Administracinė byla Nr. I-6068-414/2019
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01174-2019-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2; 55.1.1; 55.1.3.
(S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. spalio 21 d.
Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Rimantas Giedraitis,
sekretoriaujant Rasai Ganienei,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėjas A. S. kreipėsi teismą prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 15 000 Eur neturtinės žalos dėl netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje.
Pareiškėjas skunde, procesiniuose dokumentuose „Trūkumų šalinimas“ ir „Atsiliepimas“ (b. l. 1-3, 8, 61; toliau – ir Skundas) nurodė, kad jis nuo kalinimo pradžios (laikotarpiu, kurį nurodys atsakovo atstovas), buvo kalinamas Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje 2-ame sektoriuje nesaugioje sveikatai aplinkoje. Gyvenamosiose patalpose buvo pelėsis, drėgmė, tarakonai, blakės, prastas apšvietimas, prasta ventiliacija, trūko gyvenamojo ploto ir sanitarinių mazgų, švaraus oro kiekis ir oro judėjimo greitis neatitiko higienos normų reikalavimų (norminio oro švarumo). Gyvenamojoje patalpoje vienu metu gyveno daugiau nei 20 nuteistųjų. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką minimalus vidutinis gyvenamasis plotas vienam suimtajam arba nuteistajam turi būti ne mažesnis nei 4 kv. m., neįskaičiuojant baldais užimamo ploto. Rytais trimis pisuarais, penkiais klozetais ir aštuoniais praustuvais turėdavo naudotis apie 80 žmonių, todėl kildavo barniai. Gyvenamajame sektoriuje nebuvo elementaraus dušo, todėl negalėjo kasdien juo naudotis, nors Europos kalėjimų taisyklių, patvirtintų 2006 m. sausio 11 d. Europos Tarybos Ministrų Komiteto (rekomendacija Nr. R(2006)2), 19.4 punkte numatyta, jog turi būti tinkama įranga tam, kad kalinys galėtų praustis klimatines sąlygas atitinkančioje temperatūroje, jei įmanoma, kiekvieną dieną, tačiau ne rečiau kaip du kartus per savaitę (arba dažniau jei reikalinga) tam, kad būtų užtikrinti higienos reikalavimai. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų jis patyrė dvasinius sukrėtimus, neigiamus išgyvenimus, baimę, nerimą, emocinę depresiją, stresą, kitus nepatogumus, suprastėjo regėjimas, nukentėjo miego kokybė, buvo žeidžiamas jo orumas. Jis tikėjo, kad valstybės įstaiga viską daro tinkamai, tik dabar sužinojo, kad realūs pažeidimai buvo nuo pat kalinimo pradžios. Nurodė administracines bylas, kuriose neturtinės žalos atlyginimui buvo priteistos realios sumos. Prašė priteisti neturtinę žalą ir atmesti atsakovo prašymą taikyti ieškinio senaties terminą, nes tai sudaro galimybę atsakovui išvengti atsakomybės. Prašė taikyti dešimties metų ieškinio senaties terminą nes pažeidimai buvo ne vienkartiniai, o besitęsiantys visą kalinimo laikotarpį.
Atsakovo atstovas – Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija (toliau – ir atsakovas, ir Pravieniškių PN), su skundu nesutiko. Atsiliepime (b. l. 12-19) nurodė, kad Pravieniškių PN 2-ame sektoriuje pareiškėjas buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 4 d. iki 2018 m. lapkričio 13 d. Taip pat nurodė gyvenamąsias patalpas, jų plotus, laikotarpius, kuriais pareiškėjas jose buvo apgyvendintas, miegamųjų vietų skaičių jose. Darė išvadą, kad minimaliai tenkanti gyvenamojo ploto norma pažeista nebuvo. Pareiškėjui nebuvo sudarytos išimtinės sąlygos, pabloginusios jo bausmės atlikimą pataisos namuose, kuriomis būtų pažeidžiamos jo gyvenimo sąlygos. Nurodė sanitarinių mazgų įrengimą būriuose, kuriuose buvo apgyvendintas pareiškėjas, nuteistųjų skaičių būriuose. Teisės aktai reglamentuoja, kad įkalinimo įstaigose gyvenamąsias ir bendro naudojimo patalpas valo patys apgyvendinti nuteistieji, jiems buvo išduodamos visos patalpų valymui reikalingos priemonės, tarp jų ir pelėsio valymui (natrio hipochlorito vandeninis tirpalas). Jei patalpose buvo pelėsis ar drėgmė, reiškia, kad nuteistieji netinkamai vykdė savo pareigas arba neinformavo administracijos, kad jas blogai atlieka kitas budėtojas. Būrio prausykloje yra įmontuotas karšto vandens šildytuvas, jie turi galimybę po dušu praustis kiekvieną dieną. 2-ojo sektoriaus būriuose veikia mechaninė patalpų vėdinimo sistema, patalpos gali būti vėdinamos ir per langus. Bendra dirbtinė apšvieta yra užtikrinama, gavus informacijos apie perdegusias lemputes, jos keičiamos naujomis. Kenkėjų kontrolės paslaugas pagal sutartis, ginčui aktualiu laikotarpiu teikė uždaroji akcinė bendrovė „Dezinfa“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Utenos deratizacija“. Informacija apie suteiktą paslaugą registruojama Atliktų kenkėjų kontrolės darbų ataskaitoje. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu du kartus kreipėsi į gydytoją psichiatrą dėl pablogėjusio miego, buvo paskirtas gydymas. Dėl suprastėjusio regėjimo, buitinių parazitų įkandimų ar kitokio sveikatos pablogėjimo, kurį galėjo įtakoti netinkamos kalinimo sąlygos, į sveikatos priežiūros specialistus nesikreipė. Į Psichologinės tarnybos specialistus ginčo laikotarpiu pareiškėjas taip pat nesikreipė. Jokių įrodymų, kad patyrė neturtinę žalą dėl pataisos įstaigos pareigūnų veiksmų, ar patį žalos faktą patvirtinančių įrodymų pareiškėjas nepateikė, todėl jo skundas yra nepagrįstas. Prašė taikyti ieškinio senaties terminą ir skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pareiškėjui ir atsakovui apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (ABTĮ 74 str. 4 d., 7 d.; b. l. 59, 60, 63), atsakovas prašė bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant (b. l. 18), pareiškėjas sutiko, jog posėdis vyktų rašytinio proceso tvarka (b. l. 8, 61), byla nagrinėtina šalims nedalyvaujant (ABTĮ 77 str. 3 d., 78 str. 6 d.).
Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN, neturtinę žalą, kurią patyrė atsakovo nurodytu laikotarpiu (atsakovas nurodė laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 4 d. iki 2018 m. lapkričio 13 d.), atlikdamas laisvės atėmimo bausmę 2-ame sektoriuje, jo nuomone, teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.
Dėl ieškinio senaties termino.
Atsakovas prašo teismą pareiškėjo reikalavimams taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą. Pareiškėjas prašė taikyti dešimties metų ieškinio senaties terminą nes pažeidimai buvo besitęsiantys, ne vienkartiniai, o ieškinio senaties termino taikymas sudaro galimybę atsakovui išvengti atsakomybės.
Ieškinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistą teisę pareikšdamas ieškinį. Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir šių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009). Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalis reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo numato sutrumpintą trejų metų senaties terminą. Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 str. 5 d.).
Pareiškėjo argumentai dėl nagrinėjamu atveju žalos atlyginimui netaikytino ieškinio senaties termino arba taikytino dešimties metų ieškinio senaties termino, atmestini kaip nepagrįsti ir prieštaraujantys ieškinio senaties termino skaičiavimą bei taikymą reglamentuojančioms teisės normoms.
Iš pareiškėjo skundo turinio ir atsakovo į bylą pateiktų duomenų matyti, kad A. S. prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš galimai netinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 4 d. iki 2018 m. lapkričio 13 d. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, vertina, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę žinoti apie savo teisių pažeidimą dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų nuo pat jo teisių pažeidimo pradžios, turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, kreiptis dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų į atsakovą arba teismą. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamą informaciją. Pareiškėjas, žinodamas apie savo teisių pažeidimą nuo jo patalpinimo į Pravieniškių PN 2-ąjį sektorių dienos, į teismą kreipėsi tik 2019 m. gegužės 25 d. (skundas išsiųstas paštu; b. l. 4), t. y. praėjus daugiau kaip trejiems metams nuo galimo jo teisių pažeidimo dienos.
Pareiškėjas nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar kreiptis teisinės pagalbos, teismas pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui taip pat nenustatė. Motyvai dėl galimai neteisėtų veiksmų nevienkartinio pobūdžio ir pažeidimų tęstinumo, nelaikytini teisiškai reikšmingais, nes pagal CK 1.127 straipsnio 5 dalį ieškinio senaties terminas taikomas ir esant tęstiniam pažeidimui. Todėl remiantis išdėstytu teisiniu reglamentavimu ir atsižvelgiant į teismų praktiką, nagrinėjamu atveju, atsakovo prašymas dėl ieškinio senaties termino taikymo tenkintinas ir daliai skundo reikalavimų taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d.). Atitinkamai pareiškėjo reikalavimo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 4 d. iki 2016 m. gegužės 24 d. atmestina kaip nepagrįsta (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTĮ 88 str. 1 p.). Pritaikius trejų metų senaties terminą laikytina, jog sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumą bei teisėtumą, yra reikšmingos ir analizuotinos pareiškėjo kalinimo sąlygos laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 25 d. iki 2018 m. lapkričio 13 d.
Dėl privalomų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti.
CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima. Tam, kad būtų konstatuotas atsakovo veiksmų (neveikimo) neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Dėl vienam asmeniui tekusio gyvenamojo ploto normos.
Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš gyvenamojo ploto trūkumo. Nurodo, kad gyvenamojoje patalpoje vienu metu gyveno daugiau nei 20 nuteistųjų, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką minimalus vidutinis gyvenamasis plotas vienam suimtajam arba nuteistajam turi būti ne mažesnis už 4 kv. m., neįskaičiuojant baldais užimamo ploto.
Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 111.1 punktą, minimalus vienam asmeniui tenkantis gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m. pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose.
Atsakovas pateikė duomenis (b. l. 26, 27-28), kad pareiškėjas laikotarpiais:
nuo 2016 m. gegužės 25 d. iki 2018 m. spalio 10 d. ir nuo 2018 m. lapkričio 8 d. iki 2018 m. lapkričio 13 d. buvo apgyvendintas 1-o būrio 1-ame miegamajame, kurio plotas 52,16 kv. m., jame buvo 16 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui teko 3,26 kv. m. ploto;
nuo 2018 m. spalio 10 d. iki 2018 m. lapkričio 8 d. buvo apgyvendintas 1-o būrio 2-ame miegamajame, kurio plotas 66,73 kv. m., jame buvo 21 miegamoji vieta, vienam asmeniui teko 3,2 kv. m. ploto.
Atsakovo pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 29 d. iki 2018 m. spalio 9 d. pareiškėjas iš 2-ojo sektoriaus buvo išvykęs (į Pravieniškių PN 1-ą ir 3-ią sektorius). Atsakovo nurodytų miegamųjų, jų plotų, jame buvusių miegamųjų vietų skaičiaus pareiškėjas procesiniame dokumente „Atsiliepimas“ (b. l. 61) neginčija. Skunde nurodė, kad gyvenamojoje patalpoje vienu metu gyveno daugiau nei 20 nuteistųjų. Pagal skunde nurodytą aplinkybę, pareiškėjui nenurodžius konkrečios gyvenamosios patalpos ir konkretaus laikotarpio, teismas vertina, kad galimai pareiškėjas nurodė 1-o būrio 2-oje gyvenamojoje patalpoje kartu su juo apgyvendintų nuteistųjų skaičių (buvo 21 miegamoji vieta). Kaip minėta, ginčui aktualiu laikotarpiu 1-o būrio 2-oje gyvenamojoje patalpoje apgyvendinus 21 nuteistąjį, vienam asmeniui turėjusi tekti ploto norma (3,1 kv. m.) pažeista nebuvo (teko 3,2 kv. m.).
Pastebėtina, kad EŽTT yra nurodęs, jog atsisako nustatyti, kiek kvadratinių metrų turi tekti kaliniui ir kuomet erdvės trūkumas gali būti laikomas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimu (žr., pvz., EŽTT 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimą byloje T. prieš Rusiją; 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą byloje L. ir kt. prieš Graikiją). Ginčui taikytini nacionalinės teisės aktai reikalavimo dėl 4 kv. m. ploto normos taikymo nėra įtirtinę, todėl argumentai dėl 4 kv. m. gyvenamojo ploto normos taikymo nuteistiesiems, atmestini kaip nepagrįsti. Nacionaliniai teisės aktai (Vidaus tvarkos taisyklės) nenumato, jog į minimalią vienam asmeniui turinčią tekti gyvenamųjų patalpų ploto normą turi būti neįskaičiuojamas gyvenamosiose patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Pagal LVAT formuojamą praktiką, tik nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, be kita ko, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-386-822/2017, 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3677-575/2016). Nagrinėjamu atveju teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto pažeidimas nenustatytas, todėl, skaičiuojant vienam asmeniui tekusią gyvenamojo ploto normą, patalpoje esančių baldų užimamas plotas nevertinamas.
Dėl sanitarinių patalpų įrengimo ir teisės naudotis dušu.
Pareiškėjas nurodė, kad trūko sanitarinių mazgų, trimis pisuarais, penkiais klozetais ir aštuoniais praustuvais naudodavosi apie 80 žmonių, nebuvo elementaraus dušo, todėl negalėjo kasdien juo naudotis.
Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose, patvirtintose Teisingumo ministro įsakymu 2004 m. birželio 9 d. Nr. 1R-139 (redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.; toliau - ir Normos) nurodyta, kad tualete turi būti įrengta – po klozetą arba unitazą 12-ai asmenų ir po pisuarą 12-ai asmenų. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose (galioja nuo 2017 m. birželio 8 d.; toliau – ir Galiojančios normos), nurodoma, kad klozetas (gali būti ir tupiamas) arba pisuaras (tik vyrams) (klozetai įrengiami kabinose, kurių pertvaros ne žemesnės kaip 1,5 m) 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų.
Atsakovas atsiliepime nurodė ir pateikė Pravieniškių PN 2-ojo sektoriaus pažymą (b. l. 24), kad 1-ame būryje ginčui aktualiu laikotarpiu buvo apgyvendinta nuo 30 iki 58 nuteistųjų. Todėl 1-o būrio sanitariniame mazge, galiojant Normoms, turėjo būti 3 – 5 klozetai ir pisuarai, galiojant Galiojančioms normoms, turėjo būti 2 – 4 klozetai arba pisuarai. Tiek pareiškėjo, tiek atsakovo pateiktais duomenimis 1-ame būryje buvo įrengti 5 unitazai ir 3 pisuarai, t. y. pakankamas Normose ir Galiojančiose normose nustatytas kiekis. Pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad 1-o būrio sanitariniais įrenginiais galėjo naudotis apie 80 žmonių, paneigia Pravieniškių PN Antrojo sektoriaus 2019 m. liepos 9 d. pažyma, pasirašyta atsakingo pareigūno (oficialus rašytinis įrodymas; b. l. 24). Pareiškėjui procesiniame dokumente „Atsiliepimas“ (b. l. 61) būriuose apgyvendintų nuteistųjų kiekio iš esmės neginčijant, teismas neturi pagrindo atsakovo pateiktais duomenimis abejoti todėl vertina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu sanitarinių įrenginių (klozetų, pisuarų) kiekis Normų ir Galiojančių normų nepažeidė.
Pareiškėjas taip pat nurodė, jog gyvenamajame sektoriuje nebuvo elementaraus dušo, todėl negalėjo kasdien juo naudotis, nors pagal Europos kalėjimų taisyklių, patvirtintų 2006 m. sausio 11 d. Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacijų Nr. Rec(2006)2, 19.4 punkte numatyta, jog turi būti tinkama įranga tam, kad kalinys galėtų praustis klimatines sąlygas atitinkančioje temperatūroje, jei įmanoma, kiekvieną dieną, tačiau ne rečiau kaip du kartus per savaitę (arba dažniau jei reikalinga).
Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos LR sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015), 44 punktą, laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Vidaus tvarkos taisyklių 258 punkte yra įtvirtinta analogiška nuostata, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu. Pagal LVAT formuojamą praktiką, Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacijos Rec(2006)2 valstybėms narėms yra tik rekomendacinio pobūdžio, dėl to šių taisyklių 19.4 punkto, įtvirtinančio kalinamo asmens teisę praustis duše ne rečiau kaip du kartus per savaitę, neprivalo vykdyti laisvės atėmimo įstaigos Lietuvoje (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4266-442/2017). Tačiau pataisos namų įstaiga privalo atsižvelgti į asmens sveikatos būklę ir esant asmens sveikatos sutrikimams užtikrinti pareiškėjui galimybę dažniau naudotis dušu (žr., pvz., LVAT 2019 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1367-624/2019, 2017 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3301-858/2017). Pareiškėjas nenurodė, jog jam yra būtina naudotis dušu dažniau nei vieną kartą per savaitę dėl sveikatos būklės, ginčo dėl to, kad jam buvo sudaryta galimybė vieną kartą per savaitę naudotis dušu, byloje nėra, todėl nėra pagrindo atsakovo neteisėtų veiksmų konstatavimui.
Dėl gyvenamųjų patalpų apšvietimo, ventiliacijos, oro judėjimo greičio, drėgmės, buvusio pelėsio.
Pareiškėjas nurodė, kad gyvenamosiose patalpose buvo prastas apšvietimas, prasta ventiliacija, trūko oro, švaraus oro kiekis ir oro judėjimo greitis neatitiko higienos normų reikalavimų (norminio oro švarumo), buvo pelėsis, drėgmė.
Higienos normos HN 134:2015 14 punkte nurodoma, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Pagal Higienos normos HN 134:2015 16 punktą gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc. Turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (Higienos normos HN 134:2015 17 punktas).
LVAT savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 4 dalį, įrodymus pateikia šalys ir kiti proceso dalyviai. Šia prasme įrodinėjimo subjektas taip pat yra teismas, nes jis gali rinkti įrodymus savo iniciatyva (ABTĮ 56 str. 4 d.). Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomas aplinkybes. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas; žr. pvz. LVAT 2005 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A1-203/2005, 2007 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-301/2007). Nagrinėjamu atveju Pravieniškių PN teko pareiga paneigti pareiškėjo skundo teiginius, jog gyvenamosiose patalpose buvo prastas apšvietimas, drėgmė. Duomenis apie gyvenamųjų patalpų apšvietimą, santykinę oro drėgmę atsakovas buvo įpareigotas pateikti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartimi (b. l. 10) Atsakovas atsiliepime apsiribojo abstrakčiais teiginiais, kad įstaiga užtikrina Higienos normoje HN 134:2015 nustatytą dirbtinę apšvietą, kad patalpose buvusi drėgmė reiškia, kad nuteistieji netinkamai vykdė patalpų valymo ar vėdinimo pareigas, tačiau jokių oro santykinę drėgmę ar dirbtinę apšvietą patvirtinančių įrodymų (pvz., Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos atliktų patikrinimo aktų) į bylą nepateikė. Atsakovui pareiškėjo nurodytų aplinkybių nepaneigus, tikėtina, kad gyvenamosiose patalpose galėjo būti pareiškėjo nurodytos aplinkybės, t. y. per mažas patalpų apšvietimas ir per didelė drėgmė jose, todėl vertintina, kad Higienos normos HN 134:2015 14 ir 16 punktai buvo pažeisti.
Pastebėtina ir tai, kad pagal Higienos normos HN 134:2015 34, 35 punktus bendrojo naudojimo patalpos, jose esantys įrenginiai, inventorius turi būti švarūs, valomi laisvės atėmimo vietos vadovo nustatyta tvarka. Patalpų valymui turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai; Higienos normos HN 134:2015 37 p.). Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (Higienos normos HN 134:2015 39 p.).
2-ajame sektoriuje bausmę atliekančių nuteistųjų dienotvarkės (b. l. 44, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52, 53, 54, 55, 56, 57,) patvirtina, kad kiekvieną dieną yra numatytas laikas miegamųjų vietų, bendrojo naudojimo patalpų, sanitarinių mazgų, teritorijos tvarkymui. Šių pareigų tinkamas vykdymas, kuris priklauso nuo pačių nuteistųjų valios, yra viena iš priemonių aplinkos ir gyvenimo sąlygų kamerose gerinimui. Pareiškėjas skunde nenurodė ir teismas pagal byloje duomenis nenustatė, kad jis ar kitas atsakingas už gyvenamųjų patalpų tvarkymą asmuo kreipėsi į Pravieniškių PN administraciją dėl buvusio pelėsio arba prašė sudaryti sąlygas jį išvalyti, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas nemanė, jog jo teisės buvo pažeidžiamos. Vien tik abstraktūs teiginiai apie buvusį pelėsį negali būti laikoma pakankamu pagrindu atsakovo neteisėtų veiksmų konstatavimui.
Pareiškėjas skunde nenurodė, kad patalpų nebuvo galima išvėdinti per atidaromus langus, todėl nėra pagrindo atsakovo neteisėtų veiksmų konstatavimui dėl netinkamo patalpų vėdinimo (Higienos normos HN 134:2015 17 p.).
Pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, kad švaraus oro kiekis ir oro judėjimo greitis neatitiko higienos normų reikalavimų (norminio oro švarumo), tačiau nenurodė, kokiu būdu jis nustatė tokius neatitikimus, nepateikė duomenų, jog pats į institucijas, galinčias patikrinti gyvenamųjų patalpų atitiktį higienos normų reikalavimams ar į pataisos įstaigos administraciją dėl netinkamų kalinimo sąlygų yra kreipęsis, todėl nėra pagrindo išvadai, kad galėjo būti pažeidžiamos pareiškėjo teisės dėl švaraus oro kiekio, oro trūkumo ar oro judėjimo greičio gyvenamosiose patalpose.
Dėl kenkėjų (tarakonų, blakių) naikinimo.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad gyvenamosiose patalpose buvo tarakonų, blakių.
Higienos normos HN 134:2015 20 punkte nurodoma, kad laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka. Privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. V-55 (nauja redakcija nuo 2013 m. gegužės 1 d.; toliau – ir Aprašas), 11 punkte nurodoma, kad licencijuoti asmenys, atlikę privalomąjį profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinsekciją, deratizaciją), duomenis apie atliktus darbus įrašo kenkėjų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnale (Aprašo 3 priedas).
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Pravieniškių PN ginčui aktualiu laikotarpiu buvo sudariusi 2016 m. lapkričio 23 d. sutartį su UAB „Utenos deratizacija“ (b. l. 38-41). Šia sutartimi kenkėjus naikinanti bendrovė įsipareigojo nuo 2016 m. lapkričio 24 d. atlikti kenkėjų (tarp jų – tarakonų, blakių) monitoringo, kontrolės ir naikinimo darbus. Sutarties, pagal kurią buitiniai parazitai įstaigoj buvo naikinami laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 25 d. iki 2016 m. lapkričio 23 d. atsakovas nepateikė. Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalo kopija (b. l. 29-33), taip pat Atliktų darbų aktai (b. l. 34-37) patvirtina, kad tokios paslaugos buvo teikiamos reguliariai ir pagal poreikį, tačiau 2016 m. rugsėjo 13 d., 2016 m. gruodžio 14 d. – tarakonai, o 2017 m. vasario 22 d. – ir blakės, ir tarakonai, buvo pastebėti tikrinant 1-ą, 2-ą, 3-ą, 4-ą būrius. Taigi, ginčui aktualiu laikotarpiu kenkėjai buvo pastebėti būryje, kuriame buvo apgyvendintas pareiškėjas, todėl teismas daro išvadą, kad Pravieniškių PN kenkėjų monitoringas, kontrolė ir naikinimas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo vykdomas nepakankamai. Atsakovui pažeidus Higienos normos HN 134:2015 20 punkto reikalavimus, gyvenamosiose patalpose esant buitiniams parazitams, pareiškėjas galėjo patirti perteklinius nepatogumus.
Dėl vienodos teismų praktikos taikymo.
Pareiškėjas skunde nurodė teismų sprendimus administracinėje byloje Nr. I-343-243/2019 ir Nr. I-3888-423/2019, kuriuose buvo priteistos realios sumos neturtinės žalos atlyginimui.
Pastebėtina, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, vykdydami teisingumą, teisėjai ir teismai yra nepriklausomi ir klauso tik įstatymų; teisėjai ir teismai sprendžia administracines bylas remdamiesi įstatymais. Vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja LVAT (ABTĮ 15 str. 1 d.). Sprendžiant analogiškas bylas teismai turi vadovautis jau ankstesniais (jei yra) atitinkamų teisės normų turinio, jų taikymo sampratos teismų pateiktais išaiškinimais. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. lapkričio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-269/2011 pažymėjo, kad reikalavimas teismams išlaikyti teisės aiškinimo ir taikymo vientisumą bei neprieštaringumą nereiškia, kad teismų praktika yra statiškas dalykas, kad ji negali būti vystoma ar keičiama. Todėl vertinant, kuriuo teismo suformuotu precedentu būtina vadovautis, pirmenybė gali būti teikiama (kai ratio decidendi (teismo sprendimo pagrindinė dalis, kurioje teisėjas išdėsto tas bylos teisines prielaidas, kuriomis rėmėsi priimdamas sprendimą ir kurias laikė esminėmis) sutampa) vėlesnei, praktiką suvienodinančiai nutarčiai. Pastebėtina ir tai, kad teismas atsižvelgia į LVAT formuojamą praktiką, ir tik tada, kai bylų faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios, jas vertinant.
Nagrinėjamu atveju, pareiškėjo nurodytose bylose, be kita ko, buvo analizuojamos nuteistojo kalinimo sąlygos Pravieniškių PN 2-ame, 4-ame ir 5-ame, taip pat 11-ame būriuose, laikotarpiais, atitinkamai nuo 2015 m. rugpjūčio 21 d. iki 2017 m. liepos 30 d. ir nuo 2014 m. balandžio 20 d. iki 2017 m. balandžio 20 d. Nagrinėjamoje byloje ginčui aktualus laikotarpis ir būriai, kuriuose buvusias kalinimo sąlygas pareiškėjas aprašo, nesutampa, jo nurodyti teismo sprendimai nėra įsiteisėję, todėl teismas neturi pagrindo atsižvelgti į teismo sprendimus priimtus pareiškėjo nurodytose administracinėse bylose.
Dėl neturtinės žalos.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų jis patyrė dvasinius sukrėtimus, neigiamus išgyvenimus, baimę, nerimą, emocinę depresiją, stresą, kitus nepatogumus, suprastėjo regėjimas, nukentėjo miego kokybė, buvo žeidžiamas jo orumas, tačiau jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė. Atsakovas į bylą pateikė Pravieniškių PN Antrojo sektoriaus Resocializacijos skyriaus pažymą (b. l. 25), kurioje nurodoma, kad atlikdamas bausmę laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 4 d. iki 2019 m. gegužės 25 d. dėl netinkamų gyvenimo sąlygų pareiškėjas į psichologus nesikreipė. Medicininiame pažymėjime (b. l. 20) pažymima, kad Asmens sveikatos istorijoje nėra duomenų apie pareiškėjo kreipimąsi dėl suprastėjusio regėjimo, buitinių parazitų sukandžiojimo ar sveikatos pablogėjimo, kurį galėjo sąlygoti netinkamos kalinimo sąlygos. Dėl pablogėjusio miego nuteistasis du kartus kreipėsi į gydytoją psichiatrą, paskirtas gydymas. Pagal nurodytus bylos duomenis teismas neturi pagrindo išvadai, kad nepakankamas buitinių parazitų naikinimas, taip pat atsakovo nepaneigtos aplinkybės dėl netinkamos oro drėgmės ir netinkamo dirbtinio apšvietimo pareiškėjui galėjo sukelti jo nurodytus tokio masto nepatogumus, kurie ženkliai viršytų tuos, kurie neišvengiamai patiriami kalinimo įstaigose. Pablogėjusiu miegu skundžiasi ir laisvėje gyvenantys žmonės, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad tokie nusiskundimai yra išimtinai tik netinkamų kalinimo sąlygų pasekmė (ABTĮ 56 str.).
Šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punktas numato, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Tiek EŽTT (žr., pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimą (pareiškimo Nr. 42095/98), 2006 m. spalio 10 d. sprendimą (pareiškimo Nr. 7508/02) ir kt.), tiek LVAT, gindami visuotinai įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartą yra konstatavę, kad teisės pažeidimo pripažinimas atskirais atvejais savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Iš to seka, kad teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Todėl ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.
Byloje nenustačius, kad dėl atsakovo nepaneigtų aplinkybių (netinkamo apšvietimo ir santykinės oro drėgmės), taip pat nepakankamo buitinių parazitų naikinimo (Higienos normos HN 134:2015 14, 16 ir 20 punktų pažeidimai), pareiškėjui kilo sunkesni padariniai, nenustačius, kad tokio teisės aktų pažeidimo sukelti nepatogumai pareiškėjui buvo itin intensyvūs, nesant pagrindo išvadai, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, teismas daro išvadą, kad byloje nustatytos aplinkybės atsakovui neveikiant taip kaip teisės aktai įpareigojo veikti, laikytinos mažareikšmėmis ir šioje byloje yra pakankamas pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, apsiribojant tik jo teisės atlikti laisvės atėmimo bausmę saugioje sveikatai aplinkoje pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą. Todėl, pripažintina, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad pareiškėjo A. S. teisė atlikti laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytomis bausmės atlikimo sąlygomis buvo pažeista. Pareiškėjo reikalavimą dėl 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.
Teisėjas Rimantas Giedraitis