Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2020-04-02][nuasmeninta nutartis byloje][II-16-371-2020].docx
Bylos nr.: II-16-371/2020
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Vilniaus regiono apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų raj. PK 191688326 institucija/pareigūnas, priėmęs nutarimą ATP/AN byloje
Kategorijos:
Skundų dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose nagrinėjimo teisinis reguliavimas (ANK 639 str.)
Skundų dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose nagrinėjimo ypatumai
Administraciniai nusižengimai, susiję su transportu ir kelių ūkiu (ANK 370-463 straipsniai)
Administracinių nusižengimų teisena

Administracinė byla Nr

                                                                             Administracinio nusižengimo byla Nr.II-16-371/2020

                                                        Teisminio proceso Nr. 4-39-3-00533-2019-2

                                                Procesinio sprendimo kategorija 21.10

 (S)

 

img1 

 

 

 

 

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2020 m. vasario 11 d.

Šalčininkai

 

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėja Janina Brazauskienė,

sekretoriaujant J. P.,

dalyvaujant asmeniui, padavusiam skundą, N. B.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal N. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietės, turinčios vidurinį išsilavinimą, dirbančios (duomenys neskelbtini), išsiskyrusios, gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl 2019 m. lapkričio 19 d. Vilniaus apskr. VPK nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr.97ANR N-2014-2019 pakeitimo.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

N. B. prašo panaikinti 2019 m. lapkričio 19 d. Vilniaus apskr. VPK Šalčininkų r. PK nutarimą dalyje dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo dvylikai mėnesių, teismui neįžvelgus pagrindo tenkinti aukščiau nurodytą prašymą pakeisti 2019 m. lapkričio 19 d. Vilniaus apskr. VPK Šalčininkų r. PK nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo dvylikai mėnesių ir skirti trumpesnį šios teisės atėmimo terminą, pakeisti 2019 m. lapkričio 19 d. Vilniaus apskr. VPK Šalčininkų r. PK nutarimą dalyje dėl skirtos 800 Eur baudos, paskiriant 300 Eur baudą.

Vilniaus apskr. VPK Šalčininkų r. PK atstovas į bylos nagrinėjimą neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, pateikė teismui atsiliepimą, kuriame prašo palikti 2019 m. lapkričio 19 d. Vilniaus apskr. VPK Šalčininkų r. PK nutarimą Nr.97ANR N-2014/2019 nepakeistą, o N. B. skundo netenkinti, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla nagrinėjama atstovui nedalyvaujant (LR ANK 629 str. 1 d., 630 str. 1 d., 639 str.).

N. B. skunde nurodė, teisme paaiškino, kad 2019 m. spalio 29 d. iš vakaro ją sumušė buvęs sugyventinis. Apie smurtą policijos pareigūnams nepranešė. Paskambino mamai, tačiau pastaroji jos nesupratusi pasakė, kad ji pati kalta. Iš nevilties vartojo alkoholinius gėrimus. Miegoti nuėjo apie antrą valandą nakties, atsikėlė į darbą šeštą ryto. Gerai jautėsi, dėl to automobiliu nuvežė vaiką į mokyklą. Ketino važiuoti į darbą, tačiau pasijuto blogai, dėl to nusprendė važiuoti autobusu. Važiuojant prie autobusų stotelės ją sustabdė policijos pareigūnai, pajuto alkoholio kvapą. Patikrinus alkotesteriu nustatė neblaivumą. Viena augina nepilnametį vaiką, kuriam šiuo metu keturiolika metų, dirba Vilniaus mieste, gyvena (duomenys neskelbtini). Į darbą važiuodavo automobiliu, automobilį vairuoja apie dešimt metų. Nuo jos namų iki artimiausio autobuso sustojimo yra penki kilometrai. Gauna 500 Eur darbo užmokestį, viena išlaiko nepilnametį vaiką. Turi kreditorinių įsiskolinimų, paėmė paskolas namo remontui. Prašo skundą patenkinti.

Skundas netenkintinas.

Pagal LR ANK 422 str. 5 d. transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. Šio straipsnio 6 dalis numato, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

Iš pateiktos administracinio nusižengimo bylos matyti, kad 2019 m. spalio 30 d. Vilniaus apskr. VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyr. patrulis E. K. surašė N. B. administracinio nusižengimo protokolą pagal LR ANK 422 str. 5 d. dėl to, kad ji 2019 m. spalio 30 d. 7.16 val. Lydos g., Jašiūnai, Šalčininkų r., pažeisdama KET 14 punkte numatytus reikalavimus vairavo automobilį „BMW“, v. n. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, nustatytas lengvas 1,38 prom. (+-1,7 prom.) girtumas.

2019 m. lapkričio 19 d. Vilniaus apskr. VPK Šalčininkų r. PK VS tyrėjo A. J. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr.97-ANR N-2014-2019 N. B. pagal LR ANK 422 str. 5 d. skirta 800 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvylikai mėnesių. Skiriant nuobaudą atsižvelgta į tai, kad N. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi nusižengimą, nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti. N. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš byloje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 3 metus matyti, kad N. B. galiojančių administracinių nuobaudų neturi.

LR ANK 34 str. 5 d. numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) sprendimą sankcionuoja apylinkės teismo teisėjas.

ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ANK 34 straipsnio 5 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ANK 642 straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką administracinių nusižengimų bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto nusižengimo ir už šį nusižengimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Tokiu būdu, parenkant N. B. nuobaudos rūšį ir dydį už ANK 422 str. 5 d. numatyto nusižengimo padarymą būtina vertinti visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų administracinės atsakomybės principus.

LR ANK 22 straipsnyje numatyta, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui siekiant atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti bei atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Vadovaujantis LR ANK 34 str. 2 d. nuostatomis, parenkant baudos dydį, turi būti atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad N. B. vairavo automobilį būdama neblaivi, nustatytas 1,38 prom. girtumas, įvertinus paklaidą – 1,35 prom. LR ANK 422 str. 5 d. numatytą 0,4 prom. ribą, nuo kurios atsiranda administracinė atsakomybė pagal šį straipsnį ne tik viršijo ženkliai, tačiau ji yra arčiau 1,5 prom. ribos, po kurios viršijimo atsiranda baudžiamojo atsakomybė.

Tokiu būdu N. B. savo veiksmais sukėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, todėl šio administracinio nusižengimo pavojingumas visuomenei akivaizdus. Įstatymo leidėjas už teisės nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą sankcijoje numatęs itin griežtą nuobaudą, tuo tik pabrėžė pažeidimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje, tai yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų.

Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Nors N. B. galiojančių administracinių nuobaudų neturi, be to, skunde nurodė, kad vairuotojo pažymėjimas jai reikalingas vykti į darbą Vilniaus mieste, nuo jos namų iki artimiausio autobusų sustojimo yra penki kilometrai. Neturėdama vairuotojo pažymėjimo N. B. negalės dirbti, išlaikyti nepilnametį vaiką, nes neturės pajamų.

Tačiau tai nėra ypatingai jos atsakomybę švelninančios aplinkybės, galinčios lemti išskirtinį administracinės nuobaudos švelninimą, yra vertinamos sprendžiant, kokio dydžio nuobauda turėtų būti skiriama jos sankcijos ribose (ANK 34 straipsnio 1 dalis), kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta pažeidėjai paskiriant minimalią nuobaudą. Tai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir jo šeimos gerove, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti jo naudai, nes šią aplinkybę, prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti jis pats, o to nepadaręs prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką. Taip pat teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vykimas į darbą yra siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, lemiančia išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl jo vykimo į darbą, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Tokiu būdu darytina išvada, kad išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima taikyti LR ANK 34 str. 5 d. ir N. B. sumažinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpį arba neatimti specialiosios teisės vairuoti, byloje nenustatyta.

LR ANK 34 str. 2 d. numato, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

 Iš byloje esančių duomenų matyti, kad N. B. skirta LR ANK 422 str. 5 d. numatyta minimali 800 Eur bauda atsižvelgus į tai, kad nustatyta viena N. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažino padariusi nusižengimą, nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti). N. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, galiojančių administracinių nuobaudų pastaroji neturi. Pagal byloje esančius duomenis N. B. gauna apie 600 Eur darbo užmokestį, turi kreditorinių įsiskolinimų tretiesiems asmenims, viena augina nepilnametį vaiką, tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo skirti mažesnę baudą nei numatyta LR ANK 422 str. 5 d. minimali. Dėl to yra pagrindas pripažinti, kad N. B. pagrįstai, remiantis LR ANK 34 str. 2 d. nustatytomis taisyklėmis, paskirta LR ANK 422 str. 5 d. numatyta minimali bauda. Išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima taikyti LR ANK 34 str. 5 d. ir skirti N. B. mažesnę baudą negu LR ANK 422 str. 5 d. sankcijoje numatyta minimali bauda, byloje nenustatyta.

Tokiu būdu teismas daro išvadą, kad N. B. paskirtos baudos ir administracinio poveikio priemonė yra proporcingos padarytam nusižengimui, dėl yra pagrindas netenkinti N. B. skundo ir palikti 2019 m. lapkričio 19 d. Vilniaus apskr. VPK Šalčininkų r. PK nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr.97ANR N-2014-2019, kuriuo N. B. pagal LR ANK 422 str. 5 d. skirta 800 Eur bauda su specialiosios teisės atėmimu (vairuoti transporto priemones) dvylika mėnesiui, nepakeistą.

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

N. B. skundo netenkinti.

Palikti nepakeistą 2019 m. lapkričio 19 d. Vilniaus apskr. VPK Šalčininkų r. PK nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr.97ANR N-2014-2019, kuriuo N. B. pagal Lietuvos Respublikos ANK 422 str. 5 d. skirta 800 Eur bauda su specialiosios teisės atėmimu (vairuoti transporto priemones) dvylika mėnesiui.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per bet kuriuos Vilniaus regiono apylinkės teismo rūmus.

 

 

Teisėja             Janina Brazauskienė