Pranešėja R. Cemnolonskienė Baudžiamoji
byla Nr. 1A-200-81/2011
Teisėjas J.Kvaselytė Proceso
Nr.1-03-1-00515-2010-9;
Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.3.1.
(S)

KAUNO APYGARDOS
TEISMAS
N U O S P R E N D
I S
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. kovo 8 d.
Kaunas
Kauno
apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Kęstučio
Dargužio, Evaldo Gražio, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei
Rimai Žaltauskiatei, nuteistojo M. T. gynėjui advokatui
Algiui Girdučiui Šalavkai, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo
baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. T. apeliacinį
skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo M. T. nuteistas už nusikaltimo,
numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –LR BK) 286
str. padarymą laisvės atėmimo bausme 2 (dviems) metams 4 (keturiems) mėnesiams;
už nusikaltimo, numatyto LR BK 138 str. 2 d. 10 p.padarymą – laisvės atėmimo
bausme 3 (trims) metams 3 (trims) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1,2d.,
5 d. 1 p., bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant
švelnesnę bausmę ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 (trims) metams
3 (trims) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1,3 d. prie šiuo nuosprendžiu
skirtos bausmės iš dalies pridėta Telšių rajono apylinkės teismo 2010-05-31
nuosprendžiu paskirtos, subendrintos su Telšių rajono apylinkės teismo
2010-03-03 nutartimi subendrintos bausmės, kuria subendrintos bausmės pagal Telšių
rajono apylinkės teismo 2009-06-22 ir 2009-08-25 nuosprendžius, neatliktos
laisvės atėmimo bausmės dalis bei Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010-10-20
nuosprendžiu paskirta ir neatlikta arešto bausmė (vadovaujantis LR BK 65 str. 1
d. 1 p. a papunkčiu 30 parų arešto pakeičiant į 30 dienų laisvės atėmimo) bei
skirta galutinė bausmė– laisvės atėmimas 4(keturiems) metams. Į bausmės laiką
įskaičiuotas laikas išbūtas suėmime nuo 2010-08-25 iki 2010-12-23.
Iš M. T. Valstybinei ligonių kasai priteista 2940,67 (du
tūkstančiai devyni šimtai keturiasdešimt litų šešiasdešimt septyni centai) už R. R. gydymą; R. R. priteista 1645,38 lt
(vienas tūkstantis šeši šimtai keturiasdešimt penki litai trisdešimt aštuoni
centai) turtinės žalos atlyginimui ir 16 000,00 lt (šešiolika tūkstančių litų)
neturtinės žalos atlyginimui.
Šiuo
nuosprendžiu taip pat nuteistas M. P., tačiau jo atžvilgiu
nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas.
Teisėjų
kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a
t ė :
M. T. dėl nusikaltimo, numatyto LR
BK 286 str. ir LR BK 138 str. 2 d. 10 p. nuteistas už tai, kad jis ir M. P., atlikdami laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini)pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), 2010 m. rugpjūčio 12 d. apie 1655 val., veikdami bendrininkų grupe, (duomenys neskelbtini) pataisos namų 3-ojo kontrolės praleidimo punkto koridoriuje, panaudodami fizinį smurtą,
pasipriešino valstybės tarnautojui – įėję be leidimo į 3-ąjį kontrolės praleidimo punktą, nevykdė teisėto (duomenys neskelbtini)pataisos
namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojo nukentėjusiojo R. R. reikalavimo
grįžti atgal į lokalinį sektorių, kaltinamasis M. T. tyčia
vieną kartą sudavė kumščiu pareigūnui nukentėjusiajam
R. R. į veidą, dėl ko pareigūnas parvirto, ? taip M. T. nukentėjusiajam R. R. sukėlė
fizinį skausmą ir padarė pjautines žaizdas dešinės akies viršutiniame voke,
dešinės akies perforuojančią skleros
pjautinę žaizdą su kraujo išsiliejimu į akies obuolio terpes, dėl ko
nukentėjusiojo R. R. sveikata buvo sutrikdytą nesunkiai, o
M. P., pritardamas kaltinamojo M. T. nusikalstamiems
veiksmams, tyčia vieną kartą įspyrė po M. T. smūgio
parvirtusiam pareigūnui nukentėjusiajam R. R. į
pilvą, ? taip kaltinamasis M. P. nukentėjusiajam
R. R. sukėlė fizinį skausmą ir padarė priekinės
pilvo sienelės sumušimą, dėl ko
nukentėjusiojo R. R. sveikata buvo sutrikdyta nežymiai.
Nuteistasis M. T. apeliaciniu skundu prašo išteisinti dėl LR BK 286 str.
numatytos veikos ir sušvelninti skirtą bausmę. Jis nurodo, kad paskirtoji
bausmė pernelyg griežta, pasipriešinimo tarnautojui nepadarė. Apelianto manymu
teismas neatsižvelgė į tai, kad pareigūnas yra nukentėjęs ir apeliantą galėjo apkalbėti
iš keršto. Nuteistasis teigia, jog pareigūnas nuteistajam neištarė nė žodžio
prieš tai, kai jis trenkė nukentėjusiajam ne dėl to, kad pastarasis būtų davęs kokius
nors nurodymus, o iš pykčio dėl prieš tai patirtų neteisėtų pareigūno veiksmų. Tiek
ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme nebuvo atsižvelgta į
tai, jog nuteistasis teigė, jog visas įvykio aplinkybes matė kitas nuteistasis,
kurio duomenų apeliantas nežinąs. Taip pat nuteistasis teigia, jog teismas
nepagrįstai nenustatė atsakomybę švelninančių aplinkybių, nors jis savo kaltę
pripažino pilnai, nuoširdžiai gailisi, visiškai sutinka su pareikštu ieškiniu
dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Teismas neatsižvelgė į tai, kad
nuteistais pasižadėjo grįžęs iš laisvės atėmimo vietos dirbti, kad galėtų atlyginti
žalą, taip pat neatsižvelgė į tai, kad jis padėjo atskleisti nusikaltimą,
kitą asmenį, taip pat padariusį nusikalstamą veiką.
Kolegija,
išklausiusi teisėjos pranešimą, proceso dalyvių nuomones: nuteistojo gynėjo,
prašiusio apeliacinį skundą dėl jame išdėstytų motyvų patenkinti, prokurorės,
prašiusios skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas turi būti
atmestas.
Nuteistasis
iš esmės nesutinka su teismo ištirtų įrodymų vertinimu. Nuteistojo skundo
argumentai dėl neteisingai įvertintų įrodymų, pripažįstant jį kaltu pasipriešinus
pareigūnui nepagrįsti ir yra atmetami.
Vadovaujantis
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso(toliau -LR BPK) 305 str. 1 d.
2 p. nuostatomis teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami
remiantis LR BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje
nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą,
pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu,
vadovaudamiesi įstatymu.
Išnagrinėjusi
baudžiamąją bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios
instancijos teismas šių taisyklių nepažeidė.
M. T. kaltę padarius LR BK 286 str. numatytą nusikalstamą
veiką teismas grindė nukentėjusiojo R. R. parodymais bei
rašytiniais įrodymais, kurie išnagrinėti ir ištirti teisiamajame posėdyje.
Nors nuteistasis neigia, jog jis trenkė pareigūnui R. R. iš
pykčio, tačiau ne dėl to, jog pastarais būtų liepęs, davęs kokį nors nurodymą.
Šių aplinkybių nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys, išskyrus M.
P. parodymus, kuriuos teismas pagrįstai vertino kritiškai, nes jų
nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys. Be to, M. P. veikė
kartu su nuteistuoju M. T., jie abu vartojo fizinį smurtą
nukentėjusiojo R. R. atžvilgiu, abu ėjo aiškintis dėl tam
tikrų dalykų. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios parodytų, jog nukentėjusysis
R. R. būtų turėjęs pagrindą apkalbėti M.
T.. Pats M. T. pirmosios instancijos teisme pripažino,
jog jam įvykio dieną apsipirkti neleido ne šis pareigūnas. Netikėti R. R. parodymais teismas neturėjo pagrindo, nes jo parodymai
išsamūs, detalūs ir nekito viso baudžiamojo proceso metu, dėl visų kitų įvykio
aplinkybių nukentėjusiojo parodymai atitinka arba yra patvirtinami kitais
rašytinais bylos duomenimis ir tai duoda pagrindą šio nukentėjusiojo parodymus
laikyti patikimais. Be to, iš (duomenys
neskelbtini) pataisos namų priežiūros žiniaraščio ir iš pareigūnų,
atsakingų už konkrečius objektus, sąrašo matyt, jog R. R. buvo
pataisos įstaigos priežiūros nuo 2010-08-12 d. 8 val. iki 2010-08-13 d. 8 val.
prižiūrėtojų sudėtyje. R. R. buvo atsakingas už 3-iąjį
kontrolės praleidimo punktą. Tai patvirtina R. R. parodymus,
jog įvykio dieną 2010-08-12 po pietų dirbo 3-iajame kontrolės praleidimo
punkte, išgirdo vartų girgždesį, todėl išėjo į koridorių pasižiūrėti ir
pamatė ateinančius du nuteistuosius, tam tarpe ir M. T..
Pareigūnas parodė, jog jis nustebo, nes tik jis galįs atidaryti vartus ir jų
paklausė:- „kur einat, stokit, grįžkit atgal“, bet nuteistasis M.
T. trenkė kumščiu į veidą, o, nukentėjusiajam parkritus, kitas nuteistasis
spyrė į pilvą. Atsižvelgiant į tai, jog R. R. parodymai
nuoseklūs, išsamūs, neprieštarauja aptarties rašytiniams įrodymams, teismas
pagrįstai jais vadovavosi nustatydamas faktines bylos aplinkybes ir laikė juos
patikimais, o M. T. parodymus, kad trenkė pareigūnui iš
pykčio, pagrįstai vertino kaip nepagrįstus jokiais kitais patikimais bylos
duomenimis. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai
nustatė, jog M. T. pasipriešino pataisos įstaigos
pareigūnui, jo teisėtiems reikalavimams, panaudodamas fizinį smurtą, t.y. vieną
kartą smogdamas kumščiu į veidą dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo
R. R. sveikata. Dėl šių aplinkybių nuteistojo veika numatyta
LR BK 286 str. bei LR BK 138 str. 2 d. 10 p. kvalifikuota teisingai.
Bausmė M. T. skirta teisinga.
Skirdamas bausmes
teismas bausmių skyrimo taisyklių nepažeidė, atsižvelgė į tai, kad padarytos
dvi tyčinės nusikalstamos veikos, viena iš kurių priskiriama nesunkių
nusikaltimų kategorijai, kita- apysunkių nusikaltimų kategorijai. Teismas taip
pat tinkamai įvertino ir nuteistojo asmenybę bei pavojingumą
charakterizuojančias aplinkybes, o būtent tai, kad M. T. anksčiau
teistas šešis kartus, naujas nusikalstamas veikas padarė atlikdamas laisvės
atėmimo bausmę, pataisos namų administracijos charakterizuojamas kaip
netinkamai atliekantis laisvės atėmimo bausmę, per bausmės atlikimo laikotarpį
neskatintas, aštuonis kartus baustas 2010 metais. Šių aplinkybių visuma rodo
didesnį tiek konkrečių nuteistojo padarytų veikų tiek ir jo paties pavojingumą
ir kartu duoda pagrindą skirti ne tik griežtą laisvės atėmimo bausmę, tačiau ir
didesnę nei straipsnių sankcijose numatyti šios bausmės vidurkiai. Teisėjų
kolegija taip pat konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo
prisipažinimo nelaikė atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes M.
T. nepripažino visų teismo įrodytų faktinių aplinkybių, o būtent to, kad
jis fizinį smurtą panaudojo pasipriešindamas pareigūno reikalavimams, t.y.
nepaklusdamas R. R. nurodymui sustoti, grįžti atgal, todėl
toks prisipažinimas negali būti laikomas atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Be
to, pagrįstai atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, jog M. T. nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų
grupe.
LR
BK 61 str. 1 ir 2 d. nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia
į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę
sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę
sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas,
įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes,
jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas LR BK 54 str. 2 d.
nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį,
taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
Atsižvelgiant į
aukščiau aptartas aplinkybes, į tai, kad nuteistojo asmenybė charakterizuojama
neigiamai, kaip pavojinga asmenybė, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta,
nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, teisėjų kolegijos nuomone
nuteistajam M. T. pagrįstai skirtos laisvės atėmimo
bausmės savo dydžiais didesnės nei straipsnių (LR BK 286 str. ir 138 str. 2d.
10 p.)sankcijose numatyti jų vidurkiai. Paskirtosios bausmės atitinka tiek nuteistojo,
tiek ir jo padarytų veikų pavojingumą ir yra būtinos pasiekti LR BK 41 str.
numatytus tikslus.
Kadangi nuteistojo M. T. padarytos veikos sudaro nusikalstamų veikų idealią
sutaptį, nes padarytos dvi veikos vienu metu, tais pačiais veiksmais, veikiant
vieninga tyčia, buvo pasikėsinta į skirtingus baudžiamojo įstatymo saugomus teisinius
gėrius, M. T. paskirtos bausmės pagrįstai vadovaujantis LR
BK 63 str. 5 d. 1 p. subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnę.
Pirmosios instancijos teismas
teisingai paskyrė bausmes už atskiras nusikalstamas veikas bei paskirtąsias
bausmes pagrįstai subendrino apėmimo būdu, tačiau nepagrįstai subendrintą
bausmę LR BK 64 str. pagrindu subendrino su 2010-10-12 Šiaulių rajono apylinkės
teismo nuosprendžiu skirta bausme, nes veikos, už kurias apeliantas nuteistas
skundžiamu nuosprendžiu padarytos ne po minėto nuosprendžio priėmimo, o prieš
jį, t.y. 2010 m. rugpjūčio 12 dieną, todėl skundžiamu nuosprendžiu ir Šiaulių
rajono apylinkės teismo 2010-10-20 nuosprendžius skirtos bausmės turi būti
bendrinamos LR BK 63 str. 2, 5d. 2p., 9 d. numatyta tvarka, griežtesne bausme
apimant švelnesnę- Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 20 d. nuosprendžiu skirtą bausmę, nes padarytos veikos labai skiriasi pagal savo
pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms.
Nuosprendis keistinas
dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo subendrinant bausmes (LR BPK
328 str. 1p.)
Vadovaudamasi LR BPK
326 str. 2 d. 2 p., kolegija
n u s p r e n d ž i a :
-nuteistojo M. T. apeliacinį skundą atmesti;
-Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nuosprendį pakeisti;
-panaikinti nuosprendžio dalį, kuria M. T. šiuo
nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su ankstesniais nuosprendžiais.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu skirtą subendrintą bausmę laisvės atėmimą 3 (trims) metams 3
(trims) mėnesiams vadovaujantis LR BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p., 9 d. subendrinti
su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 20 d. nuosprendžiu skirta bausme už LR BK 22 str. 1d. 259 str. 2d. - 30 parų arešto, griežtesne bausme
apimant švelnesnę ir skirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą 3 (trims) metams
3 (trims) mėnesiams. Šią bausmę vadovaujantis LR B 64 str. 1, 3 d. subendrinti su
Telšių rajono apylinkės teismo 2010-05-31 nuosprendžiu skirta galutine
subendrinta neatlikta bausme iš dalies jas sudedant, t.y. prie griežtesnės
bausmės 3 (trijų) metų 3(trijų) mėnesių laisvės atėmimo pridedant 2010-05-31 Telšių
rajono apylinkės teismo nuosprendžiu skirtos neatliktos bausmės dalį ir skirti galutinę
subendrintą bausmę laisvės atėmimą 4 (keturiems) metams. Į bausmės laiką įskaičiuoti
bausmę, atliktą pagal Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 20 d. nuosprendį ir suėmime išbūtą laiką nuo 2010-08-28 iki 2010-12-23 d.
Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti.
Kolegijos pirmininkė teisėja Regina
Cemnolonskienė
Teisėjai: Kęstutis
Dargužis
Evaldas
Gražys