikos sutartyje Nr. 1 sumažindamas UAB „Pervesk“ skirtą baudą, veikė savo diskrecijos ribose ir jos neviršijo, taip pat laikėsi bendrųjų teisės principų ir užtikrino tinkamą Lietuvos banko disponuojamų teisių ir reikšmingo viešojo intereso užtikrinimo pusiausvyrą.
51. Nutarime bauda įmonės vadovui skirta pagal PPTFPĮ 39 straipsnio 2 dalį: Lietuvos bankas <...> turi teisę finansų įstaigos dalyviui ar valdymo organo nariui už finansų įstaigos padarytus šio įstatymo pažeidimus, kai finansų įstaiga sistemingai pažeidžia šį įstatymą arba padaro vieną šiurkštų šio įstatymo pažeidimą, arba šį įstatymą pažeidžia pakartotinai per vienus metus nuo poveikio priemonės už šio įstatymo pažeidimą paskyrimo, skirti baudą nuo 2 000 iki 5 100 000 eurų. Taigi ši norma suteikia teisę Lietuvos bankui skirti baudą finansų įstaigos dalyviui ar valdymo organo nariui už finansų įstaigos padarytus PPTFPĮ pažeidimus. Svarbu pažymėti tai, kad PPTFPĮ 39 straipsnio 2 dalies norma nėra imperatyvaus pobūdžio ir nenumato pareigos Lietuvos bankui kiekvienu atveju, kai finansų įstaiga pažeidžia PPTFPĮ, skirti baudą ir finansų įstaigos dalyviui ar valdymo organo nariui. Kitaip tariant, PPTFPĮ 39 straipsnio 2 dalies norma suteikia Lietuvos bankui diskrecijos teisę spręsti dėl baudos finansų įstaigos dalyviui ar valdymo organo nariui paskyrimo tikslingumo.
52. Europos Sąjungos teisinis reguliavimas taip pat patvirtina priežiūros institucijos diskrecijos teisę sprendžiant dėl sankcijos valdymo organo nariams ir kitiems fiziniams asmenims taikymo: 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB, (toliau – ir Direktyva 2015/849) 58 straipsnio 3 dalis numato, jog „valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai juridiniams asmenims pažeidus nacionalines nuostatas, kuriomis į nacionalinę teisę perkeliama ši direktyva, jiems yra taikomi įpareigojimai, valdymo organo nariams ir kitiems fiziniams asmenims, kurie pagal nacionalinę teisę yra atsakingi už pažeidimą, galėtų būti taikomos sankcijos ir priemonės“.
53. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal PPTFPĮ 39 straipsnio 2 dalį bauda finansų įstaigos dalyviui ar valdymo organo nariui skiriama už finansų įstaigos padarytus šio įstatymo pažeidimus, o Nutarimas dalyje dėl finansų įstaigos UAB „Pervesk“ padarytų pažeidimų, kurie yra nustatyti Lietuvos banko, lieka galioti. Lietuvos bankas rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad poveikio priemonės taikymo tikslai bus pasiekti paskyrus baudą tik įmonei. Įvertinus išdėstytus argumentus, taip pat tai, kad pagal teisinio reguliavimo nuostatas Lietuvos bankas turėjo diskrecijos teisę skirti baudą įmonės vadovui ar jos neskirti, teisėjų kolegija sprendžia, kad Lietuvos bankas tinkamai įgyvendino savo diskrecijos teisę. Šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, kad Lietuvos bankas, nuspręsdamas neskirti baudos ir sudaryti taikos sutartį su įmonės vadovu, nesilaikė anksčiau minėtų bendrųjų teisės principų, reikšmingų viešojo administravimo subjektui įgyvendinant savo diskreciją, taip pat neužtikrino tinkamo reikšmingo viešojo intereso ir Lietuvos banko disponuojamų teisių balanso.
Dėl atitikties kitiems ABTĮ 51 straipsnio 1 dalies reikalavimams ir taikos sutarčių patvirtinimo
54. Kaip jau pažymėta, taikos sutarties dalykas turi būti to paties pobūdžio, kaip ir skunde (prašyme) nurodyti reikalavimai (ABTĮ 51 str. 1 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad administracinėje byloje su nagrinėjamu ginču nesusijusios taikos sutarties sąlygos paprastai negali būti tvirtinamos (2012 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1429/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat pažymi, kad taikos sutartis gali būti sudaroma ir tvirtinama pareikštų teismui ieškinio reikalavimų ir priešieškinio reikalavimų (tokiems esant byloje) apimtimi. Taikos sutartimi negali būti sprendžiami kiti klausimai, dėl kurių įstatymo nustatyta tvarka nebuvo kreiptasi į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/1999, 2001 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2001, 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2010).
55. Nagrinėjamu atveju byloje pateiktose taikos sutartyse ginčo šalys aptarė jos sudarymo aplinkybes ir išsprendė kitus procesinio pobūdžio šalių tarpusavio susitarimus: Lietuvos bankas taikos sutarčių 3.1 punktuose įsipareigojo atnaujinti informaciją ne tik savo interneto svetainėje, bet ir kituose šaltiniuose (nors Lietuvos banko įstatymo 433 straipsnio 15 dalyje numatyta, kad informacija apie pritaikytas poveikio priemones, įskaitant informaciją apie padaryto teisės akto pažeidimo esmę ir jį padariusio asmens tapatybę (vardas ir pavardė, juridinio asmens pavadinimas ir jo kodas), skelbiama Lietuvos banko interneto svetainėje <...>, todėl tik atnaujintos informacijos paskelbimas Lietuvos banko svetainėje gali būti vertinamas kaip susijęs su byloje pareiškėjų skunduose nurodytais reikalavimais); Lietuvos bankas įsipareigojo ateityje nenaudoti taikos sutarties sąlygų neatitinkančios informacijos (taikos sutarčių 3.2 punktai), aptartos konfidencialumo ir informacijos ar nuomonės, galinčios diskredituoti kitą šalį, neviešinimo sąlygos (taikos sutarčių 4 punktai) (nors mediacijos konfidencialumas išplaukia iš Mediacijos įstatymo 17 straipsnio), aptarti su pareiškėjo V. K. reputacijos vertinimu susiję klausimai (taikos sutarties Nr. 2 2 punkto antrasis sakinys). Šios taikos sutarčių sąlygos yra tiesiogiai nesusijusios su ginčo dalyku, t. y. jos nėra to paties pobūdžio, kaip ir pareiškėjų skunduose nurodyti reikalavimai (ABTĮ 51 str. 1 d.), taip pat kyla klausimas dėl jų sudėtingo vykdymo ateityje. Todėl teismas, tvirtindamas taikos sutartis, turi pagrindą šių taikos sutarčių sąlygų neįtraukti į teismo nutarties rezoliucinėje dalyje išdėstomas taikos sutarčių sąlygas. Teismų praktikoje pažymima, kad į teismo nutarties rezoliucinę dalį gali būti perkeltos modifikuotos, bet šalių susitarimo esmės nekeičiančios taikos sutarčių sąlygos (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-780-781/2021; 2021 m. rugsėjo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1093-1120/2021). Pareiškėjai UAB „Pervesk“ ir V. K., atsakovas Lietuvos bankas rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad sutinka su tokiu taikos sutarčių patvirtinimu.
56. Lietuvos banko įstatymo 433 straipsnyje (poveikio priemonių taikymas) reglamentuojamas informacijos apie pritaikytas poveikio priemones skelbimas bei tam tikros su šios informacijos skelbimu susijusios išimtys. Lietuvos banko įstatymo 433 straipsnio 15 dalyje numatyta, kad informacija apie pritaikytas poveikio priemones, įskaitant informaciją apie padaryto teisės akto pažeidimo esmę ir jį padariusio asmens tapatybę (vardas ir pavardė, juridinio asmens pavadinimas ir jo kodas), skelbiama Lietuvos banko interneto svetainėje nedelsiant po to, kai Lietuvos banko sprendimas šio straipsnio 12 dalyje nustatyta tvarka išsiunčiamas arba įteikiamas asmeniui, kuriam poveikio priemonė buvo pritaikyta. Jeigu sprendimas taikyti poveikio priemonę apskundžiamas, Lietuvos banko interneto svetainėje taip pat pateikiama informacija apie dėl pritaikytų poveikio priemonių pateiktus skundus ir jų nagrinėjimo rezultatus. Jeigu informacijos apie pritaikytas poveikio priemones, išskyrus poveikio priemonę – viešą paskelbimą apie pažeidimą ir jį padariusį asmenį, paskelbimas galėtų padaryti neigiamą įtaką finansų rinkos stabilumui, atliekamam ikiteisminiam tyrimui arba neproporcingą žalą fiziniams ar juridiniams asmenims, šios informacijos skelbimas atidedamas tol, kol šios aplinkybės išnyksta, ji skelbiama neatskleidžiant informacijos apie pažeidimą padariusį asmenį arba neskelbiama. Lietuvos bankas užtikrina, kad paskelbta informacija būtų prieinama ne mažiau kaip 5 metus nuo jos paskelbimo dienos.
57. Teisėjų kolegijai, įvertinusiai taikos sutarčių nuostatas ir papildomus šalių paaiškinimus, abejonių dėl Nutarimu pritaikytos atsakomybės ir UAB „Pervesk“ paskirtos poveikio priemonės išviešinimo fakto nekyla. Lietuvos bankas rašytiniuose paaiškinimuose papildomai nurodė, kad, vadovaujantis taikos sutarčių 3 punkto nuostatomis, informacija apie pritaikytas poveikio priemones ir toliau būtų skelbiama, tačiau ji būtų pakoreguota, atsižvelgiant į taikos sutarčių sąlygas, t. y. informacija apie V. K. pritaikytą poveikio priemonę būtų pašalinta iš Lietuvos banko tinklalapio skilties, kurioje skelbiama informacija, įgyvendinanti Lietuvos banko įstatymo nuostatas, joje taip pat būtų nurodoma, kad UAB „Pervesk“ skirta 244 000 Eur bauda, kaip tai nustatyta UAB „Pervesk“ ir Lietuvos banko sudarytos taikos sutarties Nr. 1 2 punkte.
58. Teisėjų kolegijos vertinimu, taikos sutartyse aptartos sąlygos dėl Lietuvos banko įsipareigojimo atnaujinti informaciją, atsižvelgiant į taikos sutartimis pasiektus susitarimus, yra susijusios su administracinio ginčo taikiu išsprendimu. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos banko įstatymo 433 straipsnio 15 dalyje yra numatyta Lietuvos banko teisė neskelbti informacijos apie pritaikytas poveikio priemones, jeigu tokios informacijos paskelbimas galėtų padaryti neproporcingą žalą fiziniams ar juridiniams asmenims, teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad Lietuvos bankas taikos sutartyse įsipareigojo nebeskelbti informacijos apie Nutarimu pareiškėjams pritaikytas pirmines poveikio priemones, nepažeidžia Lietuvos banko įstatymo 433 straipsnio 15 dalies nuostatų, inter alia imperatyvių teisės aktų nuostatų. Be to, kaip matyti iš Direktyvos 2015/849 60 straipsnio, jame taip pat yra numatytos tam tikros informacijos apie sprendimą taikyti administracinę sankciją ar priemonę už nacionalinių taisyklių, kuriomis ši direktyva perkeliama į nacionalinę teisę, pažeidimą atidėjimo skelbti ar apskritai neskelbti sąlygos.
59. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nutaria, kad šiuo atveju tarp Lietuvos banko ir pareiškėjų V. K. ir UAB „Pervesk“ sudarytos taikos sutartys atitinka ABTĮ 51 straipsnio 1 dalies reikalavimus – ginčo šalys gali baigti bylą taikos sutartimi, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, taikos sutartys neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeidžia trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų.
60. Iš pateiktų taikos sutarčių matyti, kad ginčo šalims yra žinomos bylos nutraukimo patvirtinus taikos sutartį pasekmės, nurodytos ABTĮ 104 straipsnio 3 dalyje.
61. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, ginčo šalių taikos sutartys patvirtinamos, ginčo šalims išreiškus sutikimą, į teismo nutarties rezoliucinėje dalyje išdėstomas taikos sutarčių sąlygas neįtraukiant šios nutarties 55 punkte nurodytų su ginčo dalyku tiesiogiai nesusijusių taikos sutarčių sąlygų, o administracinė byla nutraukiama (ABTĮ 103 str. 5 p.). Nutraukus bylą, panaikinamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendimas (ABTĮ 103 str. 5 p., 144 str. 1 d. 5 p.).
62. Pareiškėjas V. K. už skundą sumokėjo 23 Eur žyminį mokestį (ABTĮ 35 str. 1 ir 3 d.), o už apeliacinį skundą sumokėjo 11 Eur (ABTĮ 35 str. 2 ir 3 d.); taip pat ir UAB „Pervesk“ už skundą sumokėjo 23 Eur žyminio mokesčio, o už apeliacinį skundą sumokėjo 11 Eur.
63. Pagal ABTĮ 38 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas nutartimi patvirtina ginčo šalių sudarytą taikos sutartį, grąžinama 50 procentų sumokėto žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjams V. K. ir UAB „Pervesk“ grąžinama po pusę jų sumokėto žyminio mokesčio, t. y. po 17 Eur.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsnio 2 dalimi, 51 straipsnio 1 dalimi, 103 straipsnio 5 punktu ir 144 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Patvirtinti pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Pervesk“ ir atsakovo Lietuvos banko 2021 m. gegužės 26 d. sudarytą šią taikos sutartį:
„1. Šia Taikos sutartimi yra išsprendžiami visi Šalių tarpusavio ginčai Administracinėje byloje.
2. Šalys, atsižvelgdamos į priimtą Sprendimą ir tarp Šalių rastą taikų kompromisą, susitaria, kad Nutarimu Pareiškėjui skirta bauda sumažinama iki 244 000 Eur (du šimtai keturiasdešimt keturi tūkstančiai eurų), kurią Pareiškėjas įsipareigoja sumokėti ne vėliau kaip per 40 darbo dienų po šią Taikos sutartį patvirtinančios teismo nutarties įsiteisėjimo momento. Pareiškėjas šiame punkte nurodytą sumą sumoka į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, AB Šiaulių bankas (įmokos kodas 7290, lėšų gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752).
3. Šalys susitaria, kad įsigaliojus šiai Taikos sutarčiai, Lietuvos bankas:
3.1. nedelsdamas, tačiau ne vėliau kaip per 7 darbo dienas, atnaujins informaciją visomis kalbomis savo interneto svetainėje <...>, kiek tai susiję su Nutarimu ir jo pagrindu taikyta atsakomybe Pareiškėjui, kuri neatitinka šios Taikos sutarties 2 punkto nuostatų, įskaitant, bet neapsiribojant toliau nurodytais šaltiniais:
3.1.1. https://www.lb.lt/lt/naujienos/uz-pinigu-plovimo-prevencijos-pazeidimus-lietuvos-banko- valdyba-imone-nubaude-0-7-mln-eur-jos-vadova-0-5-mln-eur-baudomis.
3.1.2. https://www.lb.It/lt/finansu-rinku-dalyviai/uab-pervesk#sanctions.
<...>
5. Atsižvelgdami į šios Taikos sutarties 1–4 punktų nuostatas:
5.1. Pareiškėjas šia Taikos sutartimi atsisako likusių Skundu ir Apeliaciniu skundu Administracinėje byloje pareikštų reikalavimų.
5.2. Lietuvos bankas šia Taikos sutartimi atsisako likusių Apeliaciniu skundu 2 Administracinėje byloje pareikštų reikalavimų.
6. Šalys susitaria, kad bylinėjimosi išlaidos, kurias Šalys patyrė Administracinės bylos nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose metu, yra paliekamos Šalims, t. y. nėra paskirstomos.
7. Teismo išlaidas, susijusias su Administracinės bylos nagrinėjimu, jeigu tokios būtų patirtos (pašto išlaidos ir kt.), įsipareigoja padengti Pareiškėjas.
8. Šalys susitaria ir patvirtina, kad ši Taikos sutartis bus tvirtinama teisme, o ją patvirtinus Administracinė byla bus nutraukta ABTĮ 103 straipsnio 5 punkto pagrindu. Taikos sutarčiai įsigaliojus, tarp Šalių kilęs teisminis ginčas Administracinėje byloje bus visiškai ir galutinai išspręstas. Jei dėl nenumatytų priežasčių teismas šios Taikos sutarties nepatvirtintų, ši Taikos sutartis bus laikoma negaliojančia visa apimtimi ir Šalys negalės remtis šios Taikos sutarties sąlygomis ar derybų dėl jos metu gauta informacija tolesniame Administracinės bylos nagrinėjime.
9. Šalys imsis visų reikalingų priemonių ir maksimaliai bendradarbiaus, kad ši Taikos sutartis būtų patvirtinta teismo, įskaitant, bet neapsiribojant, pasirašymą, parengimą ir pateikimą teismui visų reikalingų patvirtinimų, sutikimų ir (ar) kitokių reikalingų dokumentų, jei tokių būtų.
10. Šalys susitaria, kad bet kuri Šalis yra įgaliota vienašališkai pateikti šią Taikos sutartį patvirtinti teismui Administracinėje byloje, ir kad jos patvirtinimui nėra reikalingas joks papildomas kitos Šalies sutikimas ar patvirtinimas.
11. Šalys susitaria ir patvirtina, kad Administracinės bylos nutraukimas ir bet kokių kitų likusių procesinių klausimų išsprendimas bus atliekamas rašytinio proceso tvarka, Šalims nedalyvaujant.
12. Šalys pareiškia ir garantuoja, kad ši Taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeidžia jokių žinomų Šalių, trečiųjų asmenų ar viešųjų interesų.
13. Šalys patvirtina, kad šios Taikos sutarties sąlygos yra sąžiningos, atitinka Šalių valią ir interesus, Šalių yra tinkamai suprastos.
14. Kiekviena iš Šalių turi visišką teisę ir visus įgaliojimus sudaryti Taikos sutartį bei vykdyti šia Taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus pagal taikytinus įstatymus ir kitus teisės aktus bei Šalims taikomus steigimo dokumentus.
15. Šalys patvirtina, kad joms yra žinomos ir suprantamos teisinės Taikos sutarties sudarymo pasekmės ir reikšmė, kuri yra apibūdinta Civilinio kodekso 6.985 str. ir ABTĮ 51, 103, 104 str. Šalys pareiškia ir garantuoja, kad Šalims yra visiškai žinoma, kad teismo patvirtinta Taikos sutartis turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas. Patvirtinus Taikos sutartį ir nutraukus Administracinę bylą, vėl kreiptis jį teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.
16. Ši Taikos sutartis įsigalioja nuo ją patvirtinančios teismo nutarties įsigaliojimo momento.
17. Ši Taikos sutartis pasirašoma kvalifikuotais elektroniniais parašais ir kiekviena tinkamai pasirašytos sutarties kopija turi vienodą teisinę galią.“
Patvirtinti pareiškėjo V. K. ir atsakovo Lietuvos banko 2021 m. gegužės 26 d. sudarytą šią taikos sutartį:
„1. Šios Taikos sutarties dalykas yra Administracinėje byloje nagrinėjamo tarp Šalių kilusio ginčo dėl Nutarimo panaikinimo išsprendimas bendru sutarimu.
2. Šia Taikos sutartimi Šalys susitaria, kad Nutarimas dalyje, kuri yra susijusi su Pareiškėju, yra negaliojantis. Visi ginčai tarp Šalių Administracinėje byloje laikomi visiškai ir galutinai išspręsti, ir Šalys neturi viena kitai jokių pretenzijų ir (ar) reikalavimų <...>.
3. Atsižvelgiant į šios Taikos sutarties 1–2 punktų nuostatas ir būtinybę užtikrinti, kad Pareiškėjo atžvilgiu Nutarimu konstatuota ir išviešinta atsakomybė ir paskirta sankcija, dėl kurių panaikinimo susitarta šioje Taikos sutartyje, nebebūtų viešinamos, Šalys susitaria, kad įsigaliojus šiai Taikos sutarčiai, Lietuvos bankas:
3.1. Nedelsdamas, tačiau ne vėliau kaip per 7 darbo dienas, atnaujins informaciją visomis kalbomis savo interneto svetainėje <...>, kiek tai susiję su Nutarimu ir jo pagrindu taikyta atsakomybe Pareiškėjui, įskaitant, bet neapsiribojant toliau nurodytais šaltiniais:
3.1.1. https://www.lb.lt/lt/naujienos/uz-pinigu-plovimo-prevencijos-pazeidimus-lietuvos-banko- valdyba-imone-nubaude-0-7-mln-eur-jos-vadova-0-5-mln-eur-baudomis
3.1.2. https://www.lb.lt/lt/poveikio-priemones-27entity type=Vadovas.
<...>
5. Atsižvelgdami į šios Taikos sutarties 1–4 punktų nuostatas:
5.1. Pareiškėjas šia Taikos sutartimi atsisako likusių Skundu ir Apeliaciniu skundu Administracinėje byloje pareikštų reikalavimų.
5.2. Lietuvos bankas šia Taikos sutartimi atsisako likusių Apeliaciniu skundu 2 Administracinėje byloje pareikštų reikalavimų.
6. Šalys susitaria, kad bylinėjimosi išlaidos, kurias Šalys patyrė Administracinės bylos nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose metu, yra paliekamos Šalims, t. y. nėra paskirstomos.
7. Teismo išlaidas, susijusias su Administracinės bylos nagrinėjimu, jeigu tokios būtų patirtos (pašto išlaidos ir kt.), įsipareigoja padengti Pareiškėjas.
8. Šalys susitaria ir patvirtina, kad ši Taikos sutartis bus tvirtinama teisme, o ją patvirtinus Administracinė byla bus nutraukta ABTĮ 103 str. 5 p. pagrindu. Taikos sutarčiai įsigaliojus, tarp Šalių kilęs teisminis ginčas Administracinėje byloje bus visiškai ir galutinai išspręstas. Jei dėl nenumatytų priežasčių teismas šios Taikos sutarties nepatvirtintų, ši Taikos sutartis bus laikoma negaliojančia visa apimtimi ir Šalys negalės remtis šios Taikos sutarties sąlygomis ar derybų dėl jos metu gauta informacija tolesniame Administracinės bylos nagrinėjime.
9. Šalys imsis visų reikalingų priemonių ir maksimaliai bendradarbiaus, kad ši Taikos sutartis būtų patvirtinta teismo, įskaitant, bet neapsiribojant, pasirašymą, parengimą ir pateikimą teismui visų reikalingų patvirtinimų, sutikimų ir / ar kitokių reikalingų dokumentų.
10. Šalys susitaria, kad bet kuri Šalis yra įgaliota vienašališkai pateikti šią Taikos sutartį patvirtinti teismui Administracinėje byloje, ir kad jos patvirtinimui nėra reikalingas joks papildomas kitos Šalies sutikimas ar patvirtinimas.
11. Šalys susitaria ir patvirtina, kad Administracinės bylos nutraukimas ir bet kokių kitų likusių procesinių klausimų išsprendimas bus atliekamas rašytinio proceso tvarka, Šalims nedalyvaujant.
12. Šalys pareiškia ir garantuoja, kad ši Taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeidžia jokių žinomų Šalių, trečiųjų asmenų ar viešųjų interesų.
13. Šalys patvirtina, kad šios Taikos sutarties sąlygos yra sąžiningos, atitinka Šalių valią ir interesus, Šalių yra tinkamai suprastos.
14. Kiekviena iš Šalių turi visišką teisę ir visus įgaliojimus sudaryti Taikos sutartį bei vykdyti šia Taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus pagal taikytinus įstatymus ir kitus teisės aktus bei Šalims taikomus steigimo dokumentus.
15. Šalys patvirtina, kad joms yra žinomos ir suprantamos teisinės Taikos sutarties sudarymo pasekmės ir reikšmė, kuri yra apibūdinta Civilinio kodekso 6.985 str. ir ABTĮ 51, 103, 104 str. Šalys pareiškia ir garantuoja, kad Šalims yra visiškai žinoma, kad teismo patvirtinta Taikos sutartis turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas. Patvirtinus Taikos sutartį ir nutraukus Administracinę bylą, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.
16. Ši Taikos sutartis įsigalioja nuo ją patvirtinančios teismo nutarties įsigaliojimo momento.
17. Ši Taikos sutartis pasirašoma kvalifikuotais elektroniniais parašais ir kiekviena tinkamai pasirašytos sutarties kopija turi vienodą teisinę galią.“
Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendimą ir nutraukti administracinę bylą pagal pareiškėjų V. K. ir uždarosios akcinės bendrovės „Pervesk“ skundus atsakovui Lietuvos bankui dėl nutarimo panaikinimo.
Grąžinti pareiškėjui V. K. 17 Eur (septyniolika eurų) sumokėto žyminio mokesčio.
Grąžinti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Pervesk” 17 Eur (septyniolika eurų) sumokėto žyminio mokesčio.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Rytis Krasauskas
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Skirgailė Žalimienė