Civilinė byla Nr. 2A-1760-230/2018

       Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09345-2015-9

       Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.6.2.; 2.3.2.7.; 2.3.2.8.; 2.3.5.2.1.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20.

        (S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 6 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Izoldos Nėnienės, Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tomo Romeikos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Ž. M. ir atsakovės G. M. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 5 d. sprendimo ir ieškovo Ž. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 20 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Ž. M. patikslintą ieškinį atsakovei G. M. ir pagal atsakovės G. M. patikslintą priešieškinį ieškovui Ž. M. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, taip pat pagal trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais L. M. ir A. M., D. S. ir D. S. ieškinius ieškovui Ž. M. ir atsakovei G. M. dėl artimųjų giminaičių bendravimo tvarkos su nepilnamečiu šalių sūnumi nustatymo, taip pat pagal trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais Z. N.–T. ieškinį ieškovui Ž. M. ir atsakovei G. M. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – L. Ž., A. L.–M., P. S., J. M., išvadą teikiančios institucijos – Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovas Ž. M. patikslintame ieškinyje teismo prašė nutraukti ieškovo ir atsakovės santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nustatyti sūnaus D. M. gyvenamąją vietą su mama G. M., nustatyti, kad ieškovas Ž. M. kas mėnesį moka 125 Eur dydžio išlaikymą sūnui D. M. iki jo pilnametystės, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant atsakovę G. M., vaikui D. M. būnant pas ieškovą, Ž. M. savo lėšomis turi pasirūpinti vaikui būtinais drabužiais, nereceptiniais vaistais ir maistu, priteisti atsakovei G. M. ½ dalį pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalį UAB „Tamka“ akcijų, namų valdoje (duomenys neskelbtini) esančios akmenų tvoros statybines medžiagas, kurių vertė sudaro 14 067,07 Eur, kilnojamąjį turtą 3 086,85 Eur vertės, naudojamą UAB „Tamka“ veikloje, priteisti atsakovei G. M. iš ieškovo Ž. M. 8 387 Eur kompensaciją už atsakovės asmeninių lėšų investavimą į bendrą turtą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovui Ž. M. ½ dalį pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalį UAB „Tamka“ akcijų, priteisti ieškovui Ž. M. iš atsakovės G. M. 1 543 Eur kompensaciją už atsakovei tenkantį kilnojamąjį turtą, naudojamą UAB „Tamka“ veikloje, 7 033 Eur kompensaciją už akmenų tvoros, esančios (duomenys neskelbtini), statybines medžiagas, nustatyti, kad prievolė grąžinti L. ir A. M. 6 082 Eur skolą po santuokos nutraukimo lieka solidari sutuoktinių prievolė, nustatyti, kad prievolė grąžinti J. M. 5 504,78 Eur skolą po santuokos nutraukimo lieka solidari sutuoktinių prievolė, nustatyti, kad prievolė A. L.–M. po santuokos nutraukimo lieka solidari sutuoktinių prievolė, nustatyti, kad ieškovas Ž. M. bendrauja su sūnumi D. M. jo nurodyta tvarka, atsakovei palikti santuokinę pavardę „M.“, ieškovui – prigimtinę pavardę „M.“, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Atsakovė G. M. patikslintame priešieškinyje teismo prašė nutraukti ieškovo ir atsakovės santuoką dėl ieškovo kaltės, nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai šalys faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo 2015 m. kovo mėnesio, pripažinti G. M. dalinę nuosavybę į kilnojamąjį turtą –  ½ dalį statybinių medžiagų, esančių (duomenys neskelbtini), kurių vertė 28 398,12 Eur, priteisti ieškovei G. M. asmeninės nuosavybės teise 98 procentų baigtumo gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 100 vnt. bendrovės UAB „Tamka“ akcijų, atsakovui Ž. M. asmeninės nuosavybės teise priteisti kilnojamąjį turtą – statybines medžiagas, esančias (duomenys neskelbtini), kurių vertė 6 796,24 Eur, keleivinį automobilį VW NEW BEAETLE, 2002 m. gamybos, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priteisti iš atsakovės G. M. ieškovui Ž. M. 537,33 Eur piniginę kompensaciją už atsakovei tenkančią didesnę santuokos metu įgyto turto dalį, priteisti iš ieškovo Ž. M. 38 709,16 Eur piniginę kompensaciją už atsakovės asmenines lėšas, gautas iš AB „Lietuvos draudimas“, panaudotas gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos darbams, nustatyti nepilnamečio sūnaus D. M. gyvenamąją vietą su atsakove G. M., priteisti iš ieškovo Ž. M. sūnaus D. M. išlaikymui periodines išmokas po 175 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės, jas pervedant į atsakovės atsiskaitomąją sąskaitą iki einamojo mėnesio 15 dienos, priteisti iš ieškovo Ž. M. sūnaus D. M. išlaikymo įsiskolinimą – 277 Eur, už laikotarpį nuo 2015 vasario 1 d. iki 2015 m. gegužės 1 d., nustatyti atsakovės nurodytą nepilnamečio sūnaus D. M. ir ieškovo Ž. M. bendravimo tvarką, nustatyti, kad prievolė kreditorei L. Ž. grąžinti 5 792,40 Eur paskolą pagal 2013 m. spalio 4 d. paskolos sutartį po santuokos nutraukimo lieka solidari sutuoktinių prievolė, nustatyti, kad prievolė kreditorei A. L.–M. grąžinti likusią 1 448,10 Eur paskolos sumą po santuokos nutraukimo lieka asmeninė ieškovo Ž. M. prievolė, nustatyti, kad prievolė kreditoriui P. S. grąžinti 5 792,40 Eur paskolą pagal 2014 m. sausio 23 d. paskolos sutartį po santuokos nutraukimo lieka solidari sutuoktinių prievolė, nustatyti, kad prievolė kreditorei Z. N.–T. grąžinti 5 792,40 Eur paskolą pagal 2011 m. sausio 8 d. paskolos sutartį po santuokos nutraukimo lieka solidari sutuoktinių prievolė, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

3.       Tretieji asmenys L. M. ir A. M. bei D. S. ir D. S. byloje pareikštais savarankiškais ieškiniais ieškovui Ž. M. ir atsakovei G. M. prašė nustatyti jų, kaip artimųjų giminaičių, bendravimo tvarką su mažamečiu šalių sūnumi, jų vaikaičiu D. M..

4.       Trečiasis asmuo Z. N.–T. byloje pareikštu savarankišku ieškiniu ieškovui Ž. M. ir atsakovei G. M. prašė priteisti jai iš ieškovo Ž. M. ir atsakovės G. M. solidariai 5 792,40 Eur skolą.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. birželio 5 d. sprendimu patvirtino ieškovo Ž. M. ir atsakovės G. M. 2018 m. gegužės 2 d. sudarytą taikos sutartį, kuria šalys susitarė dėl nepilnamečio vaiko D. M. gyvenamosios vietos ir išlaikymo, taip pat dėl bendravimo su vaiku tvarkos ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukė, priėmė trečiųjų asmenų D. S., D. S., L. M. ir A. M. atsisakymą nuo savarankiškų reikalavimų, pareikštų ieškovui ir atsakovei, ir civilinę bylą dėl šių trečiųjų asmenų savarankiškų reikalavimų nutraukė, likusius patikslinto ieškinio ir patikslinto priešieškinio reikalavimus tenkino iš dalies: nutraukė ieškovo Ž. M. ir atsakovės G. M. santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo šalims paliko jų turimas pavardes, nustatė, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai šalys faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo 2015 m. kovo mėnesio, priteisė iš ieškovo Ž. M. nepilnamečiam sūnui D. M. išlaikymo įsiskolinimą – 277 Eur, už laikotarpį nuo 2015 vasario 1 d. iki 2015 m. gegužės 1 d., išlaikymo lėšų tvarkytoja paskyrė atsakovę G. M., pripažino atsakovei G. M. bendrosios dalinės nuosavybės teisę į kilnojamąjį turtą – ½ dalį statybinių medžiagų, kurių vertė 28 398,12 Eur, panaudotų rekonstruojant statinį-neįregistruotą gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), padalino santuokos metu bendrosios dalinės nuosavybės teise šalių įgytą turtą lygiomis dalimis ir atsakovei priteisė 98 procentų baigtumo gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), 58 000 Eur vertės, neįregistruotą statinį-akmeninę tvorą, esančią (duomenys neskelbtini), kaip statybines medžiagas, kurių vertė 14 067,07 Eur, UAB „Tamka“ akcijas (100 vnt.), kurių bendra nominali vertė 2 896 Eur, 28 398,12 Eur piniginę kompensaciją iš ieškovo Ž. M. už ½ dalį neįregistruoto statinio-gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kaip statybinių medžiagų, vertę, ieškovui priteisė neįregistruotą statinį-gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kaip statybines medžiagas, kurių vertė 56 796,24 Eur, 1 448 Eur piniginę kompensaciją iš atsakovės už ½ dalį (50 vnt.) UAB „Tamka“ akcijų, 7 033,53 Eur piniginę kompensaciją iš atsakovės už ½ dalį neįregistruoto statinio-akmeninės tvoros, esančios (duomenys neskelbtini), kaip statybinių medžiagų, vertę, 29 000 Eur piniginę kompensaciją iš atsakovės už ½ dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), priteisė atsakovei iš ieškovo 11 057,87 Eur piniginę kompensaciją už atsakovės asmenines lėšas, gautas iš AB „Lietuvos draudimas“, panaudotas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybai, nustatė, kad prievolė grąžinti L. M. ir A. M. 3 188,40 Eur skolą po santuokos nutraukimo lieka solidari ieškovo ir atsakovės prievolė, nustatė, kad prievolė grąžinti J. M. 2 898,55 Eur skolą po santuokos nutraukimo lieka solidari ieškovo ir atsakovės prievolė, nustatė, kad prievolė grąžinti L. Ž. 5 792,40 Eur skolą pagal 2013 m. spalio 4 d. paskolos sutartį po santuokos nutraukimo lieka solidari ieškovo ir atsakovės prievolė, nustatė, kad prievolė grąžinti A. L.–M. likusią 1 448,10 Eur paskolos sumą po santuokos nutraukimo lieka asmeninė ieškovo prievolė, nustatė, kad prievolė grąžinti P. S. 5 792,40 Eur skolą pagal 2014 m. sausio 23 d. paskolos sutartį po santuokos nutraukimo lieka solidari ieškovo ir atsakovės prievolė, likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė, trečiojo asmens Z. N.–T. ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė jai iš atsakovės 5 792,40 Eur skolą pagal 2011 m. sausio 8 d. paskolos sutartį, ieškovo atžvilgiu trečiojo asmens ieškinį atmetė.

6.       Teismas nustatė, kad UAB „Tamka“ akcijos buvo įgytos santuokos metu, todėl nutraukiant santuoką spręstinas jų padalinimo klausimas. UAB „Tamka“ įsteigta 2014 m. gegužės 20 d., jos steigėja G. M., įmonė užsiimti licencijuojama veikla galėjo ne anksčiau kaip nuo licencijos gavimo 2014 m. liepos mėn. Šalys nuo 2015 m. kovo mėnesio pradžios gyvena skyrium, bendro ūkio neveda, todėl akivaizdu, kad įmonei vykdant licencijuojamą veiklą, šalys tik apie 7 mėnesius gyveno kartu. Tai sudaro pagrindą vertinti, kad ieškovo indėlis bendrovės įkūrime ir veikloje yra minimalus. Kadangi jau šalims gyvenant skyrium įmonės veikla tapo pelninga, buvo atiduotos skolos, teismas sprendė, kad nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios įmonės, kaip verslo objekto, vertė yra padidėjusi, todėl padalijus akcijas lygiomis dalimis natūra, ieškovui atitektų ne tik santuokos metu įgytas turtas, kuris buvo lygus akcijų nominaliai vertei, bet ir po šalių išsiskyrimo padidėjusi įmonės vertė. Atsižvelgdamas į tai, teismas akcijas, kurių bendra vertė 2 896 Eur, natūra priteisė atsakovei, o ieškovui priteisė iš atsakovės kompensaciją už ½ jų dalį, t. y. 1 448 Eur.

7.       Teismas nustatė, kad akmenų tvora, esanti namų valdoje (duomenys neskelbtini), laikytina bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Įvertinęs įrodymus, teismas padarė išvadą, kad atsakovė neįrodė, jog tvora yra jos asmeninė nuosavybė ir akmenys, panaudoti tvoros statybai, buvo padovanoti jos tėvui. Teismas pažymėjo, jog, nors neįregistruoti daiktai, dalijant turtą, vertės nustatymo prasme tėra vertinami kaip statybinės medžiagos, tvora faktiškai yra gyvenamojo namo priklausinys, todėl padalijus tvorą, kaip statybines medžiagas, tas iš sutuoktinių, kuriam tvora atiteks natūra, turės galimybę ją įregistruoti ir, tikėtina, tvoros, kaip nekilnojamojo turto, vertė išaugs. Tuo tarpu kitam iš sutuoktinių priteisus kompensaciją tik už statybines medžiagas (neskaitant darbo sąnaudų), jo interesai nukentėtų, būtų priteista nelygiavertė turto dalis. Todėl siekdamas nepažeisti šalių turtinių interesų, teismas vertino, kad yra pagrįsta dalintino neįregistruoto turto rinkos vertę skaičiuoti įvertinant ne tik statybines medžiagas, bet ir darbo sąnaudas daiktui sukurti. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendė, kad nėra pagrindo nesivadovauti eksperto A. Z. ataskaitoje padaryta išvada, kad ūkio būdu įrengtos skaldytų akmenų tvoros statybos sąnaudos 2015 m. balandžio mėn. buvo 14 067,07 Eur.

8.        Iš liudytojų parodymų teismas nustatė, kad ieškovui dovanotame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), stovėjęs sodo namelis buvo rekonstruotas, kadastrinių matavimų byloje gyvenamojo namo statybos metai nurodyti 2007-2016, namas neįregistruotas Registrų centre. Teismas sprendė, kad sodo namas buvo pertvarkytas iš esmės, o tokia rekonstrukcija buvo atlikta abiejų šalių ir jų artimųjų. Kadangi turtas pagerintas iki šalių santuokos, teismas sprendė, kad šalys jungtinės veiklos pagrindu sukūrė bendrąją dalinę nuosavybę, kurios dalys lygios.

9.       Teismas pažymėjo, kad, nors ieškovas nesutiko su ekspertės Z. B. nustatyta statybinių medžiagų, panaudotų neįregistruotam statiniui – gyvenamajam namui, verte ir teigė, kad ji pernelyg didelė, tačiau kitokių skaičiavimų ir įrodymų apie rekonstruoto sodo pastato, kaip statybinių medžiagų, vertę, nepateikė. Ieškovas taip pat nepateikė jokių objektyvių įrodymų apie dovanojimo metu buvusią sodo pastato būklę, jo dydį, taip pat nepagrindė ir procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės, kad kartu su senuoju sodo pastatu jam buvo perduotos ir namo įrengimui reikalingos medžiagos. Todėl teismas neturėjo pagrindo sutikti su ieškovo argumentais, kad atsakovės pateiktame teismo ekspertės Z. B. ekspertizės akte medžiagų vertė galimai nustatyta neobjektyviai, neatsižvelgiant į tai, jog pastatas jau buvo ieškovo dovanotame žemės sklype ir kad šios medžiagos negali būti dalinamos. Byloje nesant kitokių įrodymų apie neįregistruotame statinyje esančių statybinių medžiagų vertę, teismas neturėjo pagrindo abejoti ekspertizės akte nurodyta statybinių medžiagų vidutine rinkos kaina – 56 796,24 Eur.

10.       Teismo vertinimu, ieškovas įrodė aplinkybę, kad santuokos metu nupirko ieškinyje nurodytas prekes ir už jas iš savo banko sąskaitos sumokėjo 3 086,85 Eur, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad nurodytos prekės buvo perduotos UAB „Tamka“. Nors nustatyta, kad dalis prekių pagal savo pobūdį skirtos naudoti stomatologijos kabinete ar dantų technikos laboratorijoje, tačiau tai nereiškia, kad jos buvo perduotos ir naudojamos UAB „Tamka“ veikloje. Atsakovė šią ieškovo nurodytą aplinkybę kategoriškai neigė, nurodė, kad įmonės veikloje naudojamos tik sertifikuotos medžiagos, pateikė PVM sąskaitas faktūras, patvirtinančias prekių įsigijimą, įmonės UAB „Tamka“ ilgalaikio ir trumpalaikio turto sąrašą. Teismo nuomone, ieškovas neįrodė, kad kilnojamasis turtas buvo perduotos UAB „Tamka“ ir iki šiol naudojamas bendrovės veikloje, taip pat nepateikė įrodymų apie kitą daiktų buvimo vietą, dėl to nėra pagrindo nagrinėti nesamų daiktų padalijimo klausimą, įtraukti juos į dalintino turto balansą.

11.       Teismas, spręsdamas klausimą dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), padalijimo būdo, pažymėjo, kad ekspertė Z. B., įvertinusi Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos duomenis, patalpų išplanavimą, pirmame aukšte įrengtas verslo patalpas, nustatė, jog teoriškai dviejų lygiaverčių turtinių vienetų (po ½ dalį arba netoli to) praktiškai negalima suformuoti, nes vienam turtiniam vienetui tenka 227,27 kv. m, o kitam 119,1 kv. m. Be to, laiptinė, įėjimas į pastatą lieka bendri. Atskiros laiptinės suformavimas iš lauko pusės būtų apsunkintas, nes žemės sklypas asmeninės nuosavybės teise priklauso G. M.. Šalims taip pat tektų išimti technines sąlygas tiek architektūriniams sprendiniams, tiek vandens, nuotekų, šildymo, elektros poreikiams išspręsti, įrengti atskirus apskaitos prietaisus, sudaryti atskiras sutartis su eksploatuojančiomis įmonėmis. Teismas neturėjo pagrindo abejoti šiomis ekspertės padarytomis išvadomis, nes jos pagrįstos atliktais paskaičiavimais, kadastro duomenų analize. Neabejotina ir tai, kad atskirų turtinių vienetų sukūrimas pareikalautų didelių laiko ir piniginių lėšų sąnaudų ir neaišku, kieno darbu ir lėšomis tai reikėtų padaryti. Todėl teismas vertino, kad gyvenamojo namo padalijimas natūra idealiosiomis dalimis nebūtų racionalus. Be to, minėtame gyvenamajame name veikia atsakovės įsteigta specializuotas medicinos paslaugas teikianti įmonė, todėl neaišku, ar ieškovo planuojama veikla netrukdytų jau veikiančiai įmonei, nepadarytų jai žalos. Ieškovas neturi teisės ir neketina verstis specializuota medicinine veikla. Esant poreikiui verstis kitokio pobūdžio veikla, tam tinkamas patalpas galima nusipirkti ar išsinuomoti kitur. Todėl teismo nuomone, priteisus gyvenamąjį namą su verslo patalpomis atsakovei, ieškovui nebus užkirstas kelias užsiimti norima veikla. Teismas taip pat atsižvelgė ir į tą aplinkybę, kad šalių santykiai išliko itin konfliktiški, nors šalys nebeveda bendro ūkio ir negyvena kartu nuo 2015 m. kovo pradžios, jie tarpusavyje nebendrauja, per netrumpą bylos nagrinėjimo laikotarpį jų turtiniai ginčai tik stiprėjo, šalys neieškojo kompromisinių sprendimų turto padalijimo klausimais ir jų nepriėmė. Nenustačius realios galimybės atidalinti turtą lygiomis dalimis, o taip pat bendrai jį valdyti ir naudoti nekonfliktuojant, siekiant pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos, teismas sprendė, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 58 000 Eur, priteistinas atsakovei, o ieškovui priteistina 29 000 Eur piniginė kompensacija už ½ šio turto dalį.

12.       Padalinus šalims gyvenamąjį namą lygiomis dalimis, atsižvelgiant į nustatytą atsakovės panaudotų asmeninių lėšų dydį (22 115,74 Eur) šio nekilnojamojo turto statybai, teismas iš ieškovo priteisė 11 057,87 Eur piniginę kompensaciją už ½ dalį atsakovės namo statybai ir įrengimui panaudotų asmeninių lėšų, gautų iš AB „Lietuvos draudimas“ (22 115,74 Eur : 2) už anksčiau tame pačiame žemės sklype atsakovei priklausiusio namo sunaikinimą (namas sudegė). Atsakovės prašymą dėl likusios dalies jos panaudotų asmeninių lėšų priteisimo iš ieškovo teismas atmetė, įvertindamas tai, kad ½ dalį asmeninių lėšų ji panaudojo jai priteistos gyvenamojo namo dalies statybai.

13.       Teismas nustatė, kad kreditoriai L. M. ir A. M. bei J. M. savarankiškų reikalavimų dėl skolos priteisimo byloje nepareiškė, o teismo posėdyje iš esmės analogiškai, kaip ir ieškovas, paaiškino pinigų skolinimo ieškovui ir atsakovei aplinkybes. Tačiau teismas pažymėjo, jog nei A. M., nei L. M. negalėjo tiksliai pasakyti, kada pinigai buvo paskolinti ir kokiems konkretiems darbams, tik nurodė, jog pinigų prašė tiek ieškovas, tiek atsakovė, nes pinigų reikėjo namo Ariogaloje statybos darbams. Atsakovė teismo posėdyje neigė dalyvavusi skolinantis pinigus iš ieškovo tėvų ir sesers, tačiau 2015 m. gegužės 12 d. kreipdamasi į teismą dėl santuokos nutraukimo, pradiniame pareiškime (ieškinyje) nurodė, jog turi ir daugiau kreditorių – piniginių lėšų skolinosi ir iš ieškovo giminių – iš J. M. pasiskolino 10 000 Lt (2 898,55 Eur), o iš ieškovo tėvų L. ir A. M. pasiskolino 11 000 Lt (3 188,40 Eur). Nurodė, kad šios paskolos buvo imtos gyvenamojo namo statybos laikotarpiu ir panaudotos namo (duomenys neskelbtini), statybai, todėl laikytinos solidariomis sutuoktinių prievolėmis ir priteistinos iš šalių solidariai. Nors vėliau atsakovė neigė, kad skolinosi pinigus iš J. M., ir teigė, kad skolą ieškovo tėvams L. ir A. M. grąžino, pervesdama pinigus iš savo sąskaitos sutuoktiniui, mokėjimo paskirtyje nurodydama „skola“ ar „skolai“, teismas laikė labiau tikėtina išvada, kad šios ieškovui atsakovės pervestos lėšos buvo skirtos atsiskaityti už ieškovo nupirktas prekes. Todėl teismas sprendė, kad pinigai gyvenamojo namo statybai ar įrengimui buvo skolinami ir iš ieškovo sesers bei tėvų.

14.       Teismas pažymėjo, kad paskolos sutartis, kurios suma viršija 600 Eur, turi būti rašytinė, o rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę kilus ginčui remtis liudytojų parodymais. Be to, liudytojų ir nėra – J. M. bei L. ir A. M. yra kreditoriai, ieškovo artimieji giminaičiai, todėl yra suinteresuoti bylos baigtimi. Tiek atsakovė, tiek ir ieškovas savo procesiniuose dokumentuose buvo nurodęs, kad pinigai buvo skolinami dalimis, o ne visa kreditorių nurodyta suma. Todėl teismas sprendė, kad ieškovas ir tretieji asmenys neįrodė, jog buvo paskolinta jų nurodyto dydžio suma. Atsakovei pripažinus, jog gyvenamojo namo statybai ir įrengimui buvo pasiskolinta iš J. M. 10 000 Lt (2 898,55 Eur), o iš ieškovo tėvų L. ir A. M. 11 000 Lt (3 188,40 Eur), byloje nesant įrodymų apie paskolų grąžinimą, teismas laikė nustatyta, kad bendriems šeimos poreikiams buvo pasiskolinta atsakovės nurodyta suma ir kad šalių prisiimta prievolė yra solidari.

15.       Teismas vertino, kad atsakovės reikalavimas dėl prievolių pripažinimo solidariomis taip pat yra pagrįstas ir įrodytas. Nustatyta, kad paskolos iš kreditorių P. S., L. Ž. ir A. L.–M. buvo gautos gyvenamojo namo Ariogaloje statybai ir įrengimui. Nors byloje konkrečių įrodymų apie šių skolintų lėšų panaudojimą nėra, tačiau vertintina, kad paskolų lėšos buvo panaudotos pagal paskirtį. Gyvenamojo namo statybai šalys santaupų beveik neturėjo, abu pripažino, jog namas buvo statomas draudimo išmokos ir skolintomis lėšomis. Teismas taip pat atsižvelgė į kreditorės L. Ž. paaiškinimus, kad paskolos prašė abu ir ji 20 000 Lt padavė ieškovui į rankas, į kreditoriaus P. S. paaiškinimus, kad gimus vaikui, šalys prašė paskolinti pinigų, taip pat į paties ieškovo teiktuose pradiniuose procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, jog jam yra žinoma, kad santuokos metu jie gavo iš A. L.–M. 10 000 Lt sumą, kurią panaudojo gyvenamojo namo Ariogaloje, statybai ir vidaus įrengimui. Todėl  teismas sprendė, kad paskolų sutartys, nors ir buvo sudarytos vienos atsakovės, tačiau šeimos interesais, paskolų sudarymas buvo abiejų sutuoktinių bendras sprendimas ir jų sutarimu lėšos buvo panaudotos bendro šeimos turto sukūrimui.

16.       Teismas nustatė, kad 2015 m. balandžio 9 d. ieškovas pervedė 173 Eur sumą vaiko išlaikymui už 2015 m. kovo ir balandžio mėnesius, 2015 m. gegužės 29 d. pervedė 87 Eur sumą. 2015 m. birželio 19 d. nutartimi iš ieškovo buvo priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiam sūnui D. M. nuo ieškinio padavimo dienos (2015-05-12) iki teismo sprendimo priėmimo po 100 Eur. Taigi antrąją ieškovo įmoką teismas vertino, kaip išlaikymą už 2015 m. gegužės mėnesį pagal teismo nutartį. Teismo vertinimu, ieškovas neįrodė, kad 2015 m. vasario-balandžio mėnesiais vaiko poreikiai buvo mažesni, nei nurodyti atsakovės pradiniame priešieškinyje (300 Eur) ir kad jo pervestos sumos, t. y. 173 Eur, užteko išlaikyti vaiką tris mėnesius (po 57,66 Eur per mėn.), vertinant, kad šalys sūnų turi išlaikyti lygiomis dalimis. Nors atsakovas įrodinėjo, kad ginčo laikotarpiu teikė išlaikymą nepilnamečiam sūnui ir pirkdamas daiktus, tačiau tokių įrodymų nepateikė ir šios aplinkybės neįrodė.

17.       Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. birželio 20 d. papildomu sprendimu priteisė ieškovui Ž. M. iš D. S. ir D. S. po 150 Eur advokato padėjėjos pagalbos išlaidoms atlyginti, iš atsakovės G. M. 43 Eur žyminį mokestį, 384 Eur kitas būtinas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, priteisė atsakovei G. M. iš ieškovo Ž. M. 1 700 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą ir 2 795,10 Eur kitas būtinas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, priteisė valstybei iš ieškovo Ž. M. 2 665,93 Eur žyminį mokestį ir išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, priteisė valstybei iš atsakovės G. M. 1 516,93 Eur žyminį mokestį ir išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, priteisė trečiajam asmeniui Z. N.–T. iš atsakovės G. M. 173,80 Eur žyminį mokestį, grąžino ieškovui Ž. M. 61,50 Eur žyminį mokestį, grąžino atsakovei G. M. 61,50 Eur žyminį mokestį, grąžino trečiajam asmeniui L. M. 31,50 Eur žyminį mokestį, grąžino trečiajam asmeniui D. S. 30,75 Eur žyminį mokestį.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

18.       Apeliaciniais skundais ieškovas Ž. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 5 d. sprendimo dalį, kuria iš ieškovo Ž. M. priteistas 277 Eur išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečiam sūnui D. M. nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2015 m. gegužės 1 d., išlaikymo lėšų tvarkytoja paskiriant atsakovę G. M., ir šioje dalyje priešieškinį atmesti; pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 5 d. sprendimo dalį, kuria nustatyta, kad prievolė grąžinti L. M. ir A. M. 3 188,40 Eur skolą po santuokos nutraukimo lieka solidari ieškovo ir atsakovės prievolė, ir nustatyti, kad prievolė grąžinti L. M. ir A. M. 6 082 Eur skolą po santuokos nutraukimo lieka solidari ieškovo ir atsakovės prievolė; pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 5 d. sprendimo dalį, kuria nustatyta, kad prievolė grąžinti J. M. 2 898,55 Eur skolą po santuokos nutraukimo lieka solidari ieškovo ir atsakovės prievolė, ir nustatyti, kad prievolė grąžinti J. M. 5 504,78 Eur skolą po santuokos nutraukimo lieka solidari ieškovo ir atsakovės prievolė, panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 5 d. sprendimo dalį, kuria nustatyta, kad prievolė grąžinti P. S. 5 792,40 Eur skolą pagal 2014 m. sausio 23 d. paskolos sutartį po santuokos nutraukimo lieka solidari ieškovo ir atsakovės prievolė, ir šioje dalyje priešieškinį atmesti; panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 5 d. sprendimo dalį, kuria nustatyta, kad prievolė grąžinti L. Ž. 5 792,40 Eur skolą pagal 2013 m. spalio 4 d. paskolos sutartį po santuokos nutraukimo lieka solidari ieškovo ir atsakovės prievolė, ir šioje dalyje priešieškinį atmesti; panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 5 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas priteisti atsakovei G. M. 3 086,85 Eur vertės turtą, nurodytą patikslinto ieškinio rezoliucinės dalies 7 punkte ir naudojamą UAB „Tamka“ veikloje, o ieškovui Ž. M. priteisti iš atsakovės G. M. 1 543 Eur kompensaciją už šį turtą, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį šioje dalyje tenkinti; panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 5 d. sprendimo dalį, kuria atsakovei G. M. pripažinta bendrosios dalinės nuosavybės teisė į kilnojamąjį turtą – ½ dalį statybinių medžiagų, kurių vertė 28 398,12 Eur, panaudotų rekonstruojant statinį-neįregistruotą gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 5 d. sprendimo dalį, kuria atsakovei G. M. priteista 28 398,12 Eur piniginė kompensacija iš ieškovo Ž. M. už ½ dalį neįregistruoto statinio-gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kaip statybinių medžiagų, vertę, ir priteisti atsakovei G. M. 8 750 Eur kompensaciją už statybines medžiagas, panaudotas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai, pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 5 d. sprendimo dalį, kuria atsakovei G. M. priteistas 98 procentų baigtumo gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), 58 000 Eur vertės, o ieškovui priteista 29 000 Eur piniginė kompensacija iš atsakovės už ½ dalį, ir šį turtą padalinti taip – priteisti ieškovui ir atsakovei po ½ dalį gyvenamojo namo; pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 5 d. sprendimo dalį, kuria atsakovei G. M. priteista UAB „Tamka“ akcijos (100 vnt.), kurių bendra nominali vertė 2 896 Eur, o ieškovui Ž. M. iš atsakovės G. M. priteista 1 448 Eur kompensacija, ir akcijas padalinti taip – priteisti ieškovui ir atsakovei po 50 vnt. UAB „Tamka“ akcijų, pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 20 d. papildomo sprendimo dalį, kuria ieškovui Ž. M. iš D. S. ir D. S. priteista po 150 Eur advokato padėjėjos pagalbos išlaidoms atlyginti, ir priteisti po 250 Eur, pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 20 d. papildomo sprendimo dalį, kuria ieškovui Ž. M. priteista iš atsakovės G. M. 43 Eur žyminis mokestis, 384 Eur kitos būtinos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, ir priteisti 43 Eur žyminį mokestį ir 992,89 Eur kitas būtinas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 20 d. papildomo sprendimo dalį, kuria priteista atsakovei G. M. iš ieškovo Ž. M. 1 700 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą ir 2 795,10 Eur kitos būtinos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, ir priteisti 400 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniai skundai grindžiami šiais argumentais:

1.1.       Teismas konstatavo, kad šalys faktiškai nustojo kartu gyventi nuo 2015 m. kovo mėnesio, tačiau išlaikymo įsiskolinimas priteistas nuo 2015 m. vasario mėnesio. Tiek atsakovė, tiek ir ieškovas bylos nagrinėjimo metu teigė, jog iki 2018 m. kovo mėn. gyveno ieškovui priklausančiame sodo namelyje, kartu vedė bendrą ūkį, pirko maistą, mokėjo mokesčius bei išlaikė nepilnametį sūnų. Ieškovas ginčo laikotarpiu teikė išlaikymą vaikui bei pateikė 2015 m. balandžio 9 d. pinigų pervedimo kvitą 173 Eur sumai, kuriame nurodyta, jog tai yra vaiko išlaikymui skiriamos lėšos už 2015 m. kovo ir balandžio mėnesius. Taip pat pateikė 2015 m. gegužės 29 d. pašto kvitą, kuriuo G. M. pervesta 87 Eur suma. Todėl teigti, jog ieškovas neteikė sūnui D. M. išlaikymo, negalima.

1.2.       Bylos nagrinėjimo metu ieškovas nurodė, kad jam teko pirkti vaikui rūbus, kadangi, perduodant vaiką laikinam bendravimui, nei vaistai, nei rūbai nebuvo perduodami ir tai yra užfiksuota faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose. Be to, tai, kad nei rūbai, nei vaistai su vaiku nėra perduodami, patvirtino ir pati atsakovė teismo posėdžio metu, kai buvo sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių papildymo. Taigi teismas nepagrįstai nurodė, kad, nors atsakovas įrodinėjo, jog ginčo laikotarpiu teikė išlaikymą nepilnamečiam sūnui ir pirkdamas daiktus, tačiau tokių įrodymų nepateikė.

1.3.       2015 m. vaikui buvo reikalingas mažesnis išlaikymas, nei taikos sutarties pasirašymo dieną, todėl taikos sutartimi patvirtinto išlaikymo dydžio negalima vertinti, kaip susitarimo, jog laikotarpiu nuo 2015 m. kovo iki 2015 m. gegužės mėn. jam buvo reikalingas 150 Eur dydžio išlaikymas. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių prašomo nustatyti išlaikymo dydį, o taikos sutartimi patvirtinta išlaikymo dydžio suma buvo derinama trejus metus, todėl neatspindi realaus 2015 m. kovo-gegužės mėn. reikalingo išlaikymo dydžio.

1.4.       Nuo 2015 m. kovo iki 2015 m. gegužės mėn. atsakovė dėl teikiamo išlaikymo dydžio į ieškovą nesikreipė, neprašė jo padidinti, neteikė jokių duomenų apie tai, kad teikiamo išlaikymo dydis yra per mažas ar nepakankamas, siekiant patenkinti 2,5 metų vaiko poreikius.

1.5.       Teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai sumažino ieškovo ir kreditorių nurodytų piniginių lėšų sumas. Ieškovas ieškinyje buvo nurodęs, kad šalys turi skolinių įsipareigojimų jo tėvams L. ir A. M. – 21 000 Lt (6 082 Eur), sesei J. M. – 19 000 Lt (5 504,78 Eur). Šios skolos nėra padengtos, o paskolos sutartys su šiais kreditoriais nebuvo pasirašinėjamos, kadangi buvo skolinamasi iš artimųjų giminaičių. Teismas, sumažindamas kreditorinių reikalavimų sumas, sprendimą motyvavo atsakovės paaiškinimais, tačiau atsakovė savo poziciją piniginių lėšų grąžinimo ir skolinimosi klausimu keitė ne kartą tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek ir teikdama paaiškinimus teismui, tuo tarpu kreditoriai davė nuoseklius paaiškinimus.

1.6.       Ieškovo nuomone, atsakovės pateiktos su artimais giminaičiais sudarytos paskolos sutartys yra fiktyvios, galimai suklastotos, dėl ko teismas turėjo kreiptis į atitinkamas institucijas dėl abejonių pašalinimo.

1.7.       Teismas, netinkamai įvertinęs įrodymus, nepagrįstai nustatė, kad prievolė grąžinti P. S. 5 792,40 Eur skolą pagal 2014 m. sausio 23 d. paskolos sutartį po santuokos nutraukimo lieka solidari ieškovo ir atsakovės prievolė. Teismas neatsižvelgė į tai, jog P. S. pradėjo dirbti tik 2014 m. liepos 17 d. UAB „Tamka“, iki tol studijavo ir už jo studijas mokėjo atsakovė. Iš P. S. pateikto Swedbank AB banko sąskaitos išrašo matyti, kad, nors pajamų 2012 m. jis turėjo, tačiau banko sąskaitos išrašai nepatvirtina pinigų išėmimo fakto. Teismas nesiaiškino, iš kur P. S. galėjo gauti piniginių lėšų, kai paskolos sutarties pasirašymo dieną (2012 m. gruodžio 16 d.) jis neužsiėmė jokia darbine veikla.

1.8.       Iš atsakovės pateiktų banko sąskaitos išrašų matyti, kad 2011-10-08 ir 2012-10-11 atsakovė apmokėjo už P. S. studijas Kauno kolegijoje po 2 945 Lt. Bylos nagrinėjimo metu tiek P. S., tiek ir atsakovė nurodė, kad už studijas pavedimus atlikdavo atsakovė, o P. S. perduodavo pinigines lėšas grynaisiais pinigais, nes neturėjo banko sąskaitos. Tačiau šiuos argumentus paneigia atsakovės pateiktas išrašas ir P. S. banko sąskaitos išrašas už 2006 - 2009 metus, todėl tiek atsakovės, tiek ir P. S. paaiškinimai vertintini kritiškai.

1.9.       Ieškovas bylos nagrinėjimo metu neigė piniginių lėšų pasiskolinimo faktą iš P. S.. Paskolos sutartyje taip pat nėra duomenų apie tai, jog Ž. M. būtų pasirašęs ar jam būtų žinoma apie paskolos sutartyje nurodytų piniginių lėšų paskolinimą.

1.10.       Teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad prievolė grąžinti L. Ž. 5 792,40 Eur skolą pagal 2013 m. spalio 4 d. paskolos sutartį po santuokos nutraukimo lieka solidari ieškovo ir atsakovės prievolė. Iš 2013 m. spalio 4 d. paskolos raštelio teksto matyti, kad jis surašytas kreditoriaus, o ne paskolą gavusio asmens, paskolos raštelyje nurodyta, jog piniginės lėšos yra skolinamos „G. M.“, pinigus taip pat patvirtino gavusi atsakovė, todėl nepagrįstas kreditorės L. Ž. paaiškinimas, jog piniginės lėšos buvo perduotos jam į rankas. Ieškovas nėra išreiškęs sutikimo dėl paskolintų piniginių lėšų, jam nėra žinoma, ar piniginės lėšos buvo panaudotos pagal paskolos raštelyje nurodytą paskirtį, o apie atsakovės prisiimtą skolinį įsipareigojimą jam tapo žinoma tik bylos nagrinėjimo metu.

1.11.       Iš byloje esančio Swedbank AB banko sąskaitos išrašo matyti, kad šalys 2013 m. iš darbinių santykių gavo virš 24 000 Lt, todėl nei atsakovei, nei ieškovui nebuvo tikslo skolintis piniginių lėšų iš trečiųjų asmenų. Pagrindiniai ir didžiausią pajamų dalį sudarantys remonto darbai buvo atlikti 2012 m., o 2013 m. buvo atliekami mažesnio masto darbai, kurie sąlyginai nedaug kainavo ir kuriuos atliko pats ieškovas ūkio būdu. Šias aplinkybes patvirtino ir atsakovė bylos nagrinėjimo metu.

1.12.       Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas neįrodė smulkiosios technikos perdavimo UAB „Tamka“ ir naudojimo bendrovės veikloje fakto. UAB „Tamka“ licenciją gavo 2014 m. liepos 16 d. Iki šios datos UAB „Tamka“, vadovaujama atsakovės, turėjo būti pateikusi medicininių priemonių-prietaisų sąrašą. Iš atsakovės pateikto ilgalaikio turto sąrašo bei turto įsigijimo sąskaitų bei apmokėjimo dokumentų matyti, kad UAB „Tamka“ turtą pirmą kartą įsigijo tik 2014 m. liepos 9 d. už 4 338,84 Lt, o kitas pirkimas buvo 2014 m. rugpjūčio 8 d., t. y. jau turint išduotą veiklos licenciją. Prekės buvo pristatytos UAB „Tamka“ adresu, t. y. (duomenys neskelbtini), prekės išimtinai skirtos vykdyti odontologijos veiklą, o šia veikla užsiima atsakovė. Taigi kritiškai vertintinas teismo argumentas, kad nėra duomenų apie tai, jog kilnojamieji daiktai buvo perduoti ir naudojami UAB „Tamka“ veikloje.

1.13.       Teismas, tenkindamas atsakovės priešieškinio reikalavimą ir pripažindamas atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teisę į ½ dalį statybinių medžiagų, kurių vertė 28 398,12 Eur, panaudotų rekonstruojant statinį-neįregistruotą gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), netinkamai nustatė medžiagų vertę, kuri turėjo įtakos priteistos kompensacijos dydžiui.

1.14.       Teismas nepagrįstai rėmėsi ekspertės Z. B. pateiktu ekspertizės aktu, kadangi ekspertė aktą rengė atsižvelgdama į atsakovės teiktus paaiškinimus ir neturėdama duomenų, kokios būklės buvo namas iki žemės sklypo dovanojimo ieškovui, pati nebuvo nuvykusi į vietą, pastato neapžiūrėjo. Ekspertė kainas nurodė ekspertizės surašymo dieną, taigi medžiagų vertės nustatytos netinkamai, medžiagos buvo įgytos skirtingais laikotarpiais, o ne tik 2007 metais. Dalis medžiagų yra pirktos 1990-1991 metais, todėl jų nusidėvėjimas turi esminės reikšmės nustatant turto vertę. Atsakovė neginčijo fakto, jog buvo atliekami rekonstrukcijos darbai, o ne statomas naujas namas, buvo perkamos ne visos medžiagos, kurios yra įvardintos ekspertizės akte.

1.15.       Atsakovė pripažino, kad „namas buvo rekonstruojamas ūkio būdu, iki santuokos sudarymo jie bendru savo ir jų abiejų šeimos narių darbu bei kiekvieno iš jų lėšomis atliko šiuos darbus: 2007 m. buvo atliekami senojo namo griovimo ir valymo darbai, kas kainavo 2 500 Eur; rūsio gilinimo darbai, kas kainavo apie 3 500 Eur; 2008 m. buvo naujai pastatyta tvora, kas kainavo 5 500 Eur; pastatytas namo priestatas, kurio statyba kainavo apie 4 000 Eur; pakeistas namo stogas, kurio danga kainavo 2 000 Eur“. Iš atsakovės pateiktų paskaičiavimų matyti, kad bendru darbu ir investicijomis jie sukūrė turtą, kuris neviršija 17 500 Eur. Todėl atsakovės priešieškinio reikalavimas negalėjo būti tenkintinas didesne nei 8 750 Eur suma.

1.16.       Teismas, priteisdamas atsakovei 98 procentų baigtumo gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), o ieškovui 29 000 Eur piniginę kompensaciją, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu.

1.17.       Teismas, motyvuodamas tuo, kad gyvenamajame name veikia atsakovės įsteigta specializuotas medicinos paslaugas teikianti įmonė, bei remdamasis prielaida, jog ateityje gali kilti ginčai, priteisė atsakovei 98 procentų baigtumo gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), o ieškovui 29 000 Eur piniginę kompensaciją. Tačiau gyvenamajame name veikia ne atsakovės, o šalių įsteigta specializuotas medicinos paslaugas teikianti įmonė UAB „Tamka“. Nors UAB „Tamka“ veikla yra specifinė, tačiau ji savo veiklą gali vykdyti bet kur. Kita vertus, šalys, kurdamos ir įsteigdamos UAB „Tamka“, siekė gauti pajamas iš vykdomos veiklos, todėl kritiškai vertintinas teismo argumentas, jog ieškovas sieks uždrausti toliau veikti įmonei gyvenamajame name. Ieškovas yra nurodęs, kad turi planų, nesusijusių su UAB „Tamka“ veikla, t. y. įkurti kepyklėlę ar verstis kita veikla, kadangi gyvenamasis namas yra Ariogalos centrinėje gatvėje.

1.18.       Kritiškai vertintinas teismo argumentas, kad šalys yra itin konfliktiškos, todėl ateityje gali kilti ginčai. Bylos nagrinėjimo metu šalys taikiu būdu išsprendė klausimą dėl sūnaus D. M. gyvenamosios vietos, išlaikymo dydžio, bendravimo tvarkos, šalys atsisakė dalies reikalavimų, susijusių su kilnojamaisiais daiktais, t. y. iš esmės bylos nagrinėjimas vyko tik dėl turtinių reikalavimų, kadangi šalys skirtingai vertino dalintino turto mastą. Tačiau išsiskirianti šalių pozicija, susijusi su turto padalijimu ir jo verte, negali būti vertintinama, kaip itin konfliktiški šalių santykiai.

1.19.       Teismas turėjo spręsti klausimą dėl kompensacijos dydžio ne 2015 m., o 2018 m. kainomis, o nesant tokių duomenų apie rinkos kainas sprendimo priėmimo dieną, turtas turėjo būti padalintas natūra.

1.20.       Teismas nepagrįstai atsakovei priteisė UAB „Tamka“ akcijas (100 vnt.), o ieškovui 1 448 Eur piniginę kompensaciją, tokiu būdu nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

1.21.       Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovo indėlis bendrovės įkūrime ir veikloje yra minimalus. Įmonės įsteigimui ir veiklos plėtojimui buvo ruošiamasi nuo 2012 m., tai patvirtina ieškovo pirkti medicininiai prietaisai, t. y. smulkioji technika. Be to, dalijant akcijas, nesvarbu kiekvienos iš šalių indėlis į verslo plėtrą, kadangi investicijos buvo vykdomos iš santuokinių lėšų, įmonė įsteigta taip pat santuokos metu.

1.22.       Teismas nurodė, kad „šalims gyvenant skyrium, įmonės veikla tapo pelninga, buvo atiduotos skolos, todėl spręstina, kad nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios įmonės, kaip verslo objekto, vertė yra padidėjusi. Todėl padalijus akcijas lygiomis dalimis natūra, ieškovui atitektų ne tik santuokos metu įgytas turtas, kuris buvo lygus akcijų nominaliai vertei, bet ir po šalių išsiskyrimo padidėjusi įmonės vertė “. Tačiau akcijos turi būti dalijamos bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, t. y. pagal teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančias dalijamo turto rinkos kainas. Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti jai visas akcijas, todėl atsakovės pareiga buvo įrodyti, kad įmonei dirbant pelningai, įgijus daug ilgalaikio turto, akcijų vertė nepasikeitė ir yra lygi nominaliai vertei. Teismas, netirdamas ir nevertindamas įmonės (verslo) vertės pokyčių įrodymų, vertindamas tik įrodymus, susijusius su įmonės akcijų nominalia verte, nenustatė aplinkybių, būtinų sprendžiant dėl santuokoje įsteigtos įmonės akcijų teisinio statuso ir jų vertės galimo padidėjimo padalijimo. Atsakovei neįrodžius akcijų vertės santuokos nutraukimo dieną, teismas turėjo akcijas dalinti natūra po ½ dalį kiekvienam sutuoktiniui.

1.23.       Teismas nepagrįstai sumažino priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, kadangi ji ne tik neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus 1 790,40 Eur dydžio, bet yra beveik keturis kartus mažesnė už Rekomendacijose numatytą sumą. Siekiant tinkamai atsikirsti į pareikštą ieškinį, buvo reikalinga ne tik analizuoti teisės aktus, teismų praktiką, taip pat patikrinti tai, ar pareikštas ieškinys yra pagrįstas, ar prašoma nustatyti bendravimo tvarka nesidubliuoja ne tik su ieškovo bei atsakovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka, bet ir su kitų trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, t. y. L. M. ir A. M. prašoma nustatyti bendravimo tvarka, taip pat įvertinti įrodymus. Taigi teismas turėjo ieškovui priteisti 500 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas advokato padėjėjos pagalbos išlaidoms atlyginti, t. y. po 250 Eur iš D. S. ir D. S..

1.24.       Teismas nepagrįstai nepaskirstė ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų už vertimus ir ekspertės iškvietimą į teismo posėdį, kadangi teismo ekspertės Z. B. teikti paaiškinimai turi esminės reikšmės bylai ir paneigia atsakovės nurodytas aplinkybes.

1.25.       Nesutiktina su teismo argumentu, kad ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos yra susiję tik su kilnojamųjų daiktų padalijimu ir į teismo posėdį iškviesta eksperte. Ieškovas yra pateikęs VĮ „Registrų centras“ pažymas apie UAB „Tamka“ finansinę atskaitomybę, už kurias jis sumokėjo 99,47 Eur, šios išlaidos ieškovui priteistinos iš atsakovės.

1.26.       Teismas neanalizavo ir nepasisakė dėl atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų už atstovavimą pagrįstumo. Nėra aišku, ar šios išlaidos yra susijusios tik su ieškovo ieškinyje išdėstytais ir pačios atsakovės pareikštais reikalavimais, ar jos apima ir išlaidas, turėtas už atsiliepimus į trečiųjų asmenų pareikštus reikalavimus.

1.27.       Nesutiktina, kad atsakovės turėtos išlaidos už ekspertizę dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), padalijimo būdo (1 210 Eur) laikytinos būtinomis, kadangi atlikta ekspertizė neturėjo jokios įrodomosios reikšmės. Be to, yra pateikta tik UAB „SB Trade“ 2016-06-20 PVM sąskaitos faktūros kopija, bet nepateikti apmokėjimą patvirtinantys dokumentai. Taip pat nepagrįstai priteistos išlaidos už namo (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus (242 Eur), kadangi teismas šalims dalino ne gyvenamąjį namą, o statybines medžiagas. Taip pat nepagrįstai priteistos išlaidos už statybinių medžiagų vertės ekspertizę, kadangi ekspertizėje pateikta informacija neatitinka faktinės nekilnojamojo turto būklės, atlikta neatlikus objekto apžiūros, remiantis tik atsakovės duotais paaiškinimais, į objektą nebuvo vykta, todėl ekspertizėje pateikta informacija netiksli, o teismas neturėjo pagrindo ja remtis.

19.       Apeliaciniu skundu atsakovė G. M. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 5 d. sprendimo dalį dėl kompensacijos atsakovei G. M. iš ieškovo Ž. M. priteisimo už atsakovės asmenines lėšas, gautas iš AB „Lietuvos draudimas“, panaudotas gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybai, ir priteisti atsakovei iš ieškovo 22 115,74 Eur piniginę kompensaciją, pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 5 d. sprendimo dalį dėl 7 033,53 Eur kompensacijos ieškovui Ž. M. priteisimo iš atsakovės G. M. už ½ dalį neįregistruoto statinio – akmeninės tvoros, statybines medžiagas ir priteisti ieškovui 1 626,39 Eur dydžio piniginę kompensaciją iš atsakovės, panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 5 d. sprendimo dalį dėl nustatymo, kad prievolė grąžinti L. M. ir A. M. 3 188,40 Eur skolą po santuokos nutraukimo lieka solidari ieškovo ir atsakovės prievolė ir šį ieškovo reikalavimą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1.       Teismas nepagrįstai padalino per pusę atsakovės investuotas asmenines lėšas namo (duomenys neskelbtini), statybai ir įrengimui, kadangi tokiu atveju susidarė situacija, kai ieškovui po santuokos nutraukimo atiteko didesnė turto dalis. Teismas nustatė, kad namo vertė yra 58 000 Eur, tačiau prieš dalijant šį turtą turėjo būti išminusuotos atsakovės asmeninės lėšos, panaudotos bendrajai nuosavybei sukurti, ir tik tada šis turtas turėjo būti dalinamas arba atsakovei iš ieškovo turėjo būti priteista visa jos į namą investuotų asmeninių lėšų suma, o ši suma teismo sprendimu padalinta per pusę.

2.2.       Teismas ieškovui iš atsakovės priteisė 7 033,53 Eur piniginę kompensaciją už ½ dalį nebaigto statyti ir neįregistruoto statinio – akmeninės tvoros, esančios (duomenys neskelbtini), kaip statybinių medžiagų, vertę. Teismas nurodė, kad tvora yra namo priklausinys, o namas yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, todėl, jei atsakovė norėjo, kad tvora būtų laikytina jos asmenine nuosavybe, turėjo reikšti tokį reikalavimą. Tačiau tvora yra žemės sklypo, kuris yra atsakovės asmeninė nuosavybė, priklausinys ir tvoros paskirtis yra riboti patekimą į jai priklausantį žemės sklypą, o ne į namą, todėl akivaizdu, kad ši tvora yra skirta atsakovės, kaip žemės sklypo savininkės, poreikiams tenkinti bei yra antraeilis daiktas. Jeigu ieškovas manė priešingai, jis turėjo pareigą įrodyti, kad tvora yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, tačiau tokio reikalavimo ieškinyje nekėlė.

2.3.       Teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad dalis tvoros stovi tretiesiems asmenims priklausančiuose žemės sklypuose ir negalės būtų registruojama kaip asmeninė atsakovės nuosavybė, todėl šioje byloje atlikta tvoros vertės nustatymo ekspertizė, kuria buvo nustatyta tvoros statybos kaina ir rinkos vertė, dar nereiškia, kad po santuokos nutraukimo šalims tvora yra padalinama lygiomis dalimis.

2.4.       Teismas, vertindamas tvoros kainos ir vertės ekspertizės rezultatus, neatsižvelgė į tai, kad tvora buvo statyta ūkio būdu ir tvorą statė šalys, taip pat darbu prisidėjo atsakovės brolis ir tėtis. Į ekspertizės objektines sąmatas buvo įtrauktas ir pridėtinės vertės mokestis, kurio šalys, stačiusios tvorą ūkio būdu vienai iš šalių asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, nemokėjo, kadangi nė viena iš šalių nėra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojas. Tai, kad tvora buvo statoma ūkio būdu, patvirtino abi šalys. To pasėkoje, tvoros statybos kaina ir tvoros vertė nepagrįstai išaugo.

2.5.       Teismas nepagrįstai neįvertino aplinkybės, kad dalis statybinių medžiagų – akmenų, nebuvo šalių pirktos. Dalį akmenų, panaudotų ginčo tvoros statybai, atsakovei padovanojo jos tėtis D. S., kuris juos gavo dovanų iš ūkininko V. V.. Tvorai panaudotų medžiagų kilmės nustatymas yra reikšmingas nustatant tikrąją tvoros vertę, kurią sudaro šalių pirktų medžiagų vertė ir atliktas darbas.

2.6.       Teismas nepagrįstai išėjo už ieškinio reikalavimo ribų ir ieškovo naudai priteisė ne tik už tvoros statybines medžiagas, bet ir kitas sąnaudas.

2.7.       Teismas nepagrįstai sprendė, kad byloje nėra įrodymų apie paskolos L. M. ir A. M. grąžinimą. Iš atsakovės banko sąskaitos išrašų matyti, kad ji ieškovui yra pervedusi 5 810 Lt (1 682,69 Eur) skolos grąžinimui. Šią aplinkybę patvirtina ir kiti atsakovės atlikti mokėjimai – 2013-12-31 – 1 100 Lt suma; 2014-01-29 – 1 010 Lt suma; 2014-03-02 – 550 Lt suma; 2014-03-11 – 900 Lt suma; 2014-04-08 – 250 Lt suma; 2014-04-15 – 1 000 Lt suma; 2014-06-03 – 1 000 Lt suma. Atsakovė šiuos pinigus pervedė į savo sutuoktinio banko sąskaitą, o jis, kaip pats sakydavo, dalimis grąžindavo skolą savo tėvams. Atsakovė taipogi 2014-06-24 – 1 200 Lt, 2014-07-30 – 600 Lt, 2014-08-04 – 4 900 Lt, 2014-08-21 – 1 000 Lt, 2014-11-09 – 2 600 Lt; 2014-12-07 – 2 000 Lt mokėjimais iš sąskaitos buvo pervedusi pinigus į ieškovo banko sąskaitą, mokėjimo paskirtyje nurodant „mokesčiams“. Iš viso buvo pervesta 12 300 Lt suma. Tačiau ne visos šios pervestos piniginės lėšos buvo panaudotos mokesčiams, dalis jų buvo panaudota likusiai iš Ž. M. tėvų paimtai skolai grąžinti.

20.       Ieškovas Ž. M. atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

3.1.       Teismas pagrįstai nusprendė, kad tam, jog nereikėtų nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, ieškovas atsakovei turi sumokėti 11 057,87 Eur dydžio piniginę kompensaciją už asmeninių lėšų panaudojimą tam, kad ieškovo ir atsakovės indėlis į bendrąjį turtą būtų lygūs. Todėl teismas pagrįstai atsakovei priteisė tik ½ sumos panaudotų asmeninių lėšų dydžio, o ne visą 22 115,74 Eur sumą. Procesiniuose dokumentuose atsakovė nereiškė reikalavimo, kad santuokinis turtas turi būti dalijamas jau išminusavus atsakovės asmeninių investicijų sumą iš dalintino turto masto. Priešingai, atsakovė prašė priteisti jai piniginę kompensaciją už asmeninių lėšų panaudojimą gyvenamojo namo statybai, gyvenamąjį namą priteisti jai, sumokant ieškovui kompensaciją, lygią ½ gyvenamojo namo vertės.

3.2.       Nustatinėjant santuokos metu įgyto ir dalintino turto mastą, nėra teisiškai reikšminga, ar šis turtas yra žemės sklypo ar namo priklausinys, kadangi teismas vertina turto sukūrimo momentą, kieno lėšomis ir darbu buvo sukurtas nekilnojamasis turtas (akmenų tvora). Todėl sutiktina su teismo pozicija, jog tiek namas, tiek tvora buvo statomi santuokoje, šalių bendriems, o ne asmeniniams vieno sutuoktinio poreikiams tenkinti, todėl tai yra turtas, kuris patenka į dalintino turto mastą.

3.3.       Akmenų tvoros vertę sudaro ne tik medžiagų kaina, bet ir jos statybos kaštai, nepriklausomai nuo to, ar tvora buvo statyta ūkio būdu, ar samdant rangovus. Ieškovas yra nurodęs, jog buvo samdomi tretieji asmenys, kuriems už darbą buvo mokamas atlygis tiek pinigais, tiek ir suteikiant odontologines paslaugas, t. y. šalys patyrė išlaidas, kurios įskaičiuotinos į akmens tvoros vertę ir jos pastatymo kaštus. Pagal UAB „Skena“ eksperto A. Z. ataskaitą skaldytų akmenų tvoros statybos sąnaudų vertė 2015-03-01 yra 14 067 Eur. Atsakovė akmenų tvoros statybos sąnaudų vertės neginčijo, kitų duomenų, susijusių su tvoros sąnaudomis, nepateikė, todėl teismas pagrįstai nustatė statybos sąnaudų vertę pagal ieškovo pateiktą eksperto ataskaitą.

3.4.       Iš ieškovo banko sąskaitos išrašo matyti, kad didžioji dalis atsakovės pervestų lėšų buvo panaudota atsiskaitymui už prekes, apie kurias atsakovė žinojo. Todėl teismas pagrįstai vertino, kad labiau tikėtini ieškovo paaiškinimai, jog atsakovės pervedamos lėšos buvo skirtos prekėms įsigyti, o ne skolai L. M. ir A. M. grąžinti.

21.       Atsakovė G. M. atsiliepimu į ieškovo apeliacinius skundus prašo juos atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

4.1.       Aplinkybė, kad šalys faktiškai nustojo kartu gyventi nuo 2015 m. kovo mėnesio, nereiškia, jog ieškovas neturėjo pareigos prisidėti prie sūnaus išlaikymo tuo metu, kai šalys dar gyveno kartu, tačiau jau buvo susipykę ir praktiškai nebendravo. Ieškovo nuomone, sūnaus išlaikymui 87 Eur suma buvo pakankama, tačiau jis niekada nežinojo vaiko poreikių ir buvo pripratęs, jog visa finansinė šeimos našta tenka atsakovei.

4.2.       Kreditoriai L. M., A. M. ir J. M., duodami paaiškinimus teisme, nesugebėjo nurodyti nei tikslios paskolintų pinigų sumos, nei paskolos suteikimo datų. Pats pinigų skolinimo faktas nebuvo įrodytas ir ieškovo, todėl atsakovei pačiai nurodžius apie tam tikras skolų sumas, abiem šalims pripažįstant skolinimosi faktą, šios prievolės ir buvo nustatytos bei pripažintos solidariomis šalių prievolėmis.

4.3.       Ieškovas nepagrįstai teigia, kad skolintis pinigų iš L. Ž. nebuvo poreikio, kadangi šalys jų turėjo daugiau negu pakankamai. Kaip matyti iš banko sąskaitų išrašų, jokių santaupų nebuvo. Iš kreditorės L. Ž. paskolinti pinigai buvo panaudoti abiejų namų statybai ir įrengimui.

4.4.       Į bylą buvo pateikti UAB „Tamka“ ilgalaikio ir trumpalaikio turto sąrašai, įsigytų prekių sąskaitos, patvirtinančios prekių įsigijimą, įmonės balansai ir nei viename iš šių dokumentų nebuvo neva ieškovo nupirktų ir įmonei perduotų daiktų, todėl teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovas neįrodė, kad jo nurodytas turtas buvo perduotas ir naudojamas UAB „Tamka“ veikloje. Be to, įmonė yra atskiras juridinis asmuo, turintis savarankiškas teises ir pareigas. 

4.5.       Nepagrįsti ieškovo argumentai dėl statybinių medžiagų, panaudotų rekonstruojant statinį – neįregistruotą gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), vertės. Teismas neįregistruoto statinio statybinių medžiagų vertę nustatė tinkamai, remdamasis byloje surinktų duomenų ir įrodymų visuma.

4.6.       Esant konfliktiškiems ir komplikuotiems šalių santykiams, kitoks gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) padalijimo būdas neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, taip pat šį namą padalinus natūra tarp šalių būtų užprogramuoti tolimesni ginčai.

4.7.       Sutiktina su teismo argumentu, kad šalims gyvenant skyrium įmonės veikla tapo pelninga, buvo atiduotos skolos, todėl padalijus akcijas lygiomis dalimis natūra, ieškovui atitektų ne tik santuokos metu įgytas turtas, kuris buvo lygus akcijų nominaliai vertei, bet ir po šalių išsiskyrimo padidėjusi įmonės vertė. Įmonės vertė padidėjo dėl atsakovės asmeninio indėlio, kadangi ieškovas prie įmonės veiklos neprisidėjo.

4.8.       Teismo motyvai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš D. S. ir D. S. yra nepagrįsti. Papildomai analizuoti teisės aktų ir teismų praktikos nereikėjo, kadangi artimųjų bendravimo tvarkos nustatymas su vaiku nėra itin sudėtingas teisės klausimas, be to, ieškovas jau žinojo, kokios bendravimo tvarkos su vaiku nori, nes ją prašė nustatyti savo ieškiniu.

4.9.       Ekspertė į teismo posėdį buvo kviesta ieškovo prašymu, kadangi jis siekė, kad teismas nesivadovautų jos pateikta ekspertize išvada, tačiau teismas apklausęs ekspertę ir išnagrinėjęs bylą buvo priešingos nuomonės, to pasėkoje, ieškovui tenka pareiga atlyginti ekspertės iškvietimo į posėdį išlaidas.

4.10.       Teismas pagrįstai nepaskirstė bylinėjimosi išlaidų, susijusių su ieškovo į bylą pateiktais duomenimis iš VĮ Registrų centras apie UAB „Tamka“ finansinę atskaitomybę, kadangi ieškovo reikalavimas dėl kilnojamųjų daiktų, naudojamų UAB „Tamka“ veikloje, padalinimo buvo atmestas.

4.11.       Visos atsakovės bylinėjimosi išlaidos buvo patirtos atsikirtinėjant į ieškovo reikalavimus ir įrodinėjant savo priešieškinyje keliamų reikalavimų pagrįstumą.

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės

22.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

23.       Skundžiamu teismo sprendimu buvo nutraukta šalių (ieškovo Ž. M. ir atsakovės G. M.) santuoka dėl abiejų sutuoktinių kaltės, patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, nustatyta, kad santuokos nutraukimas teisines pasekmes šalių turtinėms teisėms sukėlė nuo 2015 m. kovo mėnesio, kai šalys faktiškai nustojo gyventi kartu, taip pat buvo priteistas iš ieškovo išlaikymo įsiskolinimas (277 Eur už laikotarpį nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2015 m. gegužės 1 d.). Teismo sprendimu taip pat pripažinta atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teisė (bendrosios jungtinės veiklos pagrindu) į ½ dalį nebaigtos statybos – statybinių medžiagų, panaudotų rekonstruojant šiuo metu dar neįregistruotą gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), padalintas santuokoje įgytas turtas (98 % baigtumo gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), ten pat esantis neįregistruotas statinys – akmeninė tvora ir 100 vnt. UAB „Tamka“ akcijų) tokiu būdu: 1) atsakovei priteistas 98 % baigtumo gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), neįregistruotas statinys – akmeninė tvora, esanti ten pat, ir 100 vnt. UAB „Tamka“ akcijų, taip pat priteista 28 398,12 Eur kompensacija iš ieškovo už ½ dalį nebaigtos statybos – statybinių medžiagų, panaudotų rekonstruojant gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini); 2) ieškovui priteistas neįregistruotas statinys, esantis (duomenys neskelbtini), 1 448 Eur, kompensacija iš atsakovės už ½ dalį UAB „Tamka“ akcijų, 7 033,53 Eur kompensacija iš atsakovės už ½ dalį neįregistruoto statinio – akmeninės tvoros, esančios (duomenys neskelbtini) ir 29 000 Eur kompensacija iš atsakovės už ½ dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Be to, atsakovei priteista iš ieškovo 11 057,87 Eur kompensacija už atsakovės asmenines lėšas (gautas iš AB „Lietuvos draudimas“), panaudotas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybai. Skundžiamu teismo sprendimu taip pat nustatyta, kad prievolės L. M., ir A. M., J. M., L. Ž. ir P. S. po santuokos nutraukimo lieka solidariomis ieškovo ir atsakovės prievolėmis.     

24.       Ieškovui ir atsakovei padavus apeliacinius skundus dėl priimto teismo sprendimo, byloje kilo ginčas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, sutuoktinių prisiimtų prievolių, jų dydžio ir prievolių pobūdžio nustatymo, santuokoje įgyto turto padalinimo būdo, turto vertės ir kompensacijų dydžio.   

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

25.       Kaip nurodyta, pirmosios instancijos teismas priteisė iš ieškovo nepilnamečiam sūnui D. M. išlaikymo įsiskolinimą – 277 Eur už laikotarpį nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2015 m. gegužės 1 d., išlaikymo lėšų tvarkytoja paskyrė atsakovę.

26.       Ieškovas, nesutikdamas su šia sprendimo dalimi, apeliaciniame skunde nurodo, kad tai prieštarauja teismo nustatytai aplinkybei, jog šalys faktiškai nustojo kartu gyventi nuo 2015 m. kovo mėn., be to, ieškovas išlaikymą teikė pervesdamas lėšas, pirkdamas vaikui rūbus, vaistus, kai vaikas būdavo perduodamas laikinam bendravimui, o atsakovė neįrodė prašomo nustatyti išlaikymo dydžio (po 150 Eur kas mėnesį).

27.       Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, t. y. nuo tada, kai vaiko tėvas (motina) jo nebeteikia, tačiau išlaikymo skola negali būti išieškota daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Nors teismas sprendimu nustatė teisiškai reikšmingą faktą, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms sukėlė teisines pasekmes nuo 2015 m. kovo mėnesio, kai šalys faktiškai nustojo gyventi kartu, tačiau toks faktas nėra reikšmingas sprendžiant klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo. Nurodytas faktas reikšmingas sutuoktinių turtinėms teisėms, tačiau nedaro tiesioginės įtakos išlaikymo pareigos vykdymui, ar atvirkščiai, jos nevykdymui nustatyti. Asmuo, turintis pareigą teikti išlaikymą vaikui, gali jos nebevykdyti ir anksčiau, nei vaiko tėvai pradėjo gyventi skyrium.

28.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė nustatyta aplinkybę, kad ieškovas išlaikymo neteikė jau anksčiau, nei sutuoktiniai faktiškai pradėjo gyventi skyrium, t. y. nuo 2015 m. vasario mėnesio. Atsakovė, pareiškusi tokį reikalavimą, nuosekliai laikėsi pozicijos, kad ieškovas neteikė išlaikymo nepilnamečiam sūnui nuo 2015 m. vasario mėn. Pažymėtina, kad ir pats ieškovas jau pradiniame ieškinyje nurodė, jog jo sutuoktinė – atsakovė G. M. 2015 m. vasario pradžioje išsikėlė iš bendrų namų, kartu pasiimdama mažametį sūnų (t. 1 b. l. 3-7). Šias aplinkybes ieškovas yra nurodęs ir vėlesniuose savo procesiniuose dokumentuose (t. 3 b. l. 67-85, t. 8 b. l. 129-140). Tokiu būdu abi šalys faktiškai yra pripažinę aplinkybę, kad jie nuo 2015 m. vasario mėn. nebegyveno kaip normali šeima, t. y. kartu nebegyveno ir bendromis pastangomis nebesirūpino vaiko išlaikymu.

29.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovas nurodytu laikotarpiu (nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2015 m. gegužės 1 d.) tik iš dalies vykdė išlaikymo pareigą, sumokėdamas už 3 mėnesius 173 Eur (po 57,66 Eur kas mėnesį), tai patvirtina ir byloje pateiktas įrodymas – pinigų perlaidos priėmimas (t. 3, b. l. 34), kuriame pats ieškovas yra nurodęs, jog tai pinigai, skirti vaiko išlaikymui už kovo ir balandžio mėn. Nors ieškovas bylos nagrinėjimo metu ir apeliaciniame skunde teigia, kad tuomet, kai vaikas būdavo perduodamas jam laikinam bendravimui, jis pirkdavęs jam rūbus, vaistus, tačiau tokių įrodymų byloje nėra pateikta (CPK 178 straipsnis). Apelianto nurodoma aplinkybė, kad atsakovė perduodama sūnų laikinam bendravimui neperduodavo papildomai rūbų, savaime nepatvirtina, jog ieškovas juos pirko, taip pat nepatvirtina, kiek jų nupirko ir kad tai nebuvo tik vienkartinis ir mažareikšmis pirkinys.

30.       Nagrinėjamu atveju šalys taikos sutartimi geranoriškai susitarė dėl ieškovo prievolės teikti išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį, byloje pritaikius laikinąsias apsaugos priemones buvo nustatytas ieškovo teiktinas 100 Eur dydžio per mėnesį laikinas išlaikymas. Nors ieškovas nesutinka, kad 150 Eur dydžio išlaikymas kas mėnesį turėjo būti teikiamas ir laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2015 m. gegužės 1 d., tačiau nagrinėjant bylą ieškovas neįrodinėjo, kad aplinkybės, kurios yra svarbios nustatant išlaikymo dydį (tėvų gaunamos pajamos, turimas turtas, vaikui išlaikyti būtinos išlaidos, vaiko poreikiai) iki ieškinio padavimo ir ieškinio padavimo dieną buvo skirtingos, t. y. byloje nebuvo nustatyta, kad iki ieškinio padavimo (2015-05-12) vaiko poreikius tenkino mažesnė suma arba atsakovo finansinės galimybės teikti 150 Eur per mėnesį išlaikymą atsirado tik ieškinio padavimo dieną. Tokių aplinkybių įrodinėjimo našta šiuo atveju negali būti perkelta kitai šaliai, juo labiau teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/2017). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo spręsti, kad vaiko poreikiai iki ieškinio teismui padavimo dienos buvo mažesni ir dėl to sumažinti priteisto išlaikymo įsiskolinimą, be to, pažymėtina, kad išlaikymui gautinos lėšos yra vaiko, o ne tėvo (motinos) nuosavybė.

Dėl sutuoktinių prievolių L. M. ir A. M.

31.       Pirmosios instancijos teismas ieškovo nurodytas sutuoktinių prievoles jo tėvams L. M. ir A. M., ieškovo seseriai J. M. ir atsakovės prisiimtas prievoles ieškovės broliui P. S. ir I. Ž. pripažino solidariomis sutuoktinių prievolėmis. Ieškovas nesutinka su teismo nustatytu prievolių ieškovo tėvams L. M. ir A. M. bei ieškovo seseriai J. M. dydžiu, taip pat dėl atsakovės sudarytų paskolos sutarčių pripažinimo sutuoktinių solidariomis prievolėmis, o atsakovė teigia, kad prievolė ieškovo tėvams yra įvykdyta, t. y. skola grąžinta.

32.       Teismas, nuspręsdamas dėl solidaraus prievolių (skolos) L. M. ir A. M., taip pat J. M. pobūdžio, sprendė, kad, nors nėra tokias prievoles patvirtinančių rašytinių įrodymų, vis tik yra pagrindas šias sutuoktinių prievoles pripažinti įrodytomis dėl to, kad atsakovė pirminiuose procesiniuose dokumentuose šias skolas iš dalies (tam tikru dydžiu) yra pripažinusi ir nurodžiusi, kad šios paskolos buvo imtos gyvenamojo namo statybos laikotarpiu ir tam panaudotos.

33.       Ieškovas skolos dydį L. M. ir A. M. nurodė esant 6 082 Eur (21 000 Lt) , o J. M. – 5 504,78 Eur (19 000 Lt), teismas skolų šiems kreditoriams dydį nustatė pagal atsakovės pripažintus faktus, t. y, kad skola L. M. ir A. M. yra 3 188,40 Eur (11 000 Lt), o J. M. – 2 998,55 Eur (10 000 Lt). Teismas laikė, kad ieškovas neįrodė, jog buvo suteiktos didesnio dydžio paskolos, kadangi sutartys raštu, kaip reikalavo įstatymas, nebuvo sudarytos, o šie kreditoriai yra artimi ieškovo giminaičiai, todėl gali būti suinteresuoti bylos baigtimi, be to, šalys procesiniuose dokumentuose yra pripažinusios, kad buvo skolinamasi dalimis, o ne visa suma, kaip nurodė kreditoriai, todėl teismas galėjo nustatyti skolos dydį tik pagal priešingos šalies – atsakovės – faktų pripažinimą.

34.       Ieškovas apeliaciniame skunde ginčija tokias teismo išvadas, teigdamas, kad buvo pagrindas skolos dydį nustatyti tokį, kokį jis buvo nurodęs, nes atsakovė savo poziciją dėl pinigų skolinimosi ne kartą keitė. Tačiau, jei atsakovės nurodyti paaiškinimai dėl skolinimosi iš ieškovo tėvų ir sesers būtų pripažinti nepagrįstais, neturinčiais įrodomosios reikšmės, ieškovas, kilus ginčui dėl šių skolų, apskritai negalėtų įrodyti jo nurodytų skolinimosi faktų, nes paskolos dėl jų dydžio turėjo būti sudarytos rašytine forma (pagal CK 6.871 straipsnio 1 dalies redakciją, galiojusią ieškovo nurodytu skolinimosi metu, t. y. 2013 m., fizinių asmenų paskolos sutartis turėjo būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų), o tokios formos nesilaikymas atima galimybę kilus ginčui remtis liudytojų parodymais (CK 1.93 straipsnio 2 dalis).    

35.       Atsakovė, nesutikdama su nurodytomis prievolėmis, apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino jos pateiktus įrodymus ir nepagrįstai sprendė, kad byloje nėra įrodymų apie paskolos L. M. ir A. M. grąžinimą, nes, atsakovės manymu, tokių įrodymų pakako. Tokiais įrodymais atsakovė nurodo savo sąskaitos išrašų duomenis, kurie patvirtina tam tikrus atsakovės atliktus mokėjimus ieškovui, nurodant, kad tai mokėjimai skolai, mokesčiams.

36.       Pirmosios instancijos teismas, vertindamas šiuos įrodymus, yra nustatęs kitą aplinkybę, t. y. kad šie atsakovės mokėjimai ieškovui, nurodant jų paskirtį „mokėjimams“, „skolai“, „mokesčiams“, ieškovo buvo panaudoti atsiskaitymams už prekes, kurios, ieškovo teigimu, buvo perkamos UAB „Tamka“. Tokią išvadą pagrindžia šalių paaiškinimai, ieškovo ir atsakovės sąskaitų išrašai, kurių visuma patvirtina nustatytas aplinkybes, kad atsakovė pradėjo pervesti jos nurodytas sumas ieškovui, kai ieškovas vykdė internetinius pirkimus, kad atsakovė apie tokius pirkimus žinojo, kad mokesčiams buvo pervedamos didelės sumos (pvz., 5 600 Lt per vieną mėnesį), nors nebuvo pateikta įrodymų, kad mokesčiai būtų buvę tokie dideli. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti tokia teismo išvada, todėl teismui, atsakovės nurodytų įrodymų pagrindu nustačius kitokią aplinkybę, tie patys įrodymai negali patvirtinti atsakovės nurodytos aplinkybės, kad tie patys mokėjimai buvo panaudoti skolos ieškovo tėvams grąžinimui.

37.       Kitokių įrodymų, kad atsakovės ieškovui pervestos piniginės lėšos buvo panaudotos paskolų grąžinimui, byloje nėra pateikta, o apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvada, padaryta įvertinus atsakovės nurodytus jos sąskaitos duomenis apie lėšų pervedimą ieškovui. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, kad skola L. M. ir A. M. yra grąžinta. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis).

Dėl sutuoktinių prievolių P. S. ir L. Ž.

38.       Ieškovas ginčija atsakovės paimtų paskolų iš brolio P. S. ir L. Ž. solidarų pobūdį ir teigia, kad P. S. negalėjo turėti lėšų, kurias paskolino atsakovei, nes jis tuo metu nedirbo, studijavo, o už studijas mokėjo atsakovė, pinigai iš jo sąskaitoje turėtų piniginių lėšų nebuvo išimti, t. y. iš esmės neigia pinigų perdavimą. Tačiau byloje pateikta rašytinė paskolos sutartis, sudaryta 2012 m. gruodžio 16 d., kurioje nurodyta, kad P. S. paskolino savo seseriai – atsakovei G. M. – 20 000 Lt gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybai ir įrangai, pinigai paskolinti 5 metams (t. 2 b. l. 109). Šioje sutartyje yra atsakovės prierašas, kad 20 000 litų gavo. Taigi paskolos gavimo faktas yra patvirtintas rašytiniu įrodymu.

39.       Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Dėl to ši sutartis yra realinė, t. y. paskolos sutartiniams santykiams atsirasti būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui. Paskolos sutartis nebus pripažinta sudaryta, jeigu paskolos dalykas paskolos davėjo nebus perduotas ar paskolos gavėjo priimtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013). Įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018 22 punktą ir jame nurodyta praktika). Tais atvejais, kai sutarties turinys nepatvirtina, kad paskolos dalykas buvo perduotas paskolos gavėjui, pareiga įrodyti paskolos dalyko perdavimo faktą tenka paskolos davėjui.

40.       Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką, atmestini ieškovo apeliacinio skundo argumentai, kad P. S. galimai neperdavė atsakovei paskolos sumos (20 000 Lt), kadangi tai patvirtina atsakovės prierašas sutartyje, o atsakovė ir neneigia gavusi paskolą. Todėl ieškovo nurodytos aplinkybės, kad P. S. galimai negalėjo suteikti paskolos, nes nedirbo, neturėjo pajamų, o iš sąskaitos pinigų nenuėmė, neturi esminės reikšmės, nes nenuginčytas pinigų perdavimo faktas, fiksuotas sutartyje.

41.       Ieškovas šios paskolos, kaip ir su L. Ž. sudarytos sutarties neginčijo, neprašė jų pripažinti fiktyviomis ar apsimestinėmis, nors taip teigia apeliaciniame skunde, taip pat nereiškė reikalavimo pripažinti nurodytą paskolos sutartį nesudaryta, todėl nurodyti paskoliniai santykiai nepaneigti. Ieškovo apeliacinio skundo argumentai, jog ši (ir su L. Ž.) sudarytos sutartys yra tik galimai fiktyviai surašytos, t. y. galimai suklastotos, nelaikytini pagrįstais. CPK 184 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu pareiškiama, kad įrodymas yra suklastotas, tai pateikęs šį įrodymą asmuo gali prašyti teismą nelaikyti įrodymo įrodinėjimo priemone ir išspręsti bylą remiantis kitais įrodymais. Jei tokio prašymo nėra, teismas gali įpareigoti pareiškusį apie įrodymo suklastojimą asmenį pateikti suklastojimo įrodymus; tokiam pareiškimui patikrinti teismas taip pat gali skirti ekspertizę arba išreikalauti kitokius įrodymus. Nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė jokių nurodytų paskolos sutarčių suklastojimo įrodymų, o tik reiškia tam tikras abejones, jog sutartys sudarytos siekiant padidinti įsipareigojimų kreditoriams mastą. Kaip vieną iš galimo klastojimo požymių ieškovas įvardija tai, kad paskolos sutartys surašytos ne paskolos gavėjos (atsakovės G. M.), bet paskolos gavėjų. Tačiau toks reikalavimas įstatymuose nėra įtvirtintas, sudarant sutartį svarbu, kad būtų aiškios susitarimo šalys ir būtų galima nustatyti susitarimo dalyką, o kas iš sutarties šalių įformins susitarimą raštu, nėra svarbu. Nagrinėjamu atveju paskolos sutartys su P. S. ir L. Ž. yra pasirašytos abiejų šalių, o atsakovė sutartyse yra patvirtinusi ir pinigų gavimo faktą. Ieškovo nurodytos abejonės dėl galimo suklastojimo nepagrįstos jokiais įrodymais, o tik tam tikromis prielaidomis, todėl teismas tokių įrodymų negalėjo laikyti suklastotais ar abejoti jų autentiškumu ir tai neteikė teismui jokio pagrindo abejoti šių įrodymų tikrumu.  

42.       Ieškovas, nesutikdamas su prievole grąžinti skolą L. Ž., teigia, kad ši atsakovės prievolė nurodytai kreditorei negali būti pripažinta solidaria sutuoktinių prievole, kadangi piniginės lėšos nebuvo perduotos jam, o paskolintos atsakovei, jis taip pat nedavė sutikimo paskolos sandoriui sudaryti ir poreikio skolintis lėšas nebuvo.

43.       Byloje pateiktas paskolos raštelis (t. 2 b. l. 110) patvirtina, kad L. Ž. 2013 m. spalio 4 paskolino atsakovei G. M. 20 000 Lt namo Ariogaloje statybai ir remontui, skola turėjo būti grąžinta iki 2016 m. gruodžio 31 d., sutartį pasirašė abi šalys, atsakovė padarė prierašą, kad pinigus gavo. Akivaizdu, kad šios sutarties ieškovas nėra pasirašęs, t. y. pats nėra sudaręs sutarties. Nors ieškovas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad nėra išreiškęs sutikimo dėl lėšų skolinimosi, tačiau CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais, o remiantis pirmosios instancijos teismo nurodyta suformuota teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010) paskolos sutartis priskiriama prievolėms, atsiradusioms iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Taigi nagrinėjamu atveju pripažįstant atsakovės ir L. Ž. sudarytą sutartį solidaria sutuoktinių prievole, esminę reikšmę turi aplinkybės, ar paskola buvo paimta ir panaudota šeimos interesais, nustatymas.

44.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė šią paskolą ėmė šeimos interesais gyvenamojo namo Ariogaloje statybai. Tai betarpiškai nurodyta sudarytoje sutartyje, o kreditorė L. Ž. paaiškino, kad paskolos prašė abu sutuoktiniai ir net teigė, kad pinigus perdavė ieškovui į rankas. Paskola paimta, kai vyko gyvenamojo namo Ariogaloje statybos, ieškovas iš esmės neneigė, kad buvo skolinamasi, tai patvirtina ir jo tėvų bei sesers suteiktos paskolos, ieškovas pats procesiniuose dokumentuose yra nurodęs, kad sutuoktiniai namo Ariogaloje statybai skolinosi ir iš kitų asmenų (A. L. – M.) (t. 7  b. l. 44-55). Šios aplinkybės patvirtina, kad paskola iš L. Ž. buvo paimta ir panaudota bendriems sutuoktinių interesams, t. y. bendrosios jungtinės nuosavybės sukūrimui.

45.       Minėtos aplinkybės dėl piniginių lėšų skolinimosi paneigia ieškovo aiškinimą, jog sutuoktiniai 2013 m. gavo pakankamai pajamų iš darbinių santykių (24 000 Lt), todėl nebuvo jokio pagrindo jų skolintis.

Dėl smulkiosios technikos (ieškovo teigimu, perduotos UAB „Tamka“) priskyrimo bendrajai jungtinei nuosavybei

46.       Ieškovas teigia, kad santuokos metu iš bendrų santuokinių lėšų buvo perkamas inventorius, kuris naudojamas UAB „Tamka“, kurios akcininke ir steigėja yra atsakovė, veikloje, šio turto bendra vertė 3 086,85 Eur. Ieškovas prašė šį turtą, kaip bendrąją jungtinę nuosavybę, priteisti atsakovei, o jam priteisti pusės šio turto vertės dydžio kompensaciją.

47.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas pirko įvairias prekes iš internetinių parduotuvių (tai patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai (t. 10 b. l. 7-156), o už jas mokėjo atsakovė, pervesdama pinigus į ieškovo sąskaitą (ką patvirtina ieškovo ir atsakovės sąskaitų išrašai), todėl sprendė, kad šios prekės buvo perkamos sutuoktinių susitarimu. Tačiau kartu teismas padarė išvadą, kad nebuvo įrodyta, jog turtas buvo perduotas UAB „Tamka“, su kuo nesutinka ieškovas. Teismas, netenkindamas šio reikalavimo, taip pat nurodė, kad šis turtas nedalintinas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, kadangi nebuvo pateikta duomenų apie jo buvimo vietą, todėl jis negali būti įtrauktas į dalintino turto balansą.

48.       Šalys neginčija teismo nustatytos aplinkybės, kad sutuoktiniams gyvenant santuokoje už bendras santuokines lėšas buvo nupirktas tam tikras turtas, t. y. smulkioji technika, kaip ją įvardija ieškovas. Taigi nustatyta, kad santuokos metu buvo įgyta tam tikra bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnis, 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų priklausantis nuosavybės teise turtas. Laikytina, kad turtas realiai egzistuoja, jeigu prašantis padalyti bendrą turtą sutuoktinis nurodo konkretų bendrosios nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtą ir pateikia įrodymus, pagrindžiančius tokio turto buvimo vietą ir jo valdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2011). Ieškovas teigia, kad turtas yra perduotas UAB „Tamka“, t. y. juridiniam asmeniui, kuris valdo, naudoja turtą ir juo disponuoja nuosavybės ar patikėjimo teise (CK 2.48 straipsnio 1 dalis). Taigi jei ieškovo nurodyta smulkioji technika buvo perduota UAB „Tamka“, tai šis turtas jau nebėra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė ir negali būti įtrauktas į sutuoktinių dalijamo turto balansą.

49.       Nagrinėjamo ginčo atveju nėra svarbu nustatyti, buvo ar nebuvo perduota nurodyta įranga UAB „Tamka“, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, kadangi dalijant tarp sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę svarbu yra tai, ar dalijamas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė ir ar šis turtas yra ir gali būti dalinamas. Todėl ieškovo apeliacinio skundo argumentai, jo nuomone, patvirtinantys smulkiosios technikos perdavimą UAB „Tamka“, neanalizuotini, kaip neturintys teisinės reikšmės.

50.       Nesant ieškovo nurodyto turto, negali būti tenkinamas jo prašymas priteisti atsakovei šį turtą natūra, juolab, kad ieškovas teigia jį esant UAB „Tamka“ žinioje. Ieškovas prašė priteisti kompensaciją už šį turtą dėl jo padalijimo būdo (padalijimo natūra), priteisiant šį turtą atsakovei, ir neįrodinėjo, kad atsakovė tokiu būdu galimai sumažino bendrąją jungtinę nuosavybę, kas sudarytų pagrindą reikalauti kompensacijos CK 3.98 straipsnio 3 dalies pagrindu, t. y. reikalavimas nebuvo grindžiamas tokiu faktiniu pagrindu.

Dėl kompensacijos dydžio už statybines medžiagas, panaudotas rekonstruojant neįregistruotą gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini)

51.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nustatė, kad ieškovo tėvai L. M. ir A. M. iki šalių santuokos 2007 m. liepos 20 d. dovanojimo sutartimi padovanojo ieškovui žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame buvo sodo pastatas, šis statinys šalių lėšomis ir bendromis jų ir artimųjų jėgomis buvo pertvarkytas ir rekonstruotas. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendė, kad buvo šalių susitarimas dėl bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimo, t. y. sodo pastatas rekonstruotas į gyvenamąjį namą bendrosios jungtinės veiklos pagrindu, todėl nustatęs, kad statybinių medžiagų, esančių neįregistruotame gyvenamajame name, vidutinė rinkos vertė pagal ekspertizės aktą yra 56 796,24 Eur, priteisė iš ieškovo atsakovei pusės vertės dydžio kompensaciją.

52.       Ieškovas apeliaciniame skunde neginčija teismo nustatytų faktų ir padarytų išvadų, kad rekonstruotas gyvenamasis namas buvo sukurtas kaip bendrosios dalinės nuosavybės objektas, tačiau nesutinka su teismo nustatyta statybinių medžiagų verte, kadangi teismas nepagrįstai rėmėsi ekspertės Z. B. 2017 m. vasario 15 d. ekspertizės aktu Nr. 17/02/15 (t. 4 priedas). Ekspertė nustatė, kad nurodytam gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), pastatyti (rekonstruoti) yra panaudotos statybinės medžiagos, kurių vertė vidutinėmis rinkos kainomis yra 56 796,24 Eur.

53.       Apelianto teigimu, tokia nustatyta statybinių medžiagų vertė yra nepagrįstai didelė, kadangi ekspertė statybinių medžiagų vertę nustatė, remdamasi ekspertizės metu buvusiomis statybos medžiagų kainomis,  tačiau medžiagos buvo įgytos skirtingais laikotarpiais, kai kurios jų pirktos dar 1990-1991 m., todėl yra nusidėvėję. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus, kadangi gyvenamojo namo baigtumo procentas nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje yra nustatytas 99-100 % (t. 9 b. l. 103-120), kas patvirtina, kad tai yra jau faktiškai visiškai pastatytas gyvenamasis namas, tik neįregistruotas. Todėl pagrįstai statybinių medžiagų vertė nustatyta turto padalijimo metu buvusiomis kainomis, nes priešingu atveju būtų pažeistos atsakovės teisės, kadangi šalių įnašais jau buvo sukurtas nekilnojamojo turto objektas, turintis didesnę vertę nei šalių įdėjimai. Atsižvelgtina ir į ekspertės Z. B. paaiškinimus teismo posėdyje, kad vidutinės statinio statybos kainos nuo 2009 m. išlieka panašios, nes vienos statybinės medžiagos pabrangsta, kitų kainos sumažėja.

54.       Ieškovas apeliaciniame skunde, prašydamas sumažinti atsakovei priteistos kompensacijos dydį, remiasi pačios atsakovės paaiškinimais, kad rekonstruojant pastatą buvo atlikti tam tikri darbai, kuriuos nurodžiusi atsakovė juos įvertino 17 500 Eur. Tačiau yra pagrindas sutikti su atsakovės atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą argumentais, kad atsakovė šiuos darbus nurodė ir įvertino tik preliminariai, neturėdama pakankamai duomenų ir žinių, reikalingų vertinant atliktų statybos darbų kaštus ir statybinių medžiagų vertę. Būtent atsakovės iniciatyva, jai vykdant įrodinėjimo pareigą, buvo atlikta statybos techninės veiklos ekspertizė, kurią atliko ekspertė Z. B.. Todėl atsakovės pirminiai paaiškinimai, esant ekspertės išvadai, vertintini tik kaip preliminarūs, o ekspertės išvada laikytina pagrįsta ir nekelianti abejonių.

55.       Pažymėtina, kad ieškovas, nesutikdamas su ekspertės nustatyta rekonstrukcijai panaudotų statybinių medžiagų verte, kartu turėdamas įrodinėjimo pareigą, numatytą CPK 178 straipsnyje, byloje neteikė jokių kitokią statybinių medžiagų vertę patvirtinančių įrodymų. Be to, ieškovas (taip pat ir atsakovė) nepateikė jokių medžiagų pirkimo kvitų, kitų statybos darbus ir sąnaudas patvirtinančių dokumentų, todėl nebuvo įmanoma tiksliai nustatyti kiekvieno iš šalių įnašo, todėl teismas pagrįstai atsižvelgė į CK 6.970 straipsnio 2 dalyje nustatytą prezumpciją, kad partnerių  (jungtinės veiklos) įnašai yra lygūs, jeigu jungtinės veiklos sutartis nenustato ko kita.  Vien šalies paaiškinimų šioms aplinkybėms patvirtinti nepakanka.

Dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), padalijimo

56.       Sprendimą šioje dalyje skundžia ieškovas, nurodydamas, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo parinktu nekilnojamojo turto padalijimo būdu. Pirmosios instancijos teismas 98 % baigtumo 58 000 Eur vertės gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), priteisė atsakovei, o ieškovui priteisė 29 000 Eur kompensaciją, kartu priteisiant atsakovei 11 057,87 Eur kompensaciją už atsakovės panaudotas asmenines lėšas (draudimo išmokos lėšas) gyvenamojo namo statybai. Apelianto nuomone, turėjo būti taikytas prioritetinis padalijimo natūra būdas.

57.       Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas gyvenamąjį namą atsakovei, atsižvelgęs į tai, kad, remiantis ekspertės Z. B. 2016 m. birželio 20 d. aktu Nr. 16/06/20 (t. 4 priedas), nėra realios galimybės suformuoti dviejų lygiaverčių turtinių vienetų, bei į šalių konfliktiškus santykius, sprendė, kad nėra galimybės gyvenamąjį namą padalinti natūra lygiomis dalimis.

58.       CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Teismui parenkant turto padalijimo būdą, taip pat dalijant turtą natūra, atsižvelgiama į objektyvius sutuoktinių poreikius, nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011). Sutiktina su apeliantu, kad kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu. Tačiau tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių). Kitais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2006 ir kt.).

59.       Pirmosios instancijos teismas nepažeidė šių įstatymuose ir teismų praktikoje suformuotų taisyklių, kadangi atsižvelgė tiek į objektyvaus (dėl realios galimybės suformuoti du lygiaverčius turtinius vienetus nebuvimo), tiek į subjektyvaus (dėl konfliktiškų šalių santykių) pobūdžio aplinkybes, turėjusias įtakos parenkant padalijimo būdą.

60.       Ieškovas ginčija, kad tarp šalių  yra susiformavę itin konfliktiški santykiai, kadangi šalims bylos nagrinėjimo metu pavyko taikiai susitarti dėl sūnaus gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos, šalys atsisakė dalies reikalavimų dėl kilnojamųjų daiktų padalijimo. Tačiau bylos nagrinėjimo eiga patvirtina priešingas aplinkybes, t. y. kad šalys nuo 2015 m. vasario mėn., kai nustojo gyventi kartu, ilgą laiką nesugebėdavo susitarti ir surasti kompromisinių sprendimų net ir dėl tokių elementarių dalykų, kaip laikino bendravimo su vaiku tvarkos, ir nors vėliau šioje dalyje pasiekė tam tikrą kompromisą, tačiau esminiai turtiniai ginčai gilėjo ir liko, kas ir toliau juos supriešina.  

61.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vien tik buvusių sutuoktinių konfliktiški tarpusavio santykiai, nesant kitų kasacinio teismo praktikoje išvardytų veiksnių, neturėtų nulemti turto padalijimo natūra būdo netaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259-378/2015). Tačiau nagrinėjamo ginčo atveju yra nustatyta ir kitų aplinkybių, kurios pagrindžia turto padalijimo natūra būdo netaikymą. Šiuo požiūriu svarbi ekspertės Z. B. duota išvada (t. 4 priedas), kad šiame name praktiškai neįmanoma suformuoti du turtinius vienetus po ½ dalį. Nors ši išvada pagrindžia tik tam tikros nekilnojamojo turto atidalijimo galimybės ateityje nebuvimą, tačiau ši aplinkybė kartu su kita byloje nustatyta aplinkybe, kad šalių santykiai yra konfliktiški, reiškia, kad teismo parinktas turto padalijimo būdas labiau apsaugos sutuoktinių interesus, bus racionalesnis ir ekonomiškesnis. 

62.       Be to, parenkant gyvenamojo namo padalijimo būdą ir nurodytą gyvenamąjį namą natūra priteisiant atsakovei, svarbios ir šios byloje nustatytos aplinkybės, kad gyvenamajame name veikia atsakovės įsteigta specializuota medicinos paslaugas teikianti įmonė, kurios akcininke ir vadove yra atsakovė ir kuri gali verstis tokio pobūdžio licencijuojama veikla, žemės sklypas, kuriame yra ginčo namas, asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovei, gyvenamojo namo statybai buvo panaudotos asmeninės atsakovės lėšos, gautos išmokėjus draudimo išmoką už anksčiau jai nuosavybės teise priklausiusį ir sudegusį gyvenamąjį namą, o ieškovui yra priteistas kitas šalių bendrai suformuotas nekilnojamojo turto objektas, esantis (duomenys neskelbtini). Todėl teismo parinktas ginčo turto padalijimo būdas, priteisiant gyvenamąjį namą atsakovei, yra tinkamas ir atitinka tiek teisės normų, tiek teismų praktikoje suformuotas taisykles.

63.       Ieškovo apeliacinio skundo argumentas dėl netinkamai nustatytos gyvenamojo namo rinkos vertės, kuri nustatyta 2015 m. kainomis, o ne sprendimo priėmimo metu (2018 m. galiojančiomis turto rinkos kainomis) atmestini, kadangi gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), vertę (58 000 Eur) atsakovei kreipiantis į teismą nustatė turto vertintojas UAB „Turto ir verslo tyrimo centras“ (t. 4 priedas), o šalys nuo 2015 m. kovo mėn. kartu nebegyvena, kas konstatuota teismo sprendimu. Be to, ieškovas, nesutikdamas su nustatyta namo verte, kitokių tai paneigiančių įrodymų nepateikė, nors jam buvo išaiškinta pareiga juos pateikti ir byloje neprašė skirti šio turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę. Ieškovas, nevykdydamas įrodinėjimo pareigos, kai tai yra susiję su jo privačiais turtiniais interesais, negali šios pareigos perkelti teismui.

Dėl atsakovės panaudotų asmeninių lėšų namo (duomenys neskelbtini) statybai      

64.       Atsakovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl kompensacijos už jos panaudotas asmenines lėšas gyvenamojo namo, esančio Ariogaloje, statybai dydžio, kadangi teismas, nustatydamas kompensacijos dydį, nepagrįstai jos panaudotas 22 115,74 Eur dydžio asmenines lėšas padalino pusiau, dėl ko ieškovui atiteko didesnė turto dalis, kai iš bendrosios jungtinės nuosavybės turto balanso turėjo būti atimtos atsakovės panaudotos asmeninės lėšos arba jai turėjo būti priteista visa investuotų asmeninių lėšų suma.

65.       Teismas nustatė, kad atsakovė gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybai panaudojo savo asmenines lėšas, kurių dydį teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, nustatė esant 22 115,74 Eur. Atsakovė šio teismo nustatyto panaudotų asmeninių lėšų dydžio neginčija, tačiau nesutinka su jai priteistos iš ieškovo kompensacijos dydžiu.

66.       CK 3.98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis turi teisę į kompensaciją taip pat tais atvejais, kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos ir asmeninės sutuoktinio lėšos. Nagrinėjamu atveju ginčo namas tarp sutuoktinių buvo dalijamas, kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kurią teismas padalijo lygiomis dalimis, tačiau natūra jį priteisė atsakovei, todėl ieškovui iš atsakovės priteisė pusės jo rinkos vertės dydžio kompensaciją (29 000 Eur), tačiau kartu priteisė iš ieškovo atsakovei pusės atsakovės panaudotų asmeninių lėšų dydžio kompensaciją (11 057,87 Eur). Atlikus tarpusavio reikalavimų užskaitą, ieškovas padalijus šį namą realiai gaus 17 942,13 Eur kompensaciją (29 000 – 11 057,87), ir tai atitinka situaciją, jei iš dalijamo turto rinkos vertės būtų atimta atsakovės asmeninių lėšų dalis, o likusi turto dalis padalinta tarp sutuoktinių (58 000 – 22 115,72 = 35 884,28 : 2 = 17 942,13). Taigi kompensacijos dydis nustatytas teisingai.

Dėl kompensacijos ieškovui už akmenų tvorą, esančią namų valdoje (duomenys neskelbtini), priteisimo

67.       Pirmosios instancijos teismas pastatytą ir neįregistruotą tvorą, esančią namų valdoje (duomenys neskelbtini), pripažino šalių bendrąja jungtine nuosavybe, su kuo apeliaciniame skunde nesutinka atsakovė, teigdama, kad akmenų tvora yra žemės sklypo, kuris yra jos asmeninė nuosavybė, priklausinys. Tačiau aplinkybė, ar tvora yra gyvenamojo namo ar žemės sklypo priklausinys, šiuo atveju neturi jokios reikšmės, kadangi dalijant turtą tarp sutuoktinių ir pripažįstant turtą bendrąja jungtine nuosavybe, yra svarbu nustatyti, ar šis turtas įgytas po santuokos sudarymo (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Kadangi atsakovė nurodytos prezumpcijos nepaneigė ir neprašė pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į šį turtą, teismas pagrįstai šį turtą pripažino bendrąja jungtine nuosavybe.

68.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat laiko pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad iš akmeninės tvoros statybos sąnaudų neturėtų būti atimta panaudotų akmenų vertė, nors atsakovė teigia, kad akmenys jai buvo dovanoti tėvo D. S., kuriam juos padovanojo V. V.. Nors byloje yra pateiktas 2011 m. lapkričio 10 d. sudarytas dovanojimo raštelis, kuriuo V. V. dovanojo 30 m3 lauko akmenų D. S. tvoros statybai iš savo dirbamų žemių išsivežti savo transportu (t. 13 b. l. 132), tačiau teismas pagrįstai jį vertino, kaip nepakankamą įrodymą dovanojimo aplinkybei patvirtinti. CK 6.465 straipsnio 1 dalis dovanojimo sandorį apibrėžia kaip realinį sandorį, t. y. pagal dovanojimo sutartį viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise. Dovanojimo sutartis laikoma sudaryta nuo turto perdavimo neatlygintinai apdovanotajam. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad dovanojimo sutartis, visų pirma, yra dvišalis sandoris, išreiškiamas dviejų šalių suderinta priešpriešine valia. Dovanojimo sutarties atveju dovanotojas neatlygintinai perduoda apdovanojamajam turtą ar turtinę teisę nuosavybėn, o apdovanotasis išreiškia savo valią dovaną priimti. Dovanojimo sutartis yra ne tik neatlygintinė, vienašalė, bet ir realinė, nes įsipareigojimas padovanoti turtą ateityje nelaikomas dovanojimo sutartimi (CK 6.465 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-275/2010; 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2012).  

69.       Byloje pateikto dovanojimo raštelio turinys leidžia daryti išvadą, kad tai dovanojimas ateityje, kai bus surinkti ir išvežti akmenys, o dovanotų akmenų perdavimo D. S. faktas nėra patvirtintas, tokiu būdu neįrodyta, kad akmenys ir būtent raštelyje nurodytas kiekis, buvo perduoti apdovanotajam. Dovanotojas V. V. byloje nebuvo apklaustas liudytoju, o atsakovės ir trečiojo asmens D. S. (atsakovės tėvo) paaiškinimai dėl šių aplinkybių dėl tarp jų esančių artimų giminystės ryšių negali būti pripažinti pakankamais įrodymais dovanojimo faktui konstatuoti. Be to, atsakovė leistinais rašytiniais įrodymais, ką numato CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 2 dalis, neįrodė ir aplinkybės, kad tėvas vėliau jai padovanojo šiuos akmenis.

70.       Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu atsakovės pateikto 2012 m. liepos 19 d. jos susitarimo su kaimynais S. N. ir E. N., kad tvorą statys iš bendrų lėšų ir kad pastačius tvorą atsakovė įsipareigoja tvoros kraštinę, kuri ribojasi su kaimynų sklypu, įforminti bendrai (t. 13 b. l. 133) ir kito atsakovės 2012 m. liepos 23 d. sudaryto susitarimo su kitais kaimynais A. ir A. B. (t. 13 b. l. 135) dėl akmeninės tvoros įregistravimo, kaip bendrosios dalinės nuosavybės, vertinimu. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad byloje buvo sprendžiamas ginčas, kilęs tarp sutuoktinių dėl jų bendrosios jungtinės nuosavybės padalinimo, ir nebuvo sprendžiamas klausimas dėl tvoros bendrosios dalinės nuosavybės su kaimynais ir tvoros kaip nekilnojamojo turto įregistravimo klausimas. Atvirkščiai, nurodytas turtas buvo vertinamas ne kaip baigta statyba, o kaip statybos sąnaudos, sukuriant šį objektą, tuo tarpu minėti susitarimai nepatvirtina kaimynų įdėjimų į tvoros pastatymą ir kitų tokių įrodymų nėra pateikta.

71.       Pirmosios instancijos teismas atsakovės atsikirtimus, kad ieškovui galėtų būti priteista tik statybinių medžiagų, panaudotų tvoros statybai, vertė (3 252,77 Eur) atmetė, nurodęs, kad tokiu atveju būtų pažeisti ieškovo turtiniai interesai, kadangi tvorai natūra atitekus atsakovei ir ją vėliau įregistravus, jos vertė bus didesnė. Nors atsakovė apeliaciniame skunde tokią išvadą laiko nepagrįsta, kadangi gali kilti problemų dėl jos įregistravimo, nes dalis tvoros yra kaimynų sklype, tačiau byloje nėra duomenų, kad ją reiktų nugriauti, o faktiškai jau sukurtas nekilnojamojo turto objektas neabejotinai yra didesnės vertė nei jam panaudotos statybinės medžiagos. Todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad tvoros vertė nustatytina, remiantis eksperto A. Z. 2017 m. spalio 30 d. nustatyta akmeninės tvoros sąnaudų verte 2015 m. balandžio mėn., kai šalys kartu jau nebegyveno kartu (t. 4 priedas).

72.       Kadangi nekilnojamojo turto objekto neįregistravus jis negali būti dalinamas kaip toks, o dalijamas tik kaip statybinės medžiagos, todėl ieškovui pareiškus reikalavimą priteisti kompensaciją už statybines medžiagas, tačiau teismui kompensacijos dydį nustačius kaip statybos sąnaudų vertę, toks ginčo išsprendimas nurodyto reikalavimo ribose nereiškia ieškovo reikalavimų viršijimo, ką teigia atsakovė. Sprendimu tarp sutuoktinių padalinta nebaigta akmeninės tvoros statyba, o jos vertė nustatyta nurodytu būdu, kaip realios statybos sąnaudos, kurios materializavosi beveik visiškai baigtu nekilnojamojo turto objektu. Atsižvelgiant į tai, atsakovės apeliacinio skundo dalis dėl akmeninės tvoros statybinių medžiagų padalinimo atmestina, kaip nepagrįsta, ir tai jokiu būdu nereiškia, kad dėl teismo padarytų išvadų ieškovas nepagrįstai praturtėjo.

Dėl UAB „Tamka“ akcijų padalijimo

73.       Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai UAB „Tamka“ akcijas priteisė atsakovei, o jam priteisė 1 448 Eur piniginę kompensaciją, mano, kad akcijos turėjo būti padalintos lygiomis dalimis.

74.       Byloje nebuvo ir nėra ginčo, kad akcijos yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Pirmosios instancijos teismas, akcijas priteisdamas atsakovei, atsižvelgė į tai, kad įmonė įsteigta nuo 2014 m. liepos mėn., šalys nuo 2015 m. kartu nebegyvena, todėl ieškovo indėlis yra minimalus, atsakovė nuo pat bendrovės įsteigimo viena vadovauja įmonei ir verčiasi įmonės vykdoma veikla, nes turi reikalingą išsilavinimą, licenciją verstis tokia veikla, kurių neturi ieškovas, o bendrovės veikla pelninga tapo tuomet, kai šalių santykiai jau buvo nutrūkę, be to, sprendė, kad, abejotina, jog buvusiems sutuoktiniams tapus verslo partneriais dėl jų konfliktiškų tarpusavio santykių nenukentėtų įmonės veikla.

75.       Ieškovas apeliaciniame skunde nesutinka su teismo vertinimu dėl jo indėlio įkuriant įmonę ir tai grindžia aplinkybe, jog jis rūpinosi smulkiosios technikos pirkimu steigiamai įmonei, tačiau, kaip jau nurodyta, ši aplinkybė, ieškovui prašant priteisti kompensaciją už šį turtą, nėra nustatyta, o atsižvelgus į nurodytas teismo nustatytas aplinkybes, kurių ieškovas iš esmės neginčija, teismo parinktas akcijų padalijimo būdas pripažintinas pagrįstu, teisingu, protingu ir sąžiningu. Pažymėtina, kad akcijos dalijamos ne kaip įmonė, o kaip vertybiniai popieriai. 

76.       Teisėjų kolegija nesutinka ir su ieškovo apeliacinio skundo argumentais, kad teismas neteisingai nustatė akcijų rinkos vertę sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Pirma, ieškovas neginčija teismo sprendimo dalies, kuria buvo nustatyta, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2015 m. kovo mėn., kai šalys faktiškai nustojo gyventi kartu, todėl akcijų rinkos vertė ir negalėtų būti nustatinėjama 2018 m., o ne 2015 m. Antra, ieškovas nepagrįstai teigia, jog atsakovė turėjusi įrodyti, kad akcijų vertė nepasikeitusi ir yra lygi nominaliai jų vertei, kadangi būtent ieškovas, nesutikdamas su akcijų verte, vykdydamas bendrąją įrodinėjimo pareigą, turėjo teikti kitokią akcijų vertę patvirtinančius įrodymus. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką CPK 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, t. y. ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-704/2015).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme       

77.       Apeliantas Ž. M. nesutinka su bylinėjimosi išlaidų šalims paskirstymu ir apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai sumažino ieškovui iš trečiųjų asmenų D. S. ir D. S. priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, kadangi ji ne tik neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus 1 790,40 Eur dydžio, bet yra beveik keturis kartus mažesnė už Rekomendacijose numatytą sumą. Be to, siekiant tinkamai atsikirsti į trečiųjų asmenų pareikštą ieškinį, buvo reikalinga ne tik analizuoti teisės aktus, teismų praktiką, taip pat patikrinti tai, ar pareikštas ieškinys yra pagrįstas, ar prašoma nustatyti bendravimo tvarka nesidubliuoja ne tik su ieškovo bei atsakovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka, bet ir su kitų trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, t. y. L. M. ir A. M. prašoma nustatyti bendravimo tvarka, taip pat įvertinti įrodymus.

78.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo ieškovui Ž. M. iš trečiųjų asmenų D. S. ir D. S. priteista bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į ieškinį parengimą suma (300 Eur), įvertinus atsiliepimo į ieškinį apimtį (6 lapai), ginčo sudėtingumą (ginčas dėl trečiųjų asmenų (senelių) bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo), teisinių paslaugų kompleksiškumą (ginčas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo buvo kilęs tiek tarp pačių šalių (ieškovo ir atsakovės), tiek tarp šalių ir vaiko senelių (ieškovo tėvų ir atsakovės tėvų), taigi ieškovo pozicija šiuo klausimu buvo bendra visų byloje dalyvaujančių asmenų atžvilgiu, todėl nepareikalavo didelių darbo laikų sąnaudų analizuojant teisės aktus ir teismų praktiką), šalių elgesį proceso metu (šalys ir tretieji asmenys taikiai išsprendė kilusį ginčą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, tretieji asmenys atsisakė savo reikalavimų dėl bendravimo tvarkos nustatymo ir byla šioje dalyje buvo nutraukta), advokato padėjėjos darbo laiko sąnaudas, laikytina protinga ir pagrįsta.

79.       Tai, kad ieškovo Ž. M. prašoma priteisti 500 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į ieškinį parengimą suma neviršija Rekomendacijose numatyto maksimalaus dydžio, nereiškia, jog tokia suma ieškovui ir turi būti priteisiama. Byloje dalyvaujančiam asmeniui gali būti priteistas tiek didesnis, tiek mažesnis, nei numatyta Rekomendacijose bylinėjimosi išlaidų dydis. Kiekvienos šalies turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas yra sprendžiamas individualiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2014), o Rekomendacijų 2.1.-2.10. punktuose yra numatytos tam tikros aplinkybės, į kurias teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, turi pareigą atsižvelgti (šios aplinkybės pirmosios instancijos teismo buvo įvertintos tinkamai). Be to, pagal kasacinio teismo praktiką ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo, o spręsdamas dėl išlaidų dydžio turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011).

80.       Pirmosios instancijos teismas ieškovo Ž. M. turėtas išlaidas – 327,75 Eur už prekių pirkimo internetu vertimus ir 121 Eur už ekspertės Z. B. atvykimą į teismo posėdį, laikė susijusiomis su ieškovo pareikštais turtiniais reikalavimais, tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo reikalavimas dėl kilnojamųjų daiktų padalijimo, kurio pagrindimui ieškovas atliko vertimus, teismo sprendimu buvo atmestas, o ieškovo prašymu į teismo posėdį iškviesta ekspertė Z. B. palaikė atsakovės prašymu atliktų ekspertizių išvadas, taigi jos duoti paaiškinimai vertintini kaip duoti ne ieškovo naudai, minėtų išlaidų ieškovui iš atsakovės nepriteisė.

81.       Apeliantas Ž. M. su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka ir apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai nepaskirstė jo turėtų bylinėjimosi išlaidų už vertimus ir ekspertės iškvietimą į teismo posėdį, kadangi teismo ekspertės Z. B. teikti paaiškinimai turi esminės reikšmės bylai ir paneigia atsakovės nurodytas aplinkybes, ekspertės paaiškinimais teismas rėmėsi priimdamas skundžiamą sprendimą. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu apelianto vertinimu ir pažymi, kad apelianto iniciatyva į teismo posėdį apklausai iškviesta ekspertė Z. B. davė paaiškinimus byloje, kurie naudingi atsakovei ir patvirtina atsakovės iniciatyva atliktų ekspertizių išvadas, o teismo sprendimas dėl objektų, dėl kurių buvo atliktos ekspertizės ir ekspertė davė byloje paaiškinimus (gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) ir gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini)) buvo padalintas tarp šalių pagal atsakovės priešieškinio reikalavimus (ieškovas laikytinas pralaimėjusia šalimi šioje dalyje), todėl minėtos išlaidos pagrįstai ieškovui iš atsakovės nepriteistos. Sutiktina su apeliantu, kad ekspertės paaiškinimai turėjo esminės reikšmės bylai ir teismas šiais paaiškinimais vadovavosi, tačiau tai nesudaro pagrindo šių išlaidų priteisti iš atsakovės, kadangi šie paaiškinimai nepaneigė teismo sprendime padarytų išvadų dėl turto padalijimo būdo pagrįstumo (teismo sprendimas šioje dalyje nesikeistų, net ir nesant ekspertės paaiškinimų, kadangi teismo argumentus patvirtina ekspertizių išvados). Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nepriteisė ieškovui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų už prekių pirkimo internetu vertimus, kadangi ieškovo ieškinio reikalavimas dėl turto, naudojamo UAB „Tamka“ veikloje priteisimo atsakovei, o ieškovui 1 543 Eur piniginės kompensacijos už šį turtą priteisimo buvo atmestas kaip nepagrįstas. 

82.       Apeliantas skunde nesutinka su teismo argumentu, kad jo turėtos bylinėjimosi išlaidos yra susiję tik su kilnojamųjų daiktų padalijimu ir į teismo posėdį iškviesta eksperte. Jis yra pateikęs VĮ „Registrų centras“ pažymas apie UAB „Tamka“ finansinę atskaitomybę, už kurias jis sumokėjo 99,47 Eur, šios išlaidos ieškovui priteistinos iš atsakovės.

83.       Pažymėtina, kad apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo (arba nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą, taip užtikrinant proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus (CPK 7 straipsnis, 301 straipsnis). Minėtų principų įgyvenimui CPK 312 straipsnyje yra nustatytas draudimas apeliaciniame skunde kelti tokius reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir dėl kurių teismo sprendimu nebuvo nuspręsta. Kitoks traktavimas neatitiktų apeliacinio proceso paskirties – įvertinti, ar teismas pagal pareikštus byloje reikalavimus ir atsikirtimus į juos ir pagal pateiktus į bylą įrodymus ginčą išsprendė teisingai.

84.       Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo papildomu sprendimu nebuvo išspręstas klausimas dėl ieškovo Ž. M. turėtų 99,47 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų už VĮ „Registrų centras“ pažymų apie UAB „Tamka“ finansinę atskaitomybę išdavimą, ieškovas turėjo teisę pateikti pirmosios instancijos teismui prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo (CPK 277 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o ne kelti reikalavimą dėl šių išlaidų priteisimo apeliaciniame skunde. Pirmosios instancijos teismui šio klausimo nesprendus, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo vertinti, ar pareikštas reikalavimas išspręstas teisingai. Be to, netgi ir tuo atveju, jeigu ieškovas būtų pateikęs prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo ir minėtų išlaidų priteisimo iš atsakovės, atkreiptinas dėmesys, kad ieškovo ieškinio reikalavimas dėl UAB „Tamka“ akcijų padalijimo buvo atmestas, taigi laikytina, kad ieškovas šioje dalyje ginčą pralaimėjo, todėl neturėtų teisės į šių išlaidų atlyginimą.

85.       Apeliantas Ž. M. taip pat ginčija papildomo sprendimo dalį dėl atsakovės turėtų 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir nurodo, kad teismas neanalizavo ir nepasisakė dėl atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų už atstovavimą pagrįstumo. Be to, nėra aišku, ar minėtos išlaidos susijusios tik su šalių byloje pareikštais reikalavimais, ar jos apima ir išlaidas, turėtas dėl atsiliepimų į trečiųjų asmenų pareikštus reikalavimus.

86.       Byloje esantis atsakovės G. M. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo patvirtina, kad atsakovė turėjo 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidas už procesinių dokumentų parengimą ir 1 000 Eur už atstovavimą byloje. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, nors pirmosios instancijos teismas šių atsakovės turėtų išlaidų ir nedetalizavo, tačiau, įvertinus bylos apimtį (15 tomų), teiktų procesinių dokumentų kiekį, jų turinį, bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, advokatės darbo laiko sąnaudas, šalių elgesį proceso metu, teismo posėdžių byloje skaičių ir jų trukmę, šios išlaidos laikytinos protingomis ir pagrįstomis, neviršijančiomis Rekomendacijose numatytų maksimalių priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžių. Kadangi atsakovė neteikė atskiro prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš trečiųjų asmenų, todėl tikėtina, kad prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodytos išlaidos yra susiję tik su šalių byloje pareikštais reikalavimais ir tarp šalių kilusio ginčo nagrinėjimu. Šią aplinkybę atsiliepime į ieškovo apeliacinius skundus patvirtino ir atsakovė. Minėtų išlaidų pagrįstumo nepaneigia ir apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovės pateiktuose pinigų priėmimo kvituose nurodyti skirtingi sutarčių numeriai. 

87.       Apeliantas Ž. M. apeliaciniame skunde taip pat nesutinka, kad atsakovės turėtos išlaidos už ekspertizę dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), padalijimo būdo (1 210 Eur) laikytinos būtinomis, kadangi atlikta ekspertizė neturėjo jokios įrodomosios reikšmės. Be to, yra pateikta tik UAB „SB Trade“ 2016 m. birželio 20 d. PVM sąskaitos faktūros kopija, bet nepateikti apmokėjimą patvirtinantys dokumentai. Taip pat nepagrįstai priteistos išlaidos už namo (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus (242 Eur), kadangi teismas šalims dalino ne gyvenamąjį namą, o statybines medžiagas. Taip pat nepagrįstai priteistos išlaidos už statybinių medžiagų vertės ekspertizę, kadangi ekspertizėje pateikta informacija neatitinka faktinės nekilnojamojo turto būklės, ekspertizė atlikta neatlikus objekto apžiūros, remiantis tik atsakovės duotais paaiškinimais, į objektą nebuvo vykta, todėl ekspertizėje pateikta informacija netiksli, o teismas neturėjo pagrindo ja remtis.

88.       Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliacinio skundo argumentus laiko nepagrįstais, kadangi Z. B. atliktos ekspertizės akto dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), padalijimo būdo išvados turėjo esminės reikšmės bylai ir pirmosios instancijos teismas jomis vadovavosi priimdamas skundžiamą sprendimą, sprendimas dalyje dėl minėto gyvenamojo namo priimtas atsakovės naudai (tenkintas jos priešieškinio reikalavimas), kurios iniciatyva ir buvo atlikta ekspertizė, todėl šias išlaidas teismas pagrįstai laikė būtinomis ir priteisė iš ieškovo. Nors byloje nėra pateikti ekspertizės apmokėjimą patvirtinantys dokumentai (pateikta tik PVM sąskaita faktūra), tačiau tai nepaneigia šių išlaidų realumo ir nesudaro pagrindo abejoti jų dydžiu, kadangi byloje yra pateiktas pats Z. B. ekspertizės aktas, be to, ekspertė buvo apklausta byloje ir davė paaiškinimus dėl ekspertizės išvadų. Taip pat pagrįstomis ir būtinomis išlaidomis laikytinos išlaidos už namo (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus ir už statybinės techninės veiklos ekspertizę, kadangi kadastriniai matavimai buvo būtini siekiant nustatyti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybai panaudotų statybinių medžiagų vertę, kurios nustatymui ir buvo skirta ekspertizė, kadastrinių matavimų duomenimis buvo vadovaujamasi ekspertizės atlikimo metu, jie yra sudedamoji ekspertizės akto dalis, o teismo sprendimas dalyje dėl minėto gyvenamojo namo padalinimo priimtas atsakovės naudai (tenkintas atsakovės priešieškinio reikalavimas dėl šio turto padalinimo), kurios iniciatyva ir buvo atlikta ekspertizė, todėl šias išlaidas teismas pagrįstai laikė būtinomis ir priteisė iš ieškovo. 

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

89.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju tiek ieškovo, tiek atsakovės apeliaciniai skundai atmesti, taigi nei viena šalis nelaikytina laimėjusia ar pralaimėjusia ginčą, todėl bylinėjimosi išlaidos šalims už apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus parengimą vienai iš kitos nepriteistinos.

90.       Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 9 d. nutartimi ieškovui Ž. M. buvo atidėtas žyminio mokesčio dalies (921 Eur) sumokėjimas iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Ieškovo apeliacinį skundą atmetus, iš ieškovo Ž. M. priteistinas 921 Eur žyminis mokestis valstybei. Taip pat iš ieškovo Ž. M. ir atsakovės G. M. valstybei priteistinos po 17,30 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 5 d. sprendimą ir 2018 m. birželio 20 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.

Priteisti iš ieškovo Ž. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 921 Eur (devynis šimtus dvidešimt vieną eurą) žyminį mokestį valstybei.

Priteisti iš ieškovo Ž. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės G. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 17,30 Eur (septyniolika eurų ir 30 euro centų) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                         Izolda Nėnienė

                                                Nijolia Indreikienė

Tomas Romeika