Administracinė
byla Nr. A-438-757/2010
Procesinio sprendimo kategorija 9.10 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS
ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2010 m. rugpjūčio 30 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio
teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Irmanto
Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko (pranešėjas),
sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,
rašytinio
proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Distaris“,
atstovaujamos administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Bankrotera“,
apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės
29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo bankrutavusios
uždarosios akcinės bendrovės „Distaris“, atstovaujamos administratoriaus
uždarosios akcinės bendrovės „Bankrotera“. skundą atsakovui Valstybinei
mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam
suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
dėl sprendimo panaikinimo ir praleisto termino atnaujinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Skunde pareiškėjas prašė atsižvelgti
ir į tai, kad administratorius šį skundą teikia gindamas viešą įmonės
kreditorių interesą. Tenkinus šį skundą, kitiems įmonės kreditoriams liktų
daugiau lėšų jų teisėtiems ir neginčijamiems kreditoriniams reikalavimams
patenkinti. Pareiškėjas nurodė, jog negali pasakyti kada konkrečiai įmonės
administratoriui tapo žinoma apie priimtus sprendimus bei kada jis gavo šių
dokumentų kopijas.
Atsakovas Valstybinė mokesčių
inspekcija prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas, remdamasis Mokesčių administravimo įstatymo
152 straipsnio 1 bei 3 dalimis, pažymėjo, kad pareiškėjo nurodomos skundo
padavimo termino praleidimo priežastys negali būti pripažintos svarbiomis,
kadangi jos negalėjo objektyviai sutrukdyti laiku realizuoti teisės apskųsti vietos
mokesčių administratoriaus sprendimą centriniam mokesčių administratoriui. UAB
„Bankrovita“ pateikus prašymą dėl atsistatydinimo, Vilniaus apygardos teismas 2005
m. gegužės 11 d. nutartimi administratoriumi paskyrė UAB „Bankrotera“ bei
įpareigojo UAB „Bankrovita“ per 10 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos
perduoti UAB „Bankrotera“ bankrutavusios UAB „Distaris“ turtą ir visus
dokumentus. Pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų, pagal kuriuos vyko bendrovės
dokumentų ir turto perdavimas ir iš kurių būtų galima spręsti, kokie dokumentai
administratoriui buvo perduoti, o kokie ne. Be to, administratorius nesiėmė
jokių veiksmų dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gegužės 11 d. nutarties
nevykdymo. Atsakovo nuomone, akivaizdu, kad administratorius su patikrinimo
aktu buvo susipažinęs dar iki 2008 m. liepos 31 d. kreditorių susirinkimo,
kurio metu jis buvo įpareigotas pateikti skundą dėl ginčijamo sprendimo.
Atsakovas administratoriaus poziciją, kad iš pradžių visi kreditoriniai
reikalavimai tvirtinami, o tik po to sprendžiamas klausimas dėl jų pagrįstumo,
vertino tik kaip nepakankamą administratoriaus kvalifikaciją.
Atsakovas nesutiko su pareiškėjo
teiginiu, kad administratorius neturėjo galimybės skųsti mokesčių
administratoriaus sprendimo, kol nebuvo išreikšta bankrutuojančios bendrovės
kreditorių valia. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2001 m.
gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 33 „Dėl įstatymų taikymo įmonių bankroto bylose“ 12
punktu, Įmonių bankroto įstatymo 15 straipsnio 9 ir 14 punktais, pažymėjo, kad
įstatymas įpareigoja administratorių ginčyti kreditorių pareiktus reikalavimus
teismine tvarka, kai nustatoma, jog reikalavimai nepagrįsti. Šie veiksmai turi
būti atliekami administratoriaus iniciatyva ir kreditorių susirinkimo
pritarimas nėra būtinas. Taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas jokiais
objektyviais įrodymais nepagrindė savo neveikimo nuo 2008 m. liepos 31 d.
kreditorių susirinkimo iki 2009 m. sausio 26 d., t. y. iki skundo padavimo
mokesčių administratoriui.
Tretysis suinteresuotas asmuo
Vilniaus apskrities VMI atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka
ir prašė jo netenkinti. Paaiškino, kad palaiko Valstybinės mokesčių inspekcijos
atsiliepime išdėstytus argumentus.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėjas UAB „Distaris“,
atstovaujamas administratoriaus UAB „Bankrotera“, prašo panaikinti pirmosios
instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.
Apeliacinį skundą grindžia pirmosios instancijos teismui išdėstytais motyvais
bei argumentais.
Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu į
apeliacinį skundą prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindžia
pirmosios instancijos teismui išdėstytais motyvais bei argumentais.
Teisėjų kolegija
k o n
s t a t u o j a:
IV.
Teismų
praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis yra pripažįstamos tokios
aplinkybės, kurios asmeniui sudaro kliūtis laiku įgyvendinti savo valią atlikti
tam tikrus veiksmus. Paprastai tokios aplinkybės yra objektyvaus
pobūdžio ir nepriklauso nuo asmens valios. Pavyzdžiui, fizinio asmens sunki liga, kitų asmenų veikla,
ribojanti asmens veiksmų laisvę, valią, neraštingumas ir pan..
Teismų praktikoje sprendžiant termino atnaujinimo klausimą,
taip pat yra atsižvelgiama į svarbių aplinkybių
atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos
aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą.
Vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai,
savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam
konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo,
atidaus bei rūpestingo elgesio standartai.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas skundą dėl Vilniaus apskrities
VMI 2005 m. vasario 17 d. sprendimo Nr. 7-6-38, centriniam mokesčių
administratoriui pateikė 2009 m. sausio 26 d.(b. l. 23).
Iš šių pareiškėjo paaiškinimų matyti, kad
apie ginčijamą Vilniaus apskrities
VMI 2005 m. vasario 17 d. sprendimą Nr. 7-6-38 jam tapo žinoma ne vėliau kaip
2008 m. liepos 31 d., o 20 dienų termino, skundui paduoti, praleidimą, laikotarpyje nuo 2008 m. liepos 31 d. iki
2009 m. sausio 26 d., teisina mokestinio ginčo sudėtingumu, specialių žinių
trūkumu ir pan..
Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad
pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys yra subjektyvaus pobūdžio
bei nesusijusios su aplinkybėmis, kurios galėjo sudaryti kliūtis, nepriklausančias
nuo pareiškėjo valios, pateikti pastarajam skundą nustatytu terminu.
Šiuo atveju taip pat pažymėtina, kad pareiškėjo atstovo veiklos pobūdis yra
susijęs su bankrutuojančių įmonių administravimu. Tai lemia, kad jam yra arba
turi būti žinomos teisinės priemonės, kuriomis turi būti ginami bei
atstovaujami bankrutuojančios įmonės interesai, todėl pareiškėjo atstovui gali
būti keliami ne mažiau nei vidutiniai, sąžiningo, atidaus bei rūpestingo
elgesio standartai.
Apibendrinus darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė savo
reikalavimo – atnaujinti praleistą terminą, pagrįstumo dėl ko tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais
motyvais nėra pagrindo.
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos
įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės
29 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės
„Distaris“, atstovaujamos administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Bankrotera“,
apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Antanas Ablingis
Irmantas Jarukaitis
Romanas Klišauskas