Civilinė byla Nr. e2S-1820-390/2021

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09754-2021-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.4.11; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.4.5.1; 3.4.5.12(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 11 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Tryškių Švč. Trejybės parapijos atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Tryškių Švč. Trejybės parapijos skundą dėl notaro veiksmų, suinteresuoti asmenys – notaras Vytenis Lideikis, valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Teismas 

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Pareiškėja Tryškių Švč. Trejybės parapija skundu dėl notaro Vytenio Lideikio (toliau – notaras) veiksmų prašė panaikinti 2021 m. birželio 3 d. notaro atsisakymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą ir įpareigoti išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą į visą E. L. 2016 m. rugsėjo 22 d. testamentu paliktą turtą, kurį sudaro du žemės sklypai: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (14,9728 ha ploto) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (13,2887 ha ploto), su statiniais; priteisti iš notaro visas pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Suinteresuotas asmuo notaras Vytenis Lideikis nurodė, kad testamente palikėja buvo nurodžiusi vieną sklypą su statiniais, o iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad palikėjos vardu registruoti du žemės sklypai, esantys nurodytu adresu. Pareiškėjai buvo pasiūlyta kreiptis į teismą, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, nes notaras tokių faktų nustatinėti neturi teisės. Testatorės valia nėra aiški šiuo atveju, nes niekas nėra įpareigotas išsaugoti turtą, kurį testamentu pažadėjo įpėdiniui, tai šiuo atveju palikėjos valia dėl nurodyto turto galėjo ir pasikeisti po testamento sudarymo, bet tokių aplinkybių notaras tirti ir nustatinėti negali.

3.       Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į skundą prašė skundą nagrinėti teismo nuožiūra.

4.       Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į skundą prašė priimti sprendimą savo nuožiūra.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė.

6.       Teismas nurodė, kad notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių. Ši nuostata taikytina ir išduodant paveldėjimo teisės liudijimą.

7.       Teismas nurodė, kad testatorė E. L. mirė (duomenys neskelbtini). 2016 m. rugsėjo 22 d. ji buvo sudariusi testamentą, kuriuo visą jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą su jame esančiais pastatais ir statiniais (duomenys neskelbtini) ji paliko pareiškėjai. Testatorei įregistruotas nuosavybės teise priklausantis 28,6000 ha žemės sklypas, 2019 m. liepos 10 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu jis padalintas į du žemės sklypus, įregistruoti du nauji nuosavybės teise E. L. priklausantys žemės sklypai.  2021 m. gegužės 6 d. pareiškėja pateikė pareiškimą dėl palikimo priėmimo notarui. Be pareiškėjos 2021 m. birželio 9 d. E. L. palikimą priėmė juridinis asmuo viešoji įstaiga „Marijos radijas“.  2021 m. birželio 3 d. notaras atsisakė atlikti notarinį veiksmą – išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą į E. L. testamente nenurodytą turtą, nes testamente nurodyta, kad paliekamas vienas žemės sklypas.  

8.       Teismas darė išvadą, jog notaras pagrįstai atsisakė išduoti paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą į du žemės sklypus, kadangi testamente palikėja buvo nurodžiusi konkretų vieną žemės sklypą su statiniais. Aplinkybė, kad po testamento surašymo palikėjos prašymu žemės sklypas buvo padalintas į du žemės sklypus, teismas laikė pakankama notarui padaryti išvadą, kad subjektinės teisės ir juridiniai faktai nėra neginčytini, todėl neturėjo pagrindo atlikti notarinį veiksmą.  Pažymėjo, kad notaras neturėjo pagrindo spręsti klausimų, susijusių su turto identifikavimu, ir interpretuoti palikėjos valios, spręsti, ar po testamento sudarymo nepasikeitė palikėjos valia, ir pan. Teismas konstatavo, kad pareiškėjos skundas yra nepagrįstas ir neįrodytas, todėl atmestinas.

III.        Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

9.       Atskiruoju skundu pareiškėja Tryškių Švč. Trejybės parapija prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį, klausimą išspręsti iš esmės – skundą  dėl notaro veiksmų patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                      Teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, pareiškėjos nurodytus argumentus, susiklosčiusios situacijos esmės, todėl neteisingai išsprendė bylą.  Skundžiama nutartimi iškreipiama testatorės valia. Testatorė iki pat mirties turėjo valią pareiškėjai palikti visą žemę, kurią turėjo (duomenys neskelbtini)  kaime.

1.2.                      Teismas nevertino aplinkybės, kad ginčo sklypo padalinimas buvo susijęs su žemėtvarkine būtinybe, o ne su testatorės tikslu padalinti sklypą į du tam, kad vienas iš jų būtų paliktas valstybei.  Testatorės prašymas patvirtinti naujus kadastro duomenis laikytinas tik formaliu, kilusiu net ne pačios testatorės, o žemės nuomininko A. A. iniciatyva, lėšomis ir interesais.

10.       Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Kauno miesto 21-ojo notaro biuro notaras Vytenis Lideikis prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

2.1.                       Nagrinėjamu atveju atsisakyta atlikti notarinį veiksmą, t. y. išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į du žemės sklypus, kadangi tai neatitinka testamente testatorės išreikštos valios. Tokie notaro veiksmai atitinka notarams keliamus didesnius atidumo bei rūpestingumo reikalavimus bei teisės aktų nuostatas, todėl pareiškėjos atskirajame skunde nurodyti argumentai atmestini kaip nepagristi.

2.2.                      Teismas tinkamai vadovavosi įstatymų nuostatomis bei teismų praktika ir pagristai išaiškino, kad notaras nenustatinėja ginčytinų aplinkybių.

11.       Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas prašo atskirąjį skundą nagrinėti teismo nuožiūra.  

12.       Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Nacionalinė  žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo atskirąjį skundą nagrinėti teismo nuožiūra.

Teismas 

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų pateikimo

13.       Pareiškėja kartu su atskiruoju skundu pateikė įrodymą –  pareiškėjos atstovo susirašinėjimą el. paštu su ginčo žemės sklypo nuomininku ir jo paaiškinimą dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimo ir apmokėjimo už juos. Kadangi šie duomenys susiję su pareiškėjos atskirajame skunde nurodomomis aplinkybėmis, o vėlesnis šio įrodymo pateikimas bylos nagrinėjimo neužvilkins, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjos pateikti įrodymai priimtini ir prijungtini prie nagrinėjamos bylos medžiagos (CPK 314 straipsnis).

Dėl atskirojo skundo esmės

14.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

15.       Nagrinėjamu atveju notaras 2021 m. birželio 3 d. atsisakė atlikti notarinį veiksmą – pareiškėjai atsisakė išduoti paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą į E. L. testamente nurodytą turtą, nurodydamas, kad notaras neturi teisės pats aiškinti testamento, interpretuoti jį savo nuožiūra ar pasikliauti įpėdinio teikiamu aiškinimu. Skųsdama notaro veiksmus, pareiškėja prašė panaikinti pirmiau nurodytą notaro atsisakymą atlikti notarinį veiksmą ir įpareigoti notarą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą.

16.       Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjos skundą dėl notaro veiksmų atmetė, nurodydamas, kad notaras nenustatinėja ginčytinų aplinkybių, neturi spręsti klausimų, susijusių su turto identifikavimu ir interpretuoti palikėjos valios. Netenkinęs pirmojo skundo reikalavimo, atitinkamai atmetė ir antrąjį reikalavimą. Pareiškėja su teismo išvadomis nesutinka., prašo panaikinti teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – skundą dėl notaro veiksmų tenkinti.

Dėl notaro atsisakymo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą teisėtumo

17.       Notarui atsisakius atlikti notarinį veiksmą ir suinteresuotam asmeniui apskundus tokį atsisakymą teismui, teismas turi patikrinti, ar pagrįstai notaras atsisakė atlikti notarinį veiksmą, įvertindamas įstatymu suteiktas notarui funkcijas bei kompetenciją. Kitaip tariant, teismas turi patikrinti, ar notaras, nedisponuojantis teise nustatyti neaiškias, neakivaizdžias faktines aplinkybes bei tikrinti abejotinas ar ginčytinas aplinkybes, turėjo pakankamą teisinį pagrindą atsisakyti atlikti prašomą notarinį veiksmą pagal jam pateiktus dokumentus. Pripažinus, kad toks pagrindas egzistavo, skundas netenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-248/2018, 30 punktas). Tai reiškia, kad notaro nutarimas atsisakyti atlikti notarinį veiksmą nėra panaikinamas.

18.       Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad 2021 m. gegužės 6 d. pareiškėja priėmė palikimą pagal testamentą po E. L. mirties. Notaro patvirtintame 2016 m. rugsėjo 22 d. testamente palikėja nurodė: „visą man nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą su jame esančiais pastatais ir statiniais (duomenys neskelbtini) aš palieku Tryškių Švč. Trejybės parapijai, kodas...“ Pagal VĮ Registrų centro duomenis, palikėjai nuosavybės teise priklauso du žemės sklypai: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (14,9728 ha ploto) su užstatyta teritorija, esantis (duomenys neskelbtini)., ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (13,2887 ha ploto), esantis (duomenys neskelbtini) Nustatyta, kad 2021 m. birželio 2 d. į notarą kreipėsi pareiškėjos atstovas su prašymu dėl paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo išdavimo į visą palikėjai priklausantį turtą, esantį (duomenys neskelbtini)., t. y. į du žemės sklypus ir pastatus.

19.       Notaras turi pareigą patikimai nustatyti, ar iš tikro egzistuoja ir nėra ginčijami jam teikiami tvirtinti faktai. Kad jie iš tikro egzistuoja, notaro gali būti sprendžiama ir pagal tai, ar faktų duomenys ir aplinkybės yra konkretūs, detalūs, aiškūs, papildantys vienas kitą ir sudarantys nuoseklią visumą, kuri notarui nekeltų pagrįstų abejonių, ar priešingai, duomenys kelia abejonių dėl neišsamumo, netikslumo, menkos sąsajos su tiriamu klausimu, fragmentiškumo, tarpusavio prieštaravimų ar kitokių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-695/2020, 41 punktas). Taigi, ginčytina ar neaiški aplinkybė yra pagrindas atsisakyti atlikti notarinį veiksmą.

20.        Pažymėtina, kad paveldėjimo teisės liudijimo turinys, kai paveldima pagal testamentą, turi tiksliai atitikti testamente išdėstytą testatoriaus valią. Dėl to notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą, turi būti įsitikinęs dėl testatoriaus valios, išreikštos testamente, aiškiai suprasti jo patvarkymų dėl palikimo esmę. Be to, paveldėjimo teisės liudijimas yra dokumentas, kuriame įtvirtinama, kad po palikėjo mirties įpėdinis priėmė palikimą, ir detalizuojamas palikėjo turtas.

21.       Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei kasacinio teismo išaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad notaras tuo metu, kai pareiškėja teikė duomenis dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, pagrįstai suabejojo palikėjos testamento aiškumu bei išreikšta valia, o aplinkybė, kad teismo proceso metu pareiškėja teismui pateikė papildomus įrodymus dėl žemės sklypo padalijimo, nesudaro pagrindo vertinti, kad notaro atsisakymas atlikti notarinį veiksmą pagal jam pateiktus duomenis buvo neteisingas. Taigi, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kurių pagrindu pareiškėjos skundas dėl notaro veiksmų buvo atmestas. Todėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria netenkintas pareiškėjos skundo dėl notaro veiksmų pirmasis reikalavimas - panaikinti 2021 m. birželio 3 d. notaro atsisakymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą paliekama nepakeista.

Dėl įpareigojimo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą

22.       Kitas pareiškėjos reikalavimas – įpareigoti notarą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Tam, kad teismas galėtų nuspręsti, ar yra pagrindas tenkinti šį reikalavimą, būtina aiškinti testamento turinį.

23.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.63 straipsnio 5 dalį vienašaliams sandoriams prievoles ir sutartis reglamentuojančios teisės normos taikomos tiek, kiek tai neprieštarauja įstatymams ir vienašalio sandorio esmei. Dėl to ir nustatant reikšmingas aplinkybes dėl testamente išreikštos testatoriaus valios, svarbu atsižvelgti į tai, kad testamentas yra vienašalis sandoris (CK 1.63 straipsnio 3 dalis, 5.19 straipsnis), kuriam sudaryti būtina tik vienos šalies (testatoriaus) valia. Dėl šios priežasties testamente išreikštos testatoriaus valios turiniui nustatyti sutarčių aiškinimo taisyklės (CK 6.193 straipsnis) netaikytinos visa apimtimi, o tik tiek, kiek tai neprieštarauja testamento, kaip vienašalio sandorio, kuriuo išreikšta tik testatoriaus valia, esmei.

24.       Pagal kasacinio teismo praktiką, atsižvelgiant į testamento, kaip paveldėjimo pagrindo, prigimtį ir teisinį reglamentavimą (CK 5.2, 5.15–5.42 straipsniai), kilus ginčui dėl testamente išreikštos testatoriaus valios turinio, šis turi būti nustatomas vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, remiamasi ne vien pažodiniu testamento teksto aiškinimu, būtina aiškintis tikruosius testatoriaus ketinimus, testamento sudarymo aplinkybes ir kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes (mutatis mutandis CK 6.193 straipsnio 1, 2 dalys). Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į testamento prigimtį, esmę bei jo dalyką, reikšmė (mutatis mutandis CK 6.193 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2011).

25.       Pareiškėja ginčijamo testamento turinį: „visą man nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą su jame esančiais pastatais ir statiniais (duomenys neskelbtini) aš palieku Tryškių Švč. Trejybės parapijai, kodas...“ aiškina taip, kad palikėja testamentu paliko pareiškėjai visą testamento sudarymo metu palikėjai priklausantį žemės sklypą su statiniais, o ne vieną iš žemės sklypų, kuris suformuotas padalijus ginčo žemės sklypą į du Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2019 m. liepos 10 d. sprendimo pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su tokiu aiškinimu nesutikti.

26.       Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pagal VĮ Registro centro duomenis testamento sudarymo metu palikėjai priklausė vienas žemės sklypas 28,6000 ha ploto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su jame esančiais statiniais adresu (duomenys neskelbtini). Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2019 m. liepos 10 d. sprendimu Nr. 26SK-288-(14.26.110) šis žemės sklypas buvo padalintas į du sklypus – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (14,9728 ha ploto) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (13,2887 ha ploto). Bendras sklypų plotas tapo net šiek tiek mažesnis, nei buvo vieno sklypo, t. y. 28,2615 ha. Statiniai liko viename žemės sklype. Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Akmenės skyriaus atsakymo matyti, kad žemės sklypas buvo padalintas į du sklypus, nes „žemės sklypą skiria bendro naudojimo kelias, kurio plotas į bendrą žemės sklypo plotą nebuvo įskaičiuotas“. Taigi, žemės sklypo padalinimo pagrindas buvo juridinis – Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (suvestinė redakcija nuo 2017-12-23 iki 2020-02-11), 22 punktas, kuriame numatyta, kad žemės plotai, kuriuos skiria magistraliniai, krašto, rajoniniai, viešieji ir vidaus keliai, gatvės, geležinkeliai ir neprivatizuojami hidrografiniai objektai, taip pat keliais užimti plotai, neįskaityti į privatizuojamo žemės sklypo bendrą plotą, formuojami kaip atskiri žemės sklypai. Šias aplinkybes patvirtina ir pareiškėjos pateiktas žemės sklypo nuomininko paaiškinimas, kad žemės sklypo nauji kadastriniai matavimai buvo atlikti paties nuomininko iniciatyva, lėšomis ir interesais. 

27.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad palikėja testamente išreiškė savo valią aiškiai nurodydama, jog pareiškėjai palieka „visą man nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą...“ Todėl žemės sklypo padalijimą atlikus ne testatorės valia, o teisės aktų reikalavimais, be to, atsižvelgus į garbų palikėjos amžių (91 m.), tikėtina, kad jai buvo sudėtinga suprasti tokio žemės sklypo padalinimo pasekmes testamento įgyvendinimui, todėl naujo testamento nesudarymo po žemės sklypo padalijimo fakto negalima vertinti kaip testatorės valios pasikeitimą, t. y. pareiškėjai palikti tik vieną žemės sklypą.

28.       Taigi, išaiškinus ginčo testamento turinį ir palikėjos valią, pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjos reikalavimas įpareigoti notarą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą panaikinama ir išsprendžiamas klausimas iš esmės – reikalavimas tenkinamas ir įpareigojamas notaras išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą.

29.       Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes ir nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nutartį pakeičia, nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjos skundo dėl notaro veiksmų reikalavimas panaikinti notaro Vytenio Lideikio 2021 m. birželio 3 d.  atsisakymą išduoti paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą, palieka nepakeistą, o teismo nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjos skundo reikalavimas įpareigoti notarą išduoti paveldėjimo teisės liudiją, panaikina ir išsprendžia klausimą iš esmės – reikalavimą tenkina, įpareigoja notarą Vytenį Lideikį išduoti pareiškėjai Tryškių Švč. Trejybės parapijai paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą į visą E. L. 2016 m. rugsėjo 22 d. testamentu paliktą turtą, kurį sudaro du žemės sklypai: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (14,9728 ha ploto) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (13,2887 ha ploto), su statiniais (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

30.       Pareiškėja pateikė prašymą priteisti jai iš suinteresuoto asmens notaro patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

31.       Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia taisyklė nei ginčo teisenos atveju – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).

32.       Nagrinėjamoje byloje pareiškėja prašė teismo panaikinti notaro atsisakymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą ir įpareigoti notarą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Taigi byloje buvo sprendžiama dėl notaro atlikto veiksmo – notaro atsisakymo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą atitikties įstatymui, t. y. buvo sprendžiama dėl notaro teisių ir pareigų, todėl jo suinteresuotumas dėl bylos dalies – ginčijamo atsisakymo panaikinimo ir atitinkamai priešingumas pareiškėjos suinteresuotumui konstatuotini. Pripažinęs, kad notaro atsisakymas atlikti notarinį veiksmą yra teisėtas, esant suinteresuotų asmenų skirtingam suinteresuotumui, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad būtų pagrindas priteisti notarui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas iš pareiškėjos, o ne pareiškėjai iš notaro. Tačiau teismas neturi pagrindo konstatuoti notaro suinteresuotumo dėl testamento turinio ir testatorės valios aiškinimo, todėl, byloje teismui tai išaiškinus pagal teismui pateiktus įrodymus ir tenkinus pareiškėjos prašymą įpareigoti notarą išduoti paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą, pagrindas notarui atlyginti dalį pareiškėjos turėtų bylinėjimosi išlaidų nenustatytas. Pažymėtina, kad tokią praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pvz. 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-695/2020).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337, 338 straipsniais,

n u t a r i a:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį pakeisti. Nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjos skundo dėl notaro veiksmų reikalavimas panaikinti notaro Vytenio Lideikio 2021 m. birželio 3 d. atsisakymą išduoti paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą, palikti nepakeistą. Nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjos skundo reikalavimas įpareigoti notarą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – reikalavimą tenkinti, įpareigoti notarą Vytenį Lideikį išduoti pareiškėjai Tryškių Švč. Trejybės parapijai (kodas 191272915) paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą į visą E. L., mirusios (duomenys neskelbtini) 2016 m. rugsėjo 22 d. testamentu paliktą turtą, kurį sudaro du žemės sklypai: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (14,9728 ha ploto) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (13,2887 ha ploto), su statiniais.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Algimantas Kukalis