Civilinė byla Nr. 2A-1908-527/2015;
proceso Nr. 2-69-3-11532-2014-9;
procesinio dokumento kategorijos: 2.5.10.2.4.1, 2.5.10.2.4.2,
(S)
2.5.10.5.2.16, 3.3.1.18.
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. lapkričio 4 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Cirulienės (pranešėja ir kolegijos pirmininkė), Nerijaus Meilučio ir Rūtos Palubinskaitės, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės D. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2615-886/2015 pagal ieškovės D. J. ieškinį atsakovei Lietuvos pilates asociacijai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,
n u s t a t ė:
- Ginčo esmė
Ieškovė, ieškinyje (t. 1, b. l. 3–6) prašiusi priteisti iš atsakovės 3 996 Lt (1 157,32 Eur) turtinės žalos (iš jų atlyginimo skirtumas 1 420,19 Lt ir likusi 2 176,18 Lt suma kitų išlaidų), ir 5 000 Lt (1 448,1 Eur) neturtinės žalos atlyginimo, 2015-02-24 pareiškimu (t. 1, b. l. 141) sumažino prašomos priteisti turtinės žalos dydį iki 2 941 Lt, kurią sudaro 1 342,41 Lt vaistams, 100 Lt kuro išlaidoms, 79 Lt ekspertizės išlaidų ir 1 420,19 Lt negauto atlyginimo skirtumas. Ieškovė nurodė, kad 2013-05-04 apie 10 val. sportuojant atsakovės sporto klube, ieškovei gulint ant grindų prie treniruoklių sienelės ir darant pratimą, įdėjus rankas ir kojas į prie sienelės pritvirtintas kilpas, medinė sienelė atsiskyrė nuo sienos įtvirtinimų ir krito ant jos. Ieškovei buvo sutrenkta galva, viršugalvis, sumušta ranka, ji apie 20 min. negalėjo atsikelti, jai buvo dedami kompresai, grįžusi namo jautė silpnumą, miegojo iki vakaro; kitą dieną, 2013-05-05, labai skaudėjo galvą, svaigino, pykino, iškviesta greitoji medicininė pagalba nuvežė ją į Kauno klinikas, kur diagnozuota galvos smegenų trauma (kontūzija), ieškovė pasiųsta į III klinikinę ligoninę, paskirtas gydymas. Po traumos ieškovė ilgą laiką buvo nedarbinga: 2013-05-06 išduotas nedarbingumo pažymėjimas buvo tęsiamas iki 2013-09-09. Po traumos atsirado sveikatos problemų, lankėsi pas neurologą, gėrė gydytojų išrašytus vaistus. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Specialisto išvadoje Nr. G2053/13 (02) ieškovei konstatuota galvos sumušimas, padarytas kietu buku daiktu, galimai nurodytu laiku ir aplinkybėmis; sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Turtinę žalą sudaro išlaidos vaistams, tepalams nuo skausmo, sumušimo, raminamiems vaistams, kuro išlaidoms, vykstant pas gydytojus, atlyginimo skirtumas. Ieškovei padaryta 5 000 Lt neturtinė žala, nes dėl sužalojimo ji patyrė fizinį skausmą, stresą, baimę, nerimą, nemigą dėl ūžesių galvoje, skausmų kaklo srityje, dvasinius išgyvenimus dėl sveikatos ateityje, nemalonumus gydymosi proceso metu. Po sužalojimo ieškovę pykino, ji vėmė, buvo konstatuota smegenų trauma. Ieškovė iki šiol jaučia skausmus galvos srityje, svaigimą, nerimą, patyrė nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą, baimę sportuoti. Atsakovė ieškovės deramai neatsiprašė, nepasidomėjo sveikata, todėl ieškovė be fizinio skausmo patyrė moralinę traumą, emocinę depresiją, netgi pasityčiojimą.
Atsakovė atsiliepime (t. 1, b. l. 68–69) nesutiko atlyginti 3 996 Lt turtinės ir 5 000 Lt neturtinės žalos, nes ieškovės patirtos išlaidos buvo skirtos lėtinių ligų gydymui, nedarbingumas suteiktas taip pat dėl lėtinių ligų ir nėra vienareikšmiškai siejami su 2013-05-04 galvos sutrenkimu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2015-03-19 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovės 30,21 Eur turtinės žalos atlyginimo, 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 35,53 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš ieškovės 6,56 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.
Byloje ginčas kilo dėl 2013-05-04 įvykio atsakovės sporto klube metu ieškovei kilusių žalingų pasekmių masto, patirtos žalos sveikatai dydžio ir priežastinio ryšio tarp įvykio ir kilusių pasekmių. Medicininių dokumentų išrašai, Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada (b. l. 9–12) ir tyrimą atlikusios teismo medicinos ekspertės M. K. paaiškinimais teismo posėdyje nustatyta, kad ieškovei padarytas galvos sumušimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, o visų kitų nusiskundimų ir ilgalaikio užsitęsusio gydymo dėl ankstesnių ligų paūmėjimo vienareikšmiškai sieti su 2013-05-04 trauma negalima, nes nusiskundimai galvos, juosmens ir sprando skausmai tęsiasi seniai, yra lėtiniai progresuojantys. Teismas laikė, kad įrodyta atsakovės neatsargi kaltė dėl 2013-05-04 įvykio atsakovės sporto klube, kai ant ieškovės nukrito nuo sienos atitrūkusi sienelė su sporto įranga. Nors nėra ginčo, kad ieškovė sužalota atsakovės sporto klube, tačiau to nepakanka tenkinti ieškovės reikalavimus dėl turtinės žalos atlyginimo visa apimtimi, nes neįrodytas turtinės žalos dydis ir prašomos priteisti žalos dydį su neteisėtais atsakovo veiksmais siejantis priežastinis ryšys (CK 6.246–6.249 str.). Žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad žalą patyrė, t. y. ieškovė. Ieškovė, prašydama priteisti turtinę žalą dėl negautų pajamų, nurodė, kad 1 420,19 Lt žalą sudaro „atlyginimo skirtumas“ nuo 2013-05-06 iki 2013-09-09, kurį grindė savo skaičiavimais (t. 1, b. l. 136) ir rašytiniais įrodymais (t. 1, b. l. 36–41). Teismo nuomone, darbdavio laisva forma surašytos pažymos (t. 1, b. l. 36–41) nepatvirtina ieškovės prašomos priteisti sumos dydžio, iš jų negalima nustatyti jos negautų pajamų dydžio, o iš ieškovės pateiktų skaičiavimų negalima nustatyti, kuo remiantis jie sudaryti (CPK 178 str.), todėl teismas nepriteisė atlyginimo skirtumo dėl nedarbingumo, kurio trukmę, teismo nuomone, sąlygojo gydymas ankstesnių lėtinių ligų ir susirgimų, kurie visiškai nesusiję su 2013-05-04 įvykiu. Ieškovės prašymą priteisti 100 Lt transporto išlaidoms, kurias patyrė lankydamasi pas medikus ir reabilitacijos procedūroms jos nedarbingumo laikotarpiu nuo 2013-05-06 iki 2013-09-09, teismas atmetė kaip neįrodytą.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas nenustatė, kad neigiamas fizinis poveikis pasireiškė pavojingu gyvybei sunkiu kūno sužalojimu, ieškovei nenustatytas pastovaus bendrojo darbingumo netekimo procentas, nenustatyta liekamųjų reiškinių po galvos sumušimo. Ieškovės sveikata sutrikdyta nežymiai, padaryta turtinė žala nėra didelė. Žala patirta ne dėl tyčinių atsakovės veiksmų, o dėl neatsargumo. Ieškovės nedarbingumas tęsėsi nuo 2013-05-06 iki 2013-09-09, tačiau nedarbingumo trukmę sąlygojo ankstesnių lėtinių ligų gydymas. Atsakovės atstovės paaiškinimai teisme ir trenerės S. M. paaiškinimai, užfiksuoti liudytojo apklausos protokole medžiagoje, pagal kurią atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, patvirtina, kad atsakovė domėjosi ieškovės sveikatos būkle, stengėsi padėti, siūlė iškviesti greitąją pagalbą, palydėti į namus, siekė geranoriškai surasti abiem pusėms priimtiną kompensavimo būdą. Atsakovė yra ne pelno siekiantis juridinis asmuo, vykdantis neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir rekreacinio švietimo veiklą. Teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, priteistiną sumą sumažino iki 100 Eur, kas yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtus nepatogumus (CPK 177, 178, 185 str., CK 6.250 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovė apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015-03-19 sprendimą dalyje, kurioje ieškovės reikalavimai buvo atmesti, ir šioje dalyje ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas bei priimti pateiktus įrodymus ir juos vertinti.
Teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 177 str., 179 str. 1 d., 185 str., 197 str. 2 d., 218 ir 219 str., CPK 6, 12–14 str. įtvirtintus principus) netinkamai vertindamas gydytojo neurologo A. E. išvadą bei paaiškinimus (kad ieškovei klinikinius reiškinius išprovokavo būtent galvos kaklo stuburo trauma), nurodydamas, kad didesnę įrodomąją reikšmę turi specialistės M. K. išvada, kurią taip pat įvertino neobjektyviai, nes išvada nėra kategoriška; esant prieštaringoms specialisto ir gydytojo neurologo išvadoms, neskyręs kompleksinės ekspertizės; nepagristai atmetęs dėl negautų 1 420,19 Lt pajamų, kurias sudaro „atlyginimo skirtumas“, ieškovės pateiktus įrodymus (t. 1, b. l. 36–41, 136) (t. y. pažymas ir paskaičiavimus pagal dokumentus, gautus iš VSDFV Kauno skyriaus bei darbovietės, kurios tarpusavy yra susijusios teikiant informaciją darbo santykių klausimais, ir iš kurių matyti, kad ieškovės nedarbingumo laiku jos draudžiamąsias pajamas sudarė ligos pašalpą atitinkanti su), dėl jų neaiškumo pastabų ir klausimų neteikęs bei nepasiūlęs pateikti papildomų įrodymų, jeigu manė, kad pateiktų nepakanka. Teismas pažeidė CPK 17 straipsnyje įtvirtintą šalių procesinių teisių lygybės principą. Teismas, išeidamas iš už savo kompetencijos ribų, pagal ieškovės ambulatorinėje kortelėje esančius įrašus sprendė, kad ieškovė buvo gydyta dėl tų pačių simptomų, kurie buvo po patirtos traumos. Nors, kaip matyti iš ambulatorinės sveikatos kortelės, ieškovė pas gydytojus kreipėsi dėl negalavimų profilaktiškai pasikonsultuoti ir apie nedarbingumą jokių įrašų nėra. Be to, ieškovė eidama sportuoti buvo sveika, nes tuo laiku ji nesigydė ir neturėjo sveikatos problemų, o nurodyti negalavimai visiškai netapatūs su negalavimais po patirtos traumos ir dėl jų ieškovė nebuvo gydyta. Prielaidomis teismas negali vadovautis, o išvados negali būti daromos perimant eksperto kvalifikacijai suteiktas funkcijas. Teismas nepagrįstai nepriteisė ieškovei patirtos visos žalos už viso nedarbingumo laiku patirtas gydymosi išlaidas. Teismas nepagrįstai nevertino ambulatorinėje kortelėje įrašų apie tęsiamą gydymą po traumos bei kitus medicininius išrašus, kuriuose buvo nurodyta, kokiais medikamentais ieškovė buvo gydyta. Teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus dėl prekių, įsigytų pagal 2013-07-10 kvitą už 4,56 Lt, pagal du 2013-08-02 kvitus už 112,12 Lt ir 20 Lt (t. 1, b. l. 23), 2013-07-10 kvitą už 28,20 Lt, padarė nepagrįstą išvadą, kad šie įrodymai nepatvirtina ieškovės reikalavimų ir juos pagrindžiančių aplinkybių, kadangi ieškovė po traumos buvo gydoma toliau medikamentais ir kitomis procedūromis pagal receptus, išrašytus VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Vertebroneurologijos skyriaus gydytojo G. J., kur ieškovės sveikatai negerėjant buvo nukreipta stacionariniam gydymui, gydytojo neurologo A. E., nurodytus vaistus, skirtus gydyti tiems patiems simptomams, kaip ir gydytojos A. Č.. Teismas nepagrįstai nevertino ieškovės parodymų tiek dėl 100 Lt išlaidų transporto išlaidoms (akivaizdu, kad naudojantis viešuoju transportu, taksi paslaugomis, kurui, ieškovė neturėjo galimybės pateikti rašytinių įrodymų, pagrindžiančių šios žalos dydį, nes jų neišsaugojo, tačiau šios išlaidos yra realios ir protingos), tiek dėl patirtos neturtinės žalos. Teismas neobjektyviai ištyrė bylos aplinkybes, sprendime rėmėsi prielaidomis, netinkamai ir neobjektyviai vertino ieškovės pateiktus įrodymus, tuo pažeidė ieškovės teisę į teisingą žalos atlyginimą.
Teismas pažeidė materialinių (CK 6.251 str. 2 d.) ir procesinių teisės normų aiškinimą ir taikymą, teisės į teisingą teismo sprendimą, teisėtų lūkesčių principus, nukrypo nuo suformuotos LAT teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Šiuo atveju padaryta neturtinė žala yra ieškovės patirtas fizinis skausmas dėl sužalojimo, kuris tęsėsi ilgą laiką, dėl ko buvo jaučiamas diskomfortas, jos patirti dvasiniai išgyvenimai dėl sveikatos ateityje, nemalonumai gydymosi proceso metu, baimė dėl patirto įvykio, kadangi ieškovė jokiais savo veiksmais neįtakojo sportinio inventoriaus užkritimo ant jos, į sporto treniruotes ėjo palaikyti savo gerą fizinę bei sveikatos būklę. Po sužalojimų ieškovę pykino, ji vėmė, jai buvo konstatuota smegenų trauma. Ji dar ir dabar jaučia atsirandančius skausmus galvos srityje (ko anksčiau nebuvo), svaigimą, ją pastoviai kamuoja nerimas. Todėl daugiau nei akivaizdu, kad dėl patirtos traumos ji patyrė didelį fizinį skausmą, stresą, dvasinį sukrėtimą, nerimą, nemigą dėl nakties metu atsirandančių galvos ūžesių, skausmų kaklo srityje, nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą, ilgą laiką buvo nedarbinga, atsirado baimė sportuoti. Atsakovė ieškovės deramai neatsiprašė, nepasidomėjo jos sveikata. Taigi tokiu būdu be fizinio skausmo ieškovė patyrė didelę moralinę traumą, emocinę depresiją, netgi pasityčiojimą iš susidariusios situacijos (pažymėtina, kad toks įvykis klube ne pirmas), kas tęsiasi ir teisme. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Kadangi ji sužalota dėl netinkamai paruošto sportinio inventoriaus bei reikalavimų neatitinkančių patalpų, todėl dėl atsakovės nerūpestingumo (neatsargi kaltės forma) buvo sužalota ieškovės sveikata, kurios gydymas užtruko, tai yra žala padaryta sveikatai (vienai labiausiai teisės ginamų vertybių), patyrė fizinį skausmą bei dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, todėl, remiantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, turėtų atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Teismas nepagrįstai sumažino prašomą neturtinę žalą, neteisingai vertindamas sužalojimo padarymo faktines aplinkybes, nesunkų pobūdį, atsakovės kaltės formą (neatsargumas), neigiamų pasekmių nebuvimą, kasacinės instancijos teismo formuojamą teismų praktiką neturtinės žalos atlyginimo bylose, į ieškovės sveikatos būklę iki įvykio ir anksčiau diagnozuotas lėtines ligas ir patologijas, ieškovės patirtus nepatogumus ir dvasinius išgyvenimus. Teismas neteisingai ir nepagrįstai neįvertino, kad ieškovė po traumos nepertraukiamai gydėsi tris mėnesius, iš ko matyti, kad sveikata buvo sutrikdyta ilgalaikiai, dėl ko ieškovė jautė diskomfortą, negalėjo užsiimti mėgstamu darbu bei kita veikla, bendrauti su meno žmonėmis. Prašoma neturtinės žalos suma pilnai atitinka reikšmingais pripažintus kriterijus, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus. Civilinėje atsakomybėje pripažįstamas atsakomybės pagrindu ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai žala atsiranda ne tiesiogiai iš neteisėtų veiksmų, bet yra pakankamai susijusi su žalingais padariniais. Netiesioginis priežastinis ryšys yra tada, kai asmens veiksmai padidina žalos atsiradimo galimybę. Pagal CK 6.247 straipsnį nereikalaujama, kad skolininko elgesys būtų vienintelė nuostolių atsiradimo priežastis; priežastiniam ryšiui konstatuoti pakanka įrodyti, kad skolininko elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė (LAT 2007-06-26 nutartis c. b. Nr. 3K-3-263/2007).
Teismas ne tik netinkamai vertino bylos aplinkybes, tačiau dalies ieškovės pateiktų duomenų iš viso nevertino, t. y. teismas nurodė, kad „iš ieškovės pateiktų įrodymų dėl vaistų pirkimo nustatyta, kad ieškovė po keletą kartų pateikia kopijas tų pačių kvitų, skirtingai sudėtų tarp kitų kvitų, ir sumuodama jose nurodytas pinigų sumas, tokiu būdu dirbtinai padidindama prašomos priteisti turtinės žalos dydį“. Ieškinyje per apsirikimą keletas kvitų buvo į žalos sumą įtraukti du kartus, tačiau ieškovė, šią klaidą pati pastebėjusi, turtinės žalos reikalavimą atitinkamai sumažino. Šių aplinkybių nevertinęs teismas, ieškovės apsirikimą traktavo kaip nesąžiningumą, kas galimai turėjo įtakos būtent tokio teismo sprendimo priėmimui.
Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti teismo sprendimą nepakeistą. Atsakovės nuomone, ieškovė neįrodė ieškinio dydžio bei to, kad ilgalaikis gydymas turi priežastinį ryšį su galimai patirta trauma. Teismas tinkamai vertino įrodymus bei priėmė teisėtą sprendimą. Atsakovė nesutinka, kad ieškovė patyrė galvos traumą – kontūziją ir dėl to gydėsi bei buvo nedarbinga nuo 2013-05-05 iki 2013-09-09, kadangi po įvykio, apžiūrėjus ieškovę, jokių išoriškai matomų sužalojimų nebuvo, ieškovė atsisakė greitosios pagalbos ir pati savarankiškai išvyko į namus. Kitą dieną jai kreipusis į medicininę įstaigą ir atlikus smegenų kompiuterinę tomogramą (toliau – KT) trauminiai pakitimai nenustatyti, teismo medicinos ekspertės išvadose lengvas galvos smegenų sukrėtimas klinikine neurologine simptomatika taip pat nepatvirtintas. Visi ieškovės nurodomi sveikatos nusiskundimai galvos, kaklo, juosmens ir sprando srityse bei atliktos kaklo ir juosmens KT parodė, kad ligos yra senos, lėtinės, progresuojančios ir su galima paūmėjimo eiga, lėtinės diagnozės kaklo srityje ieškovei diagnozuotos dar 2011 m. atliktoje kaklo KT. Teismo ekspertė M. K. patvirtino, kad kitos ligos istorijoje esančios diagnozės yra lėtinės, vystosi palaipsniui ir neatsiranda nuo traumų, kad ieškovės sveikatos nusiskundimų, atsiradusių dėl šių ligų, jų paūmėjimo ir užsitęsusio gydymo vienareikšmiškai sieti su 2013-05-04 įvykiu negalima. 2013 m. birželio 7–18 dienomis ieškovė gydėsi VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Vertebroneurologijos skyriuje, kur ji skundėsi skausmu juosmenyje, plintančiu į dešinįjį sėdmenį, klubą, kojų „sunkumu“, skausmu kakle, plintančiu į galvą, pečių juostą, galvos skausmu, bendru silpnumu, kad skausmai juosmenyje vargina jau 8 metus. Tai, kad mėnesį iki įvykio 2013-04-09 ieškovei atliktoje juosmens srities KT buvo diagnozuota L4/L5 deš. m/l išvarža, L4 laterolistezė, degeneraciniai pakitimai, bei 2011-09-29, 2011-11-17, 2012-01-18, 2013-04-16 įrašai Asmens sveikatos istorijoje iš VšĮ Kauno centro poliklinikos, 2012-03-02 atlikta stuburo kaklinės dalies KT Nr. 1173 (išvada – vidutiniai degeneraciniai pakitimai C5/6 lygyje) paneigia ieškovės teiginius, kad ji nebuvo anksčiau patyrusi galvos ir kaklo skausmų. Ieškovei nepateikus nedarbingumo pažymėjimų, negalima nustatyti, kokia diagnozė nurodyta juos pratęsinėjant. VTPT specialisto išvadoje nurodyta, kad 2013-05-04 ieškovės galimai patirtas sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, kuris pagal Taisyklių 9 punktą atitinka sveikatos sutrikdymą neilgesniam kaip 10 d. laikotarpiui. Atsižvelgdama į tai, atsakovė nesutinka atlyginti visas ieškovės patirtas gydymo ir nedarbo išlaidas nuo 2013-05-05 iki rugsėjo 9 d. Atsakovė nesutinka remtis tik UAB „duomenys neskelbtini)“ gydytojo neurologo A. E. 2013-07-06 išvada, kad jo aprašytus klinikinius reiškinius išprovokavo galvos kaklo stuburo trauma, kadangi ieškovė šiame centre nesigydė, A. E. 2015-01-19 teisme negalėjo nurodyti, kada ieškovė pas jį gydėsi, nežinojo įvykio aplinkybių, neįvardino, kokiais tyrimais, medicininiais dokumentais rėmėsi darydamas tokias išvadas. Pačios ieškovės iniciatyva atliekant tyrimą dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo, specialisto išvadą surašiusi teismo medicinos ekspertė M. K. įvertino visus medicininius dokumentus, iš visų neurologų ir medicinos įstaigų, kuriose ieškovė lankėsi, tame tarpe ir A. E., bei padarė išvadas, kad sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, o ankstesnių ligų paūmėjimai sveikatos sutrikdymo mastui įtakos neturi. Atsakovė nesutinka su ieškovės prašymu priteisti jai visas gydymo ir vaistų pirkimo išlaidas, kadangi 2013-05-05 ieškovei buvo paskirti tik B gr. vit., phezamas, dolmenas, Milgamma, Sirdalud vaistai, kainavę 104,31 Lt, kas atitinka 30,21 Eur. Kiti vaistai nesusiję su įvykiu. Ieškovė po keletą kartų pateikė kopijas tų pačių kvitų, taip padidinusi prašomos priteisti turtinės žalos dydį 840,20 Lt. Atsakovė nesutinka atlyginti 100 Lt transporto išlaidoms visu gydymosi laikotarpiu, kadangi ieškovė nepateikė jokių šią sumą pagrindžiančių įrodymų, tuo labiau, kad ieškovės nedarbingumo trukmę nuo 2013-05-05 iki 2013-09-09 sąlygojo jos senų, lėtinių ligų, nesusijusių su 2013-05-04 įvykiu, gydymas. Atsakovė nesutinka su ieškovės prašymu priteisti jai 5 000 Lt neturtinės žalos, kadangi ieškovė neįrodė tokios neturtinės žalos realumo. Ieškovei nenustatytas pastovaus bendrojo darbingumo netekimo procentas, nenustatyta liekamųjų reiškinių po galvos sumušimo, ieškovės sveikata sutrikdyta nežymiai, padaryta turtinė žala nedidelė, žala patirta ne dėl tyčinių atsakovės veiksmų. Teismas, priteisęs 100 Eur, atsižvelgė į sužalojimo padarymo faktines aplinkybes, nesunkų pobūdį, atsakovės kaltės formą (neatsargumą), neigiamų pasekmių nebuvimą, ieškovės sveikatos būklę iki įvykio, anksčiau diagnozuotas lėtines ligas ir patologijas, ieškovės patirtus nepatogumus ir dvasinius išgyvenimus. Taip pat daugelis fizinių nusiskundimų, galvos skausmas, svaigimas, tirpimas, silpnumas, kaklo skausmai ir kt. yra simptomai, pasireiškiantys dėl ieškovei jau nuo 2011 m. diagnozuotų lėtinių ir progresuojančių ligų, apie šiuos simptomus įrašyta ieškovės medicininėse kortelėse, todėl iš jų kylančių dvasinių išgyvenimų tiesiogiai sieti su 2013-05-04 įvykiu negalima. Atsakovė nesutinka atlyginti negautas 1 420,19 Lt pajamas už 2013-05-05–rugsėjo 9 d. gydymosi laikotarpį, kadangi ieškovės sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, kuris pagal Taisyklių 9 punktą atitinka sveikatos sutrikdymą neilgesniam kaip 10 d. laikotarpiui. Taipogi, ieškovės medicininiuose įrašuose nuo 2013-05-14 atliktos kaklo slankstelių KT gydymas toliau taikomas ir tęsiamas iki rugsėjo 9 d. jos senoms, lėtinėms diagnozėms gydyti. Ieškovė taip pat nepateikė teismui nedarbingumo pažymėjimų, todėl negalima nustatyti, kokia diagnozė nurodyta juos pratęsinėjant. Ieškovės pateiktos darbdavio laisva forma surašytos pažymos nepatvirtina ieškovės prašomos priteisti sumos dydžio, iš jų negalima nustatyti jos negautų pajamų dydžio, o iš ieškovės skaičiavimai neaišku, kuo remiantis sudaryti. Ieškovės pateikta darbdavio pažyma Nr. RP-30, kurioje nurodyta vidutinis mėnesinis atlyginimas neatskaičius mokesčius yra 2 030 Lt, nėra pakankamai informatyvi, kad būtų galima spręsti apie ieškovės gautinų pajamų dydį. Ieškovė nepateikė teisės aktų reikalavimus atitinkančios pažymos apie uždarbį, kurioje būtų nurodyti duomenys apie kiekvieną mėnesį iki jos nedarbingumo laikotarpio priskaitytas sumas, dirbtų dienų skaičių, mokesčius ir gautas grynąsias pajamas. Apeliantės darbo sutartis 2012-06-01 Nr. 332 yra apie ieškovės gautas pajamas 2012 m. birželio–rugpjūčio mėnesiais, t. y. vieneri metai iki ieškovės nedarbingumo, todėl ji neįrodo, kad tokias pačias pajamas ji turėjo gauti 2013 m. nedarbingumo laikotarpiu.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti patikslinto apeliacinio skundo ribas nenustatė. Išnagrinėjusi patikslinto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, kolegija konstatuoja, jog apeliacinio skundo argumentai ir motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistų sumų pagrįstumo ir nesudaro pagrindo panaikinti sprendimą.
Pažymėtina ir tai, jog, sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės ir priimdamas joje galutinį sprendimą, neprivalo aptarti kiekvieno byloje dalyvaujančio asmens argumento ar įrodymo. Priešingai, teismas turi atrinkti ir vertinti tik tuos įrodymus, kurių visetas patvirtina ar paneigia aplinkybių, susijusių su ginčo dalyku, egzistavimą (CPK 176 str.) (pvz., LAT 2011-09-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2011; kt.).
Byloje ginčas kilo dėl 2013-05-04 įvykio atsakovės sporto klube metu ieškovei kilusių žalingų pasekmių masto, patirtos žalos sveikatai dydžio ir priežastinio ryšio tarp įvykio ir kilusių pasekmių.
Kolegijos nuomone, šiuo atveju teismas pagrįstai nesirėmė UAB „duomenys neskelbtini“ gydytojo neurologo A. E. 2013-07-06 padaryta išvada, kad jo aprašytus klinikinius reiškinius išprovokavo galvos kaklo stuburo trauma, kadangi, teismui pareikalavus ieškovės medicininių dokumentų iš UAB „duomenys neskelbtini“, buvo gautas atsakymas, kad ieškovė šiame medicinos centre nesilankė, o neurologas A. E., apklaustas liudytoju 2015-01-19 teismo posėdyje, negalėjo aiškiai nurodyti laikotarpio, kada ieškovė pas jį gydėsi, nežinojo įvykio aplinkybių (teigė, kad ieškovė lyg tai gulėjo ant treniruoklio, su kuriuo nukrito ant žemės ir susitrenkė pakaušį), negalėjo įvardinti, kokiais tyrimais, medicininiais dokumentais rėmėsi darydamas išvadas, kad ieškovei klinikinius reiškinius išprovokavo kaklo stuburo trauma. Be to, pažymėtina ir tai, jog pirmosios instancijos teismas ieškovei parengiamojo teismo posėdžio metu siūlė prašyti skirti teismo medicininę ekspertizę, siekiant nustatyti, kokią įtaką turėjo ankstesni lėtiniai susirgimai jos sveikatos būklei ir gydymo bei nedarbingumo trukmei po traumos 2013-05-04 (2014-11-20 garso įrašo Nr. 1, 13 min.). Kadangi ieškovė nepasinaudojo teise pirmosios instancijos teisme prašyti skirti teismo medicininę ekspertizę (CPK 178 str.), kolegija apeliacinio skundo argumentus, kad teismas, esant prieštaringoms specialisto ir gydytojo neurologo išvadoms, privalėjęs šioje byloje paskirti kompleksinę ekspertizę, vertina kaip visiškai nepagrįstus.
Tačiau, kolegijos nuomone, šioje byloje pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė visiškai nepagrįstą išvadą, jog, nesant pateiktų nedarbingumo pažymėjimų, ,,negalima nustatyti, kokia diagnozė nurodyta juos pratęsiant“. Kaip matyti iš įrašų ieškovės medicininėje kortelėje, 2013-05-06, t. y. antrą dieną po traumos, jai buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, kuriame įrašytas diagnozės kodas S06.0 (kortelės lapas 60, dešinėje viršuje); toks pats kodas įrašytas ir tęsiant nedarbingumo pažymėjimą 2013-05-10 (kortelės lapas 61, dešinėje viršuje), 2013-05-17 (kortelės lapas 62, dešinėje viršuje), 2013-05-24 (kortelės lapas 63, dešinėje viršuje) ir 2013-05-31 (kortelės lapas 67, dešinėje viršuje), tačiau tęsiant nedarbingumo pažymėjimą 2013-06-03 jau įrašytas kitas kodas – M50.1 (kortelės lapas 68, dešinėje viršuje), toliau nuo 2013-06-08 atsiranda kodai G54.1 ir G54.2, o dar vėliau ir G43.2, o kodo S06.0 nebelieka. Pagal Tarptautinių ligų kodų (TLK) sistemą kodu S06.0 žymima trauma – galvos sutrenkimas, kodu M50.1 – kaklo diskų liga su radikolupatija, kodu G54.1 – juosmens kryžmens rezginio ligos, G54.2 – kaklo nervinių šaknelių ligos ir G43.2 – migreninė būklė.
Kolegijos nuomone, šioje byloje iš tiesų ieškovė neįrodė, jog būtent dėl 2013-05-04 patirtos galvos traumos (smegenų sukrėtimo) ji buvo nedarbinga laikotarpiu nuo 2013-06-04 iki 2013-09-09. Tačiau dėl ieškovės nedarbingumo priežasties nuo 2013-05-06 iki 2013-06-03 kolegijos nuomonė yra kitokia nei pirmosios instancijos teismo. Nors bylos duomenys patvirtina, jog po įvykio, kurio metu buvo sumušta ieškovės galva pakaušio srityje, jokių išoriškai matomų sužalojimų nebuvo, ieškovė atsisakė greitosios pagalbos ir pati savarankiškai išvyko į namus, tačiau iš medicininių dokumentų nustatyta, jog kitą dieną, 2013-05-05, ieškovei labai skaudėjo galvą, svaigino, pykino, iškviesta greitoji medicininė pagalba 09:04 val. ją nuvežė į Kauno klinikas, kur neurologo jai buvo nustatyta diagnozė – ,,trauminė galvos smegenų liga, ūmus periodas, lengva forma, sukrėtimas“ bei iš kur ieškovė buvo pasiųsta į Respublikinę Kauno ligoninę, kur nuvykusi 2013-05-05 19:35 val. skundėsi galvos svaigimu, pykinimu. Kadangi ieškovei nedarbingumo pažymėjimai su diagnozės kodu S06.0 (trauma – galvos sutrenkimas) buvo išduoti laikotarpiu nuo 2013-05-06 iki 2013-06-03, kolegijos nuomone, yra akivaizdu, jog už šio laikotarpio nedarbingumas priežastiniu ryšiu susijęs su 2013-05-04 ieškovės patirta trauma – galvos sutrenkimu.
Nors pačios ieškovės iniciatyva atliekant tyrimą dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo, 2013-08-02 specialisto išvadą (1 t., b. l. 9–12) surašiusi teismo medicinos ekspertė M. K., įvertinusi visus medicininius dokumentus iš visų medicinos įstaigų, kuriose ieškovė lankėsi, tame tarpe ir iš neurologo A. E. (būtent kurio išvada remiasi ieškovė), padarė išvadas, kad ,,visų kitų nusiskundimų ir ilgalaikio užsitęsusio gydymo dėl ankstesnių ligų paūmėjimo vienareikšmiškai su 2013-05-04 dienos trauma sieti negalima, kadangi nusiskundimai galvos, juosmens ir sprando skausmais tęsiasi nuo senai, 2011-01 atliktoje kaklo KT rasta kaklo tarpslankstelinių diskų osteochondrozė bei degeneraciniai pokyčiai, kurie yra lėtiniai progresuojantys su galima paūmėjimo eiga“, kolegijos nuomone, konstatavimas, jog laikotarpio nuo 2013-05-06 iki 2013-06-03 nedarbingumas priežastiniu ryšiu susijęs su patirta trauma, šiai specialisto išvadai, kurioje neanalizuoti ligų kodai, dėl kurių išduoti nedarbingumai, neprieštarauja. Tačiau akivaizdu, jog šiai specialisto išvadai prieštarautų pritarimas ieškovės argumentams, jog su 2013-05-04 trauma buvo susijęs visas kitas gydymosi laikotarpis nuo 2013-06-04, kai nedarbingumas buvo išduodamas jau ne dėl galvos sutrenkimo, o dėl kitų susirgimų, tame tarpe ir dėl kaklo diskų ligos su radikolupatijos, ir juosmens kryžmens rezginio ligos, ir kaklo nervinių šaknelių ligos, ir migreninė būklės. Liudytojos M. K. paaiškinimai, jos surašyta išvada ir kiti įrašai medicininiuose dokumentuose, kolegijos nuomone, paneigia ieškovės teiginius, kad ji nebuvo anksčiau patyrusi galvos, kaklo ir stuburo skausmų. Asmens sveikatos istorijoje iš VšĮ Kauno centro poliklinikos gausu su tuo susijusių įrašų: 2011-01-31 – vargina skausmas stubure; 2011-01-31 atliktoje kaklo rentgenogramoje buvo rasta kaklo tarpslankstelinių diskų osteochondrozė C5-5,C 6-7 III laipsnio bei degeneraciniai pokyčiai, kurie, pasak specialistės M. K., yra lėtiniai progresuojantys su galima paūmėjimo eiga; 2011-09-29 – skundžiasi skausmu galvoje, kakle, pasvaigsta galva, palenkus galvą labai skauda, tempia stuburą. Labai pasvaigsta galva, silpna...Galvos judesiai apriboti... yra įtemptų pečių juostos raumenų; 2011-09-29 nukreipta neurologo konsultacijai dėl didelio bendro nuovargio ir galvos svaigimo paūmėjimo; 2011-11-17 vargina galvos skausmai; 2012-01-18 vargina galvos ir kaklo skausmai; 2012-03-02 atlikta stuburo kaklinės dalies KT Nr. 1173, rasta C4/5 susiformavusi nežymi lokali kifozė, C5/6 vidutiniai tarpslankstelinės osteochondrozės požymiai, pradiniai deformuojančios spondiloartrozės požymiai; išvada – vidutiniai degeneraciniai pakitimai C5/6 lygyje; 2012-03-27 skundžiasi skausmu kakle, tirpsta rankos, skauda galvą; 2013-04-09, t. y. tik mėnesį iki įvykio, ieškovei buvo atlikta juosmens srities KT, kurioje diagnozuota L4/L5 deš. m/l išvarža, L4 laterolistezė, degeneraciniai pakitimai. 2013-05-14 ieškovei buvo atlikta kaklo slankstelių KT (1 t., b. l. 16), kurios išvadose nurodyta: tarpslankstelinių diskų išvaržų požymiai, stuburo kanalo stenozės požymiai, osteochondrozės požymiai. 2013 m. birželio 7–18 dienomis ieškovė gydėsi VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Vertebroneurologijos skyriuje. Išraše iš ligos istorijos nurodyta, kad ji skundėsi skausmu juosmenyje, plintančiu į dešinįjį sėdmenį, klubą, kojų „sunkumu“, skausmu kakle, plintančiu į galvą, pečių juostą, galvos skausmu, bendru silpnumu. Taip pat nurodyta, kad skausmai juosmenyje vargina jau 8 metus. Anot liudytoja apklaustos teismo ekspertės M. K., skausmai gali atsirasti nuo įvairių priežasčių, pakanka netinkamos padėties dirbant, miegant; lokali kifozė C4/5, tarpdiskinės kremzlės C5/6 degeneracija gali keisti stuburo ilgį, sukelti iš tarpslankstelinių diskų išeinančių nervų šaknelių spaudimą, duoda skausmą, judesių sutrikimą, gali tirpti rankos, skausmai gali plisti į pakaušį, galvos odą, gali sukelti galvos svaigimą, judesių sulėtėjimą, tirpimą, svaigimą.
Nors specialisto išvadoje nurodyta, jog sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, kuris pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktą nustatomas, kai sužalojimas arba susargdinimas sveikatą sutrikdo ne ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui arba nukentėjusysis praranda 5 procentus profesinio arba bendro darbingumo, kolegijos nuomone, ši išvada, kurią iš dalies paneigia ieškovės medicininėje kortelėje esantys prieš tai aptarti įrašai, susiję su ligų kodais, specialisto išvadoje likę neaptarti, nėra pagrindu ieškovės nedarbingumo laikotarpiu nuo 2013-05-06 iki 2013-06-03 laikyti priežastiniu ryšiu susijusio su 2013-05-04 trauma.
Ieškovė, prašydama priteisti 1 420,19 Lt turtinę žalą dėl nuo 2013-05-06 iki 2013-09-09 negautų pajamų (atlyginimo skirtumas), savo reikalavimą grindė savo pačios skaičiavimais (1 t., b. l. 136) ir darbdavio laisva forma surašytomis pažymomis (1 t., b. l. 36–41), kurios, apylinkės teismo nuomone, nepatvirtina ieškovės prašomos priteisti sumos dydžio, iš jų negalima nustatyti jos negautų pajamų dydžio, o iš ieškovės pateiktų skaičiavimų negalima nustatyti, kuo remiantis jie sudaryti. Iš ieškovės pateiktos VSDFV Kauno skyriaus 2013-11-13 pažymos apie valstybinį socialinį draudimą (1 t., b. l. 39–41) matyti, kad ieškovės nedarbingumo laikotarpiu jos draudžiamąsias pajamas sudarė ligos pašalpą atitinkanti suma, kurios per 2013 m. gegužės mėnesį išmokėta 1 557,41 Lt (=16,76+157,16+125,77+1 257,72), 2013 m. birželio mėnesį – 1 593,11 Lt (=503,09+754,63+335,39). Ieškovės skaičiavimais (1 t., b. l. 136), jos gauto atlyginimo ir turėto gauti atlyginimo skirtumas 2013 m. gegužės mėnesį sudaro 81,22 Lt (1 576,40 – 1 495,18) ir 2013 m. birželio mėnesį – 536,45 Lt (1 795,4 – 1 258,55). Kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) 2013-11-11 pažymos (1 t., b. l. 36), ieškovės vidutinis mėnesinis atlyginimas neatskaičius mokesčių yra 2 030 Lt. Kadangi tuo laikotarpiu galiojęs ieškovės pajamų NPD sudarė 224 Lt (=470 - 0,2 x (2030 - 800), GPM – 270,9 (=(2 030 – 224) x 0,15), atskaitymai Sodrai – 182,7 Lt (=2 030 x 0,09), konstatuotina, jog ieškovė 2013 m. gegužės mėnesį (duomenys neskelbtini) turėjo gauti 1 576,4 Lt (=2 030 – 270,9 – 182,7) darbo užmokesčio ,,į rankas”, t. y. būtent tiek, kiek savo paskaičiavimuose nurodė ieškovė kaip gautiną atlyginimą už 2013 m. gegužės mėnesį. Pačios ieškovės teigimu, gauto atlyginimo ir turėto gauti atlyginimo skirtumas 2013 m. gegužės mėnesį sudaro 81,22 Lt (1 576,40 – 1 495,18). Kadangi jokiais objektyviai duomenimis nėra pagrįsta ieškovės nurodyta 1 495,18 Lt jos gauto gegužės mėnesį atlyginimo suma, kolegija vadovaujasi VSDFV Kauno skyriaus 2013-11-13 pažyma apie valstybinį socialinį draudimą (1 t., b. l. 39–41), iš kurios matyti, kad per 2013 m. gegužės mėnesį ieškovei išmokėta 1 557,41 Lt (=16,76+157,16+125,77+1 257,72) nedarbingumo pašalpos, kurioje 16,76 Lt sudaro pašalpa, gauta (duomenys neskelbtini)(49029). Kadangi ieškovė, skaičiuodama gautinas pajamas, į jas neįtraukė pajamų(duomenys neskelbtini), skaičiuojant negautas pajamas išminusuotina 16,76 Lt ligos pašalpa (49029) ir laikytina, jog ieškovės gegužės mėnesį gauta ligos pašalpa sudarė 1 540,65 Lt. Be to, ta pati VSDFV Kauno skyriaus 2013-11-13 pažyma apie valstybinį socialinį draudimą patvirtina, jog 2013 m. gegužės mėnesį ieškovė iki traumos gavo iš (duomenys neskelbtini) 276,82 Lt darbo užmokesčio (1 t., b. l. 39). Akivaizdu, jog pagal byloje pateiktus duomenis, susumavus gautą darbo užmokestį ir gautas nedarbo išmokas, 2013 m. gegužės mėnesį ieškovė gavo daugiau nei būtų gavusi dirbdama, kas reiškia, jog nėra įrodyta, kad ieškovė dėl traumos prarado tam tikrą darbo užmokesčio dalį 2013 m. gegužės mėnesį.
Be to, atsižvelgiant į tai, jog įrodymai apie 2013 m. buvusią ieškovės sudarytą papildomo darbo birželio–rugpjūčio mėnesiais sutartį į bylą nebuvo pateikti, konstatuotina, jog ieškovė šioje byloje neįrodė, kad ji 2013 m. birželio mėnesį būtų gavusi 2 330 Lt darbo užmokestį. Ieškovės prie apeliacinio skundo pridėta 2012-06-01 darbo sutartis Nr. 332 buvo sudaryta vasaros laikotarpiui prieš vienerius metus iki ieškovės nedarbingumo, todėl ji nėra pakankamas argumentas, kad tokias pačias pajamas ieškovė turėjo gauti ir 2013 m. birželio–rugpjūčio mėnesiais, tuo labiau konstatavus, kad ieškovė praktiškai visą šį laikotarpį buvo nedarbinga dėl su trauma nesusijusių susirgimų. Pagal bylos duomenis konstatavus, jog ieškovė 2013 m. birželio mėnesį (duomenys neskelbtini) taip pat turėjo gauti 1 576,4 Lt darbo užmokesčio ,,į rankas”, akivaizdu, jog ieškovei 2013 m. birželio mėnesį nedarbingumo pašalpos gavus 1 593,11 Lt (=503,09+754,63+335,39), t. y. daugiau nei ieškovė būtų gavusi dirbdama, byloje nėra įrodyta, kad ieškovė dėl traumos prarado tam tikrą darbo užmokesčio dalį 2013 m. birželio mėnesį.
Pažymėtina, kad teismas nėra aktyvus šios kategorijos bylose, ir ieškovas turi teisę ir pareigą pagal CPK įtvirtintas įrodinėjimo taisykles įrodyti reiškiamo reikalavimo dydį ir faktinį pagrindą. Kadangi ieškovė įrodymais nepagrindė jos negautų pajamų dydžio (CPK 178 str.), kolegija konstatuoja, jog, nežiūrint į netinkamai surašytus pirmosios instancijos teismo motyvus, ieškinio reikalavimas dėl negautų pajamų priteisimo už 2013-05-06–2013-06-03 nedarbingumo laikotarpį taip pat netenkintinas, nors kolegija ir padarė išvadą, jog šio laikotarpio nedarbingumas priežastiniu ryšiu yra susijęs su ieškovės patirta trauma.
Apeliantė visiškai nepagrįstai teigia, jog teismas nepagrįstai nevertino ambulatorinėje kortelėje įrašų apie tęsiamą gydymą po traumos bei kitus medicininius išrašus, kuriuose buvo nurodyta, kokiais medikamentais ieškovė buvo gydyta. Pažymėtina, jog apeliantė net neargumentavo, už kokius medikamentus, paskirtus pagal medicininius įrašus iki 2013-06-03, skundžiamu sprendimu liko nepriteista. Teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus dėl prekių, įsigytų pagal 2013-07-10 kvitą už 4,56 Lt, pagal du 2013-08-02 kvitus už 112,12 Lt ir 20 Lt (t. 1, b. l. 23), 2013-07-10 kvitą už 28,20 Lt, padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad šie įrodymai, iš kurių negalima nustatyti, kokie vaistai buvo pirkti, neatitinka įrodymų sąsajumo reikalavimų ir juos pagrindžiančių aplinkybių, tuo labiau, kad tai medikamentai iš gydymosi laikotarpio, kuris nebebuvo susijęs su trauma. Tai, kad ieškovė po traumos buvo gydoma toliau medikamentais ir kitomis procedūromis pagal receptus, išrašytus VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Vertebroneurologijos skyriaus (kur ieškovė buvo gydyta nuo 2013-06-07 iki 2013-06-18) gydytojo G. J., gydytojo neurologo A. E. 2013-07-06 nurodytus vaistus, kolegijai konstatavus, jog gydymas nuo 2013-06-04 nebebuvo priežastiniu ryšiu susijęs su patirta trauma, kolegijos nuomone, taip pat nepatvirtina skundžiamo sprendimo, kuriuo už šiuos vaistus nepriteista, neteisėtumo. Kadangi medicininiuose dokumentuose 2013-05-05 ieškovei buvo paskirti tik B gr. vit., phezamas, dolmenas, Milgamma, Sirdalud vaistai, kurie bendroje sumoje sudaro 104,31 Lt (kas atitinka 30,21 Eur), tik už kuriuos pirmosios instancijos teismas priteisė, o visi kiti kvituose esantys vaistai nėra minimi ieškovės medicininiuose dokumentuose iki 2013-06-04, nebuvo skiriami gydytojų, jų paskirtis neatitinka ieškovės diagnozių, susijusių su trauma, arba tai yra tiesiog maisto papildai, kolegijos nuomone, nėra jokio pagrindo tenkinti šioje dalyje apeliacinio skundo.
Dėl transporto išlaidų. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti 100 Lt transporto išlaidų, kurias ji patyrė viso gydymosi laikotarpiu. Kadangi ieškovė nepateikė jokių šias išlaidas patvirtinančių įrodymų, kolegija nemato pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo. Nors kolegija ir konstatavo, jog nedarbingumas nuo 2012-05-06 iki 2013-06-03 priežastiniu ryšiu buvo susijęs su trauma, tačiau pažymėtina, jog ieškovės gyvenamoji vieta ((duomenys neskelbtini)) nėra tiek nutolusi nuo Kauno Centro poliklinikos, kad ieškovė (kurios judėjimo funkcijos dėl traumos nebuvo sutrikdytos) nuvykimui į šią gydymo įstaigą būtų turėjusi naudotis savo ar viešuoju transportu ar net taksi paslaugomis
Dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais dėl netinkamai nustatyto neturtinės žalos dydžio. Nors kolegija ir pripažino, jog ieškovės nedarbingumas nuo 2013-05-06 iki 2013-06-03 priežastiniu ryšiu buvo susijęs su patirta trauma, tačiau, kolegijos nuomone, vien ši aplinkybė nėra pagrindu didinti pirmosios instancijos teismo priteistos neturtinės žalos dydį. 100 Eur suma, atsižvelgiant į sužalojimo padarymo faktines aplinkybes, nesunkų pobūdį, atsakovės kaltės formą (neatsargumas), kasacinės instancijos teismo formuojamą teismų praktiką neturtinės žalos atlyginimo bylose, į ieškovės sveikatos būklę iki įvykio ir anksčiau diagnozuotas lėtines ligas ir patologijas, ieškovės patirtus nepatogumus ir dvasinius išgyvenimus, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtus nepatogumus (CPK 177, 178, 185 straipsniai, CK 6.250 straipsnis).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinis skundas atmestinas, o iš esmės teisingas (išskyrus kelias prieš tai aptartas išvadas) pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai: Jolita Cirulienė
Nerijus Meilutis
Rūta Palubinskaitė