Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.3

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. kovo 2 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos bankrutavusios ir likviduojamos dėl bankroto viešosios įstaigos „Azzara“ nemokumo administratoriaus mažosios bendrijos „Vilniaus nemokumo administratoriai“ skundą dėl 2021 m. sausio 28 d. kreditorių susirinkimo priimtų sprendimų 2-uoju ir 3-uoju darbotvarkės klausimais,

n u s t a t ė :

1.       Nemokumo administratorius 2021 m. vasario 11 d. pateikė teismui skundą, kurį tą pačią dieną patikslino, prašydamas panaikinti 2021 m. sausio 28 d. viešosios įstaiga „Azzara“ kreditorių susirinkimo sprendimą 2-uoju darbotvarkės klausimu: parduoti 7 dalis VšĮ „Vilnius 2035“, j. a. k. 304943923, rinkos vertė 7 Eur, kreditorei G. Š. už 7 Eur; panaikinti 2021 m. sausio 28 d. viešosios įstaiga „Azzara“ kreditorių susirinkimo sprendimą 3-uoju darbotvarkės klausimu: parduoti 500 dalių VšĮ „Jono Meko fondas“, j. a. k. 301536979, rinkos vertė 144,81 Eur, kreditorei G. Š. už 144,81 Eur; iš suinteresuotų asmenų (kreditorių) G. Š., J. N., E. S., UAB „BNA Grupė“ viešosios įstaigos „Azzara“ naudai solidariai priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Skunde nurodo, kad su šiais kreditorių susirinkimo sprendimais nesutinka, nes jais nenustatyta pradinė turto pardavimo kaina, turtas nurodomas parduoti konkrečiam asmeniui, taip pat nesivadovaujama didžiausios kainos principu. Tokį nesutikimą grindžia Lietuvos Respublikos juridinių asmenų įstatymo (toliau – JANĮ) 85 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad JANĮ 86 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog juridinio asmens pradinę turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas. Tačiau šiais kreditorių susirinkimo sprendimais pradinė turto pardavimo kaina nebuvo nustatyta, kas taip pat laikytina imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu.

3.       Nemokumo administratorius nurodo, kad Viešųjų įstaigų įstatymo nuostatos nedraudžia ir neriboja bankrutavusios įstaigos turimas dalininko teises parduoti turtą už didesnę kainą, nei dalininko įnašas.

4.       Kreditoriai UAB „BNA GRUPĖ“, G. Š., E. S. ir J. N. atsiliepime į skundą prašo atmesti nemokumo administratoriaus atskirąjį skundą bei netenkinti prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5.       Nurodo, kad JANĮ 86 str. 2 d. imperatyviai nustatyta, kad juridinio asmens turtas parduodamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka, išskyrus iš varžytinių parduodamą turtą. Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška, teismo įsikišimas pateisinamas tik išimtiniais atvejais. Kreditoriai turėjo teisę siūlyti tokį turto pardavimo būdą, kuris ir buvo patvirtintais kreditorių susirinkime nutarimais. VšĮ „Jono Meko fonas“ ir VšĮ „Vilnius 2035“ dalių rinkos vertes fiksavo pats nemokumo administratorius. Be to, nemokumo administratoriui buvo pateikti visi duomenys apie VšĮ „Jono Meko fondas“ ir VšĮ „Vilnius 2035“ turtinę situaciją. Šios dalys nėra likviduojamos VšĮ „Azzara“ turtas ir dalių pardavimo būdas niekaip nelemia didesnės naudos „Azzara“ kreditoriams.

Skundas netenkinamas

6.       Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 2 d. nutartimi viešajai įstaigai „Azzara“ iškėlė bankroto bylą. 2020 m. gruodžio 10 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi įstaiga pripažinta likviduojama dėl bankroto, nutartis įsiteisėjo 2020 m. gruodžio 22 d.

7.       Taip pat įstaigos bankroto byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad VšĮ „Azzara“ yra VšĮ „Vilnius 2035“ dalininkė įnašo vertė 7 Eur, taip pat yra VšĮ „Jono Meko fondas“ dalininkė, įnašo vertė – 144,81 Eur.

8.       Kreditoriai G. Š., J. N., E. S., UAB „BNA GRUPĖ“ 2021 m. sausio 12 d. nemokumo administratoriui pateikė prašymą dėl kreditorių susirinkimo. Prašyme nurodė, kad JANĮ 66 nustatyta, kad nemokumo administratorius parduoda juridinio asmens turtą ar perduoda jį kreditoriams, taip pat tenkina kreditorių reikalavimus. JANĮ 86 str. 1-2 d. nurodyta, kad juridinio asmens turtas gali būti parduodamas tik nuo teismo nutarties likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto įsiteisėjimo dienos. Juridinio asmens turtas parduodamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka. Nurodė, kad VšĮ „Azzara“ duomenimis turimos viešųjų įstaigų dalys: 7 dalys VšĮ „Vilnius 2035“, vertė 7 Eur ir 500 dalių VšĮ „Jono Meko fondas“, vertė 144,81 Eur, viso turimų dalių vertė 151,81 Eur. Prašyme vadovaujamasi Viešųjų įstaigų įstatymo 14 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią viešosios įstaigos perviršis (pelnas) negali būti skiriamas dalininkams, viešosios įstaigos organų nariams, darbuotojų premijoms, pagal 17 straipsnio 10 dalį, likviduojamos viešosios įstaigos kreditorių reikalavimai tenkinami įstatymų nustatyta tvarka. Patenkinus visus kreditorių reikalavimus, iš likusio viešosios įstaigos turto dalininkams grąžinamas turtas, kurio bendra vertė negali būti didesnė nei dalininkų kapitalas. Taigi, kreditorių teigimu, dalininkas bet kokiu atveju negali tikėtis gauti didesnės turto dalies nei buvo dalininko įnašas, todėl ir viešosios įstaigos turimų dalių rinkos vertė negali būti didesnė kaip dalininko įnašas.

9.       2021 m. sausio 14 d. buvo sušauktas viešosios įstaigos „Azzara“ kreditorių susirinkimas šiais darbotvarkės klausimais: 1) kreditorių susirinkimui pirmininkaujančio asmens rinkimai; 2) VšĮ „Vilnius 2035“ dalių pardavimas; 3) VšĮ „Jono Meko fondas“ dalių pardavimas; 4) sprendimo priėmimas dėl taikos sutarties Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1609-820/2021 sudarymo.

10.       JANĮ 55 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatyta nemokumo administratoriaus teisė skųsti kreditorių susirinkimo sprendimą nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui per įstatymo nustatytą terminą. Pagal JANĮ 55 straipsnio 4 dalį, teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo sprendimą, jeigu jis priimtas pažeidžiant JANĮ nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, taip pat jeigu kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus.

11.       Pagrindinės kreditorių susirinkimo teisės išvardintos JANĮ 44 straipsnyje, bei taip pat kitose įstatymo normose, dėl konkrečių bankroto proceso veiksmų bei procedūrų vykdymo. Kreditorių susirinkimas yra kompetentingas spręsti visus esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, įskaitant jo išskirtinei kompetencijai priskirtus klausimus, susijusius su bankrutavusiam juridiniam asmeniui priklausančio turto realizavimu.

12.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo, reikia patikrinti, ar buvo laikytasi įstatymo ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos, nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007; 2012 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2012). Kitas kreditorių susirinkimo nutarimo naikinimo pagrindas – turinio neteisėtumas, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei kreditorių ir (ar) pačios bankrutavusios įmonės interesų esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1438/2012).

13.       Remiantis JANĮ 49 straipsnio 4, 5 dalimis, kreditorių susirinkimas laikomas įvykusiu, jeigu yra kreditorių susirinkimo kvorumas. Kreditorių susirinkimo kvorumas yra, jeigu kreditorių susirinkime dalyvauja kreditoriai, įskaitant iš anksto balsavusius kreditorius, kurių reikalavimų sumos vertinė išraiška yra didesnė kaip pusė visų kreditorių bendros teismo patvirtintų reikalavimų sumos. Pagal JANĮ 51 straipsnio 1, 2 dalį kreditorių susirinkimo sprendimas laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo kreditoriai, kurių reikalavimų sumos vertinė išraiška yra didesnė kaip pusė visų kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių bendros teismo patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus. Kreditorių susirinkimo sprendimai yra privalomi visiems kreditoriams nuo jų priėmimo dienos.

14.       2021 m. sausio 28 d. įvyko viešosios įstaigos „Azzara“ kreditorių susirinkimas. Iš susirinkimo protokolo matyti, kad ginčijamu 2-uoju klausimu buvo sprendžiama dėl VšĮ „Vilnius 2035” dalių pardavimo, 3-uoju klausimu buvo sprendžiama dėl VšĮ „Jono Meko fondas” dalių pardavimo. 2-uoju klausimu nutarta parduoti 7 dalis VšĮ „Vilnius 2035“, j. a. k. 304943923, rinkos vertė 7 Eur, kreditorei G. Š. už 7 Eur. Už sprendimo projektą balsavo 21 057,41 Eur kreditorinių reikalavimų turinčių kreditorių, kas sudaro 54,64 proc., prieš balsavo 8 965,42 Eur kreditorinių reikalavimų turinčių kreditorių, kas sudaro 23,26 proc., susilaikiusių nuo balsavimo nebuvo. Šiuo klausimu taip pat nutarta nepatvirtinti 7 dalių VšĮ „Vilnius 2035“ pradinės pardavimo kainos už 7 Eur. Taip pat nutarta nepavesti administratoriui rinkti pasiūlymus ir parduoti turtą: 7 dalis VšĮ „Vilnius 2035“, didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui. Ginčijamu 3-uoju klausimu buvo svarstyta VšĮ „Jono Meko fondas“ dalių pardavimas. Nutarta parduoti 500 dalių VšĮ „Jono Meko fondas“, j. a. k. 301536979, rinkos vertė 144,81 Eur, kreditorei G. Š. už 144,81 Eur. Už sprendimo projektą balsavo 21 057,41 Eur kreditorinių reikalavimų turinčių kreditorių, kas sudaro 54,64 proc., prieš balsavo 8 965,42 Eur kreditorinių reikalavimų turinčių kreditorių, kas sudaro 23,26 proc., susilaikiusių nuo balsavimo nebuvo. Taip pat šiuo klausimu nutarta nepatvirtinti 500 dalių VšĮ „Jono Meko fondas“ pradinės pardavimo kainos 144,81 Eur. Taip pat nutarta nepavesti administratoriui rinkti pasiūlymus ir parduoti turtą: 500 dalių VšĮ „Jono Meko fondas“ didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui.

15.       Apibendrinant darytina išvada, kad 2021 m. sausio 28 d. kreditorių susirinkimo metu procedūrinių pažeidimų padaryta nebuvo, todėl toliau vertintinas priimtų sprendimų teisėtumas.

16.       JANĮ 86 straipsnyje įtvirtinta, kad juridinio asmens turtas parduodamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka, išskyrus iš varžytynių parduodamą turtą. Nemokumo administratorius siūlo kreditorių susirinkimui pradinę turto pardavimo kainą, kartu pateikdamas siūlomos turto pardavimo kainos pagrindimą. Juridinio asmens pradinę turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas. Juridinio asmens turtas parduodamas tik kreditorių susirinkimui pritarus turto, išskyrus parduodamą iš varžytynių turtą, pardavimui.

17.       Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas nevykdo bankroto administravimo procedūrų ir savo sprendimais paprastai negali išspręsti klausimų, kurie priskirtini kitų bankroto teisinių santykių dalyvių (kreditorių susirinkimo) kompetencijai. Kai kreditorių susirinkimas sprendžia ekonominio pobūdžio klausimus, teisminė tokių sprendimų kontrolė yra ribota. Teismas iš esmės negali kreditorių susirinkimui nurodyti konkretaus turto pardavimo būdo arba nustatyti pradinės turto pardavimo kainos. Tačiau nustatęs, kad kreditorių priimtas nutarimas pažeidžia imperatyviąsias teisės normas arba prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnis), teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą ir perduoti klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo, nurodydamas padarytus pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2017, kt.).

18.       Nemokumo administratoriaus teigimu, buvo pažeista JANĮ 86 straipsnio 4 dalis, kurioje numatyta, kad juridinio asmens pradinę turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas, tačiau šiais kreditorių susirinkimo sprendimais pradinė turto pardavimo kaina nebuvo nustatyta. Su tokiu teiginiu nėra pagrindo sutikti. Kaip minėta, juridinio asmens turtas parduodamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka, juridinio asmens pradinę turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas (JANĮ 86 straipsnio 2 dalis, 4 dalis). Būtent skundžiamais 2 ir 3 darbotvarkės klausimais kreditoriai ir nustatė turto pardavimo tvarką, taip pat patvirtino turto pardavimo kainą. Kreditorių susirinkimas nubalsavo, kad tiek VšĮ „Azzara” dalys, esančios VšĮ „Vilnius 2035”, tiek VšĮ „Jono Meko fondas” parduodamos kreditorei G. Š., nurodyta, už kokią kainą, taigi realizavo savo, kaip kreditorių susirinkimo, teises, įtvirtintas JANĮ 86 straipsnyje. Be to, nepritartina teiginiui, kad nebuvo nustatyta pradinė turto pardavimo kaina. Iš byloje esančių balsavimo biuletenių matyti, kad nemokumo administratorius siūlė patvirtinti tiek 7 dalių VšĮ „Vilnius 2035“, tiek patvirtinti 500 dalių VšĮ „Jono Meko fondas“ pardavimo kainas, tačiau kreditoriai nubalsavo nepritarti tokiam nemokumo administratoriaus pasiūlymui, taigi savo poziciją išreiškė. Be to, dar kartą atkreiptinas dėmesys, kad būtent kreditorių susirinkimas nustato turto pardavimo tvarką, jeigu toks turtas nėra parduodamas iš varžytynių, o šiuo atveju varžytynės nerengiamos (JANĮ 90 straipsnyje numatyta, kad iš varžytynių turi būti parduodamas likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens nekilnojamasis turtas bei kitas turtas, kurio pradinė pardavimo kaina ne mažesnė už 10 MMA dydį). Todėl kreditoriai pagrįstai nustatė konkrečią turto pardavimo tvarką bei patvirtino turto pardavimo kainą, kuria pageidauja minėtą turtą realizuoti.

19.       Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kreditorių susirinkimo 2 ir 3 klausimais taip pat buvo nutarta nepavesti administratoriui rinkti pasiūlymus ir parduoti turtą: 7 dalis VšĮ „Vilnius 2035“, didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui; 500 dalių VšĮ „Jono Meko fondas“ didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui. Šių kreditorių susirinkimo sprendimų nemokumo administratorius neskundė, taigi, net ir skundo tenkinimo atveju teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų.

20.       Reikalavimai likviduojamos dėl bankroto įmonės turto realizavimui įtvirtinti JANĮ 85 – 92 straipsniuose. JANĮ 85 straipsnyje nustatyti privalomi vadovautis juridinio asmens turto pardavimo principai: 1) rinkos kainos principu, reiškiančiu, kad turto pardavimo kaina turi būti nustatoma pagal analogiško turto pardavimo rinkoje kainas; 2) didžiausios kainos principu, reiškiančiu, kad turtą turi būti siekiama parduoti už didžiausią galimą kainą; 3) turto apyvartos greičio principu, reiškiančiu, kad turtas turi būti parduodamas taip, kad būtų užtikrintas kuo greitesnis jo grąžinimas į apyvartą ir vertės išsaugojimas. Pažymėtina, jog JANĮ 85 straipsnyje įtvirtinti turto pardavimo principai, kurie jau anksčiau buvo suformuluoti teismų praktikoje, nagrinėjant šalių ginčus dėl likviduojamos įmonės turto pardavimo pagal iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusio Įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) reglamentavimą. Kasacinio teismo praktikoje pažymimas ekonominio naudingumo aspektas bankroto procese, t. y. kad bankrutuojanti įmonė ir jos kreditoriai gautų didesnę ekonominę naudą ir didesne apimtimi tenkintų kreditorių reikalavimus, bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turtas turi būti parduodamas kuo didesne kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-684/2015). 

21.       Nemokumo administratorius nesutinka su kreditorių teiginiais, jog pagal Viešųjų įstaigų įstatymo 14 straipsnio 2 dalį, viešosios įstaigos perviršis (pelnas) negali būti skiriamas dalininkams, viešosios įstaigos organų nariams, darbuotojų premijoms, pagal 17 straipsnio 10 dalį, likviduojamos viešosios įstaigos kreditorių reikalavimai tenkinami įstatymų nustatyta tvarka. Patenkinus visus kreditorių reikalavimus, iš likusio viešosios įstaigos turto dalininkams grąžinamas turtas, kurio bendra vertė negali būti didesnė nei dalininkų kapitalas. Nemokumo administratorius nurodo, kad pastarosios nuostatos nedraudžia ir neriboja bankrutavusios įstaigos turimas dalininko teises parduoti turtą už didesnę kainą, nei dalininko įnašas. Nors ir galima pritarti teorinei galimybei, kurią nurodo nemokumo administratorius, tačiau pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad sprendžiant dėl turto pardavimo kreditorių susirinkimas paprastai atsižvelgia ir į kitus veiksnius, kaip realios galimybės parduoti turtą, potenciali turto realizavimo trukmė, atsiskaitymo gavimo galimybės ir kt., atskirais atvejais spartus turto realizavimas už mažesnę kainą gali būti naudingesnis kreditoriams, nei ilgos turto realizavimo procedūros, kurių sėkmė nėra garantuota ir kurios didina administravimo kaštus. Spartus turto realizavimas už mažesnę kainą ar ilgos turto realizavimo procedūros – visų šių klausimų sprendimas susijęs su ekonominio tikslingumo vertinimu, kuris priklauso kreditorių susirinkimo kompetencijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010).

22.       Teismo vertinimu, šiuo atveju ekonominis tikslingumas buvo įvertintas kreditorių daugumos. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kreditoriai detaliai išanalizavo tiek VšĮ „Vilnius 2035“ ir VšĮ „Jono Meko fondas“ dalių tikėtinas rinkos vertes. VšĮ „Vilnius 2035“ įsteigta formuojant 10 Eur dalininkų įnašą. VšĮ „Vilnius 2035“ realiai jokios veiklos nevykdo, jokio turto neturi, taip pat iš 2020 m. kovo 31 d. balanso nustatytas 7 808 Eur nuostolis, 2020 m. kovo 31 d. veiklos rezultatų ataskaitoje nurodyta, kad veiklos rezultatas yra -1 953 Eur. VSDFV yra areštavusi įstaigos sąskaitą. VšĮ „Jono Meko fondas“ dalių vertė 144,81 Eur. VšĮ „Jono Meko fondas“ sąskaitos taip pat yra areštuotos. Iš 2020 m. finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad įstaiga turi 16 963 Eur nuostolį, kreditoriai nurodo, kad įstaiga nevykdo veiklos, neturi jokio nekilnojamojo turo, įstaigos dalininkų įnašų vertė – 144,81 Eur. Iš šių aplinkybių konstatuotina, kad net ir nemokumo administratoriui ketinant parduoti turtą už didesnę kainą, nei dalininko įnašas, tokia teorinė galimybė sunkiai įmanoma, kadangi tiek VšĮ „Vilnius 2035“, tiek VšĮ „Jono Meko fondas“ veikia nuostolingai, todėl abejotina, kad atsirastų pirkėjas, pirksiantis dalis už didesnę kainą, nei dalininko įnašas, jokių įrodymų dėl to nemokumo administratorius nepateikė (CPK 178 straipsnis). Šiuo atveju teismas konstatuoja, kad kreditoriai pagrįstai įvertino realią galimybę parduoti turtą, tikėtiną realizavimo trukmę, naudą, taigi kreditorių susirinkime priimdami sprendimus vadovavosi JANĮ 85 straipsnyje įtvirtintais principais ir pagrįstai nusprendė parduoti 7 dalis VšĮ „Vilnius 2035“ kreditorei G. Š. už 7 Eur ir parduoti 500 dalių VšĮ „Jono Meko fondas“ kreditorei G. Š. už 144,81 Eur.

23.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nemokumo administratoriaus skundo tenkinti nėra pagrindo, todėl jis atmestinas kaip nepagrįstas. Netenkinus skundo, nemokumo administratorius neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 98 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, JANĮ 55 straipsniu,

n u t a r i a :

Nemokumo administratoriaus mažosios bendrijos „Vilniaus nemokumo administratoriai“ skundo netenkinti.

Priimtą nutartį išsiųsti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Finansų ministerijos.

Įpareigoti nemokumo administratorių per 3 dienas nuo nutarties kopijos gavimo informuoti kreditorius apie priimtą nutartį, pateikiant teismui tai patvirtinančius rašytinius įrodymus.

Nutartis skundžiama per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja                                         Margarita Stambrauskaitė