Civilinė byla Nr. e2-1244-960/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19296-2020-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1.;
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. sausio 26 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Dariuš Lučinski,
sekretoriaujant Gretai Ribikauskaitei,
dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Miglei Jokimavičienei, atsakovui I. I.,
vaizdo konferencijos būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Švaros broliai“ ieškinį atsakovui I. I., institucijai teikiančiai išvadą byloje Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos 2020 m. gegužės 29 d. nutarimo panaikinimo ir ginčo išsprendimo iš esmės,
n u s t a t ė :
Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos 2020 m. gegužės 29 d. nutarimą Nr. 10A-1156 ir išspręsti tarp šalių kilusį ginčą iš esmės: atsakovo prašymą dėl žalos atlyginimo atmesti. Ieškinį grindė tuo, jog 2019 m. balandžio 24 d. tarp šalių buvo sudaryta abonentinė automobilio plovimo sutartis Nr. 21718, kurios pagrindu atsakovas įgijo „VIP1“ mėnesio automobilio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) plovimo paslaugą. 2019 m. gegužės 13 d. atsakovas pateikė pretenziją, kurioje nurodė, jog plaunat automobilį plovykloje, esančioje (duomenys neskelbtini), buvo apgadintas (subraižytas) jo automobilio kėbulas, todėl prašo atlyginti žalą. Ieškovo įgaliotas UAB (duomenys neskelbtini) atlikęs įvykio tyrimą pateikė atsakymą į šią pretenziją, jog tokie apgadinimai plovykloje yra neįmanomi ir apgadinimai atsirado ne automobilio plovimo metu, o jo eksploatacijos metu kontaktuojant su aštriais kietą paviršių turinčiai objektais. Nesutikdamas su tokiu atsakymu, atsakovas kreipėsi į ieškovą prašydamas pakartotinai išanalizuoti susiklosčiusią situaciją, peržiūrėti vaizdo įrašą. Ieškovas atliko vertinimą ir priėmė sprendimą, jog neturi pagrindo keisti jau priimtą sprendimą. Atsakovas inicijavo neteisminę ginčo sprendimo procedūrą Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje. 2020 m. birželio 30 d. ieškovas sužinojo, jog Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2020 m. gegužės 29 d. išnagrinėjo atsakovo skundą ir priėmė sprendimą jį tenkinti visiškai. Ieškovas nesutinka su šiuo nutarimu, nes nėra pagrindo teigti, jog atsakovo automobilis buvo apgadintas dėl ieškovo kaltės. Nutarimas priimtas remiantis prielaidomis ir netinkamu įrodinėjimo pareigos paskirstymu. Nukentėjęs asmuo turi įrodyti tris civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį. Nėra jokių įrodymų pagrindžiančių, jog atsakovo automobilis buvo apgadintas plovimo metu, o ne kitomis aplinkybėmis. Atsakovas automobilio apgadinimus galėjo pastebėti tik po to kai automobilis buvo nuplautas. Ieškovas neprivalo įvertinti automobilio būklės prieš plovimą. Negalima reikalauti ieškovo tikrinti kiekvieną automobilį, nes tai neįmanoma, kadangi automobiliai į plovyklą atvažiuoja purvini ir kėbulo pažeidimus galima pamatyti tik ant švaraus automobilio po plovimo. Nėra įrodymų, jog ieškovo plovyklos įranga veikė netinkamai, nes ieškovo darbuotojai reguliariai ją tikrina. Plovyklos šluostės pagamintos iš tekstilės ir neopreno, nėra abrazyvios ir jos pritaikytos automobiliams plauti nebraižant. Automobilio apgadinimai negalėjo būti padaryti plovykloje besisukančių šluosčių. Atsakovo automobilio plovimo paslauga buvo teikiama apie 18:20 val. ir šią dieną nuo 17:00 val. iki 19:00 val. buvo nuplauti 69 automobiliai ir buvo gauta tik vieno atsakovo pretenzija. Nutarime užfiksuoti ieškovo darbo organizavimo pažeidimai nėra susiję su atsakovo automobilio apgadinimo priežastimis.
Atsakovas teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su juo nesutinka, prašo jį atmesti ir palikti galioti skundžiamą nutarimą. Nesutikimą su ieškiniu grindė tuo, jog 2019 m. balandžio 24 d. tarp šalių buvo sudaryta abonentinė automobilio plovimo sutartis. 2019 m. gegužės 13 d. ieškovui priklausančioje plovykloje, esančioje (duomenys neskelbtini), plovimo metu buvo apgadintas atsakovo automobilis. Apgadinimas buvo pastebėtas iš karto po plovimo ir apie įvykį buvo pranešta policijai bei ieškovo darbuotojui, parašyta pretenzija. Ieškovas nesutiko atlyginti žalą. Nesuradus bendro sprendimo, atsakovas kreipėsi į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą, kuri tenkino skundą. Ieškovas privalo tikrinti kiekvieną automobilį įvažiuojantį į plovyklą, nes yra savo srities profesionalas ir turi įvertinti visas rizikas. Automobilis plovimo metu buvo naujas (3 mėnesiai po eksploatavimo pradžios), techniškai ir estetiškai tvarkingas, be jokių pažeidimų. Atsakovas automobilį apžiūri prieš kiekvieną kelionę, jis laikomas uždaroje aikštelėje, todėl būtų pastebėjęs atsiradusius pažeidimus. Automobilio kėbulo pažeidimai atsirado po plovimo. Ieškovas bando apsunkinti ginčo nagrinėjimą, nepateikia visos vaizdo medžiagos.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė advokatė Miglė Jokimavičienė palaikė ieškinį. Papildomai paaiškino, jog plovimo paslaugos teikimo metu buvo daugiau vaizdo kamerų, bet ieškovas neturi daugiau vaizdo įrašų. Tą dieną gauta tik viena atsakovo pretenzija, nors plauta daugybę automobilių. Plovyklos įranga negalėjo sukelti tokio pobūdžio automobilio apgadinimus. Ieškovas negali fiksuoti visų atvažiuojančių automobilių kėbulo būklės, nes automobiliai atvažiuoja purvini. Atsakovo prašoma priteisti žala apskaičiuota nepagrįstai, nes 2 dalis galima buvo poliruoti, o ne dažyti pagal atsakovo prašymą, todėl remontas kainuotų 287,40 Eur. Tai, jos ieškovas įpareigojo savo darbuotojus apžiūrėti automobilius, nereiškia pareigos prieš atsakovą. Pripažįsta, jog po plovimo automobilis buvo apgadintas, bet žala atsirado ne plovimo metu. Automobilis į plovyklą atvažiavo jau apgadintas, bet ieškovas neturi tokių įrodymų. Ieškovas tinkamai suteikė plovimo paslaugą. Teismui pateiktoje eksperto išvadoje yra nurodoma, jog jis apžiūrėjo visą plovyklos įrangą ir atliko vertinimą. Automobilio apibraižymai neatitinka plovimo proceso.
Teismo posėdžio metu atsakovas I. I. nesutiko su ieškiniu. Papildomai paaiškino, jog 2019 m. gegužės 13 d. su nauju automobiliu atvažiavo į plovyklą. Turėjo sudaręs abonentinę sutartį ir ieškovo paslauga naudojosi dažnai. Automobilis buvo techniškai tvarkingas. Plovykloje vykdė visus duodamus nurodymus. Plovykloje buvo įrengtos vaizdo kameros, bet ieškovas nepateikė įrašų ir šiai bylai reikšmingų kamerų įrašų. Plovykloje į šluostes galėjo būti patekęs pašaliniai objektai, todėl buvo apibraižytas jo automobilio šonas. Išvažiavęs iš plovyklos visada apžiūri automobilį, nes dar būna, jog reikia papildomai nusausinti. Pastebėjo kėbulo apgadinimus. Apie tai informavo ieškovo darbuotoją ir policiją. Prašė išsaugoti kamerų įrašus. Dėl padarytos žalos kreipėsi dėl sąmatos sudarymo. Atsakovas būdamas vartotoju neturi prieš kiekvieną atvažiavimą į plovyklą fiksuoti savo automobilio būklę, o automobilio būklę galėjo fiksuoti ieškovas. Automobilio apgadinimus negalima taisyti kaip nurodo ieškovas poliravimu, nes tokiu būdu sumažėja lako sluoksnis. Nori iš ieškovo atgauti pinigus, kuriuos sumokėjo už remontą, kuris kainavo mažiau nei nurodyta sąmatoje dėl pritaikytų nuolaidų – apie 455,00 Eur. Plovykloje paskutinė kartą buvo prieš savaitę, nes buvo nupirkęs abonementą. Paskutinį kartą automobilio nuotraukas darė balandžio 27 d. Automobilį laiko parkavimo vietoje ir tą dieną apie 17 val. apžiūrėjo automobilį ir su juo pradėjo važiuoti. Jokių apgadinimų automobilis tuo metu neturėjo. Visą laiką iki plovimo, nebuvo palikęs automobilio ir neturėjo jokių kontaktų vairavimo metu. Jeigu būtų įvykiai, jis būtų apie juos pranešęs, nes turėjo „Kasko“ draudimą. Ieškovo pateikta eksperto išvada yra bendro pobūdžio. Plovykloje yra kita įranga ir kitos šluostės, kurių ekspertas nevertino. Nevertinta galimybė, jog į šluostę pateko akmenukas. Klausimai suformuoti taip, jog buvo klausiama ar tokią žalą padaro besisukantys šepečiai.
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Dėl nagrinėjamo ginčo ypatumų.
Susipažinus su ieškovo pareikštu ieškiniu ir byloje esančiais rašytiniai įrodymais matyti, jog tarp šalių iškilęs ginčas remiantis Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymu (toliau - Įstatymas) buvo sprendžiamas ikiteismine tvarka Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje (toliau - Tarnyba), kuri 2020 m. gegužės 29 d. priėmė nutarimą (toliau - Nutarimas) tenkinti I. I. prašymą atlyginti automobiliui padarytą 561,92 Eur žalą ir įpareigojo ją atlyginti UAB „Švaros broliai“.
Ieškovas nesutikdamas su tokiu Nutarimu, praleidęs nustatytą terminą, kurį teismas atnaujino 2020 m. liepos 13 d. rezoliucija, kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas išspręsti ginčą iš esmės, panaikinti Nutarimą ir atmesti atsakovo prašymą.
Susipažinus su Įstatymo 28 straipsnyje įtvirtintu teisniu reglamentavimu darytina išvada, jog Tarnybos priimtas nutarimas, įsiteisėja ir turi būti vykdomas CPK nustatyta tvarka, jeigu nei viena iš šalių nesikreipia į teismą su ieškiniu dėl ginčo nagrinėjimo esmės. Įstatyme nėra nurodyta kokios teisinės pasekmės kyla, kai teisme priimamas ieškinys. Įvertinęs tai ir Įstatyme nurodytą ginčo nagrinėjimą iš esmės pateikus ieškinį, teismas daro išvadą, jog teismui pateikus ieškinį, Tarnybos priimtas nutarimas dėl šalių ginčo išsprendimo iš esmės, neįsiteisėja ir neįgyja jokio privalomos galios. Teismas neturi nei jo naikinti, nei keisti nei palikti nepakeistu, o šalių ginčą išnagrinėti iš esmės nuo pradžių pagal ribas, kurios nustatomos teisminio nagrinėjimo metu. Pirmosios instancijos teisme ginčo teisena pradėtas procesas nėra sąlygine apeliacija, kurios metu tikrinamas Tarnybos nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas, o teisminio proceso pradėjimas reiškia, jog šalių pradėtas ikiteisminis procesas neišsprendė šalių ginčo, todėl jį iš esmės nuo pradžių turi išspręsti bylą nagrinėjantis teismas.
Dėl šių priežasčių teismas daro išvadą, jog ieškovo ieškinyje pareikštas reikalavimas dėl Tarnybos 2020 m. gegužės 29 d. Nutarimo panaikinimo, negali būti tenkinamas, nes teismui priėmus ieškinį šis nutarimas neįsigaliojo ir nėra privalomas.
Dėl bylos nagrinėjimui reikšmingų aplinkybių nustatymo ir ginčo ribų.
Byloje pateikti rašytiniai įrodymai, šalių ir jų atstovų paaiškinimai teismo posėdžio metu pagrindžia, jog tarp šalių 2019 m. balandžio 24 d. buvo sudaryta Abonentinė plovimo paslaugų sutartis (toliau - Sutartis) pagal kurią ieškovas įsipareigojo atsakovo automobiliui „Opel Insignia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Automobilis) teikti plovimo paslaugas. Iš šios Sutarties tarp šalių susiklostė sutartinai atlygintinų paslaugų teikimo teisiniai santykiai (CK 6.716 straipsnio 1 dalis).
2019 m. gegužės 13 d. apie 18:11 val. (duomenys neskelbtini), ieškovas teikė atsakovo Automobilio plovimo paslaugas ir po šių paslaugų suteikimo buvo nustatyta, jog Automobilio galinis bamperis, galinis dešinės pusės sparnas ir galinės dešinės pusės durelės yra subraižyti.
Tarp šalių šioje byloje kilo ginčas ar Automobilis buvo apgadintas ir anksčiau nurodyti jo apgadinimai atsirado 2019 m. gegužės 13 d. apie 18:11 val. vykusio Automobilio plovimo metu ieškovui teikiant paslaugas pagal Sutartį ar kitu laiku ir kitomis aplinkybėmis bei koks padarytos žalos dydis.
Dėl Automobilio apgadinimo aplinkybių ir atsakovo neteisėtų veiksmų.
Atsakovas reikšdamas reikalavimus dėl žalos atlyginimo privalo įrodyti 3 civilinės atsakomybės sąlygas: ieškovo neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį.
Susipažinus su byloje esančiais rašytiniais įrodymais, anksčiau teismo nustatytomis ir šalių neginčijamomis aplinkybėmis matyti, jog po 2019 m. gegužės 13 d. 18:11 val. ieškovo suteiktų paslaugų atsakovui, buvo nustatyta, jog atsakovo Automobilis yra apgadintas, todėl šie apgadinimai galėjo atsirasti: 1) ieškovo teikiamų plovimo paslaugų teikimo metu; 2) iki plovimo paslaugų suteikimo. Nagrinėjamoje byloje atsakovas įrodinėdamas, jog Automobilis buvo apgadintas plovimo metu, turi įrodyti šias aplinkybės, o ieškovas iš esmės teigdamas, jog Automobilis buvo apgadintas iki paslaugos teikimo, taip pat turi įrodyti šią aplinkybę.
Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, jog įvykio dieną, prieš vairavimo pradžią, apžiūrėjo Automobilį, nes jis buvo naujas ir jam rūpėjo jo būklė, bei nematė jokių apgadinimų. Iki plovimo vairavo automobilį ir nebuvo jo palikęs, neturėjo jokio kontakto su kitais objektais. Teismas neturi pagrindo netikėti tokiais jo paaiškinimais ir daryti išvadą, jog atsakovas davė žinomai melagingus paaiškinimus dėl šių aplinkybių.
Ieškovas bylos nagrinėjimo metu paaiškino, jog paslaugų teikimas yra filmuojamas bei pateikė tik dalį turimos vaizdo medžiagos nurodydamas, jog kita vaizdo medžiaga neišliko. Susipažinus su byloje esančiais vaizdo įrašais matyti, jog jie yra daryti iš viršaus, todėl negalima detaliai apžiūrėti Automobilio dešinės pusės. Vaizdo įrašė „KAR190513002 Opel Insignia (duomenys neskelbtini) ĮVAŽIAVIMAS.avi“, kiek galima pamatyti Automobilio dešinę pusę, nesimato jokio apgadinimo. Byloje nėra daugiau jokių įrodymų leidžiančių teismui daryti išvadą, jog Automobilis plovimui atvažiavo jau su esančiais apgadinimais.
Teismas vertindamas byloje esančius įrodymus taip pat atsižvelgia į tai, jog apie padarytą žalą Automobiliui ieškovas buvo informuotas iš karto po paslaugos suteikimo, todėl būdamas rūpestingu ir apdairiu paslaugas teikiančiu asmeniu, galėjo imtis protingų veiksmų išsaugoti visus vaizdo kamerų įrašus, kurie būtų svarbiu įrodymu nagrinėjant šalių ginčą, bet to, dėl teismui nežinomų priežasčių, nepadarė ir susiklostė tokia situacija, jog byloje yra pateikti tik pakankamai neinformatyvūs vaizdo įrašai.
Šalys bylos nagrinėjimo metu neprašė teismo skirti trasologinės teismo ekspertizės. Teismo vertinimu, tokios ekspertizės skyrimas įvertinus ginčo sumą ir galimas išlaidas kokios ekspertizės atlikimui, aplinkybes, jog Automobilis yra suremontuotas, būtų neproporcinga įrodinėjimo priemone. Ieškovas teismui pateikė dr. (Duomenys neskelbtini) 2020 m. spalio 19 d. eksperto išvadą, kurioje nurodoma, jog nustatyti Automobilio kėbulo detalių atskiri pažeidimai būdinti atvejui, kai jie susidarė šio Automobilio užpakaliniam dešiniajam sparnui ir užpakalinio bamperio apdailos dešiniam šonui kontaktuojant su nedideliu atsikišančiu elementu; tyrimui pateiktuose nuotraukose negalima įžiūrėti vienareikšmių požymių, kad Automobilio kėbulo detalių apgadinimai susidarė dėl jo plovimo automatinėje plovykloje; techniniu požiūriu nėra pagrindo teigti, kad Automobilio kėbulo detalių pažeidimai susidarė jo plovimo metu 2019 m. gegužės 13 d. plovykloje, esančioje (duomenys neskelbtini). Teismas vertindamas šį rašytinį įrodymą daro išvadą, jog juo iš esmės nėra visiškai paneigta Automobilio apgadinimo galimybė plovykloje, kadangi tyrimas buvo atliktas remiantis Automobilio nuotraukomis, o ne apžiūrėjus pati Automobilį ir jo apgadinimus. Plovykla buvo apžiūrėta praėjus 1 metams ir 5 mėnesiams po įvykio, todėl joje galėjo įvykti tam tikri mechanizmų ir jų dalių pakeitimai. Išvadoje nėra detaliai aprašyta tyrimo eiga, nenurodyta ar buvo vertintos visų mechanizmų judėjimo trajektorijos naudojant atsakovo pasirinktą „VIP“ programą.
Ieškovo nurodytos aplinkybės apie tai, jog įvykio dieną daugiau nebuvo gavęs jokių skundų dėl plovyklos netinkamo darbo, teismo vertinimu nepaneigia Automobilio apgadinimo galimybės, nes kiti asmenys galėjo nesikreipti su skundais dėl įvairių priežasčių, o be to, priežastis nulėmusi Automobilio apgadinimą galėjo atsirasti ir išnykti tik Automobilio plovimo metu.
Teismas taip pat ir vertina atsakovo įrodinėjimo pareigos įgyvendinimo galimybes nagrinėjamu atveju. Pateikti tiesioginius įrodymus apie Automobilio apgadinimą plovimo metu atsakovas galėtų filmuodamas ar kitokiu būdu fiksuodamas vykstantį plovimo procesą, o tai padaryti jis negalėtų, nes turėjo būti Automobilio viduje, kuris judėjo konvejeriu, o be to, buvimas plovyklos viduje, kai juda šluostės ir kiti mechanizmai keltų grėsmę jo gyvybei ar sveikatai, t. y. atsakovas pats negalėtų surinkti tokius įrodymus.
Apibendrinęs šių visų teismo nustatytų aplinkybių, išvadų ir abejonių visumą teismas sprendžia, jog esant šalių neginčijamoms aplinkybėms, jog Automobilis po plovimo paslaugos suteikimo turėjo apgadinimų, ieškovui neįrodžius aplinkybės, jog Automobilis iki plovimo jau buvo apgadintas, visiškai nepaneigus galimybės apgadinti Automobilį plovimo metu, ieškovui praradus bylos nagrinėjimui reikšmingus įrodymus, teismas daro išvadą, jog byloje laikoma įrodyta aplinkybė, jog Automobilis 2019 m. gegužės 13 d., apie 18:11 val. buvo apgadintas ieškovui pagal Sutartį teikiant atsakovo Automobilio plovimo paslaugas plovykloje, esančioje (duomenys neskelbtini).
Sutarties 5.3 punkte ieškovas įsipareigojo neapgadinti atsakovo turto paslaugos teikimo metu, o apgadintus turtą dėl ieškovo kaltės, atlyginti padarytą žalą. Įvertinus anksčiau nustatytas aplinkybės darytina išvadą, jog ieškovas atliko neteisėtus veiksmus - paslaugų teikimo metu apgadino Automobilį (CK 6.246) ir tuo sukeldamas jam žalą (CPK 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnis).
Dėl patirtos žalos ir jos dydžio.
Anksčiau teismo nustatyta, jog Automobiliui buvo apgadintas galinis bamperis, galinis dešinės pusės sparnas ir galinės dešinės pusės durelės. Šioje byloje tarp šalių kilo ginčas kokio dydžio nuostolius patyrė atsakovas, t. y. ginčas kilo dėl dviejų iš trijų detalių remonto būdo ir kainos. Ieškovo įgalioto asmens 2019 m. gegužės 17 d. Transporto priemonės apžiūros protokole nurodoma, jog Automobilio galinis bamperis ir galinės dešinės durelės turi būti poliruojamos, o galinis dešinės pusės sparnas turi būti dažomas. Pagal ieškovo pateiktą sąmatą tokių darbų kaina yra 287,40 Eur.
Tarnyba priimdama Nutarimą rėmėsi atsakovo pateikta UAB „Rasmitas“ sąmata 561,92 Eur sumai.
Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog Automobilis buvo suremontuotas dažymo būdu ir pritaikius jam nuolaidą, viso už šiuos darbus sumokėjo 455,00 Eur. Šios sumos sumokėjimą pagrindžia byloje pateiktas 2020 m. kovo 6 d. UAB „Rasmitas“ čekis. Nors iš čekio nurodytos informacijos negalima tiksliai nustatyti už kokias paslaugas buvo sumokėta, teismas įvertinęs atsakovo paaiškinimus teismo posėdžio metu daro išvadą, jog atsakovas šalindamas ieškovo padarytus Automobilio apgadinimus patyrės 455,00 Eur nuostolius.
Teismo vertinimu, byloje pateikti įrodymai pagrindžia, jog automobilio kėbulo apgadinimai priklausomai nuo jo pobūdžio gali būti šalinami poliravimo ar dažymo būdu. Kiekvienu konkrečiu atveju kokį būdą būtina taikyti, priklauso nuo apgadinimo pobūdžio ir savininko pasirinkimo įvertinus kiekvieno remonto būdo privalumus ir trūkumus. Pasirinktas žalos pašalinimo būdas turi būti protingo dydžio ir ekonomiškas, bet tai nereiškia pačio pigiausio būdo panaudojimą. Byloje nėra pateikta įrodymų paneigiančių, jog atsakovo pasirinktas remonto būdas įvertinus nustatytus apgadinimus buvo aiškiai neprotingas ir neekonomiškas, todėl teismas vertindamas Automobiliui padarytos žalos dydį, laiko įrodyta suma, kuri realiai patirta atliekant remonto darbus t. y. 455,00 Eur.
Dėl ginčo iš esmės išsprendimo.
Anksčiau paminėti bylos ypatumai nulėmė tai, jog atsakovas reikalavimus dėl žalos atlyginimo pareiškė Tarnybai, kuri juos apskaičiavo ir Nutarimu įpareigojo atlyginti ieškovui pagal pateiktą sąmatą. Šioje byloje ieškinį pareiškė ieškovas, kuris pagal ginčo esmę laikytinas skolininku neigdamas savo atsakomybę, o atsakovu yra kreditorius, kuris šioje byloje iš esmės nėra pareiškęs ieškininio reikalavimo. Esant tokiai situacijai, kai Įstatymas įpareigoja teismą ginčą išspręsti iš esmės, teismas įvertinęs bylos nagrinėjimo ypatumus ir anksčiau nustatytas aplinkybes bei padarytas išvadas, daro išvadą, jog šalių ginčas išsprendžiamas iš ieškovo atsakovui priteisiant 455,00 Eur žalą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Teismas išnagrinėjęs bylą iš esmės nutarė iš ieškovo priteisti 455,00 Eur žalą. Dėl bylos nagrinėjimo ypatumų, atsakovas šioje byloje nebuvo pareiškęs ieškinio ir priešieškinio. Žalos dydį nustatė Tarnyba pagal atsakovo pateiktus įrodymus, todėl teismui šioje byloje išnagrinėjus bylą iš esmės ir nusprendus priteisti iš atsakovo 455,00 Eur žalą, paskirstant bylinėjimosi išlaidas laikytina, jog priimtas sprendimas atsakovo naudai. Dėl šių priežasčių ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteisimos, o atsakovas teismui nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 265, 268, 270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
Ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš ieškovo UAB „Švaros broliai“, j.a.k. 122538045, 455,00 Eur žalą atsakovo I. I., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Dariuš Lučinski