Civilinė byla Nr. e2A-397-450/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00388-2015-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.20

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 6 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Danguolės Martinavičienės ir Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios kooperatinės bendrovės kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Baltijos auditas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo ir pagal ieškovės bankrutavusios kooperatinės bendrovės kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios kooperatinės bendrovės kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos auditas“, Ergo Insurance SE, Lietuvoje veikiančiam per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, I. I. (I. I.), D. Č., E. P., R. P. (R. P.), J. R. ir J. B. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo bankrutavusi finansų maklerio įmonė uždaroji akcinė bendrovė „Baltic Stockholm Sparkassa“ (nuo 2016 m. balandžio 6 d. išregistruota iš juridinių asmenų registro).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Bankrutavusi kooperatinė bendrovė kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ (toliau – ir Unija), atstovaujama nemokumo administratorės J. K. (toliau – ir ieškovė), ieškiniu prašė: 1) pripažinti neteisinga (netinkama) 2010 m. rugpjūčio 25 d. rinkos vertės nustatymo ataskaita (toliau – ir Ataskaita) ieškovei sukeltą žalą draudžiamuoju įvykiu pagal atsakovių uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Baltijos auditas“ (toliau – ir Vertintoja) ir uždarosios akcinės draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ sudarytą 2012 m. liepos 19 d. turto ir verslo vertintojų profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartį; 2) priteisti 672 990,04 Eur žalos atlyginimą, šią sumą tarp atsakovų paskirstant tokia tvarka: a) 86 886,01 Eur priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Baltijos auditas“, Ergo Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą (toliau – ir Ergo Insurance SE, Draudikas), D. Č., E. P., I. I., R. P., J. B. ir J. R.; b) 58 6104,03 Eur priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Baltijos auditas“, D. Č., E. P., I. I., R. P., J. B. ir J. R.; 3) priteisti 6 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad ieškovė su trečiuoju asmeniu bankrutavusia finansų maklerio įmone UAB „Baltic Stokholm Sparkassa“ (toliau – Skolininkė) sudarė paskolos sutartį, kuria suteikė 2 380 000 Lt (689 295,64 Eur) paskolą (toliau – Paskolos sutartis). Skolininkė įkeitė žemės ūkio paskirties sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas). UAB „Baltijos auditas“ 2010 m. rugpjūčio 28 d. parengė turto vertinimo Ataskaitą. Skolininkės Žemės sklypo vertinimą 2010 m. rugsėjo 3 d. atliko ieškovės paskolų komiteto narė J. B.. Paskolos suteikimui 2010 m. rugsėjo 3 d. pritarė ieškovės paskolų komiteto nariai R. P. (komiteto pirmininkas), J. B. ir J. R. (buv. K.) balsuodami už paskolos suteikimą. 2010 m. rugsėjo 6 d. ieškovės valdybos posėdyje dalyvavo ir už paskolos suteikimą balsavo valdybos nariai I. I. ir E. P., valdybos narys D. Č. nedalyvavo, tačiau sprendimo neužprotestavo.

3.       2012 m. rugpjūčio 31 d. tarp ieškovės ir Skolininkės sudarytas susitarimas, kuriuo iki 2017 m. rugpjūčio 30 d. pratęstas paskolos grąžinimo terminas, numatant, kad visa paskolos suma (2 369 538,23 Lt (686 265,71 Eur)) ir palūkanos (948 334,64 Lt (274 656,70 Eur)), iš viso 3 317 872,87 Lt (960 922,40 Eur), bus sumokėta 2017 m. rugpjūčio 31 d. vienu mokėjimu. Šį sprendimą ieškovės valdyba priėmė 2012 m. rugpjūčio 30 d. posėdyje. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartimi Skolininkei iškelta bankroto byla. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartimi ieškovei iškelta bankroto byla. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. vasario 4 d. nutartimi patvirtino 2 637 003,93 Lt (763 729,13 Eur) ieškovės finansinį reikalavimą Skolininkės bankroto byloje.

4.       Ieškovės bankroto administratorei paaiškėjo, kad Ataskaitoje pervertinta įkeisto Žemės sklypo vertė. 2016 m. gegužės 16 d. teismo ekspertizės aktu nustatyta, kad Žemės sklypo rinkos vertė 2010 m. rugpjūčio 25 d. galėjo būti apie 41 000 Lt (11 874 Eur). Skolininkei sklypą perleidusi pardavėja UAB „Alvela“ šį Žemės sklypą 2010 m. rugpjūčio 19 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo už 16 000 Lt (4 633,92 Eur). Nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitoje Žemės sklypas 2010 m. rugpjūčio 25 d. įvertintas 54 000 Lt (15 639,48 Eur). Paskolų komitetas ir valdyba netinkamai įvertino Skolininkės patikimumą, finansines galimybes grąžinti paskolą, Skolininkės pajamų šaltinius ir paskolų grąžinimo būdus, Skolininkės turimą turtą, finansinę būklę, mokumą, pajamas ir kitą reikšmingą informaciją.

5.       Reikalavimas reiškiamas solidariai, kadangi žala atsirado dėl atskirų, viena nuo kitos priklausomų priežasčių sąveikos, t. y. valdybos ir paskolų komiteto nariams veikiant atskirai, tačiau kiekvieno jų neteisėtiems veiksmams esant būtinąja žalos atsiradimo priežastimi.

6.       Ataskaita yra reikšmingas dokumentas vertinant Skolininkės būklę, todėl Vertintoja, kuri netinkamai vykdė pareigas, prisidėjo prie žalos padarymo. Žemės sklypas įvertintas nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų bei ženkliai pervertintas, tai patvirtina 2016 m. gegužės 16 d. teismo ekspertizės aktas, 2014 m. sausio 29 d. Turto vertinimo priežiūros tarnybos išvada, pateikta Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (toliau – FNTT).

7.       Pagal 2012 m. lapkričio 19 d. draudimo liudijimą, Vertintoja apsidraudė civilinę atsakomybę draudimo sumai, kuri vienam draudžiamajam įvykiui lygi 300 000 Lt (86 886,01 Eur). Taikoma 500 Lt (144,81 Eur) besąlyginė išskaita. Nurodė, kad Draudikas 300 000 Lt (86 886,01 Eur) apimtyje atsako solidariai su Vertintoja.

II. Pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

8.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovės UAB „Baltijos auditas“ 201 897 Eur žalos atlyginimą ir 6 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o kitą ieškinio dalį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

9.       Teismas nustatė, kad Skolininkė, teikdama Unijai prašymą suteikti paskolą, pateikė ir rėmėsi UAB „Baltijos auditas“ parengta Ataskaita, kuria įvertintas paskolos lėšomis įsigyjamas ir paskolai užtikrinti įkeičiamas Žemės sklypas. Teismas konstatavo, kad Ataskaita parengta akivaizdžiai netinkamai, nes joje nepateiktas turto vertės nustatymo pagrindimas, palyginamieji objektai pasirinkti netinkamai, neaptarti turto vertinime taikyti koeficientai. Ataskaitoje nustatyta Žemės sklypo kaina yra 65 kartus didesnė už teismo ekspertės ir 49 kartus didesnė už valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro nustatytą Žemės sklypo kainą. Teismas pažymėjo, kad vertinimo neteisingumą patvirtina ir tai, jog šešios dienos iki atlikto vertinimo Žemės sklypas buvo parduotas už 165 kartus mažesnę kainą, nei nustatyta Ataskaitoje, vėliau Žemės sklypas buvo parduotas už 110 kartų mažesnę kainą, nei nurodyta Ataskaitoje. Teismas padarė išvadą, kad UAB „Baltijos auditas“ parengė teisės aktų reikalavimų neatitinkančią Ataskaitą ir tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – TVVPĮ) 22 straipsnio 2 dalies 10 punkto reikalavimus ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą rūpestingumo pareigą. Atsakovė žinojo, kad Ataskaita bus panaudota turto įkeitimui, todėl jos veiksmai prisidėjo prie žalos Unijai kilimo sąlygų sudarymo. Teismo vertinimu, Vertintoja, elgdamasi kaip apdairus asmuo, turėjo galimybę numatyti žalingų padarinių subjektui, kuris remsis jos parengta neteisinga turto vertinimo ataskaita, atsiradimą. Rizika, kad neteisingai parengta turto vertinimo ataskaita nebus kvestionuojama ją gavusių suinteresuotų asmenų, šie asmenys ją priims kaip teisingą ir ja remdamiesi priims atitinkamus sprendimus, tenka tokią ataskaitą parengusiam subjektui. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad egzistuoja teisinis priežastinis ryšys tarp UAB „Baltijos auditas“ neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtos žalos.

10.       Teismas nustatė, kad Ataskaita parengta galiojant Vertintojos ir Draudiko turto ir verslo vertintojų profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutarčiai Nr. 710-670-100226. Paskutinė draudimo sutartis Nr. 710-670-100270 galiojo nuo 2012 m. liepos 24 d. iki 2013 m. liepos 24 d. Draudimo polise pažymėta, kad draudimo sutartis sudaryta pagal Turto ir verslo vertintojų profesinės civilinės atsakomybės draudimo taisykles Nr. 042. Šių taisyklių 2.1 punkte nustatyta, kad draudžiamuoju įvykiu laikomas įvykis, dėl kurio nukentėjęs asmuo draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu pareiškia pretenziją. Teismas pažymėjo, kad ieškovės atstovas pretenziją dėl netinkamu turto vertinimu sukeltos žalos atlyginimo išsiuntė Vertintojai ir Draudikui 2014 m. gruodžio 22 d., o draudimo apsauga pagal paskutinę draudimo sutartį galiojo iki 2013 m. liepos 24 d. Kadangi ieškovės pretenzija buvo gauta praėjus pusantrų metų nuo draudimo apsaugos pabaigos, teismas padarė išvadą, kad įvykis neatitinka draudžiamojo įvykio požymių, todėl ieškinio reikalavimą Draudikui atmetė.

11.       Teismas konstatavo, kad Unijos paskolų komiteto nariai sprendimą dėl paskolos Skolininkei suteikimo priėmė aplaidžiai vykdydami pareigas, nes suteikiant paskolą nebuvo surinkta jokių duomenų, pagal kuriuos būtų buvę galima patvirtinti Skolininkės bendros būklės įvertinime padarytas išvadas ir pagrįsti paskolų komiteto nutarimą. Unijai nebuvo pateikta duomenų apie Skolininkės vadovą, kuris vadovavo tik 5 mėn., jo išsilavinimą, veiklą bei kitų finansinių įsipareigojimų vykdymą ir tinkamą ūkinės veiklos organizavimą. Skolininkės vadovas nenurodė jokio turimo turto, išskyrus abstrakčius teiginius apie vertybinius popierius, likučius kredito įstaigose, negautas pajamas už produkciją, tačiau niekas nesiaiškino, ar toks turtas realiai egzistuoja ir kokia jo vertė. Nebuvo surinkta duomenų, kokia veikla Skolininkė užsiima ir kokią produkciją gamina. Paskolos buvo prašoma žemės sklypui pirkti bei apyvartinėms lėšoms panaudoti. Nekilnojamojo turto pirkimas turėjo būti vertinamas kaip investicinis projektas, tačiau investicinio projekto nepareikalauta ir nesiaiškinta, kokiai veiklai finansų maklerio įmonei reikalingas žemės sklypas, nesurinkti jokie duomenys apie apyvartinių lėšų poreikį, visiškai nesidomėta Skolininkės veikla bei jos galimybėmis grąžinti paskolą. Paskolų komiteto nariai, neturėdami jokių duomenų apie Skolininkės veiklą ir finansinę padėtį, neturėjo kuo pagrįsti ir negalėjo daryti paskolų komiteto posėdžio protokole nurodytų išvadų, kad paskola bus grąžinama iš apyvartinių lėšų, o Skolininkės finansinis pajėgumas ir reputacija yra geri. Be to, teismo vertinimu, paskolų komiteto nariai, atidžiai atlikdami savo pareigas, turėjo pastebėti Ataskaitos trūkumus, nes jie buvo akivaizdūs. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad paskolų komiteto nariai, aplaidžiai vykdydami savo pareigas patikrinti ir įvertinti paskolos paraiškos pagrįstumą, galimybes grąžinti paskolą bei naudodami akivaizdžiai teisės aktų reikalavimų neatitinkančią Ataskaitą, pažeidė CK 6.246 straipsnio reikalavimus, o R. P., būdamas paskolų komiteto pirmininkas, – ir CK 2.87 straipsnio reikalavimus. Esant pernelyg didelei Skolininkės rizikai priėmus nepagrįstą sprendimą suteikti tokio dydžio paskolą, kurią susigrąžinti Unija neteko galimybės, Unija patyrė žalą ir taip pasireiškė paskolų komiteto narių neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos priežastinis ryšys.

12.       Teismas nusprendė, kad Unijos valdybos nariai I. I. ir E. P., veikdami kaip finansų srities profesionalai, nepaisydami akivaizdžiai didelio Skolininkės rizikingumo, neturėdami jokių pagrįstų įrodymų, jog Skolininkė bus pajėgi grąžinti paskolą ir ją grąžins, išdavė nepatikimam blogos finansinės būklės asmeniui paskolą ir ši nebuvo grąžinta. Valdybos veiksmai nesiaiškinant reikšmingų aplinkybių dėl Skolininkės galimybių grąžinti paskolą, naudojant akivaizdžiai netinkamas reikalavimo užtikrinimo priemones, nustatant mokėjimų grafiką tokiu būdu, kad paskolos iš viso nereikėtų grąžinti, išduodant paskolą nesumokėjus reikiamo dydžio pajaus, rodo, jog valdyba nesitikėjo, kad paskola bus grąžinta. Tokiu būdu valdyba atliko neteisėtus veiksmus, kurie lėmė žalos Unijai padarymą. Unijos valdybos nariai, suteikdami nuostolingą paskolą, pažeidė CK 2.87 straipsnyje nustatytas pareigas ir dėl to jiems kyla civilinė atsakomybė.

13.       Teismas padarė išvadą, kad bankroto administratorė apie ginčo sandorius sužinojo nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos. Nors byloje nėra duomenų, kada bankroto administratorei buvo pateikti Unijos dokumentai, tačiau, net ir vertinant, kad dokumentai perduoti nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dieną (2014 m. balandžio 7 d.), 2015 m. vasario 23 d. ieškinys atsakovėms UAB „Baltijos auditas“ ir „Ergo Insurance SE“ pateiktas nepraleidus CK 1.125 straipsnio 7 ir 8 dalyse nustatytų terminų ieškinio reikalavimams, kylantiems iš draudimo teisinių santykių ir žalos atlyginimo. Tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad ieškinys Unijos paskolų komiteto nariams ir valdybos nariams paduotas tik 2020 m. liepos 13 d., nors jau 2015 m. vasario 23 d. ieškinio pateikimo teismui metu paskolos santykių su Skolininke dokumentai bankroto administratorei buvo žinomi. Teismas konstatavo, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą reikšti reikalavimus Unijos paskolų komiteto nariams ir valdybos nariams ir nėra priežasčių šį terminą atnaujinti, todėl yra pagrindas ieškinio reikalavimus šiems atsakovams atmesti.

14.       Atsižvelgdamas į tai, kad Ataskaita buvo tik vienas iš veiksmų, kuriuos atliekant paskola buvo suteikta nemokiai Skolininkei, ir Vertintoja neturėjo sprendimo teisės dėl paskolos išdavimo, o Unijos darbuotojai padarė reikšmingus teisės aktų pažeidimus ir dėjo pastangas, jog Skolininkė neturėtų grąžinti paskolos, teismas sprendė, kad Vertintoja, vadovaujantis CK 6.253 straipsnio 1 dalimi, iš dalies atleistina nuo atsakomybės, nustatant, jog ji atsakinga už 30 proc. ieškovei padarytos žalos.

15.       Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės ir atsakovės UAB ,,Baltijos auditas“ apeliacinius skundus, 2020 m. gruodžio 10 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies ir ieškovei iš atsakovės UAB „Baltijos auditas“ priteistas žalos atlyginimas, metinės procesinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, panaikino ir šioje dalyje priėmė naują sprendimą – ieškovės ieškinio reikalavimus atsakovei UAB „Baltijos auditas“ atmetė, kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.

16.       Teisėjų kolegija nurodė, kad ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžia siejama su bankroto administratoriaus paskyrimo data, tačiau, pasikeitus bankroto administratorei, ieškinio senaties terminai nenutraukiami ir neskaičiuojami iš naujo, todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, jog ieškinio dėl žalos atlyginimo pareiškimo ieškovės valdybos ir paskolų komiteto nariams senaties terminas suėjo 2018 m. vasario 23 d., t. y. praėjus 3 metams nuo pirminio ieškinio pareiškimo (2015 m. vasario 23 d.), nepažeidė ieškinio senaties termino pradžios ir ieškinio senaties termino skaičiavimo taisyklių. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nenustatyta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Duomenų, kurie galėtų sudaryti pagrindą manyti, kad ieškovės atstovai dažnai keitėsi arba veikė prieš ieškovės interesus, byloje nėra, todėl teisėjų kolegija vertino, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad nėra pagrindo atnaujinti ieškovei ieškinio senaties terminą pareikšti reikalavimus Unijos valdybos ir paskolų komiteto nariams.

17.       Apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad UAB „Baltijos auditas“ parengta Ataskaita buvo neišsami, su esminiais trūkumais, joje nustatyta turto vertė akivaizdžiai neprotinga ir neatitiko realios turto vertės. Teisėjų kolegija pripažino, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog Ataskaita atlikta turto įkeitimo tikslu, yra teisinga, ir atmetė kaip nepagrįstus Vertintojos argumentus, kad nurodant vertinimo tikslą buvo padarytas rašymo apsirikimas. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija nusprendė, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovės UAB „Baltijos auditas“ neteisėtų veiksmų yra pagrįsta, nes Vertintoja, nustatydama Žemės sklypo vertę, aplaidžiai ir nerūpestingai atliko savo profesines pareigas. Tačiau kolegija atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta ir ieškovė neįrodinėjo, jog Vertintoja ir paskolų komiteto bei valdybos nariai veikė bendrai, turėdami ketinimą padaryti žalą.

18.       Teisėjų kolegija nurodė, kad iš pirmosios instancijos teismo byloje nustatytų aplinkybių galima daryti išvadą, jog Vertintojos parengta Ataskaita nebuvo būtinas dokumentas paskolai suteikti ir nesant šio klaidingo turto įvertinimo paskola vis tiek būtų buvusi suteikta, nes Unija nusprendė suteikti paskolą pažeisdama daugelį imperatyvų (Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo (toliau – KUĮ) 28 straipsnio 5 dalį, 48 straipsnį, 47 straipsnio 1 dalį; Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo (toliau – FĮĮ) 31 straipsnio 3 dalį), kurių kiekvienas buvo pakankamas pagrindas atsisakyti suteikti paskolą. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes, paskolai gauti pateiktų duomenų neišsamumą, Skolininkės finansinės padėties ir jos galimybių grąžinti paskolą atmestiną vertinimą, net nevertinant pateiktos Ataskaitos akivaizdu, jog paskolos paraiška turėjo būti atmesta iš karto arba pateikti duomenys tikslinami, nes atsakingiems darbuotojams turėjo kilti pagrįstų abejonių dėl Skolininkės (jos pateiktų duomenų) patikimumo ir teisingumo, todėl pati savaime neteisinga Ataskaita nėra ir negalėjo būti esmine aplinkybe, nulėmusia sprendimą suteikti Skolininkei paskolą, kurios ji negali grąžinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, Unijos paskolų komiteto ir valdybos narių neteisėtų veiksmų mastas leidžia teigti, kad atlikdami savo pareigas jie siekė ne patikrinti Skolininkės mokumo galimybes, objektyviai įvertinti suteikiamos paskolos rizikingumą, o tik bet kuriuo atveju pritarti paskolos suteikimui, ignoruodami aplinkybes (tarp jų ir Ataskaitos nepagrįstumą), akivaizdžiai neleidžiančias suteikti Skolininkei prašomo dydžio paskolos. Tokiais veiksmais Unijos valdybos ir paskolų komiteto nariai sąmoningai pažeidė teisės aktų reikalavimus.

19.       Teisėjų kolegija nurodė, kad Unijos paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos nuostatos leidžia teigti, kad ginčo Ataskaita buvo tik vienas iš nebūtinų dokumentų, vertintinų sprendžiant dėl paskolos Skolininkei suteikimo, o Unijos paskolų komiteto nariai ir paskolų vadybininkai turėjo pareigą patys įvertinti įkeičiamo turto vertę arba savarankiškai pasitelkti profesionalus įkeičiamo turto vertei nustatyti. Aplinkybė, kad pagal įstatymą Vertintoja atsako tik užsakovui, turėjo būti žinoma Unijos paskolų komiteto ir valdybos nariams, todėl jie privalėjo ypač kritiškai įvertinti Skolininkės užsakymu parengtos Ataskaitos patikimumą, tuo labiau kad Ataskaitoje nustatyta nepagrįstai didelė Žemės sklypo rinkos vertė buvo akivaizdi. Teisėjų kolegija taip pat atkreipė dėmesį, kad Žemės sklypo įkeitimas nebuvo vienintelė prievolių užtikrinimo priemonė, t. y. paskola dar buvo užtikrinta laidavimu, tačiau ir pastarosios užtikrinimo priemonės įvertinimas atliktas formaliai, iš esmės nesiekiant užtikrinti paskolos grąžinimo, kadangi laidavimo terminas baigėsi iki Skolininkės pareigos grąžinti paskolą atsiradimo. Nors įkeičiamo turto įvertinimas ir buvo būtina paskolos suteikimo Skolininkei sąlyga, kadangi Skolininkei negalėjo būti suteikta didesnė nei 90 proc. įkeičiamo turto vertės paskola, tačiau ieškovės valdymo organai galėjo ir turėjo patys nuspręsti dėl įkeičiamo turto vertės arba savarankiškai pasitelkti profesionalus vertinimui parengti, o ne remtis Skolininkės teikiama Ataskaita. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas nepripažino Vertintojos neteisėtų veiksmų kaip būtinosios žalos atsiradimo sąlygos. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės patirta žala yra pernelyg nutolusi nuo UAB „Baltijos auditas“ neteisėtų veiksmų parengiant akivaizdžiai klaidingą Ataskaitą, nes būtent ieškovės paskolų komiteto ir valdybos narių veiksmai nulėmė tai, kad Skolininkei buvo išduota paskola, kurios negrąžinus ieškovė patyrė žalą, ir net be turto Vertintojos neteisėtų veiksmų žala vis tiek būtų buvusi patirta, nes paskola būtų buvusi išduota bet kuriuo atveju.

20.       Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino atsakovę UAB „Baltijos auditas“ atsakinga už ieškovei kilusią žalą, nes šiuo atveju nėra vienos iš būtinų sąlygų Vertintojos civilinei atsakomybei kilti – priežastinio ryšio. Kadangi byloje nenustatytas pagrindas atsakovei UAB „Baltijos auditas“ atsakyti pagal ieškovės ieškinį, teisėjų kolegija pažymėjo, kad nėra pagrindo spręsti ir dėl Draudiko atsakomybės.

21.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal Unijos kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje, 2021 m. lapkričio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-1075/2021 nutarė panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutarties dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo iš atsakovės UAB „Baltijos auditas“, ir perduoti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui.

22.       Kasacinis teismas nurodė, kad turi būti nustatytas faktinis ir teisinis priežastinis kiekvienos priežasties ir kilusių padarinių ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-1075/2020, 32 punktas).

23.       Kasacinio teismo praktikoje faktiniam priežastiniam ryšiui nustatyti taikomas conditio sine qua non testas, t. y. nustatoma, ar žala būtų atsiradusi, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Šis testas taikomas ir objektyviojo bendrininkavimo atvejui. Objektyviojo bendrininkavimo atveju kiekvieno iš asmenų veiksmai atskirai, taip pat visi kartu būtini žalai atsirasti. Todėl tokiais atvejais, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, atsakomybė vienam iš asmenų gali būti netaikoma, jeigu nebus nustatytas faktinis priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-1075/2020, 33 punktas).

24.       Kasacinio teismo teisėjų kolegija padarė išvadą, kad Skolininkei išduotos paskolos atveju turėjo būti taikoma užtikrinimo priemonė. Šiuo atveju buvo pasirinkta Žemės sklypo hipoteka ir Unija turėjo pareigą įsitikinti, kad iš įkeičiamo Žemės sklypo ateityje galės būti tenkinamas Unijos reikalavimas. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad įkeičiamo turto įvertinimas buvo būtina sąlyga suteikti paskolą Skolininkei, kadangi Skolininkei negalėjo būti suteikta didesnė nei 90 proc. įkeičiamo turto vertės paskola. Siekiant, kad paskolos užtikrinimo priemonė – turto įkeitimas – įvykdytų savo funkciją, buvo svarbu nustatyti teisingą turto vertę. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nusprendė, kad turto vertinimas buvo būtina sprendimo dėl paskolos suteikimo priėmimo sąlyga. Tuo labiau reikšmingas yra profesionalaus turto vertintojo atliktas turto vertinimas. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, Unijos paskolos komiteto narių ir valdybos narių pareigų netinkamas vykdymas neeliminuoja profesionalaus turto vertintojo atlikto vertinimo reikšmės paskolos suteikimo procese, t. y. nepaneigia to, kad Vertintoja savo veiksmais (neteisingos turto vertinimo ataskaitos parengimu) prisidėjo prie žalos ieškovei kilimo sąlygų sudarymo, sukurdama tam prielaidas.

25.       Tai reiškia, kad Vertintojos Ataskaita iš principo sudarė sąlygas paskolų komiteto ir valdybos nariams grįsti savo sprendimų teisėtumą suteikiant Skolininkei jos prašomo dydžio paskolą. Neturėdami Ataskaitos, paskolų komiteto ir valdybos nariai nebūtų turėję jokio pagrindo laikyti, kad Žemės sklypo rinkos vertė yra 2 647 000 Lt (766 624,18 Eur), ir priimti sprendimą dėl didesnės paskolos Skolininkei suteikimo. Teisėjų kolegija sutiko su kasacinio skundo argumentu, jog, neturėdamas turto vertę bent formaliai pagrindžiančios turto vertinimo ataskaitos, ieškovė neturėtų teisės ir negalėtų išduoti tokio dydžio paskolos, kokia buvo išduota šio ginčo atveju. Be to, vien ta aplinkybė, kad Unijos paskolų komiteto ir valdybos nariai tinkamai neįvertino Ataskaitos turinio, nepastebėjo jos trūkumų, nesudaro pagrindo teigti, jog jie šia Ataskaita apskritai nesivadovavo. Byloje nėra ir jokių duomenų, leidžiančių teigti, kad tuo atveju, jei Vertintoja Žemės sklypą būtų įvertinusi realia rinkos kaina, Unija Skolininkei vis tiek būtų išdavusi net 689 295,64 Eur paskolą. Be to, kaip teisingai kasaciniu skundu nurodo ieškovė, neteisinga Ataskaita leidžia nuslėpti kitus padarytus pažeidimus. Jeigu paskola būtų buvusi išduota nesant Ataskaitos, pažeidimai išduodant paskolą būtų buvę akivaizdūs ir negalėtų būti nuslėpti.

26.       Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad žalą lėmė ne tik tai, jog Skolininkė dėl savo prastos finansinės padėties, kurios tinkamai neįvertino atsakingi Unijos asmenys, negalėjo grąžinti paskolos, bet ir tai, kad grąžintinos sumos Unija negalėjo išsiieškoti iš įkeisto turto, nes jo vertė neatitiko Vertintojos parengtoje Ataskaitoje nurodyto dydžio. Šiuo atveju dėl neteisingai atlikto Žemės sklypo vertinimo paskolos užtikrinimo priemonė neįvykdė jai skirtos funkcijos. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Vertintoja savo veiksmais (neteisingos turto vertinimo ataskaitos parengimu) prisidėjo prie žalos ieškovei kilimo sąlygų sudarymo, sukurdama tam prielaidas, todėl Vertintojos neteisėtus veiksmus su žalingais padariniais siejo pakankamas priežastinis ryšys.

27.       Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog neegzistuoja faktinis priežastinis ryšys tarp Vertintojos neteisėtų veiksmų ir žalingų padarinių. Apeliacinės instancijos teismas priežastinį ryšį tarp Vertintojos neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtos žalos netinkamai įvertino kaip pernelyg nutolusį ir dėl to nekvalifikuotiną kaip vieną iš būtinųjų civilinės atsakomybės šiai atsakovei taikymo sąlygų. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiai išvadai nagrinėjamoje byloje nėra teisinio pagrindo.

28.       Kasacinis teismas pažymėjo, kad nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą. Atsakovė UAB „Baltijos auditas“, būdama turto vertinimo srities profesionalė, turėjo suprasti, kad jos parengta neteisinga turto vertinimo ataskaita sukels teisines pasekmes, t. y. bus panaudota kaip Žemės sklypo rinkos vertę pagrindžiantis dokumentas, ir, elgdamasi kaip protingas ir apdairus asmuo, įvertindama Žemės sklypą, turėjo numatyti žalingų padarinių subjektui, kuris remsis jos parengta neteisinga turto vertinimo ataskaita, atsiradimą. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, rizika, kad neteisingai parengta turto vertinimo ataskaita nebus kvestionuojama ją gavusių suinteresuotų asmenų, šie asmenys ją priims kaip teisingą ir ja remdamiesi priims atitinkamus sprendimus, tenka tokią ataskaitą parengusiam subjektui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-916/2019, 76 punktas; 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-53-611/2020, 70 punktas).

29.       Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nėra svarbu, kokiu tikslu Ataskaita buvo rengiama, nes turto vertintojas turi pareigą pateikti teisingą išvadą dėl vertinamo turto vertės nepriklausomai nuo turto vertinimo atlikimo pagrindo. Turto vertė nustatoma objektyviai vadovaujantis rinkos ekonomikos logika. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nepriklausomai nuo užsakovo pageidavimų, turto vertintojas turi elgtis profesionaliai ir nustatyti teisingą turto vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-34-684/2021, 36 punktas), o šiuo atveju šią savo pareigą Vertintoja įvykdė netinkamai.

30.       Konstatavusi, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl Vertintojos civilinės atsakomybės sąlygų, netinkamai aiškino ir taikė CK 6.247 straipsnio nuostatas, teisėjų kolegija nusprendė, jog yra pagrindas daryti išvadą, kad teismas nepagrįstai nenustatė vienos iš Vertintojos civilinės atsakomybės sąlygų – priežastinio ryšio – ir nepagrįstai nusprendė, jog civilinė atsakomybė Vertintojai netaikytina. Dėl nurodytos priežasties apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria atmesti ieškinio reikalavimai dėl žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės UAB „Baltijos auditas“, panaikino ir šią bylos dalį perdavė apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. 

                              III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

31.       Ieškovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo dalį, kurioje ieškovės ieškinio reikalavimai atmesti, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – tenkinti visus ieškovės reikalavimus. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

31.1.                      Vertintoja buvo apdraudusi civilinę atsakomybę pas Draudiką jau įsigaliojus Lietuvos banko (toliau – LB) Taisyklėms, todėl LB Taisyklėms prieštaraujančios Taisyklių Nr. 042 sąlygos negali būti taikomos. Draudžiamasis įvykis turėtų būti suprantamas ir aiškinamas taip, kaip jis yra apibrėžtas LB Taisyklių 7.2 papunktyje. Kadangi ieškovė Draudikui pretenziją dėl UAB „Baltijos auditas“ netinkamu (neteisingu) turto vertinimu sukeltos žalos atlyginimo pateikė 2014 m. gruodžio 22 d., o Draudikas šią pretenziją gavo 2014 m. gruodžio 31 d., ieškovė, remiantis Taisyklių 7.2 papunkčiu, yra nepraleidusi termino pretenzijai pateikti, o dėl netinkamo (neteisingo) turto įvertinimo ieškovės patirta žala atitinka draudžiamojo įvykio sąlygas.

31.2.                      Teismas pernelyg formaliai vertino ieškinio senaties taikymo klausimą. Unijos bankroto administratorė paskirta 2018 m. rugpjūčio 21 d. ir neturėjo galimybių pareikšti reikalavimų iki sprendime nurodytos ieškinio senaties termino dienos (2018 m. vasario 23 d.). Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-345-781/2018 atstatydino UAB „Verslo konsultantai“ iš ieškovės bankroto administratorės pareigų ir bankroto administratore paskyrė J. K.. Ši faktinė aplinkybė susiklostė jau po sprendime įvardintos ieškinio senaties termino paskutinės dienos. Bankroto administratorė UAB „Verslo konsultantai“ netinkamai vykdė savo pareigas administruojant ieškovę. Naujoji ieškovės bankroto administratorė apie ieškovės sudarytus sandorius sužinojo ne anksčiau kaip paskyrimo dieną, t. y. 2018 m. rugpjūčio 21 d. Būtent nuo šios dienos turėtų būti skaičiuojamas senaties terminas ieškovės administratorės reiškiamiems reikalavimams.

31.3.                      Ieškovė rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-352-236/2018, tačiau teismas nenurodė argumentų, kodėl ši praktika netaikytina. Byloje susiklosčiusi situacija yra iš esmės analogiška kaip ir nurodytoje nutartyje, tačiau priimtas sprendimas ta dalimi, kuria taikytas ieškinio senaties terminas, yra priešingas.

31.4.                      Bylos atveju ieškinio tikslinimo poreikis nustatytas bylą nagrinėjusio Lietuvos apeliacinio teismo. Šią bylą nagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas grąžinęs bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui įvertino, kad kasacinio teismo praktikoje kvalifikuota ir detalizuota priežastinio ryšio samprata, pagal kurią turto vertintojo neteisėti veiksmai, kai jie nėra vienintelė ar pagrindinė žalos atsiradimo priežastis, nėra laikomi pernelyg nutolusiais nuo atsiradusių žalingų padarinių. Tai lemia, jog Lietuvos apeliacinis teismas iš esmės įpareigojo vertinti buvusių Unijos narių atsakomybės klausimą.

31.5.                      Sprendime nepateikti argumentai, kaip nustatytas UAB „Baltijos auditas“ atlygintinos žalos dalis. Sprendime apsiribojama konstatavimu, kad UAB „Baltijos auditas“ atsakinga už 30 proc. ieškovui padarytos žalos dydį.

31.6.                      Byloje nukentėję asmenys yra ne ieškovės paskolų komiteto ir valdybos nariai, o ieškovės kreditoriai, kurie patyrė byloje prašomą priteisti žalą.

31.7.                      Ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo pareikštas atsakovams solidariai, teismas neturėjo pagrindo bendrais veiksmais padarytos žalos dalinti ar mažinti atskirų atsakovų atsakomybę. Nustačius, kad turto vertintoja aplaidžiai ir nerūpestingai vykdė savo profesinę pareigą parengti teisingą turto vertinimo ataskaitą, o kredito įstaigos valdymo organai atliko kitus neteisėtus veiksmus, konstatuotinas objektyvusis bendrininkavimas. Netaikius ieškinio senaties termino turėtų būti pripažįstamas objektyvusis bendrininkavimas ir taikoma solidarioji atsakovų atsakomybė. Šios atsakomybės dalinti nėra pagrindo net ir tuo atveju, kai dalis atsakovų yra atleidžiami nuo atsakomybės dėl taikyto senaties termino. Sprendime, nustačius, kad žalą Unijai sukėlė visų atsakovų veiksmai, teismas nusprendė žalos atlyginimo prievolę padalinti proporcingai – šioje dalyje sprendimas prieštarauja kasacinio teismo praktikai, suformuotai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartimi Nr. e3K-3-320-916/2019. Vertintojo rizika ir su tuo susijusi pareiga atlyginti sukeltą žalą, yra nedali.

32.       Atsakovė UAB „Baltijos auditas“ pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriame prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

32.1.                      Ieškovė reikšdama reikalavimus dėl žalos atlyginimo iš atsakovų solidariai, remiasi netinkama kasacinio teismo praktika. Ieškovės cituojamose bylose (Nr. e3K-3-53-611/2020; Nr. e3K-3-320-916/2019; Nr. e3K-3-224-701/2019), žemės sklypų vertinimai atlikti įkeitimo tikslais, todėl turto vertintojams pripažinta solidarioji atsakomybė kartu su nukentėjusių kredito unijų paskolų komitetų ir valdybų nariais. Šioje byloje turtas nebuvo vertintas įkeitimo tikslu. Šiai bylai taikytina praktika suformuota byloje Nr. e3K-3-92-687/2019, kurioje kredito unijos ieškinys pareikštas turto vertintojai atmestas tuo pagrindu, kad vertinimas atliktas ne įkeitimo tikslu.

32.2.                      TVVPĮ 13 straipsnis numato, kad turtą vertinanti įmonė atlygina žalą vertinimo užsakovui, kuriuo ieškovė niekada nebuvo. Todėl ieškovė negali reikalauti žalos atlyginimo TVVPĮ 13 straipsnio pagrindu.

33.       Atsakovas ERGO Insurance SE Lietuvos filialas atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinio skundo dalį, kuria yra reiškiami reikalavimai ERGO Insurance SE Lietuvos filialui, atmesti ir 2020 m. rugpjūčio 19 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo atžvilgiu, palikti nepakeistą. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

33.1.                      Nei viename teisės akte nebuvo ir nėra numatyta, kad įstatymų leidėjo atitinkamos draudimo rūšies privalomojo draudimo nustatymas panaikina minėtos draudimo rūšies savanoriškojo draudimo sutarties sudarymo galimybę. LB Taisyklių įsigaliojimo dieną galiojusios TVVPĮ 17 straipsnio 1 dalis nustatė turto arba verslo vertinimo įmonei ir nepriklausomam turto arba verslo vertintojui pareigą drausti savo civilinę atsakomybę civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, tačiau draudikams pareigos sudaryti tokią draudimo sutartį nebuvo.

33.2.                      Draudikas niekuomet nevykdė ir šiuo metu nevykdo turto ir vertintojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo veiklos. UAB „Baltijos auditas“, pasibaigus savanoriškojo draudimo sutarčiai su Draudiku, pradėjo draustis UAB „BTA draudimas“, kuri draudė turto ir verslo vertintojų civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu nuo 2012 m. rugsėjo 28 d.

33.3.                      Nagrinėjamu atveju sudaryta sutarties laisvės principu grindžiama turto ir verslo vertintojų profesinės civilinės atsakomybės savanoriškojo draudimo sutartis, o ne turto arba verslo vertinimo įmonės ir (arba) nepriklausomo turto arba verslo vertintojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis. Todėl draudžiamojo įvykio apibrėžimui pagal draudimo sutartį Nr. 710-670-100270 yra taikomos ne LB Taisyklės, o Taisyklių 2.1 papunkčio sąlyga, kuri atitinka Draudimo įstatymo nuostatas. Iki 2012 m. gegužės 1 d. turto vertintojų civilinė atsakomybė buvo draudžiama savanoriškojo draudimo forma.

34.       Atsakovė J. B. atsiliepime į apeliacinius skundus prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą dalyje dėl ieškinio senaties netaikymo / atnaujinimo, dėl kitos apeliacinio skundo dalies sprendimą priimti teismo nuožiūra. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

34.1.                      Ieškovės bankroto administratorė sužinojo apie ieškovės valdymo organų narių bei dalyvių ir kitų atsakovų veiksmais padarytą žalą ieškovei 2014 m. balandžio 7 d. Pradinis ieškinys byloje pateiktas 2015 m., reikalavimams dėl žalos atlyginimo valdybos ir paskolų komiteto nariams ieškinio senatis suėjo 2017 m. balandžio 7 d. Bankroto administratorei buvo žinomos visos su ginčo paskola susijusios aplinkybės, ieškovė turėjo visus Unijos dokumentus, buvo atstovaujama advokatų.

34.2.                      Aplinkybė, kad bankroto administratorė buvo atstatydinta ir pakeista, neturi įtakos teisių gynimo būdui. Ieškovės atstovas advokatas M. G., dar būnant paskirtai ankstesnei ieškovės bankroto administratorei, Vilniaus apygardos teismui 2017 m. kovo 3 d. pateikė ieškinį, kur žalos atlyginimą reikalavo priteisti iš ieškovės valdybos ir paskolų komiteto narių (civilinės bylos Nr. e2-1662-275/2020) ir vadovavosi 2013 m. Lietuvos Banko inspektavimo ataskaita, kurioje yra nurodyti ieškovės veiklos trūkumai (įskaitant ir ginčo paskolą).

34.3.                      J. B. neturi turto vertintojo išsilavinimo ir neturėjo pagrindo abejoti Vertintojos atliktu turto vertinimu ir pateikta Ataskaita. Turto vertinimo priežiūros tarnybos 2014 m. spalio 15 d. raštu nurodyti Ataskaitos pažeidimai yra formalūs ir neturėjo įtakos Žemės sklypo kainos nustatymui. UAB „Baltijos auditas“ turto vertinimo ataskaitos 1.6 papunktyje nurodyta, kad vertintoja atsižvelgė į užsakovo užduotį – vertinimas įkeitimui.

35.       Atsakovai D. Č., E. P. ir I. I. atsiliepime į apeliacinius skundus nurodė analogiškus argumentus kaip atsakovė J. B. atsiliepime.

36.       Atsakovai R. P. ir J. R. atsiliepime į apeliacinius skundus prašo atmesti ieškovės apeliacinio skundo dalį dėl ieškinio senaties netaikymo / atnaujinimo ir šioje dalyje palikti galioti 2020 m. rugpjūčio 19 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimą, dėl kitos apeliacinio skundo dalies prašo spręsti teismo nuožiūra.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

      IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir apeliacijos objekto

37.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas, ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos.

38.       Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovės UAB „Baltijos auditas“ 201 897 Eur žalos atlyginimą ir 6 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o kitą ieškinio dalį atmetė ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

39.       Anksčiau aptarta, kad Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės ir atsakovės UAB ,,Baltijos auditas“ apeliacinius skundus, 2020 m. gruodžio 10 d. nutartimi civilinėje byloje e2A-1234-1120/2020 pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies ir ieškovei iš atsakovės UAB „Baltijos auditas“ priteistas žalos atlyginimas, metinės procesinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, panaikino ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą – ieškovės ieškinio reikalavimus atsakovei UAB „Baltijos auditas“ atmetė, o kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą (t. y. pasisakė dėl senaties taikymo ieškinio reikalavimams atsakovams – ieškovės valdybos ir paskolų komiteto nariams (termino skaičiavimo ir atnaujinimo) (ši ieškinio dalis pirmosios instancijos teismo buvo netenkinta). Sutikdama su tokiu apeliacinės instancijos teismo sprendimu, atsakovė UAB ,,Baltijos auditas“ jo kasacine tvarka neskundė. Kasacinį skundą teikė ieškovė ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. lapkričio 17 d. nutartimi civilinėje byloje e3K-3-288-1075/2021 nutarė panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutarties dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo iš atsakovės UAB „Baltijos auditas“, ir perduoti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Atsižvelgdama į šioje kasacinio teismo nutartyje pateiktus argumentus ir išaiškinimus, padarytas išvadas bei apeliacinės instancijos teismui perduotos nagrinėti iš naujo bylos apimtį, teisėjų kolegija pasisako tik dėl ieškovės ir atsakovės UAB ,,Baltijos auditas“ apeliacinių skundų argumentų dėl priteistos žalos atlyginimo iš vertintojos dydžio; jos mažinimo (atleidimo nuo civilinės atsakomybės) CK 6.253 straipsnio 5 dalies pagrindu ir atitinkamai dėl atsakovės UAB „Baltijos auditas“, kaip turto vertintojos, Draudiko civilinės atsakomybės – šie klausimai sudaro bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ginčo ribas.

40.       Pažymėtina ir tai, kad kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija 2021 m. lapkričio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-1075/2021, vertino, jog Unijos paskolos komiteto narių ir valdybos narių pareigų netinkamas vykdymas neeliminuoja profesionalaus turto vertintojo atlikto vertinimo reikšmės paskolos suteikimo procese, t. y. nepaneigia to, kad Vertintoja savo veiksmais (neteisingos turto vertinimo ataskaitos parengimu) prisidėjo prie žalos ieškovei kilimo sąlygų sudarymo, sukurdama tam prielaidas. Be to, teisėjų kolegija konstatavo, kad dėl neteisingai atlikto Žemės sklypo vertinimo, paskolos užtikrinimo priemonė neįvykdė jai skirtos funkcijos, nes įkeisto turto vertė neatitiko Vertintojos parengtoje Ataskaitoje nurodyto dydžio, tai leidžia daryti išvadą, jog atsakovė UAB „Baltijos auditas“ savo veiksmais (neteisingos turto vertinimo ataskaitos parengimu) prisidėjo prie žalos ieškovei kilimo sąlygų sudarymo, sukurdama tam prielaidas, todėl atsakovės UAB „Baltijos auditas“ neteisėtus veiksmus su žalingais padariniais siejo pakankamas priežastinis ryšys. Vertindama teisinį priežastinį ryšį tarp atsakovės UAB „Baltijos auditas“ neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtos žalos, kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovė UAB „Baltijos auditas“, būdama turto vertinimo srities profesionalė, turėjo suprasti, jog jos parengta neteisinga turto vertinimo ataskaita sukels teisines pasekmes, t. y. bus panaudota kaip Žemės sklypo rinkos vertę pagrindžiantis dokumentas, ir, elgdamasi kaip protingas ir apdairus asmuo, įvertindama Žemės sklypą, turėjo numatyti žalingų padarinių subjektui, kuris remsis jos parengta neteisinga turto vertinimo ataskaita, atsiradimą, todėl nustatė ir teisinį priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtos žalos.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

41.       Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Baltic Stokholm Sparkassa“, siekdama gauti paskolą apyvartinėms lėšoms ir Žemės sklypui pirkti, savo įsipareigojimų įvykdymui užtikrinti pasiūlė Unijai įkeisti įsigyjamą Žemės sklypą ir pateikė ieškovei atsakovės UAB „Baltijos auditas“ 2010 m. rugpjūčio 25 d. parengtą Ataskaitą, kurioje nurodyta, jog Žemės sklypo rinkos vertė yra 2 647 000 Lt (766 624,18 Eur). 2010 m. rugsėjo 6 d. sudaryta paskolos sutartimi ieškovė suteikė UAB „Baltic Stokholm Sparkassa“ 2 380 000 Lt (689 295,64 Eur) dydžio paskolą. Prievolių pagal nurodytą paskolos sutartį įvykdymas buvo užtikrintas Žemės sklypo hipoteka. Paskolos suma išmokėta 2010 m. rugsėjo 8 d. Paskolos grąžinimo terminas 2012 m. spalio 25 d. 2012 m. rugpjūčio 31 d. susitarimu dėl paskolos sutarties pakeitimo nustatytas paskolos grąžinimo terminas – 2017 m. rugpjūčio 30 d., numatytos paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonės – žemės ūkio paskirties žemės įkeitimas ir Marijampolės „Žagarė“ vartotojų kooperatyvo laidavimas (2012 m. rugpjūčio 31 d. laidavimo sutartyje numatytas laidavimo terminas 2013 m. balandžio 30 d.). Skolininkė nustatytu terminu paskolos negrąžino, jai Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartimi iškelta bankroto byla, joje teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartimi patvirtintas 763 729,13 Eur (2 637 003,93 Lt) Unijos reikalavimas ir 2016 m. balandžio 6 d. skolininkė išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartimi ieškovei iškelta bankroto byla (civilinė byla Nr. B2-317-603/2022).

42.       Byloje nustatyta, kad Ataskaitoje nustatyta Žemės sklypo vertė yra 65 kartus didesnė už teismo ekspertės ir 49 kartus didesnė už VĮ Registrų centro nustatytą Žemės sklypo vertę. 2016 m. gegužės 16 d. teismo ekspertizės akte įvertinta, kad Žemės sklypo rinkos vertė 2010 m. rugpjūčio 25 d. galėjo būti apie 41 000 Lt (11 874 Eur). Skolininkei sklypą perleidusi pardavėja UAB „Alvela“ Žemės sklypą 2010 m. rugpjūčio 19 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo už 16 000 Lt (4 633,92 Eur). Nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaita Nr. VZ-112 Žemės sklypas 2010 m. rugpjūčio 25 d. datai įvertintas 54 000 Lt (15 639,48 Eur). Dėl minėtų faktinių aplinkybių tarp šalių ginčo nėra.

43.       Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovė UAB „Baltijos auditas“ (Vertintoja) parengė teisės aktų reikalavimų neatitinkančią Ataskaitą, kurioje neteisingai nurodyta Žemės sklypo vertė. Kadangi ši Ataskaita buvo panaudota turtui įkeisti išduodant paskolą, kuri vėliau nebuvo grąžinta, teismas nusprendė, kad Vertintojos veiksmai prisidėjo prie žalos Unijai atsiradimo, t. y. egzistuoja teisinis priežastinis ryšys tarp UAB „Baltijos auditas“ neteisėtų veiksmų ir ieškovės žalos, patirtos Skolininkei negrąžinus paskolos, todėl yra pagrindas Vertintojai taikyti civilinę atsakomybę. Apeliacinės instancijos teismas, nors ir sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovės UAB „Baltijos auditas“ neteisėtų veiksmų, pasireiškusių aplaidžiu ir nerūpestingu savo profesinių pareigų atlikimu vertinant Žemės sklypą, tačiau, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, vertino, kad nagrinėjamu atveju nėra vienos iš būtinų sąlygų – priežastinio ryšio – atsakovės UAB „Baltijos auditas“ civilinei atsakomybei kilti.

44.       Tuo tarpu, bylą nagrinėjusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija, priešingai nei apeliacinės instancijos teismas, konstatavo, kad atsakovė UAB „Baltijos auditas“ savo veiksmais (neteisingos turto vertinimo ataskaitos parengimu) prisidėjo prie žalos ieškovei kilimo sąlygų sudarymo, sukurdama tam prielaidas, todėl Vertintojos neteisėtus veiksmus su žalingais padariniais siejo pakankamas priežastinis ryšys. Vertindama teisinį priežastinį ryšį tarp atsakovės UAB „Baltijos auditas“ neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtos žalos, teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovė UAB „Baltijos auditas“, būdama turto vertinimo srities profesionalė, turėjo suprasti, jog jos parengta neteisinga turto vertinimo ataskaita sukels teisines pasekmes, t. y. bus panaudota kaip Žemės sklypo rinkos vertę pagrindžiantis dokumentas, ir, elgdamasi kaip protingas ir apdairus asmuo, įvertindama Žemės sklypą, turėjo numatyti žalingų padarinių subjektui, kuris remsis jos parengta neteisinga turto vertinimo ataskaita, atsiradimą, todėl kasacinio teismo teisėjų kolegija nustatė ir teisinį priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtos žalos. Taigi, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija 2021 m. lapkričio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-1075/2021, konstatavo tiek faktinį, tiek teisinį priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtos žalos. Taigi, kaip nurodyta nutarties 39 punkte, byloje liko neišspręsti žalos dydžio; atleidimo nuo civilinės atsakomybės (CK 6.253 straipsnio 5 dalis) ir Draudiko civilinės atsakomybės klausimai.

Dėl atlygintinos žalos dydžio

45.       Pirmosios instancijos teismas be kita ko nustatė, kad paskolų komiteto nariai, aplaidžiai vykdydami savo pareigas patikrinti ir įvertinti paskolos paraiškos pagrįstumą, galimybes grąžinti paskolą bei naudodami akivaizdžiai teisės aktų reikalavimų neatitinkančią Ataskaitą, pažeidė CK 6.246 straipsnio reikalavimus, o R. P., būdamas paskolų komiteto pirmininkas, – ir CK 2.87 straipsnio reikalavimus. Esant pernelyg didelei Skolininkės rizikai priėmus nepagrįstą sprendimą suteikti paskolą, kurią susigrąžinti Unija neteko galimybės, Unija patyrė žalą ir taip pasireiškė paskolų komiteto narių neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos priežastinis ryšys. Be to, Unijos valdybos nariai I. I. ir E. P., veikdami kaip finansų srities profesionalai, nepaisydami akivaizdžiai didelio Skolininkės rizikingumo, neturėdami jokių pagrįstų įrodymų, kad Skolininkė bus pajėgi grąžinti paskolą ir ją grąžins, išdavė nepatikimam blogos finansinės būklės asmeniui paskolą ir ši nebuvo grąžinta. Valdybos veiksmai nesiaiškinant jokių reikšmingų aplinkybių dėl Skolininkės galimybių grąžinti paskolą, naudojant akivaizdžiai netinkamas reikalavimo užtikrinimo priemones, nustatant mokėjimų grafiką tokiu būdu, kad paskolos iš viso nereikėtų grąžinti, rodo, jog valdyba nesitikėjo, kad paskola bus grąžinta. Tokiu būdu valdyba atliko neteisėtus veiksmus, kurie lėmė žalos Unijai padarymą. Taigi, Unijos valdybos nariai, suteikdami nuostolingą paskolą, pažeidė CK 2.87 straipsnyje nustatytas pareigas ir dėl to jiems kyla civilinė atsakomybė. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą reikšti reikalavimus Unijos paskolų komiteto nariams ir valdybos nariams ir nėra priežasčių šį terminą atnaujinti, ieškinio reikalavimus šiems asmenims atmetė. Ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis yra įsiteisėjusi, todėl šiuo atveju teisėjų kolegija pasisako tik dėl žalos fakto ir dydžio atsakovės UAB „Baltijos auditas“ atžvilgiu ir tuomet vertins Vertintojos atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindą ir apimtį, t. y. spręs, ar yra pagrindas atsakovę UAB „Baltijos auditas“ atleisti nuo civilinės atsakomybės ir ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas Vertintoją iš dalies atleido nuo atsakomybės, nustatant, kad ji atsakinga už 30 proc. ieškovei padarytos žalos.

46.       Ieškovė pirmosios instancijos teismui pateikė žalos dydžio paskaičiavimą – rėmėsi VĮ Registrų centro nustatyta Žemės sklypo verte 56 300 Lt ir teigė, jog Unija nebūtų suteikusi didesnės paskolos nei ši vertė bei žalą skaičiavo iš suteiktos paskolos sumos 2 380 000 Lt atimdama 56 300 Lt. Taigi, ieškovei padarytą žalą vertino 672 990,04 Eur (2 323 700 Lt). Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalaujamą priteisti sumą 672 990,04 Eur pripažino atlygintina, sutiko su ieškovės pozicija, kad žalos dydis negali būti mažinamas Skolininkės įmokėto pajaus dydžiu.

47.       Atsakovė UAB „Baltijos auditas“ apeliaciniame skunde kelia žalos dydžio klausimą, nurodydama, kad ieškovės reikalaujama atlyginti 672 990,04 Eur suma turėtų būti mažinama gautomis iš Skolininkės 2010 m. rugsėjo 14 d. sumokėto papildomo pajaus 114 690 Eur (396 000 Lt); 2010 m. rugsėjo 8 d. įmokėta į depozitą 103 394 Eur (357 000 Lt) sumomis; grąžintos paskolos 3 331 Eur (11 501 Lt) dydžiu ir sumokėtų palūkanų 108 985 Eur (376 302 Lt) suma bei prarastomis sumomis perleidžiant reikalavimus – 214 093 Eur (739 221 Lt); ieškovei leidžiant Skolininkei atlikti mokėjimus kreditorėms UAB „Noventa“ 180 144 Eur (622 000 Lt) ir KU „Mėmelio taupomoji kasa“ 129 247 Eur (446 265 Lt), už kuriuos atsakinga yra ieškovė kaip kreditorė išdavusi paskolas; nurodė, kad šias sumas atėmus iš ieškovės prašomo priteisti žalos dydžio, gaunamas neigiamas skaičius, vadinasi, ieškovė neturi pagrindo reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovės.

48.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė reiškia 672 990,04 Eur reikalavimą dėl žalos atlyginimo, kurio dydis 90 739,09 Eur mažesnis, nei ieškovės (kreditorės) finansinis reikalavimas 763 729,13 Eur, patvirtintas įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartimi, iškėlus UAB „Baltic Stokholm Sparkassa“ bankroto bylą ir Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. vasario 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. eB2-235-513/2016 dėl bankrutavusios UAB „Baltic Stokholm Sparkassa“ pabaigos bankroto byloje.

49.       CK 6.249 straipsnio 1 dalyje pateikta žalos samprata, kurioje nurodoma, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos. CK 6.251 straipsnio 1 dalis įtvirtina visišką nuostolių atlyginimo principą, kurio esmė – siekis grąžinti nukentėjusį asmenį į padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę atsakovo žalingų veiksmų. Civilinė atsakomybė atlieka ne baudinę, bet kompensacinę funkciją žalą patyrusiam asmeniui, todėl nustatant žalos dydį siekiama kompensuoti tik tiek, kiek būtina, kad nukentėjęs asmuo būtų grąžintas į tą padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę padaryta žalos. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad visiško žalos atlyginimo principo esmė ta, jog žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2013; 2017 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-313/2017, 52 punktas).

50.       Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos), sutartinės atsakomybės taikymo viena priemonių, atlyginami tik atsižvelgiant į tai, ar iš tikrųjų jie realiai padaryti. Bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl sutarties kontrahento neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-916/2015 ir jose nurodyta kasacinio teismo praktika).

51.       Vadinasi, pagal teisingo žalos atlyginimo principą nukentėjusysis turi teisę tik į tokį žalos atlyginimą, kuris grąžintų jį į padėtį, kurioje jis būtų, jei nebūtų neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų. Jei nagrinėjamoje byloje nebūtų atsakovės žalingų veiksmų, ieškovė, tikėtina, būtų atgavusi suteiktos paskolos sumą bei palūkanas, tačiau būtų praradusi įmoką už pajų, kurį turėtų teisę susigrąžinti BUAB „Baltic Stokholm Sparkassa“. Pastaroji bendrovė likviduota dėl bankroto ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro, taigi ji neteko teisės į sumokėto pajaus lėšų grąžinimą. Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 47 straipsnio 3 dalis nustato, kad kredito unijos nariui apribojama teisė disponuoti pajiniu įnašu ar jo dalimi, ne mažesne už skolinamą pinigų sumą kartu su už ją mokamomis palūkanomis, tol, kol bus grąžinta skolinama suma su palūkanomis. Todėl nesugrąžinus paskolos ir palūkanų kredito unijos patirta žala (turtiniai praradimai) dėl suteiktos, bet negrąžintos paskolos kartu su palūkanomis turėtų būti sumažinama pajaus suma.

52.       CK 6.249 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad kai dėl to paties veiksmo atsirado ir žala (negrąžinta paskola kartu su palūkanomis), ir nauda (pajaus suma) nukentėjusiam asmeniui (kredito unijai), tai gauta nauda nepažeidžiant protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų gali būti įskaitoma į nuostolius. Taisyklė, kad visiško žalos atlyginimo principo įgyvendinimas suponuoja teismo pareigą nustatant žalos atlyginimo dydį įskaityti ieškovo gautą naudą į nuostolius nepažeidžiant protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų, įtvirtinta ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152-686/2015). 

53.       Pagal kasacinio teismo praktiką, pajaus funkcijos, galimybė juo disponuoti ir jo vertės kintamumas yra reikšmingos aplinkybės vertinant, ar atsakovai atliko neteisėtus veiksmus – ar aplinkybė, kad sprendimo dėl paskolos sutarties sudarymo metu pajus dengė numatomus skolininko įsipareigojimus, vertintina kaip pateisinanti atsakovų aplaidumą tiriant paskolos gavėjo galimybes grąžinti paskolą. Vertinant žalos dydį, pajaus teisinė prigimtis nereikšminga, nes vertinami ne skolininko sutartiniai įsipareigojimai, o atsakovų padarytos žalos dydis, todėl svarbi tik aplinkybė, ar už pajų gauti pinigai liko ieškovei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-611/2018).

54.       Taisyklė, kad nauda įskaitoma į žalos dydį tik delikto atveju, yra vienas iš sutartinės ir deliktinės atsakomybės reglamentavimo skirtumų regioniniuose teisės derinimo dokumentuose. Europos deliktų teisės principų (PETL) 10:103 straipsnis nurodo, kad, nustatant atlygintinų nuostolių dydį, nauda, kurią nukentėjęs asmuo gavo dėl žalą sukėlusio įvykio, turi būti įskaityta, nebent tai negali būti suderinama su naudos tikslu. Taigi, aptariamas straipsnis nustato, kad nuostolių dydis gali būti mažinamas, įskaitant į nuostolių dydį dėl neteisėtų veiksmų gautą naudą (lot. compensatio lucri cum damno).

55.       Teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijai, paminėti CK 6.249 straipsnio 6 dalyje, nustatančioje nukentėjusiam asmeniui naudos įskaitymą į jo patirtą žalą (nuostolius, kaip piniginę žalos išraišką), pagrindžia būtinybę įskaityti gautą kredito unijos naudą būtent šioje byloje, nes priešingu atveju, netaikant kredito unijos gautos naudos įskaitymo į patirtą žalą, kredito unija nepagrįstai praturtėtų. Kredito unija pagrįstai reikalauja atlyginti patirtą žalą negrąžintos paskolos kartu su palūkanomis forma, bet į atlygintiną žalą turi būti įskaitoma kredito unijos gauta nauda, t. y. UAB „Baltic Stokholm Sparkassa“ sumokėtas kredito unijai pajinis įnašas.

56.       Byloje esantys duomenys patvirtina, kad UAB „Baltic Stokholm Sparkassa“ įsigijo pajų turėdama tikslą gauti paskolą. Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 47 straipsnio 3 dalyje nustatytas apribojimas teisės kredito unijos nariui disponuoti pajiniu įnašu ar jo dalimi, ne mažesne už skolinamą pinigų sumą kartu su už ją mokamomis palūkanomis tol, kol bus grąžinta skolinama suma su palūkanomis, susieja kredito unijos nario galimybę disponuoti turimu unijos pajumi su jo gauta paskola iš kredito unijos, kurios nariu jis yra. Tokios aplinkybės, teisėjų kolegijos nuomone, sudaro pagrindą vertinti ieškovės patirtą naudą ir žalą, kaip kilusias iš to paties veiksmo CK 6.249 straipsnio 6 dalies prasme. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas turėjo įskaičiuoti ieškovės gautą naudą – UAB „Baltic Stokholm Sparkassa“ sumokėtus kredito unijai pajinius įnašus į patirtą žalą.

57.       Iš paskolos bylos duomenų nustatyta, kad UAB „Baltijos auditas“ užsakovės UAB „Baltic Stokholm Sparkassa“ pageidavimu 2010 m. rugpjūčio 25 d. parengė Turto vertės nustatymo pažymą Nr. 10/08-25, kuria nustatė, jog vertinimo dieną (2010 m. rugpjūčio 25 d.) Žemės sklypo rinkos vertė yra 2 647 000 Lt. 2010 m. rugpjūčio 17 d. vyko UAB „Baltic Stokholm Sparkassa“ valdybos posėdis dėl paskolos paėmimo ir žemės sklypo įsigijimo ir buvo nutarta paimti 2 380 000 Lt paskolą 24 mėn. laikotarpiui iš kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“, apyvartinėms lėšoms ir žemės sklypo įsigijimui; už 2 000 000 Lt pirkti Žemės sklypą (UAB „Baltic Stokholm Sparkassa“ valdybos posėdžio 2010 m. rugpjūčio 17 d. protokolas Nr. 1008-2). Tos pačios dienos vienintelio UAB „Baltic Stokholm Sparkassa“ akcininko sprendimo 1–3 punktais nuspręsta paimti 2 380 000 Lt paskolą 24 mėn. laikotarpiui iš kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ apyvartinėms lėšoms ir žemės sklypui įsigyti; sumokėti Unijai nustatytą papildomą pajinę įmoką ir įsigyti Žemės sklypą už 2 000 000 Lt. Unijos Paskolų komiteto posėdyje, vykusiame 2010 m. rugsėjo 3 d., svarstytas klausimas dėl paskolos suteikimo kredito unijos asocijuotam nariui UAB „Baltic Stokholm Sparkassa“ ir nutarta suteikti 2 380 000 Lt dydžio paskolą apyvartinėms lėšoms ir nekilnojamajam turtui įsigyti; paskolos terminas – 24 mėn., su 8 proc. metine palūkanų norma; paskolos grąžinimas užtikrinamas Žemės sklypo įkeitimu; be kita ko, UAB „Baltic Stokholm Sparkassa“ įsipareigojo iki paskolos išmokėjimo įnešti 15 proc. išmokamos paskolos pajų ir sumokėti 0,2 proc. administracinį mokestį. Unijos Valdybos posėdžio 2010 m. rugsėjo 6 d. protokolo išrašas Nr. 160 patvirtina, kad valdybos posėdyje svarstant klausimą dėl paskolos UAB „Baltic Stokholm Sparkassa“ suteikimo, įvertinus, jog prašoma suteikti paskola atitinka didžiausią paskolos normatyvą vienam skolininkui, pritarta 2 380 000 Lt dydžio paskolos išdavimui UAB „Baltic Stokholm Sparkassa“ apyvartinėms lėšoms ir nekilnojamajam turtui įsigyti 24 mėn. laikotarpiui su 8 proc. metine palūkanų norma; paskolos grąžinimas užtikrinamas Žemės sklypo įkeitimu; UAB „Baltic Stokholm Sparkassa“ įsipareigojo iki paskolos išmokėjimo įnešti 15 proc. išmokamos paskolos pajų.

58.       Teisėjų kolegija pažymi, kad 2010 m. rugpjūčio 17 d. pagrindinės paskolos suteikimo sąlygų 26 formoje be pagrindinių paskolos suteikimo sąlygų yra nustatyta ypatingoji sąlyga – 15 proc. papildomas pajus. Be to, 2012 m. rugpjūčio 30 d. Unijos Valdybos posėdžio protokolo Nr. 169 išrašas patvirtina, kad devintuoju darbotvarkės klausimu buvo svarstomas asocijuoto unijos nario UAB „Baltic Stokholm Sparkassa“ prašymas užskaityti papildomo pajaus įnašo dalį – 11 923,12 Lt daliniam paskolos Nr. 72-00347-9 LTL dengimui bei pratęsti paskolos grąžinimo terminą iki 2017 m. rugpjūčio 30 d. su sąlyga, kad paskola bus papildomai užtikrinta fizinio ar juridinio asmens laidavimu arba turto įkeitimu; tokiam siūlymui valdybos nariai vienbalsiai pritarė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek Unijos Paskolų komiteto posėdžio 2010 m. rugsėjo 3 d. protokolo Nr. 135 išrašas, tiek Valdybos posėdžio 2010 m. rugsėjo 6 d. protokolo išrašas Nr. 160 bei 2010 m. rugpjūčio 17 d. pagrindinės paskolos suteikimo sąlygų 26 formos lentelė patvirtina, jog šalių susitarimu suteikiant paskolą buvo nustatytas 15 proc. išmokamos paskolos pajinis įnašas, kuris remiantis paskolos suteikimo bylos duomenimis sudarytų 103 394 Eur (357 000 Lt) (2 380 000 x 15 / 100). Ieškovė 2020 m. rugpjūčio 4 d. teikdama paskolos dokumentus (teikiamų dokumentų Nr. DOK-27855 ir DOK-27910) prašyme, viena vertus, nurodė, kad UAB „Baltic Stokholm Sparkassa“ įstodama į Uniją UAB „Baltic Stokholm Sparkassa“ sumokėjo 100 Lt dydžio pajų privalomąjį įnašą, kaip tai yra numatyta Unijos įstatų 6.6 punkte; kita vertus, patvirtino, jog pagal Unijos valdybos 2010 m. rugsėjo 6 d. priimtą sprendimą dėl Paskolos išdavimo sąlygų, papildomas pajus buvo 15 proc. nuo paskolos sumos, kurį skolininkė buvo įpareigota sumokėti prieš sudarant paskolos sutartį;15 proc. nuo paskolos sumos – 357 000 Lt (103 394,35 Eur). Tuo tarpu, apeliantės UAB „Baltijos auditas“ teigimu, įmokėtas papildomas pajus sudaro 396 000 Lt (114 689,53 Eur).

59.       Teisėjų kolegija nurodo, kad 2020 m. rugpjūčio 4 d. (dokumento Nr. DOK-27855 6 priedas) į bylą kartu su kitais paskolos dokumentais ieškovės pateiktas Unijos sąskaitos išrašas patvirtina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu į Unijos sąskaitą UAB „Baltic Stokholm Sparkassa“ 2010 m. rugsėjo 16 d. įmokėjo 100 Lt privalomąjį pajų ir 2010 m. rugsėjo 14 d. 396 000 Lt papildomą pajų; duomenų, kad Skolininkė sumokėjo 357 000 Lt pajų, byloje nėra. Kaip teisingai savo apeliaciniame skunde nurodo UAB „Baltijos auditas“, remiantis bylos duomenimis, Skolininkė 2010 m. rugsėjo 8 d. įmokėjo depozitą sumoje 357 000 Lt (103 394,35 Eur), o 2010 m. rugsėjo 14 d. apmokėjo papildomą pajų 396 000 Lt (114 6989,53 Eur). Teisėjų kolegijos vertinimu, iš byloje esančių paskolos dokumentų (Unijos Paskolų komiteto posėdžio 2010 m. rugsėjo 3 d. protokolo Nr. 135 išrašo, Valdybos posėdžio 2010 m. rugsėjo 6 d. protokolo išrašo Nr. 160 bei 2010 m. rugpjūčio 17 d. pagrindinės paskolos suteikimo sąlygų 26 formos), viena vertus, akivaizdu, kad šalių susitarimu buvo nustatytas 15 proc. papildomas pajus (357 000 Lt (103 394,35 Eur)) nuo paskolos sumos, kuris pagal kasacinio teismo praktiką kartu su privalomuoju pajumi (100 Eur) turėtų būti atimtas iš ieškovei padarytos žalos – ieškovei padaryta žala turėtų būti mažinama 103 423,31 Eur (357 100 Lt) (100+357 000), t. y. 569 566,73 Eur (672 990,04–103 423,31). Kita vertus, atsakovės nurodoma apmokėta 396 000 Lt papildomo pajaus suma ne tik neatitinka pirminių paskolos dokumentų, juose sulygtos 15 proc. papildomo pajaus sumos, bet ir tokia papildoma pajaus suma prieštarauja UAB „Baltic Stokholm Sparkassa“ vienintelio akcininko sprendimui paimtos 2 380 000 Lt paskolos tikslinei paskirčiai – apyvartinėms lėšoms ir žemės sklypui už 2 000 000 Lt įsigyti. Be to, kaip matyti iš Unijos Valdybos posėdžio 2012 m. rugpjūčio 30 d. protokolo Nr. 169, Valdybos nariai sutiko užskaityti papildomo pajaus įnašo dalį – 11 923,12 Lt daliniam paskolos Nr. 72-00347-9 LTL dengimui, tai leidžia teigti, kad buvo susidariusi atsakovės įmokėtos papildomos pajaus sumos permoka. Aplinkybę, kad iš papildomo pajaus (didesnio sumokėto dydžio nei susitarta) buvo užskaitomas  pagrindinės skolos grąžinimas patvirtina ir Unijos pateiktos banko sąskaitos LT53 5015 5000 7200 5411LTL išrašas laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. sausio 1 d. (2012 m. vasario 27 d. – 500 Lt; 2012 m. balandžio 26 d. – 1 000 Lt; 2012 m. birželio 7 d. – 500 Lt; 2012 m. rugpjūčio 7 d. – 500 Lt; 2012 m. rugpjūčio 29 d. – 500 Lt).

60.       Dėl pirmiau aptartų argumentų yra teisinis pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį ir ieškovei priteistą žalą sumažinti UAB „Baltic Stokholm Sparkassa“ sumokėtais kredito unijai pajiniais įnašais iki 569 566,73 Eur (672 990,04-103 423,31).

61.       Kiti atsakovės argumentai dėl galimai prarastų sumų, kuriomis galėjo būti atsiskaitoma pagal paskolos sutartį, t. y. ieškovė, kaip kreditorė, buvo sudariusi su Skolininke kitą paskolos sutartį (2009 m. liepos 30 d. Nr. 09-00147), tačiau kontroliuodama skolininkės pinigų judėjimą, šiai leido skolą perkelti įmonei UAB „Noventa“, bet nepareikalavo šiais pinigais atsiskaityti pagal ginčo paskolos sutartį, todėl suteikta paskolos suma 600 000 Lt (180 144 Eur) galėjo padengti ginčo paskolos sutartį; Skolininkė pagal 2010 m. rugsėjo 20 d. paskolos sutartį Nr. 10-00051 iš KU „Mėmelio taupomoji kasa“ paėmė 0,5 mln. paskolą su ieškovės sutikimu, kuri pritardama Skolininkės skolų padidėjimui, apsunkino galimybę susigrąžinti ginčo paskolos pinigus, be to pagal šią paskolos sutartį Skolininkė sumokėjo 446 265 Lt (129 247 Eur), todėl šiuo dydžiu turi būti sumažinta prašoma priteisti žala; ieškovė 2013 m. sausio 14 d. perleido reikalavimų teises pagal paskolos sutartis (ir pagal ginčo paskolos sutartį) į Skolininkę naujai kreditorei UAB KU „Paskolų valdymas“, už reikalavimo teisių perkėlimą ieškovė įsipareigojo sumokėti naujai kreditorei 49 832 Lt; atitinkamai ieškovė 2013 m. gruodžio 5 d. atpirko perleistus reikalavimus, nesant duomenų apie perleidimo vertes, taikant Contra spoliatorem principą (šaliai nepateikus ar atsisakius pateikti įrodymus, reikia taikyti tos šalies atžvilgiu pačius nepalankiausius faktus, kuriuos nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs), 214 093 Eur (739 221 Lt) dydžiu mažintinas priteistinas žalos dydis, – visos šios nurodytos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, yra pernelyg nutolusios priežastiniu ryšiu nuo žalingų atsakovės veiksmų, todėl nesudaro pagrindo mažinti prašomos žalos dydį. Nurodytina ir tai, kad ieškovės prašoma priteisti žalos atlyginimo suma (672 990,04 Eur) yra mažesnė nei ieškovės (kreditorės) finansinis reikalavimas 763 729,13 Eur, patvirtintas įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartimi skolininkės UAB „Baltic Stokholm Sparkassa“ bankroto byloje (ta pati finansinio reikalavimo suma patvirtinta ir Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. vasario 29 d. sprendime civilinėje byloje Nr. eB2-235-513/2016 dėl bankrutavusios UAB „Baltic Stokholm Sparkassa“ įmonės pabaigos).

Dėl atleidimo nuo civilinės atsakomybės

62.       Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo vertintojos atsakomybė sumažinta dėl kreditorės (ieškovės) kaltės, t. y. atsakovė atleista nuo 70 proc. jos veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Skundą grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neargumentavo tokios vertintojos atlygintinos žalos dalies (kaip toks priteistinos žalos dydis apskaičiuotas); šiuo atveju nukentėję asmenys yra ieškovės kreditoriai; ieškovė reiškė reikalavimą priteisti žalą solidariai, todėl teismas neturėjo pagrindo bendrais veiksmais padarytos žalos mažinti atskirų atsakovų atsakomybę.

63.       Atsakovė UAB „Baltijos auditas“ prašė ją atleisti nuo civilinės atsakomybės CK 6.297 straipsnio pagrindu ir apeliaciniame skunde nurodo, kad esant atsakovų daugetui teismas nepagrindė turto vertintojui priskirtos 30 proc. atlygintinos žalos dalies. Atsakovės teigimu, ieškovė žalos atlyginimo reikalavo iš atsakovų UAB „Baltijos auditas“, Ergo Insurance SE, I. I., D. Č., E. P., R. P., J. R. ir J. B.; byloje trečiuoju asmeniu dalyvavo skolininkė UAB „Baltic Stockholm Sparkassa“, todėl mano, jog visi atsakovai (6 unijos darbuotojai, Skolininkė ir turto vertintoja, iš viso: 8 asmenys) bendrai atsakingi už jų veiksmais ar neveikimu padarytą žalą ir turto vertintojos dalis žalos atlyginime neturėtų viršyti 1/8 dalies ieškinio reikalavimo.

64.       Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, turto vertintojui taikomas ne CK 6.297 straipsnis, o CK 6.253 straipsnis ir tam tikrais atvejais nukentėjusio asmens kaltė gali būti pagrindas žalą padariusį asmenį visiškai ar iš dalies atleisti nuo civilinės atsakomybės, kai yra nustatyti CK 6.253 straipsnio 1 dalyje nurodyti pagrindai. CK 6.253 straipsnio 5 dalyje nustatytas pagrindas visiškai ar iš dalies atleisti žalą padariusį asmenį nuo civilinės atsakomybės yra nukentėjusiojo veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Prie tokių veiksmų įstatyme nurodytas nukentėjusio asmens sutikimas, kad jam būtų padaryta žalos, arba rizikos prisiėmimas. Toks asmuo, atlikdamas tam tikrus veiksmus, žino ir supranta, kad jo atliekami veiksmai gali būti pripažinti neteisėtais, ir prisiima jų padarinių riziką. Priklausomai nuo byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles atsakingas už žalą asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo pareigos ją atlyginti nukentėjusiam, jeigu šis veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą ar jos padidėjimą, atliko savo rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2016 48–49 punktai; 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016).

65.       Pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į tai, kad Turto vertinimo ataskaita buvo tik vienas iš veiksmų, kuriuos atliekant paskola buvo suteikta nemokiai Skolininkei, turto vertintoja neturėjo sprendimo teisės dėl paskolos išdavimo, Unijos darbuotojai padarė reikšmingus teisės aktų pažeidimus ir ėmėsi pastangų, kad Skolininkė neturėtų grąžinti paskolos (nepaisant sudėtingos Skolininkės finansinės padėties, paskolos įmoka turėjo būti sumokėta vienu mokėjimu 2017 m. rugpjūčio 31 d., iki tol nei mokėjimų, nei Skolininkės kontrolės nebuvo), turto vertintoją iš dalies atleido nuo atsakomybės, nustatant, kad ji atsakinga už 30 proc. ieškovei padarytos žalos. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija.

66.       Visų pirma, pažymėtina tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-1075/2021 34 punkte konstatavo, jog Unijos paskolų komiteto ir valdybos nariams priėmus neteisėtą sprendimą pritarti paskolos UAB „Baltic Stokholm Sparkassa“, kurią susigrąžinti Unija neteko galimybės, suteikimui, Unija patyrė žalą. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad Unijos paskolų komiteto ir valdybos narių neteisėti veiksmai vertintini kaip sietini būtinu priežastiniu ryšiu su atsiradusia žala. 

67.       Visų antra, byloje teismų konstatuoti atsakovės UAB „Baltijos auditas“, kaip turto vertinimo srities profesionalės, neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų jos veiksmų ir žalos fakto. Turto vertintoja, teikdama profesionalias ir atlygintines paslaugas, prisiėmė TVVPĮ 13 straipsnyje nustatytus padarinius – atsakomybę už bankui (šiuo atveju Unijai) teikiamų išvadų teisingumą. Kadangi turto vertintoja veikė neteisėtai ir dėl kaltų jos veiksmų atsirado žala, o jai, kaip atestuotai ir sutartimi įsipareigojusiai savo srities profesionalei, taip pat taikytini didesni ir griežtesni reikalavimai, tai šiuo atveju UAB „Baltijos auditas“ negali būti visa apimtimi atleista nuo civilinės atsakomybės net ir nustačius Unijos paskolų komiteto ir valdybos narių neteisėtus veiksmus, tačiau šios aplinkybės turi įtakos sprendžiant dėl atsakomybės dydžio. CK 6.253 straipsnio 5 dalis negali būti pagrindas atmesti ieškinį, nes CK 6.253 straipsnio nuostata taikoma atsižvelgiant į kiekvienos šalies santykį su atsiradusia žala.

68.       Teisėjų kolegija pažymi, kad KUĮ (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. sausio 5 d. iki 2010 m. gruodžio 30 d.) 47 straipsnio 5 dalyje buvo nustatyta, jog kredito unija lėšas skolinti gali tik skolinimą užtikrinant bent viena CK nurodyta prievolių užtikrinimo priemone, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytą atvejį. Pagal FĮĮ 31 straipsnio 3 dalies 1 punktą finansų įstaiga, prieš priimdama sprendimą įsigyti kapitalo arba pinigų rinkos priemonių, skolinti, prisiimti įsipareigojimus už savo klientą, privalo įsitikinti, kad įsigyjamas finansinis turtas, įkeičiamas arba kitas turtas, iš kurio ateityje gali būti tenkinamas finansų įstaigos reikalavimas, tikrai yra ir iš jo gali būti tenkinamas įgytas finansų įstaigos reikalavimas. Pagal LB valdybos 2008 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 149 patvirtintų Vidaus kontrolės ir rizikos vertinimo (valdymo) organizavimo nuostatų (redakcija, galiojusi nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 30 d.), kurios taikomos ir kredito unijų veiklai, 18 punktą, vertindamas skolininkų riziką, bankas turi atsižvelgti į skolininko finansinę padėtį, jo gebėjimą grąžinti lėšas ir, kai reikia, į gautą užtikrinimo priemonę bei užtikrinimo priemonės objekto srautus. Tai, kad paskola turi būti garantuota bent viena CK nustatyta prievolių užtikrinimo priemone, buvo įtvirtinta ir Unijos paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos 40 punkte. Be to, atsižvelgiant į minėtos tvarkos 48 punktą, nuo įkeisto daikto vertės priklauso išduodamos paskolos dydis. Vadovaujantis Unijos paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos 49 punktu, įkeičiamo daikto vertę nustato kredito unijos paskolų komiteto nariai, kredito unijos paskolų vadybininkai arba profesionalūs vertintojai.

69.       Taigi, įkeičiamo turto įvertinimas buvo būtina sąlyga suteikti paskolą Skolininkei, kadangi Skolininkei negalėjo būti suteikta didesnė nei 90 proc. įkeičiamo turto vertės paskola. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. lapkričio 17 d. nutarties 37 punkte konstatavo, kad siekiant, jog paskolos užtikrinimo priemonė – turto įkeitimas – įvykdytų savo funkciją, buvo svarbu nustatyti teisingą turto vertę. Vadinasi, turto vertinimas buvo būtina sprendimo dėl paskolos suteikimo priėmimo sąlyga ir be kita ko reikšmingas yra profesionalaus turto vertintojo atliktas turto vertinimas, nes nuo jo priklauso suteikiamos paskolos suma. Teisėjų kolegijos vertinimu, Unijos paskolos komiteto narių ir valdybos narių pareigų netinkamas vykdymas neeliminuoja profesionalaus turto vertintojo atlikto vertinimo reikšmės paskolos suteikimo procese, todėl atsižvelgiant į turto vertinimo reikšmę Unijos paskolos komiteto narių ir valdybos narių priimamiems sprendimas apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog UAB „Baltijos auditas“ atsakinga už 30 proc. ieškovei padarytos žalos, t. y. 170 870,02 Eur (569 566,73 x 30 / 100). Byloje nelikus atsakovų daugeto, nėra pagrindo pasisakyti dėl solidariosios atsakomybės taikymo.

Dėl Draudiko civilinės atsakomybės

70.       Ieškovė kvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadas dėl Draudiko atsakomybės, kuriais remiantis nuspręsta, jog įvykis neatitinka draudžiamojo įvykio požymių, nes ieškovės pretenzija pateikta pasibaigus draudimo sutarties galiojimo laikotarpiui.

71.       Byloje nustatyta, kad UAB „Baltijos auditas“ su UADB „Ergo Lietuva“ buvo sudariusi turto ir verslo vertintojų profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartį Nr. 710-670-100226 (galiojimo laikotarpis nuo 2009 m. lapkričio 17 d. iki 2010 m. lapkričio 17 d.). Draudimo sutartis sudaryta pagal Turto ir verslo vertintojų profesinės civilinės atsakomybės draudimo taisykles Nr. 042; vienam draudiminiam įvykiui nustatyta 50 000 Lt draudimo suma su 500 Lt besąlygine išlyga ir ši sutartis buvo kasmet pratęsiama, t. y.  nuo 2010 m. lapkričio 17 d. iki 2011 m. lapkričio 17 d. sudaryta analogiška draudimo sutartis Nr. 710-670-100240; nuo 2011 m. lapkričio 17 d. iki 2012 m. lapkričio 17 d. sudaryta draudimo sutartis Nr. 710-670-100255; nuo 2012 m. liepos 24 d. iki 2013 m. liepos 24 d. sudaryta draudimo sutartis Nr. 710-670-100270, kurioje numatyta draudimo suma 300 000 Lt.

72.       Pažymėtina, kad Turto vertinimo ataskaita parengta 2010 m. rugpjūčio 25 d., kuomet galiojo turto ir verslo vertintojų profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartis Nr. 710-670-100226 (galiojimo laikotarpis nuo 2009 m. lapkričio 17 d. iki 2010 m. lapkričio 17 d.) ir ši Draudimo sutartis sudaryta pagal Turto ir verslo vertintojų profesinės civilinės atsakomybės draudimo taisykles Nr. 042. Turto ir verslo vertintojų profesinės civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 042 2.1 punktas nustato, jog draudiminiu įvykiu laikomas draudėjo profesinių pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, tretiesiems asmenims sukėlęs turtinių nuostolių, kuriuos jis privalo atlyginti CK nustatyta tvarka ir dėl kurių nukentėjęs asmuo pareiškia jam pretenziją, išskyrus jei draudimo sutartis numato kitą retroaktyvią draudimo sutarties galiojimo datą. Ši draudimo sutarties galiojimo data aptarta Taisyklių Nr. 042 2.2 punkte, pažymint, jog draudimo apsauga nesuteikiama nuo pretenzijų, kurios pareiškiamos dėl pareigų nevykdymo prieš draudimo sutarties galiojimo pradžią. Jei draudimo sutarties galiojimo metu draudėjas raštu praneša apie sutarties galiojimo metu padarytus pažeidimus, galinčius tapti pretenzijos priežastimi, tai laikoma draudiminiu įvykiu, nors draudimo sutarties galiojimas būtų pasibaigęs. Kai šalys susitaria dėl draudimo apsaugos teikimo pretenzijoms, kurios pareiškiamos dėl prieš sutarties galiojimą pradžią įvykusių įvykių, daromi privalomi įrašai draudimo liudijime.

73.       Taigi, žala turto vertintojos veiksmais buvo padaryta 2010 m. rugpjūčio 25 d., kuomet buvo atlikti neteisėti vertintojos veiksmai, parengiant Turto vertinimo ataskaitą, papildomų įrašų 2012 m. liepos 19 d. draudimo liudijime Nr. 710-670-100-270 nėra. Ieškovės atstovas advokatas 2014 m. gruodžio 22 d. išsiuntė UAB „Baltijos auditas“ ir ADB „Ergo Lietuva“ pretenziją dėl netinkamu turto vertinimu sukeltos žalos atlyginimo. Atsakovai pateikė ieškovei atsakymus, kuriais atsisakė patenkinti ieškovės pretenzijas – „Ergo Insurance“ SE pripažino, kad pretenziją gavo 2014 m. gruodžio 31 d., tuo tarpu, draudimo apsauga pagal paskutinę draudimo sutartį galiojo iki 2013 m. liepos 24 d. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovės pretenzija buvo gauta praėjus pusantrų metų nuo draudiminės apsaugos pasibaigimo, t. y. įvykis neatitinka draudiminio įvykio požymių pagal Taisyklių Nr. 042 2.1 punktą, todėl ieškovės ieškinį Draudikui atmetė. Be kita ko, teismas nusprendė, jog ginčo draudimo teisiniams santykiams pagal draudimo sutartį Nr. 710-670-100270 neturi būti taikomos Turto arba verslo vertinimo įmonės ir nepriklausomo turto arba verslo vertintojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklės (toliau tekste – LB Taisyklės).

74.       Ieškovės (apeliantės) teigimu, atsižvelgiant į tai, kad UAB „Baltijos auditas“ buvo apdraudusi civilinę atsakomybę jau įsigaliojus LB Taisyklėms, LB Taisyklėms prieštaraujančios Turto ir verslo vertintojų profesinės civilinės atsakomybės draudimo taisyklių (ERGO Lietuva, TVCA-2002) Nr. 042 (toliau – ERGO Taisyklės) sąlygos negali būti taikomos.

75.       Pagal CK 6.988 straipsnio 1 dalį yra galimos dvi draudimo formos: privalomasis ir savanoriškasis, o pagal minėto straipsnio 3 dalį privalomojo draudimo rūšis ir sąlygas bei draudimo šakas ir draudimo interesus reglamentuoja kiti įstatymai. Įstatymų leidėjo atitinkamos draudimo rūšies privalomojo draudimo nustatymas nepanaikino minėtos draudimo rūšies savanoriškojo draudimo sutarties sudarymo galimybę. Be to, 2012 m. birželio 14 d. (LB Taisyklių įsigaliojimo dieną) galiojusios TVVPĮ 17 straipsnio 1 dalis nustatė turto arba verslo vertinimo įmonei ir nepriklausomam turto arba verslo vertintojui pareigą drausti savo civilinę atsakomybę civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, tačiau draudikams pareigos sudaryti tokią draudimo sutartį teisės aktuose nebuvo numatyta ir draudikams nebuvo suteikta teisė vykdyti minėto draudimo, neįvykdžius papildomų sąlygų.

76.       Draudimo įstatymo 12 straipsnyje buvo numatyta draudimo veiklos licencijavimo tvarka. Pagal minėto straipsnio 1 dalį draudimo įmonė turi teisę vykdyti draudimo veiklą tik turėdama priežiūros institucijos išduotą draudimo veiklos licenciją. LB Taisyklių 3.1 punkte įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad draudikas – asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka turintis teisę vykdyti turto arba verslo vertinimo įmonės ir nepriklausomo turto arba verslo vertintojo civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą.

77.       Kaip teisingai savo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo atsakovas Ergo Insurance SE, Lietuvoje veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, viena vertus, bylos duomenys patvirtina, kad draudimo veiklos licencijos, išduotos atsakovui, priede buvo numatyta, jog ši draudimo veiklos licencija suteikia teisę vykdyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą, rangovo civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą, pagrindinių tyrėjų ir biomedicininių tyrimų užsakovų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą ir kelionės organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo draudimą. Taigi, pateiktoje draudimo veiklos licencijoje nebuvo nurodyta atsakovo teisė vykdyti turto ir verslo vertintojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą. Kita vertus, 2012 m. lapkričio 26 d. Turto vertinimo priežiūros tarnybos raštas Nr. T(1.13)A2-447(12) pagrindžia, kad iki 2012 m. rugsėjo 28 d. nei vienas draudimo rinkos dalyvis nevykdė turto ir verslo vertintojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo. Vadinasi, 2010 m. rugpjūčio 25 d. įvykis įvyko, kai galiojo turto ir verslo vertintojų profesinės civilinės atsakomybės savanoriškojo draudimo sutartis, o ne turto arba verslo vertinimo įmonės ir (arba) nepriklausomo turto arba verslo vertintojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis. Todėl draudžiamojo įvykio apibrėžimui pagal draudimo sutartį Nr. 710-670-100270 yra taikomos ne LB Taisyklės, o kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas – Turto ir verslo vertintojų profesinės civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 042, 2.1 papunkčio sąlyga, kuri atitinka Draudimo įstatymo nuostatas. Todėl ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kad Taisyklių 2.1 punktas be kita ko neatitinka Draudimo įstatymo 99 straipsnio 2 dalies, 105 bei 108 straipsnių reikalavimų, yra nepagrįsti.

78.       Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek Draudikas teisingai vertino, kad šiuo atveju turi būti taikomos Taisyklės ir draudimo apsauga priklausė nuo pretenzijos pateikimo momento, tačiau šiuo atveju ieškovės pretenzija buvo gauta praėjus pusantrų metų nuo draudiminės apsaugos pasibaigimo ir tokiu būdu įvykis neatitinka draudiminio įvykio požymių pagal Taisyklių Nr. 042 2.1 punktą. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimus Draudikui.

Dėl bylos procesinės baigties

79.       Apibendrindama padarytas išvadas dėl apeliacinės instancijos teismui perduotos nagrinėti iš naujo bylos dalies, įvertinusi apeliacinių skundų ir atsiliepimų argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas ir teismų praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo priteistas žalos atlyginimas iš UAB „Baltijos auditas“, pakeisti – ieškovei padarytą žalą sumažinti UAB „Baltic Stokholm Sparkassa“ sumokėtomis kredito unijai privalomojo pajaus ir šalių sulygto papildomo pajaus sumomis. Kiti apeliacinių skundų argumentai atsižvelgiant į pirmiau teisėjų kolegijos pateiktus išaiškinimus ir motyvus, taip pat į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apeliacinės instancijos teismui perduotos nagrinėti iš naujo bylos apimtį, neturi teisinės reikšmės teisiniam bylos rezultatui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl ieškovės atskirojo skundo ir dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

80.       Ieškovė 2020 m. rugsėjo 10 d. pateikė atskirąjį skundą civilinėje byloje dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti ieškovės prašymą priimti papildomą sprendimą dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme motyvuojant tuo, kad teismo sprendimu buvo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos pagal paskutinį 2020 m. rugpjūčio 4 d. ieškovės pateiktą prašymą priteisti 9 630,39 Eur, kurias sudarė 2 600 Eur už patikslintą ieškinį bei kitos susijusios išlaidos; baigiamųjų kalbų metu ieškovės atstovas nurodė, jog jis teismo prašo priteisti paskutiniame prašyme nurodytas bylinėjimosi išlaidas, todėl teismas atsisakė paskirstyti ankstesniuose ieškovės prašymuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas.

81.       Ieškovė atskirąjį skundą grindė tuo, kad priimdamas 2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą, pirmosios instancijos teismas išsprendė klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tik pagal vieną (tarpinį) ieškovės prašymą, pateiktą 2020 m. rugpjūčio 4 d., kuriame prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos apėmė tik bylos nagrinėjimą po 2019 m. lapkričio 27 d., o ne visą teisminį procesą nuo 2015 m. vasario 26 d. Taigi, liko neišspręstas ieškovės bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo klausimas pagal ieškovės 2016 m. rugsėjo 2 d. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir 2017 m. kovo 10 d. papildomą prašymą.

82.       Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nurodo, kad viena vertus, ieškovė turi teisę prašyti priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas už visą bylinėjimosi laikotarpį. Kita vertus, kaip teisingai  atskirajame skunde nurodo pati ieškovė, ankstesniuose prašymuose jos prašomos priteisti pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nepersidengia ir / ar nesutampa su 2020 m. rugpjūčio 4 d. pateiktu prašymu ir jo priedais. Todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti papildomą sprendimą dėl ieškovės pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagal ieškovės 2016 m. rugsėjo 2 d. prašymą ir 2017 m. kovo 10 d. papildomą prašymą. Dėl šių priežasčių Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartis, kuria atsisakyta patenkinti ieškovės prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, panaikinama (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

83.       Apeliacinės instancijos teismui pakeičiant pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą, byloje perskirstytinos šalių turėtos pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

84.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-916/2015; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018, 2019 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-274-1075/2019).

85.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovės UAB „Baltijos auditas“ 201 897 Eur žalai atlyginti. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas priteistą žalą sumažinti iki 170 870,02 Eur, t. y. tenkinti 25 procentai ieškinio reikalavimų (672 990,04 Eur).

86.       Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismui ieškovė pateikė: 2016 m. rugsėjo 2 d. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų prateisimo, išlaidų suma: 10 119,36 Eur (įskaitant PVM); 2017 m. kovo 10 d. papildomą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų padidinimo, atsižvelgiant į tai, jog bylos nagrinėjimas iš esmės vis dar nebuvo pasibaigęs, padidinant išlaidų sumą 528,95 Eur (įskaitant PVM) bei nurodant tuo metu galutinę išlaidų sumą – 10 648,31 Eur (įskaitant PVM); 2020 m. rugpjūčio 4 d. prašymą priteisti 9 630,39 Eur bylinėjimosi išlaidas pagal sąskaitas, išrašytas 2020 m. vasario 28 d. ir 2020 m. liepos 31 d. Taigi, įvertinus ieškovės pateiktus išlaidas pagrindžiančius dokumentus, darytina išvada, kad ji iš viso prašo priteisti 20 278,70 Eur su PVM bylinėjimosi išlaidas, kurių net ketvirtadalį sudaro išlaidos už ieškinio ir patikslinto ieškinio parengimą; kitos išlaidos susijusios su įvairių prašymų parengimu, atsiliepimų į atskiruosius skundus rengimu, įrodymų rinkimu, atstovavimo paslaugomis bei kitomis teisinėmis paslaugomis.

87.       Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (toliau – Rekomendacijos) (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Taigi, kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

88.       Pažymėtina, kad remiantis Rekomendacijomis, atstovavimo išlaidos yra priteisiamos už tam tikrų procesinių dokumentų rengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose. Teismai formuoja praktiką, kad dalyvaujančio byloje asmens patirtos išlaidos už susipažinimą su bylos medžiaga, už teisės aktų, teismų praktikos analizes, už pasirengimus teismo posėdžiams bei susitikimus su klientais pagal Rekomendacijoje nustatytas taisykles atskirai neatlyginamos, o jos paprastai padengiamos priteisiant iš bylą pralaimėjusios šalies sumas už procesinių dokumentų rengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1030/2012; 2012 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-486/2012 ir kt.). Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir apimtį, reiškiamų reikalavimų pobūdį, ieškovės atstovų darbo ir laiko sąnaudas, taip pat į tai, kad dalis detalizacijose išskirtų išlaidų apima procesinių dokumentų regimo išlaidas, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje už atstovavimo paslaugas ieškovei priteistina suma neviršijant Rekomendacijų 8 punkte numatytų maksimalių dydžių galėtų būti ne didesnė kaip 12 000 Eur. Atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį, iš atsakovės UAB „Baltijos auditas“ ieškovei priteisiama 25 proc. šios sumos, t. y. 3 000 Eur (CPK 93 straipsnio 2 dalis) bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

89.       Pirmosios instancijos teismas turėjo 20,88 Eur išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šio išlaidos skirstomos proporcija 25:75 proc. tarp atsakovės UAB „Baltijos auditas“ ir ieškovės (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

90.       Atsakovų R. P. ir J. R. atstovas prašė priteisti 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudarė atsiliepimo parengimas ir dalyvavimas teismo posėdžiuose. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju yra pagrindas nepriteisti R. P. ir J. R. jų patirtų bylinėjimosi išlaidų. Ši išvada darytina įvertinus priežastis, dėl kurių susidarė prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis), o būtent atsižvelgus į tai, kad šie atsakovai buvo ieškovės paskolų komiteto nariai, kurių neteisėti veiksmai ir sukėlė ieškovei žalą. Dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ieškovei kilo žala, byloje buvo nustatytos visos jų kaip atsakovų civilinės atsakomybės sąlygos, tačiau ieškovės reikalavimai šiems atsakovams atmesti dėl ieškinio senaties termino praleidimo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas nurodytiems atsakovams iš ieškovės, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, todėl šiems atsakovams jų patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Dėl kitų bylinėjimosi išlaidų

91.       Kadangi kasacinės instancijos teismo procesiniu sprendimu nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės reikalavimų Unijos valdybos ir paskolų komiteto nariams atžvilgiu taikė ieškinio senatį, o šiuo apeliacinės instancijos teismo procesiniu sprendimu konstatuota, jog atsakovės UAB „Baltijos auditas“ civilinės atsakomybės Draudikas pagal ieškovės ieškinio reikalavimus atsakyti neturi pareigos ir iš atsakovės UAB „Baltijos auditas“ ieškovei pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistos žalos dydis sumažintas 5 proc. (30-25), vadinasi, ieškovės apeliacinis skundu nėra tenkinamas, tačiau ji įgijo teisę į 95 proc. išlaidų, susijusių su atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimu, priteisimą, tuo tarpu, atsakovė UAB „Baltijos auditas“ pateikdama apeliacinį skundą atitinkamai įgijo teisę į 5 proc. išlaidų, susijusių su apeliacinio skundo pateikimu, atlyginimą, taip pat 100 proc. išlaidų, susijusių su atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą pateikimu, atlyginimą, tačiau prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo neteikė, todėl šio klausimo teisėjų kolegija nesvarsto.

92.       Byloje atsakovai R. P. ir J. R. pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą ir patyrė 480 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato teisinėms paslaugoms, tačiau, kaip minėta, šių atsakovų tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos negali būti priteisiamos iš ieškovės atsižvelgiant į bylos baigtį.

93.       Ieškovė Unija pateikė prašymą apeliaciniam teismui priteisti 3 811,50 Eur su PVM bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kurias sudaro apeliacinio skundo (2 722,50 Eur su PVM), atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą (1 028,50 Eur su PVM) ir prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (60,50 Eur su PVM) parengimo išlaidos. Kaip minėta, ieškovė neįgijo teisės į išlaidų, susijusių su apeliacinio skundo parengimu, atlyginimą, o išlaidos už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą neviršija Rekomendacijų 7, 8.11 punktuose nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydžio, todėl ieškovės prašoma priteisti suma atitinkamai sudaro 977,08 Eur su PVM (1 028,50 x 95/100) už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą ir atitinkamai iš atsakovės UAB „Baltijos auditas“ ieškovė įgijo teisę į pusę išlaidų, susijusių su prašymo parengimu, atlyginimą, t. y. iš viso: 1 007,33 Eur su PVM (977,08+30,25) išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

94.       Ieškovė Unija pateikė prašymą kasaciniam teismui priteisti iš atsakovės UAB „Baltijos auditas“ 3 928,77 Eur su PVM bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už kasacinio skundo parengimą, pateikė įrodymus, pagrindžiančius šias išlaidas. Išlaidos už kasacinio skundo parengimą viršija Rekomendacijų 7, 8.13 punktuose nurodytą rekomenduojamą priteisti užmokesčio dydį (3 200,56 Eur (2,2 x 1 454,80 Eur (2020 m. III ketv.)), todėl ieškovės prašoma priteisti suma mažintina iš atsakovės UAB „Baltijos auditas“ priteisiant 3 200,56 Eur su PVM bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimą.

95.       Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 10 d. pažymą kasacinis teismas turėjo 32,50 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad kasacinis teismas pripažino pagrįstais kasacinio skundo argumentus, jog apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.247 straipsnio nuostatas, šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš atsakovės UAB „Baltijos auditas“ (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai). 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės bankrutavusios kooperatinės bendrovės kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ ieškinys patenkintas iš dalies ir ieškovės bankrutavusios kooperatinės bendrovės kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos auditas“ priteistas žalos atlyginimas, metinės procesinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos, pakeisti.

 Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartį, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti ieškovės prašymą priimti papildomą sprendimą, panaikinti.

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškovės ieškinį dėl žalos atlyginimo tenkinti iš dalies.

 Ieškovei bankrutavusiai kooperatinei bendrovei kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ (juridinio asmens kodas 112040690) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos auditas“ (juridinio asmens kodas 124564124) priteisti 170 870,02 Eur (šimtą septyniasdešimt tūkstančių aštuonis šimtus septyniasdešimt eurus 2 centus) žalos atlyginimą ir 6 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2015 m. vasario 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos auditas“ ieškovei bankrutavusiai kooperatinei bendrovei kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ priteisti 3 000 Eur su PVM (tris tūkstančius eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš bankrutavusios kooperatinės bendrovės kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ administravimo išlaidų 15,66 Eur (penkiolika eurų 66 centus), o iš uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos auditas“ 5,22 Eur (penkis eurus 22 centus) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės pajamas.“

Iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos auditas“ ieškovei bankrutavusiai kooperatinei bendrovei kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ priteisti 1 007,33 Eur su PVM (tūkstantį septynis eurus 33 centus) išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos auditas“ ieškovei bankrutavusiai kooperatinei bendrovei kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ priteisti 3 200,56 Eur su PVM (tris tūkstančius du šimtus eurų 56 centus) bylinėjimosi išlaidas, patirtas kasaciniame teisme.

Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos auditas“ 32,50 Eur (trisdešimt du eurus 50 centų) bylinėjimosi išlaidas. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Teisėjai                              Marius Bajoras

                                      Danguolė Martinavičienė

                                      Asta Radzevičienė