Civilinė byla Nr. e2-256-460/2022

                                                                                      (Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00120-2021-5)                                                       

                                                                                      Procesinio sprendimo kategorijos:                                                                      

                                                                                      3.4.5.12; 2.6.29.2; 2.6.8.9; 3.2.3.8 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

 LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 13 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė,

sekretoriaujant Zitai Mockuvienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Emilė“ atstovei advokatei I. K.,

atsakovės kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ atstovui advokatui E. S.,

trečiojo asmens bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės  ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ atstovui advokatui L. Š.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Emilė“ ieškinį atsakovei kredito unijai „Mėmelio taupomoji kasa“ dėl vykdomųjų įrašų dalinio panaikinimo, tretieji asmenys notaras G. B., bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Nekilnojamojo turto valdymas“. 

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Klaipėdos apygardos teisme 2021 m. gegužės 12 d. priimtas ieškovės ieškinys, vėliau jis patikslintas, juo prašoma: 1) pripažinti, kad KU „Mėmelio taupomoji kasa“ reikalavimas pagal 2013 m. sausio 23 d. Paskolos sutartį Nr. 13-0004 išieškoti iš UAB „Emilė“ 8 procentų dydžio metines sutartines palūkanas už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 19 d. yra nepagrįstas; pakeisti Klaipėdos miesto 2-ojo notarų biuro notaro G. B. 2016 m. kovo 31 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. GB-1730, panaikinant vykdomojo įrašo nuostatą, kad iš hipotekos skolininkės UAB „Emilė“ hipotekos kreditorės KU „Mėmelio taupomoji kasa“ naudai turi būti išieškotos 8 procentų dydžio metinės sutartinės palūkanos nuo 503 780,75 Eur sumos, skaičiuotinos nuo 2016 m. sausio 19 d. iki prievolės įvykdymo; 2) pripažinti, kad KU „Mėmelio taupomoji kasa“ reikalavimas pagal 2013 m. sausio 23 d. vekselį išieškoti iš UAB „Emilė“ didesnes kaip 5 003,71 Eur palūkanas yra nepagrįstas; pakeisti Klaipėdos miesto 2-ojo notarų biuro notaro G. B. 2016 m. kovo 31 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. GB-1733, sumažinant iš vekselio davėjos UAB „Emilė“ vekselio gavėjos KU „Mėmelio taupomoji kasa“ naudai išieškotinų palūkanų sumą nuo 12 290,98 Eur iki 5 003,71 Eur; 3) atsižvelgiant į tai, kad Klaipėdos miesto 2-ojo notarų biuro notaro G. B. 2016 m. kovo 31 d. išduoti vykdomieji įrašai Nr. GB-1730 ir Nr. GB-1733 yra įvykdyti, taikyti vykdomųjų įrašų įvykdymo atgręžimą – priteisti ieškovei UAB „Emilė“ iš atsakovės KU „Mėmelio taupomoji kasa“ 346 306,65 Eur. Ieškovė procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu dėl vykdomojo įrašo Nr. GB-1730 nurodė, jog Klaipėdos miesto 2-ojo notarų biuro notaro G. B. 2016 m. kovo 31 d. išduotame vykdomajame įraše Nr. GB-1730 nepagrįstai buvo nurodyta, jog iš bendrovės (ieškovės) unijai (atsakovei) turi būti išieškotos 8 procentų dydžio metinės sutartinės palūkanos nuo 872 902,58 Eur sumos, skaičiuotinos nuo 2016 m. sausio 19 d. iki prievolės įvykdymo. Ieškovė teigia, kad galiojantis teisinis reguliavimas po to, kai ji kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo, atsakovei nesuteikė teisės skaičiuoti ir reikalauti iš ieškovės išieškoti paskolos sutartyje nustatytų 8 procentų mokėjimo funkciją atliekančių metinių palūkanų. Ieškovės nuomone, unija (atsakovė), teikdama prašymą dėl vykdomojo įrašo išdavimo (Nr. GB-1733) dėl neapmokėto vekselio neturėjo teisės reikalauti išieškoti iš bendrovės (ieškovės) didesnę sumą, nei pagal vykdomąjį įrašą Nr. GB-1730.

2.       Atsakovė atsiliepime ir teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, jog Paskolos sutartis Nr. 13-0004 nebuvo nutraukta. Be to, ieškovė visiškai nepagrįstai teigia, kad galiojantis teisinis reguliavimas po to, kai ji kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo, atsakovei nesuteikė teisės skaičiuoti ir reikalauti iš ieškovės išieškoti Paskolos sutartyje nustatytų 8 procentų mokėjimo funkciją atliekančių metinių palūkanų. Tokią teisę atsakovei suteikė tiek Paskolos sutarties bendrosios dalies 15 p., tiek ir CK 6.872 str. 2 d. nuostatos, kuriose aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta, kad Paskolos sutartyje nustatytos palūkanos skaičiuojamos iki paskolos grąžinimo dienos. Ieškovės nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pateikti išaiškinimai šioje byloje negali būti taikomi ir jais negali būti vadovaujamasi. Atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį dėl reikalavimo skaičiuoti 8 procentų palūkanas.

3.       Trečiasis asmuo prašo ieškinį tenkinti. Nurodo, jog sutinka su ieškovės pateiktais argumentais. Jo nuomone, paskolos sutartis nėra nutraukta. Trečiajam asmeniui neaišku, kaip buvo išieškoma skolos suma, nuo kokios sumos buvo skaičiuojamos palūkanos, už kokį laikotarpį buvo skaičiuojami delspinigiai, kaip buvo vertinamas pajaus įnašas. Jo nuomone, atsakovės valdybos sprendimas nuskaičiuoti delspinigius lieka neaiškus.

Ieškinys atmestinas.

4.       Byloje kilo ginčas dėl 8 procentų palūkanų įtraukimo į vykdomąjį įrašą, ieškovė reikalauja: 1) pakeisti vykdomąjį įrašą, išduotą pagal Hipoteką dalyje dėl 8 procentų dydžio metinių palūkanų išieškojimo; 2) pakeisti vykdomąjį įrašą, išduotą pagal vekselį, sumažinant 12 290,98 Eur palūkanų sumą iki 5 003,71 Eur sumos; 3) taikyti vykdomųjų įrašų įvykdymo atgręžimą priteisiant iš ieškovei iš atsakovės 346 306,65 Eur sumą. Ieškovės nuomone, 8 procentų dydžio metinės palūkanos nutraukus Paskolos sutartį negali būti skaičiuojamos.

Faktinės aplinkybės

5.       Remiantis bylos duomenimis nustatyta:

5.1.                      Tarp ieškovės ir atsakovės 2013 m. sausio 23 d. buvo sudaryta Paskolos sutartis Nr. 13-00004 (toliau – Paskolos sutartis). Šios sutarties pagrindu ieškovei buvo suteikta 3 500 000 Lt (1 013 670,07 Eur) paskola, jos terminas iki 2018 m. sausio 25 d. (Paskolos sutarties 2.1 ir 2.2 p.). Už suteiktą paskolą ieškovė įsipareigojo mokėti 8 procentų dydžio metines palūkanas (Paskolos sutarties specialiosios dalies 2.6 p., bendrosios dalies 6.6 p.). Palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo pirmosios paskolos suteikimo dienos ir skaičiuojamos iki paskolos grąžinimo ieškovei dienos imtinai (Paskolos sutarties bendrosios dalies 15 p.). Už laiku negrąžintą paskolą ieškovė įsipareigojo mokėti 0,2 procentų dydžio delspinigius nuo nesumokėtos paskolos sumos už kiekvieną pradelstą mokėjimo dieną pagal Paskolos sutartį (Paskolos sutarties specialiosios dalies 2.10 p., bendrosios dalies 6.8 p.).

5.2.                      Paskolos sutartimi ieškovės prisiimtų įsipareigojimų įvykdymas ir išieškojimas užtikrintas: nekilnojamojo turto – negyvenamųjų patalpų, esančių adresu, (duomenys neskelbtini), – hipoteka (Paskolos sutarties specialiosios dalies 2.14 p.); Ieškovės 2013 m. sausio 23 d. paprastojo neprotestuotino vekselio (toliau – Vekselis) 3 500 000 Lt (1 013 670,07 Eur) sumai išdavimu (Paskolos sutarties specialiosios dalies 2.18 p.).

5.3.                      Paskolos sutarties sąlygos buvo iš dalies pakeistos ir papildytos 2013 m. balandžio 4 d. susitarimu Nr. 13/04/04-01 ir 2013-04-12 susitarimu Nr. 13/04/12-01. 2013-04-04 susitarimu buvo pakeista įkeisto nekilnojamojo turto sudėtis, be kitų nekilnojamojo turto objektų įkeistas ir negyvenamas pastatas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). 2013 m. balandžio 12 d. susitarimu – pakeistas Paskolos sutartyje nustatytas paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafikas.

5.4.                      Ieškovei Paskolos sutartimi su vėlesniais pakeitimais ir papildymais prisiimtus įsipareigojimus vykdant netinkamai, atsakovė 2016 m. sausio mėnesį iš pateiktų Paskolos užtikrinimo priemonių inicijavo priverstinį skolos pagal Paskolos sutartį išieškojimą.

5.5.                      Atsakovė 2016 m. sausio 19 d. prašymu dėl vykdomojo įrašo hipotekos kreditoriaus naudai atlikimo kreipėsi į Klaipėdos miesto 2-ąjį notarų biurą dėl vykdomojo įrašo išdavimo ir priverstinio 511 447,03 Eur paskolos, 5 003,41 Eur palūkanų, 2 662,87 delspinigių, 8 procentų dydžio sutartinių palūkanų ir 6 procentų dydžio įstatyminių palūkanų išieškojimo. Klaipėdos miesto 2-asis notarų biuras 2016 m. kovo 31 d. išdavė vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. 1730 (toliau – ir Vykdomasis įrašas, išduotas pagal hipoteką), pagal kurį nutarta išieškoti 511 447,03 Eur paskolos, 5 003,41 Eur palūkanų, 2 662,87 Eur delspinigių, 8 procentų dydžio sutartinių palūkanų ir 6 procentų dydžio įstatyminių palūkanų priverstinio išieškojimo bei su vykdomojo įrašo atlikimu susijusias išlaidas. Vykdomojo įrašo atlikimo išlaidos – 2 594,52 Eur, būtinosios vykdymo išlaidos – 399,97 Eur, iš viso – 2 994,49 Eur (atsiliepimo į patikslintą ieškinį priedas Nr. 1).

5.6.                      Atsakovė 2016 m. sausio 13 d. pranešimu Nr. 1 pateikusi Vekselį apmokėti ir išsiuntusi 2016 m. sausio 15 d. pranešimą Nr. 2 apie tai, kad Vekselis neapmokėtas įstatyme nustatytais terminais, nustatyta tvarka su 2016 m. kovo 25 d. ieškovės skolos patikslinimu 2016 m. kovo 25 d. datai ir 2016 m. kovo 31 d. prašymu dėl pinigų išieškojimo iš skolininko kreipėsi į Klaipėdos miesto 2-ąjį notarų biurą dėl vykdomojo įrašo pagal Vekselį išdavimo ir priverstinio 503 780,75 Eur paskolos, 12 290,98 Eur palūkanų ir 6 procentų dydžio įstatyminių palūkanų išieškojimo. Klaipėdos miesto 2-asis notarų biuras 2016 m. kovo 31 d. išdavė vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. 1733 (toliau – ir Vykdomasis įrašas, išduotas pagal Vekselį), pagal kurį nutarta išieškoti neapmokėtą vekselio sumą - 503 780,75 Eur su priskaičiuotomis palūkanomis – 12 290,98 Eur, 6 procentų dydžio palūkanas bei su vykdomojo įrašo atlikimu susijusias išlaidas.

5.7.                      Klaipėdos miesto 2-ojo notarų biuro išduoti abu vykdomieji dokumentai – Vykdomasis įrašas, išduotas pagal Vekselį, ir Vykdomasis įrašas, išduotas pagal hipoteką pateikti priverstiniam vykdymui antstolei N. Š.-S. 

5.8.                      Ieškovės duomenimis, antstolė N. Š.-S. iki patikslinto ieškinio pateikimo dienos Unijai yra išieškojusi 654 544,78 Eur sumą.

Dėl ieškinio reikalavimų (ne)pagrįstumo

6.       Ieškovė ieškinyje teigia, kad paskolos sutartis buvo nutraukta nuo įrašo išdavimo. Ieškovės nuomone, atsakovė (Kredito unija) nepagrįstai pagal vykdomąjį įrašą Nr. GB-1730 siekia išieškoti tiek 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas, tiek 8 procentų dydžio metines sutartines palūkanas. Ieškovė tikina, jog tokie reikalavimai prieštarauja teisės aktams bei kasacinio teismo praktikai. Ieškovė pažymi, kad unija (atsakovė), prašydama išduoti vykdomąjį įrašą pagal vekselį, negalėjo reikalauti išieškoti didesnę sumą nei pagal vykdomąjį įrašą, kuris buvo išduotas 2013 m. balandžio 4 d. sutartinės hipotekos pagrindu. Ieškovės įsitikinimu, turėtų būti taikomas atgręžimo institutas, nes iš ieškovės yra išieškota per didelė suma.

Dėl Vykdomojo įrašo, išduoto hipotekos pagrindu, dalinio panaikinimo

7.       Sprendžiant byloje esantį ginčą būtina atsižvelgti į notaro veiklos specifiką. Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1dalis). Tokie notaro veiklos ypatumai lemia, kad jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, savo funkcijas jis turi atlikti, tiksliai laikydamasis notaro veiklą ir teisinius santykius, su kuriais susijęs atliekamas notarinis veiksmas, reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, o jeigu notarinio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų – atsisakyti atlikti tokį veiksmą (Notariato įstatymo 40 straipsnio 1dalis). Kasacinio teismo pasisakyta, kad tokia notaro funkcijų samprata suponuoja išvadą, jog notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustatinėja ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2011). Taigi notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013).

8.       Notariato įstatymo 491 straipsnyje reglamentuojama vykdomųjų įrašų dėl priverstinio išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) ir pagal notarine forma patvirtintų sandorių, iš kurių atsiranda piniginės prievolės, kreditoriaus prašymu atlikimo. Notaras, gavęs hipotekos kreditoriaus prašymą išduoti vykdomąjį įrašą, turi patikrinti, ar hipotekos kreditoriaus prašyme nurodyti duomenys atitinka Hipotekos registro duomenis (CK 4.192 straipsnio 4 dalis).

9.       Aprašo 10 punkte nustatyta, kad notaras patikrina aprašo 7 punkte nustatytus duomenis, t. y. ar prašymą atlikti vykdomąjį įrašą pateikia asmuo, kuris yra kreditorius; ar kreditoriaus prašyme atlikti vykdomąjį įrašą nurodyti duomenys atitinka Hipotekos registre nurodytus duomenis; ar pasibaigęs hipoteka (įkeitimu) užtikrintos prievolės įvykdymo terminas. Pažymėtina, kad notaro pareiga yra patikrinti, kad negrąžinto kredito dydis neviršytų prievolės dydžio, nurodyto Hipotekos registre. Notaras nustatęs, kad prašyme yra visi Aprašo 6 punkte išvardyti duomenys, pateikti visi nurodyti dokumentai, duomenys atitinka Aprašo 7 punkto reikalavimus bei prieš tai išsiuntęs skolininkui ir įkaito davėjui Apraše nurodyto turinio pranešimą, atsižvelgdamas į kreditoriaus ir skolininko pateiktus duomenis, atlieka vykdomąjį įrašą arba motyvuotai atsisako jį atlikti (CK 4.192 straipsnio 4 dalis). Skolininko prieštaravimai dėl kreditoriaus nurodyto skolos dydžio ir (ar) teisinio pagrindo hipotekai (įkeitimui) patenkinti prieš terminą pagrįstumo, pranešimo su siūlymu sumokėti kreditoriui skolą neįteikimas, taip pat ieškinio padavimas nestabdo išieškojimo (notaro vykdomojo įrašo išdavimo) veiksmų (Aprašo 12 punktas; CK 4.1941 straipsnio 6 dalis). Remiantis teisiniu reglamentavimu, notaras netikrina (ir nevertina) jokių kitų duomenų atitikties ir neatsako už juos (Notariato įstatymo 491 straipsnio 2 dalis), nes įstatyme nustatyta, kad už prašyme nurodytų duomenų teisingumą atsako hipotekos kreditorius (CK 4.192 straipsnio 3, 4 dalys), o notaras šiame procese atlieka išimtinai formalų kreditoriaus prašyme pateiktų duomenų vertinimą (patikrą) dėl jų atitikties viešojo Hipotekos registro duomenims ir nesprendžia hipotekos šalių ginčų. Išimtinę kompetenciją spręsti hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo klausimą dėl kreditoriaus išieškotino skolinio įsipareigojimo dydžio ir apimties konkrečiu atveju turi tik teismas ir tik ginčo teisenos tvarka, esant skolininko reikalavimui, ginant jo pažeistas teises ir teisėtus interesus (CK 1.138 straipsnis).

10.       Teismo vertinimu, vienas iš kertinių šios civilinės bylos klausimų yra išsiaiškinti, ar Paskolos sutartis galioja, ar inicijuojant priverstinį išieškojimą buvo nutraukta. Ieškovės vertinimu, Paskolos sutartis yra nutraukta, kadangi atsakovė kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo. Atsakovės teigimu, sutartis nėra nutraukta.

11.       Šiai teisinei situacijai spręsti aktualu tai, jog ieškovė Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2017 m. lapkričio 29 d. inicijavo bylos nagrinėjimą ir pareiškė ieškinį atsakovei (šalys ir procesinės padėtys sutampa iš šioje, ir aptariamoje byloje) dėl Paskolos sutarties Nr. 13-00004 nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir įpareigojimo atnaujinti sutarties vykdymą. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 14 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-2331-1067/2018 (CPK 179 straipsnio 3 dalis) ieškovės UAB „Emilė“ atsakovei KU „Mėmelio taupomoji kasa“ pareikštas ieškinys buvo atmestas. Dera pažymėti, kad teismas, atmesdamas ieškovės ieškinį konstatavo, kad Paskolos sutartis nei ieškovės, nei atsakovės vienašališkai nebuvo nutraukta (sprendimo 5 lapas, paskutinė pastraipa). Nesutikdama su tokiu sprendimu ieškovė buvo pateikusi apeliacinį skundą, tačiau nuo jo atsisakė. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-169-265/2019 priimtas atsisakymas nuo ieškinio ir apeliacinio skundo; apeliacinis procesas pagal ieškovės UAB „Emilė“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. birželio 14 d. sprendimo nutrauktas; Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. birželio 14 d. sprendimas panaikintas ir civilinė byla Nr. 2-2331-1067/2018 nutraukta (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taigi, ieškovė, išnagrinėjus bylą dėl Paskolos sutarties (ne)nutraukimo iš esmės bei Klaipėdos apylinkės teismui 2018 m. birželio 14 d. priėmus ieškovei nepalankų sprendimą, ieškovė tolimesnio bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka atsisakė. Tai reiškia, kad nors byla dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir įpareigojimo atnaujinti sutarties vykdymą buvo nutraukta, tačiau ji iš esmės civilinio proceso tvarka buvo išnagrinėta teismine tvarka pirmosios instancijos teisme ir konstatuota, kad Paskolos sutartis nebuvo nutraukta.

12.       Kaip žinoma, sutarties nutraukimas atliekamas pagal tam tikras įstatymo leidėjo nustatytas procedūras (CK 6.217 straipsnis, kt.). Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta jokių duomenų apie sutarties nutraukimo inicijavimą, skirtą terminą sutarčiai įvykdyti, apie pasekmes (sutarties nutraukimą) neįvykdžius reikalavimų, nėra duomenų apie pačios Paskolos sutarties nutraukimą (CPK 12, 178 straipsniai). Pridėtina, kad atsakovės inicijuoti priverstinio išieškojimo veiksmai negali būti tapatinami su Paskolos sutarties nutraukimu. Atsižvelgęs į nurodytus argumentus teismas konstatuoja kad tarp KU „Mėmelio taupomoji kasa“ ir UAB „Emilė“ 2013 m., sausio 23 d. sudaryta paskolos sutartis Nr. 13-00004 atsakovei inicijuojant priverstinį skolos pagal Paskolos sutartį išieškojimą, nebuvo nutraukta, dėl to ieškovės argumentai bei pozicija dėl to, kad Paskolos sutartis nutraukta, atmestini kaip nepagrįsti.

13.       Kitas aspektas tas, kad ieškovė pareikštame patikslintame ieškinyje vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 ir savo reikalavimą iš esmės grindžia joje pateiktu išaiškinimu, pagal kurį nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, mokėjimo (pelno) palūkanos (šiuo atveju 8 procentų sutartinės metinės palūkanos) skolininkei pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos.

14.       Teismo vertinimu, ieškovės ieškinyje nurodomos kasacinės bylos Nr. e3K-7-75-823/2020 ir šios civilinės bylos savo faktinėmis aplinkybėmis ratio decidendi nesutampa, todėl nėra pagrindo besąlygiškai vadovautis minėtoje kasacinio teismo nutartyje pateiktais išaiškinimais. Dera pastebėti, kad pagal ieškovės ieškinį nagrinėjamos bylos situacija yra kitokia: 1) atsakovė, inicijuodama priverstinį skolos išieškojimą, nebuvo atlikusi Paskolos sutarties nutraukimo; 2) atsakovė reikalavo vykdyti sutartį natūra ir taikyti civilinę atsakomybę, kadangi ieškovė pažeidė piniginės prievolės įvykdymo terminus.

15.       Teismų praktikoje nurodoma, kad bandymas taikyti teisės taikymo taisykles, suformuluotas konkrečiose teismo bylose, neturinčiose esminio panašumo su byla, kurią nagrinėjant buvo suformuluotas tas teismo precedentas, reikštų tą patį, kaip taikyti teisės normą teisiniam santykiui, kurio ši norma nereglamentuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-90-915/2018, 39 punktas). Atkreiptinas dėmesys, jog teismų praktikos pasikeitimas turi ribotą retrospektyvų poveikį – dėl pasikeitusių teismų praktikos nuostatų negali būti atnaujinami procesai pasibaigusiose civilinėse bylose, tačiau pasikeitusios teismų praktikos nuostatos taikytinos bylose, kurių nagrinėjimas, įskaitant kasacinį procesą, tebevyksta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020. Teismų praktika. 2020, 53, p. 266-292.). Kaip matyti, teismų praktikos pasikeitimai susiję su ribotu retrospektyviu poveikiu tuo atveju, jeigu Paskolos sutartis ir būtų nutraukta.

16.       Teismo vertinimu, išnagrinėtos aplinkybės patvirtina, jog ieškovė visiškai nepagrįstai teigia, kad galiojantis teisinis reguliavimas po to, kai ji kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo, atsakovei nesuteikė teisės skaičiuoti ir reikalauti iš ieškovės išieškoti Paskolos sutartyje nustatytų 8 procentų mokėjimo funkciją atliekančių metinių palūkanų. Priešingai, tokią teisę atsakovei suteikė tiek Paskolos sutarties bendrosios dalies 15 punktas, tiek ir CK 6.872 straipsnio 2 dalis, kuriuose aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta, kad Paskolos sutartyje nustatytos palūkanos skaičiuojamos iki paskolos grąžinimo dienos.

17.       Taigi, atsakovė kreipdamasi į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo ir reikalaudama išieškoti 8 procentų dydžio mokėjimo palūkanas veikė pagal galiojantį reguliavimą bei susiformavusią praktiką.

18.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nuspręstina, kad reikalavimas panaikinti Vykdomąjį įrašą Nr. GB-1730, išduotą Hipotekos pagrindu, dalyje dėl 8 procentų dydžio mokėjimo palūkanų išieškojimo yra nepagrįstas, dėl to atmestinas.

Dėl Vykdomojo įrašo, išduoto Vekselio pagrindu, dalinio panaikinimo

19.       Ieškovė patikslintu ieškiniu, be kitko, reikalauja panaikinti Vykdomojo įrašo Nr. GB-1733, išduoto Vekselio pagrindu, dalį, prašydama šiame Vykdomajame įraše nurodytą išieškotiną 12 290,98 Eur palūkanų sumą sumažinti iki 5 003,71 Eur sumos. Ieškovės nuomone, 5 003,71 Eur palūkanų suma yra nurodyta Vykdomajame įraše Nr. GB-1730, išduotame Hipotekos pagrindu, todėl Vykdomajame įraše Nr. GB-1733, išduotame Vekselio pagrindu, didesnė suma negalėjo būti nurodyta.

20.       Jeigu kreditorius pradėjo nepagrįstą išieškojimą be pagrindo arba pareiškė nepagrįstą reikalavimą, skolininkas (įkaito davėjas) turi teisę ginčyti kreditoriaus veiksmų teisėtumą ieškinio teisenos tvarka (CK 4.1941 straipsnio 6 dalis). 

21.       Pabrėžtina, jog atsakovė teisingai pastebi, kad ji su prašymais dėl vykdomojo įrašo išdavimo pagal hipoteką ir vykdomojo įrašo išdavimo pagal vekselį kreipėsi skirtingu metu: prašymas dėl vykdomojo įrašo išdavimo pagal Vekselį pareikštas daugiau negu 2 mėnesiais vėliau negu prašymas dėl vykdomojo įrašo atlikimo pagal Hipoteką. Pritartina atsakovei, kad pagal Paskolos sutartį esant skaičiuojamoms 8 procentų dydžio metinėms palūkanoms vėliau notarui pateiktame prašyme išduoti vykdomąjį įrašą pagal Vekselį jame konkreti suma išreikšta ir nurodyta išieškoti palūkanų suma (12 290,98 Eur) yra didesnė, negu anksčiau pateiktame prašyme išduoti vykdomąjį įrašą pagal hipoteką nurodyta iki 2016 m. sausio 19 d. užfiksuota nesumokėta palūkanų suma (5 003,41 Eur). Taigi, teikiant prašymą išduoti vykdomąjį įrašą pagal hipoteką nesumokėtų mokėjimo palūkanų suma nurodyta 2016 m. sausio 19 d., tuo tarpu teikiant prašymą išduoti vykdomąjį įrašą pagal Vekselį nesumokėtų palūkanų pagal Paskolos sutartį suma patikslinta 2016 m. kovo 25 d. Dėl šių priežasčių vykdomajame įraše, išduotame pagal Vekselį, nurodoma išieškotina mokėjimo palūkanų yra 7 287,58 Eur didesnė negu Vykdomajame įraše, išduotame pagal Hipoteką. Iš atsakovės pridedamos skolinių įsipareigojimų pagal vykdomuosius įrašus dengimo lentelės su skaičiavimais (atsiliepimo į patikslintą ieškinį priedas Nr. 2) matyti, kad 7 287,58 Eur palūkanų suma priskaičiuota už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 20 d. iki 2016 m. kovo 25 d., t. y. už 66 dienas (2 lentelės eilutė). Dėl to galima pagrįstai teigti, kad atsakovė teisių pagal vekselį daugiau neįgijo – jos įgytos būtent pagal Paskolos sutartį bei joje nurodytų pasekmių, todėl išieškotina mokėjimo palūkanų suma 12 290,98 Eur Vykdomajame įraše, išduotame pagal Vekselį, nurodyta visiškai pagrįstai ir jos mažinti nėra jokio pagrindo.

22.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nuspręstina, kad reikalavimas Vykdomajame įraše, išduotame pagal Vekselį, nurodytą 12 290,98 Eur palūkanų sumą sumažinti iki Vykdomajame įraše, išduotame pagal Hipoteką, nurodytos 5 003,71 Eur palūkanų sumos yra nepagrįstas, dėl to atmestinas.

Dėl skundžiamų vykdomųjų įrašų vykdymo atgręžimo

23.       Ieškovė, manydama, kad iš jos negalėjo būti išieškomos Paskolos sutartyje nustatytos 8 procentų palūkanos bei teigdama, kad antstolės patvarkymuose nurodytos išieškotos sumos nesutampa su atsakovės duomenimis, kad kredito dengimo sumos ir datos yra neteisingos, su patikslintu ieškiniu pridėtų pateiktų skaičiavimų pagrindu reikalauja taikyti vykdomųjų įrašų vykdymo atgręžimą ir priteisti iš atsakovės ieškovei 346 306,65 Eur sumą. Ieškovė, reikalaudama priteisti 77 099,60 Eur sumą motyvuoja tuo, kad tokią sumą pagal ieškovės pateikiamus skaičiavimus sudaro priskaičiuotos 8 procentų dydžio mokėjimo palūkanos, o 269 207,05 Eur suma yra permokėta, kadangi pagal ieškovės paskaičiavimus, iš jos 269 207,05 Eur yra išieškota daugiau, negu turėjo būti. 

24.       Jeigu panaikinamas jau įvykdytas sprendimas ir iš naujo išnagrinėjus bylą priimamas sprendimas atmesti ieškinį arba priimama nutartis nutraukti bylą ar palikti ieškinį nenagrinėtą, atsakovui turi būti grąžinama visa tai, kas buvo pagal panaikintą sprendimą iš jo išieškota ieškovo naudai (sprendimo įvykdymo atgręžimas) (CPK 760 straipsnio 1 dalis).

25.       Kaip žinoma, Klaipėdos miesto 2-ojo notarų biuro išduoti abu vykdomieji dokumentai – Vykdomasis įrašas, išduotas pagal Vekselį, ir Vykdomasis įrašas, išduotas pagal hipoteką pateikti priverstiniam vykdymui antstolei N. Š.-S. 

26.       Teismas pirma pažymi, jog apylinkės teismas antstolio veiksmų procesinę kontrolę vykdo specialia tvarka vykdymo procese nagrinėdamas suinteresuotų asmenų skundus / pareiškimus dėl antstolio veiksmų, todėl skundai dėl antstolio veiksmų turi būti reiškiami vykdymo procese.

27.       Vadovaujantis CPK 510 straipsnio 2 dalimi, skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Jeigu antstolis patvarkymu atsisako patenkinti skundą, skundas kartu su vykdomąja byla persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.

28.       Esant tokiai situacijai, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo tokį ieškovės reikalavimą tenkinti iš esmės. Ieškovė turi teisę antstolio veiksmus dėl išieškotinos skolos dydžio skųsti įstatymų leidėjo nustatyta tvarka.

29.       Antra, kaip nurodyta anksčiau, Paskolos sutartyje nustatytos 8 procentų dydžio palūkanos iš ieškovės vykdomųjų dokumentų pagrindu išieškomos visiškai pagrįstai. Atsakovė turi teisę gauti mokėjimo palūkanas iki kol visa paskolos suma bus grąžinta.

30.       Teismas, išanalizavęs bylos duomenis, pritaria atsakovės pozicijai, jog ieškovės pateikti skaičiavimai patvirtina tai, kad ieškovė faktiškai visas išieškotas sumas pirmiausiai nukreipia paskolos dengimui.

31.       Reikšminga akcentuoti, kad nesumokėta paskolos suma vykdant išieškojimą yra dengiama ne kaip nurodo ieškovė. Tai aiškiai įtvirtina tiek Paskolos sutarties bendrosios dalies 18 punkte, tiek ir CK 6.54 straipsnyje, jame įtvirtinta įmokų eiliškumo paskirstymo tvarka. Paskolos sutarties bendrosios dalies 18 punktas nustato, kad įmokos, unijos gautos vykdant prievolę, pirmiausiai skiriamos atlyginti unijos turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimo. Antrąja eile įmokos skiriamos delspinigiams mokėti. Trečiąja eile įmokos skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą. Ketvirtąja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei vykdyti. CK 6.54 straipsnis įtvirtina tokią įmokų paskirstymo eiliškumo tvarką: „jeigu šalys nesusitarė kitaip, įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, pirmiausiai skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu. Antrąja eile įmokos skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą. Trečiąja eile įmokos skiriamos netesyboms mokėti. Ketvirtąja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti.

32.       Kadangi paskola (pagrindinė prievolė) dengiama paskutiniąja eile, akivaizdu yra tai, kad iš skolininko bendra išieškotina skolos suma susidaro ženkliai didesnė negu tuo atveju, jeigu išieškomomis sumomis pirmiausia būtų dengiama paskola. Pirmiausia dengiant paskolą, kaip tą daro ieškovė savo skaičiavimuose, tiek įstatymų nustatytų (6 procentai), tiek mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų (8 procentų) sumos susidaro ženkliai mažesnės negu turi būti, kadangi pirmiausia mažinant pagrindinės prievolės sumą procesinės ir sutartinės palūkanos yra apskaičiuojamos nuo mažesnės sumos, negu priklauso ir dėl to jų priskaičiuojama mažiau. Teismas sutinka, kad toks skaičiavimas yra iš esmės netikslus, neatspindi taikytino išieškotinų sumų dengimo eiliškumo. Skolininkas negali vienašališkai savo nuožiūra nusistatyti skolos dengimo eiliškumo. Teismo vertinimu, ieškovės skaičiavimai yra apskaičiuoti ne pagal įstatymų bei Paskolos sutarties nuostatų reikalavimus, skaičiavimų metodika nėra iki galo tinkama, dėl to ieškovės pateiktais skaičiavimais byloje vadovautis nėra teisinio pagrindo. 

33.       Ieškovė pareikštame patikslintame ieškinyje nurodo, kad antstolė yra išieškojusi ir savo patvarkymais atsakovei paskirsčiusi 918 515,62 Eur. Su tokia pozicija negalima sutikti. Vien jau iš antstolės 2021 m. spalio 12 d. į bylą pateikto buhalterinės programos „Kredis“ išrašo (laikotarpis nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2021 m spalio 31 d.), kuriame atsispindi ne tik atsakovės, bet ir kitų ieškovės kreditorių naudai išieškotos sumos matyti, kad bendra lėšų apyvarta iš viso sudaro 824 144,36 Eur. Matyti, kad antstolė tokio dydžio sumos, kokią nurodo ieškovė, nėra paskirsčiusi.

34.       Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodo, kad atsakovė į įsipareigojimų pagal vykdomuosius įrašus dengimo lentelę yra įtraukusi ne visą pajaus sumą. Teismas pritaria atsakovei, kad pajaus panaudojimo klausimas nėra bylos dėl vykdomųjų įrašų dalinio panaikinimo nagrinėjimo dalykas. Nagrinėjamoje byloje ginčo nagrinėjimo dalyką sudaro vykdomųjų įrašų dalinis (ne)pakeitimas dėl 8 procentų mokėjimo palūkanų skaičiavimo ir jų dengimo pagrįstumo.

35.       Kas dėl ieškovės nurodomo siurprizo apie tai, kad ieškovei nebuvo žinoma faktinė aplinkybė dėl atsakovės valdybos posėdžio protokolo bei jo turinio, detaliau nepasisakytina, tik paminėtina, kad šios aplinkybės buvo aptartos kitoje nurodytoje civilinėje byloje Nr. 2-2331-1067/2018 dėl Paskolos sutarties nutraukimo ir ieškovei jos žinomos.

36.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nuspręstina, kad reikalavimas dėl vykdymo atgręžimo yra nepagrįstas, dėl to atmestinas.

37.       Teismo vertinimu, šioje byloje apie pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus pasisakyta, kiti ieškovės ir atsakovės nurodomi teiginiai neturi teisinės reikšmės bylos išsprendimui.

Dėl bylos procesinės baigties

38.       Remdamasis pirmiau nurodytų argumentų visuma teismas nusprendžia, kad ieškovė neįrodė, kad jos ginama teisė buvo pažeista, todėl konstatuoja, kad ieškovės ieškinys nepagrįstas, todėl atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

39.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

40.       Atsižvelgiant į procesinę bylos baigtį, ieškovė bei trečiasis asmuo, palaikęs ieškinį, teisės į jų patirtų bylinėjimosi išlaidų kompensavimą, neįgijo.

41.       Atsakovė teismui pateikė įrodymus apie jos patirtas 5882,55 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad minėtos teisinės pagalbos išlaidos, jas vertinant kompleksiškai, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nustatyto maksimalaus dydžio, jos yra realiai patirtos, įrodytos, detalizuotos, todėl netenkinus ieškinio, atsakovei iš ieškovės priteistina 5882,55 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, CPK 98 straipsnio 1 dalis).

42.       Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartimi ieškovei UAB „Emilė“ atidėtas 1460 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas iki sprendimo (nutarties) priėmimo. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartimi ieškovei UAB „Emilė“ atidėtas 2112 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas iki sprendimo (nutarties) priėmimo. Atsižvelgiant į procesinę bylos baigtį, atidėtas iš viso 5882,55 Eur žyminis mokestis priteistinas valstybės biudžetui.

Teismas, vadovaudamasis CPK 268–270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Emilė“, juridinio asmens kodas 302629571, ieškinį atsakovei kredito unijai „Mėmelio taupomoji kasa“, juridinio asmens kodas 300087289, dėl vykdomųjų įrašų dalinio panaikinimo, tretieji asmenys notaras G. B., bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Nekilnojamojo turto valdymas“ atmesti.

Priteisti atsakovei kredito unijai „Mėmelio taupomoji kasa“ iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Emilė“ 5882,55 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės biudžetui iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Emilė“ 3572 Eur žyminio mokesčio. Priteista suma sumokama į pasirinką biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, lėšų gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja           Aušra Maškevičienė