Civilinė byla Nr. 2A-930-943/2019

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00758-2017-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 

 (S)

2.6.10.2.4.; 2.6.10.5.2.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 5 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Agnės Tikniūtės ir Vytauto Zeliankos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Varateka“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Talismanas LT“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-373-613/2019 pagal ieškovės ieškinį atsakovams I. N. ir Ž. V. dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė BUAB ,,Varateka“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų I. N. ir Ž. V. 49 394,20 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-958-613/2016 įmonei buvo iškelta bankroto byla. 2016 m. liepos 1 d. nutartimi teismas patvirtino BUAB „Varateka“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą 49 394,20 Eur sumai. Ieškovės teigimu, remiantis 2011 – 2014 metų įmonės finansinių ataskaitų duomenimis nustatyta, kad įmonė faktiškai buvo nemoki nuo 2012 m., nes jos pradelsti įsipareigojimai kreditoriams viršijo pusę į balansą įrašytos turto vertės, įmonė veikė nuostolingai, o nuosavas kapitalas buvo neigiamas, tačiau nei įmonės direktorius Ž. V., nei vienintelė akcininkė I. N. į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė. Be to, ieškovės teigimu, atsakovai nepriėmė sprendimų dėl įmonės nuosavo kapitalo atkūrimo ar įmonės likvidavimo ir šiais veiksmais (neveikimu) sukėlė prašomą atlyginti žalą.

3.       Atsakovai I. N. ir Ž. V. atsiliepimu ginčijo ieškinio pagrįstumą ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovas įmonės vadovu buvo nuo 2019 m. rugsėjo 30 d. iki 2015 m. kovo 31 d., o atsakovė vienintele įmonės akcininke buvo iki 2015 m. kovo 31 d., t.y. iki tol kol 2015 m. kovo 24 d. įmonės akcijos buvo perleistos A. P. – T., kuri ir vadovavo įmonei nuo 2015 m. kovo 31 d. iki bankroto bylos iškėlimo. Šios aplinkybės, atsakovų teigimu, patvirtina, kad UAB „Varateka“ tapus nemokia, jie nebuvo įmonės vadovu ir akcininku, todėl jiems pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo nekilo – nemokia įmonė pripažinta tik 2016 m. balandžio 1 d., t. y. praėjus metams po akcijų pardavimo.

4.       Atsakovai nurodė, kad įmonė jų vadovavimo laikotarpiu, t. y. 2012 – 2015 metais pradelstų įsipareigojimų neturėjo. Be to, 2011 m. rugpjūčio 12 d. finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimai nusikalstamos įmonės ir jos vadovo veiklos ir paimti visi įmonės dokumentai, todėl iki 2013 m. sausio 11 d., kuomet ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, atsakovai neturėjo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo.

5.       Paraleliai mokestinį tyrimą atliko ir Klaipėdos valstybinė mokesčių inspekcija už 2010 – 2013 metus. Atsakovams užginčijus 2013 m. liepos 4 d. sprendimą dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas galutinį sprendimą priėmė tik      2015 m. balandžio 30 d. Jo pagrindu buvo nustatyta mokėtina mokesčių suma, dėl kurios kilo pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau tuo laikotarpiu atsakovai jau nebuvo įmonės akcininkais ir vadovais. Atsakovų manymu, iki 2015 m. kovo 30 d. įmonės būsena neatitiko Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalyje nustatyto nemokumo kriterijaus, suponuojančio pareigą kreiptis dėl bankroto bylos jai iškėlimo.

6.       Atsakovai taip pat pažymi, kad ieškovės reikalavimas priteisti žalą iš atsakovų solidariai, nepagrįstas, nes neįrodyta, kad I. N. buvo kilusi pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovai patvirtino, kad akcininkė įmonės veikloje aktyviai nedalyvavo.

7.       Atsakovai nesutinka ir su prašomos priteisti žalos dydžiu. Teigia, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) finansinis reikalavimas UAB „Varateka“ bankroto byloje apima mokestinį laikotarpį už 2010 metus, todėl akivaizdu, kad jis nesusijęs su bankroto administratoriaus deklaruojama pareiga 2012 metais kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8.       Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. kovo 25 d. sprendimu tenkino ieškinį iš dalies ir priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų 1 835,53 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 835,53 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. lapkričio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

9.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įmonės finansinių ataskaitų už 2011 – 2014 metus duomenis bei remdamasis Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendime nustatytais prejudiciniais faktais, nustatė, jog atsakovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo kilo 2012 m. balandžio 30 d.

10.       Spręsdamas dėl įmonės akcininkės atsakomybės, teismas nurodė, kad vienintelei akcininkei tvirtinant įmonės finansines ataskaitas už 2011 metus, t. y. 2012 m. balandžio 30 d., taip pat buvo žinoma, arba turėjo būti žinoma, kad kilo pareiga kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Teismas taip pat nurodė, kad akcininkės neteisėtus veiksmus patvirtina ir ABĮ 38 straipsnio 3 dalyje nustatytų pareigų neatlikimas.

11.       Įvertinęs, jog egzistuoja visos sąlygos atsakovų civilinei atsakomybei taikyti, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad dėl atsakovų pareigos kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, nepaisymo, ieškovei ir jos kreditoriams buvo padaryta žala, kuri šiuo atveju skaičiuojama tik kaip kreditorių reikalavimų padidėjimas nuo 2012 m. sausio 1 d. (teisiškai balansas buvo patvirtintas 2012 m. balandžio 30 d.) iki 2015 m. kovo 31 d. (akcininkės ir vadovo pasikeitimo momento) ir sudaro 1 835,53Eur. 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12.       Ieškovė BUAB ,,Varateka“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Talismanas LT“ apeliaciniame skunde prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 25 d. sprendimą ir ieškinio reikalavimus tenkinti visiškai.

13.       Apeliacinis skundas grindžiamas šiuo pagrindiniu argumentu:

13.1                      . Apskaičiuodamas dėl atsakovų neteisėtos veiklos įmonei ir jos kreditoriams padarytą žalą teismas nepagrįstai vertino tik bendrovės finansinius įsipareigojimus kreditoriams atitinkamais laikotarpiais, tačiau nevertino tais laikotarpiais bendrovės turimo turto vertės ir jo dinamikos, todėl neteisingai nustatė priteistinos žalos dydį.

2.       Atsakovė I. N. su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.

3.       Atsakovė pažymi, kad ieškovė apeliaciniame skunde iš esmės keičia ieškinio pagrindą, skundą grindžia naujomis aplinkybėmis. Nagrinėjamu atveju ieškinį ieškovė pareiškė tuo faktiniu pagrindu, kad atsakovai pažeidė savo pareigą laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo ir tai sąlygojo žalos atsiradimą. Tačiau apeliaciniu skundu žalos atsiradimo dydį sieja su aplinkybe, kad atsakovai nuo 2011 metų iki 2014 metų pabaigos iššvaistė visą įmonės turtą, iš kurio būtų galima patenkinti kreditorių reikalavimus, t. y. apeliaciniame skunde nurodė naują ieškinio faktinį pagrindą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

        Dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų

4.       Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyką nustato ginčo šalys. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teisę kreiptis į teismą teisinės gynybos suinteresuotas asmuo įgyvendina pareikšdamas ieškinį ir jame suformuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą – ieškinio dalyką (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. išdėstydamas aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu jo pažeistos teisės. Ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-13-421/2018 41 punktą).

5.       Nagrinėjamu atveju apeliantė pareiškė ieškinį atsakovams dėl žalos atlyginimo (ieškinio dalykas), grindžiamą atsakovų, kaip buvusių bendrovės vadovo ir akcininkės, ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos pažeidimu, t. y. laiku nesikreipus į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo (ieškinio faktinis pagrindas) bei ABĮ 38 straipsnio 3 dalyje numatytų imperatyvių reikalavimų nepaisymu (nesvarstė dėl įmonės nuosavo kapitalo atkūrimo ar įmonės likvidavimo).

6.       Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškinio reikalavimai nebuvo tikslinami. Ieškovė reikalavimo atlyginti žalą, kylančią iš prievolės atsakovams perduoti turtą ir dokumentus administratoriui, t. y. ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punkto pagrindu, taip pat pažeidus CK 2.87 straipsnio nuostatas, nekėlė, byla buvo nagrinėjama pagal pirmiau nurodytą (nutarties 17 punktas) apeliantės ieškinyje suformuluotą ieškinio dalyką ir pagrindą. Teisėjų kolegija pritaria atsakovės nuomonei, kad apeliacinis skundas, kuriuo prašoma skundžiamą sprendimą pakeisti tuo pagrindu, kad teismas nevertino atsakovų veiksmų, susijusių su įmonės turto valdymu ir dėl to įvykusiu įmonės turto pokyčiu, yra grindžiamas naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo įrodinėtos pirmosios instancijos teisme, kaip sudarančios ieškinio reikalavimo faktinį pagrindą.

7.       Pažymėtina, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis), o CPK 312 straipsnyje imperatyviai draudžiama apeliaciniame skunde kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

8.       Apeliantės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl teismo neįvertintų atsakovų neteisėtų veiksmų, pasireiškusių įmonės turto neišsaugojimu ir neperdavimu bankroto administratoriui, nepatenka į šios bylos nagrinėjimo ribas, todėl tokie argumentai bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nenagrinėtini (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai, 312 straipsnis).

9.       Kaip minėta, byloje nagrinėjamas juridinio asmens vadovo ir dalyvio civilinės atsakomybės, kylančios konkrečiais įstatyme įtvirtintais pagrindais – pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bei nesiėmus veiksmų įmonės įstatiniam kapitalui atkurti – klausimas.

10.       Civilinės atsakomybės taikymas nėra sankcija, todėl, taikant civilinę atsakomybę, būtina nustatyti jos sąlygų visetą. Tiek vadovo, tiek dalyvio civilinė atsakomybė grindžiama kalte, todėl abiem atvejais turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, kaltė, žala, priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014 ir joje nurodyta praktika).

11.       Šiuo atveju ginčo byloje dėl pirmosios instancijos teismo konstatuotų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų atsakovų veiksmų, kaltės ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, egzistavimo, nėra. Skunde keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas nustatė pagrįstą ir teisėtą iš atsakovų priteistinos žalos, sukeltos dėl laiku neįgyvendintos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, dydį.

12.       Aukščiau aptartų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nustatytas iš atsakovų ieškovei priteistinos žalos dydis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį patikrinimą apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atlieka pagal apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodytus teisinius ir faktinius argumentus, t. y. laikydamasi apeliacinio skundo ribų, bei atsižvelgiant į pirmosios instancijos teisme ieškovės apibrėžtas teisminio nagrinėjimo ribas. Pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, taip pat absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, teisėjų kolegija nenustatė (CPK 320 straipsnis).

Dėl ieškovei priteistinos atlyginti žalos dydžio

13.       Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas BUAB „Varateka“ ieškinį iš dalies ir priteisdamas iš atsakovų solidariai 1 835,53 Eur įmonei padarytos žalos atlyginimo, rėmėsi ĮBĮ 8 straipsniu, reglamentuojančiu atsakingų asmenų pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo ir dėl šios pareigos nevykdymo atsiradusios žalos atlyginimą iš įmonės savininkės ir vadovo, todėl teisėjų kolegija pasisako dėl šios normos aiškinimo ir taikymo.

14.       Civilinės atsakomybės prasme pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimas vertinamas kaip neteisėti veiksmai. Bankroto byla keliama nustačius vieną iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintų pagrindų, todėl ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta įmonės vadovo, savininko pareiga sisteminio ĮBĮ nuostatų aiškinimo kontekste reiškia pareigą kreiptis į teismą įmonei tapus nemokia ĮBĮ prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014). Tiek aktualios, tiek ir 2012 metais (įrodinėjamo ieškovės faktinio nemokumo atsiradimo laikotarpiu) galiojusios ĮBĮ redakcijos 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Nuo 2008 m. liepos 1 d. ĮBĮ 8 straipsnis buvo papildytas 4 dalimi, nustatančia, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti.

15.       Tuo atveju, kai yra reiškiamas ieškinys dėl atsakomybės už pareigos laiku inicijuoti bankroto bylą pažeidimą (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis), teismas turi įvertinti, ar ir kada ši pareiga kilo, ar bendrovės vadovai šią pareigą pažeidė ir kokios šio pažeidimo teisinės pasekmės. Tam, kad būtų konstatuotas vadovo veiksmų neteisėtumas, visų pirma turi būti nustatytas vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentas. Teismas turi nustatyti bendrovės nemokumo atsiradimo momentą, nes esant įmonės nemokumo faktui, įmonės vadovas privalo nedelsdamas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-1075/2018).

16.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad UAB „Varateka“ buvo nemoki ir bankroto byla jai turėjo būti keliama 2012 m. balandžio mėnesį, kai tapo aišku, jog įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai viršija turto vertę ir jis (turtas) palaipsniui mažėja. Tuo metu atsakovas Ž. V. buvo įmonės vadovas, o atsakovė I. N. vienintele įmonės akcininke, tačiau nė vienas jų, žinodami apie prastą įmonės finansinę būklę ir suprasdami, kad įmonė nepajėgi padengti susidariusių įsiskolinimų, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo ir taip didino įmonės įsipareigojimus. Bankroto byla UAB „Varateka“ buvo iškelta tik 2016 m. balandžio 1 d. VMI prašymu (t. 1, b. l. 13-16), ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatyto atsakovų neteisėtų veiksmų momento, nuo kurio skaičiuojamas išaugusios žalos dydis, nėra.

17.       Konstatavus laiko momentą, nuo kada kompetentingi asmenys pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti ieškovei padaryti nuostoliai. Atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams. Svarstant atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimą, būtina nustatyti bendros išaugusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-421/2018).

18.       Sprendžiant dėl atlygintinos žalos, įmonės vadovui ar akcininkui neįgyvendinus pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, dydžio, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. birželio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015, konstatavo, kad teismas turi nustatyti, kokio dydžio pradelsti įmonės finansiniai įsipareigojimai buvo vadovui pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir to paties vadovo įmonės valdymo laikotarpio pabaigoje. Nustačius šių dydžių skirtumą, galima nustatyti, kokio dydžio nuostolius patyrė įmonė dėl jos vadovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. kokio dydžio nuostolius su atsakovo neteisėtu neveikimu sieja teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys.

19.       Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas įmonės vadovu, o atsakovė įmonės akcininke buvo iki 2015 m. kovo 31 d., kuomet 2015 m. kovo 24 d. buvo sudaryta akcijų pirkimo – pardavimo sutartis, kuria UAB „Varateka“ akcijos buvo perleistos (t. 1, b. l. 10, 36-37, 10-12), todėl vadovaujantis šiomis aplinkybėmis bei nutarties 30 punkte pateiktais kasacinio teismo išaiškinimais, sprendžiant dėl iš atsakovų priteistinos žalos dydžio, būtina nustatyti bendrą išaugusią įmonės skolų sumą, nuo momento, kada bendrovės vadovas bei akcininkė pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo (šiuo atveju nuo 2012 m. balandžio mėnesio) iki atsakovų valdymo laikotarpio pabaigos, t. y. iki 2015 m. kovo 31 d.

20.       Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatęs momentą, nuo kurio skaičiuojamas išaugusios žalos dydis ir tuo laikotarpiu buvusius įmonės įsiskolinimus, konstatavo, kad ieškovės skola nurodytu laikotarpiu išaugo 1 835,53 Eur suma ir ją priteisė iš atsakovų atlyginti. Teisėjų kolegija pritaria šiai teismo išvadai, kadangi ji atitinka aukščiau pateiktus kasacinio teismo išaiškinimus, priimtus bylose dėl žalos atlyginimo laiku neinicijavus bankroto bylos, bei yra paremta bylos medžiaga.

21.       Nustačius, kad pareiga kreiptis dėl įmonės bankroto iškėlimo atsakovams atsirado nuo 2012 m. balandžio mėnesio, teismas pagrįstai, remiantis 2011 m. finansinės ataskaitos duomenimis, konstatavo, kad 2011 m. pabaigoje buvusių įsiskolinimų suma sudarė 45 326,11 Eur (156 502 Lt (t. 1, b. l. 20). Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad pradelsti įmonės įsipareigojimai kreditoriams yra reikšmingi vertinant įmonės (ne)mokumą ir nustatant pareigos dėl bankroto bylos inicijavimo atsiradimo momentą, o nustatant padarytos žalos dydį, yra vertintinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, t. y. kiek kreditorinių reikalavimų (skolų) turėjo įmonė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsiradimo momentu ir kiek šie kreditoriniai reikalavimai (skolos) padidėjo iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo.

22.       Įvertinęs įmonės bankroto byloje patvirtintą kreditorių finansinių reikalavimų sumą (49 394,20 Eur) (t. 1, b. l. 18-19), bei tai, kad dalis kreditorės VMI reikalavimų, patvirtintų BUAB „Varateka“ bankroto byloje susidarė jau po įmonės vadovo ir akcininkės pasikeitimo, dėl ko iš 48 935,07 Eur įmonės bankroto byloje patvirtintų VMI reikalavimų atimtina 2 232,56 Eur delspinigių, apskaičiuotų po 2015 m. kovo 31 d. suma (t. 1, b. l. 31-33), pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2011 m. pabaigoje buvusių įsiskolinimų suma sumažino įmonės bankroto byloje patvirtintą kreditorių finansinių reikalavimo sumą ir nustatė, kad dėl atsakovų neįgyvendintos pareigos laiku kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės skolos išaugo 1 835,53 Eur (49 394,20 Eur - 45 326,11 Eur – 2 232,56 Eur) suma ir ji priteistina ieškovei.

23.       Minėta, kad atsakovės, kaip įmonės akcininkės, nesąžiningus veiksmus ieškovė grindė ir tuo pagrindu, kad ji, žinodama, jog nuo 2011 metų ieškovės nuosavas kapitalas buvo neigiamas, nevykdė ABĮ 38 straipsnio 3 dalies reikalavimų ir nesvarstė klausimų, numatytų ABĮ 59 straipsnio 10 dalies 2 punkte bei 11 dalies 3 punkte, kuriais būtų siekiama atkurti teigiamą įmonės įstatinį kapitalą arba svarstyti klausimą dėl bendrovės likvidavimo, o toliau tęsė įmonės veiklą, dėl ko atsirado ieškovės kreditorių finansiniai reikalavimai, kuriuos patenkinti bankrutavusi įmonė neturi galimybės.

24.       Skundžiamu sprendimu teismas pripažino, kad atsakovės veiksmų neteisėtumas pasireiškė ir nurodytų ABĮ nuostatų įpareigojimų nevykdymu, tačiau nelaikė, kad šie veiksmai sukėlė prašomą atlyginti žalą, t. y. nevertino, kad tarp šių neteisėtų atsakovės veiksmų ir prašomos atlyginti žalos yra priežastinis ryšys, kaip būtina sąlyga atsakomybei kilti. 

25.       Su tokiu vertinimu teisėjų kolegija sutinka. Byloje nustatyta, kad UAB „Varateka“ įstatinis kapitalas buvo 2 896 Eur (10 000 Lt), o 2011 metų ieškovės nuosavas kapitalas tapo neigiamas (minus 9 982,91 Eur (34 469 Lt) (t. 1, b. l. 20). Tai, kad atsakovai nesvarstė klausimų dėl nuosavo kapitalo atkūrimo akcininkų įnašais arba įmonės likvidavimo, ginčo byloje nėra. Tačiau tik ši aplinkybė nesudaro pagrindo sutikti su ieškovės teiginiu, kad pirmiau nurodytų ABĮ įtvirtintų veiksmų neatlikimas šiuo atveju sukėlė prašomą atlyginti žalą. Visų pirma pažymėtina, kad ABĮ imperatyviai nenumato akcininkui pareigos įmonės nuosavą kapitalą atkurti akcininkų įnašais ar priimti sprendimą dėl įmonės likvidavimo. Ginčo laikotarpiu aktualios redakcijos ABĮ (nuo 2012 m. kovo 1 d. įsigaliojusi redakcija) 38 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu įmonės nuosavas kapitalas tapo mažesnis kaip 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio akcininkų susirinkimas turi svarstyti klausimus dėl sprendimų, nurodytų šio įstatymo 59 straipsnio 10 dalies 2 punkte ir 11 dalyje. Pagal ABĮ 59 straipsnio 10 dalies 2 punktą ABĮ akcininkai gali padengti nuostolius akcininkų įnašais, o tais atvejais, kai akcininkai nepriima tokio sprendimo, tada turi svarstyti klausimus, numatytus ABĮ 59 straipsnio 11 dalyje, taip pat ir dėl įmonės likvidavimo (ABĮ 59 str. 11 d. 3 p.). Taigi nagrinėjamu atveju atsakovė, kaip įmonės akcininkė, neturėjo imperatyvios pareigos naudoti savo lėšas, siekiant padengti įmonės nuosavo kapitalo nuostolius.

26.       Konstatavus, kad atsakovė neprivalėjo savo įnašais padengti įmonės nuostolių, spręstina, ar tai, jog atsakovai nepriėmė sprendimo dėl įmonės likvidavimo, gali būti laikoma nesąžiningu atsakovų neveikimu (ABĮ 59 str. 10 d. 3 p.). Teisėjų kolegijos vertinimu, tam tikrais atvejais net ir po to, kai nuosavo kapitalo dydis sumažėja žemiau įstatyme nustatytos ribos, įmonės nelikvidavimas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes dėl įmonės veiklos perspektyvų, gali būti pateisinamas ir toks akcininkų neveikimas nelaikomas nesąžiningu veiksmu CK 2.50 straipsnio 3 dalies prasme. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 2.50 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta norma skirta tam, kad juridinio asmens dalyviai negalėtų piktnaudžiauti galimybe išvengti turtinės atsakomybės, prisidengdami ribota turtine atsakomybe, tais atvejais, kai jų veiksmai lemia, kad juridinis asmuo negali iki galo įvykdyti prievolės kreditoriui ir jos siekia išvengti nesąžiningais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis Nr. 3K-3-252-690/2017 ir joje nurodyta praktika) Nagrinėjamoje situacijoje teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo atsakovų neveikimo, nesvarstant klausimo dėl įmonės likvidavimo, laikyti nesąžiningu, kuriuo būtų siekta, kad UAB ,,Varateka“ negalėtų įvykdyti prievolių savo kreditoriams, kadangi tokioms išvadoms pagrįsti ieškovė nepateikė jokių įrodymų. Todėl šiuo atveju atsakovų veiksmų, numatytų ABĮ 38 straipsnio 3 dalyje, neatlikimas nelaikytinas priežastiniu ryšiu susijęs su ieškovės nurodomų nuostolių atsiradimu.

27.       Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančią medžiagą, sprendžia, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nustatė, kad atsakovų neteisėti veiksmai (neįgyvendinta pareiga kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo) leido didėti įmonės skoloms ir tai sudarė pagrindą išaugusios skolos dydį priteisti iš atsakovų ieškovei atlyginti. Kadangi apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, jis paliekamas nepakeistu.

28.       Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, 

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                Egidija Tamošiūnienė

                                                                                                        Agnė Tikniūtė

                                                                                                        Vytautas Zelianka