Civilinė byla Nr. 2A-636-431/2014

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05019-2013-0

                                            Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.;

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. birželio 6 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Varanauskaitės, Dainiaus Rinkevičiaus,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. M. ieškinį atsakovei A. M. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas K. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės A. M. jo naudai 5000 Lt atlyginimą pagal šalių sudarytą tarpininkavimo paslaugų sutartį, 252,50 Lt delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jis su atsakove sudarė tarpininkavimo paslaugų sutartį, pagal kurią įsipareigojo vykdyti atsakovei priklausančio žemės sklypo pirkėjų paiešką, o atsakovė įsipareigojo, pasirašiusi žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, ieškovui už paslaugą sumokėti 5000 Lt atlyginimą. Atsakovė pasielgė nesąžiningai, nutraukė sutartį su ieškovu, ir tuoj po jos nutraukimo pardavė žemės sklypą ieškovo surastai pirkėjai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas nusprendė ieškinį patenkinti, priteisti iš atsakovės A. M. ieškovo K. M. naudai 5000 Lt atlyginimo pagal tarpininkavimo paslaugų sutartį, 252,50 Lt delspinigių, iš viso – 5252,50 Lt, 5 proc. metinių palūkanų nuo 5252,50 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2013-02-27, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 159 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nustatė, kad 2011 m. balandžio 13 d. šalys sudarė tarpininkavimo paslaugų sutartį (b.l. 6-7), kuria susitarė, kad ieškovas vykdys atsakovei priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkėjų paiešką, o atsakovė už tai sumokės ieškovui sutartą atlyginimą, t.y. 5000 Lt, pasirašiusi preliminariąją ar pagrindinę žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį. Šalys susitarė, kad sutartis galios iki 2011 m. spalio 31 d. (sutarties 8.1. p.). 2011 m. gegužės 16 d. pranešimu atsakovė informavo ieškovą, kad nutraukia sutartį nuo 2011 m. birželio 10 d. (b.l. 8), šis pranešimas 2011 m. gegužės 17 d. įteiktas ieškovui (b.l. 34). 2011 m. birželio 27 d. pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovė žemės sklypą pardavė A. D.-A. (b.l. 11-12). 2012 m. spalio mėnesį ieškovas pateikė atsakovei pretenziją dėl skolos pagal tarpininkavimo paslaugų sutartį (b.l. 13). Šalims sudarius tarpininkavimo paslaugų sutartį tarp jų susiklostė atlygintinų paslaugų teikimo teisiniai santykiai (CK 6.716 str.). Tarp šalių kilo ginčas ir dėl to, kas laikytina tinkama paslauga pagal sutartį. Teismas, vertindamas, kokia buvo šalių tikroji valia sudarant šią sutartį, atsižvelgė ir į visuotinai žinomas rinkoje egzistuojančias tokių paslaugų teikimo tradicijas. Taip pat į tai, kad iš šalių paaiškinimų akivaizdūs jų ketinimai, t.y. kad ieškovas vertėsi nekilnojamojo turto tarpininkavimo paslaugų teikimu, siekdamas iš to uždirbti, o atsakovė kreipėsi į jį, ieškodama asmens, galinčio padėti jai susirasti žemės sklypo pirkėją. Teismas vertino ir atsakovės elgesį teismo proceso metu, nustatė, kad jos teismui duoti paaiškinimai nepagrįsti jokiais įrodymais, atsakydama į teismo ir kitų proceso dalyvių klausimus, atsakovė ne kartą nurodė klausiamų aplinkybių neatsimenanti dėl amžiaus ir sveikatos tais atvejais, kai aplinkybės, apie kurias klausiama, buvo nepalankios jos pozicijai byloje. Šalių sudarytos sutarties 5.1.3. p. numatyta, kad klientas įsipareigoja sutarties galiojimo metu savarankiškai ar per kitus asmenis neparduoti sutarties objekto (nagrinėjamu atveju – žemės sklypo), o pažeidęs šį įsipareigojimą moka paslaugos teikėjui atlyginimą. Įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismas padarė išvadas, kad atsakovė nutraukė sutartį su ieškovu siekdama išvengti sutartyje nustatyto atlyginimo už paslaugas sumokėjimo, o ieškovas tinkamai suteikė atsakovei paslaugas, numatytas šalių sudarytoje tarpininkavimo paslaugų sutartyje, ir, vadovaudamasis sutarties 4.16 p., informavo atsakovę apie surastus potencialius pirkėjus, tame tarpe nurodydamas ir A. D.-A. pavardę, 2011 m. birželio 6 d. raštu, t.y. tebegaliojant šalių sudarytai sutarčiai. Teismas, vertindamas byloje nustatytų aplinkybių visumą, laikė pagrįsta manyti, jog sklypo pirkėja, sužinojusi apie parduodamą sklypą iš ieškovo būtent dėl jo atliktos paslaugos pagal sutartį, t.y. informacijos apie parduodamą sklypą paskleidimo, vėliau susirado pardavėją (atsakovę) ir kontaktavo tiesiogiai su ja. Kadangi atsakovė 2011-06-27 pardavė žemės sklypą vienai iš ieškovo surastų potencialių pirkėjų, o pagal šalių sudarytos sutarties 6.2. p. paslauga laikoma suteikta, kai paslaugų teikėjas suranda pirkėją sutarties galiojimo metu ir šis pirkėjas pasirašo preliminariąją ar pagrindinę sutartį su pardavėju tarpininkavimo paslaugų sutarties galiojimo metu ar per 12 mėnesių nuo jos pasibaigimo ar nutraukimo, atsakovei kilo pareiga sumokėti ieškovui sutartimi sulygtą 5000 Lt atlyginimą (šalių sudarytos sutarties 7.1 p., CK 6.720 str. 1, 3 d.). Todėl ieškovo reikalavimas dėl atlyginimo pagal tarpininkavimo paslaugų sutartį priteisimo iš atsakovės pagrįstas ir turi būti tenkinamas.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

Atsakovė A. M. apeliaciniu skundu prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apeliacinį skundą grindė argumentais, kad ieškovas pagal šalių pasirašytos sutarties sąlygas neįgijo teisės į atlyginimą, nes sutarties galiojimo metu ne tik kad nesurado pirkėjo, bet apskritai nesurado nei vieno besidominčio sklypu. Sklypo pirkėją apeliantė susirado pati, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė 5000 Lt. Ieškovas neįvykdė jam tenkančios pareigos ir neįrodė, kad būtent jis surado pirkėją, neįrodė, kad pagal pateiktą Lietuvos pašto kvitą buvo siunčiamas būtent potencialių pirkėjų sąrašas. Apeliantė teigia, kad ieškovas suklaidino teismą ir kartu su ieškinio pareiškimu pateikė 2011-06-06 datos (jau po pranešimo apie sutarties nutraukimą ir likus 4 dienoms iki sutarties termino pasibaigimo), tačiau vėliau surašytą pranešimą apie potencialius pirkėjus, į kurį buvo įtrauktas pačios apeliantės susirastas pirkėjas. Teismas vertino liudytojo M. Š. parodymus, kuris net neprisiminė apeliantės sklypo, todėl jo parodymai nesusiję su bylos medžiaga. Sutarties 6.1. punkte nurodyta, kad pirkėjas yra surastas paslaugos teikėjo, jeigu apie jį paslaugos teikėjas informuoja klientą. Pirkėjas taip pat yra laikomas surastu paslaugos teikėjo, jeigu pirkėjas yra pasirašęs informacijos suteikimo aktą šios sutarties galiojimo metu. Ieškovas nepateikė nei vieno informacijos suteikimo akto, kurį būtų pasirašęs bent vienas potencialus pirkėjas, juo labiau nepateikė informacijos suteikimo akto, kurį būtų pasirašiusi apeliantės surasta pirkėja A. D.-A.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas K. M. prašė skundą atmesti. Nurodė, kad aplinkybes įrodinėjo leistinomis priemonėmis ir jas pagrindė. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų ieškovo dėstomą nuoseklią poziciją. Pagal sutarties sąlygas ieškovas informavo atsakovę apie potencialią pirkėją ir atsakovė su ja sudarė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį tuo laikotarpiu, per kurį atsakovei tenka pareiga atsiskaityti su ieškovu. Tiek atsakovės, tiek liudytojos A. D.-A. parodymai nenuoseklūs, prieštaringi, atsakovės ir liudytojos paaiškinimai apie tas pačias aplinkybes nesutampa, todėl teismui jų turinio tikrumas kėlė pagrįstų abejonių. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes ieškovas niekaip kitaip negalėjo sužinoti A. D.-A. duomenų, kaip tik atlikdamas sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, t.y. teikdamas paslaugas atsakovei.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepimuose į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 str.).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.

Bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigtos ieškovo nurodomos aplinkybės, kad galiojant 2011 m. balandžio 13 d. šalių sudarytai tarpininkavimo paslaugų sutarčiai, kuria šalys susitarė, kad ieškovas vykdys atsakovei priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkėjų paiešką, o atsakovė už tai sumokės ieškovui sutartą atlyginimą pasirašiusi preliminariąją ar pagrindinę žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį, ieškovas, vykdydamas sutarties sąlygas, su kai kuriais iš potencialių klientų bendravo telefonu, kai kuriems išsiuntė laiškus, su kai kuriais buvo nuvykęs į sklypą. Būtent šias aplinkybes patvirtino ir vienas iš apklaustųjų liudytojų M. Š., todėl teismas pagrįstai vertino jo parodymus. Taip pat nepaneigta aplinkybė, kad galiojant sutarčiai ieškovui paskambino moteris, domėjosi sklypu, paprašė atsiųsti sklypo planą elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), tą ieškovas ir padarė, o elektroninio pašto duomenys buvo pakankami, kad nustatyti potencialios pirkėjos vardą ir pavardę iš jos nurodyto elektroninio pašto adreso, nes nustatyti tokią tapatybę nėra sudėtinga, kai ties pavarde yra nurodytas toks elektroninio pašto adresas, kokį turėjo ieškovas. Kadangi ieškovas potencialių pirkėjų sąrašą atsakovei išsiuntė 2011-06-07, ši siunta 2011-06-09 įteikta atsakovės sūnui A. M., tai ieškovas neturėjo objektyvios galimybės elektroninį nekilnojamojo turto pirkėjos adresą sužinoti iš įrašo Registrų centre, kuris buvo padarytas vėliau. Todėl atmestini apeliantės argumentai, kad ieškovas neįvykdė tarpininkavimo paslaugų sutarties dėl potencialios pirkėjos A. D.-A. suradimo.

Pagal šalių pasirašytos tarpininkavimo paslaugų sutarties nuostatas, paslaugos atlikimas pripažįstamas ir pirkėjas yra laikomas surastu, jeigu apie jį paslaugos teikėjas informuoja klientą, taip pat šio asmens giminaičius. Pirkėjas taip pat yra laikomas surastu, jeigu pirkėjas yra pasirašęs informacijos suteikimo aktą šios sutarties galiojimo metu. Aiškinant sutarties turinį nėra pagrindo daryti išvadą, kad tik informacijos suteikimo aktas yra pagrindas paslaugos atlikimo pripažinimui, nes informavimas apie pirkėją (potencialaus pirkėjų sąrašo pateikimas) buvo pakankama sąlyga pagal tarpininkavimo paslaugų sutarties 6.1. punktą. Pagal šalių sudarytos sutarties 6.2. p. paslauga laikoma suteikta, kai paslaugų teikėjas suranda pirkėją sutarties galiojimo metu ir šis pirkėjas pasirašo preliminariąją ar pagrindinę sutartį su pardavėju tarpininkavimo paslaugų sutarties galiojimo metu ar per 12 mėnesių nuo jos pasibaigimo ar nutraukimo. Kadangi ieškovas 2011 m. birželio 6 d. raštu, vadovaudamasis sutarties 4.16. p., informavo atsakovę apie surastus potencialius pirkėjus, tame tarpe nurodydamas ir A. D.-A. pavardę, o atsakovė 2011-06-27 pirkimo-pardavimo sutartimi perleido nekilnojamąjį turtą pirkėjai A. D.-A., atsakovei kilo pareiga sumokėti ieškovui sutartimi sulygtą 5000 Lt atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovo reikalavimas dėl atlyginimo pagal tarpininkavimo paslaugų sutartį priteisimo iš atsakovės pagrįstas ir turi būti tenkinamas.

Apeliantės nurodoma aplinkybė, kad sutarties galiojimo metu ieškovas nei karto neinformavo jos apie surastus pirkėjus, niekas iš sąraše nurodytų asmenų į ją nesikreipė ir neapžiūrėjo parduodamo sklypo, nesudaro pagrindo priimto sprendimo panaikinimui. Šalių sudarytos sutarties esmė –surasti pirkėją, kuris sudarytų sandorį. Kaip jau pirmiau minėta, sutarties nustatyta tvarka pirkėjas buvo surastas, nustatytais terminais su juo buvo sudarytas sandoris. Todėl apeliantės argumentas iš esmės yra nepagrįstas. Tai, kad kiti sąraše nurodyti asmenys nesikreipė į pardavėją ir neapžiūrėjo sklypo, nėra esminė aplinkybė, kuri paneigtų sutartinių įsipareigojimų vykdymą.

Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių nepripažintini pagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                                                Laima Gerasičkinienė

                                                                                                                              Jūratė Varanauskaitė

                                                                                                                              Dainius Rinkevičius