Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [A-438-757-10].doc
Bylos nr.: A-438-757-10
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Administracinė byla Nr. A-438-757/2010                                                                   Procesinio sprendimo kategorija 9.10 (S)

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. rugpjūčio 30 d.

Vilnius

 

            Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko (pranešėjas),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Distaris“, atstovaujamos administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Bankrotera“, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Distaris“, atstovaujamos administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Bankrotera“. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo ir praleisto termino atnaujinimo.

           

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

I.

 

            Pareiškėjas bankrutavusi UAB „Distaris“, atstovaujama administratoriaus UAB „Bankrotera“, su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė teismo panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Valstybinė mokesčių inspekcija) 2009 m. kovo 3 d. sprendimą Nr. 69-41 „Dėl UAB „Distaris“ 2009 m. sausio 26 d. prašymo ir skundo“. Taip pat prašė pripažinti, kad terminas apskųsti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Vilniaus apskrities VMI) 2004 m. gruodžio 30 d. patikrinimo aktą Nr. 07-04-31-942 ir Vilniaus apskrities VMI 2005 m. vasario 17 d. sprendimą „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. 7-6-38 buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir šį terminą atnaujinti.  Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. balandžio 1 d. nutartimi atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundo reikalavimus dėl Vilniaus apskrities VMI 2004 m. gruodžio 30 d. patikrinimo akto Nr. 07-04-31-942 ir Vilniaus apskrities VMI 2005 m. vasario 17 d. sprendimo „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. 7-6-38 panaikinimo.

            Pareiškėjas nurodė, jog bankrutuojančios UAB „Distaris“ administratorius negalėjo pateikti jokių įrodymų, patvirtinančių, kad skundžiami Vilniaus apskrities VMI patikrinimo aktas ir sprendimas nebuvo perimti iš ankstesnio administratoriaus UAB „Bankrovita“, nes jokie dokumentai nesurašyti. Pareiškėjas nesutiko su skundžiamame sprendime išdėstytu teiginiu, kad administratorius, teikdamas Vilniaus apygardos teismui prašymą įtraukti į kreditorių sąrašą Vilniaus apskrities VMI, jau buvo ar turėjo būti įvertinęs Vilniaus apskrities VMI finansinio reikalavimo pagrįstumą. Pažymėjo, kad teismui teikiami tvirtinti finansiniai reikalavimai nuodugniai nėra tikrinami, o tik įsitikinama jų galimu egzistavimu. Teismas, tvirtindamas kreditorinius reikalavimus, taip pat nesigilina į kreditorinių reikalavimų pagrįstumą iš esmės. Tačiau niekas nedraudžia administratoriui vėliau tiek administracine, tiek bendrąja tvarka ginčyti nepagrįstus kreditorių reikalavimus.

            Pareiškėjas taip pat akcentavo, kad neturėjo galimybių apskųsti akivaizdžiai neteisėtą Vilniaus apskrities VMI sprendimą, nes tuo metu buvusio administratoriaus įgaliota atstovė R.T. nesupažindino kreditorių susirinkimo su mokesčių administratoriaus aktu ir šio akto neskundė. Be to, Vilniaus apygardos teismui pakeitus bankrutuojančios UAB „Distaris“ administratorių, naujajam administratoriui nebuvo perduotas skundžiamas Vilniaus apskrities VMI aktas.  Pareiškėjo teigimu, apie Vilniaus apskrities VMI 2005 m. vasario 17 d. sprendimą Nr. 7-6-38 administratorius sužinojo tik iš kreditorių susirinkimo pirmininko, šiam apskundus teismo nutartį, kuria patvirtintas Vilniaus apskrities VMI kreditorinis reikalavimas bankroto byloje. Tik tuomet, kai naujasis pareiškėjo administratorius išsamiai išstudijavo skundžiamą sprendimą, jis įgijo realią galimybę jį apskųsti įstatymų nustatyta tvarka. Be to, naujasis bankrutuojančios UAB „Distaris“ administratorius įgijo teisę paduoti skundą tik po 2008 m. liepos 31 d. kreditorių susirinkimo, kuriame jam buvo pavesta Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka apskųsti Vilniaus apskrities VMI 2004 m. gruodžio 30 d. patikrinimo aktą Nr. 07-04-31-94. Pareiškėjo nuomone, sprendžiant praleisto termino atnaujinimo klausimą atsižvelgtina ir į tai, kad kilęs ginčas, administratoriui, kaip ne mokesčių teisės specialistui, yra pakankamai sudėtingas, todėl prireikė nemažai laiko, siekiant tinkamai įvertinti skundžiamų Vilniaus apskrities VMI sprendimų turinį, jų nepagrįstumą bei parengti patį skundą.

            Skunde pareiškėjas prašė atsižvelgti ir į tai, kad administratorius šį skundą teikia gindamas viešą įmonės kreditorių interesą. Tenkinus šį skundą, kitiems įmonės kreditoriams liktų daugiau lėšų jų teisėtiems ir neginčijamiems kreditoriniams reikalavimams patenkinti. Pareiškėjas nurodė, jog negali pasakyti kada konkrečiai įmonės administratoriui tapo žinoma apie priimtus sprendimus bei kada jis gavo šių dokumentų kopijas.

            Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

            Atsakovas, remdamasis Mokesčių administravimo įstatymo 152 straipsnio 1 bei 3 dalimis, pažymėjo, kad pareiškėjo nurodomos skundo padavimo termino praleidimo priežastys negali būti pripažintos svarbiomis, kadangi jos negalėjo objektyviai sutrukdyti laiku realizuoti teisės apskųsti vietos mokesčių administratoriaus sprendimą centriniam mokesčių administratoriui. UAB „Bankrovita“ pateikus prašymą dėl atsistatydinimo, Vilniaus apygardos teismas 2005 m. gegužės 11 d. nutartimi administratoriumi paskyrė UAB „Bankrotera“ bei įpareigojo UAB „Bankrovita“ per 10 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti UAB „Bankrotera“ bankrutavusios UAB „Distaris“ turtą ir visus dokumentus. Pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų, pagal kuriuos vyko bendrovės dokumentų ir turto perdavimas ir iš kurių būtų galima spręsti, kokie dokumentai administratoriui buvo perduoti, o kokie ne. Be to, administratorius nesiėmė jokių veiksmų dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gegužės 11 d. nutarties nevykdymo. Atsakovo nuomone, akivaizdu, kad administratorius su patikrinimo aktu buvo susipažinęs dar iki 2008 m. liepos 31 d. kreditorių susirinkimo, kurio metu jis buvo įpareigotas pateikti skundą dėl ginčijamo sprendimo. Atsakovas administratoriaus poziciją, kad iš pradžių visi kreditoriniai reikalavimai tvirtinami, o tik po to sprendžiamas klausimas dėl jų pagrįstumo, vertino tik kaip nepakankamą administratoriaus kvalifikaciją.

            Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad administratorius neturėjo galimybės skųsti mokesčių administratoriaus sprendimo, kol nebuvo išreikšta bankrutuojančios bendrovės kreditorių valia. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2001 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 33 „Dėl įstatymų taikymo įmonių bankroto bylose“ 12 punktu, Įmonių bankroto įstatymo 15 straipsnio 9 ir 14 punktais, pažymėjo, kad įstatymas įpareigoja administratorių ginčyti kreditorių pareiktus reikalavimus teismine tvarka, kai nustatoma, jog reikalavimai nepagrįsti. Šie veiksmai turi būti atliekami administratoriaus iniciatyva ir kreditorių susirinkimo pritarimas nėra būtinas. Taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas jokiais objektyviais įrodymais nepagrindė savo neveikimo nuo 2008 m. liepos 31 d. kreditorių susirinkimo iki 2009 m. sausio 26 d., t. y. iki skundo padavimo mokesčių administratoriui.

            Tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities VMI atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašė jo netenkinti. Paaiškino, kad palaiko Valstybinės mokesčių inspekcijos atsiliepime išdėstytus argumentus.

 

II.

 

            Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. gegužės 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą,

            Teismas konstatavo, jog iš bylos medžiagos matyti, kad bankroto byla UAB „Distaris“ buvo iškelta Vilniaus apygardos teismo 2004 m. gegužės 13 d. nutartimi, kuria bendrovės administratoriumi paskirta UAB „Bankrovita“. Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gegužės 11 d. nutartimi buvo tenkintas UAB „Bankrovita“ prašymas ir ši bendrovė atstatydinta iš bankrutuojančios UAB „Distaris“ administratoriaus pareigų, o naujuoju administratoriumi paskirta UAB „Bankrotera“. Teismas pažymėjo, kad terminas mokesčių administratoriaus sprendimo apskundimui yra skaičiuojamas nuo to momento, kai įmonės atstovams tapo žinoma apie priimtą sprendimą. Kaip nustatė teismas, patikrinimo aktas mokesčių administratoriaus buvo surašytas ir patvirtintas tuo metu, kai UAB „Distaris“ atstovu buvo UAB „Bankrovita“. Todėl terminas turi būti skaičiuojamas nuo tos dienos, kai ši bendrovė gavo  Vilniaus apskrities VMI 2005 m. vasario 17 d. sprendimą Nr. 7-6-38. Vilniaus apskrities VMI 2005 m. vasario 18 d. raštu sprendimą išsiuntė juridinių asmenų registre įregistruotu bendrovės adresu, kuris pagal šio registro duomenis nesikeitė nuo 2003 m. balandžio 17 d.. Rašte nurodyta, jog kaip tik nuo jo gavimo dienos bus pradėtas skaičiuoti apskundimo terminas. Teismo nuomone, esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo laikyti, kad sprendimas nebuvo įteiktas. Teismas akcentavo, jog pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie galėtų tokią aplinkybę patvirtinti. Kartu teismas pažymėjo, kad momentas, kada apie priimtą sprendimą sužinojo dabartinis įmonės administratorius, neturi jokios teisinės reikšmės. Teismo vertinimu, valdymo organo pasikeitimas nėra vada pradėti iš naujo skaičiuoti procesinius terminus, todėl dokumentų perdavimo fakto nustatymas nėra svarbus. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog  Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gegužės 11 d. nutartimi UAB „Bankrovita“ buvo įpareigota per 10 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti UAB „Bankrotera“ bankrutavusios UAB „Distaris“ turtą ir visus dokumentus. Todėl pareiškėjas turėjo imtis visų reikalingų priemonių, kad ši teismo nutartis būtų įvykdyta tinkamai.

            Teismas nurodė, jog nuo 2008 m. liepos 1 d. buvo pakeistas Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 8 punktas kiek tai liečia senaties termino skaičiavimo pradžią įmonės administratoriui kreipiantis dėl iš sandorių kilusių kreditorinių reikalavimų ginčijimo. Vietoje termino apibrėžimo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo momentu, nustatyta, kad termino skaičiavimo pradžia yra įmonių administratoriaus dokumentų apie sandorį gavimo momentas. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, net ir taikant analogiją su šia norma skaičiuojant terminą dėl mokesčių administratoriaus pareikštų reikalavimų apskundimo, terminas sprendimo apskundimui vis tiek būtų praleistas nesant svarbių priežasčių. Pačiam pareiškėjui apie Vilniaus apskrities VMI sprendimą tapo žinoma anksčiau nei prieš 20 dienų iki 2009 m. sausio 26 d. prašymo padavimo Vilniaus apskrities VMI. Jau Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartyje pažymėta, kad UAB „Bankrotera“ įgaliotas asmuo pateikė tvirtinimui Vilniaus apskrities VMI kreditorinį reikalavimą. Tai rodo, kad nuo sužinojimo apie sprendimą dienos iki kreipimosi su skundu dienos praėjo ne mažiau nei devyni mėnesiai. Tuo tarpu apskundimui numatytas tik 20 dienų terminas. Teismo manymu, net ir pripažinus, kad galėjo egzistuoti kokios nors objektyvios aplinkybės, vis tiek kreipimosi terminas praleistas nepateisinamai ilgai. Teismas pažymėjo ir tai, kad pareiškėjas negalėjo konkrečiai nurodyti kada sužinojo apie priimtą patikrinimo aktą ir sprendimą, o taip pat, kada šiuos dokumentus gavo.

            Teismas konstatavo, kad įmonės administratoriaus pareigos, numatytos Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 8-10 dalyse, įpareigoja bankroto administratorių peržiūrėti kreditorinių reikalavimų pagrįstumą prieš teikiant juos teismui tvirtinti. Tai reiškia, jog įmonės administratorius teikia tvirtinimui tik tuos kreditorinius reikalavimus, kurių pagrįstumas jam nekelia abejonių, o kitus – ginčija teisme. Kreditorinio reikalavimo teikimas tvirtinti teismui reiškia sutikimą su reikalavimu. Įmonių bankroto įstatyme nėra numatyta, kad teikdamas ieškinius teismui ar atstovaudamas bendrovę teisme įmonės administratorius turi gauti kreditorių susirinkimo pritarimą, todėl nėra pagrindo teigti, kad toks pritarimas buvo būtinas. Be to, kreditorių susirinkimas, kuriame buvo kalbama apie sprendimų ginčijimą, įvyko 2008 m. liepos 31 d., t. y. šeši mėnesiai iki kreipimosi į mokesčių administratorių. Pirmosios instancijos teismo manymu, apeliavimas į kreditorių interesą, kuris galėtų būti apgintas skundo patenkinimo atveju,  nėra pagrįstas. Mokesčių surinkimo interesas atitinka viešojo intereso požymius, todėl jis negali būti vertinamas mažiau nei kreditorių interesai.  Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog nebuvo objektyvių aplinkybių, kurios būtų galėjusios sutrukdyti apskųsti Vilniaus apskrities VMI sprendimą per 20 dienų nuo jo gavimo dienos. Remdamasis išvardintomis aplinkybėmis pirmosios instancijos teismas sutiko su mokesčių administratoriaus priimtu sprendimu ir pareiškėjo skundą atmetė.

 

III.

 

            Apeliaciniu skundu pareiškėjas UAB „Distaris“, atstovaujamas administratoriaus UAB „Bankrotera“, prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia pirmosios instancijos teismui išdėstytais motyvais bei argumentais.

            Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindžia pirmosios instancijos teismui išdėstytais motyvais bei argumentais.

 

            Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

 

            Byloje kilęs ginčas dėl termino, apskųsti vietos mokesčių administratoriaus sprendimus, priimtus mokestinių teisinių santykių srityje, atnaujinimo. Pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą terminą, yra siejamas su  Vilniaus apskrities VMI 2005 m. vasario 17 d. sprendimo Nr. 7-6-38   „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, kuriuo buvo patvirtintas  Vilniaus apskrities VMI 2004 m. gruodžio 30 d. patikrinimo aktas Nr. 07-04-31-942, apskundimu.

            Šiuos teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas. Pagal šio įstatymo 145 straipsnio 1 dalį ir 150 straipsnį  mokestiniams ginčams nagrinėti yra nustatyta privaloma ikiteisminė jų nagrinėjimo procedūra, o centrinis mokesčių administratorius yra ta privaloma ikiteisminė institucija, kuriai pavesta  nagrinėti mokestinius ginčus, kurie kyla tarp mokesčių mokėtojo ir vietos mokesčių administratoriaus.

             Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 152 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta, kad  „Skundas centriniam mokesčių administratoriui turi būti paduodamas raštu ne vėliau kaip per 20 dienų po to, kai mokesčių mokėtojui buvo įteiktas vietos mokesčių administratoriaus sprendimas, kurį mokesčių mokėtojas skundžia.“(1 d.); bei kad „Mokesčių mokėtojui, praleidusiam skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija pripažįsta svarbiomis, šis terminas minėtos institucijos sprendimu gali būti atnaujintas. Kartu su prašymu atnaujinti skundo padavimo terminą turi būti paduodamas ir skundas, kurio padavimo terminas yra praleistas. Minėtas prašymas turi būti išnagrinėtas per skundui, paduodamam dėl mokestinio ginčo, išnagrinėti nustatytą terminą.“(3 d.).

            Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad būtina sąlyga praleistam terminui atnaujinti, yra tai, jog turi egzistuoti svarbios priežastys, kurios sutrukdė asmeniui nustatytu laiku paduoti skundą dėl atitinkamo vietos  mokesčių administratoriaus sprendimo.

   Teismų praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis yra pripažįstamos tokios aplinkybės, kurios asmeniui sudaro kliūtis laiku įgyvendinti savo valią atlikti tam tikrus veiksmus. Paprastai tokios aplinkybės yra  objektyvaus  pobūdžio ir nepriklauso nuo asmens valios. Pavyzdžiui, fi­zi­nio as­mens sun­ki li­ga, kitų asmenų veikla, ribojanti asmens veiksmų laisvę, valią,  ne­raš­tin­gu­mas ir pan..          

   Teismų praktikoje sprendžiant ter­mi­no at­nau­ji­ni­mo klau­si­mą, taip pat yra atsižvelgiama į  svar­bių ap­lin­ky­bių at­si­ra­di­mo mo­men­tą, jų eg­zis­ta­vi­mo truk­mę, taip pat ar po to, kai mi­nė­tos ap­lin­ky­bės iš­ny­ko, as­muo krei­pė­si į teis­mą per pro­tin­gą lai­ko tar­pą. Ver­tin­ti­na, ar as­muo bu­vo pa­kan­ka­mai ati­dus, są­ži­nin­gas, ar, prie­šin­gai, sa­vo tei­ses įgy­ven­di­no ne­rū­pes­tin­gai, ap­lai­džiai. Šia pras­me kiek­vie­nam kon­kre­čiam at­ve­jui tai­ky­ti­ni ne vi­du­ti­niai, o in­di­vi­du­a­lūs są­ži­nin­go, ati­daus bei rū­pes­tin­go el­ge­sio stan­dar­tai.

   Byloje nustatyta, kad pareiškėjas skundą dėl Vilniaus apskrities VMI 2005 m. vasario 17 d. sprendimo Nr. 7-6-38, centriniam mokesčių administratoriui pateikė 2009 m. sausio 26 d.(b. l. 23).

            Nustatyto termino praleidimą pareiškėjas pateisina tuo, kad Vilniaus apygardos teismui 2005 m. gegužės 11 d. nutartimi pakeitus bankrutuojančios UAB „Distaris“ administratorių          (buvęs - UAB Bankrovita), naujajam administratoriui (pareiškėjui – UAB Bankrotera) nebuvo perduotas skundžiamas Vilniaus apskrities VMI aktas. Be to, buvusio administratoriaus įgaliota atstovė R.T. nesupažindino kreditorių susirinkimo su mokesčių administratoriaus aktu ir šio akto neskundė. Taip pat nurodo, kad apie Vilniaus apskrities VMI 2005 m. vasario 17 d. sprendimą Nr. 7-6-38 sužinojo tik iš kreditorių susirinkimo pirmininko, šiam apskundus teismo nutartį, kuria patvirtintas Vilniaus apskrities VMI kreditorinis reikalavimas bankroto byloje. Pareiškėjo teigimu, teisinės prielaidos paduoti jam skundą atsirado tik po 2008 m. liepos 31 d. kreditorių susirinkimo, kuriame jam buvo pavesta Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka apskųsti Vilniaus apskrities VMI 2004 m. gruodžio 30 d. patikrinimo aktą Nr. 07-04-31-94. Pareiškėjo nuomone, sprendžiant praleisto termino atnaujinimo klausimą atsižvelgtina ir į tai, kad kilęs ginčas, administratoriui, kaip ne mokesčių teisės specialistui, yra pakankamai sudėtingas, todėl prireikė nemažai laiko, siekiant tinkamai įvertinti skundžiamų Vilniaus apskrities VMI sprendimų turinį, jų nepagrįstumą bei parengti patį skundą.

   Iš šių pareiškėjo paaiškinimų matyti, kad apie ginčijamą Vilniaus apskrities VMI 2005 m. vasario 17 d. sprendimą Nr. 7-6-38 jam tapo žinoma ne vėliau kaip 2008 m. liepos 31 d., o 20 dienų termino, skundui paduoti, praleidimą,  laikotarpyje nuo 2008 m. liepos 31 d. iki 2009 m. sausio 26 d., teisina mokestinio ginčo sudėtingumu, specialių žinių trūkumu ir pan..

   Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys yra subjektyvaus pobūdžio bei nesusijusios su aplinkybėmis, kurios galėjo sudaryti  kliūtis, nepriklausančias  nuo pareiškėjo valios,  pateikti pastarajam skundą nustatytu terminu. Šiuo atveju taip pat pažymėtina, kad pareiškėjo atstovo veiklos pobūdis yra susijęs su bankrutuojančių įmonių administravimu. Tai lemia, kad jam yra arba turi būti žinomos teisinės priemonės, kuriomis turi būti ginami bei atstovaujami bankrutuojančios įmonės interesai, todėl pareiškėjo atstovui gali būti keliami ne mažiau nei vidutiniai, są­ži­nin­go, ati­daus bei rū­pes­tin­go el­ge­sio stan­dar­tai.

   Apibendrinus darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė savo reikalavimo – atnaujinti praleistą terminą, pagrįstumo dėl  ko tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,

 

 n u t a r i a:

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Distaris“, atstovaujamos administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Bankrotera“,  apeliacinį skundą atmesti.

 

 Nutartis neskundžiama.

 

 Teisėjai                                                                                               Antanas Ablingis

 

                                                                                                            Irmantas Jarukaitis                                                                             

                                                                                                            Romanas Klišauskas