Baudžiamoji byla Nr. 2K-155-489/2023

Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00379-2021-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.23.2.1;

1.2.23.2.2.1; 1.1.8.1.2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkė), Artūro Pažarskio ir Tomo Šeškausko (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. gynėjo advokato Mindaugo Bliuvo kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 11 d. nuosprendžio, kuriuo, pakeitus Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 13 d. nuosprendį, panaikintos šio nuosprendžio dalys dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo ir R. K. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 260 straipsnio 2 dalį paskirta aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį paskirta 20 MGL (1000 Eur) dydžio bauda apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdais subendrintos ir paskirta subendrinta aštuonerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. K. paskirta galutinė penkerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iš R. K. konfiskuotos iš nusikalstamos veikos gautos lėšos – 875 Eur. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 13 d. nuosprendžiu R. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 150 MGL (7500 Eur) dydžio bauda; pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 200 MGL (10 000 Eur) dydžio bauda; pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 20 MGL (1000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintos ir paskirta subendrinta bausmė – 300 MGL (15 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. K. paskirta galutinė bausmė – 200 MGL (10 000 Eur) dydžio bauda, ją nustatyta sumokėti per 24 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.       R. K. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad nenustatytomis aplinkybėmis, ne vėliau kaip 2020 m. spalio 1 d., turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo 19,633 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, šią narkotinę medžiagą 2020 m. spalio 1 d. apie 17 val. automobiliu „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai atgabeno iki prekybos centro „Maxima“, esančio Šarkuvos g. 1A, Kaune, ten minėtame automobilyje ją už 150 Eur neteisėtai pardavė liudytojui Nr. 1, atliekančiam sankcionuotus nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus.

1.1.                      R. K. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, ne vėliau kaip 2020 m. spalio 21 d., turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo didelį kiekį – 98,827 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, šią narkotinę medžiagą 2020 m. spalio 21 d. apie 19.45 val. automobiliu „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai atgabeno iki Pilies automobilių stovėjimo aikštelės, esančios Pilies g. 17, Kaune, ten minėtame automobilyje ją už 725 Eur neteisėtai pardavė liudytojui Nr. 1, atliekančiam sankcionuotus nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus.

1.2.                      Be to, R. K. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad nenustatytomis aplinkybėmis, bet ne vėliau kaip 2021 m. gegužės 3 d., neteisėtai įgijo nedidelį kiekį – 0,644 g narkotinės medžiagos – kanapių. Šią medžiagą, neturėdamas tikslo platinti, neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), iki 2021 m. gegužės 3 d. 9.45 val., kai kratos metu jos buvo paimtos policijos pareigūnų.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

2.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro M. Sabaičio apeliacinį skundą, be kita ko, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam R. K. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas taikė nenustatęs jokių išimtinių aplinkybių arba aplinkybių visuma grindžiamo daug mažesnio nuteistojo ar jo padarytų nusikaltimų pavojingumo. Byloje esančios bausmei skirti reikšmingos aplinkybės neleidžia nei nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų vertinti kaip daug mažesnio pavojingumo negu rūšinis tokių nusikalstamų veikų pavojingumas, nei nuteistojo asmenybės pripažinti kaip mažiau pavojingos. Todėl skirti R. K. švelnesnes, nei nustatytos BK 260 straipsnio 1 ir 2 dalių sankcijose, bausmes nebuvo pagrindo. Teisėjų kolegija nusprendė, kad nuteistajam skirtinos minimalios šio straipsnio atitinkamų dalių sankcijose nustatytos bausmės, o už atskiras nusikalstamas veikas paskirta subendrinta bausmė, atsižvelgus į tai, jog byla buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, mažintina vienu trečdaliu.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3.       Kasaciniu skundu nuteistojo R. K. gynėjas advokatas M. Bliuvas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 11 d. nuosprendžio dalį, kuria panaikintas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymas ir nuteistajam R. K. už padarytus nusikaltimus paskirtos laisvės atėmimo bausmės, taip pat paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė, ir dėl šios dalies palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 13 d. nuosprendį be pakeitimų. Kasatorius skunde nurodo:

3.1.                      Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir nepagrįstai, esant sąlygoms ir pagrindams, R. K. netaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų. Šis teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl šių baudžiamojo įstatymo nuostatų taikymo, neįvertino ir neanalizavo visų bausmei skirti reikšmingų aplinkybių, nevertino jų visumos, neatsižvelgė į BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, be to, R. K. paskyrė aiškiai neteisingą, per griežtą, teisingumo ir proporcingumo principams prieštaraujančią bausmę. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės nevertino R. K. nusikalstamų veikų pavojingumo, jų padarymo aplinkybių, nuteistojo asmenybės pavojingumo, tik formaliai ir nemotyvuotai, be to, remdamasis prielaidomis, konstatavo, kad byloje neva nėra jokių aplinkybių, sudarančių pagrindą nuteistajam taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

3.2.                      Skundžiamame nuosprendyje, sprendžiant dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo, cituojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, kuriose pasisakyta dėl bendrų šios normos taikymo nuostatų. Tačiau apeliacinės instancijos teismo nurodomose bylose priimtose kasacinėse nutartyse buvo nagrinėjamos nusikalstamos veikos, kurių aplinkybės esmingai skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių, dauguma jų net nesusijusios su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis.

3.3.                      Priešingai apeliacinės instancijos teismo teiginiams, BK 54 straipsnio 3 dalyje nėra įtvirtinto reikalavimo, kad švelnesnė bausmė gali būti skiriama tik nustačius kokias nors išimtines aplinkybes. Teismų praktikoje suformuluota tik rekomendacija, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nuosprendžiuose nurodyti aplinkybes, dėl kurių BK straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui, būtų aiškiai neproporcingas, neadekvatus konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-126-693/2018). Taip pat pabrėžiama, kad nereikia šio reikalavimo suprasti taip, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas ar išskirtines aplinkybes. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatytas bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad baudžiamajame įstatyme nurodytos bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-449-942/2016, 2K-211-1073/2019, 2K-49-976/2020).

3.4.                      Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į R. K. elgesį po nusikalstamų veikų padarymo, į jo elgesį ikiteisminio tyrimo metu ir to nevertino, neįvertino jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, to, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. R. K. nuo pat pirmosios apklausos visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, išsamiai paaiškino šių veikų padarymo aplinkybes, nuoširdžiai gailėjosi dėl jų padarymo. Teismas ignoravo nuteistojo geranorišką bendradarbiavimą su teisėsaugos institucijomis ir jo pagalbą. Ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu R. K. davė išsamius ir detalius parodymus apie tai, kaip ir iš kur įsigijo kaltinime nurodytas narkotines medžiagas. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu R. K. atpažino narkotinių medžiagų pardavimu užsiimantį vaikiną, vadinamą K., iš kurio įgijo narkotines medžiagas, apie jį davė parodymus. Taip bendradarbiaudamas su teisėsaugos pareigūnais, padėjo išaiškinti ir nustatyti minėtą asmenį bei atskleisti šio asmens galimai padarytas nusikalstamas veikas. Be to, R. K. nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo, baudžiamojo proceso nevilkino.

3.5.                      Nurodytos aplinkybės, priešingai apeliacinės instancijos teismo teiginiams, ne tik nuteistojo asmenybę leidžia laikyti mažiau pavojinga, bet ir jo padarytas nusikalstamas veikas leidžia pripažinti mažiau pavojingomis, negu rūšinis tokių nusikaltimų pavojingumas. Tai, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimas rodo mažesnį rūšinį padarytos BK 260 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos pavojingumą, konstatuota ir teismų praktikoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-126-693/2018). Tokios aplinkybės, rodančios mažesnį veikos, taip pat ir mažesnį nuteistojo asmenybės pavojingumą, teismų praktikoje yra vertinamos kaip išimtinės, leidžiančios nuteistiesiems taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-211-1073/2019).

3.6.                      Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė ir į tai, kad R. K. yra socializuotas, teigiamai charakterizuojamas asmuo. Jis tiek iki nusikalstamos veikos padarymo, tiek po jos padarymo dirbo (nuo 2018 m. pagal individualios veiklos pažymą dirbo vairuotoju), turėjo oficialų ir legalų pragyvenimo šaltinį, sąžiningai mokėjo mokesčius valstybei. Liko neįvertinta ir tai, kad R. K. yra itin jauno amžiaus ((duomenys neskelbtini)), nuo pat baudžiamojo proceso pradžios savo poelgį vertino kritiškai, gailėjosi dėl savo elgesio, labai dėl to išgyveno ir išgyvena iki šiol. Po nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo jam nėra pradėta jokių naujų ikiteisminių tyrimų. Visa tai, priešingai skundžiamame nuosprendyje dėstomiems teiginiams, rodo, kad R. K. po nusikalstamų veikų padarymo padarė teigiamas išvadas, pasimokė iš savo klaidų, pakeitė savo elgesį ir ateityje nebenusikals.

3.7.                      R. K. yra tvirtai susaistytas šeiminiais, gyvenamosios vietos santykiais, kurie neabejotinai nutrūktų jam paskyrus ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę. Nuteistasis gyvena kartu su savo tėvais, padeda jiems tiek buityje, tiek jų vystomame gėlių versle. Jo motinai D. K. numatyta skirtingu laiku atlikti abiejų kelio sąnarių keitimo operacijas, po kurių bus ilga reabilitacija. Taigi, nuteistojo motina ilgą laiką nebus pajėgi rūpintis gėlių parduotuve, todėl sūnaus R. K., kaip pagrindinio pagalbininko versle, pagalba, siekiant išsaugoti ne vienus metus puoselėjamą verslą, yra ypač svarbi ir reikalinga. Be kita ko, R. K. pats turi sveikatos problemų, kurios, jam paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, dėl riboto gydymo ir vaistų prieinamumo laisvės atėmimo vietoje tik pasunkėtų. Nuteistajam buvo operuotas stuburas, jam taip pat yra nustatyta ūmi infekcinė liga – rožė, pasireiškianti odos uždegimu, karščiavimu bei kitais bendros intoksikacijos reiškiniais. Dėl šios ligos R. K. turi vartoti antibiotikus, liga nuolat atsinaujina, ypač patiriant stresą. Laiku nepaskyrus ir nepradėjus vartoti vaistų, liga gali sukelti rimtas komplikacijas.

3.8.                      Apeliacinės instancijos teismas išvadą dėl negalimumo R. K. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį nepagrįstai grindė ir kitais bylos duomenimis nepatvirtintais liudytojo Nr. 1 parodymais, kad nuteistasis jau iki inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo neva buvo žinomas kaip asmuo, sistemingai platinantis narkotines medžiagas. Šis teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nuteistojo veiksmai nagrinėjamu atveju nebuvo atsitiktiniai ar vienkartiniai. Išskyrus šioje baudžiamojoje byloje nagrinėtus du narkotinių medžiagų pardavimo atvejus, abiem atvejais jas parduodant asmeniui, kuriam suteiktas anonimiškumas, – liudytojui Nr. 1, – ir kuris veikė pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį, R. K. niekada anksčiau nebuvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn dėl narkotinių medžiagų platinimo. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nuteistasis parodė, kad jį vartoti narkotines medžiagas ir jomis disponuoti pastūmėjo tuometinių draugų ratas, neigiama tuometinių draugų ir pažįstamų, vartojusių narkotines medžiagas ir jomis disponavusių, įtaka, sveikatos problemos. R. K. paaiškino, kad pas jį namuose rastas kanapes prieš stuburo operaciją jis įsigijo sau vartoti, skausmui ir stresui malšinti, o jam inkriminuotus kiekius kanapių dervos (hašišo) įgijo ir po to pardavė veikiamas jaunatviško solidarumo su tuometiniais draugais bei trūkstant pinigų. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino to, kad šiuo metu R. K. su minėtais draugais ir pažįstamais, galinčiais jam daryti neigiamą įtaką, nebendrauja, yra nutraukęs su jais bet kokius ryšius. Nuteistasis po jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo padarė teigiamas išvadas, visiškai pakeitė savo gyvenimo būdą ir atsisakė uždraustų medžiagų vartojimo.

3.9.                      R. K. buvo kontroliuojamas policijos pareigūnų, prieš jį buvo sankcionuoti nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai, taip pat buvo sankcionuota nuteistojo elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė, slaptas sekimas, tačiau, be šioje baudžiamojoje byloje nagrinėtų dviejų narkotinių medžiagų pardavimo liudytojui Nr. 1 atvejų, daugiau nebuvo užfiksuota nė vieno narkotinių medžiagų platinimo atvejo. Todėl apeliacinės instancijos teismo minimi liudytojo Nr. 1 teiginiai negali būti vertinami kaip objektyvūs duomenys, patvirtinantys kokius nors tariamus ankstesnius nuteistojo neteisėtus veiksmus. Paminėti faktiniai duomenys patvirtina, kad nusikalstamų veikų darymas nebuvo įprasta R. K. veikla ar užsiėmimas, nebuvo jo pragyvenimo šaltinis. Todėl skundžiamame nuosprendyje dėstomi teiginiai apie tariamą sistemingą R. K. disponavimą narkotinėmis medžiagomis nesuderinami su nekaltumo prezumpcijos principu ir tėra niekuo nepagrįsta prielaida.

3.10.                      Nors skundžiamame nuosprendyje teigiama, kad nuteistajam prieš šešerius metus buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, tačiau R. K., vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalimi, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam šis tyrimas buvo nutrauktas. Taigi, R. K. anksčiau nebuvo teistas, kadangi jam anksčiau niekada nebuvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, juolab už nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, t. y. jis teisiamas pirmą kartą. Todėl vien tai, kad prieš šešerius metus jam buvo pradėtas ir nutrauktas ikiteisminis tyrimas, nedidina nei R. K. asmenybės, nei jo padarytų veikų pavojingumo ir kartu neeliminuoja galimybės taikyti nuteistajam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

3.11.                      Kauno apygardos teismas neatsižvelgė į tai, kad nagrinėjamu atveju narkotinės medžiagos buvo parduotos asmeniui, atliekančiam nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, t. y. iš esmės nebuvo išplatintos ir į apyvartą nepateko, ir to neįvertino. Todėl R. K. padarytos nusikalstamos veikos jokių neigiamų padarinių kitiems asmenims nesukėlė. Tai, remiantis teismų praktika, rodo aiškiai mažesnį rūšinį padaryto nusikaltimo pavojingumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-390/2011), nepriklausomai nuo to, kad prie narkotinių medžiagų nepatekimo į apyvartą prisidėjo teisėsaugos pareigūnų veiksmai.

3.12.                      Vertinant padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, turi būti atsižvelgiama ir į narkotinės medžiagos, kuria buvo disponuojama, rūšį. Narkotinės medžiagos – kanapių derva ir kanapės, kuriomis neteisėtai disponavo R. K., kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nėra tiek pavojingos asmens sveikatai ir gyvybei, palyginti su tokiomis narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis kaip kokainas, heroinas ir pan. O tai taip pat rodo mažesnį rūšinį nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą.

3.13.                      Apeliacinės instancijos teismas, turėdamas pareigą įvertinti pirmiau nurodytų aplinkybių visumą, to nepadarė. Išdėstytos bausmei skirti ir individualizuoti reikšmės turinčios aplinkybės patvirtina, kad R. K. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas yra ženkliai mažesnis nei rūšinis tokių veikų pavojingumas, jo asmenybė taip pat nėra tokia pavojinga, kad jį reikėtų izoliuoti nuo visuomenės. Nuteistojo izoliavimas nuo visuomenės, paskyrus jam realią laisvės atėmimo bausmę, yra neproporcingas ir sukeliantis neadekvačius neigiamus padarinius jo socialiniams ryšiams. Bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti bei teisingumas gali būti įgyvendintas, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskiriant R. K. švelnesnę nei BK 260 straipsnio 1 ir 2 dalių sankcijose nustatytą bausmę. Tai pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, tinkamai pritaikęs BK 54 straipsnio 3 dalį ir nuteistajam paskyręs švelnesnės rūšies bausmę – ženklaus dydžio baudą. Valstybės siekis mažinti nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmes pataisos įstaigose, skaičių, besikeičianti valstybės politika dėl asmenims taikomos atsakomybės už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, besikeičianti aukštesnės instancijos teismų pozicija, skiriant bausmes už tokias nusikalstamas veikas, taip pat yra reikšmingi skiriant R. K. už padarytas nusikalstamas veikas bausmę. Apeliacinės instancijos teismo nuteistajam paskirta penkerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė nepasiektų visų BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų bausmės skyrimo tikslų, apsiribotų tik vienu jų – nubaudimu, kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiškas ir aiškiai neteisingas.

4.       Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras M. Sabaitis atsiliepimu į nuteistojo R. K. gynėjo advokato M. Bliuvo kasacinį skundą prašo nuteistojo gynėjo kasacinį skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

4.1.                      Apeliacinės instancijos teismas, priešingai kasatoriaus argumentams, BK normų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, nepažeidė. Šis teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl R. K. paskirtos bausmės, pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra nustatyta jokių išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą nuteistajam taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

4.2.                      Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teismų praktika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-371/2011, 2K-430/2012, 2K-421/2013, 2K-P-89/2014, 2K-150/2014, 2K-361/2014, 2K-447/2014, 2K-186-942/2015, 2K-P-18-648/2016 ir kt.) paneigia kasacinio skundo argumentus, kad BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti nereikia nustatyti jokių ypatingų aplinkybių. Skundžiamame nuosprendyje pagrįstai pažymėta, kad BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta to paties straipsnio pirmoje dalyje įtvirtintos nuostatos išimtis, suteikianti teismui teisę motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę tais atvejais, kai konkrečios normos sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Švelnesnės, nei nustatyta konkretaus straipsnio sankcijoje, bausmės skyrimas privalo būti motyvuojamas, t. y. pagrįstas teisiniais argumentais.

4.3.                      Apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pirmosios instancijos teismo akcentuojamos aplinkybės (nuteistasis jauno amžiaus, vykdo individualią veiklą, neteistas, turi gyvenamąją vietą) yra daugiau tipinės (kasdienio pobūdžio) negu išimtinės. Faktinės bylos aplinkybės neleidžia nei padarytų nusikalstamų veikų vertinti kaip daug mažesnio pavojingumo negu rūšinis tokių nusikalstamų veikų pavojingumas, nei R. K. asmenybės pripažinti kaip ženkliai mažiau pavojingos.

4.4.                      Kasaciniame skunde akcentuojamos aplinkybės, susijusiosios su R. K. elgesiu po nusikalstamų veikų padarymo, jo elgesiu ikiteisminio tyrimo metu, nuteistojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, tai, jog jis praeityje nėra teistas už veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis ir (ar) psichotropinėmis medžiagomis, kurių, kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas nevertino ir į jas neatsižvelgė, negali būti vertinamos kaip išimtinės, sudarančios pagrindą taikyti nuteistajam BK 54 straipsnio 3 dalį. Šios aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad įstatymo sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

4.5.                      R. K., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir du sunkius nusikaltimus. Visos trys, su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis susijusios, nusikalstamos veikos yra baigtos. Padarydamas BK 260 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką, R. K. neteisėtai disponavo 98,827 g kanapių dervos. Šis narkotinių medžiagų kiekis beveik 4 kartus viršija didelio kanapių dervos kiekio ribą (25 g) ir yra artimas labai dideliam kanapių dervos kiekiui – 125 g.

4.6.                      R. K. 2016 metais jau buvo susidūręs su teisėsaugos institucijomis dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 212 straipsnio 1 dalies 8 punktu, BK 93 straipsnio 1 dalimi, jam ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 259 straipsnio 2 dalį buvo nutrauktas, t. y. jis kaip nepilnametis asmuo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, paskiriant jam auklėjamojo poveikio priemonę – įspėjimą. Šią aplinkybę apeliacinės instancijos teismas pagrįstai įvertino kaip nuteistąjį charakterizuojančią ir padarė teisingą išvadą, kad jis nusikalto ne neatsitiktinai, o dėl jau iš anksto susiformavusios neigiamos, ciniškos nuostatos į visuomenėje priimtų elgesio normų, įstatymų laikymąsi. Nuteistasis iš savo klaidų nepasimoko ir elgesio nekeičia. R. K. dar prieš nagrinėjamoje byloje nustatytą narkotinių medžiagų išplatinimą liudytojui Nr. 1 buvo žinomas kaip asmuo, sistemingai platinantis narkotines medžiagas. Tai taip pat patvirtina, kad nuteistojo veiksmai nebuvo atsitiktiniai ar vienkartiniai, priešingai, tai tam tikros jo „papildomos veiklos“ epizodai, liudijantys apie gaunamas neteisėtas pajamas (bylos duomenys patvirtina, kad R. K. dirbo ir turėjo tam tikras legalias pajamas).

4.7.                      Kasatoriaus nurodomos aplinkybės, kad R. K. padarytos nusikalstamos veikos jokių neigiamų padarinių kitiems asmenims nesukėlė, taip pat neleidžia nuteistojo padarytų dviejų sunkių nusikaltimų pavojingumo vertinti kaip ženkliai mažesnio nei tipinis, rūšinis tokių nusikalstamų veikų pavojingumas. Tai, kad narkotinės medžiagos neišplito, visiškai nesusiję su paties nuteistojo veiksmais, jo valiniu sprendimu. Medžiagos buvo paimtos teisėsaugos pareigūnų iniciatyva. Be to, atsakant į kasacinio skundo argumentus, pritartina apeliacinės instancijos teismo teiginiams, kad įstatymų leidėjas nediferencijuoja baudžiamosios atsakomybės ribų pagal narkotinės ar psichotropinės medžiagos rūšį. Vien tai, kad nuteistasis disponavo narkotine medžiaga – kanapių derva, nemažina nei veikų, nei R. K. asmenybės pavojingumo. Taigi, atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, skirti R. K. švelnesnę bausmę, nei nustatyta BK 260 straipsnio 1 ir 2 dalių sankcijose, nėra pagrindo.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5.       Nuteistojo R. K. gynėjo advokato M. Bliuvo kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo

6.       Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai panaikino BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymą R. K. ir jam paskyrė aiškiai neteisingas, per griežtas, proporcingumo principui prieštaraujančias bausmes pagal BK 260 straipsnio 1 ir 2 dalių sankcijų ribas. Kasatoriaus teigimu, šis teismas netinkamai aiškino BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, išvadą, kad nuteistajam nėra pagrindo skirti švelnesnes nei įstatymo nustatytas bausmes, padarė neįvertinęs visų bausmei skirti reikšmingų aplinkybių, neatsižvelgdamas į BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį. Teisėjų kolegija sutikti su šiais bei juos detalizuojančiais kasacinio skundo argumentais neturi pagrindo.

7.       Teismo teisė motyvuotai paskirti švelnesnę, nei nurodyta konkretaus Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, bausmę išplaukia iš pamatinių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisingumo, proporcingumo, teisinės valstybės principų. Baudžiamajame kodekse, įgyvendinant paminėtą iš bendrųjų teisės principų kylančią teismo teisę, taip pat įtvirtintos konkrečios galimybės tam tikrais atvejais peržengti baudžiamojo įstatymo sankcijos ribas ir paskirti savo rūšimi ar dydžiu konkretaus Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijos neatitinkančią švelnesnę bausmę. Tokios galimybės nustatytos BK 62 straipsnyje ir nagrinėjamu atveju aktualioje BK 54 straipsnio 3 dalyje. Kita vertus, pažymėtina ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus švelnesnės, negu įstatymo nustatyta, bausmės skyrimas yra ne taisyklė, bet išimtis. Teismas turi pareigą švelnesnės, negu įstatymo nustatyta, bausmės skyrimo institutą taikyti itin atidžiai ir atsargiai, kad nebūtų pažeisti nukentėjusio asmens, visuomenės ir valstybės interesai. Kiekvienu konkrečiu atveju teismo sprendimas skirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę turi būti motyvuotas (Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas). Kasacinės instancijos teismas, be kita ko, yra pažymėjęs, kad teisingumo principą pažeidžia ir tie atvejai, kai nepagrįstai skiriama pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-172/2008, 2K-452/2012, 2K-276-1073/2020, 2K-111-511/2021, 2K-125-689/2021).

8.       BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę tuo atveju, jeigu straipsnio, įtvirtinančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Pagal teismų praktiką šis bausmės švelninimo pagrindas, jo taikymo išimtinumas sietini su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-29-788/2020, 2K-119-689/2020, 2K-169-458/2020, 2K-201-788/2021, 2K-233-976/2021). Iš esmės BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos skirtos byloms, susijusioms su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, kai, vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, skirtina kad ir minimali sankcijoje nustatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui, todėl nuteistam asmeniui parinktina švelnesnė bausmė ar kita jos rūšis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2-489/2015, 2K-377-489/2018).

9.       Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad R. K., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė du baigtus sunkius nusikaltimus, susijusius su neteisėtu disponavimu, be kita ko, ir dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, turint tikslą jas platinti; neteisėtai disponavo asmens sveikatai ar gyvybei mažiau pavojingomis narkotinėmis medžiagomis – kanapių derva; narkotinės medžiagos pareigūnų buvo paimtos, kitų asmenų sveikatai žala nebuvo padaryta; kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, gailisi ir kritiškai vertina savo veiksmus; jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą; taip pat įvertinęs jo asmenybę apibūdinančius duomenis – neteistas, du kartus baustas administracine tvarka, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, vykdo individualią veiklą, padarė išvadą, kad BK 260 straipsnio 1 ir 2 dalių sankcijose nustatytų laisvės atėmimo bausmių paskyrimas kaltinamajam neužtikrintų bausmės paskirties, aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Nusprendė, kad yra pagrindas R. K. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir už padarytus nusikaltimus paskirti švelnesnės rūšies bausmes – baudas. Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo įvertinęs byloje esančias bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, nepritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms ir konstatavo, kad žemesnės instancijos teismas R. K. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas taikė nenustatęs jokių išimtinių aplinkybių, aplinkybių visuma grindžiamo daug mažesnio nuteistojo ar jo padarytų nusikaltimų pavojingumo, todėl skirti nuteistajam švelnesnes bausmes, nei yra nustatyta BK 260 straipsnio 1 ir 2 dalių sankcijose, nebuvo pagrindo.

10.       Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi abiejų teismų motyvus dėl bausmių skyrimo, pritaria apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju nėra situacijos, kai bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Apygardos teismas, priešingai kasatoriaus teiginiams, nenukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, aiškino ir taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Kartu atkreiptinas kasatoriaus dėmesys į tai, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktinėms aplinkybėms arba labai panašios į jas ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas, motyvuodamas savo sprendimą, kasacinės instancijos teismo kitose baudžiamosiose bylose priimtais sprendimais, juose pateiktais išaiškinimais rėmėsi ne kaip precedentais, o kaip bendrais BK 54 straipsnio 3 dalies normos ir jos taikymo išaiškinimais.

11.       Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. K. yra nuteistas už BK 260 straipsnio 1 ir 2 dalyse, BK 259 straipsnio 2 dalyje nustatytų nusikalstamų veikų padarymą. Baudžiamasis įstatymas už BK 260 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų nusikaltimų padarymą nustato tik laisvės atėmimo bausmes – atitinkamai laisvės atėmimą nuo dvejų iki aštuonerių metų ir nuo aštuonerių iki dešimties metų. Vertindamas šių nuteistojo padarytų sunkių nusikaltimų pavojingumą, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad abu nusikaltimai baigti, padaryti veikiant tiesiogine tyčia. Padarydamas BK 260 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikaltimą, nuteistasis neteisėtai disponavo narkotinių medžiagų – kanapių dervos kiekiu (98,827 g), kuris beveik keturis kartus viršija Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose (toliau – Rekomendacijos) nurodytą didelio kanapių dervos kiekio ribą – 25 g – ir yra artimas labai dideliam šių narkotinių medžiagų kiekiui (125 g). BK 260 straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos padarymo atveju buvo neteisėtai disponuojama artimu Rekomendacijose nurodytam dideliam kiekiui (25 g) kanapių dervos kiekiu – 19,633 g. Nors pirmosios instancijos teismas narkotines medžiagas, kuriomis neteisėtai disponavo R. K., laikė mažiau pavojingomis žmogaus sveikatai ar gyvybei ir kartu pripažino nuteistojo padarytus nusikaltimus mažiau pavojingais, apeliacinės instancijos teismas šiame kontekste pagrįstai pažymėjo, kad įstatymų leidėjas nediferencijuoja baudžiamosios atsakomybės ribų – nusikalstamų veikų sunkumo ir pavojingumo – pagal konkrečių narkotinių ir psichotropinių medžiagų rūšis. Baudžiamoji atsakomybė yra diferencijuojama, be kita ko, pagal neteisėtai disponuojamų narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų kiekį, kartu taip įvertinant ir konkrečios uždraustos medžiagos daromą žalą žmogaus (-ių) sveikatai ir pavojų gyvybei. 

12.       Spręsdamas dėl R. K. padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnio, apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, įvertino ir tai, kad nusikalstamos veikos nebuvo padarytos atsitiktinai. Sutiktina su kasatoriumi, kad R. K. anksčiau nebuvo nuteistas už nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, padarymą. Tačiau neatsitiktinį nusikalstamos veikos pobūdį, kaip nustatyta ir nagrinėjamu atveju, gali patvirtinti ne tik ankstesni teistumai už panašių veikų padarymą. Teismų nuosprendžiais nustatyta, kad šioje byloje R. K. padarė ne vieną nusikaltimą, susijusį su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis ir jų platinimu tam pačiam asmeniui. Iš byloje apklausto liudytojo Nr. 1 parodymų, kuriuos, priešingai kasatoriaus argumentams, patvirtina ir paties nuteistojo byloje duoti parodymai, byloje užfiksuoti nuteistojo ir liudytojo Nr. 1 pokalbiai, matyti, kad R. K. iki inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo jau buvo žinomas kaip asmuo, užsiimantis narkotinių medžiagų platinimu. Šiame kontekste reikšminga yra ir skundžiamame nuosprendyje nurodyta aplinkybė, kad R. K. anksčiau jau buvo patekęs į teisėsaugos pareigūnų akiratį dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, neturint tikslo jas platinti. Ikiteisminio tyrimo teisėjo patvirtintu prokuroro 2016 m. gegužės 6 d. nutarimu jis ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaujantis BPK 212 straipsnio 1 dalies 8 punktu, BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kaip nepilnametis, pirmą kartą padaręs baudžiamąjį nusižengimą, pagal BK 259 straipsnio 2 dalį buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę. Taigi, šios aplinkybės patvirtina apygardos teismo išvadas, kad nagrinėjamoje byloje R. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą lėmė ne atsitiktinumas, nepalankiai susiklosčiusios gyvenimo aplinkybės, beviltiška finansinė situacija, o nuteistojo iš anksčiau susiformavęs antivisuomeninis, ciniškas požiūris į visuomenėje priimtų elgesio normų, įstatymų laikymąsi, tikslas papildomai „užsidirbti“. 

13.       Kasatoriaus skunde akcentuojamos aplinkybės, kad nagrinėjamu atveju narkotinės medžiagos nepateko į apyvartą, nebuvo padaryta žala kitų žmonių sveikatai ar gyvybei, tačiau tai nėra susiję su nuteistojo veiksmais, jo valiniu apsisprendimu nutraukti savo nusikalstamus veiksmus. R. K. liudytojui Nr. 1, atlikusiam sankcionuotus nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, parduotos narkotinės medžiagos buvo paimtos teisėsaugos pareigūnų iniciatyva. Todėl, kaip pagrįstai konstatavo apeliacinės instancijos teismas, paminėtos aplinkybės, vertinant tiek atskirai, tiek kartu su kitomis byloje nustatytomis veikų pavojingumą apibūdinančiomis aplinkybėmis, taip pat nelemia tokio nuteistojo padarytų nusikaltimų pavojingumo, kuris būtų pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. 

14.       Kasaciniame skunde nurodomos aktyviosios atgailos aplinkybės, tai, jog nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi, netrukdė procesui, pareigūnams atskleidė, iš ko įsigijo narkotines medžiagas, yra reikšmingos skiriant kaltininkui bausmę pagal baudžiamojo įstatymo už padarytą veiką sankcijos ribas. Kasatoriaus skunde nurodytuose kasacinio teismo praktikos pavydžiuose nuteistųjų atsakomybę lengvinančios aplinkybės (vienoje iš bylų nuteistosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimas) taip pat nebuvo izoliuotai pripažintos išimtinėmis BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo prasme. Padarytų nusikaltimų ir juos padariusių asmenų mažesnio pavojingumo nustatymą tose bylose lėmė šiems kriterijams nustatyti reikšmingų aplinkybių, kurios nėra tapačios (panašios) nagrinėjamoje byloje nustatytoms, visuma.

15.       Skundžiamame nuosprendyje, tikrinant švelnesnių, negu įstatyme nustatytos, bausmių paskyrimo teisingumą, tinkamai buvo įvertinti ir byloje esantys R. K. asmenybę charakterizuojantys duomenys. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje teisingai pažymėjo, kad aplinkybės, jog R. K. yra jaunas žmogus, teisiamas pirmą kartą, du kartus baustas administracine tvarka, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, vykdo individualią veiklą, yra daugiau tipinės, o ne išimtinės, kurios nuteistojo asmenybę leistų vertinti kaip daug mažiau pavojingą. Pažymėtina, kad paprastai į kaltininko asmenybę apibūdinančias, jo šeimines ir panašias aplinkybes teismas atsižvelgia skirdamas bausmę bei nustatydamas jos rūšį ir dydį, tačiau vien šios aplinkybės savaime nelemia išvados, kad sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Tokios išvados nelemia ir kasatoriaus skunde akcentuojamos aplinkybės, kad R. K. saistomas tvirtais socialiniais ryšiais su savo tėvais, kartu su jais gyvena, padeda jiems buityje ir gėlių versle, tiek pats nuteistasis, tiek ir jo motina turi sveikatos problemų.

16.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad BK bendrosios dalies normos būtų taikytos netinkamai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) R. K. padarytiems nusikaltimams, jo asmenybei, kitoms bylos aplinkybėms. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas netaikyti nuteistajam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų ir skirti jam bausmę vadovaujantis bendromis bausmių skyrimo taisyklėmis atitinka baudžiamąjį įstatymą bei kasacinio teismo praktiką. 

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo R. K. gynėjo advokato Mindaugo Bliuvo kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                        Daiva Pranytė-Zalieckienė

                                        Artūras Pažarskis

                                        Tomas Šeškauskas