Baudžiamoji byla 1A-879-354/2014

                                                                                                 Proceso Nr. 1-96-1-01055-2013-4

                                                                                                 Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

                                                                                                 1.1.4; 1.1.8; 1.2.9; 2.4.        

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. spalio 28 d.

Šiauliai      

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

teisėjų Raimundo Jurgaičio, Virginijos Žindulienės,

sekretoriaujant Renatai Kovierei,

dalyvaujant prokurorei Irenai Zgierskytei-Strumilaitei,   

gynėjui advokatui Mindaugui Jonaičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. liepos 11 d. nuosprendžio, kuriuo D. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 164 str. ir nuteistas laisvės atėmimu 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 641 (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-499 redakcija, įsigaliojusi nuo 2013 m. liepos 13 d.) paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. D. paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. paskirta bausmė D. D. subendrinta su 2013 m. balandžio 4 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės laisvės atėmimo bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, ir D. D. paskirtas laisvės atėmimą 2 metams 3 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose ir bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2014 m. liepos 11 d.

Į bausmės laiką D. D. visiškai įskaitytas pagal 2013 m. balandžio 4 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendį atliktas bausmės laikas.  

Kolegija

n u s t a t ė:

D. D. nuteistas už tai, kad 2009 m. balandžio 8 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo įsakymu priteisus lėšas sūnaus M. D., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui nuo 2009 m. balandžio 4 d. mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis 350 litų kas mėnesį iki jo pilnametystės, žinodamas, kad privalo mokėti lėšas vaikui išlaikyti, vengė pareigos pagal teismo sprendimą mokėti lėšas vaikui išlaikyti, o būtent: turėdamas galimybę, nemokėjo teismo nustatytų periodinių išmokų laikotarpiais nuo 2009 m. spalio 30 d. iki 2010 m. balandžio 9 d. ir nuo 2012 m. vasario 23 d. iki 2012 m. rugsėjo 2 d. visiškai nemokėdamas bei iš UAB „E“ 2012 m. rugsėjo 14 d. gautų pajamų, dėl ko susidarė 20346,00 litų įsiskolinimas.

              Apeliaciniu skundu nuteistasis D. D. prašo panaikinti jam BK 27 str. taikymą ir jo bausmės laiką skaičiuoti ne nuo 2014 m. liepos 11 d., o nuo sulaikymo dienos, t. y. nuo 2012 m. lapkričio 27 d., arba įskaityti visą bausmės laiką nuo sulaikymo dienos.

              Skunde apeliantas teigia, kad pripažįsta padaręs jam inkriminuotą veiką ir labai gailisi, pasižada daugiau nenusikalsti. Nurodo, kad nori bendrauti su sūnumi ir jam padėti, tačiau negali to padaryti dėl savo sunkios finansinės būklės. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu paskirtos bausmės laiką pradėti skaičiuoti nuo 2014 m. liepos 11 d. ir į bausmės laiką įskaičiuoti laiką tik nuo 2013 m. balandžio 4 d. Pažymi, kad jis bausmę atlieka nuo 2012 m. lapkričio 27 d.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo D. D. gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą, o prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, D. D. pripažino kaltu įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 str. Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija teismo nustatytų faktinių aplinkybių, jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau D. D. ginčija BK 27 str. taikymą jo atžvilgiu ir nesutinka su laisvės atėmimo bausmės pradžios nustatymu. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 str. 3 d.).

Pagal BK 27 str. 1 d. nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo laikomas recidyvistu. Sprendžiant nusikaltimų recidyvo klausimą būtina nustatyti, ar nuteistasis tyčinį nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė nepasibaigus baudžiamajame įstatyme nustatytam teistumo terminui (BK 97 str.).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad D. D. padarė naują BK 164 str. numatytą tyčinį nesunkų nusikaltimą būdamas teistas, teistumui neišnykus. Surinkti bylos duomenys rodo, kad D. D., būdamas teistas už BK 138 str. 1 d. numatytą veiką pagal 2007 m. balandžio 18 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendį 1 metams ir teistumui neišnykus padarė kitą nusikalstamą veiką, t. y. nuo 2009 m. spalio 30 d. iki 2010 m. balandžio 9 d. vengė pareigos išlaikyti vaiką. Be to, būdamas teistas už BK 178 str. 2 d. ir 138 str. l d. numatytų veikų padarymą pagal 2012 m. kovo 27 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu vengė išlaikyti vaiką nuo 2012 m. vasario 23 d. iki 2012 m. rugsėjo 2 dienos, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 164 str. Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad remiantis BK 27 str. 1 d. D. D. yra laikomas recidyvistu, ir, remdamasis BK 56 str., kuris nustato bausmės skyrimo recidyvistui taisykles, už padarytą nusikaltimą jam paskyrė laisvės atėmimo bausmę. Esant tokioms aplinkybėms apelianto prašymas panaikinti BK 27 str. taikymą yra nepagrįstas.

Apeliantas taip pat ginčija jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės pradžios skaičiavimą, teigdamas, kad bausmė jam turėtų būti pradėta skaičiuoti ne nuo 2014 m. liepos 11 d., o nuo jo sulaikymo dienos, t. y. nuo 2012 m. lapkričio 27 d. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas į jam paskirtos bausmės laiką turėjo įskaityti visą laiką nuo jo sulaikymo dienos.

Remdamasis byloje surinktais duomenimis, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog tai, kad D. D. padarė BK 164 str. numatytą nusikalstamą veiką, paaiškėjo po 2013 m. balandžio 4 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžio priėmimo. Bausmės skyrimo taisykles, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą, reglamentuoja BK 63 str. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, jei padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Minėto straipsnio 4 dalis nustato, kad, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės. Remiantis šio straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką turi būti įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.

Vadovaudamasis minėtomis BK 63 str. nuostatomis, pirmos instancijos teismas D. D. paskirtą laisvės atėmimo bausmę subendrino su 2013 m. balandžio 4 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės laisvės atėmimo bausmės, paskirtos 2013 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu, pridėdamas švelnesnės bausmės, paskirtos skundžiamu nuosprendžiu, dalį, ir teisingai taikydamas BK 63 str. 9 d. nuostatas į nuteistajam D. D. nustatytos galutinės bausmės laiką įskaitė pagal ankstesnį (2013 m. balandžio 4 d.) nuosprendį atliktą bausmę, į kurią jau buvo įskaitytas ir jo sulaikymo laikas nuo 2012 m. lapkričio 27 d. Atkreipiamas dėmesys, jog apeliantas neteisingai supranta skundžiamą nuosprendį, teigdamas, jog teismas jam į bausmės laiką įskaitė ankstesniu nuosprendžiu atliktą bausmę tik nuo 2013 m. balandžio 4 d. Esant tokioms aplinkybėms skaičiuoti skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės pradžią nuo apelianto nurodomos datos (2012 m. lapkričio 27 d.) nėra pagrindo, kadangi tokiu atveju tas pats laikotarpis būtų įskaitytas į bausmės laiką du kartus. 

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį D. D. baudžiamojoje byloje, teisingai taikė BK 27 str. ir BK 63 str. nuostatas, todėl tenkinti nuteistojo D. D. apeliacinį skundą nėra teisinio pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p. teisėjų kolegija

n u t a r i a:

              nuteistojo D. D. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė                                                                                                               Nijolė Matuzevičienė

Teisėjai                                                                                                                 Raimundas Jurgaitis

                                                                                                                         Virginija Žindulienė