Administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-429-397/2017

Teisminio proceso Nr. 4-28-3-00172-2017-7

Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. liepos 3 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutarimo S. Z. administracinio nusižengimo byloje.

Teismas

n u s t a t ė :

1. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutarimu S. Z. pripažintas kaltu, padarius nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje ir jam skirta 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) bauda už tai, kad jis, būdamas UAB „ (duomenys neskelbtini) “ direktoriumi, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, kadangi laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. vasario 28 d. atsiskaitymo prioritetą teikė kitiems bendrovės kreditoriams, o ne VMI prie FM. Minėtu nutarimu VMI prie FM prašymas dėl nuostolių priteisimo iš S. Z. paliktas nenagrinėtu.
2. Marijampolės rajono apylinkės teismas padarė išvadą, jog VMI prie FM administraciniu nusižengimu galimai padarytos žalos dydis nėra administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dalykas, be to, nenustatyti tyčiniai S. Z. veiksmai bendrovės atžvilgiu.
3. VMI prie FM Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vedėjas J. Č. teismui pateikė skundą, kuriame prašoma panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutarimo administracinėje byloje Nr. A6.-303-610/2017 dalį dėl nuostolių priteisimo, pripažinti VMI prie FM nukentėjusiuoju šioje byloje ir priteisti iš S. Z. 17 328,98 Eur dydžio nuostolių atlyginimą VMI prie FM naudai.
1. Skunde apeliantas nurodo, kad teismo nutartis yra iš esmės ydinga, kadangi teismas S. Z. paskyrė baudą, tačiau turtinio nuostolio atlyginimo klausimas liko neišspręstas, nors remiantis bylos duomenimis, administraciniu nusižengimu buvo padaryta žala, tai matyti iš VMI prie FM atlikto operatyvaus patikrinimo pažymos, kasos dokumentų išrašų, paties S. Z. paaiškinimo, kad yra pasirengęs atlyginti žalą, tik sumos iš karto sumokėti negalėtų. Nesutinka su teismo argumentu, kad šiai dienai yra kitokia nuostolių suma nei nurodyta pareiškime, todėl yra pagrindas ginčą spręsti civilinio proceso tvarka, kadangi nuostolių dydis ir data yra pasirinkta ne atsitiktinai, o pagrįsta 2017 m. kovo 24 d. operatyvinio patikrinimo pažyma.
2. Skunde apeliantas išreiškė nuomonę, kad nepagrįsta teismo pozicija, kad yra nenustatyti tyčiniai S. Z. veiksmai bendrovės atžvilgiu. Pati mokestinė nepriemoka yra kilusi iš mokesčio mokėtojo pateiktų deklaracijų, tačiau jos nesumokėjimas laiku yra S. Z. tyčinių veiksmų pasekmė. VMI prie FM prašo atlyginti tik piniginę žalos išraišką nuostolius, t.y. nuostolių dydį, kuris egzistavo administracinio nusižengimo metu, pagal kilmę  kaip mokestinė nepriemoka. Nuostolių dydis, atsiradęs dėl tyčinių S. Z. veiksmų, negali būti sutapatinamas su mokestine nepriemoka.
3. Pažymėjo, jog nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, asmuo įpareigojamas atlyginti turtinį nuostolį tik tuomet, kai dėl turtinio nuostolio padarymo fakto ir jo dydžio nekyla jokių pagrįstų abejonių ir žalos klausimą įmanoma išspręsti nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, tokio klausimo išsprendimas nevilkins administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo. Faktinės bylos aplinkybės, paties S. Z. paaiškinimas patvirtina, kad dėl nuostolių padarymo fakto ir dydžio nekilo jokių abejonių.
4. Atsiliepime į apeliacinį skundą negautas.

Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

k o n s t a t u o j a :

5. Apelianto VMI prie FM Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vedėjo J. Č. apeliacinis skundas atmetamas.
6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniu skundu neginčijama S. Z. padaryto teisės pažeidimo kvalifikacija, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirtos nuobaudos dydis ir nustatytos administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, faktinės aplinkybės. Skundu nesutinkama Su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutarimo dalimi, kuria nepriteistas VMI prie FM nuostolių atlyginimas iš S. Z..   
7. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Nusižengimo sudėtis yra formali. Objektyvieji administracinio nusižengimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kokį iš įstatyme išvardytų alternatyvių pažeidimų padarymą.
8. Kaip jau minėta, S. Z. pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį buvo nubaustas už tai, kad  būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi pažeidė CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, t.y. kadangi laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. vasario 28 d. atsiskaitymo prioritetą teikė kitiems bendrovės kreditoriams, o ne VMI prie FM.
9. Ginčo teisiniams santykiams yra aktualios CK 6.9301 straipsnio nuostatos, kur nustatyta kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka. Minėto straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Šiuo gi atveju pažymėtina, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo  S. Z. neneigė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra susidariusi mokestinė nepriemoka, kad bendrovė atsiskaitinėjo pirmiausia su kitais kreditoriais, kurie vadovaujantis CK 6.9301 straipsnio nuostatomis neturėjo pirmumo teisės patenkinti kreditorinius reikalavimus pirmiau nei būtų sumokėtos įmokos į valstybės biudžetą. S. Z. teisme savo veiksmus grindė tuo, jog siekė, kad nesustotų gamyba, dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo dalimis kreipėsi į VMI prie FM, tačiau jo prašymo netenkino. Dėl reikalavimo sumokėti mokestinę nepriemoką (nuostolius) paaiškino, kad šiai dienai reikalaujamos priteisti sumos iš karto sumokėti negalėtų, tačiau jos neginčija. Būtent toks S. Z. veikimas priešingas CK 6.9301 straipsnio nuostatoms ir sudaro ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo sudėtį, už tai S. Z., kaip bendrovės vadovui, ir paskirta administracinė nuobauda, kurios neginčija nei Institucija.   
10. Apeliaciniu skundu yra siekiama iš S. Z. priteisti 17 328,98 Eur dydžio nuostolių atlyginimą VMI prie FM naudai, minėtą instituciją pripažinus nukentėjusiuoju asmeniu šioje byloje, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks institucijos prašymas negali būti tenkinamas dėl žemiau nurodytų priežasčių.

10.1. Visų pirma, pažymėtina, jog nuostoliai yra piniginė žalos išraiška (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Žalos atlyginimo galimybę administracinio nusižengimo byloje numato ANK. Šiuo įstatymo 665 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jeigu, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą apylinkės ar apygardos teisme arba ne teismo tvarka institucijoje, padarytos turtinės žalos dydį galima nustatyti neatidėjus šios bylos nagrinėjimo, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas ar institucija gali priteisti nukentėjusiajam žalos atlyginimą. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nenurodytais atvejais teismas ar institucija, priimdami nutarimą, gali pripažinti nukentėjusiajam teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl turtinės žalos dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Tačiau pastebėtina, kad žala yra priteisiama fiziniam ar juridiniam asmeniui, kuris laikantis ANK 578 straipsnyje numatytų taisyklių, yra pripažįstamas nukentėjusiuoju. Nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno sprendimu, kuris įforminamas įrašu administracinio nusižengimo protokole, arba administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu ar teismo nutartimi (ANK 578 straipsnio 1 dalį).

10.2.Šioje nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nukentėjusiuoju nėra pripažintas nei vienas asmuo ir, teismo vertinimu, nėra teisinio pagrindo VMI prie FM šiuo atveju juo pripažinti, nepaisant to, kad nagrinėjamoje byloje apeliantas nurodo, jog dėl nesumokėtų mokesčių institucija  patyrusi turtinę žalą dėl S. Z. padaryto administracinio nusižengimo. Tokią teismo nuomonę suponuoja tai, kad skola valstybės biudžetui - 17 328, 98 Eur mokestinė nepriemoka - atsirado dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“  laiku nesumokėtų mokesčių, t.y. 71 Eur mokesčio  už aplinkos teršimą, 257 Eur gyventojų pajamų mokesčio bei 16 849,77 Eur pridėtinės vertės mokesčio. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 11 punktu, mokesčio nepriemoka – mokesčių mokėtojo mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto įstatymo lydimojo teisės akto nustatyta tvarka laiku nesumokėta mokesčio suma. Institucijos prašoma šioje byloje priteisti žala kildinama iš mokesčių mokėtojo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ mokestinės prievolės nevykdymo. Tačiau mokestinė prievolė – mokesčio įstatymo pagrindu atsirandanti mokesčių mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį, laiku sumokėti mokestį bei su juo susijusias sumas į biudžetą ir vykdyti pareigas, susijusias su mokesčių apskaičiavimu ir sumokėjimu (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 20 punktu). Šios prievolės dalykas – yra mokestis, kurį privalo mokėti mokesčio mokėtojas. Tuo tarpu žala – viena iš civilinės atsakomybės sąlygų.  Apeliacinės instancijos teismo nuomone, institucija nepagrįstai tapatina UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ mokestinę nepriemoką, susidariusią laikotarpiu 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. vasario 28 d., su turtine žala, už kurią, institucijos teigimu, atsakingas S. Z., nes padarė administracinį nusižengimą. Dar kartą pažymėtina, kad administracinį nusižengimą S. Z. padarė, kaip bendrovės direktorius už tai, kad jis pažeidė atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumą, nustatyta CK 6.9301 straipsnyje. Tačiau byloje nenustatyta ir tokie veiksmai S. Z. neinkriminuoti, kad jo neteisėtas veikimas VMI prie FM atžvilgiu būtų pasireiškęs mokesčių administratoriaus klaidinimu, apgaulingos informacijos jam teikimu ar kitokiais neteisėtais veiksmais mokesčių administravimo srityje. Dėl to, kas šioje nutartyje išdėstyta anksčiau, toks institucijos reikalavimas laikytinas teisiškai nepagrįstu. Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 5 skirsnyje yra reglamentuota mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo tvarka, o minėto įstatymo 106 straipsnyje yra nurodyti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo būdai: 1) duodant kredito įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos. Šis nurodymas vykdomas šio Įstatymo 63 straipsnyje nustatyta tvarka; 2) pateikiant laiduotojui arba garantui reikalavimą įvykdyti mokesčių mokėtojo prievolę ir už mokesčių mokėtoją sumokėti mokestinę nepriemoką (jeigu mokestinės prievolės įvykdymas užtikrintas laidavimu arba garantija); 3) duodant kredito įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš laiduotojo arba garanto sąskaitos, jeigu laiduotojas arba garantas nevykdo šio straipsnio 2 punkto reikalavimo. Šis nurodymas vykdomas šio Įstatymo 63 straipsnyje nustatyta tvarka; 4) priimant sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo, laiduotojo arba garanto turto. Šį sprendimą vykdo antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Įvertinus minėtąjį reglamentavimą, visiškai sutiktina su teismo sprendimu palikti VMI prie FM prašymą dėl nuostolių atlyginimo palikti nenagrinėtu, kadangi toks reikalavimas nagrinėtinas Civilinio proceso tvarka, o ne vadovaujantis ANK nuostatomis.

11. Vis tik sutiktina su apeliacinio skundo argumentu - jog teismas nutarime nepagrįstai nurodė, jog VMI prie FM patirtų nuostolių suma didesnė, nei nurodyta pareiškime, ir tai buvo vienu iš motyvų, kodėl pirmosios instancijos teismas VMI prie FM prašymą dėl nuostolių priteisimo paliko nenagrinėtu. Iš bylos duomenų matyti, kad institucija Marijampolės rajono teismui išreiškė prašymą priteisti nuostolius, kurie yra nustatyti operatyvinio patikrinimo metu už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. vasario 28 d., prašydama priteisti 17 328,98 Eur dydžio nuostolių atlyginimą VMI prie FM naudai, tačiau, kaip matyti iš ginčijamo nutarimo, teismas nepagrįstai plečiamai aiškino šį institucijos prašymą, nurodydamas, jog nutarimo priėmimo dienai prašoma priteisti nuostolių suma yra kitokia, nei nurodyta pareiškime. Tačiau šis teismo argumentas nėra vienintelis ir pagrindinis, dėl ko prašymas dėl nuostolių priteisimo iš S. Z. paliktas nenagrinėtu, todėl jo pripažinimas nepagrįstu nekeičia teismo nutarimo. Iš esmės pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl Marijampolės apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutarimas paliekamas galioti.  

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Marijampolės rajono  apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutarimą palikti nepakeistą ir VMI prie FM Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vedėjo J. Č. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                                                Gytis Večerskas