Civilinė byla Nr. e2-13386-1080/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08390-2021-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.1.;
2.6.20.4.; 2.1.2.1.; 2.6.9.2.; 3.2.6.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. rugsėjo 6 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dovilė Sadauskaitė,
sekretoriaujant Svetlanai Žurienei, Rasai Medveckajai,
dalyvaujant ieškovės atstovams M. M. ir advokatei Laurai Timinskaitei,
atsakovės atstovams V. Š. ir advokatui Nerijui Katiliui,
liudytojams D. S., D. N., T. R.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Požeminės sistemos“ ieškinį atsakovei mažajai bendrijai ,,IT paslaugos ir sprendimai“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo byloje – bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Grundolita“.
Teismas
n u s t a t ė:
1. Ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą atsakovei, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 2471,02 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad šalys 2018-06-01 pasirašė IT paslaugų sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo atlikti techninės ir programinės įrangos bei kompiuterinių tinklų techninę priežiūrą, remontą ir administravimą. Šalys sutarė, kad už suteiktas atsakovės paslaugas bus apmokama per 30 dienų nuo sąskaitos faktūros išrašymo dienos. Paslaugų kaina 193,60 Eur su PVM per mėnesį. Numatė, kad paslaugų gavėjui sutartyje nustatytu terminu neatsiskaičius su paslaugų tiekėju, privalo mokėti 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą kalendorinę dieną. Ieškovė už jai suteiktas paslaugas atsiskaitė ir jokių skolų atsakovei neturėjo. 2020-12-14 ir 2020-12-17 ieškovė gavo atsakovės pranešimus, kuriais prašoma ieškovę apmokėti už BUAB „Grundolita“ įsiskolinimą atsakovei. Įsiskolinimo suma 907,50 Eur. 2020-12-18 atsakovė elektroniniu laišku informavo BUAB „Grundolita“ bankroto administratorių ir ieškovę, jog 2018-06-01 pasirašytą sutartį laiko nutraukta ir artimiausiu laiku visos teiktos paslaugos bus išjungtos, duomenys ištrinti be galimybės atstatyti bei nurodė apmokėti prikabintą sąskaitą. 2020-12-18 atsakovė atsiuntė išankstinę sąskaitą ieškovei 968 Eur su PVM už „Kompiuterių priežiūra ir serverių resursų nuomą už 2020-09, 2020-10, 2020-11, 2020-12, tačiau šios sumos priskirtos už BUAB „Grundolita“ suteiktas paslaugas, todėl sąskaita ieškovei išrašyta ir pateikta nepagrįstai. Pažymi, kad ieškovė ir BUAB „Grundolita“ neturi sudarę jokių susitarimų dėl apmokėjimo atsakovei už BUAB „Grundolita“, todėl atsakovė neturėjo jokio teisinio pagrindo reikalauti sumokėti už BUAB „Grundolita“. Ieškovei nežinomi, kokie susitarimai sudaryti tarp atsakovės ir BUAB „Grundolita“, todėl negali prisiimti atsakomybės ir įsipareigojimų. Atkreipia dėmesį, kad BUAB „Grundolita“ bankroto byloje yra įtrauktas atsakovės 605 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas.
3. Teigia, kad ieškovė nesutiko apmokėti atsakovės pateiktos sąskaitos, nes teisiniai santykiai tarp šalių yra atsiradę 2018-06-01 IT paslaugų sutarties pagrindu. 2020-12-22 atsakovė be jokio perspėjimo ir jokios priežasties ieškovei sustabdė visas teikiamas paslaugas, nors ieškovė neturėjo jokių įsiskolinimų. 2020-12-22 nuo ryto ieškovės administracijos darbuotojai negalėjo prisijungti prie darbinių kompiuterių ir atlikti darbinių funkcijų, įmonė buvo neveiksni, visi 10 darbuotojų buvo prastovoje. Dėl priverstinės prastovos ieškovės patirtos išlaidos sudaro 846,62 Eur (darbo užmokesčio nuostoliai 761,77 Eur, administracinių kaštų nuostoliai 84,85 Eur). 2020-12-22 atsakovė pateikė ieškovei sąskaitą 968 Eur su PVM. Ieškovė pateikė pretenziją atsakovei dėl nepagrįstai ir neteisėtai sustabdytų paslaugų. Kadangi įmonės veikla nuo 2020-12-22 buvo visiškai paraližuota, negalima buvo prisijungti prie kompiuterių ir sistemų, atsakovė neteisėtai, šantažo būdu reikalavo sumokėti BUAB „Grundolita“ įsiskolinimą, todėl ieškovė norėdama vykdyti įmonės veiklą bei siekdama išvengti nuostolių ar juos sumažinti, buvo priversta sumokėti reikalaujamą 968 Eur, nors tam nebuvo teisinio pagrindo (mokėjimas atliktas 2020-12-22 8:13 val., tačiau paslaugų teikimas atnaujintas tik 2020-12-22 11:30 val.). Atsakovė tyčia sukūrė tokią situaciją, kad gauti iš ieškovės sumas, kurios turėjo būti gautos iš BUAB „Grundolita“, taigi įgijo tai, ko neturėjo įgyti. Egzistuoja visos būtinosios sąlygos pripažinti, kad atsakovė nepagrįstai praturtėjo 968 Eur, kuri įgyta neteisėtai, šantažo būdu, esant jokio sandorio, todėl atsakovė privalo grąžinti šią sumą. Net ir sumokėjus atsakovei nepagrįstai reikalaujamas sumas, atsakovė toliau netinkamai teikė paslaugas (neveikdavo el.paštas, nebuvo galima prisijungti prie duomenų), taip pat buvo prašoma iš anksto apmokėti sąskaitas, kurių mokėjimo terminai nebuvo suėję, specialiai buvo daromi kiti trukdžiai, siekiant pasipelnyti ieškovės sąskaita. Atsakovė ir toliau grasino, jog iš karto neapmokėjus sąskaitų bus vėl nutrauktas paslaugų tiekimas. Tapo akivaizdu, kad tolimesni santykiai negalimi, todėl ieškovė vadovaudamasi sutarties nuostatomis informavo atsakovę apie sutarties nutraukimą ir prašė perduoti visus duomenis ir sukauptą informaciją T. R.. Ieškovės įgalioto atstovo T. R. kaštai IT ūkio perėmimo klausimais sudaro 850 Eur, kurie būtų buvę nepatirti, jeigu atsakovė geranoriškai būtų perdavusi informaciją bei ieškovės duomenis. Atsakovė perdavė visus duomenis bei prisijungimus 2021-02-01. 2021-01-31 sutartis nutraukta, iki sutarties nutraukimo atsakovė išrašė sąskaitą 193,60 Eur sumai, kurią ieškovė 2021-02-01 įskaitė ir apie tai informavo atsakovę. Ieškovė sąskaitas apmokėdavo tinkamai, o tuo atveju jei būtų nustatyti apmokėjimo terminų pažeidimai atsakovė turi teisę skaičiuoti delspinigius ir negali sustabdyti savo įsipareigojimų vykdymo. Sutartis nenumato vienašališkai atsisakyti teikti paslaugas. Ieškovė mano, kad atsakovė netinkamai vykdė sutartį, nepagrįstai nutraukė paslaugų teikimą, piktnaudžiavo savo teisėmis, todėl ieškovė patyrė nuostolius, kuriuos sudaro 968 Eur pervesta suma Už BUAB „Grundolita“, dėl priverstinės prastovos patirtos ieškovės išlaidos 846,62 Eur, 850 Eur T. R. kaštai IT ūkio perėmimo klausimais, atėmus atliktą įskaitymą (193,60 Eur).
4. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
5. Nurodė, kad 968 Eur sumai ieškovei buvo suteiktos paslaugos ir po to, kai buvo apmokėta išankstinė sąskaita, suteiktų paslaugų apimtyje buvo išrašyta 2020-12-22 sąskaita. Ieškovė ieškinyje painioja dvejopo pobūdžio paslaugas, t.y. paslaugas, teiktas pagal sutartį ir papildomai suteiktas paslaugas, kurios neįėjo į sutarties apimtį. Pagal sutartį teikiamų paslaugų apimtis nurodyta sutarties priede. Tam, kad būtų tenkinami ieškovės poreikiai, sutarties apimties nepakako, todėl šalių sutarimu buvo teikiamos papildomos paslaugos, už kurias buvo atsiskaitoma papildomai atsakovės pateikiamas sąskaitas, o 2020 metais pagal išankstines sąskaitas. Pažymi, kad ieškovei papildomų paslaugų poreikis atsirado 2019 metais, kai ieškovė išplėtė IT technikos bazę, perimdama iš trečiojo asmens kompiuterinę techniką, kurios tinkamam funkcionavimui ir patarnavimui neatsiejamai buvo reikalingos atsakovės teikiamos IT paslaugos. Tokiu būdu ieškovė tapo realiuoju paslaugų, teikiamų pagal 2018-06-01 IT paslaugų sutartį, sudarytą tarp atsakovės ir trečiojo asmens, gavėju. Pažymi, kad tarp šalių buvo sudarytas žodinis susitarimas, kad už paslaugas pagal faktą teikiamas ieškovei, su atsakove atsiskaitys būtent ieškovė, tikrasis naudos gavėjas. Atsakovės ieškovei papildomai suteiktos paslaugos neapsiribojo vien tik 2020-12-22 išrašyta sąskaita ginčo sumai 968 Eur. Atsakovės išrašomos sąskaitos apmokėjimui ieškovei buvo teikiamos nuo 2019 metų, kurias ieškovė apmokėdavo ir jų apmokėjimo neginčija, ką patvirtina pridedami įrodymai. Ginčas dėl 968 Eur už atsakovės ieškovei suteiktas papildomas paslaugas kilo po to, kai 2020-09-22 ieškovės vadovu apskirtas M. M., kuriam nepriimtina tarp atsakovės ir ieškovės susistovėjusi papildomų paslaugų teikimo ir atsiskaitymo už jas praktika ir dėl to ieškovė bando išvengti prievolės atsikaityti už iš anksto sutartas paslaugas, kuriu rezultatu ieškovė naudojasi.
6. Pažymi, kad tai pačiai vieno mėnesio kompiuterių priežiūros ir serverių resursų nuomos paslaugų sumai, t.y. 242 Eur, atsakovė išrašė ir pateikė ieškovei apmokėti 2020-12-29 išankstinę sąskaitą, kurią ieškovė apmokėjo, įsitraukė į savo apskaitą ir šio sumos bei paslaugų suteikimo fakto neginčija. Ieškovės vadovo pasikeitimas niekaip negali įtakoti ieškovės prisiimtų įsipareigojimų atsiskaityti už tinkamai suteiktas papildomas kompiuterių priežiūros ir serverių resursų nuomos paslaugas, vykdymo.
7. Taip pat nurodo, kad sutarties galiojimo laikotarpiu paslaugų teikimas pagal sutartį ieškovei nebuvo nutrauktas. Laiku, kai buvo sustabdytas papildomų paslaugų – prieigos prie virtualaus serverio resursų teikimas (su padarytomis išimtimis), ieškovės darbuotojai turėjo visas galimybes naudotis el.paštu, daryti pavedimus, o prieiga prie el.pašto bei buhalterinės apskaitos programos, interneto, serverių buvo prieinama. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad sutartis nebuvo tinkamai vykdoma. Kadangi į atsakovės pasiteiravimą ieškovės atsakė „su Grundolita daryk ką tu nori daryti“, atsakovei tapo aišku, kad ieškovė nepageidauja, kad papildomos paslaugos atsakovės būtų teikiamos, todėl 2020-12-22 sustabdė papildomų paslaugų teikimą ieškovei. Paslaugų teikimas ieškovei sustabdytas vadovaujantis CK 6.207 straipsnio 2 dalimi, o taip pat ir ieškovės išreikšta pozicija, kad papildomų paslaugų ji atsisako. Todėl negali būti tenkinamas reikalavimas atlyginti nuostolius dėl tariamai nepagrįsto paslaugų teikimo nutraukimo (sustabdymo), kadangi atsakovės kaltės dėl paslaugų teikimo sustabdymo nėra. Ieškovė pažeidė savo prievolę atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Taip pat nurodė, kad atsakovė savo finansinio reikalavimo trečiojo asmens nemokumo administratoriui nepareiškė ir atsakovės finansinis reikalavimas bankroto procese nebuvo patvirtintas.
8. Atsakovė mano, kad sandoris tarp šalių dėl papildomų paslaugų sudarytas konkliudentiniais veiksmais: atsakovės paslaugos suteiktos tinkamai ir ieškovė už jas atsiskaitė. Sandorio sudarymo faktą patvirtina ir aplinkybė, jog ieškovė neginčija ankstesnių ieškovės atliktų mokėjimų, taip pat 2020-12-31 atlikti 242 Eur mokėjimo už papildomas paslaugas. Todėl neegzistuoja visos būtinosios sąlygos nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti.
9. Ieškovės reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo negali būti tenkinamas, nes nėra civilinės atsakomybės sąlygų. Atsakovė nėra atlikusi neteisėtų veiksmų, sutartis vykdė tinkamai, laiku ir pagal nustatytas sąlygas, tuo tarpu ieškovė prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė, dėl ko atsakovė buvo priversta pasinaudoti CK 6.207 straipsnyje suteikta teise ir sustabdyti savo prievolių vykdymą, kurie nelaikyti neteisėtais veiksmais. Nesant atsakovės neteisėtų veiksmų, reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo yra nepagrįstas.
10. Trečiasis asmuo pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinio tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad trečiojo asmens kreditorių susirinkimo metu nutarta trečiojo asmens bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, o nemokumo administratoriumi paskirti UAB „Draudimo kryptis“. Nemokumo administratoriaus duomenimis, trečiasis asmuo atsakovei buvo skolingas 1660 Eur. Atsakovė buvo informuota apie pradėtą trečiojo asmens bankroto procesą ir finansinių reikalavimų pateikimo tvarką. Atsakovė informavo trečiąjį asmenį apie sudarytos sutarties pasibaigimą. Atsakovė finansinio reikalavimo trečiajam asmeniui nepareiškė, todėl bankroto procese jis nebuvo patvirtintas.
11. Ieškovė pateikė dubliką, atsakovė tripliką, kuriuose palaikė savo reikalavimus.
12. Liudytojas T. R. teismo posėdžio, įvykusio 2021-06-23, metu paliudijo, kad su ieškove turi sutartį dėl tam tikrų darbų atlikimo ir teikia ieškovei paslaugas. Paaiškino, kad pas ieškovę vyko tam tikrų duomenų perdavimas, buvo optimizuoti kaštus IT srityje; pagrindiniai duomenys buvo saugykloje, kurioje saugomi visų kompiuterių duomenis, aktyvi direktorija, fiziniam serveryje, kuris buvo pas paslaugų teikėją; po išankstinių sąskaitų apmokėjimo, buvo suteiktos prisijungimą. Teigė, kad sąskaita išrašytas už valandas ir už fizinius veiksmus, kurie apėmė peržiūrą visų sistemų, interneto, įrenginių, padarė kopiją ir perkėlė į kitą serverį; perkelta gruodžio galą. Paaiškino, kad negavo nei vieno asmeninio darbuotojo failo, negavo duomenų bazių, savo resursais failus atgamino. Paaiškino, kad perimant duomenis nereikėjo kompiuterių remontuoti; nematė prie ieškovės IT sistemos nematė, ar yra prijungta kita IT sistema. Liudytojui nežinoma apie paslaugas teiktas 2020 m. rugsėjo – gruodžio mėnesiais ieškovei; santykių tarp abiejų įmonių nematė.
13. Liudytojas D. S. teismo posėdžio, įvykusio 2021-06-23, metu paliudijo, kad vadovavo ieškovės įmonei, kurią perpirko M. 2018 metais dirbo UAB „Grundolita“ ir UAB „Požeminės sistemos“. Atstovaudamas įmones su atsakove ir su Grundolita serverio sudarė nuomos paslaugų sutartis, viso tinklo aptarnavimo sutartis; vėliau buvo įkurta UAB „Požeminės sistemos“ įmonė, kurioje iškilo klausimas, kad reikia tų pačių paslaugų, todėl kreiptasi į tą pačią įmonę dėl tų pačių paslaugų suteikimo. 2018 m. birželio 1 d. abiejų įmonių savininkai buvo tie patys. Faktiškai UAB „Požeminės sistemos“ diegiamas serverio naudojimas, viso tinklo ir kompiuterių priežiūra. Už kompiuterių ir tinklo priežiūrą atsakovė išstatė sąskaitas UAB „Požeminės sistemos“. UAB „Požeminės sistemos“ teikiamos paslaugos, už kurias ieškovė nemokėjo, tai tokių paslaugų neturi. Taip pat paliudijo, kad ieškovės naujam vadovui buvo išaiškinta, kad yra tiekiamos tos pačios paslaugos tiek UAB „Grundolita“, tiek UAB „Požeminės sistemos“, ir mokamas tiek už UAB „Grundolita“, tiek už UAB „Požeminės sistemos“, o UAB „Grundolita“ atsisakius paslaugų, UAB „Grundolita“ uždarinės, nes priimtas sprendimas, po to reikės tartis dėl paslaugų kainos. Teigė, kad palaipsniui iš UAB „Grundolita“ darbuotojai ir kompiuterinė įranga buvo perkelti į UAB „Požeminės sistemos“, kai kurie darbuotojai, kaip buhalterė, dirbo tiek UAB „Grundolita“, tiek UAB „Požeminės sistemos“ ir vis vien buvo naudojamasi UAB „Grundolita“. Paaiškino, kad jei atskirti, reiktų naujo serverio ir mokėti dvigubą kainą, bet liudytojui vadovaujant abiem įmonės ir tapydamas sutarė taip. UAB „Požeminės sistemos“ naudojo UAB „Grundolita“ transportą ir kaupėsi skola UAB „Grundolita“, todėl UAB „Požeminės sistemos“ moka UAB „Grundolita“ ir padaro užskaitą. M. visa informacija žinoma ir buvo perduota, be to, prieš tai jis atliko įmonės auditą. UAB „Požeminės sistemos“ mokėdavo už UAB „Grundolita“.
14. Liudytojas D. N. teismo posėdžio, įvykusio 2021-06-23, metu paliudijo, kad dirba su šalimis, tarpusavyje sieja darbiniai santykiai. Paaiškino, kad tiek serverio, tiek kompiuterių aptarnavimo paslaugomis naudojosi UAB „Požeminės sistemos“. Serverio vartotojui buvo naudojami tik UAB „Požeminių sistemos“ darbo vietose. M. reikalavimu sustabdyti serverio paslaugas, apmokėjus už paslaugas, funkcionavimo užtikrinimui, kad galėtų funkcionuoti įmonės infrastruktūroje, teko važiuoti pas M. ir tvarkyti, pasiekti ryšį, pajungti prie tinklo nuotoliniais būdais. Teikė aptarnavimo paslaugas apėmė ir kompiuterių ir tinklų ir serverių priežiūra; tiesiogiai bendravo su darbuotojais, atvykstant į vietą ir nuotoliniu būdu; buvo darbų užsakymai, kai sudaryti sąlygas dirbti nuotoliniu būdu, darydavo nuotoliniu būdu, susijungęs su darbuotojais; nėra gavęs pretenzijų iš UAB „Požeminės sistemos“ dėl paslaugų. Iš naujo IT tiekėjo pasidomėjo kokia yra situacija, infrastruktūra, pareikalavo pateikti tik slaptažodžius, kai atsakomybė buvo IT paslaugos ir sprendimai pusėje. Perdavimo metu, iš ieškovo pusės IT specialistas perrėmė slaptažodžius, nuėjo į vietą pasitikrino ir grįžęs pasakė, jog viskas gerai ir galima perimti. Darbuotojams buvo galimybė savarankiškai išsikelti duomenis, juos visą laiką turėjo, prieigą prie dokumentų visada turėjo. M. ir IT specialistas pretenzijų neturėjo.
15. Teismo posėdžio metu šalys ir jų atstovai palaikė savo argumentus ir reikalavimus.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Ieškinys netenkinamas.
16. Iš bylos duomenų nustatyta, jog šalys 2018-06-01 sudarė IT paslaugų sutartį Nr. ITPS-180601/2 (toliau - Sutartis). Sutarties 1.1 punktu šalys sutarė, kad paslaugų tiekėjas (atsakovė) įsipareigoja atlikti techninės ir programinės įrangos bei kompiuterinių tinklų techninę priežiūrą, remontą ir administravimą. Šalys susitarė, kad techninė įranga yra tokie įrengimai, kaip serveriai, personaliniai arba nešiojami kompiuteriai ir prie jų prijungtų įrenginių (monitorius, spausdintuvas, nepertraukiamo maitinimo šaltinis ir panašiai) visuma (Sutarties 1.2 punktas). Teikiamų paslaugų apimtis numatyta Sutarties Priede Nr. 1. Atsakovė ieškovei 2020-12-22 pateikė sąskaitą faktūrą Nr. ITPS00862 968 Eur su PVM už kompiuterių priežiūrą ir serverio resursų nuomą už 2020 metų rugsėjo, spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesius, kurią ieškovė apmokėjo.
17. Ieškovė teigia, kad atsakovė 2020-12-18 atsiuntė išankstinę sąskaitą Nr. ITPS201201 ieškovei 968 Eur už kompiuterių priežiūrą ir serverio resursų nuomą už 2020 metų rugsėjo-gruodžio mėnesius, tačiau pastarosios sumos prieš tai buvo priskiriamos BUAB „Grundolita“ suteiktas paslaugas, dėl ko sąskaita buvo pateikta apmokėjimui nepagrįstai. Ieškovės teigimu, ieškovė ir trečiasis asmuo nėra sudarę jokių susitarimų dėl mokėjimų už trečiajam asmeniui suteiktas paslaugas. Ieškovei nesutikus apmokėti pateiktos sąskaitos, atsakovė ieškovei sustabdė teikiamas paslaugas ir 2020-12-22 pateikė sąskaitą faktūrą Nr. ITPS00862 968 Eur su PVM. Ieškovės nuomone, įmonės veiklą sustabdžius, paslaugų teikimas buvo paraližuotas, ieškovė buvo priversta sumokėti 968 Eur, todėl ši suma įgyta nepagrįstai ir yra grąžintina ieškovei. Atsakovė su tokia argumentacija nesutinka, atskirsdama nurodo, kad atsakovė ieškovei suteikė papildomas paslaugas už 968 Eur pagal tarp šalių sudarytą žodinį susitarimą, pagal kurį už paslaugas pagal faktą teikiamas ieškovei su atsakove atsiskaitys ieškovė, kuri tikroji naudos gavėja. Atsakovė susitarimą dėl papildomų paslaugų teikimo grindžia tarpusavio žodiniu sutarimu, šalių tarpusavio elgesiu.
18. Nustatyta, kad atsakovė elektroniniu 2020-12-14 ir 2020-12-17 informavo ieškovę apie sąskaitų už suteiktas paslaugas apmokėjimą, kurios buvo suteiktos UAB „Grundolita“, viso 907,50 Eur. UAB „Grundolita“ 2020-11-03 kreditorių susirinkime nutarta iškelti bankroto bylą UAB „Grundolita“, nemokumo procesą vykdyti ne teismo tvarka. 2020-12-18 atsakovė informavo BUAB „Grundolita“ nemokumo administratorių ir ieškovę, kad BUAB „Grundolita“ nemokumo administratoriui atsisakius tęsti įsipareigojimus pagal 2018-06-01 IT paslaugų sutartį Nr. ITPS-180601, sutartis yra laikoma nutraukta, teiktos paslaugos bus išjungtos, duomenys ištrinti be galimybės atstatyti; esant suinteresuotumui, prašo apmokėti prikabintą sąskaitą. Šalys neginčijo, kad ieškovei 2020-12-18 buvo pateikta 968 Eur išankstinė sąskaita Nr. ITPS201201 už kompiuterių priežiūrą ir serverio resursų nuomą už 2020 metų rugsėjo- gruodžio mėnesius, sumos priskirtos BUAB „Grundolita“. Taip pat atsakovė ieškovei pateikė 2020-12-22 PVM sąskaitą faktūrą Nr. ITPS00862 968 Eur sumai, kurią ieškovė apmokėjo 2020-12-22.
19. Ieškovės teigimu, apmokėdama atsakovės pateiktą 2020-12-22 PVM sąskaitą faktūrą Nr. ITPS00862 968 Eur, atsakovė šia suma nepagrįstai praturtėjo. Teismo posėdžio, įvykusio 2021-08-20, metu ieškovės atstovė patikslino, jog 968 Eur prašo priteisti kaip nepagrįstai sumokėtą sumą už BUAB „Grundolita“, tai yra ieškovės patirti nuostoliai ir žala bei, mano, jog atsakovė praturtėjo be pagrindo.
20. Remiantis kasacinio teismo praktika, ieškovui teigiant, jog atsakovas gavo lėšas be pagrindo, atsakovas turi įrodyti konkretų turto gavimo pagrindą, o teismas turi kvalifikuoti teisinius santykius ir nustatyti, kokiu pagrindu gautas turtas ir ar kyla prievolė jį grąžinti.
21. Atsakovė laikosi pozicijos, jog šalys žodžiu susitarė dėl papildomų paslaugų teikimo, už kurias buvo atsiskaitoma pagal papildomai teikiamas sąskaitas, o 2020 metais pagal išankstines sąskaitas. Pažymi, kad papildomų paslaugų poreikis ieškovei atsirado 2019 metais, kai ieškovė išplėtė technikos bazę, perimdama iš trečiojo asmens kompiuterinę techniką, kurios tinkamam funkcionavimui ir aptarnavimui neatsiejamai buvo reikalingos atsakovės teikiamos IT paslaugos, dėl ko ieškovė tapo realiuoju paslaugų gavėju. Tuo tarpu ieškovės teigimu, ieškovė sudarė sutartį dėl visos visumos, t.y. dėl viso tinklo, serverių, įrangos, jų priežiūros be administravimo bei pagrįstai tikėjosi, jog paslaugos ir bus suteiktos, o jeigu ir buvo teikiamos paslaugos, tai už jas ir buvo apmokama, sąskaitos buvo išrašomos ieškovei už papildomas paslaugas, nenurodant, jog tai yra UAB „Grundolita“.
22. Byloje nėra ginčo, kad šalys sudarė atlygintinų paslaugų sutartį, kurios pagrindu atsakovė teikė techninės ir programinės įrangos bei kompiuterių tinklų techninę priežiūrą, remontą ir administravimą (išvardinti darbai toliau vadinami „kompiuterinės įrangos priežiūra“) (Sutarties 1.1 punktas). Šalys taip pat sutarė, kad paslaugų gavėjas įsipareigoja paslaugų teikėjui už suteiktas paslaugas, darbo metu panaudotas atsargines dalis ir medžiagas apmokėti per 30 darbo dienų nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos; paslaugų kainos apibrėžtos priede Nr. 1. Sutarties priede Nr. 1 nurodyti paslaugų pavadinimai: serverio resursų nuoma ir virtualių serverių priežiūra (Sutarties 2.1 punktas).
23. CK 6.716 straipsnis, reglamentuojantis paslaugų sutarties sampratą, nustato, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti.
24. Civilinio kodekso XXXV skyrius, reglamentuojantis atlygintinų paslaugų teikimą, įsakmiai nenustato paslaugų sutarties formos, todėl ši sutartis gali būti sudaryta tiek rašytine, tiek žodine forma. Toks aiškinimas atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus išaiškinimus dėl atlygintinų paslaugų teikimo sutarties formos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-233-421/2016 43 punktą; 2016 m. birželio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-686/2016 13 punktą; 2016 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-483-684/2016 24 punktą; kt.).
25. Kasacinis teismas yra suformavęs išsamią sutarčių aiškinimo taisyklių, įtvirtintų CK 6.193 straipsnyje, praktiką, kai aiškinamos sutartys, sudarytos rašytine forma. Tačiau ne mažiau aktualus yra ir žodžiu sudarytų sutarčių aiškinimas, kurį sunkina tai, kad nėra galimybės vadovautis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esminiai sutarčių aiškinimo principai, t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai, lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-686/2016 14 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
26. Byloje kilus ginčui dėl papildomų atlygintinų paslaugų teisinių santykių egzistavimo, nagrinėjamu atveju nustatytina ir įvertintina šalių valia susitarti dėl papildomų paslaugų, taip pat kokius veiksmus atliko atsakovė ieškovės naudai, koks šių veiksmų sąsajumas su įrodinėjama IT paslaugų teikimo sutartimi, taip pat svarbūs yra šalių veiksmai tiek iki įrodinėjamo susitarimo dėl papildų darbų sudarymo, tiek po to, ir šalių bendradarbiavimas bei vykdoma verslo praktika.
27. Kasacinis teismas savo nuosekliai formuojamoje praktikoje dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo yra nurodęs, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017 47 punktą; 2016 m. birželio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-686/2016 17 punktą; 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-486-687/2015; kt.).
28. Šalys neginčija, kad ieškovė ir trečiasis asmuo yra susijusios įmonės, trečiojo asmens darbuotojai perkelti į ieškovės įmonę, ieškovei perkeltas visas IT BUAB „Grundolita“ skyrius, ieškovė naudojo BUAB „Grundolita“ kompiuterius ir kt. Šią aplinkybę tvirtina iš atsakovės pateiktos fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad ieškovės darbuotojai įtraukti į atsakovės nuomotą sistemą domain‘u grundolita.local, taip pat kompiuterių pavadinimuose matyti pavadinimo prierašas grundolita.local; ieškovo darbuotojai jungiasi prie savo kompiuterių per sistemą domain‘u Grundolita. Taip pat į bylą pateiktas 2020-11-23 ieškovės vadovo elektroninis laiškas, iš kurio turinio akivaizdu, jog ieškovo darbuotoja S. R. naudojasi UAB „Grundolita“ buvusio vadovo D. S. kompiuteriu, taip pat iš 2020-12-30 ieškovės vyr. finansininkės I. M. laiško matyti, jog naudojasi UAB „Grundolita“ prisijungimais bei duomenimis. Be to šia aplinkybę patvirtino ir liudytoju teismo posėdyje apklaustas D. S., kuris paaiškino, jog palaipsniui iš UAB „Grundolita“ darbuotojai buvo perkelti į UAB „Požeminės sistemos“. Taigi darytina išvada, jog trečiojo asmens UAB „Grundolita“ darbuotojai buvo perkelti dirbti pas ieškovę.
29. Tuo tarpu aplinkybę, jog iki ieškovės atstovui tampant nauju įmonės vadovu tarp šalių buvo susiklosčiusi praktika žodžiu buvo sutarta, kad už suteiktas paslaugas, kurios faktinė naudos gavėja buvo pati ieškovė, 2018 metais mokėjo UAB „Grundolita“, o nuo 2019 metų pradžios mokėjo ieškovė, ką patvirtino ir byloje liudytoju apklaustas D. S. (2021-06-23 teismo posėdžio garso įrašo nuo 1:57:54 iki 2:10:49 min.). Šią aplinkybę taip pat tvirtina ir į bylą pateikti sekantys duomenys: 1) 2021-02-08 Atsiskaitymai su partneriais (detali), iš kurių matyti, kad ieškovė įtraukė įsiskolinimus atsakovei pagal UAB „Grundolita“ ir ieškovės sudarytą IT paslaugų sutartį Nr. ITPS-180601 (2020-02-25 įsiskolinimas IT pasl. už Grundolitą 3000 Eur, 2020-03-31 įsiskolinimas IT pasl. už Grundolita 1000 Eur, 2020-03-31 įsiskolinimas IT pasl. už Grundolitą 1000 Eur, 2020-08-25 įsiskolinimas IT pasl. Už Grundolitą 1000 Eur, 2020-09-01 įsiskolinimas IT pasl. už Grundolitą); 2) atsakovės sąskaitos išrašas nuo 2020-02-01 iki 2021-01-31, iš kurios matyti, kad ieškovė atliko mokėjimus už UAB „Grundolita“ pagal IT paslaugų sutartį Nr. ITPS-180601(2020-02-05, 2020-03-31, 2020-08-25, 2020-09-11 mokėjimo pavedimai, kuriuose nurodoma, jog mokama už UAB „Grundolita“; 3) iš 2020-02-03 skolų suderinimo akto matyti, kad nuo 2019-04-11 UAB „Grundolita“ mokėjimų atsakovei nevykdė. Taigi remiantis nurodytu darytina išvada, jog tarp šalių ir trečiojo asmens buvo nusistovėjusi praktika, kad ieškovė mokėjo UAB „Grundolita“ sąskaitas už suteiktas IT paslaugas. Šios aplinkybės ieškovė taip pat niekaip nepaneigė.
30. Pažymėtina, kad ieškovės argumentai, kad įmonės naujai paskirtam ieškovės vadovui nežinoma apie tokio susitarimo egzistavimą, neatleidžia jo nuo tokio susitarimo vykdymo. Be to pastaroji ieškovės aplinkybė vertintina kaip abejotina, kadangi liudytojas D. S. paliudijo, jog tarp šalių ir trečiojo asmens, kuriame dalyvavo ir ieškovės naujasis vadovas, įvyko susitikimas, kurio metu buvo paaiškinta ieškovės vadovui apie sąskaitų išrašymą, jų apmokėjimą, perkėlimą, trečiojo asmens bankrotą, t.y. apie tarp UAB „Grundolita“ ir ieškovės esantį žodinį sutarimą dėl paslaugų teikimo. Liudytojas nurodė, kad naujasis ieškovo vadovas atliko įmonės auditą. Ieškovė niekaip šios aplinkybės nepaneigė ir net neginčijo.
31. Taigi iš nustatytų aplinkybių darytina išvada, jog nors susitarimas dėl papildomų paslaugų nebuvo sudarytas rašytine forma, tačiau šalys žodžiu sulygo dėl esminių iš UAB „Grundolita“ į UAB „Požeminės sistemos“ perkeltų kompiuterių priežiūros, dėl reikalingų paslaugų teikimo, esant poreikiui teikti paslaugas, esant darbuotojų ir kompiuterių perkėlimui iš UAB „Grundolita“ į UAB „Požeminės sistemos“ bei abiejų įmonių tuometiniam vadovui (liudytojui D. S.) išreiškus norą, kad paslaugas teiktų atsakovė, nesudarant dėl to atskirus sutarties dėl papildomų paslaugų, o teikiant jas pagal faktą ir tokias papildomas paslaugas suteikus, atsakovė pagrįstai pateikė 2020-12-22 sąskaitą faktūra Nr. ITPS00862 968 Eur apmokėti ieškovei, kurią ji ir apmokėjo.
32. Ieškovės argumentai, kad ji sudarė Sutartį dėl viso tinklo, serverių, įrangos, jų priežiūros be administravimo, ir pagrįstai tikėjosi, jog paslaugos ir bus suteiktos, yra deklaratyvūs ir vertintini kritiškai. Pirma, tiek Sutarties 1.1 punkte nurodytas Sutarties objektas, tiek Sutarties priede Nr. 1 apibrėžti paslaugų pavadinimai, jų platforma, aplikacija, kiekis, kaina aiškiai apibrėžia Sutarties apimtį, t.y. Serverio resursų nuoma HP ProLiant DL380, Virtualaus serverio Windows -Euroskaita priežiūra, Virtualaus serverio – Windows-Managment, Veeam priežiūra, Virtualaus serverio Linux-Back up talpykla priežiūra, Virtualaus serverio Linux-psistemos.lt pašto ir WEB priežiūra. Šalys taip pat Sutarties 1.2 iki 1.4 punktais sutarė, ką laiko technine įranga, programine įranga bei kompiuteriniais tinklais. Tuo tarpu UAB „Grundolita“ ir atsakovės 2018-06-01 IT paslaugų sutartyje Nr. ITPS-180601, paslaugų apimtis yra skirtinga, kadangi pastarosios sutarties priede Nr. 1 nurodytos paslaugos apėmė Serverio resursų nuoma – HP ProLiant DL380, Fizinio serverio – Dell T20 priežiūra, Virtualaus serverio Windows – active Directory priežiūra, Virtualaus serverio Linux-Zimbra priežiūra, Virtualaus serverio Linux-HansaWorld priežiūra, kompiuterių PC-Windows priežiūra. Taigi sutartyje sudarytoje tarp atsakovės ir UAB „Grundolita“ šalys susitarė be kita ko ir dėl kompiuterių PC Windows priežiūros, kuri, kaip nustatyta, kartu su darbuotojais perkelta iš UAB „Grundolita“ į UAB „Požmeninės sistemos“. Taigi vertinti, kad ieškovė Sutartimi įsipareigojo mokėti už didesnę atsakovės teikiamų paslaugų apimtį, kai sutartyje nėra to numatyta, atmestini kaip nepagrįsti. Priešingai, tiek nustatytos aplinkybės bei aptarti įrodymai bei liudytojo D. S. paaiškinimai, tvirtina, jog tarp ieškovės ir atsakovo, iki M. M. tampant įmonės vadovu, buvo žodinis sutarimas, jog atsakovei teikiant paslaugas, aptarnaujant iš UAB „Grundolita“ perkeltus kompiuterius su darbuotojais pas ieškovę, bus papildomai apmokama už šių kompiuterių priežiūrą, sąskaitą už tokių paslaugų teikimą pateikiant ieškovei. Ieškovės vadovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad faktiškai paslaugas – kompiuteriu, spausdintuvų priežiūra, elektroninio pašto administravimas, serverio paslaugos, - gavo (2021-06-23 teismo posėdžio garso įrašo nuo 20:00 iki 21:44 min.).
33. Nustačius, kad šalys žodžiu susitarė dėl papildomų paslaugų apmokėjimo pagal pateiktą sąskaitą už paslaugas, kuriomis naudojosi ieškovė, spręstina dėl CK 6.237 straipsnio taikymo, kuriuo remiasi ieškovė.
34. CK 6.237 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta. Šioje normoje nustatyta bendroji taisyklė, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo įgijo turtą, privalo jį grąžinti asmeniui, kuriam šis turtas priklauso, išskyrus atvejus, nustatytus CK 6.241 straipsnyje. Turto įgijimas be teisinio pagrindo reiškia, kad jo įgijimo negalima paaiškinti nei konkrečiu teisės aktu, nei sandoriu (CK 1.136 straipsnis).Kasacinio teismo išaiškinta, kad konstatuoti, jog asmuo nepagrįstai praturtėjo, galima tik nustačius šias sąlygas: 1) nėra įstatymo arba sandorio, iš kurių atsiranda prievolė; 2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-02-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2006; 2008-03-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008; 2010-06-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2010; 2011-10-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2011, kt.).
35. Nagrinėjamu atveju padarius išvadą, jog tarp šalių sudarytas žodinis susitarimas dėl papildomų paslaugų, teismo vertinimu, nėra visų būtinųjų sąlygų ieškovės teisėms ginti, taikant nepagrįsto praturtėjimo institutą, todėl reikalavimas grąžinti iš atsakovės nepagrįstai sumokėtą 968 Eur sumą atmestinas kaip nepagrįstas.
36. Ieškovė taip pat nurodo, kad 968 Eur yra patirti nuostoliai, kuriuos patyrė ieškovė ir egzistuoja visos civilinei atsakomybei kilti reikalingos sąlygos.
37. CK 6.245 straipsnio 3 dalis nustato, jog sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų, o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas. Skolininko civilines atsakomybes taikymo pagrindai sutartiniuose santykiuose yra bendrosios civilines atsakomybes sąlygos: nuostoliai, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtu veiksmu ir nuostoliu, kalte (CK 6.246-6.249 str.).
38. Teismui konstatavus, kad atsakovė pagrįstai pateikė ginčo sąskaitą 968 Eur apmokėjimui tarp šalių žodinio susitarimo dėl papildomų paslaugų pagrindu, konstatuotina, jog nėra atsakovės neteisėtų veiksmų. Nesant bent vienos iš būtinųjų civilinei atsakomybei reikalingų sąlygų konstatuotina, jog neegzistuoja kitos bendrosios sąlygos, būtinos atsakovės civilinei atsakomybei atsirasti, dėl to reikalavimas dėl 968 Eur patirtų nuostolių laikytinas nepagrįstu ir atmestinu.
39. Ieškovė laikosi pozicijos, kad 2020-12-22 atsakovė nepagrįstai sustabdė paslaugų pagal Sutartį teikimą. Dėl ko įmonės veikla buvo paraližuota, visi įmonės darbuotojai negalėjo prisijungti prie darbinių kompiuterių ir atlikti darbinių funkcijų, įmonė buvo neveiksni, visi 10 įmonės darbuotojų buvo prastovoje ir dėl priverstinės prastovos ieškovė patyrė 846,62 Eur nuostolius, kuriuos sudaro 761,77 Eur darbo užmokesčio nuostoliai ir 84,85 Eur administracinių kaštų nuostoliai. Atsakovė su šiuo argumentu nesutinka ir nurodo, kad papildomų paslaugų sustabdymo metu ieškovės darbuotojai turėjo visas galimybes naudotis el.paštu, daryti pavedimus, prieiga prie el.pašto bei buhalterinės apskaitos programos, interneto, serverių buvo prieinama, o paslaugų teikimas ieškovei sustabdytas vadovaujantis CK 6.207 straipsnio 2 dalimi, taip pat ir ieškovės išreikšta pozicija, kad papildomų paslaugų ji atsisako.
40. Nustatyta, kad atsakovės vadovas 2020-12-18 8.00 val. elektroniniu laišku kreipėsi į ieškovę dėl tolimesnių papildomų paslaugų teikimo, nurodė teikiamų paslaugų apimtį UAB „Grundolita“, jų atjungimo pasekmes ieškovės biuro darbui. Taip pat buvo pateikta išankstinė sąskaita ITPS201201 apmokėjimui už kompiuterių priežiūros ir serverių resursų nuomos paslaugas už 2020 metų rugsėjo-gruodžio mėnesius. Ieškovei buvo paaiškinta, jog nesumokėjus už suteiktas paslaugas, paslaugų teikimas bus nutrauktas. Ieškovės vadovas reaguodamas į šį elektroninį laišką, 2020-12-18 11.20 val. siuntė elektroninį laišką, iš kurio turinio akivaizdu matyti, jog atsakovei nurodė su UAB „Grundolita“ daryti ką nori, kas pagrįstai leido atsakovei manyti, jog ieškovės pateiktos pastarosios sąskaitos neketina mokėti.
41. CK 6.38 ir 6.200 straipsniuose apibrėžti bendrieji prievolių, įskaitant sutartines prievoles, vykdymo principai, įtvirtinantys pareigą prievoles vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, pareigą savo prievoles atlikti kuo ekonomiškiau, visapusiškai kooperuojantis su kita prievolės šalimi. Kai šalys savo prievoles turi įvykdyti viena paskui kitą, tai turinti sutartį įvykdyti vėliau šalis gali sustabdyti vykdymą tol, kol kita šalis neįvykdo savo prievolių (CK 6.207 straipsnio 2 dalis). Ieškovei neginčijant, jog už 2020 metais rugsėjo – gruodžio mėnesiais nemokant už papildomas paslaugas ir išreiškus poziciją, jog už jas nemokės, teismas sprendžia, kad remiantis minėtomis CK normomis atsakovė turėjo teisę sustabdyti paslaugų teikimą. Atsakovė jau buvo suteikusi papildomas paslaugas 2020 m. rugsėjo-gruodžio mėnesiais pagal susitarimą dėl papildomų paslaugų, nėra duomenų, kad ji būtų netinkamai vykdžiusi savo prievoles, susijusias su paslaugų teikimu, todėl atsakovė įgijo teisę sustabdyti prievolės vykdymą, todėl ieškovės argumentai, jog tokios teisės nenumatė Sutartis ir reikalavimas atlyginti nuostolius dėl nepagrįsto paslaugų teikimo sustabdymo atmestini kaip nepagrįsti.
42. Kritiškai vertintini ieškovės teiginiai, kad įmonės veikla buvo paraližuota, įmonės darbuotojai buvo prastovoje, visi įmonės darbuotojai negalėjo prisijungti prie darbinių kompiuterių ir atlikti darbinių funkcijų. Ieškovei nemokant už suteiktas papildomas paslaugas, ji galėjo numatyti, jog tokių paslaugų tiekimas bus stabdomas ir/ar bus sprendžiamas klausimas dėl tokių paslaugų tolimesnio teikimo. Ką iš esmės nurodė atsakovės atstovas 2020-12-18 8 val. elektroniniame laiške. Kita vertus, ieškovės pateikti įrodymai neleidžia spręsti, kad įmonės darbuotojai visiškai negalėjo atlikti darbinių funkcijų, kadangi iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad 2020-02-22 ieškovės vyr. finansininkė suformavo mokėjimo pavedimą, siuntė laišką atsakovės vadovui ir ieškovės vadovui, atitinkamai ieškovės vadovas siuntė laišką atsakovės vadovui, t.y. buvo galimybė naudotis elektroniniu paštu, atlikti pavedimą, todėl vienareikšmiškai spręsti apie tai, kad buvo visiškai apribota ieškovės darbuotojų galimybė naudotis internetu, serveriu, negalima. Priešingai, ieškovei nemokant įsiskolinimo už papildomas paslaugas ir išreiškus pozicijai, jog susidariusio pagal pateiktą sąskaitą už UAB „Grundolita“ įsiskolinimą nemokės, atsakovei net ir naudojantis savo teisėta teise sustabdyti paslaugų teikimą, vis dėl to visų paslaugų naudojimosi ieškovei neapribojo. Įvertintina ir tai, kad ieškovė nurodo, jog visi 10 įmonės darbuotojų buvo priversti eiti į prastovą, tačiau nepagrindė, kodėl būtent visi 10 darbuotojų buvo reikalinga būti prastovoje, ypač tokiems darbuotojams kaip statybos darbų vadovams, projekto vadovams, vyriausiajam mechanikui. Be to, kaip paaiškino liudytojas D. N., tiek įmonės vadovui, tiek kitiems įmonės darbuotojams buvo sudarytos sąlygos dirbti nuotoliniu būdu, ieškovė šios aplinkybės neneigė.
43. Taip pat ieškovė reikalavimą priteisti 846,62 Eur nuostolius, kurios sudaro 761,77 Eur darbo užmokesčio nuostoliai, 84,85 Eur administracinių kaštų nuostoliai grindžia atlyginimų priskaitymų už prastovą 2020-12-22, tačiau nepateikė į bylą šių darbuotojų darbo užmokesčio dydį patvirtinančių įrodymų, nepateikė darbo laiko apskaitos dokumentų, kokie kaštai sudarė administracinius nuostolius, nors teismo posėdžio metu teismas tikslino įrodymų šiai aplinkybei pagrįsti pakankamumu, todėl toks atliktas paskaičiavimas nelaikytinas patikimu ir tiksliu prašomiems nuostoliams priteisti. Atsižvelgiant į nurodyta, ieškovės prašoma priteisti 846,62 Eur suma yra nepagrįsta, todėl atmestina.
44. Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 850 Eur nuostolius, kuriuos patyrė perimant visus su IT ūkio reikalus ir informaciją už kurią atsakinga atsakovė. Šiam savo reikalavimui pagrįsti ieškovė pateikė 2021-01-08 Sąskaitą faktūrą Nr. 117, kurioje nurodoma, paslaugų pavadinimas – kompiuterių ir išorinės įrangos remontas 1val/50 (9 valandos paruošiamųjų darbų). Teismo posėdžio metu liudytojas T. R. paaiškino, kad kreipėsi į atsakovą dėl reikalingos informacijos suteikimo ir atsakovas ją pateikė, todėl ieškovės argumentai dėl to, kad atsakovė neperdavė duomenų ar informacijos laikytini nepagrįstais. Bylos duomenys tvirtina, kad ieškovės 2020-12-30 raštu Nr. S-57 Sutartis nutraukta 2021-01-31, prisijungimo duomenys perduoti ieškovei 2021-02-01, ką patvirtina 2021-02-01 IT priežiūros priėmimo-perdavimo aktas. Taip pat ieškovė nepaaiškino, kaip ieškovės pateikta 2021-01-08 sąskaita už T. R. atliktus darbus išrašyta 2021-01-08, kai tarp šalių galiojo Sutartis, t.y., kaip teisingai pastebi atsakovė, kai atsakovei nebuvo kilusi pareiga perduoti duomenis ir prisijungimus ieškovei. Taigi nesant atsakovės neteisėtų veiksmų vykdant tiek Sutartį, tiek susitarimą dėl papildomų paslaugų, atsakovei pagrįstai sustabdžius paslaugų teikimą, ieškovė neįgijo teisės reikalauti atlyginti ir 850 Eur už sąskaitoje nurodytą kompiuterių ir išorės įrangos remontą, todėl ir šis ieškovės reikalavimas laikytinas nepagrįstu ir atmestinu.
45. Ieškovė taip pat teigia, kad BUAB „Grundolita“ bankroto byloje yra įtrauktas atsakovės 605 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas, tačiau šioms aplinkybėms pagrįsti nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Tuo tarpu trečiasis asmuo atsiliepime nurodo, kad atsakovės reikalavimas BUAB „Grundolita“ nėra patvirtintas ir ji savo kreditorinio reikalavimo nereiškė, kreditorių susirinkime nedalyvavo, ką patvirtina pateiktas 2020-11-3 UAB „Grundolita“ kreditorių susirinkimo protokolas Nr. 1 kreditorių susirinkimo sąrašas, todėl ieškovės argumentas apie atsakovės finansinio reikalavimo patvirtinimą BUAB „Grundolita“ bankroto procese yra atmestinas kaip nepagrįstas.
46. Esant aukščiau išdėstytam, kiti ieškovės ieškinio pagrįstumo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų nepasisako.
47. Išdėstytų motyvų pagrindu ieškovės ieškinys atsakovei dėl žalos atlyginimo atmestinas (CPK 178, 185 straipsniai).
48. Atmetus ieškinį, ieškovė turi pareigą atlyginti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė pateikė prašymą priteisti jai 1 694 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Įvertinus procesinių dokumentų kiekį, turinį, posėdžių skaičių, ginčo dalyką, patirtos bylinėjimosi išlaidos laikomos pagrįstomis, atitinka realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus. Išlaidos už advokato teisinę pagalbą neviršija Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato nustatytų maksimalių dydžių. Dėl to bylinėjimosi išlaidos priteistinos atsakovei iš ieškovės (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės “Požeminės sistemos”, kodas 304677006, atsakovei mažajai bendrijai “IT paslaugos ir sprendimai”, kodas 303079194, 1 694 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus devyniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Dovilė Sadauskaitė