Civilinė byla Nr. e2-1407-241/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01790-2019-4
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. rugsėjo 8 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romualdos Janovičienės ir Kazio Kailiūno,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Trakų statyba“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 15 d. nutarties dalies, kuria patvirtintas kreditorių T. N. ir N. N. finansinis reikalavimas atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Trakų statyba“ bankroto byloje Nr. eB2-145-640/2020 (civilinės bylos Nr. eB2-3370-640/2020).
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Trakų statyba“ iškelta bankroto byla; nemokumo administratore paskirta mažoji bendrija (toliau – MB) „Fiksara“. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 15 d. nutartimi patvirtintas kreditorių reikalavimų sąrašas.
2. Pareiškėjai T. ir N. N. kreipėsi į teismą prašydami pripažinti, kad terminas pateikti finansinį reikalavimą BUAB „Trakų statyba“ bankroto byloje praleistas dėl svarbių priežasčių ir jį atnaujinti bei patvirtinti kreditorių T. ir N. N. reikalavimą 62 432,88 Eur sumai, susidedantį iš 57 644,88 Eur neatliktų darbų sumos, 3 820 Eur netesybų ir 968 Eur reikalavimo pateikimo išlaidų (sąmatos sudarymo ir teisinės išlaidos). Pareiškėjai nurodė, kad su UAB „Trakų statyba“ 2019 m. liepos 17 d. buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią pareiškėjai įsigijo 1798/4893 dalį buto/patalpos–buto, ir 1/6 dalį žemės sklypo, už bendrą 70 000 Eur kainą. Sutartimi pardavėjas iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. įsipareigojo atlikti darbus pagal sutarties priedą Nr. 3, tačiau atlikti ne visi darbai; visų neatliktų darbų bendra suma yra 57 644,88 Eur. Sutartinės netesybos už neatliktus darbus sudaro 3 820 Eur. Už statybų specialistės paslaugas fiksuojant neatliktų darbų kiekius ir jų atlikimo išlaidas pareiškėjai sumokėjo 363 Eur sumą bei patyrė 605 Eur išlaidas dėl prašymo patvirtinti jų reikalavimą parengimo ir pateikimo teismui. Pareiškėjai negali tinkamai naudotis įsigytu turtu, nes UAB „Trakų statyba“ neatliko sutartyje įsipareigotų darbų. Kadangi įmonė yra bankrutuojanti ir nebevykdo ūkinės–komercinės veiklos, pareiškėjai negali reikalauti prievolių įvykdyti natūra – pabaigti atlikti sutartimi įsipareigotus darbus.
3. Nemokumo administratorė MB „Fiksara“ prašė taikyti sutrumpintą šešių mėnesių senaties terminą ir netvirtinti 220 Eur reikalavimo, kurį sudaro netesybos, patvirtinant 3 600 Eur dydžio reikalavimą. Nesutiko su pareiškėjų 57 644,88 Eur reikalavimo suma, kurią sudaro neatlikti darbai nurodyti lokalioje sąmatoje; pareiškėjai šią sumą grindžia tik lokaline sąmata, o tai yra tik galimų, o ne realių išlaidų patvirtinimas; reikalaujama suma realiai yra per didelė vertinant pačios sutarties objekto kainą; be to, lokalinėje sąmatoje yra nurodyti darbai, kurių bankrutuojanti įmonė nebuvo prisiėmusi atlikti. Nesutiko su 363 Eur suma už UAB „Jonuša“ lokalinės sąmatos parengimą. Sutiko su reikalavimu dėl 605 Eur dydžio sumos išlaidoms už teisines paslaugas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 15 d. nutartimi atnaujino terminą pareiškėjams pateikti finansinį reikalavimą; patvirtino pareiškėjų T. N. ir N. N. finansinį reikalavimą 62 252,88 Eur sumai, susidedantį iš 57 644,88 Eur neatliktų darbų sumos, 3 640 Eur netesybų sumos ir 968 Eur reikalavimo pateikimo išlaidų (sąmatos sudarymo ir teisinės išlaidos) sumos UAB „Trakų statyba“ bankroto byloje Nr. eB2-145-640/2020; kitoje dalyje pareiškėjų prašymą atmetė.
5. Teismas, įvertinęs pareiškėjų argumentus, sprendė, kad terminas pateikti kreditorių reikalavimą yra praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl jį atnaujino.
6. Teismas nustatė, jog tarp pareiškėjų ir UAB „Trakų statyba“ 2019 m. liepos 17 d. buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią pareiškėjai iš UAB „Trakų statyba“ įsigijo 1798/4893 dalį buto/patalpos–buto ir 1/6 dalį žemės sklypo už bendrą 70 000 Eur kainą. Sutarties 7.1 punkte pardavėjas UAB „Trakų statyba“ įsipareigojo iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. atlikti darbus pagal sutarties priedą Nr. 3, tačiau iš visų jame išvardintų darbų buvo atlikti tik šie: butui pastatytos lauko durys ir įrengtas bendras gręžinys. Bendrų nuotekų visam namui įrengimo darbai nepabaigti. Visi kiti likę darbai neatlikti iki šiol. Pridėtos buto vidaus (kur turėtų stovėti šilumos siurblys), žemės sklypo (priekinės ir galinės dalies) ir laiptinės fotonuotraukos patvirtina, kad darbai neatlikti.
7. Teismas konstatavo, kad byloje nėra ginčo, jog sutarties priede Nr. 3 išvardinti ir pareiškėjų nurodyti statybos darbai yra neatlikti bei kad pareiškėjai turi teisę į reikalavimo patvirtinimą bankroto byloje, ginčas kyla tik dėl reikalavimo dydžio.
8. Įvertinęs pirkimo–pardavimo sutarties 9.6 punkto nuostatas, aplinkybę, kad UAB „Trakų statyba“ nustatytu terminu savo prievolės neįvykdė, teismas laikė pagrįstu pareiškėjų reikalavimą priteisti netesybas, tačiau sutiko su administratorės prašymu dėl sutrumpinto ieškinio senaties termino taikymo ir netesybų sumą apskaičiavo už 6 mėnesius, kas sudaro 3 640 Eur.
9. Teismas padarė išvadą, jog pareiškėjai įgyvendino Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 41 straipsnio 1 dalies reikalavimą ir pateikė jų kreditorinio reikalavimo pagrindimo dokumentus, pateikė įrodymus, kad darbai neatlikti (fotonuotraukas) ir specialistės parengtas lokalines sąmatas, kuriose apskaičiuotos neatliktų darbų sumos. Pareiškėjai savo finansinį reikalavimą kildina iš šalių sudarytos 2019 m. liepos 17 d. buto pirkimo–pardavimo sutarties nuostatų (7.1 ir 9.6 punktų), kartu su prašymu teismui pateiktų fotonuotraukų dėl neatliktų darbų, UAB „Jonuša“ specialistės R.-J. M. (turinčios atestatą dėl statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo) parengtos lokalinės sąmatos, mokėjimo pavedimų už paslaugas.
10. Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad pardavėjas sutartimi įsipareigojo atlikti visus sutarties priede Nr. 3 išvardintus statybos darbus, o pareiškėjai pirko butą ir sutvarkytą laiptinę bei gerbūvį. Sutartyje yra aiškus susitarimas, kad išvardinti darbai bus atlikti iki susitartos datos, tačiau jie neatlikti. Sutarties priede Nr. 3 išvardintų darbų vietose yra minimi žodžiai dėl dalies darbų, pavyzdžiui, sklypo dalis aptveriama segmentine tvora ir sklypo dalis išklojama trinkelėmis, reiškia tik tai, kad ne viso sklypo teritorija yra aptveriama tvora ir išklojama trinkelėmis, o tik ta dalis, kur numatyta pagal projektą. Todėl teismas atmetė administratorės argumentus, jog neatlikti darbai negali sudaryti maždaug 80 proc. įsigyto turto vertės.
11. Nepritardamas administratorei dėl to, kad nėra aišku, ar lokalinėje sąmatoje apskaičiuota suma skirta išimtinai pareiškėjams nuosavybės teise priklausančių patalpų įrengimui, ar visiems namo gyventojams priklausančių patalpų įrengimui bei žemės sklypo sutvarkymui, teismas pabrėžė, kad sutartyje nurodyta, jog pardavėjas būtent pareiškėjams įsipareigojo atlikti išvardintus darbus, todėl pardavėjo įsipareigojimas (prievolė) yra pareiškėjų atžvilgiu, o ne visų gyventojų ar bendraturčių. Duomenų apie tai, jog bankroto byloje kažkas iš kitų gyventojų (kreditorių) būtų kreipęsis į teismą dėl reikalavimo, susidedančio iš tų pačių statybos darbų atlikimo, patvirtinimo, byloje nėra.
12. Teismas atmetė administratorės argumentus, jog ne visi darbai, nurodyti specialistės parengtoje lokalinėje sąmatoje, yra susiję su ginčo sutartimi, t. y. nepagrįstai nurodyti darbai, susiję su žemės sklypo žolės įrengimu, nes pagal šalių sutartį pardavėjas (UAB „Trakų statyba) buvo įsipareigojęs žemės sklypo aplinką ir gerbūvį sutvarkyti pilnai, todėl specialistės lokalinėje sąmatoje pagrįstai įrašyti ir šie darbai.
13. Teismas konstatavo, jog pareiškėjai tinkamai pagrindė 57 644,88 Eur dydžio reikalavimo sumos dalį į skolininkę UAB „Trakų statyba“.
14. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjai turi ir pagrindė 57 644,88 Eur dydžio finansinį reikalavimą į UAB „Trakų statyba“, teismas vertino, kad pareiškėjų patirtos 363 Eur dydžio išlaidos už UAB „Jonuša“ parengtą lokalinės sąmatos parengimą taip pat yra pagrįstos ir tvirtinamos UAB „Trakų statyba“ bankroto byloje.
15. Nesant ginčo teismas patvirtino ir pareiškėjų reikalavimą dėl 605 Eur išlaidų, kurias patyrė rengiant prašymą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
16. Atsakovė BUAB „Trakų statyba“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 15 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas pareiškėjų T. ir N. N. 57 644,88 Eur dydžio finansinis reikalavimas bei 363 Eur dydžio finansinis reikalavimas; klausimą išspręsti iš esmės – netvirtinti pareiškėjų T. ir N. N. 57 644,88 Eur dydžio finansinio reikalavimo dalies, kurią sudaro UAB „Trakų statyba“ neatlikti darbai, nurodyti lokalinėje sąmatoje, bei 363 Eur dydžio finansinio reikalavimo dalies, kurią sudaro išlaidos UAB „Jonuša“ už lokalinės sąmatos parengimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
16.1. Pareiškėjai nepagrindė lokalinėje sąmatoje išvardintų darbų sumos pagrįstumo. Teismas, tinkamai nemotyvavęs, finansinio reikalavimo dalį patvirtino remdamasis pareiškėjų nepagrįstais samprotavimais. Pirkimo–pardavimo sutartimi pareiškėjai už 70 000 Eur sumą įsigijo dalį buto ir sklypo; į šią kainą jau buvo įskaičiuotos ir įmonės įsipareigotų atlikti darbų, numatytų priede Nr. 3, išlaidos. Priede Nr. 3 nurodyti darbai negali sudaryti apie 80 proc. viso buto ir žemės sklypo kainos. Lokalinėje sąmatoje nurodytų darbų atlikimo kaina yra per didelė ir tiek išlaidų pareiškėjai realiai negali patirti.
16.2. Atsakovė neįsipareigojo atlikti visų lokalinėje sąmatoje išvardintų darbų. Įmonė įsipareigojo atlikti tik konkrečius priede Nr. 3 numatytus darbus, kurių sąrašas baigtinis. Todėl akivaizdu, kad lokalinėje sąmatoje nurodytų tam tikrų darbų, pvz., netinkamai įrengtos vejos nukasimas, dirvos paruošimas, vejos apsėjimas daugiametėmis žolėmis rankiniu būdu ir kt., neįsipareigojo atlikti, todėl jie negali būti įtraukti į finansinio reikalavimo sumos dalį.
16.3. Pareiškėjai neįrodė, kad lokalinėje sąmatoje apskaičiuota darbų suma skirta tik pareiškėjams nuosavybės teise priklausančių patalpų įrengimui ir aplinkos sutvarkymui. Kreditorių kreipimasis su prašymais patvirtinti jų finansinį reikalavimą bankroto byloje yra jų teisė, o ne pareiga, todėl tai, kad nėra patvirtinti kitų namo gyventojų reikalavimai, nesudaro pagrindo teigti, kad neegzistuoja reikalavimo teisė dėl tų pačių statybos darbų atlikimo. Be to, įmonės valdymo organai nėra perdavę visų dokumentų ir kreditorių sąrašo, todėl tikėtina, kad ne visi kreditoriai informuoti apie bankroto bylos iškėlimą ir galimybę teikti kreditorinį reikalavimą. Lokalinė sąmata nėra sutarties dalimi, todėl nepagrindžia, kad joje išvardintus darbus įmonė įsipareigojo atlikti būtent pareiškėjams.
16.4. Pareiškėjai tinkamai nepagrindė prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo dydžio. Lokalinė sąmata yra tik galimų išlaidų apskaičiavimas, o ne faktiškai patirtų išlaidų įrodymas; nėra aišku, ar pareiškėjai tokias išlaidas patirs. Vertintina, kad pareiškėjai tinkamai nepagrindė savo reikalavimo dydžio.
16.5. Pareiškėjų patirtos 363 Eur išlaidos už lokalinės sąmatos, kuri neturi jokios įrodomosios galios grindžiant finansinį reikalavimą, parengimą taip pat nepagrįstos ir negalėjo būti tvirtinamos.
17. Pareiškėjai T. ir N. N. atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 15 d. nutartį palikti nepakeistą; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
17.1. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių pareiškėjų prašyme išdėstytus argumentus ir nutartyje padarytas išvadas. Tuo tarpu pareiškėjai pateikė savo reikalavimą pagrindžiančius įrodymus. JANĮ 41 straipsnio 1 dalis nereikalauja, kad pateikiant prašymą patvirtinti kreditorinį reikalavimą kartu turi būti pateikti įrodymai apie faktiškai patirtas išlaidas. Įstatyme nėra nustatyto reikalavimo ir apribojimo, kad kreditorių reikalavimai gali būti patvirtinti tik tada, kai jie yra pagrįsti faktiškai patirtų išlaidų įrodymais.
17.2. Apeliantė nepagrįstai lygina specialistės apskaičiuotos lokalinių sąmatų sumas ir pareiškėjų įsigyto turto vertę teigdama, kad neatlikti darbai negali sudaryti maždaug 80 proc. įsigyto turto vertės. Sutartyje yra nurodyta, kad pardavėjas atliks priede Nr. 3 išvardintus statybos darbus; pardavėjas sutartimi neįsipareigojo atlikti tik dalį išvardintų statybos darbų. Pareiškėjai nepirko buto ir tik dalinai sutvarkytos laiptinės ar gerbūvio. Sutartyje yra aiškus susitarimas, kad visi išvardinti darbai bus atlikti iki susitartos datos, tačiau jie neatlikti.
17.3. Nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad nėra aišku, ar lokalinėje sąmatoje apskaičiuota suma skirta išimtinai pareiškėjams nuosavybės teise priklausančių patalpų įrengimui, ar visiems namo gyventojams priklausančių patalpų įrengimui bei žemės sklypo sutvarkymui. Ginčo sutartyje nurodyta, kad pardavėjas būtent pareiškėjams įsipareigojo atlikti išvardintus darbus, todėl pardavėjo įsipareigojimas (prievolė) yra pareiškėjų atžvilgiu, o ne visų gyventojų ar bendraturčių. Be to, nepateikti įrodymai, kad bankroto byloje kažkas iš kitų gyventojų būtų kreipęsis į teismą dėl reikalavimo, susidedančio iš tų pačių statybos darbų atlikimo, patvirtinimo.
17.4. UAB „Trakų statyba“ užsiėmė profesionaliomis statybomis ir statė bei pardavinėjo butus ir namus. Pareiškėjų vertinimu, pardavėjas buvo įsipareigojęs žemės sklypo aplinką ir gerbūvį sutvarkyti pilnai pagal nusistovėjusią praktiką (CK 6.256 straipsnio 3 dalis), todėl specialistės lokalinėje sąmatoje pagrįstai įrašyti ir šie darbai.
17.5. Atmestini argumentai dėl UAB „Jonuša“ specialistės suteiktų paslaugų apmokėjimo išlaidų nepagrįstumo; specialistė turi atestatą dėl statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo, todėl galėjo sudaryti neatliktų darbų lokalinę sąmatą. Apeliantė oponuojančios sąmatos, kuri nurodytų kitas (mažesnes) kainas, byloje nepateikė. Vadinasi, nėra pagrindo abejoti parengta lokaline sąmata, todėl patirtos 363 Eur išlaidos dėl sąmatos sudarymo yra pagrįstos.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties dalies, kuria patvirtintas kreditorių finansinis reikalavimas atsakovės bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.
19. Bankrutuojančios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimas yra vienas bankroto byloje būtinų spręsti klausimų. JANĮ 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Pagal JANĮ 41 straipsnio 1 dalį kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas.
20. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjai kreipėsi į teismą prašydami pripažinti, kad terminas pateikti finansinį reikalavimą praleistas dėl svarbių priežasčių ir jį atnaujinti bei patvirtinti kreditorių 62 432,88 Eur reikalavimą, susidedantį iš 57 644,88 Eur neatliktų darbų, 3 820 Eur netesybų ir 968 Eur reikalavimo pateikimo išlaidų. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atnaujino pareiškėjams terminą pateikti finansinį reikalavimą; patvirtino pareiškėjų prašomą finansinio reikalavimo dalį, sumažinęs prašomų priteisti netesybų sumą. Atsakovė, atstovaujama nemokumo administratorės, atskirajame skunde nesutinka su patvirtinta pareiškėjų 57 644,88 Eur dydžio finansinio reikalavimo dalimi, kurią sudaro UAB „Trakų statyba“ neatlikti darbai, nurodyti lokalinėje sąmatoje, bei 363 Eur dydžio finansinio reikalavimo dalimi, kurią sudaro išlaidos už lokalinės sąmatos parengimą, teigdama, kad pareiškėjai tinkamai nepagrindė prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo dydžio.
21. Kadangi JANĮ numatytos kreditorių reikalavimų tvirtinimo principinės nuostatos, palyginus su anksčiau galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nuostatomis, nepasikeitė, tikslinga vadovautis šiuo klausimu suformuota kasacinio teismo praktika. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje suformuota nuostata, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tada tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, jog toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą. Tačiau aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012, kt.).
22. Taigi, įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje (šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis), o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018). Įrodinėjimas yra šalių pareigos dalykas, o įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų rinkimas ir teikimas, kaip sudėtinės įrodinėjimo proceso dalys, taip pat šalių pareigos dalykas (CPK 179 straipsnio 1 dalis).
23. Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjai savo finansinį reikalavimą kildina iš šalių sudarytos 2019 m. liepos 17 d. buto pirkimo–pardavimo sutarties nuostatų, grindžia kartu su prašymu teismui pateiktomis fotonuotraukomis dėl neatliktų darbų, UAB „Jonuša“ specialistės R.-J. M. parengta lokaline sąmata, mokėjimo pavedimais už paslaugas. Tuo tarpu apeliantė, nesutikdama su pareiškėjų reikalavimu, jokių įrodymų, paneigiančių pareiškėjų duomenis ar leidžiančių daryti kitokias išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, neteikia, deklaratyviai teigdama, kad teismo išvados paremtos prielaidomis.
24. Bylos duomenimis, pagal 2019 m. liepos 17 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį pareiškėjai iš UAB „Trakų statyba“ įsigijo 1798/4893 dalį buto/patalpos–buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 1/6 dalį žemės sklypo, unikalus Nr(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), už bendrą 70 000 Eur kainą. Sutarties 7.1 punkte pardavėjas UAB „Trakų statyba“ įsipareigojo iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. atlikti visus darbus pagal sutarties priedą Nr. 3, t. y. įrengti bendrą gręžinį ir bendras nuotekas visam namui; bute įrengti oras–vanduo šilumos siurblį; įrengti trifazio elektros laidus virtuvėje ir šilumos siurblio prijungimui; aptverti sklypo dalį segmentine tvora; iškloti sklypo dalį trinkelėmis; skalda įrengti parkingo vietas automobiliams; pastatyti lauko duris butui; įrengti laiptinės turėklus; plytelėmis iškloti laiptinės grindis ir laiptus; pertvara atskirti pusrūsio patalpas. Byloje nėra ginčo, kad ne visi 2019 m. liepos 17 d. buto pirkimo–pardavimo sutarties priede Nr. 3 išvardinti statybos darbai yra atlikti. Kaip minėta, pareiškėjai pateikė lokalinę sąmatą, neatliktų darbų vertei pagrįsti. Apeliantės teigimu, pareiškėjai neįrodė, kad lokalinėje sąmatoje apskaičiuota darbų suma skirta tik pareiškėjams nuosavybės teise priklausančių patalpų įrengimui ir aplinkos sutvarkymui. Teisėjų kolegija nepritaria apeliantės argumentams.
25. Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o šie įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Sutarties esmė – šalių susitarimas, pasiektas suderinus jų valią. Sutarčių laisvės principas reiškia, kad civilinių teisinių santykių dalyviai patys sprendžia, ar sudaryti sutartį (CK 6.156 straipsnis). Šis principas reiškia ir šalių laisvę savanoriškai nustatyti sutarties formą ir turinį, išskyrus, kai tai reglamentuoja imperatyviosios teisės normos ar tam tikrų sąlygų reikalauja gera moralė, viešoji tvarka ir teisės principai.
26. Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos kasacinio teismo nuoseklioje ir išplėtotoje praktikoje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes; sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais; taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013; 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-526-248/2016, 41 punktas; 2018 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-293-611/2018, 31 punktas). Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2011; 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-248/2018, 73 punktas; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-421/2020).
27. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino šalių sudarytos sutarties ir jos priedo nuostatas, kad sutartyje yra nurodyta, jog pardavėjas (UAB „Trakų statyba“) atliks priede Nr. 3 išvardintus statybos darbus, t. y. visi išvardinti darbai bus atlikti iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. Apeliantė neneigia, kad UAB „Trakų statyba“ įsipareigojo atlikti sutartyje nustatytu terminu jos priede numatytus darbus, tačiau jų neatliko. Kaip minėta, šalys laisvos susitarti dėl bet kokių sutarties sąlygų (neprieštaraujančių imperatyvioms įstatymo normoms), todėl akivaizdu, jog sutarties priede vartojamos formuluotės patvirtina tiek viso bendro gerbūvio visam namui, tiek tik tam tikros objekto dalies darbų atlikimą, pavyzdžiui, bendras gręžinys ir bendros nuotekos visam namui ir atitinkamai: buto daliai įrengiamas oras–vanduo šilumos siurblys, sklypo dalis aptveriama segmentine tvora ir sklypo dalis išklojama trinkelėmis. Tai, kad šie darbai įtraukti į sutartį reiškia, jog pardavėjas įsipareigojo juos atlikti pareiškėjams, o aplinkybė, kad galbūt dalis darbų sutampa ir atliktina ir kitiems gyventojams, nekeičia fakto, jog pareiškėjų atžvilgiu prisiimtas įsipareigojimas nėra įvykdytas.
28. Neatliktų darbų vertei pagrįsti pareiškėjai pateikė lokalinę sąmatą, kurioje nurodyti darbų ir išlaidų aprašymai. Teisėjų kolegija deklaratyvia laiko apeliantės kritiką lokalinėje sąmatoje nurodytiems darbams bei jų kainai. Kaip minėta, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, tuo tarpu apeliantė, kritikuodama pareiškėjų pateiktą ekspertės parengtą suvestinį papildomos statybos kainos apskaičiavimą pagal parengtą lokalinę sąmatą, jokių įrodymų, pagrindžiančių ne visų ar kitų darbų atlikimą bei kitokią darbų bei medžiagų kainą, neteikia. Taip pat nepagrįstai teigia, jog išlaidos už lokalinės sąmatos parengimą yra nepagrįstos.
29. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad CPK yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis. Riboto apeliacijos modelio valstybėse apeliacija yra pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės mechanizmas (lot. revisio prioris instantiae), o ne pakartotinis bylos išnagrinėjimas, todėl ir apeliacinis procesas nėra pirmosios instancijos teismo proceso pakartojimas. Bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme taip pat vyksta pagal specialias taisykles ir nėra identiškas procesui pirmosios instancijos teisme (CPK 314, 320 straipsniai). Įvertinus pirmosios instancijos teismui pateiktą atsakovės poziciją dėl pareiškėjų prašymo matyti, kad atskirajame skunde apeliantė pakartoja daugelį pirmosios instancijos teismui teiktų argumentų, kuriuos teismas įvertino kartu su į bylą pateiktais duomenimis bei padarė atitinkamas išvadas. Tuo tarpu tai, kad apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, tačiau nepateikia argumentų, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs proceso teisės normas ar netinkamai jas taikęs, nesudaro pagrindo teisėjų kolegijai pakartotinai įvertinti tokius skundo argumentus ir dėl jų pasisakyti. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška, todėl nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias teisės nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų ir (ar) ginčui reikšmingų aplinkybių vertinimo neteikia pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis bylos medžiaga, juolab, kad įrodymų, paneigiančių teismo padarytas išvadas, apeliantė neteikia.
30. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai: pirkimo–pardavimo sutartis (su priedais), nuotraukos, mokėjimo nurodymai bei specialistės parengtas suvestinis papildomos statybos kainos apskaičiavimas pagal parengtą lokalinę sąmatą, kai bankroto administratorė neginčija sutarties tinkamo neįvykdymo fakto, neteikia darbų ir jų kainą pagrindžiančių kitokių įrodymų, tiek kiekvieno įrodymo, tiek jų viseto įrodomosios reikšmės vertinimas patvirtina pareiškėjų reiškiamo finansinio reikalavimo atsakovės bankroto byloje pagrįstumą.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
31. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, todėl patvirtindamas pareiškėjų reikalavimą priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti arba naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
32. Pareiškėjai pateikė prašymą priteisti iš BUAB „Trakų statyba“ bankroto proceso administravimo išlaidų 302,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, ir pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus (2020 m. liepos 22 d. sąskaitą bei 2020 m. liepos 23 d. mokėjimo pavedimą).
33. Pirmosios instancijos teismo nutartį palikus nepakeistą, pareiškėjų patirtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 302,50 Eur, priteistinos iš apeliantės (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio. Pareiškėjų patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti neviršija nurodytose Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio (8.16 punktas), todėl priteistinos iš apeliantės bankroto proceso administravimo išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis, JANĮ 73 straipsnio 2 dalies 7 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti pareiškėjams T. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir N. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš apeliantės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Trakų statyba“ (juridinio asmens kodas 300064283) bankroto proceso administravimo išlaidų 302,50 Eur (tris šimtus du eurus ir 50 centų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Teisėjai Danutė Gasiūnienė
Romualda Janovičienė
Kazys Kailiūnas