Baudžiamoji byla Nr. 2K-131-495/2020                                                                     Teisminio proceso Nr. 1-05-6-00029-2016-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.18.11; 1.1.12.1; 2.8.9.1; 2.8.9.2 

 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 28 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Prano Kuconio (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės, Daivos Pranytės-Zalieckienės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. P. ir R. V. kasacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalį 7 MGL (263,62 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 31 d. nuosprendžiu paskirta galutine bausme, t. y. 1560 Lt, arba 451,80 Eur, bauda, ir A. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 715,42 Eur dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę įskaityta visa atlikta bausmė pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 31 d. nuosprendį.

R. V. nuteista pagal BK 223 straipsnio 1 dalį 7 MGL (263,62 Eur) dydžio bauda.

Taip pat skundžiama Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis, kuria nuteistųjų R. V. ir A. P. apeliaciniai skundai atmesti.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.       R. V. nuteista už tai, kad, būdama UAB (duomenys neskelbtini) direktorė ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 LR įstatymo Nr. XI-2174 redakcija) 21 straipsnio nuostatas būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą, nuo 2011 m. kovo 30 d. iki 2014 m. kovo 31 d. aplaidžiai tvarkė apskaitą, nes, pažeisdama Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, nurodančią, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurių privalomi rekvizitai nurodyti 13 straipsnio 1 dalyje, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, 12 straipsnio 4 dalies nuostatą, nurodančią, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, nurodančią, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 16 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 17 straipsnio nuostatą, kad „finansinės ataskaitos sudaromos pagal sąskaitų duomenis Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo, Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka“, netvarkė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos, t. y.: nekaupė buhalterinės apskaitos dokumentų; buhalterinės apskaitos dokumentų neregistravo suvestiniuose apskaitos registruose; netvarkė atsiskaitymų su tiekėjais apskaitos ir lėšų apyvartos apskaitos; suvestiniuose apskaitos registruose neapskaitė laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio 7 d. iki 2011 m. birželio 29 d. iš UAB(duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) įsigytų akcizais neapmokestinamų dyzelinių degalų, iš viso 6028,84 litro už 17 209,66 Lt, arba 4984,26 Eur; neįformino apskaitos dokumentais ir neregistravo suvestiniuose apskaitos registruose 6028,84 litro degalų panaudojimo ūkinių operacijų; dėl šių Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų, padarytų direktorės R. V. darbo laikotarpiu, negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2011 m. kovo 30 d. iki 2014 m. kovo 31 d.

2.       A. P. nuteistas už tai, kad būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 LR įstatymo Nr. XI-2174 redakcija) 21 straipsnio nuostatas būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą, nuo 2010 m. rugpjūčio 27 d. iki 2011 m. kovo 30 d. aplaidžiai tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) apskaitą, nes pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, nurodančią, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurių privalomi rekvizitai nurodyti 13 straipsnio 1 dalyje, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, 12 straipsnio 4 dalies nuostatą, nurodančią, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, nurodančią, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 16 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 17 straipsnio nuostatą, kad „finansinės ataskaitos sudaromos pagal sąskaitų duomenis Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo, Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka“, 2010 m. rugpjūčio 27 d. iš UAB (duomenys neskelbtini) įsigijęs 1002,54 litro akcizais neapmokestinamų dyzelinių degalų už 2145,44 Lt, arba 623,36 Eur, neperdavė UAB (duomenys neskelbtini), pagal sutartį Nr. 09/02 nuo 2009 m. lapkričio 10 d. iki 2010 m. rugsėjo 1 d. tvarkiusiai apskaitą, kuro įsigijimo dokumentų – elektroninio kasos aparato kvitų, reikalingų degalų įsigijimo ūkinei operacijai įforminti, dėl to UAB (duomenys neskelbtini) 2010 m. rugpjūčio 27 d. – 2010 m. rugpjūčio 31 d. laikotarpio suvestiniame registre „Bendrasis žurnalas“ neįrašė 1002,54 litro dyzelinių degalų įsigijimo ūkinės operacijos; nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. pagal susitarimą nutraukus buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartį su UAB (duomenys neskelbtini), neorganizavo tolesnio UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos tvarkymo ir netvarkė laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. kovo 30 d. buhalterinės apskaitos, t. y.: nekaupė buhalterinės apskaitos dokumentų; buhalterinės apskaitos dokumentų neregistravo suvestiniuose apskaitos registruose; netvarkė atsiskaitymų su tiekėjais apskaitos ir lėšų apyvartos apskaitos suvestiniuose apskaitos registruose neapskaitė laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 24 d. iki 2011 m. kovo 30 d. iš UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), A. R. įmonės įsigytų akcizais neapmokestinamų dyzelinių degalų, iš viso 11 912,39 litro už 27 352,21 Lt, arba 7919,75 Eur; neįformino apskaitos dokumentais ir neregistravo suvestiniuose apskaitos registruose 12 914,93 litro degalų panaudojimo ūkinių operacijų; dėl šių Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų, padarytų direktoriaus A. P. darbo laikotarpiu, negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, buvusių laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 27 d. iki 2011 m. kovo 30 d.

II. Kasacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

3.       Kasaciniu skundu nuteistasis A. P. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo ir Šiaulių apygardos teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutarties dalį, kuria atmestas jo apeliacinis skundas, ir dėl šios dalies priimti naują, išteisinamąjį, nuosprendį arba baudžiamąją bylą nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:

3.1.                      Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalys dėl jo nuteisimo yra neteisėtos ir nepagrįstos dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir padarytų esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų.

3.2.                      Jis nepagrįstai nuteistas už aplaidų UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos tvarkymą, nes vadovaudamas UAB (duomenys neskelbtini) tinkamai organizavo jos buhalterinę apskaitą. Jis sudarė sutartį su UAB (duomenys neskelbtini) dėl UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos tvarkymo ir faktiniam UAB (duomenys neskelbtini) vadovui R. P. pateikė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinius dokumentus. Pirmosios instancijos teismui R. V. pateikė apskaitos dokumentus, tai taip pat patvirtina faktą, kad visi bendrovės dokumentai buvo perduoti.

3.3.                      Teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą (BK 223 straipsnį). Kasatorius skunde cituoja galiojusį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 1731 straipsnį, kuriame buvo nustatyta administracinė atsakomybė už apskaitos taisyklių pažeidimą, ir BK 223 straipsnį, kuriame nustatyta baudžiamoji atsakomybė už aplaidų apskaitos tvarkymą, ir teigia, kad tais atvejais, kai už tą pačią veiką yra nustatyta administracinė ir baudžiamoji atsakomybė, teismas turi taikyti administracinę atsakomybę, nes priešingu atveju būtų pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas, Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies nuostatos, nes toks asmuo būtų diskriminuojamas kitų asmenų, kuriems buvo taikyta ne baudžiamoji, o administracinė atsakomybė, atžvilgiu, ir Konstitucijos 31 straipsnio 4 dalies nuostata, kad bausmė gali būti skiriama ar taikoma tik remiantis įstatymu, bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodyta, kad niekas negali būti nuteistas už veiksmus ar neveikimą, kurie pagal jų įvykdymo momentu galiojusius valstybės vidaus įstatymus arba tarptautinę teisę nebuvo laikomi nusikaltimais. 

3.4.                      Teismai nepagrįstai netaikė BK 95 straipsnio nuostatų. Jam negalėjo būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų, padarytų laikotarpiu iki 2011 m. kovo 30 d., nes, remiantis BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu (2010 m. birželio 15 d. įstatymo redakcija), 2019 m. kovo 30 d. suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis. BK 95 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktuose (2010 m. birželio 15 d. įstatymo redakcija) nurodytos senaties eigos sustojimo nuostatos jam netaikytinos, nes bylos nagrinėjimas nevyko ir dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių (kitos kaltinamosios ir jos gynėjo nedalyvavimo, teismo iniciatyva paskirto objektų tyrimo).

3.5.                      Teismų sprendimuose neteisingai nurodomi duomenys apie jo teistumą. Kasatorius, remdamasis BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunkčiu, 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, teigia, kad jo teistumas pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 31 d. nuosprendį išnyko 2015 m. spalio 31 d. Jis neturėjo galimybės laiku sumokėti visos baudos, nes jam buvo iškelta fizinio asmens bankroto byla (civilinė byla Nr. 2FB-825-291/2016). Bankroto bylos iškėlimas paneigia apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad jis vengė sumokėti visą baudą, ir įrodo, jog pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, vertinami bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, vadovavosi ne faktais, o prielaidomis. Be to, kasatoriaus nuomone, teistumo siejimas su paskirtos baudos sumokėjimu galimai prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui, Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje ir 31 straipsnio 4 dalyje įtvirtintoms nuostatoms. 

3.6.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamu teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrino su Šiaulių apylinkės teismo 2012 m. spalio 31 d. nuosprendžiu paskirta bausme – bauda, kurią jis sumokėjo 2018 m. liepos 5 d., t. y. iki priimant skundžiamą teismo nuosprendį. Pirmosios instancijos teismas, įskaitydamas į paskirtą bausmę sumokėtą baudą, įpareigojo antrą kartą sumokėti jau sumokėtą baudą. Apeliacinės instancijos teismas šios baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos neištaisė, nors ši aplinkybė buvo nurodyta apeliaciniame skunde, todėl šis teismas neišnagrinėjo apeliacinio skundo visa apimtimi ir dėl to iš esmės pažeidė Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas.

3.7.                      Kasatorius prašo teismo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui, Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai nuostatai, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ir pareigūnams visi asmenys lygūs, bei Konstitucijos 31 straipsnio 4 dalyje įtvirtintai nuostatai, kad bausmė gali būti skiriama ar taikoma tik remiantis įstatymu, neprieštarauja: 1) aplaidaus apskaitos tvarkymo kriminalizavimas; 2) baudžiamosios atsakomybės asmeniui taikymas už veiką, nustatančią ir administracinę atsakomybę; 3) BK 95 straipsnio 5 dalies 1 punkte (2010 m. birželio 15 d. įstatymo redakcija) įtvirtinta nuostata, kad bylos nagrinėjimo teisme metu senaties eiga sustoja laikotarpiui, kuriam teismas paskelbia nagrinėjimo teisme pertrauką ar bylos nagrinėjimą atideda dėl kaltinamojo ar jo gynėjo nedalyvavimo, kai nėra individualizuotos tam tiktos sąlygos (pavyzdžiui, įstatyme nenurodoma, ar senaties eiga sustoja dėl kito kaltinamojo ir (ar) jo advokato nedalyvavimo teismo posėdyje); 4) BK 95 straipsnio 5 dalies 2 punkte (2010 m. birželio 15 d. įstatymo redakcija) nurodyta nuostata, kad bylos nagrinėjimo teisme metu senaties eiga sustoja laikotarpiui, kuriam teismas paskelbia nagrinėjimo teisme pertrauką, kol bus atlikta teismo paskirta ekspertizė, specialisto tyrimas, kai dėl ekspertizės ar specialisto tyrimo teismo metu sprendžia teismas, o atsakomybė už ikiteisminio tyrimo metu tinkamai neparuoštą bylą (laiku neatliktą tyrimą) perkeliama teisiamajam; 5) BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkte įtvirtinta nuostata, kurioje atskirai nereglamentuojamas baudos bausmės atlikimo laikotarpis ir tokios bausmės pabaiga laikoma paskirtos baudos visiško sumokėjimo data.

4.       Kasaciniu skundu nuteistoji R. V. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. nuosprendžio dalį dėl jos nuteisimo ir Šiaulių apygardos teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutarties dalį, kuria atmestas jos apeliacinis skundas, ir dėl šios dalies priimti naują, išteisinamąjį, nuosprendį. Kasatorė skunde nurodo:

4.1.                      Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl jos nuteisimo ir apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuria atmestas jos apeliacinis skundas, yra neteisėtos ir nepagrįstos dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bei padarytų esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų. Teismai neteisingai nustatė, kad ji nuo 2011 m. kovo 30 d. iki 2014 m. kovo 31 d. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) ir buvo šios bendrovės direktorė, todėl nepagrįstai ją nuteisė už aplaidų UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos tvarkymą.

4.2.                      Kasatorė, remdamasi Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 17 straipsnio 3 ir 4 dalių, 38 straipsnio 1 dalies (redakcija Nr. VIII-1835) nuostatomis ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso, galiojusio nuo 2011 m. kovo 30 d. iki 2014 m. kovo 31 d., 99 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teigia, kad bendrovės vadovą renka visuotinis akcininkų susirinkimas, su bendrovės vadovu sudaroma rašytinė darbo sutartis, pareigas bendrovės vadovas pradeda eiti nuo darbo sutartyje nustatytos datos. Byloje nėra nei visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo, kuriuo ji būtų paskirta UAB (duomenys neskelbtini) direktore, nei darbo sutarties, kuri yra būtina, kad direktorė pradėtų eiti pareigas. Šios aplinkybės, kasatorės teigimu, įrodo, kad ji nebuvo paskirta UAB (duomenys neskelbtini) direktore, todėl nebuvo atsakinga ir už UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos tvarkymą. 

4.3.                      Byloje taip pat nėra įrodymų, kad ji dirbo UAB (duomenys neskelbtini). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) pateikė duomenis, kad ji nuo 2011 m. kovo 30 d. iki 2014 m. kovo 31 d. UAB (duomenys neskelbtini) nedirbo. Aplinkybę, kad ji niekada nedirbo UAB (duomenys neskelbtini), galėtų patvirtinti ir BUAB (duomenys neskelbtini) administratorės (duomenys neskelbtini) įgaliotas asmuo N. M., kurį kasatorė prašo kviesti į teismo posėdį ir apklausti kaip liudytoją.  

5.       Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Lina Beinarytė atsiliepimu į nuteistųjų A. P. ir R. V. kasacinius skundus prašo abiejų nuteistųjų kasacinius skundus atmesti. Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

5.1.                      Nuteistiesiems R. V. ir A. P. baudžiamasis įstatymas – BK 223 straipsnio 1 dalis – pritaikytas tinkamai. Remiantis nuteistosios R. V. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotais parodymais, VĮ Registų centro išrašu ir 2018 m. lapkričio 9 d. specialisto išvada, byloje nustatyta, kad nuo 2011 m. kovo 30 d. iki 2014 m. kovo 31 d. UAB (duomenys neskelbtini) direktorė buvo R. V. ir ji yra atsakinga už šiuo laikotarpiu dėl UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos netvarkymo kilusius padarinius. Byloje taip pat nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 27 d. iki 2011 m. kovo 30 d. UAB (duomenys neskelbtini) vadovavo direktorius A. P. ir šiuo laikotarpiu dėl padarytų buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

5.2.                      Nuteistojo A. P. veika negali būti kvalifikuojama kaip administracinis pažeidimas, nustatytas ATPK, galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d., 1731 straipsnyje, nes byloje yra nustatyti baudžiamojo įstatymo nurodyti padariniai. Byloje nustatyta, kad A. P., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, nuo 2010 m. rugpjūčio 27 d. iki 2011 m. kovo 30 d. aplaidžiai tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) apskaitą, nes 2010 m. rugpjūčio 27 d. iš UAB (duomenys neskelbtini) įsigijęs 1002,54 litro akcizais neapmokestinamų dyzelinių degalų neperdavė UAB (duomenys neskelbtini), tvarkiusiai apskaitą, kuro įsigijimo dokumentų, todėl jie nebuvo įtraukti į apskaitą, nutraukus buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartį su UAB (duomenys neskelbtini), neorganizavo tolesnio UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos tvarkymo ir netvarkė laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. kovo 30 d. buhalterinės apskaitos, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

5.3.                      Teismai pagrįstai nuteistajam A. P. netaikė BK 95 straipsnio nuostatų, nes 2019 m. birželio 21 d. nuosprendžio priėmimo metu A. P. atžvilgiu senaties terminas nebuvo suėjęs, kadangi bylos nagrinėjimo teisme metu senaties eiga buvo sustojusi dėl kaltinamųjų A. P. ir R. V. bei gynėjo nedalyvavimo ir kol bus gauta specialisto išvada. BK 95 straipsnio nuostatos nenustato, jog senaties eiga dėl šiame straipsnyje nurodytų priežasčių sustoja kiekvienam kaltinamajam individualiai. Nagrinėjama byla pirmosios instancijos teismui buvo perduota nagrinėti dėl dviejų kaltinamųjų, todėl, dėl vieno iš kaltinamųjų ar jo gynėjo nedalyvavimo paskelbus byloje pertrauką, baudžiamasis procesas sustoja ir nevyksta dėl visų kaltinamųjų, jeigu teismas neišskiria bylos.

5.4.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamu teismo nuosprendžiu A. P. paskirtą bausmę subendrino su ankstesniu nuosprendžiu jam paskirta bausme, vadovaudamasis BK  63 straipsnio 3, 9 dalimis, ir į paskirtą bausmę įskaitė visiškai pagal 2012 m. spalio 31 d. nuosprendį atliktą bausmę. Apeliacinės instancijos teismas BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatų nepažeidė, nes bylą patikrino tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir skundžiamoje nutartyje nurodė, jog pirmosios instancijos teismas, subendrindamas bausmes pagal BK 63 straipsnio taisykles, jų nepažeidė. Visa nuteistojo A. P. atlikta bausmė pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 31 d. nuosprendį yra įskaityta.

5.5.                      Skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu A. P. teistumas nebuvo išnykęs, nes Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 31 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę A. P. atliko (baudą sumokėjo) 2018 m. liepos 5 d. Nuteistajam vengiant atlikti bausmę, t. y. sumokėti visą jam paskirtą baudą, nuosprendžio vykdymo senaties eiga buvo sustojusi (BK  96 straipsnio 3 dalis).

5.6.                      Kasatoriaus nuteistojo A. P. prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkintinas, nes kasatoriaus skunde nurodomi konstitucingumo klausimai susiję su nuteistojo subjektyviu baudžiamojo proceso įstatymo normų vertinimu ir nesudaro prielaidų manyti, jog teisingumas nagrinėjamoje byloje negali būti įvykdytas.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6.       Nuteistosios R. V. kasacinis skundas atmestinas, nuteistojo A. P. kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl kasatorės nuteistosios R. V. argumentų

7.       Kasatorė nuteistoji R. V. kasaciniame skunde teigia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai vertino byloje surinktus duomenis, todėl neteisingai nustatė faktinę aplinkybę, kad ji dirbo UAB (duomenys neskelbtini) ir buvo šios bendrovės direktore, dėl to netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – BK 223 straipsnio 1 dalį. Prašo panaikinti dėl jos priimtus žemesnės instancijos teismų sprendimus ir jai priimti naują, išteisinamąjį, nuosprendį.

8.       Visų pirma pažymėtina tai, kad kasaciniame skunde suformuluotas prašymas panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus ir priimti naują nuosprendį neatitinka BPK  376 straipsnio 1 dalyje, 382 straipsnyje nurodytų kasacinės instancijos teismo įgaliojimų ribų ir galimų priimti nutarčių rūšių. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), todėl iš naujo įrodymų nevertina, naujų įrodymų (duomenų) nerenka ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustato (plenarinės sesijos priimtos kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012, 2K-P-58-697/2019), taigi ir naujų nuosprendžių nepriima. Todėl kasatorės prašymas priimti jai naują nuosprendį prieštarauja minėtoms BPK normoms.

9.       Kasatorės skunde ginčijama faktinė aplinkybė, kad ji nuo 2011 m. kovo 30 d. iki 2014 m. kovo 31 d. buvo UAB (duomenys neskelbtini) direktorė, nustatyta byloje surinktų įrodymų visuma, kurią sudaro: nuteistosios R. V. parodymai, byloje pateiktos specialistų išvados dėl UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos (2017 m. gegužės 10 d. specialisto išvada Nr. 5-4/33, 2017 m. gruodžio 28 d. specialisto išvada Nr. 5-4/98, 2018 m. lapkričio 9 d. papildoma specialisto išvada Nr. 04/13-2-5-119680), specialistės D. B. paaiškinimai, valstybės įmonės Registrų centro išrašai. Visi paminėti bylos įrodymai gauti teisėtu būdu, ištirti ir patikrinti teisme, išanalizuoti ir įvertinti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, jų vertinimo motyvai (t. y. kurie duomenys pripažįstami įrodymais ir jais grindžiamos teismo išvados, o kurie atmetami) išsamiai ir argumentuotai išdėstyti. Pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

10.       Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodyti motyvai, paaiškinantys, kodėl nuteistosios apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis pripažįstamas teisingu.

11.       Kasatorės skundo argumentai, kad byloje nėra UAB (duomenys neskelbtini) visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo, kuriuo ji būtų paskirta UAB (duomenys neskelbtini) direktore, ir su ja sudarytos darbo sutarties, nepaneigia žemesnių instancijų teismų nustatyto fakto, kad R. V. buvo UAB (duomenys neskelbtini) direktorė. Šiame kontekste pažymėtina, kad Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas patvirtina, kad R. V. buvo ne tik UAB (duomenys neskelbtini) direktorė, bet nuo 2011 m. balandžio 6 d. – ir šios bendrovės vienintelė akcininkė. Akcinių bendrovių įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodoma, jog visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisę, be kita ko, turi ir akcininkai. Todėl R. V., kaip vienintelei bendrovės akcininkei, priklausė iniciatyvos teisė sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą ir išrinkti administracijos vadovą (direktorių) (Akcinių bendrovių įstatymo 24 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 2 punktas). Aplinkybė, kad VSDFV nėra duomenų apie R. V. darbą UAB (duomenys neskelbtini), taip pat nepaneigia fakto, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu ji buvo UAB (duomenys neskelbtini) direktorė, nes VSDFV teikia tokius duomenis, kokius jiems apie įdarbintus asmenis pateikia ūkio subjektas.   

12.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje teismų atliktas įrodymų vertinimas atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas ir pagal byloje nustatytas aplinkybes R. V. tinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas – BK 223 straipsnio 1 dalis. Todėl nuteistosios R. V. kasacinis skundas atmetamas.

Dėl kasatoriaus nuteistojo A. P. prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą

13.       Kasatorius nuteistasis A. P. skunde kelia aplaidaus apskaitos tvarkymo kriminalizavimo ir BK  95 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktų (2010 m. birželio 15 d. įstatymo Nr. XI-901 redakcija) bei BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatų konstitucingumo klausimus ir prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar baudžiamosios atsakomybės už aplaidų apskaitos tvarkymą nustatymas ir jo nurodytos BK specialiosios dalies normos neprieštarauja Konstitucijai. Tokį prašymą kasatorius grindžia tuo, kad už tapačius buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimus įtvirtinus skirtingas atsakomybės rūšis (baudžiamąją ir administracinę atsakomybę), neindividualizavus BK 95 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktuose (2010 m. birželio 15 d. įstatymo Nr. XI-901 redakcija) nustatytų senaties eigos sustojimo sąlygų ir BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkte neįtvirtinus baudos bausmės atlikimo termino galimai pažeidžiamas konstitucinis teisinės valstybės principas, Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ir pareigūnams visi asmenys lygūs, bei Konstitucijos 31 straipsnio 4 dalies nuostata, kad bausmė gali būti skiriama ar taikoma tik remiantis įstatymu.

14.       Pagal Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalį teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Konstitucinėje jurisprudencijoje išaiškinta, kad pagal Konstituciją teismai, suabejoję Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės išleisto arba referendumu priimto teisės akto (jo dalies) atitiktimi aukštesnės galios teisės aktui, inter alia (be kita ko), Konstitucijai, ne tik gali, bet ir privalo kreiptis į Konstitucinį Teismą (2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad toks kreipimasis yra privalomas, kai bylą nagrinėjančiam teismui (bet ne kuriam nors iš proceso dalyvių ar dalyviams) kyla abejonių, ar įstatymas (kitas teisės aktas), kuris turėtų būti taikomas toje byloje, neprieštarauja Konstitucijai (BPK  381 straipsnio 3 dalis); ir atvirkščiai – teismas negali atidėti (stabdyti) bylos nagrinėjimo dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą, jei jis neabejoja byloje taikomų įstatymų (teisės aktų) atitiktimi Konstitucijai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-51-507/2017, 2K-278-788/2018).

15.       Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo A. P. prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą ir kasaciniame skunde išdėstytus tokio prašymo argumentus, daro išvadą, kad nuteistojo A. P. pateikti samprotavimai ir teiginiai niekaip nepagrindžia, kad įstatymo leidėjo nustatyta baudžiamoji atsakomybė už aplaidų apskaitos tvarkymą (BK 223 straipsnio 1 dalis), BK  95 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktuose (2010 m. birželio 15 d. įstatymo redakcija) įtvirtintos apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties eigos sustojimo sąlygos bei BK  97 straipsnio 3  dalyje nustatyta teistumo išnykimo terminų skaičiavimo metodika prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui bei Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies ir 31 straipsnio 4  dalies nuostatoms. 

16.       Taigi kasacinės instancijos teismui nekilus abejonių, kad nagrinėjamoje byloje A. P. ginčijamos baudžiamosios teisės normos (BK 223 straipsnio 1 dalis, 95 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktai (2010 m. birželio 15 d. įstatymo redakcija), 97 straipsnio 3 dalies 3 punktas) galėtų prieštarauti Konstitucijai kasatoriaus nurodomais aspektais, kasatoriaus prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkinamas.

Dėl kasatoriaus nuteistojo A. P. argumentų dėl BK 223 straipsnio 1 dalies taikymo

17.       Kasatorius nuteistasis A. P. kasaciniame skunde nurodo, kad jam netinkamai taikyta BK  223 straipsnio 1 dalis, nes už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, be baudžiamosios, yra nustatyta ir administracinė atsakomybė, kuri turi prioritetą prieš baudžiamąją atsakomybę, todėl būtent ši atsakomybės rūšis jam turėjo būti taikoma. Tokie kasatoriaus teiginiai ir juos pagrindžiantys argumentai yra nepagrįsti.

18.       Iš tiesų už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą yra nustatyta baudžiamoji (BK 223 straipsnis) ir administracinė atsakomybė (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 205 straipsnis (iki 2016 m. gruodžio 31 d. ATPK 1731 straipsnis)). Tačiau, priešingai nei teigia kasatorius, administracinės atsakomybės taikymas neturi prioriteto baudžiamosios atsakomybės atžvilgiu. Priešingai, A. P. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusiame ATPK buvo nustatyta, kad administracinė atsakomybė už šiame kodekse nurodytus teisės pažeidimus atsiranda, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (iki 2016 m. gruodžio 31 d. ATPK 9 straipsnio 2 dalis). Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta ir galiojančio ANK 5 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodoma, kad asmuo už padarytą teisės pažeidimą, atitinkantį šiame kodekse nustatyto administracinio nusižengimo požymius, atsako administracine tvarka pagal šį kodeksą, jeigu šis padarytas teisės pažeidimas neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.

19.       Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, kai per tikrinamą laikotarpį dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo nebuvo sumokėta tam tikra suma mokesčių, o baudžiamoji atsakomybė asmeniui pagal BK 223 straipsnį kyla tada, kai dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Taigi, kilus baudžiamojo įstatymo nustatytiems padariniams, asmuo traukiamas ne administracinėn, bet baudžiamojon atsakomybėn.

20.       Nagrinėjamoje byloje A. P. nuteistas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktorius ir atsakingas asmuo už buhalterinės apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą, nuo 2010 m. rugpjūčio 27 d. iki 2011 m. kovo 30 d. aplaidžiai tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) apskaitą, t. y. neperdavė UAB (duomenys neskelbtini), kuri pagal sutartį nuo 2009 m. lapkričio 10 d. iki 2010 m. rugsėjo 1 d. tvarkė apskaitą, dalies dokumentų, reikalingų ūkinei operacijai įforminti, o nuo 2010 m. rugsėjo 1 d., nutraukus buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartį su UAB (duomenys neskelbtini), neorganizavo UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos tvarkymo ir netvarkė laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. kovo 30 d. buhalterinės apskaitos, t. y. nekaupė buhalterinės apskaitos dokumentų; buhalterinės apskaitos dokumentų neregistravo suvestiniuose apskaitos registruose; netvarkė atsiskaitymų su tiekėjais apskaitos ir lėšų apyvartos apskaitos, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, buvusių laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 27 d. iki 2011 m. kovo 30 d. Taigi nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad dėl aplaidaus UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos tvarkymo kilo BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai – iš dalies negalima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį, kurio metu A. P. buvo UAB (duomenys neskelbtini) vadovas ir turėjo pareigą organizuoti bendrovės buhalterinę apskaitą ir išsaugoti jos buhalterinės apskaitos dokumentus.

21.       Todėl, pagal baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes, kasatoriui A. P. pagrįstai taikyta baudžiamoji, o ne administracinė atsakomybė.

Dėl kasatoriaus nuteistojo A. P. argumentų dėl BK 95 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktų (2010 m. birželio 15 d. įstatymo redakcija) taikymo

22.       Kasatorius, remdamasis BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, teigia, kad dėl jam pareikšto kaltinimo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis suėjo 2019 m. kovo 30 d., o BK 95 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktuose (2010 m. birželio 15 d. įstatymo redakcija) nurodytos senaties eigos sustojimo nuostatos negalėjo būti taikomos visa apimtimi, nes bylos nagrinėjimas buvo atidedamas arba pertraukos bylos nagrinėjime buvo skelbiamos ir dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių, t. y. dėl kito kaltinamojo ir jo gynėjo nedalyvavimo, teismo paskirto objektų tyrimo, o tai negali sukelti jam neigiamų pasekmių. Tokie kasatoriaus argumentai pagrįsti tik iš dalies.

23.       Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties institutas įtvirtintas BK 95 straipsnyje. BK  95 straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai, kuriems suėjus asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, 2–8 dalyse nustatytos terminų skaičiavimo taisyklės (inter alia, senaties eigos sustojimo sąlygos), o 9 dalyje išvardyti nusikaltimai, kuriems nėra senaties. BK 95 straipsnyje nustatytas teisinis reguliavimas reiškia, kad, suėjus šiame straipsnyje nustatytiems terminams, padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui negali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė.

24.       Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (pvz., 2016 m. birželio 27 d. Konstitucinio Teismo nutarime) yra išaiškinta, kad pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi diskreciją nustatyti įvairius terminų, per kuriuos asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas, baudžiamoji atsakomybė gali būti taikoma, skaičiavimo modelius. Antai gali būti nustatyti absoliutūs terminai arba jie gali būti siejami su tam tikromis aplinkybėmis. Nustatydamas tokius terminus, įstatymų leidėjas privalo paisyti iš Konstitucijos, inter alia, jos 31 straipsnio 2 dalies, kylančio reikalavimo sudaryti prielaidas teismui, nagrinėjančiam baudžiamąją bylą, veikti taip, kad baudžiamojoje byloje būtų nustatyta tiesa ir teisingai išspręstas asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, kaltumo klausimas. Konstitucinis Teismas, aiškindamas konstitucinį teisinės valstybės principą, taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (pavyzdžiui, Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai).

25.       A. P. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje BK 95 straipsnio 5 dalyje (2010 m. birželio 15 d. įstatymo redakcija; nuo 2014 m. gegužės 22 d. BK 95 straipsnio 6 dalyje (2014 m. gegužės 15 įstatymo redakcija)) nurodomos procesinio pobūdžio senaties terminus stabdančios aplinkybės, dėl kurių yra nukeliama BK 95 straipsnio 1 dalyje nustatytų senaties terminų pabaiga. Tarp tokių aplinkybių yra ir kasatoriaus nurodomos aplinkybės – teismo paskelbta bylos nagrinėjimo teisme pertrauka ar bylos nagrinėjimo atidėjimas dėl kaltinamojo ar jo gynėjo nedalyvavimo (1 punktas) ir teismo paskelbta nagrinėjimo teisme pertrauka, kol bus atlikta teismo paskirta ekspertizė, specialisto tyrimas ar bus įvykdytas teisinės pagalbos prašymas užsienio valstybei (2 punktas).

26.       Aiškinant BK 95 straipsnio 5 dalies 1 punkte (2010 m. birželio 15 d. įstatymo redakcija; nuo 2014 m. gegužės 22 d. atitinkamai BK 95 straipsnio 6 dalies 1 punkte) įtvirtintą teisinį reguliavimą pažodžiui galima būtų teigti, kad esą kiekvienas atvejis, kai kaltinamasis ar jo gynėjas nedalyvauja teismo posėdyje ir dėl to teismas paskelbia bylos nagrinėjimo teisme pertrauką ar bylos nagrinėjimą atideda, sustabdo senaties eigą. Tačiau toks formalus BK 95 straipsnio 5 dalies 1 punkte (nuo 2014 m. gegužės 22 d. atitinkamai BK 95 straipsnio 6 dalies 1 punkte) įtvirtinto teisinio reguliavimo aiškinimas prieštarautų pirmiau minėtoms Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuluotoms nuostatoms ir neatitiktų baudžiamojo proceso paskirties ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis).

27.       Todėl atsižvelgdama į tai, kad BK 95 straipsnio 5 dalies 1 punkte (2010 m. birželio 15 d. įstatymo redakcija; nuo 2014 m. gegužės 22 d. atitinkamai BK 95 straipsnio 6 dalies 1 punkte) yra nustatyta procesinio pobūdžio senaties terminus stabdanti aplinkybė, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ši teisės norma logiškai ir sistemiškai turi būti aiškinama ir taikoma BPK 37 straipsnio, nustatančio svarbias asmens nedalyvavimo baudžiamame procese priežastis, kontekste.

28.       Pagal BPK 37 straipsnio 1 dalies nuostatas, svarbiomis asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastimis laikomos šios: 1) laisvės atėmimas dėl sulaikymo, suėmimo ar bausmės atlikimo; 2) nutrūkęs susisiekimas dėl epidemijos, priešo užpuolimo, nepaprastai didelio potvynio ar panašios nenugalimos jėgos; 3) išvykimas į tolimąjį plaukiojimą; 4) šaukiamam asmeniui netikėta jo stambaus turto netektis; 5) ikiteisminio tyrimo įstaigai, prokurorui ar teismui adresuota sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos pažyma patvirtinta liga, dėl kurios asmuo negali atvykti pagal šaukimą; 6) šeimos narių ar artimųjų giminaičių mirtis arba staiga susidariusi pavojinga jų gyvybei būklė; 7) šaukimo negavimas arba pavėluotas gavimas. Šis sąrašas nėra baigtinis – ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo sprendimu svarbia asmens nedalyvavimo priežastimi gali būti pripažinta ir kitokia neatvykimo priežastis (BPK 37 straipsnio 2 dalis), tačiau tokia priežastis turi būti pakankamai svarbi, nepriklausiusi nuo neatvykusiojo valios.

29.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad dėl kaltinamųjų ar gynėjo neatvykimo į paskirtus teismo posėdžius bylos nagrinėjimas buvo atidėtas arba bylos nagrinėjime buvo skelbiama pertrauka: nuo 2018 m. lapkričio 13 d. iki 2018 m. gruodžio 11 d. (28 dienoms) be pateisinamų priežasčių neatvykus kaltinamiesiems R. V. ir A. P. (9 t., b. l. 24–26); nuo 2019 m. sausio 29 d. iki 2019 m. vasario 15 d. (17 dienų) dėl ligos neatvykus kaltinamajai R. V. (teismui pateikta ligą patvirtinanti nustatytos formos pažyma) (9 t., b. l. 63, 67); nuo 2019 m. vasario 15 d. iki 2019 m. kovo 12 d. (25 dienoms) neatvykus kaltinamajam A. P. dėl susirgusios mažametės dukros, gim. (duomenys neskelbtini), slaugos (teismui pateikta medicininė pažyma ir teismas šią aplinkybę vertino kaip svarbią kaltinamojo nedalyvavimo teismo posėdyje priežastį) (9 t., b. l. 54, 55–56). Teismo posėdžiai nuo 2019 m. kovo 12 d. iki 2019 m. kovo 18 d. (6 dienos); nuo 2019 m. kovo 18 d. iki 2019 m. balandžio 3 d. (15 dienų) ir nuo 2019 m. balandžio 3 d. iki 2019 m. balandžio 18 d. (14 dienų) nevyko dėl valstybės paskirto kaltinamosios R. V. gynėjo laikino nedarbingumo (visais atvejais teismui buvo pateiktos nustatytos formos pažymos) (9 t., b. l. 69, 71, 81, 83, 84, 86–87). Nuo 2019 m. balandžio 29 d. iki 2019 m. gegužės 15 d. (16 dienų) teismo posėdis nevyko be pateisinamos priežasties neatvykus kaltinamajai R. V. (9 t., b. l. 120).

30.       Taigi bylos duomenys patvirtina, kad bylos nagrinėjimas dėl BK 95 straipsnio 5 dalies 1 punkte (2010 m. birželio 15 d. įstatymo redakcija; nuo 2014 m. gegužės 22 d. atitinkamai BK  95 straipsnio 6 dalies 1 punktas) nurodytos aplinkybės, t. y. dėl kaltinamųjų ir gynėjo nedalyvavimo teismo posėdžiuose, nevyko iš viso 121 dieną, tačiau iš jų tik 44 dienas dėl kaltinamųjų A. P. ir R. V. nedalyvavimo teismo posėdžiuose be svarbių priežasčių. Atsižvelgiant į BPK 37 straipsnio, nustatančio svarbias asmens nedalyvavimo baudžiamame procese priežastis, nuostatas, 44 dienų laikotarpis vertintinas kaip bylos nagrinėjimo vilkinimas ir dėl to šis laikotarpis pripažintinas stabdančiu apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties eigą BK 95  straipsnio 5 dalies 1 punkto (2010 m. birželio 15 d. įstatymo redakcija; nuo 2014 m. gegužės 22 d. atitinkamai BK 95 straipsnio 6 dalies 1 punkto) prasme.

31.       Tačiau, priešingai nei siūloma kasaciniame skunde, nėra teisinio pagrindo senaties terminą skaičiuoti kiekvienam kaltinamajam individualiai ir senaties eigą stabdyti tik tokiam laikotarpiui, kuriam bylos nagrinėjimas atidėtas dėl atskirai kiekvieno kaltinamojo ar jo gynėjo nedalyvavimo teismo posėdžiuose. Šiame kontekste pažymėtina, kad jei baudžiamoji byla pirmosios instancijos teismui perduota nagrinėti dėl kelių kaltinamųjų, tai reiškia, kad, dėl vieno iš kaltinamųjų ar jo gynėjo nedalyvavimo atidėjus bylos nagrinėjimą ar paskelbus byloje pertrauką, baudžiamasis procesas sustoja ir nevyksta dėl visų kaltinamųjų, jeigu teismas neišskiria bylos (BPK  234 straipsnio 4 dalis). Skaičiuojant senaties terminą konkrečiam kaltinamajam individualiai, nebūtų užtikrinta BPK 1 straipsnyje įtvirtinta baudžiamojo proceso paskirtis, būtų suvaržyta galimybė išsamiai ir greičiau išnagrinėti bylą.

32.       BK 95 straipsnio 5 dalies 2 punkte (2010 m. birželio 15 d. įstatymo redakcija; nuo 2014 m. gegužės 22 d. atitinkamai BK 95 straipsnio 6 dalies 2 punkte) įtvirtinta senaties eigą stabdanti aplinkybė – teismo paskelbta nagrinėjimo teisme pertrauka, kol bus atlikta teismo paskirta ekspertizė, specialisto tyrimas ar bus įvykdytas teisinės pagalbos prašymas užsienio valstybei, vertintina kaip pateisinamas teismo veikimas, siekiant byloje nustatyti tiesą ir teisingai išspręsti asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, kaltumo klausimą. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad ši teisės norma yra pakankamai aiški ir jos prasmė bei taikymas nekelia abejonių.

33.       Iš bylos medžiagos matyti, kad byloje papildomas objektų tyrimas buvo paskirtas po to, kai kaltinamoji R. V. 2018 m. spalio 8 d. teisiamojo posėdžio metu pateikė teismui prašymą pridėti prie bylos medžiagos naujus dokumentus (8 t., b. l. 140–166), išreikšdama poziciją, kad šie dokumentai galimai bus aktualūs ekspertizės skyrimui (8 t., b. l. 169). Teismas, pridėjęs prie bylos medžiagos kaltinamosios pateiktus naujus dokumentus ir išklausęs teisme specialistės paaiškinimus dėl byloje atlikto UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimo, nutarė skirti papildomą objektų tyrimą, siekdamas įvertinti, ar teismui pateikti kaltinamosios papildomi dokumentai keičia byloje pateiktą specialisto išvadą. Kaltinamasis A. P. ir jo gynėjas papildomam objektų tyrimui neprieštaravo ir pateikė specialistui savarankiškus klausimus (8 t., b. l. 192). Specialisto išvada dėl UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos teisme buvo gauta 2018 m. lapkričio 9 d. (9 t., b. l. 8–19). Taigi teismo paskelbta pertrauka, kol bus atliktas specialisto tyrimas, truko 20 dienų (nuo 2018 m. spalio 19 d. iki 2018 m. lapkričio 9 d.).

34.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje teismai teisingai nustatė, kad A. P. apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas pagal BK  95 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus formalius terminus suėjo 2019 m. kovo 30 d. (BK  95  straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis). Taip pat abiejų instancijų teismai teisingai nustatė, kad šios bylos nagrinėjimas buvo atidėtas ar jame buvo skelbtos pertraukos 8 kartus: vieną kartą dėl teismo byloje paskirto papildomo objektų tyrimo, kol bus gauta specialisto išvada, ir 7 kartus dėl kaltinamųjų A. P. ir R. V. bei pastarosios gynėjo neatvykimo į teismo posėdžius. Tačiau žemesnės instancijos teismai neanalizavo ir nevertino konkrečių kaltinamųjų ir gynėjo nedalyvavimo teismo posėdžiuose priežasčių, todėl netinkamai taikė BK  95 straipsnio 5 dalies 1 punkto (2010 m. birželio 15 d. įstatymo redakcija) nuostatas.

35.       Pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme dėl kaltinamųjų A. P. ir R. V. nedalyvavimo teismo posėdžiuose be svarbių priežasčių, t. y. BK  95 straipsnio 5 dalies 1 punkte (2010 m. birželio 15 d. įstatymo redakcija) nustatytu pagrindu, nevyko 44 dienas ir 20 dienų bylos nagrinėjimas teisme nevyko dėl byloje paskirto papildomo objektų tyrimo, t. y. BK 95 straipsnio 5 dalies 2 punkte (2010 m. birželio 15 d. įstatymo redakcija) nustatytu pagrindu. Todėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties eiga BK 95 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytais pagrindais A. P. buvo sustojusi 64 dienas ir dėl to apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminas A. P. suėjo 2019 m. birželio 2 d. Taigi skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo dieną, t. y. 2019 m. birželio 21 d., A. P. turėjo būti taikomos apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties nuostatos, įtvirtintos BK 95 straipsnyje.

36.       Teismai, netaikydami BK 95 straipsnio nuostatų ir nenutraukdami A. P. bylos dėl BK  223 straipsnio 1 dalyje nustatytos veikos, netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas ir padarė esminį BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimą. Teismų padarytos klaidos taisytinos nutraukiant A. P. baudžiamąją bylą dėl nurodytos nusikalstamos veikos.

37.       Esant tokiai situacijai, kasatoriaus A. P. skundo argumentų, susijusių su BK 63 straipsnio 3 ir 9 dalių ir BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto taikymu bei dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies laikymosi, nagrinėjimas netenka teisinės reikšmės, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 ir 2 punktais,

n u t a r i a :

Nuteistosios R. V. kasacinį skundą atmesti.

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 21 d. nutarties dalį dėl A. P. nuteisimo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį ir baudžiamąją bylą dėl šios nusikalstamos veikos A. P. nutraukti suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

A. P. panaikinti bausmių subendrinimą pagal BK 63 straipsnio 3 ir 9 dalis.

Teisėjai                                                                Pranas Kuconis

Rima Ažubalytė

Daiva Pranytė-Zalieckienė