Administracinė byla Nr. A-1940-520/2018

Teisminio proceso Nr.

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas V. J. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 100 Eur turtinės ir 3 966 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

1.1.       Pareiškėjas nurodė, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK) pareigūnų veiksmais jam buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, kadangi buvo pažeisti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.24, 6.250 ir 6.271 straipsnių, Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 3, 4 ir 5 straipsnių, 21 straipsnio 1 dalies ir 22 straipsnio reikalavimai.

1.2.       Pareiškėjas paaiškino, kad 2016 m. spalio 11 d. 8:55 val. atvyko į parengiamąjį teismo posėdį Kauno apylinkės teisme. Šiame teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje pareiškėjas buvo ieškovas. Teismo posėdžių salėje jo laukė Kauno AVPK Karmėlavos policijos nuovados policijos pareigūnai R. S. ir A. G., kurie pareiškėjui neprisistatė. Salėje tuo metu buvo teismo posėdžių sekretorė, atsakovė civilinėje byloje bei jos sutuoktinis. Pareigūnas R. S. pareiškėjui pranešė, kad po teismo posėdžio nori su juo pabendrauti. Pareiškėjas sutiko ir pradėjo rengtis teismo posėdžiui. Į teismo posėdžių salę atėjusiai teisėjai pareigūnas R. S. visų buvusių asmenų akivaizdoje pareiškė, kad turi surašyti pareiškėjui administracinio teisės pažeidimo protokolą. Teisėja išėjo iš teismo posėdžių salės. Policijos pareigūnams pareiškėjas pasakė, kad jie žemina jo garbę ir orumą atsakovės ir kitų asmenų akivaizdoje, trukdo jam ruoštis teismo posėdžiui, kenkia jo reputacijai. Teisėjai grįžus į teismo posėdžių salę, pareiškėjas jai pareiškė nušalinimą. Teisėja išėjo iš teismo posėdžių salės spręsti nušalinimo klausimą. Svarstant pareikštą nušalinimą, policijos pareigūnas R. S. teismo pastato antro aukšto koridoriuje prie 235 salės, girdint ir matant civilinės bylos atsakovei, jos sutuoktiniui, teisme dirbantiems kitiems asmenims, praeinantiems kitiems teisėjams, advokatams, pareiškėjui įteikė 2016 m. spalio 11 d. surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 65P-74329591-16.

1.3.       Pareiškėjo teigimu, policijos pareigūnai tokiu savo elgesiu sąmoningai siekė apie pareiškėją paskleisti žeminančias jo garbę ir orumą žinias, taip pat tikrovės neatitinkančius duomenis. Šie policijos pareigūnai, vykdydami jiems pavestas užduotis, nesivadovavo jų tarnybinę veiklą reglamentuojančiomis instrukcijomis bei teisės aktais ir todėl juos grubiai pažeidė, privertė pareiškėją jaustis ilgą laiką pažemintu ir beteisiu. Pareiškėjas patyrė stiprų dvasinį sukrėtimą ir dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą, bendravimo galimybių sumažėjimą. Pareiškėjas taip pat patyrė baimę būti nubaustu už sąžiningą naudojimąsi savo procesinėmis teisėmis teismuose.

1.4.       Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Kauno AVPK pareigūnas D. T. dar 2015 m. gruodžio 31 d. apie 19:50 val. buvo atvykęs į pareiškėjo namus surašyti ir įteikti administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to paties administracinio teisės pažeidimo, tačiau pareiškėjui pareikalavus prisistatyti ir parodyti pažymėjimą, iš laiptinės pareigūnas pabėgo.

1.5.       Policijos pareigūnai A. G. ir R. S. civilinės bylos nagrinėjimo metu, surašydami administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 65P-74329591-16, vykdė neteisėtus veiksmus – žemino pareiškėjo garbę ir orumą kitų asmenų akivaizdoje, darė neteisėtą poveikį teismui, siekdami daryti įtaką civilinės bylos eigai ir baigčiai.

1.6.       Pareiškėjui padaryta turtinė žala, nes pareiškėjas turėjo reikalauti civilinės bylos 2016 m. spalio 11 d. teismo posėdžio garso įrašo ir dėl to patyrė išlaidas. Neturtinė žala pasireiškė pareiškėjo garbės ir orumo pažeminimu bei tikrovės neatitinkančių duomenų paskleidimu Kauno apylinkės teisme, suformuota neigiama nuomone, paviešinimu, jog pareiškėjas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis.

1.7.       Pareiškėjas pabrėžė, kad nepagrįstais ir neteisėtais Kauno AVPK pareigūnų veiksmais, atliktais Panevėžio miesto apylinkės teisme, pareiškėjui buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala. Turtinė žala pasireiškė pareiškėjo patirtomis procesinių dokumentų rengimo bei jų siuntimo išlaidomis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.11.-2930-830/2016. Neturtinė žala pasireiškė garbės ir orumo pažeminimu bei tikrovės neatitinkančių duomenų paskleidimu Panevėžio miesto apylinkės teisme, Panevėžio apygardos teisme, šiems teismams apie pareiškėją buvo suformuota neigiama nuomonė, buvo paviešinta, jog pareiškėjas įtariamas administracinio teisės pažeidimo padarymu.

2.       Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

2.1.       Atsakovas nurodė, kad dėl policijos pareigūnų veiksmų Kauno apylinkės teisme teisėtumo buvo atliktas tarnybinis patikrinimas. Tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 20-IS-270 pagrindu policijos pareigūnams nebuvo skirtos jokios tarnybinės nuobaudos, kadangi nebuvo nustatyti tarnybinio nusižengimo požymiai. Atsakovas pabrėžė, kad Kauno apylinkės teisme civilinė byla buvo nagrinėjama viešame teismo posėdyje, teisėja leido policijos pareigūnams atlikti savo funkcijas dar prieš teismo posėdį.

II.

3.       Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 24 d. sprendimu pareiškėjo V. J. skundą atmetė.

4.       Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, kurią pareiškėjas patyrė dėl Kauno AVPK policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų pradėjus prieš pareiškėją administracinio teisės pažeidimo teiseną, taip pat jiems bandant pareiškėjui įteikti administracinio teisės pažeidimo protokolą.

5.       Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad:

5.1.       Kauno apylinkės teisme 2016 m. spalio 11 d. 9 val. buvo paskirtas teismo posėdis civilinėje byloje Nr. 2-21835-713/2016. Iš 2016 m. spalio 11 d. nutarties turinio matyti, kad Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja šioje civilinėje byloje rašytinio proceso tvarka išsprendė ieškovo V. J. pareikštą nušalinimą bylą nagrinėjusiai teisėjai V. L.. Nutartyje buvo konstatuota, kad prieš prasidedant parengiamajam teismo posėdžiui atvykusiems policijos pareigūnams teisėja leido pareiškėjui surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja nutartyje jokių prieštaraujančių teisės aktams bylą nagrinėjusios teisėjos veiksmų nenustatė.

5.2.       Kauno apygardos teismo pirmininkas konstatavo, kad teisėja jokių procedūrinių pažeidimų nepadarė, taip pat pabrėžė, kad pareiškėjo nurodytoje situacijoje jokių neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų nenustatyta, nes jie tinkamai vykdė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 259 straipsnio reikalavimus.

5.3.       Tarnybinio patikrinimo išvados duomenys patvirtina aplinkybę, kad policijos pareigūnų R. S. ir A. G. veiksmuose, kai pareiškėjui buvo įteikiami administracinio teisės pažeidimo protokolas ir šaukimas, jokių pažeidimų nebuvo nustatyta.

5.4.       Iš policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų, nutarimų matyti, jog pareiškėjas nesistengia geranoriškai bendrauti su policijos pareigūnais ir taip apsunkina galimybę jam operatyviai įteikti procesinius dokumentus ar šaukimus.

5.5.       Panevėžio miesto apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.11-2930-830/2016 procesinių dokumentų duomenys patvirtina, kad pareiškėjui 2016 m. spalio 11 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 65P-74329591-16 pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį. Kauno AVPK 2016 m. lapkričio 24 d. nutarimu ši administracinio teisės pažeidimo byla buvo nutraukta. Pagrindinis administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo motyvas buvo tas, kad pareiškėjui nebuvo galimybės operatyviai įteikti šaukimus.

6.       Teismas nustatė, kad įsiteisėjusiu Kauno AVPK 2016 m. lapkričio 24 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena (pagal ATPK 250 str. 1 d. 7 p.) buvo nutraukta pasibaigus ATPK 35 straipsnyje numatytiems terminams. Teismas atkreipė dėmesį, jog administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Kiekvienu atveju turi būti individualiai vertinamos tiek administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo aplinkybės, tiek ir administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo aplinkybės. Iš Kauno AVPK 2016 m. lapkričio 24 d. nutarimo turinio teismas nustatė, kad toks sprendimas buvo priimtas dėl to, jog institucijos atstovai ilgą laiką negalėjo pareiškėjui įteikti šaukimų, dėl ko pasibaigė ATPK 35 straipsnyje numatyti terminai, per kuriuos galima paskirti administracinę nuobaudą. Teismo vertinimu, nepasitvirtino pareiškėjo teiginys, kad policijos pareigūnai prieš pareiškėją atliko neteisėtus veiksmus. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su dokumentų įteikimu pareiškėjui, teismas darė išvadą, kad pats pareiškėjas aktyviais veiksmais siekė išvengti administracinės atsakomybės (vengė imti šaukimus, pasirašyti procesinius dokumentus ir t. t.). Teismas atkreipė dėmesį, jog Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartyje (administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.11-2930-830/2016) nenustatyti pareigūnų neteisėti veiksmai, kurie būtų pagrindas svarstyti žalos atsiradimo ir priteisimo klausimą. Šia nutartimi buvo konstatuoti tik administracinio teisės pažeidimo protokolo tam tikri trūkumai.

7.       Įvertinęs administracinės bylos duomenų visumą, teismas sprendė, kad policijos pareigūnai tinkamai vykdė patikėtas funkcijas ir nėra jokio pagrindo išvadai, jog pareigūnai šioje konkrečioje situacijoje veikė nesilaikydami pareiškėjo skunde nurodytų teisės aktų reikalavimų ar nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Teismas konstatavo, kad vien ta aplinkybė, jog administracinio teisės pažeidimo byla buvo nutraukta, nesudaro pagrindo konstatuoti policijos pareigūnų neteisėtus veiksmus. Teismas, nustatęs, jog nėra vienos iš būtinųjų sąlygų viešajai atsakomybei kilti (neteisėtų veiksmų), konstatavo, kad nagrinėjamu atveju Kauno AVPK atsakomybė nekyla ir pareiškėjo prašymą priteisti iš atsakovo veiksmų kildinamą žalą, atmetė. 

8.       Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas skunde nedetalizavo neteisėtų Kauno AVPK pareigūnų veiksmų, atliktų Panevėžio apylinkės teisme, Panevėžio apygardos teisme (neįvardijo laiko, konkrečių veiksmų, konkrečių asmenų ir pan.). Pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, jog buvo pažeistos jo teisės šiuose teismuose. Teismas atkreipė dėmesį, jog jam pateikti duomenys patvirtino priešingas, nei skunde dėsto pareiškėjas, aplinkybes – Panevėžio apylinkės teisme buvo nagrinėjami pareiškėjui pateikti kaltinimai, taip pat buvo pradėta ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl prieštaraujančio teisės aktams pareiškėjo elgesio teisme.

III.

9.       Pareiškėjas V. J. apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

10.       Pareiškėjas teigia, kad teismas netinkamai išnagrinėjo jo skundą, netyrė pateiktų įrodymų ir nurodytų aplinkybių, nepagrįstai nešaukė į posėdį liudytojų, netinkamai įvertino pareiškėjo turtinę ir neturtinę žalą. Teismas nepagrįstai nenagrinėjo prieštaravimų tarp Kauno AVPK pareigūnų tarnybinių pranešimų ir L. Ž. (Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja civilinėms byloms) 2016 m. spalio 11 d. nutarties. L. Ž. bandė teisinti neteisėtus Kauno AVPK pareigūnų veiksmus ir slėpti jų poveikį bylos eigai ir baigčiai.

11.       Pareiškėjas nurodo, kad Kauno AVPK pareigūnai netinkamai vykdė ATPK 259 straipsnio reikalavimus, nes Panevėžio apylinkės teismas 2016 m. spalio 20 d. nutartyje nurodė, jog žodžiai „kolonistas“, „organizuotos grupės narys“ savaime nėra įžeidžiantys, t. y. šioje nutartyje buvo nustatyti Kauno AVPK pareigūnų neteisėti veiksmai – nepagrįstas administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimas, pareiškėjo persekiojimas.

12.       Teismas nepagrįstai nepriėmė pareiškėjo į bylą teiktų įrodymų, iš jų ir Kauno AVPK 2016 m. lapkričio 24 d. nutarimo Nr. 65NT-78556298-16, kuriame yra detalizuoti neteisėti Kauno AVPK veiksmai, t. y. administracinės pažeidimo bylos Nr. A.2.11-2930-830/2016 vilkinimas, jos nutraukimas, nepagrįstas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 20 d. nutarties neskundimas, trukdymas pareiškėjui gintis nuo Kauno AVPK neteisėtų veiksmų.

13.       Pareiškėjas teigia, kad priešingai nei konstatavo teismas, jis norėjo gauti šaukimus, nuolat skambino, prašė leisti jam susipažinti su procesiniais dokumentais, todėl teismo išvada, kad jis savo noru atsisakė susipažinti su administracinio teisės pažeidimo protokolu, nepagrįsta.

14.       Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

15.       Atsakovas teigia, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiškai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Kiekvienu atveju yra vertinamos aplinkybės, susijusios tiek su protokolo surašymo, tiek su bylos nutraukimo aplinkybės. Atsakovas akcentuoja, kad apeliaciniame skunde pareiškėjo nurodyti argumentai yra nesusiję su skundo pagrindu ir dalyku, nekonkretūs.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

16.       Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkinti pareiškėjo V. J. skundo reikalavimai priteisti 100 Eur turtinės ir 3 966 Eur neturtinės žalos, patirtos dėl neteisėtų Kauno AVPK pareigūnų veiksmų, iš Lietuvos valstybės pagal CK 6.271 straipsnį, teisėtumas ir pagrįstumas.

17.       Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo skundo reikalavimų, nes nenustatė vienos iš būtinųjų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei atsirasti – Kauno AVPK pareigūnų neteisėtų veiksmų. Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad Kauno AVPK pareigūnai tinkamai vykdė jiems pavestas funkcijas, ir nepripažino pagrįstais ir įrodytais pareiškėjo skundo argumentų, jog policijos pareigūnų veiksmai Kauno apylinkės teisme, kai buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir šis protokolas įteikiamas pareiškėjui, pradėta administracinio teisės pažeidimo teisena, yra neteisėti. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, jog administracinio teisės pažeidimo byla buvo nutraukta, nesudaro pagrindo konstatuoti policijos pareigūnų veiksmų neteisėtumą.

18.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad jo skundas turėjo būti tenkintas, o pirmosios instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo jo skundą, netyrė pareiškėjo įrodymų ir aplinkybių, netinkamai vertino pareiškėjo patirtą turtinę ir neturtinę žalą.

19.       Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

20.       Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, pareiškėjas skunde privalo nurodyti skundo elementus: skundo dalyką (pareiškėjo reikalavimus) ir pagrindą (aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimus, ir tai patvirtinančius įrodymus). Pagal administracinio proceso dispozityvumo principą byla teisme pradedama pagal suinteresuoto asmens skundą, kuris pats nustato bylos nagrinėjimo ribas, suformuluoja skundo dalyką ir pagrindą. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas (žr., pvz., 2017 m. liepos 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4266-442/2017).

21.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo inicijuoto ginčo aplinkybes, kurias privalėjo išnagrinėti pirmosios instancijos teismas, nustatė, kad pareiškėjas skundo reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo siejo su Kauno AVPK pareigūnų R. S. ir A. G. veiksmais Kauno apylinkės teisme 2016 m. spalio 11 d., kai buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 65P-74329591-16 ir jis įteikiamas pareiškėjui. Pareiškėjas skunde yra nurodęs, kad nepagrįstais ir neteisėtais Kauno AVPK pareigūnų veiksmais 2016 m. spalio 11 d. Kauno apylinkės teisme pareiškėjui buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala. Pareiškėjo teigimu, dėl to jis patyrė 0,37 Eur (Kauno apylinkės teismo posėdžio garso įrašo kopijos gavimo išlaidos) turtinės žalos ir 2 112 Eur (dėl garbės ir orumo įžeidimo Kauno apylinkės teisme, kai Kauno AVPK pareigūnai jam surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą) neturtinės žalos. Taip pat pareiškėjui turtinė ir neturtinė žala buvo padaryta dėl Kauno AVPK pareigūnų veiksmų Panevėžio miesto apylinkės teisme pareiškėjui iškeltoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.11-2930-830/2016, nes pareiškėjas neteisėtai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Pareiškėjo teigimu, dėl to jis patyrė 100 Eur (išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų ruošimu ir siuntimu Panevėžio miesto apylinkės teismui) turtinės žalos ir 1 854 Eur neturtinės žalos. 

22.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Viešajai atsakomybei nustatyti būtinos trys civilinės atsakomybės sąlygos: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atlikti neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) asmens patirta žala (CK 6.249 str.); 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejantis priežastinis ryšys (CK 6.247 str.). Pažymėtina, kad pagal CK 6.271 straipsnį atlyginama ne tik turtinė žala, bet ir neturtinė žala, numatyta CK 6.250 straipsnyje. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

23.       Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011; kt.).

24.       Taigi nagrinėjamu pirmosios instancijos teismas pirmiausia privalėjo išnagrinėti ir įvertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, susijusias su konkrečiais Kauno AVPK pareigūnų veiksmais, kuriuos pareiškėjas įvardijo kaip neteisėtus, išsiaiškinti ir nustatyti, ar šie veiksmai buvo neteisėti, ir jei šie veiksmai buvo neteisėti, – vertinti ir nustatyti, ar būtent dėl šių konkrečių veiksmų pareiškėjas patyrė jo nurodomą žalą.

25.       Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo pareikštais reikalavimais, atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, t. y. teismo sprendimas atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnio reikalavimus. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra išaiškinęs, jog pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimą byloje R. T. prieš Ispaniją ir H. B. prieš Ispaniją; 1998 m. vasario 19 d. sprendimą H. ir kiti prieš Prancūziją). Pabrėžtina, kad proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnio reikalavimų.

26.       Iš pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų matyti, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymu vertinimu, nustatant aplinkybes, susijusias su Kauno AVPK pareigūnų veiksmais (šių veiksmų pripažinimu teisėtais). 

27.       Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).

28.       Be to, tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjo skundas netenkintinas.

29.       Pareiškėjas, kritikuodamas pirmosios instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes ir padarytas išvadas, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nešaukė liudytojų, nepriėmė pareiškėjo teiktų įrodymų.

30.       Teisėjų kolegija, nagrinėdama šiuos argumentus, pirmiausia pažymi, ABTĮ nuostatose įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo nagrinėjant administracines bylas (ABTĮ 10 str. 1 d., 56 str. 4 d., 80 str. 1 d). ABTĮ 11 straipsnyje įtvirtinti proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principai. Be to, turi būti užtikrintas racionalus ir veiksmingas teismo darbas.

31.       ABTĮ 56 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. ABTĮ 59 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, prašantis šaukti liudytoją, privalo nurodyti jo vardą, pavardę, gyvenamąją vietą ar darbo vietą ir bylai turinčias reikšmės aplinkybes, kurias šis liudytojas gali patvirtinti. Taigi prašymas turi būti pagrįstas, šio reikalavimo neišpildžius, teismas gali prašymo netenkinti. Be to, aptariamo prašymo tenkinimas neturi trukdyti sklandžiam procesui, todėl liudytojų šaukimas į bylą turi būti ne tik pagrįstas, bet ir užtikrinti racionalų procesą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-115/2012).

32.       Teismas, spręsdamas klausimą dėl įrodymų išreikalavimo tiek savo iniciatyva, tiek ir byloje dalyvaujančių asmenų prašymu, yra saistomas šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principų bei įrodymų sąsajumo taisyklių. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnyje įtvirtinta teisingo bylos nagrinėjimo koncepcija nustato teisę į rungtynišką procesą, reiškiančią, kad šalys privalo turėti galimybę ne tik pateikti įrodymus savo reikalavimams pagrįsti, bet taip pat teisę žinoti ir komentuoti visus įrodymus ar pastabas, pateiktus siekiant paveikti teismo sprendimą (žr. EŽTT 2014 m. kovo 3 d. sprendimą byloje D. prieš Bulgariją).

33.       Konvencijos 6 straipsnis užtikrina teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, tačiau jis nenustato jokių taisyklių, reguliuojančių įrodymų priimtinumą, kas pirmiausia yra nacionalinės teisės reguliavimo dalykas. Klausimas, į kurį derėtų atsakyti, – ar visas procesas, įskaitant ir tai, kaip įrodymai buvo gauti, buvo teisingas (EŽTT 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimas byloje G. prieš Armėniją). Tačiau, kaip minėta, teismas, rinkdamas įrodymus, turi vadovautis įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos konkrečioje byloje. 

34.       Atsižvelgiant į EŽTT praktikoje nustatytus reikalavimus, kai sprendžiama dėl įrodymų išreikalavimo, ir vertinant, ar konkretūs įrodymai susiję su byla, svarbu nustatyti, kokie yra pareikšto reikalavimo faktinis ir teisinis pagrindai. Ginčo administracinėje byloje ribas apsprendžia pareiškėjo suformuluoti reikalavimai, todėl įrodinėjimo procese yra reikšmingi tik tie įrodymai, kurie gali patvirtinti ar paneigti byloje pareikštiems reikalavimams išspręsti reikšmingas konkrečias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1373/2010 ir kt.).

35.       Pareiškėjas teismo posėdyje prašė kviesti į bylą liudytojus: L. S. Z., J. Ž. (Kauno apylinkės teismo posėdžių sekretorė), R. S. ir A. G. (Kauno AVPK pareigūnai), K. M. (Policijos departamento budintis), N. M. (Kauno apygardos teismo pirmininkas), M. J. (Kauno apygardos teismo pirmininko pavaduotojas), L. Ž. (Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja civilinėms byloms), V. L. (Kauno apylinkės teismo teisėja) ir nurodė, kad šie asmenys gali paliudyti pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes. Pareiškėjas pabrėžė, jog būtina apklausti Kauno apylinkės teismo teisėjas L. Ž. ir V. L., nes L. Ž. 2016 m. spalio 11 d. nutartyje atsisakyti nušalinti V. L. yra pateikti prieštaringi duomenys, jie neatitinka Kauno AVPK R. S. ir A. G. tarnybiniuose pranešimuose nurodytų duomenų ir tarnybinio patikrinimo medžiagoje nurodytų duomenų. Pareiškėjas tvirtino, kad būtina nustatyti tikslias aplinkybes ir nustatyti kurie asmenys pateikė melagingus duomenis dokumentuose. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 5 d. protokoline nutartimi atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl liudytojų kvietimo į posėdį. 

36.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, dėl kurių turėtų būti konstatuota, kad šių liudytojų parodymai yra susiję su pareiškėjo skundo pagrindu dalyku, ir šiuos liudytojus buvo būtina kviesti į teismo posėdį ir apklausti tam, kad teisingai būtų išnagrinėtas pareiškėjo skundas. Akcentuotina, kad šioje byloje nėra nagrinėjami ir negali būti nagrinėjami teisėjų veiksmai, jų priimtų procesinių sprendimų pagrįstumas ir teisėtumas. Byloje nėra ginčo dėl fakto, kad Kauno AVPK pareigūnai buvo atvykę Kauno apylinkės teismą, kur surašė administracinio teisės pažeidimo protokolo ir jį įteikė pareiškėjui. Byloje yra pateikti R. S. ir A. G. rašytiniai paaiškinimai (I t., 140, 141–142).

37.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nenurodo, kokių konkrečių rašytinių įrodymų, kurie būtų teisiškai reikšmingi pareiškėjo skundui išnagrinėti, nepriėmė pirmosios instancijos teismas ir dėl kokių teisinių priežasčių turėjo būti priimti tie įrodymai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog bylos apimtis yra 5 bylos tomai, pareiškėjo teikti dokumentai, susiję su jo skundo pagrindu ir dalyku, buvo priimti.

38.       Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriėmė į bylą Kauno AVPK 2016 m. lapkričio 24 d. nutarimo Nr. 65NT-78556298-16, kuriame yra detalizuoti neteisėti Kauno AVPK pareigūnų veiksmai. Pareiškėjo įsitikinimu, Panevėžio miesto apylinkės teismas, 2016 m. spalio 20 d. nutartyje konstatavęs, jog žodžiai „kolonistas“, „organizuotos grupės narys“ savaime nėra įžeidžiantys, nustatė Kauno AVPK pareigūnų neteisėtus veiksmus, nes buvo nepagrįstai iškelta administracinio teisės pažeidimo byla ir pareiškėjas persekiojimas.

39.       Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pareiškėjo nurodytas Kauno AVPK 2016 m. lapkričio 24 d. nutarimas Nr. 65NT-78556298-16 yra administracinėje byloje (II t. b. l. 69, IV t., b. l. 33), t. y. šis nutarimas buvo priimtas.

40.       Teisėjų kolegija, įvertinusi Kauno AVPK 2016 m. lapkričio 24 d. nutarimo Nr. 65NT-78556298-16 turinį, nustatė, kad nutarime yra užfiksuoti Kauno AVPK pareigūnų atlikti procesiniai veiksmai dėl pradėtos administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos bei nurodytos datos, kada pareigūnai siuntė pareiškėjui pranešimus dėl nuobaudos skyrimo įteikimo pareiškėjui ir t. t. Nutarimu nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 1 dalies 7 punktu, nes baigėsi nuobaudos skyrimo terminai, nustatyti ATPK 35 straipsnyje. Šiame nutarime nėra užfiksuota jokių Kauno AVPK pareigūnų neteisėtų veiksmų, nėra nurodyta, kad 2016 m. spalio 11 d. buvo neteisėtai surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 65P-74329591-16 pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį, kad administracinio teisės pažeidimo byla pradėta neteisėtai. 

41.       Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas sprendime įvertino Kauno AVPK 2016 m. lapkričio 24 d. nutarimą Nr. 65NT-78556298-16 ir pateikė argumentus, dėl kurių padarė išvadą, kad šis nutarimas ir aplinkybė, jog administracinio teisės pažeidimo byla buvo nutraukta, neįrodo, jog Kauno AVPK pareigūnų veiksmai buvo neteisėti. Be to, šiame nutarime, kuris yra įsiteisėjęs (nenuginčytas), ir yra nurodytos aplinkybės, kad pareiškėjas neatvyksta į policiją.

42.       Atsižvelgdama į pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šioje administracinėje byloje negali būti nagrinėjamas Kauno AVPK 2016 m. lapkričio 24 d. nutarimo Nr. 65NT-78556298-16 teisėtumas ir pagrįstumas, nes tai nėra administracinių teismų kompetencija.

43.       Išnagrinėjus pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, negalima sutikti su pareiškėju, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriuo buvo pradėta administracinio teisės pažeidimo byla, buvo surašytas neteisėtai ir dėl to pareiškėjas patyrė turtinę ir neturtinę žalą.

44.       Šios bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, kad tokios kategorijos bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog tik administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Kiekvienu atveju turi būti individualiai vertinamos tiek asmenų, daiktų sulaikymo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo aplinkybės, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo aplinkybės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1560/2013). Administracinio teisės pažeidimo bylose, kuriose yra priimamas nutarimas dėl tokių bylų nutraukimo, yra pasisakoma administracinės atsakomybės prasme, bet ne dėl civilinės atsakomybės, t. y. sprendžiama dėl administracinės atsakomybės taikymo, tačiau nėra sprendžiama dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-1525/2014). 

45.       Teismų praktikoje aplinkybė, kai pareigūnas surašo administracinio teisės pažeidimo protokolą, neišsiaiškinęs visų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, objektyviai nenustatęs visų atitinkamo administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų, traktuojama kaip įstatyme (ATPK 256, 259 str.) nustatytų įpareigojimų nevykdymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-659-602/2017; kt.).

46.       Pareiškėjas skundą grindė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartimi (II t., b. l. 67–68), kurioje teismas konstatavo administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumus, o nustatęs, kad savo iniciatyva jų pašalinti negali, administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.11.-2930-930/2016 grąžino institucijai, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, trūkumams pašalinti. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartyje nėra nurodyta jokių motyvų, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas iš esmės yra surašytas neteisėtai, nenustatyti visi atitinkamo administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai ir pan., o konstatuota, kad kaltinimo formulavimas nėra konkretus (nurodyta, kad iš protokole nurodytos formuluotės nėra aišku, kokiu laiku, kokie konkrečiai žodžiai buvo išsakyti S Lemziakovui, kurie buvo įžeidžiantys, kadangi patys savaime žodžiai „kolonistas“, „organizuotos grupės narys“ nėra įžeidžiantys). Panevėžio miesto apylinkės teismas iš esmės nurodė, kad nėra aišku, kokia konkrečia fraze pareiškėjas įžeidė pareigūną S. L. ir kurioje proceso stadijoje, kokiu laiku (iš byloje esančio teismo protokolo institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, galėjo tai nustatyti ir tinkamai nurodyti kaltinime), t. y. iš esmės buvo nurodyta sukonkretinti pareiškėjui pareikštą kaltinimą.

47.       Kaip matyti iš Kauno AVPK 2016 m. lapkričio 24 d. nutarimo Nr. 65NT-78556298-16 turinio, pagrindas surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir pradėti administracinio teisės pažeidimo bylą buvo S. L. 2015 m. balandžio 27 d. tarnybinis pranešimas dėl garbės ir orumo įžeidimo, taip pat gautas iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus pavedimas dėl protokolo pareiškėjui surašymo. Administracinio teisės pažeidimo byla pradėta dėl to, kad pareiškėjas 2015 m. kovo 5 d. Panevėžio miesto apylinkės teisme baudžiamosios bylos Nr. 1-23-749/2016 viešo nagrinėjimo metu, girdint posėdžio dalyviams, pareigūną S. L. išvadino įžeidžiančiais žodžiais „kolonistu, organizuotos grupės nariu“.

48.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo aplinkybes, susijusias su netinkamu  administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A.2.11-2930-830/2016 nagrinėjimu, netinkamai nustatytomis Kauno AVPK 2016 m. lapkričio 24 d. nutarime Nr. 65NT-78556298-16 aplinkybėmis, dėl kurių byla buvo nutraukta, tačiau tokio pobūdžio aplinkybėmis pareiškėjas negrindė skundo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenagrinėjo tokių aplinkybių.

49.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad Kauno AVPK pareigūnai, vykdami į civilinę bylą 2016 m. spalio 11 d., trukdydami teismo posėdžiui, pažeidė ATPK 35 straipsnį, 250 straipsnio 1 dalies 7 punktą. Šie argumentai yra nepagrįsti, nes Kauno AVPK pareigūnai, atvykdami į Kauno miesto apylinkės teismą, nepažeidė šių ATPK normų, Kauno apylinkės teismo teisėjai nenustatė, kad buvo sutrukdyta teismo posėdžiui.

50.       Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, proceso normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos.

51.       Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas. 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. J. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                Artūras Drigotas

Stasys Gagys

Dalia Višinskienė