Teisėjas Audrius Sadauskas Baudž. byla Nr. 1A-220-337/2012
Teisminio proceso Nr. 1-50-9-00026-2009-4
Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. balandžio 30 d.
Panevėžys
Procesinio sprendimo k
1.2.14.5.3;2.4.8.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Evaldo Vanago, teisėjų Ričardo Gilio ir Bronės Vidzėnienės,
sekretoriaujant: Daivai Liandzbergienei,
dalyvaujant: prokurorei Aurelijai Gališanskytei,
gynėjui advokatui Vytautui Kupcikevičiui,
išteisintosioms B. L., D. S.,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 18 d. nuosprendžio, kuriuo B. L. ir D. S. pagal BK 182 str. 2 d. ir 300 str. 3 d. išteisintos, neįrodžius, kad jos padarė veikas, turinčias nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
B. L. ir D. S. buvo kaltinamos tuo, kad veikdamos bendrininkų grupėje ir turėdamos vieningą tikslą, jog valstybinio socialinio draudimo fondas D. S. apskaičiuotų ir išmokėtų didesnes nei priklauso nėštumo ir gimdymo pašalpas bei išmokas vaiko priežiūrai ir tokiu būdu siekdamos apgaule D. S. naudai užvaldyti svetimą turtą, B. L. ir D. S. žinodamos apie D. S. nėštumą ir žinodamos, kad pagal tuo metu galiojusio Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 str. nuostatas motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpos dydis apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas užpraeitą kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš nėštumo ir gimdymo, tėvystės arba vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį, ir motinystės pašalpa D. S. turėtų būti apskaičiuojama pagal D. S. 2008 m. 3 ketvirčio draudžiamąsias pajamas, o motinystės (tėvystės) pašalpa D. S. turėtų būti apskaičiuojama pagal D. S. 2008 m. 4 ketvirčio draudžiamąsias pajamas, iš anksto žinodamos, jog jokio darbo D. S. neatliks, susitarė, kad ji fiktyviai įdarbins D. S. savo ūkyje ir mokės 3000 Lt per mėnesį, melagingai įvardintus kaip darbo užmokestį, o laikotarpiu, iš kurio bus skaičiuojamos motinystės pašalpos, mokės pinigus, melagingai įvardinamus kaip priedai,
ir vykdamos savo nusikalstamus ketinimus B. L., atstovaudama savo ūkį, registruotą (duomenys neskelbtini), Panevėžys, su D. S. 2008-07-23 suklastojo darbo sutartį Nr. 4, kurioje įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, jog D. S. priimama dirbti į B. L. ūkį (duomenys neskelbtini) ir 3000 Lt. mėnesinė alga yra mokama už atliktą darbą,
po ko B. L. 2008-07-23 B. L. ūkio pranešime apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią Nr. 08-3 (Forma 1-SD) įrašydama melagingus duomenis apie tai, jog D. S. priimta dirbti B. L. ūkyje, suklastojo tikrą dokumentą, kurį ji 2008-07-23 pateikdama valstybinio socialinio draudimo fondo Panevėžio skyriui, panaudojo,
vėliau B. L. suklastojo 2008-09-01 įsakymą Nr. 08-2 bei 2008-10-01 įsakymą Nr. 08-3, kuriuose įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija, jog D. S. pasiekė gerų darbo rezultatų tirdama rinką atitinkamai per rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius, už ką D. S. skiriamos vienkartinės 2500 Lt ir 3800 Lt premijos,
ir B. L. laikotarpiu nuo 2008-07-23 iki 2008-12-31 remiantis suklastota darbo sutartimi ir suklastotais 2008-09-01 bei 2008-10-01 įsakymais Nr. 08-2 ir 08-3 D. S. priskaitė 22 254,55 Lt darbo užmokesčio už iš anksto pagal susitarimą neatliktą darbą ir išmokėjo 16 245,82 Lt: už liepos mėnesį D. S. išmokėjo 696,82 Lt, už 2008 metų rugpjūčio mėnesį D. S. išmokėjo 4015 Lt, už 2008 metų rugsėjo mėnesį D. S. išmokėjo 4964 Lt, už 2008 m. spalio mėnesį D. S. išmokėjo 2190 Lt, už 2008 lapkričio mėnesį D. S. išmokėjo 2190 Lt, už 2008 lapkričio mėnesį D. S. išmokėjo 2190 Lt, ir tokiu būdu sukūrus fiktyvią teisinę padėtį, B. L. apie D. S. draudžiamąsias pajamas pranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui:
B. L. 2008-10-09 pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriai, 2008-10-09 B. L. ūkio suklastotą pranešimą apie apdraustuosius už 2008 m. 3 ketvirtį Nr. 08-4 (forma SAM) su suklastotais priedais: 2008-10-09 valstybinio socialinio draudime ir sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų finansine ataskaita (forma SAMF4) ir 2008-10-09 pranešimu apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas (forma SAM3SD), kuriuose buvo įtraukti duomenys apie D. S. už 2008 m. 3 ketvirčio kiekvieną mėnesį išmokėtą pinigų sumą, melagingai įvardinamą kaip atlyginimą už darbą, ir už minėtą ketvirtį D. S. turėtas nepagrįstas 13 254,55 Lt dydžio draudžiamąsias pajamas,
B. L. 2009-01-09 pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui, 2009-01-09 B. L. ūkio suklastotą pranešimą apie apdraustuosius už 2008 m. 4 ketvirtį Nr. 08-5 (forma SAM) su suklastotais priedais: 2009-01-09 valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų finansine ataskaita (forma SAMF4) ir 2009-01-09 pranešimu apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas (forma SAM3SD), kuriuose buvo įtraukti duomenys apie D. S. už 2008 m. 4 ketvirčio kiekvieną mėnesį išmokėtą pinigų sumą, melagingai įvardinamą kaip atlyginimą už darbą ir už minėtą ketvirtį D. S. turėtas nepagrįstas 9000 Lt dydžio draudžiamąsias pajamas,
Toliau tęsiant nusikalstamą veiką, D. S. 2009-01-06 kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrių, kur įrašydama prašyme skirti motinystės pašalpą tikrovės neatitinkančias žinias apie ūkininkės B. L. ūkį kaip apie savo darbovietę, suklastojo dokumentą ir panaudojo pateikdama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus specialistams, remiantis dokumentais, tame tarpe D. S. 2009-01-06 suklastotu prašymu ir jos anksčiau pateiktais suklastotais dokumentais: pranešimu apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią Nr. 08-3 (Forma 1-SD), 2008-10-09 pranešimu apie apdraustuosius už 2008 m. 3 ketvirtį Nr. 08-4 (forma SAM) su priedais, ir vadovaujantis 2008 m. gruodžio 18 d. įstatymu Nr. XI-71 pakeistu LR ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 str. 2 d., motinystės pašalpų dydį apskaičiavus pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per 9 kalendorinius mėnesius, 2009-01-16 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba priėmė sprendimą Nr. 30-101 „Dėl D. S. teisės į motinystės pašalpą“, kuriuo D. S. nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu nuo 2009-01-05 iki 2009-05-10 skirta 18 536,94 Lt dydžio motinystės (tėvystės) pašalpa, iš kurios apgaule padidintos motinystės pašalpos dalis sudaro 8 175, 23 Lt,
Toliau tęsiant nusikalstamą veiką, D. S. 2009-05-11 kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrių, kur įrašydama prašyme skirti motinystės (tėvystės) pašalpą tikrovės neatitinkančias žinias apie ūkininkės B. L. ūkį kaip apie savo darbovietę, suklastojo dokumentą ir panaudojo pateikdama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus specialistams, remiantis dokumentais, tame tarpe D. S. 2009-05-11 suklastotu prašymu ir jos anksčiau pateiktais suklastotais dokumentais: pranešimu apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią Nr. 08-3 (Forma 1-SD), bei 2009-01-09 pranešimu apie apdraustuosius už 2008 m. 4 ketvirtį Nr. 08-5 (forma SAM) su priedais, ir vadovaujantis 2008 m. gruodžio 18 d. įstatymu Nr. XI-71 pakeistu LR ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 str. 2 d., jai motinystės pašalpų dydis apskaičiavus pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per 9 kalendorinius mėnesius, 2009-05-19 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba priėmė sprendimą Nr. 30-1224 „Dėl D. S. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpos“, kuriuo D. S. vaiko iki 1 metų priežiūros atostogų laikotarpiu nuo 2009-05-11 iki 2010-02-21 skirta 50 740 Lt dydžio motinystės (tėvystės) pašalpa, kuri 2010-01-06 ir 2010-01-13 įsakymais Nr. 24-1 bei Nr. 24-123 sumažinta iki 49 415,63 Lt., ir iš kurios apgaule padidintos motinystės (tėvystės) pašalpos dalis sudaro 24 644,73 Lt,
po ko 2010-03-16 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba priėmė sprendimą Nr. 30-464 „Dėl D. S. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpos“, kuriuo D. S. vaiko iki 2 metų priežiūros atostogų laikotarpiu nuo 2010-02-22 iki 2010-02-28 skirta 47 679,26 Lt dydžio motinystės (tėvystės) pašalpa, kuri 2010-07-27 ir 2011-01-06 įsakymais Nr. 24-406 bei Nr. 24-4 sumažinta iki 38 680,13 Lt., iš kurios apgaule padidintos motinystės (tėvystės) pašalpos dalis sudaro 13 759,64 Lt,
tokiu būdu B. L. ir D. S., veikdamos išankstine vieninga tiesiogine tyčia, apgaule D. S. naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, gauti 46579,60 Lt didesnes nei priklauso motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas ir, nuo 2009-01-05 iki 2010-12-31 išmokėjus D. S. dalį šios didesnės nei priklauso motinystės (tėvystės) pašalpos, apgaule D. S. naudai įgijo valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui priklausančias 45125,51 Lt dydžio lėšas.
Apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorė prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-01-18 nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-36-882/2012 panaikinti ir B. L. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 2 d. ir, vadovaujantis BK 54 str. 3 d., jai paskirti baudą 250 MGL (32 500 Lt). Pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 300 str. 1 d. ir paskirti baudą 150 MGL (19 500 Lt). Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p., paskirtas bausmes subendrinti griežčiausia bausme apimant švelnesnę bausmę ir paskirti subendrintą bausmę - baudą 250 MGL (32 500 Lt).
D. S. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 2 d. ir, vadovaujantis BK 54 str. 3 d., jai paskirti baudą 200 MGL (26 000 Lt). Pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 300 str. 1 d. ir paskirti baudą 120 MGL (15 600 Lt). Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p., paskirtas bausmes subendrinti griežčiausia bausme apimant švelnesnę bausmę ir paskirti subendrintą bausmę - baudą 200 MGL (26 000 Lt).
Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš D. S. ir B. L. solidariai 46 579,60 Lt.
Nurodo, kad teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą nustatyta, jog B. L. ūkis galėjo D. S. mokėti sulygtą algą, tačiau teismo konstatuotas faktas apie realiai atliktą darbą, nepagrįstas surinktais duomenimis. Tik gynybos pateiktos informacijos vertinimu teismas padarė išvadą, jog D. S. dirbo B. L. ūkyje. Tačiau teismas neišanalizavo kaltinimo pateiktų duomenų. Nuosprendyje lakoniškai nurodyta, jog valstybinio kaltinimo pateikti įrodymai visiškai neatlaiko konkurencijos prieš kitas objektyvias byloje nustatytas kaltinamąsias teisinančias aplinkybes, tačiau motyvų, kodėl kaltinantys duomenys atmesti, nėra. Teismas nepasisakė ir dėl išteisintųjų tarpusavio prieštaravimų bei neatitikimų kitiems bylos duomenims, tokiu būdu pažeidė įstatymo reikalavimus bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotoje teismų praktikoje taikytinas įrodymų vertinimo taisykles.
Nurodo, kad byloje esančios aplinkybės patvirtina, kad teisiniai santykiai, reguliuojami darbo kodeksu ir kitais įstatymais nebuvo sukurti, nes darbo sutartimi, pareiginiais nuostatais deklaruojamų ir išteisintosios B. L. tyrimo pradžioje nurodytų darbų D. S. neatliko. 2008-07-23 darbo sutartis bei 2008-09-01 įsakymas Nr. 08-2, 2008-10-01 įsakymas Nr. 08-3, yra suklastoti, nes jie neatitinka tikrovės. Šie dokumentai buvo panaudoti kaip apgaulės priemonė siekiant nepagrįstai gauti didesnę motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpą.
Pagal 2008-07-23 darbo sutartį D. S. buvo priimta dirbti į B. L. ūkį pardavimų vadybininke nustatant 2 valandų darbo dieną ir 3000 Lt mėnesinę algą. D. S. pradirbus kelis mėnesius B. L. ūkyje, specialiai jos pareigybei buvo sukurti nuostatai, nes anksčiau pardavimų vadybininkės pareigybės nebuvo. Tačiau išteisintųjų parodymai apie šį lokalinį teisės aktą prieštaringi ir neatitinka kitai bylos medžiagai. D. S. teigė, kad pareiginius nuostatus atspausdino ir jai pasirašyti davė buhalterė A.P. Z.. Tuo tarpu A.P. Z. apklausos metu tvirtino 2008 metais nemačiusi D. S.. Tai, jog D. S. dirbo jai darbo sutartyje sulygtą darbą tvirtino ir B. L., tačiau pateikti rašytinių dokumentų, įrodančių D. S. darbą, B. L. negalėjo, nurodydama, jog „pateikta vadovui informacija neišsaugota (...) susirašinėjimai tarp darbuotojo ir darbdavio nėra saugotini“. Tačiau kaip nustatyta, nei vienos iš jai pareiginiais nuostatais pavestų funkcijų D. S. neatliko ir tai patvirtino kaip liudytojais apklausti juridinių asmenų UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini) “, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini) “, kuriems 2008 metų II pusmetyje buvo parduota mediena, direktoriai, kurie parodė, jog jiems bendradarbiaujant su B. L. ūkiu, moteris nedalyvavo, o visus reikalus jie derindavo su B. L. ūkio darbuotoju R. L.. Taigi minėtų įmonių direktorių parodymai paneigia B. L. parodymus apie tai, jog D. S. surado daug pirkėjų. Be to, remiantis B. L. ūkio buhalterinės apskaitos dokumentais trims iš nurodytų bendrovių: „(duomenys neskelbtini) “, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ B. L. ūkis pardavinėjo medieną ir anksčiau. D. S. darbo metu atsirado naujas klientas - UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuris iš B. L. ūkio pirko medieną, tačiau šios bendrovės (duomenys neskelbtini) B. I. paneigė, jog B. L. ūkį galėjęs susirasti D. S. dėka - jis nurodė, kad skelbimų jo vadovaujama įmonė nedėdavusi, o apie B. L. ūkį sužinojo iš kaimyno A. A. (UAB „(duomenys neskelbtini) “ (duomenys neskelbtini)).
Teismas nuosprendyje neteisingai nurodė, kad nesuinteresuotas liudytojas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) D. D. teigė, jog D. S. B. L. ūkyje matė tris kartus. D. D. tokių duomenų nepateikė nei ikiteisminio tyrimo metu nei teisme. Taip pat ir liudytojo V. M. parodymų, priešingai nei teismas nurodė nuosprendyje, negalima vertinti kaip nesuinteresuoto asmens, kadangi jis dirba išteisintosios ūkyje. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad minėto liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, iš esmės skyrėsi. Teisiamojo posėdžio metu V. M. parodė, kad D. S. „matė tris kartus“, o apklausiamas ikiteisminiame tyrime teigė jog „ūkyje dirbu aš, R. L. ir dar 2008 metais dirbo moteris, tačiau moters aš nesu matęs, tik jos pavardę esu matęs žiniaraštyje“.
Nurodo, kad tai, jog D. S. realiai nevykdė nei vienos iš jai priskirtų funkcijų patvirtina ir tos aplinkybės, kad patikrinus 2007-2008 m. įmones, su kuriomis bendradarbiavo B. L. ūkis, o pagal pardavimų nuostatas, D. S. su jomis privalėjo palaikyti prekybinius ryšius, laiku pateikti klientams visą su parduodamu produktu susijusią informaciją bei reklaminę medžiagą, nustatyta, kad minėtos įmonės jokios informacijos, pasiūlymų ir pan. iš B. L. ūkio negavo.
Nors D. S. ir nevykdė nei vienos iš jai priskirtų funkcijų, tačiau 2008-09-01 ir 2008-10-01 B. L. įsakymais Nr. 08-2 ir Nr. 08-3 jai buvo paskirtos vienkartinės premijos atitinkamai 2 500 Lt ir 3 800 Lt „už pasiektus gerus rezultatus, tiriant rinką per rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius“. Ikiteisminio tyrimo metu B. L. premijų skyrimą, kaip ir palyginti didelį atlyginimą, D. S. motyvavo tuo, jog jos darbas buvo pelningas ūkiui - per savo darbo laikotarpį ji surado daug pirkėjų. Tačiau tokius išteisintosios parodymus paneigia surinkta bylos medžiaga. Be to, 2008 rugpjūtį, už kurį D. S. skirta 2500 Lt premija, apskritai nebuvo jokio pardavimo.
Nurodo, kad darbo sutartis buvo fiktyvi, priimant į darbą antraeilėms pareigoms D. S. nepristatė pažymų iš kitų darboviečių, kuriose ji dirbo ir darbo sutartyje nebuvo nurodyta, jog sulygstama dėl namudinio darbo. Šios nustatytos aplinkybės svarbios ne teisės akto pažeidimo konstatavimui, o apibūdina išankstinę kryptingą išteisintųjų tyčią. Mano, jog pažymų nebuvo pareikalauta dėl to, kad darbdaviui nebuvo įdomus D. S. sugebėjimas atlikti darbą, dėl kurio sulygstama darbo sutartimi, nes D. S. buvo priimta ne darbui, o tik atvaizdavimui didesnių draudžiamųjų pajamų. Laikotarpiu, iš kurių buvo skaičiuojamos motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpa, D. S. dirbo Panevėžio lopšelyje - darželyje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo bendrijoje, UAB „(duomenys neskelbtini) “, B. L. ūkyje, (duomenys neskelbtini). Remiantis surinkta medžiaga 2008 metais rugsėjo mėnesį D. S. dirbo Panevėžio lopšelyje - darželyje „(duomenys neskelbtini) “, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo bendrijoje, B. L. ūkyje, (duomenys neskelbtini). D. S. darbo dienos trukmė, 2008 metų rugsėjį, siekė beveik 14 valandų, o tai pažeidė LR Darbo kodekso str. 144 str. 5 d. nuostatas. Atkreipia dėmesį ir į tai, jog 2008 metų rugsėjį D. S. buvo nustatytas nėštumo stebėjimas esant rizikos faktoriams, tačiau, remiantis rašytine bylos medžiaga ir suinteresuotų asmenų teiginiais, D. S. ir toliau dirbo keliolika valandų per parą.
Nurodo, kad D. S. 2008-12-01 B. L. ūkyje buvo suteiktos atostogos už laikotarpį nuo 2008-07-23 iki 2009-05-23, tai yra suteiktos atostogos už neužsidirbtą laikotarpį, o apklausinėjant išteisintąsias teisme tokio sprendimo motyvai išsiskyrė: B. L. aiškino, kad D. S. skundėsi sveikata, o D. S. teigė, jog jokių problemų su sveikata neturėjo, o tokį sprendimą lėmė didelis krūvis kitoje darbovietėje - darželyje. D. S. parodymai prieštarauja ne tik B. L. parodymams, bet ir surinktai bylos medžiagai: iš 2011-11-14 Valstybinės ligonių kasos prie SAM raštu Nr. 4K-62-9604 pateiktos informacijos matyti, kad nėštumo eigoje D. S. buvo stebima dėl anemijos, komplikuojančios nėštumą, gimdymą ir pogimdyminį laikotarpį, du kartus diagnozuotas nėštumo stebėjimas esant kitu padidintos rizikos faktorių. Be to, iš pateiktų darželio - lopšelio „(duomenys neskelbtini)“ pažymų matyti, kad intensyviausi darbo mėnesiai buvo 2008 metų rugsėjis ir spalis, tačiau ne gruodis, kaip teigė D. S..
Nurodo, kad jau ikiteisminio tyrimo metu D. S., prieštaraudama darbdaviui - B. L., davė parodymus apie tai, kad ji ieškojo pirkimui sklypų su miškais. Šiuos jos parodymus tvirtino ir liudytojas R. L.. Tačiau aukštojo išsilavinimo darbdavys nesugebėjo apibūdinti priimamo į darbą asmens pareigų, vėliau suklydo ruošiant tikrovės neatitinkančius pareiginius pardavimo vadybininko nuostatus. Taigi suinteresuotų asmenų parodymai suponuoja išvadą, jog darbas, dėl kurio buvo sulygta, visiškai nedomino nei vadinamojo darbdavio, nei darbuotojo, o dokumentai buvo pasirašinėjami siekiant sukurti fiktyvią teisinę padėtį. Be to, apklausus asmenis, pardavusius sklypus B. L. ir J. L., versija apie D. S. kaip (duomenys neskelbtini) darbą taip pat buvo paneigta. Visi liudytojai, išskyrus V. B., tvirtino patys jokių skelbimų apie parduodamus miškus nedėję, o pirkėją susiradę patys per skelbimą, pagal kurį paskambinus atsiliepdavo vyras, su kuriuo vėliau ir tvarkė pardavimo dokumentus. Liudytojas V. B. parodė, jog jis vienintelis įdėjęs skelbimą apie parduodamą mišką, tačiau šis skelbimas patalpintas 2009 metais, tai yra tuo metu, kai D. S. jau buvo išėjusi nėštumo ir gimdymo bei vaiko priežiūros atostogų. Mano, jog D. S., B. L., jų gynėjui advokatui V.K. ir atitinkamai liudytojui R. L. tapus žinoma apie tai, jog versija apie 2008 - 2009 metais su D. S. pagalba įgytus sklypus yra tikrinama, liudytojas R. L. pateikė naujas aplinkybes, kad „D. S. darbo metu B. L. ūkyje surinkta informacija turi įtakos iki šiol, tai yra 2010 metais buvo įgyta 40 sklypų, o 2011 metais 2 -3 sklypai“. Kaip šias aplinkybes patvirtinantį įrodymą R. L. pateikė ir lapus, kuriuose atsispindi D. S. darbas, t. y. rankraštinius D. S. lapus, kuriuose buvo nuodyti telefono numeriai ir trumpa informacija apie parduodamus sklypus. Tačiau šios informacijos raštu pusmečiu atgal buvo prašoma B. L. ir kaip jau minėjo, buvo gauta informacija, kad „pateikta vadovui informacija neišsaugota (...) susirašinėjimai tarp darbuotojo ir darbdavio nėra saugotini“.
Nurodo, kad 2011-06-20 teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. L. „prisiminė“ dar du pardavėjus - S. J. ir D. K., iš kurių atitinkamai 2009 ir 2010 metais, buvo įgyti sklypai, kuriuos surado D. S.. Apklausus šiuos asmenis paaiškėjo, kad 2008 metais jie iš tiesų buvo dėję skelbimus apie parduodamus sklypus, o jų abiejų telefonai buvo sąraše, kurį 2011-01-26 pateikė R. L., tačiau sklypus jie pardavė atitinkamai 2009-05-12 ir 2010-01-04. Tokius R. L. pateiktus duomenis vertina kritiškai, nes 2009-05-12 sutarties, kuri, pasak R. L., sudaryta D. S. dėka, tarp 2010-10-18 pateiktų 2008-2009 metų sutarčių kopijų nebuvo. Apie 2010-01-04 sutartį duomenų ikiteisminio tyrimo metu taip pat nebuvo pateikta, nors ji buvo sudaryta prieš kelis mėnesius iki įtariamųjų ir liudytojo pirmųjų apklausų ir buvo išsiskirianti perkamo sklypo kaina. Taigi jokių objektyvių duomenų apie tai, jog iš D. K. ir S. J. įgytus sklypus surado D. S., byloje nėra. Priešingai - suinteresuotų asmenų parodymų prieštaringumas, šios informacijos nepateikimas ikiteisminio tyrimo metu (nors jos buvo prašoma), šių duomenų nurodymas tik nepasitvirtinus pirmosioms dvejoms versijoms leidžia pagrįstai abejoti jų teisingumu. Be to, B. L., skirdama premijas už gerą darbą, tikrai negalėjo žinoti, kad po kelių metų D. S. padarytas darbas įtakos sandorių, vertinamų kaip pelningų, sudarymą. Taigi akivaizdu, kad išteisintosios D. S. veiksmai nesukūrė ir negalėjo sukurti ekonominės naudos B. L. ūkiui, tačiau nuosprendyje šie duomenys nevertinti, o išvada, jog D. S. dirbo pagrįsta išimtinai suinteresuotų asmenų: B. L., D. S. ir R. L. pateiktais duomenimis.
Nurodo, kad nuosprendyje nėra tinkamai įvertinti ir kiti suinteresuotų asmenų, t. y. B. L. ir R. L. pateikti duomenys apie miškų pirkimą, kaip pavyzdžiui, išteisintoji B. L. teisme teigė, jog iki darbo sutarties sudarymo su D. S. ji pati ieškojusi miškų pirkimui, o po to sunkiai susirgus jos mamai, ji R. L. pasiūlymu šiam darbui priėmė D. S.. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu R. L. tvirtino, kad iki D. S. šį darbą dirbdavo jis, tačiau dėl darbo krūvio nespėdavo visa tai atlikti, todėl į darbą ir priėmė D. S.. Be to, mano, kad nustatyta D. S. 3000 Lt dydžio alga už dvi valandas, o už rugpjūčio mėnesį -5500 Lt, už rugsėjį - 6800 Lt net ir ekonominio pakilimo laikais buvo didelė. Tačiau remiantis B. L. vertinimu nustatytas tokio dydžio užmokestis atsižvelgiant į kompiuterio daromą žalą sveikatai ir jos darbo naudingumą nebuvo didelis. Tačiau atkreipia dėmesį į tai, jog R. L. 8 valandų darbas, kurio metu jis ne tik ieškodavo skelbimų, bet ir tiesiogiai bendravo su pirkėjais bei pardavėjais, turėjo įgaliojimą veikti B. L. ūkio vardu ir jį naudojo sudarydamas sutartis ir pan., remiantis 2007-10-03 darbo sutartimi Nr. 3 buvo įvertintas 1500 Lt mėnesinė alga. Laikotarpiui nuo 2008-02-01 iki 2008-06-30 R. L. darbo sutartis buvo pakeista ir šiuos mėnesius buvo nustatytas 6000 Lt mėnesinis atlyginimas, tačiau kaip nurodė B. L. ir R. L., tai buvo susiję ne su darbu, o su ketinimais lizingu įsigyti iš banko automobilį. Nuo 2008 metų liepos mėnesio R. L. vėl sumažintas darbo užmokestis iki 1500 Lt. Šie duomenys rodo, kad D. S. už dalį analogiško darbo, kurį anksčiau dirbo R. L. ir kuris kelis metus iš eilės nesikeitė, mokėta keliagubai daugiau nei R. L.. Atlyginimas R. L. nepadidėjo ir D. S. išėjus nėštumo ir gimdymo bei vaiko priežiūros atostogų, nors jis šiuo laikotarpiu atliko tą patį darbą, kuriam priimta buvo D. S..
Nurodo, kad nėra jokių abejonių, jog šiuo atveju darbas buvo fiktyvus ir tai patvirtina įvairūs duomenys, įskaitant ir tai, jog didelė alga pakelta išskirtinai tik D. S. ir tik tuo laikotarpiu, iš kurio vėliau skaičiuojamos motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos. Vaikui suėjus 2 metams, kuomet pašalpos nebemokamos, ji negrįžo dirbti į B. L. ūkį, tačiau sugrįžo dirbti į lopšelį - darželį „(duomenys neskelbtini)“. D. S. tokį sprendimą motyvavo vaiko sveikata ir būtinumu jį prižiūrėti. Tačiau tokie D. S. parodymai nelogiški ir vertintini kaip siekimu išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes akivaizdu, jog didesnes vaiko priežiūros poreikiui sąlygas atitiktų darbas B. L. ūkyje, t. y. darbas namudinis, tik 2 valandos per dieną, o atlyginimas nepalyginamai didesnis. Tai, kad D. S. neatliko darbo, nustatė ir specialistė, atlikusi dalinės ūkinės finansinės veiklos tyrimą. Taigi visi teismo neįvertinti duomenys, nagrinėjami susietai, rodo, kad išteisintosios B. L. ir D. S. tyčia sukūrė fiktyvią teisinę padėtį ir iškraipė valstybės institucijos, įstatymo įgaliotos apskaičiuoti ir išmokėti motinystės (tėvystės) pašalpas, tikrovės suvokimą ir iš esmės suklaidino VSDFV Panevėžio skyrių dėl valstybės turto perleidimo, ko pasėkoje B. L. ir D. S. apgaule D. S. naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, gauti 46 579,60 Lt didesnes nei priklauso motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, tai yra įvykdė nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 182 str. 2 d., 300 str. 3 d.
Byloje yra gautas D. S. atsikirtimas į paduotą apeliacinį skundą.
D. S. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-01-18 nuosprendį palikti nepakeistą ir Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorės apeliacinio skundo netenkinti. Atsikirtime nurodo, kad su apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nesutinka, mano, kad skundžiamas nuosprendis priimtas visapusiškai, objektyviai ir išsamiai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes, teismas bylos įrodymus įvertino tinkamai ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Nurodo, kad padedant R. L. įsidarbino B. L. ūkyje (duomenys neskelbtini), ji iš interneto bei laikraščių rinko duomenis apie parduodamą mišką, pardavėjų kontaktinius duomenis, kuriuos perduodavo R. L., pati pirkimo – pardavimo sandorių nesudarinėjo. Nurodo, kad kartais tekdavo dirbti ir daugiau – savaitgaliais. Jokios tyčios kartu su B. L. klastoti dokumentus ir apgaule gauti didesnes nei priklauso motinystės pašalpas ji neturėjo, todėl, teigia, buvo išteisinta pagrįstai. Nurodo, kad teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimais analogiškose bylose. Nors prokurorė nurodo dokumentus, kurie buvo suklastoti, tačiau realiai darbo sutartis buvo sudaryta, joje nurodytos darbo sąlygos, sąlygas darbo užmokestis ir nurodytos kitos sąlygos. Nurodo, kad premijos jais buvo realiai išmokėtos už jos suteiktą vertingą informaciją, padėjusią vėliai vykdyti pelningus sandorius. Nurodo, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui pateikti duomenis apie apdraustuosius atitinka tikrovę, kadangi jai pinigai buvo mokami pagal darbo sutartį, už atliktą darbą. Tai, kad sudarant darbo sutartį nebuvo pateiktos pažymos iš kitų darboviečių, šis pažeidimas nedaro darbo sutarties negaliojančia. Nurodo, kad pati prokurorė pripažįsta, kad ji buvo įdarbinta B. L. ūkyje, jai dirbant kelis mėnesius, jos pareigybei buvo sukurti nuostatai. Prokurorė pripažino ir tai, kad B. L. ūkis galėjo jai mokėti algą, tai nurodyta ir specialisto išvadoje atlikus B. L. ūkio finansinės veiklos tyrimą. Nurodo, kad prokurorė apeliaciniame skunde daro analizę apie jos veiklos ekonominę naudą B. L. ūkiui, tačiau nesiremia ūkio savininkų parodymais apie tai, kad ūkio veikla buvo pelninga ir prie to prisidėjo ir ji. Nurodo, kad jos darbo specifika neleidžia jo pilnai pagrįsti dokumentais. Nurodo, kad teismas nepažeidė BPK 20 str. 5 d. nuostatų, vadovavosi draudimu nuosprendį grįsti prielaidomis bei perkelti įrodinėjimo naštą kaltinamajam. Nurodo, byloje nebuvo įrodyta, kad ji realiai B. L. ūkyje nedirbo. Jokių konkrečių duomenų, kad jai mokamo atlyginimo nustatymas buvo fiktyvus, VSDFV Panevėžio skyriui pateikti neteisingi duomenys apie jos draudžiamąsias pajamas ar kad būtų nesumokėti mokesčiai nuo jai išmokėto atlyginimo, nėra. Pažymi, kad byloje nėra įrodymų, jog B. L. priėmė ją į darbą žinodama apie jos nėštumą. Teigia, kad teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą apie nusikalstamų veikų jos ir B. L. veiksmuose nebuvimą.
Taip pat byloje yra gautas B. L. atsikirtimas į Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorės paduotą apeliacinį skundą. B. L. prašo prokurorės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad ji neturėjo tikslo užvaldyti svetimą turtą, nepriklausė bendrininkų grupei, dėl fiktyvaus įdarbinimo ji nesitarė, jai pareikši kaltinimai nesant įrodymų. Teigia, kad su D. S. įdarbinimu susiję dokumentai nėra suklastoti ir atitinka tikrovę ir apie priimamos į darbą darbuotojos nėštumą ji nežinojo, neturėjo teisės tokių žinių reikalauti. Nurodo, kad už D. S. darbą, kuris ją tenkino, ji sumokėjo jai atlyginimą ir mokesčius. B. L. nurodo, kad atlyginimo dydis yra nustatomas darbuotojo ir darbdavio susitarimu. Kaltinimas jai D. S. naudai įgyti didelės vertės turtinę teisę nelogiškas, kadangi jai jokios naudos nebuvo, ji jos ir nesiekė, o priešingas faktas nėra įrodytas. Nurodo, kad D. S. surinkti duomenys apie parduodamus miškus leido juos supirkti ir paruošus medieną, ją parduoti ir gauti pajamas. Nurodo, jog tai, jog D. S. darbas buvo realus, įrodo liudytojų parodymai, pateiktas miško pardavėjų sąrašas. Pareiginius nuostatus vadybininkams ruošė ne ji, o buhalterė. Pažymi, kad D. S. į darbą buvo priimta vienai užduočiai – rinkti ir pateikti informaciją, pagal kurią būtų galima nupirkti mišką. Pardavimams D. S. įpareigota nebuvo. Nurodo, kad D. S. darbo ieškojimas įmonės medienos pardavimo srityje yra klaidingas jos pareiginių nuostatų supratimas. Nurodo, kad premijos D. S. buvo skirtos už informacija, pagal kurią buvo ar bus perkami miškai. Jeigu ji būtų ketinusi sukčiauti, būtų pasirūpinusi pažymomis iš D. S. darboviečių, tačiau ji su D. S. sutarė dėl namudinio darbo, be konkretaus darbo laiko, todėl D. S. darbai jos kitose darbovietėse jai nerūpėjo. Teigia, kad tai D. S. valia buvo dirbti keliolika valandų per dieną. Taigia, kad jos paaiškinimus dėl D. S. suteiktų atostogų dėl jos sveikatos patvirtina byloje esantis raštas. Nurodo ir tai, kad nėra pagrindo lyginti D. S. ir R. L. darbo užmokesčių, kadangi tai yra šeimos verslas. Nurodo, kad nors byloje pateikta specialisto išvada, tačiau atlikdama tyrimą specialistė ieškojo D. S. pardavimų darbo turinio. Mano, kad dirbant namuose darbas nefiksuojamas, dirbama tiek, kiek yra galimybių.
Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, B. L., D. S. ir jų gynėjas - apeliacinio skundo netenkinti.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 str. 5 d. nuostatų, esminių baudžiamojo proceso pažeidimų teismas nepadarė. Kolegija, įvertinusi byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog B. L. ir D. S. nepadarė veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Prokurorė, nesutikdama su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-01-18 nuosprendžiu, kuriuo B. L. ir D. S. išteisintos dėl kaltinimų pagal BK 182 str. 2 d. ir BK 300 str. 3 d., nurodo, kad teismo konstatuotas faktas apie D. S. realiai atliktą darbą yra nepagrįstas. Prokurorė pažymi, kad darbo sutartyje ir pareigybės nuostatuose nurodyto (duomenys neskelbtini) darbo D. S. neatliko. Tai, prokurorės teigimu, byloje yra pagrįsta liudytojų, kurie pirko medieną iš B. L. ūkio parodymais - jie parodė, kad su jokia moterimi dėl medienos pirkimo nebendravo, visus reikalus derindavo su R. L., be to apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje yra nustatyta, kad dalis bendrovių, pirkusių medieną iš B. L. ūkio, ją pirko ir anksčiau, iki D. S. įdarbinimo.
Nors iš byloje esančių rašytinių įrodymų iš tiesų matyti, kad D. S. R. L. ūkyje buvo įdarbinta būtent (duomenys neskelbtini) – iš bylos duomenų matyti, kad D. S. buvo supažindinta su pardavimų vadybininko pareiginiais nuostatais, kad D. S. juos pasirašė, 2008-07-23 D. S. darbo sutartyje jos pareigos taip pat nurodytos kaip (duomenys neskelbtini) ( t. 1., b.l. 13; 14), tačiau iš byloje esančių D. S. ir R. L. paaiškinimų, kuriuos patvirtina liudytojo R. L. parodymai, matyti, kad D. S. darbas R. L. ūkyje buvo susijęs su informacijos apie parduodamus miško žemės paskirties sklypus suradimu ir pateikimu.
B. L. ir D. S. apklausiamos kaip įtariamosios 2010-03-24 ir 2010-04-23 ikiteisminio tyrimo metu, analogiškai paaiškino, kad D. S. darbas buvo ieškoti informacijos apie parduodamus miškus ( t. 5., b.l. 4; 21). D. S. paaiškino, kad jos R. L. prašė, ar ji negalėtų dirbti darbo – rinkti informaciją apie parduodamus miškus ir surinktą informaciją pateikti jam. D. S. paaiškino, kad ji ieškojo tokios informacijos internete ir spaudoje, rastą informaciją surašydavo ir pateikdavo R. L. ( t. 5., b.l. 21). Pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu D. S. ir B. L. taip pat paaiškino, kad D. S. buvo įdarbinta darbui rinkti informaciją apie parduodamą mišką ( t. 6., b.l. 85-89). Tai, kad D. S. rinko informaciją apie parduodamus miškus ir ją pateikdavo, patvirtina teisiamojo posėdžio metu apklausto liudytojo R. L., taip pat dirbusio B. L. ūkyje, parodymai, iš kurių matyti, kad jis nurodė, kad būtent toks darbas buvo pasiūlytas D. S., kurį ji ir atliko ( t. 5., b.l. 187-194). Nors prokurorė apeliaciniame skunde akcentuoja tai, kad D. S. pareiginius nuostatus pasirašė vėliau, praėjus keliems mėnesiams po jos įdarbinimo, todėl daro išvadą, kad D. S. pareiginiuose nuostatuose turėjo būti įtvirtinami D. S. realiai jau atliekami darbai, tačiau ta aplinkybė, jog D. S. neatliko pareiginiuose nuostatuose nurodytų (duomenys neskelbtini) pareigų, o atliko kitas, susijusias su informacijos rinkimu apie parduodamą mišką, t.y. pirkimo srityje, neleidžia daryti išvados, kad tarp B. L. ūkio ir D. S. susiklostę darbo santykiai būtų fiktyvūs ir ji B. L. ūkyje nedirbo. Pažymėtina, kad darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai nedraudžia darbdaviui ir darbuotojui tartis dėl darbo funkcijų, jas keisti. Todėl esant byloje nustatytoms aplinkybėms apie D. S. faktiškai atliktas funkcijas – informacijos paiešką apie parduodamus miškus, apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, kaip patvirtinantys D. S. fiktyvų darbą, tai, jog nėra duomenų, patvirtinančių D. S. darbo realumą parduodant prekes - medieną, tokio teiginio nepagrindžia. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad D. S. niekada nebuvo nurodžiusi, jog jos darbas B. L. ūkyje buvo susijęs būtent su klientų medienos pardavimui paieška ir medienos pardavimu. Nors apeliaciniame skunde teisingai pastebima, kad B. L. 2010-04-23 vykusios apklausos ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog D. S. surado daug pirkėjų, tačiau prieš tai ji paaiškino, kad ši darbuotoja ieškodavo informacijos apie parduodamus miškus, visą gautą informaciją perduodavo R. L. ( t. 5., b. l. 4). Apklausiama pirmosios instancijos teisme ji taip pat nurodė, kad D. S. buvo priimta informacijos apie parduodamus miškus suradimui, todėl tai, kad B. L. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog D. S. surado pirkėjus, laikytina jos netiksliu pasakymu.
Prokurorė apeliaciniame skunde teigia, kad byloje surinkti įrodymai paneigia, jog D. S. realiai atliko ir pirkimų vadybininkės darbą – rinko informaciją apie parduodamus sklypus. Prokurorė pažymi, kad byloje apklausti mišką pardavę liudytojai parodė, jog jie patys jokių skelbimų apie parduodamus miškus neskelbė.
Didžioji dauguma byloje apklaustų liudytojų, kurie pardavė mišką, iš tiesų nurodė, kad jie patys rado skelbimą apie perkamą mišką, dėl miško pardavimo bendravo su R. L.. Tačiau, kolegijos nuomone, šios aplinkybės dar nepatvirtina fakto, kad D. S. neatliko darbo - neieškojo informacijos apie parduodamus sklypus. Iš byloje esančio 2011-01-26 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad R. L. pateikė tyrimui popieriaus lapus su informacija apie parduodamą mišką – telefonų numeriais ir kt. ( t. 3., b.l. 103-108). Teisiamojo posėdžio metu R. L. parodė, kad iš juose nurodyto sąrašo buvo įsigyti du sklypai, šią informaciją surinko ir pateikė D. S. ( t. 5., 187-194 ). Nors apeliaciniame skunde abejojama šia R. L. pateikta rašytine informacija dėl to, kad ji tyrimui buvo pateikta gan vėlai ir nebuvo pateikta B. L., tačiau jau pirmosios D. S. apklausos, vykusios 2010-03-24, metu ji nurodė, kad ji rinkdavo informaciją ir ją surašydavo ant lapo, kurį pateikdavo R. L., visus lapus ji yra pateikusi R. L. ( t. 5., b.l. 21). Liudytojas R. L. nurodė, kad du sklypai, kurie buvo įsigyti iš jam D. S. pateikto sąrašo, buvo įsigyti iš S. J. ir D. K. ( t. 5., b.l. 187-194). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausti liudytojai S. J. ir D. K. nurodė, kad jie apie parduodamą mišką buvo įdėję skelbimus patys, dėl miško pardavimo teko bendrauti ir su moterimi. Abu liudytojai parodytame sąraše nurodė jame esant jų telefono numerius. S. J. parodė, kad su R. L. dėl sklypo pardavimo pradėjo bendrauti nuo 2008 m. ( t. 6., b.l. 63-66). Kolegija sprendžia, jog tai, kad bylos duomenimis sandoriai dėl sklypų pirkimo-pardavimo su minėtais liudytojais buvo sudaryti vėliau - 2009 m. bei 2010-01-04 ( t. 6., b.l. 63., 69-73), t. y. tuo metu, kai D. S. buvo vaiko priežiūros atostogose, neduoda pagrindo manyti, kad informacijos apie parduodamus sklypus D. S. nesurinko ir susitarta tvarka nepateikė. D. S. pirmosios instancijos teismo posėdyje patvirtino, kad R. L. byloje pateiktus lapus su informacija apie parduodamą mišką surašė ji ( t. 6., b.l. 85-89). Todėl fakto, ar D. S. realiai dirbo darbą, konstatavimas negali būti siejamas tik su įvykusiais sklypų pirkimo-pardavimo sandoriais bei priklausomai nuo aplinkybės kada jie įvyko, juo labiau, kad byloje nustatyta, jog derybas dėl sklypų įsigijimo sandorių sudarymo vedė R. L.. Atsižvelgiant į prieš tai aptartas byloje nustatytas aplinkybes nėra pagrindo netikėti D. S. paaiškinimais, kad ji rinkdavo ir pateidavo informaciją R. L., jos paaiškinimai apie atliktą darbą nėra paneigti. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad nuo 2008-07-23, kada buvo įdarbinta ir dirbo D. S., bei jos darbo laikotarpiu pas B. L. ūkyje dirbo tik R. L. ir V. M. ( t. 2., 187). Apklaustas kaip liudytojas V. M. nurodė, kad jo darbas ūkyje yra kirsti mišką, jis nurodė, kad D. S. yra matęs tris kartus ( t. 5., b.l. 187-194). Taigi nagrinėjamu atveju, esant pakankami mažam darbuotojų skaičiui, V. M. atliekant visai kitokio pobūdžio darbą – miško kirtimą, kas leidžia pagrįstai manyti, kad V. M. ir negalėjo žinoti apie kitus, administracinio pobūdžio darbą dirbančius darbuotojus, jų funkcijas, išsamesnės aplinkybės apie D. S. darbą ūkyje, byloje nenustatytos. Be to, iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo gauta duomenų apie tai, prie kokių tinklalapių D. S. buvo prisijungusi jos naudojamu kompiuteriu ( t. 2., b.l. 84; 85). Tuo tarpu D. S. bei B. L. ir R. L. parodymais apie D. S. darbo faktą ir darbo pobūdį, t. y. kad ji dirbo namuose rinkdama atitinkamą informaciją spaudoje bei internete, nėra pagrindo netikėti, byloje dėl esminių bylos aplinkybių jų parodymai sutampa ir nėra paneigti objektyviais ar abejonių nekeliančiais duomenimis.
Apeliaciniame skunde kaip fiktyvius darbo santykius patvirtinančios aplinkybės nurodoma tai, jog D. S. buvo išmokėtos dvi vienkartinės premijos bei tai, kad R. L., dirbusiam tame pačiame ūkyje tokį patį darbą iki D. S. įdarbinimo bei po to, kai ji išėjo nėštumo ir gimdymo bei vaiko priežiūros atostogų, buvo mokamas dvigubai mažesnis atlyginimas. Tačiau kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teisminėje praktikoje analogiškose bylose pabrėžiama, kad darbo užmokesčio dydis yra dviejų šalių – darbdavio ir darbuotojo – susitarimo dalykas; net tais atvejais, kai darbo užmokestis galėtų būti vertinamas kaip per didelis, nėra pagrindo išvadai, kad tokio dydžio atlyginimas objektyviai yra neįmanomas; sukčiavimu darbuotojo ir darbdavio veiksmai gali būti pripažinti, pavyzdžiui, įrodžius, jog darbuotojas nedirbo jokio darbo, bet atlyginimą gavo ar panašias aplinkybes; vien tai, kad bendrovei trūkstant apyvartinių lėšų darbdavys kredituoja įmonę nėra pagrindas manyti, jog įmonės finansinė padėtis yra tiek sunki, kad jai grėstų bankrotas ir kad santykinai didelio atlyginimo nustatymas vienam iš darbuotojų turėtų būti vertinamas kaip sukčiavimas ( 2011 m. birželio 28 d. kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-331/2011). Taigi, esant tokiai formuojamai teisminei praktikai apeliacinės instancijos teismas nevertina D. S. du kartus išmokėtų premijų dirbant B. L. ūkyje dydžio ir jos atlyginimo nelygina su R. L. atlyginimu. Be to, kolegija pažymi, kad 2010-01-11 specialisto išvada Nr. 5-5/2 byloje nustatyta, jog 2008 metų metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje B. L. Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaravo 744142,93 Lt pajamas, vadovaujantis kasos ir banko dokumentais nustatyta, kad išmokėjimai D. S. fiksuoti grynaisiais pinigais iš kasos, pateiktos išvados, kad B. L. ūkio kasoje nuolat buvo pakankamai grynųjų pinigų, B. L. ūkis turėjo pakankamai piniginių lėšų ir finansines galimybes mokėti D. S. 3000 Lt darbo užmokestį ( t. 3., b.l. 3-92.).
Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, jog specialisto išvada nustatyta, kad darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose fiksuota D. S. dviejų valandų darbo diena nepagrįsta jokiais dokumentais – D. S. atliktais darbais, dokumentais su parašais ir kt., tačiau atsižvelgiant į D. S. paaiškinimus apie jos darbo pobūdį, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ji realiai jos nurodomo darbo nedirbo. Tokios išvados neleidžia daryti ir apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, jog įdarbinant D. S. nebuvo pateiktos pažymos iš kitų jos darboviečių apie darbo laiką, taip pat tai, kad D. S. darbo diena 2008 m. rugsėjį sudarė 14 valandų bei tai, kad ji 2008-12-01 buvo išleista atostogų už laikotarpį nuo 2008-07-23 iki 2009-05-23. Iš D. S. paaiškinimų matyti, kad ji nurodė, jog dirbdavo ir savaitgaliais. Šios visos paminėtos aplinkybės nei kartu, nei atskirai neįrodo D. S. įdarbinimo bei jos darbo B. L. ūkyje fiktyvumo ir nėra pakankamos padaryti tokias išvadas. Be to, pažymėtina, kad byloje nebuvo nustatyta aplinkybė, jog B. L., priimdama į darbą D. S., žinojo apie jos nėštumą.
Atsižvelgiant į tai, kad R. L. ūkis realiai veikė, į tai, kad D. S. buvo įdarbinta tik dviejų valandų darbo dienai, darbui, kurio pobūdis – informacijos paieška ir pateikimas ir ne visada objektyviai gali atsispindėti ūkio subjekto dokumentuose ar kitokia išraiška, nesant patikimų ir neabejotinų duomenų dėl D. S. įdarbinimo bei jos darbo fiktyvumo, taip pat ir B. L. ir D. S. susitarimo daryti nusikalstamas veikas, bei atsižvelgiant į kitus išdėstytus motyvus konstatuotina, kad B. L. ir D. S. kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str. 2 d. ir 300 str. 3 d., t. y. klastojant dokumentus ir juos panaudojant bei apgaule įgyjant D. S. naudai didelės vertės turtinę teisę, nėra įrodyta. Apeliaciniame skunde pateiktas bylos duomenų vertinimas nepagrindžia išteisintųjų tyčios veikiant bendrininkų grupe sukčiauti bei pateikti neteisingus duomenis VSDFV Panevėžio skyriui buvimo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo B. L. ir D. S. veiksmus vertinti kaip nusikalstamus. Kolegija pažymi, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Bylos įrodymų visuma nesudaro pakankamo pagrindo kaltinimui pagrįsti, o šioje byloje nepašalintos abejonės vertintinos D. S. ir B. L. naudai. Todėl atsižvelgiant į visą tai, kas nurodyta, Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorės apeliacinis skundas dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-01-18 nuosprendžio, kuriuo R. L. ir D. S. išteisintos pagal BK 182 str. 2 d. ir BK 300 str. 3 d., panaikinimo yra atmestinas kaip nepagrįstas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR BPK 326 str. 1 d. 1 p.,
n u t a r i a :
Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą atmesti.
Teisėjai Evaldas Vanagas
Ričardas Gilys
Bronė Vidzėnienė