Administracinė byla Nr. I-3424-142/2013

Proc. Nr. 3-61-3-01449-2013-7

                                          Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 6.7; 74

(S)

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. rugsėjo 25 d.

              Vilnius             

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Margaritos Stambrauskaitės, Donato Vansevičiaus ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjui G. G., pareiškėjo atstovui advokatui Vitalijui Vaičiūnui, atsakovės atstovams Laurai Kubiliūtei, Ievai Grybauskienei, Dangirai Riškovai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo G. G. skundą dėl sprendimų panaikinimo atsakovams Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus III teritoriniam skyriui, trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ „Karoliniškių poliklinika“,

n u s t a t ė:

Pareiškėjas G. G. (toliau – pareiškėjas) padavė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – NDNT) Vilniaus III teritorinio skyriaus 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimą Nr. R-38687 dėl pripažinimo darbingu, NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2013 m. sausio 15 d. sprendimą Nr. SS-201, Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Ginčų komisija) 2013 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. S-139 ir įpareigoti NDNT iš naujo įvertinti pareiškėjo darbingumo lygį.

Paaiškina, kad pagal VšĮ „Karoliniškių poliklinika“ siuntimą kreipėsi į NDNT su prašymu nustatyti nedarbingumo lygį. NDNT Vilniaus III teritorinio skyriaus 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimu pareiškėjui buvo nustatytas 100 proc. darbingumo lygis. Nesutikdamas su tokiu sprendimu pareiškėjas padavė skundą NDNT. NDNT Sprendimų kontrolės skyrius iš esmės paliko galioti teritorinio skyriaus sprendimą, nors rezoliucinėje dalyje ir buvo nurodyta, kad priimamas naujas sprendimas – nustatomas 90 proc. darbingumo lygis nuo 2013 m. sausio 15 d. Toks NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimas buvo priimtas neįvertinus svarbių aplinkybių. Pareiškėjas daug kartų nurodė, kad jam sunku lankstytis, pakelti sunkesnį svorį, kad negali dirbti fizinio darbo. Minėtos aplinkybės nebuvo tinkamai įvertintos. Pagal socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtintus Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašą (toliau – Kriterijų aprašas) ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašą (toliau – Tvarkos aprašas) bei 1 Kriterijų aprašo priedą (socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2011 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. A1-551/V-1149 redakcija) 76.2.1. ir 79.12.2.3. punktus pareiškėjui buvo nustatytas 67,5 proc. bazinis darbingumo lygis. Nustatant darbo ir kitas aplinkybes, vadovaujantis Kriterijų aprašo 2 priedu, buvo pritaikytas koeficientas 1,3, nes NDNT nuomone, darbui palankių aplinkybių yra dauguma. Pareiškėjas nesutinka su skundžiamais sprendimais. Pirma, atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo sveikatos būklė blogėja. Visose gydytojo išvadose nurodyta, kad pareiškėjas serga mažiausiai 5 metus ir pasveikimo prognozė yra neigiama. Faktas, kad pareiškėjas gali dirbti tik 4–5 val. per dieną ar 3–4 dienas per savaitę, negali kilnoti sunkių daiktų, leidžia abejoti nustatyto bazinio darbingumo procento pagrįstumu. Antra, abejonių kelia koeficiento 1,3 pritaikymas. Pareiškėjo manymu, turėjo būti pritaikytas koeficientas 0,7 pagal Kriterijų aprašo 17 punktą, nes dauguma darbo aplinkybių nepalankios.              Ginčijamuose aktuose pareiškėjo bazinis darbingumas – 67,5 proc. nurodytas kaip palanki aplinkybė. Tačiau pareiškėjas abejoja šių procentų pagrįstumu. Pasikeitus baziniam darbingumui, pasikeis ir nustatytas darbingumo lygis. Taip pat ginčijamuose sprendimuose nurodyta, kad pareiškėjui neva rekomenduojama dirbti 5 val. per dieną ir 5 dienas per savaitę, tai vertinama kaip palanki aplinkybė. Tačiau tai neatitinka tikrovės, nes pareiškėjas gali dirbti tik 4–5 val. per dieną ar 3–4 dienas per savaitę, o tokia aplinkybė pagal Kriterijų aprašo 13 punktą yra vidutinio palankumo. Nurodoma, kad pareiškėjas neva gali dirbti kitos kvalifikacijos darbus, tačiau visiškai neįvertinta, kad pareiškėjas neturi atitinkamos darbo patirties ir darbinių įgūdžių, tai turi būti įvertinta kaip nepalanki aplinkybė.               Taip pat nurodoma, kad pareiškėjui neva nebūtinas aplinkos pritaikymas, tačiau medicininiuose dokumentuose nurodyta, kad rekomenduojama nešioti korsetą. Tai galima traktuoti, kaip nepalankią aplinkybę. Minėti argumentai buvo išsakyti skunde Ginčų komisijai, tačiau šis skundas buvo taip pat atmestas. Ginčų komisija 2013 m. kovo 28 d. sprendime Nr. S-139 nurodė, kad yra išankstinė ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija ir darbingumo lygio vertinimo neatlieka, o gali nustatyti, ar NDNT aktas atitinka įstatymų reikalavimams, ir priimti vieną iš dviejų sprendimų – skundą atmesti arba skundą patenkinti, t. y. atlikti formalų skundžiamų sprendimų vertinimą. Argumentuodama šiuos teiginius Ginčų komisija nurodė Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 25 straipsnį. Pareiškėjas pažymi, kad minėtame straipsnyje tokių normų nėra. Remiasi Ginčų komisijos nuostatų, patvirtintų socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. Al- 2, 8 punktu. Pareiškėjo nuomone, Ginčų komisija turi pakankamai kompetencijos tam, kad skundas būtų išnagrinėtas išsamiai, neapsiribojant formaliu vertinimu. Nustatydama minėtus pažeidimus Ginčių komisija turėjo patenkinti skundą ir įpareigoti NDNT per tam tikrą laiką pakeisti savo sprendimus.

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.

Atsakovas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė bendrą su Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus III teritoriniu skyriumi atsiliepimą (b. l. 63–66). NDNT atsiliepime su skundo reikalavimais nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad darbingumo lygio vertinimo tvarką griežtai reglamentuoja Kriterijų aprašas, jo 1 ir 2 priedai ir Tvarkos aprašas. Darbingumo lygio vertinimas – tai kompleksinis asmens sveikatos funkcinių sutrikimų ir psichosocialinių faktorių vertinimas. Mediciniškai liga apibrėžiama kaip organizmo veiklos sutrikimas. Sergančiame žmogaus organizme funkcionuoja visi organai ir sistemos, tačiau sutrinka gebėjimas prisitaikyti prie aplinkos, sumažėja ar visai pranyksta darbingumas. Darbingumo lygio vertinimo tikslas – atsižvelgiant į diagnozuotų organizmo funkcinių sutrikimų laipsnį, ligos eigą, taikomą gydymą, nustatyti, kiek asmuo pajėgus įgyvendinti anksčiau įgytą profesinę kompetenciją ar įgyti naują profesinę kompetenciją arba atlikti mažesnės profesinės kompetencijos reikalaujančius darbus. Darbingumo lygio vertinimas atliekamas remiantis objektyviais duomenimis: sveikatos priežiūros įstaigos išduotu siuntimu į NDNT, išrašais iš medicininių dokumentų, atliktų medicininių tyrimų išvadomis, specialistų konsultacijų išvadomis, paties asmens pateikiama informacija. Dėl blogos savijautos asmens patiriami subjektyvūs jutimai yra fiksuojami asmenį gydančio gydytojo asmens ambulatorinėje knygelėje ir konsultacijų išvadose. Byloje esančiuose medicininiuose dokumentuose nurodyta informacija apie asmens sveikatos funkcinius sutrikimus ir bendrą asmens savijautą vertinama kompleksiškai. Todėl, atsakovo nuomone, pareiškėjo teiginiai, kad darbingumo lygio vertinimas atliktas tinkamai neįvertinus svarbių aplinkybių, yra nepagrįsti. NDNT Sprendimų kontrolės skyrius, atsižvelgdamas į pasikeitusį teisinį reglamentavimą, kai Kriterijų aprašo 6.1–6.3 papunkčiai (2009 m. gegužės 22 d. Nr. A1-354/V-402 redakcija) buvo išdėstyti nauja redakcija, 2013 m. sausio 15 d. priėmė naują sprendimą dėl G. G. darbingumo lygio – asmeniui nustatytas 90 proc. darbingumo lygis. 2012 m. spalio 22 d. siuntime į NDNT nurodytos diagnozės pagal TLK-10-AM kodus G54.1 ir G55.1 vertintos pagal Kriterijų aprašo I priedo XIII dalies 76.2.1. punktą ir nustatytas 75 proc. bazinis darbingumo lygis (įprastai taikant šį punktą nustatomas 80 proc. bazinis darbingumo lygis, tačiau esant radikuilopatijai, mieloišemijai, mielopatijai, arklio uodegos sindromui, bazinio darbingumo lygio procentai mažinami 5 proc.). Byloje esančių medicininių dokumentų duomenimis patvirtinti G. G. sveikatos funkciniai sutrikimai atitinka I rentgenologinę stadiją ir II klasės stuburo funkcinį nepakankamumą. 2012 m. spalio 22 d. siuntimo į NDNT Nr. 729 duomenimis patvirtinta, kad dėl stuburo patologijos pareiškėjui atsiradę funkciniai sutrikimai yra lengvi. Mažesnė bazinio darbingumo lygio vertė nenustatyta, nes asmeniui diagnozuoti sveikatos funkciniai sutrikimai, patvirtinti NDNT pateiktų medicininių dokumentų duomenimis, neatitinka II rentgenologinės stadijos. Pareiškėjui diagnozuota kairiojo riešo kontraktūra (sąnario judesių amplitudės sumažėjimas dėl minkštųjų audinių arba nervų pakitimų) ir kairiojo riešo sąnario pseudoartrozė (nenormalus kaulo judrumas buvusio lūžio vietoje) vertinta pagal Kriterijų aprašo I priedo XIV dalies 79.12.2.3. punktą ir nustatytas 75 proc. bazinis darbingumo lygis. 2012 m. sausio 23 d. chirurgo konsultacijos išvada patvirtinta, kad asmens kairiojo riešo lenkimas 15°, tiesimas 5° (atitinka didelę riešo sąnario kontraktūrą); rentgenologinio tyrimo duomenimis patvirtinta kairiojo riešo laivinio kaulo pseudoartrozė. Vadovaujantis Kriterijų aprašo 6.1. punktu, nustatytas 67,5 proc. bazinis darbingumo lygis (kadangi kitų organizmo funkcinių sutrikimų bazinio darbingumo procentai yra 70–80 proc., taikytas mažinantis koeficientas 0,9): BDL = 75 x 0,9. Paaiškina dėl funkcinių, profesinių ir kitų kriterijų, darančių įtaką asmens darbingumo lygiui ir įsidarbinimo galimybėms, vertinimo. Darbingumo lygio vertinimo procedūrą sudaro dvi stadijos. Pirmiausia, atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę bei visas darbingumui darančias įtaką ligas ar traumas ir su tuo susijusius funkcinius sutrikimus, nustatomas bazinis darbingumo lygis, o paskui vertinami asmens profesiniai ir kiti kriterijai, turintys įtakos asmens darbingumui ir jo įsidarbinimo galimybėms: išsilavinimas, profesinė kvalifikacija, darbo patirtis, amžius, fizinės, darbo ir informacinės aplinkos pritaikymas ir kt. Bazinis darbingumo lygis dauginamas iš įtakos koeficiento 1,3 (kai nustatoma daugiausia palankių darbui aplinkybių), 1 (kai nustatoma daugiausia vidutinio palankumo darbui aplinkybių) arba 0,7 (kai nustatoma dauguma nepalankių darbui aplinkybių). Kadangi pareiškėjas ginčija bazinio darbingumo, darbo valandų, kurias asmuo gali dirbti per dieną ar per savaitę, skaičiaus, profesinės kvalifikacijos panaudojimo, darbo patirties ir darbo aplinkos pritaikymo kriterijų vertinimą, atsakovė pasisako tik dėl jų. Asmens funkciniai kriterijai vertinami atsižvelgiant į diagnozuotus funkcijų sutrikimus. Šiuo atveju bazinio darbingumo lygio kriterijus įvertintas kaip palankus, nes asmeniui nustatytas 67,5 proc. bazinis darbingumo lygis – patenka į intervalą nuo 60 iki 100 proc. Valandų, kurias asmuo gali dirbti per dieną ar per savaitę, skaičiaus funkcinis kriterijus vertinamas atsižvelgiant į asmens darbingumą ribojančius sveikatos funkcinius sutrikimus – bazinį darbingumą, taip pat būtiną vaistų vartojimą ir papildomas poilsio pertraukėles. Tik tada, kai asmuo pripažįstamas iš dalies darbingu (nustatomas 30–55 proc. bazinis darbingumo lygis), asmeniui rekomenduojama dirbti 4–5val. per dieną ar 3–4 dienas per savaitę. Šiuo atveju atsižvelgiant į tai, kad G. G. nustatytas 67,5 proc. bazinis darbingumo lygis (diagnozuoti lengvi sveikatos funkciniai sutrikimai), rekomenduojama įprastą 8 val. darbo dieną trumpinti iki 6 val. Profesinės kvalifikacijos kriterijus vertinamas kaip nepalankus tuo atveju, kai asmuo neturi jokios profesijos arba negali panaudoti turimos profesinės kvalifikacijos dėl labai sunkių sveikatos funkcinių sutrikimų ir taikomo intensyvaus gydymo (pvz., esant onkologiniams susirgimams, kai taikomas chemoterapinis gydymas). Šiuo atveju, kompleksiškai įvertinus bylos dokumentaciją ir atsižvelgus į tai, kad G. G. turi dažytojo, plytelių klojėjo profesinę kvalifikaciją (patvirtinta 2012 m. spalio 23 d. prašymo nustatyti darbingumo lygį Nr. DNS-21793 duomenimis), pagal turimą specialybę dirbo 3 metus, kitus darbus – 2 metus, ir tai, kad asmeniui diagnozuoti lengvo pobūdžio sveikatos funkciniai sutrikimai – distrofiniai-degeneraciniai stuburo funkciniai sutrikimai (I rentgenologinė stadija, II funkcinė klasė), kairiojo riešo kontraktūra, pseudoartrozė, vertinta, kad asmuo negali panaudoti turimos profesinės kvalifikacijos, bet gali dirbti kitos kvalifikacijos darbus. 2012 m. spalio 23 d. prašymo nustatyti darbingumo lygį Nr. DNS-21793 duomenimis patvirtinta, kad pareiškėjas turi 5 metų darbo patirtį. Nenustatyta, kad asmuo nedirbo ilgiau kaip 3 metus (nedirba nuo 2011m. gruodžio 28d.), todėl šis kriterijus vertintas kaip palanki darbui aplinkybė. Būtiną sudėtingą fizinės, darbo ir informacinės aplinkos pritaikymą asmuo grindžia tuo, kad jam sveikatos priežiūros specialistai rekomenduoja nešioti korsetą. Tačiau gydančio gydytojo paskirtos reabilitacinės gydymo priemonės (korsetas nešiojamas stuburo padėčiai stabilizuoti) negali būti traktuojamas kaip darbo aplinkos pritaikymas. Darbo aplinkos pritaikymas – tai nesudėtingi judėjimo, regos, klausos ar kompleksinę negalią kompensuojantys gaminiai ir įrengimai, reikalingi vidutinio sunkumo negalios asmenims, kurių bazinis darbingumo lygis 30–55 proc. Taip pat pažymi, kad sudėtingas darbo, fizinės ir informacinės aplinkos pritaikymas reikalingas esant labai sunkiems sveikatos funkcinių sutrikimų atvejams, kai neįgaliojo asmens teisei į darbą realizuoti reikalingi sudėtingi judėjimo, regos, klausos ar kompleksinę negalią kompensuojantys gaminiai ir įrengimai. Šiuo atveju labai sunkūs sveikatos funkciniai sutrikimai pareiškėjui nediagnozuoti.

Teismo posėdyje atsakovės atstovės palaikė atsiliepimą ir prašė skundo netenkinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ „Karoliniškių poliklinika“ atsiliepime (b. l. 145–146) paaiškina, kad pareiškėjas ginčija netinkamai nustatytą netektą darbingumą. Netekto darbingumo nustatymas yra NDNT funkcija. NDNT sprendimo dėl netekto darbingumo nustatymo VšĮ „Karoliniškių poliklinika“ įtakoti negali, taip pat tokio sprendimo priėmimas neįtakoja poliklinikos teisių ir pareigų. Todėl mano, kad netikslinga VšĮ „Karoliniškių poliklinika“ laikyti trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Teismo posėdyje atstovas nedalyvavo.

Skundas netenkinamas.

Ginčas yra dėl darbingumo lygio nustatymo.

Ginčo santykius reglamentuoja Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas (toliau – NSIĮ), kurio 2 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad darbingumo lygis – asmens pajėgumas įgyvendinti anksčiau įgytą profesinę kompetenciją, įgyti naują profesinę kompetenciją arba atlikti mažesnės profesinės kompetencijos reikalaujančius darbus. Šio įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbingumo lygis nustatomas įvertinus asmens sveikatos būklę ir galimybes atlikti turimos kvalifikacijos darbus, įgyti naują kvalifikaciją ar dirbti darbus, nereikalaujančius profesinės kvalifikacijos po to, kai yra panaudotos visos galimos medicininės ir profesinės reabilitacijos bei specialiosios pagalbos priemonės.

Darbingumo lygio nustatymo tvarkos bendrosios nuostatos yra reglamentuojamos NSIĮ IV skirsnyje (18, 20, 23 straipsniuose), tačiau įstatymo nuostatas detalizuoja Kriterijų aprašas, Tvarkos aprašas, jų 1 ir 2 priedai, socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005m. birželio 17d. įsakymu Nr. Al-171 patvirtintas Ginčų dėl neįgalumo lygio ir darbingumo lygio nustatymo nagrinėjimo tvarkos aprašas (toliau – Ginčų nagrinėjimo tvarkos aprašas) ir jo 1-as priedas, kuriame nustatyta siuntimo į NDNT forma (2012 m. lapkričio 14 d. įsakymo Nr. A1-504/V-1031 redakcija).

NSIĮ 18 straipsnio 1 dalyje ir Tvarkos aprašo 2 punkte nurodyta, kad NDNT nustato darbingumo lygį, o ginčus dėl neįgalumo lygio ir darbingumo lygio nustatymo nagrinėja ir sprendžia Ginčų komisija (Tvarkos aprašo 41 punktas).

Iš neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo dokumentų bylos Nr. 72384  (kopijos, b. l. 68–144) teismas nustatė faktines aplinkybes.

Pareiškėjas 2011 m. gruodžio 29 d. pateikė NDNT prašymą nustatyti darbingumo lygį (b. l. 144). Prašyme nurodė profesinę kvalifikaciją ir stažą, nurodė, kad prašymo padavimo metu dirba. Kartu su prašymu pateikti dokumentai, patvirtinantys kvalifikaciją.

VšĮ „Karoliniškių poliklinika“ 2011 m. gruodžio 28 d. išdavė pareiškėjui siuntimą į NDNT Nr. 998 (b. l. 138–141). NDNT Vilniaus I teritorinis skyrius 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. TS-492 nusprendė nevertinti darbingumo lygio, nes buvo nebaigtas gydymo procesas (b. l. 128). Pareiškėjas pateikė skundą NDNT direktoriui (b. l. 126), todėl NDNT Sprendimų kontrolės skyrius pakvietė pareiškėją į pakartotinį darbingumo lygio vertinimą (b. l. 125). NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2012 m. sausio 31 d. darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-154 nustatytas 90 proc. darbingumo lygis (b. l. 119–124). Pareiškėjas šio akto nustatyta tvarka neskundė. Pareiškėjas 2012 m. spalio 23 d. vėl pateikė prašymą dėl darbingumo lygio nustatymo. Prašyme nurodė, kad jo profesinė kvalifikacija dažytojas, plytelių klojėjas, darbo stažas 5 metai, pagal pagrindinę specialybę dirbta 3 metai, ne pagal specialybę – 2 metai, šiuo metu nedirba (nuo 2011 m. gruodžio 28 d.) (b. l. 114). Su prašymu pateiktas ir VšĮ „Karoliniškių poliklinika“ 2012 m. spalio 22 d. siuntimas į NDNT Nr. 729 (b. l. 109–112).

VšĮ „Karoliniškių poliklinika“ siuntimu Nr. 729 pareiškėjas buvo nukreiptas į NDNT pakartotinai nustatyti darbingumo lygį.

Siuntimas yra pirminis ir pagrindinis dokumentas, kuriame nurodoma, dėl kokių sveikatos sutrikimų asmuo siunčiamas į NDNT (Tvarkos aprašo 8 ir 9 punktai), nurodoma pagrindinė diagnozė, dėl kurios siunčiama į NDNT, ir gretutinės diagnozės, nes toks yra 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtintas siuntimo blankas, Tvarkos aprašo 1-as priedas.

Siuntime nurodyta, kad vargina skausmas juosmens srityje, plintantis į dešinę koją, tirpsta dešinė blauzda, pasilpusi dešinė pėda, skauda dešinio kelio sąnarį, skausmas įkyrus. Tarpais dėl skausmo sunku išlipti iš lovos, negali ilgiau eiti, stovėti. Serga daug metų, ypač pablogėjo apie 6 mėn. Vartoja NPUV, gydėsi skausmo klinikoje, taikytas reabilitacinis gydymas dėl skausmo, išlieka biosocialinių funkcijų sutrikimas, apsunkintas labilumas. Paskauda skrandžio plote ir po dešiniuoju šonkaulių lanku, nustatytas erozinisezofagitas. Gydymo eiga per paskutinius 12 mėnesių: paskutiniu metu būklė lieka bloga, nežiūrint taikyto medikamentinio, reabilitacinio gydymo, skausmas juosmens srityje, dešinėje kojoje išlieka, tirpimas, dešinės pėdos silpnumas, greitas nuovargis. Gydėsi skausmo klinikoje, pagerėjimas trumpalaikis, taikytas ambulatorinis trečias reabilitacijos etapas „Pušyno kelyje“, pagerėjimas vidutinis, todėl tęstas tolimesnis reabilitacinis gydymas, kineziterapija, stuburo srities atpalaiduojantis masažas, NPUV. Skausmas juosmeninėje stuburo dalyje išlieka, plinta į kojas, ypač nuo kelių žemyn, intensyvėja judesių metu. Dėl skausmų kojose konsultuotas chirurgo, skirtas medikamentinis gydymas.

Siuntime aprašyta sveikatos būklė: 2012 m. sausio 23 d. konsultuotas chirurgo, skauda kairio riešo sąnarį apie 5–6 metus, objektyviai: kairio riešo sąnario judesiai riboti, skausmingi, dorsalinė fleksija 15°, planetarinė 5°. 2012 m. sausio 23 d. rentgenogramos aprašyme nurodyta: kairio riešo laivinio kaulo pseudoartroze. 2012 m. spalio 8 d. neurologinė būklė: CBN n.y, išlyginta juosmens fiziologinė lordozė, Lasego simptomas kairėje abejotinas, dešinėje 45° kampu, sausgysliniai refleksai s=d (+), hipestezija L5 kairėje inervacijos zonoje, silpnesnė dešinės pėdos I piršto ekstenzija, sunkiau pastovi ant dešinės pėdos kulno, apsunkinti skausmingi juosmens/kryžmens srities judesiai. 2012 m. spalio 15 d. konsultuotas terapeuto: išlieka skausmas nugaroje, plintantis į kojas, vargina dešinės blauzdos tirpimas, dešinės pėdos silpnumas, todėl dėl skausmo nemiega naktį. Tęsia skirtą neurologo gydymą, bet žymesnio pagerėjimo nėra. Objektyviai: įtempti ilgieji nugaros raumenys, judesiai j/k srityje atsargūs, sunkiai pastovi ant dešinės kojos, širdies veikla ritmiška, ŠSD 70k./min., AKS 120/80 mm Hg, plaučiuose vezikulinis alsavimas. 2012 m. rugsėjo 6 d. kelių dviejų krypčių rentgenograma Nr. 17247-8 n.y. 2012 m. sausio 23 d. klubų tiesinė rentgenograma Nr. 1542, lūžių nematyti, kairio riešo tiesinė ir šoninė rentgenograma 1578-9, aiškių lūžio linijų nematyti, laivakaulio artrozė. 2011 m. gruodžio 8 d. EGFS erozinis C refliuksezofagitas, erozinis duodenitas. Stuburo KT: stuburo juosmeninės dalies degeneraciniai pakitimai, Šmorlio išvaržos, liumbalinės stuburo dalies Schauermano liga. 2011 m. rugsėjo 9 d. vidaus organų ir inkstų echoskopija, be žymesnės patologijos. 2011 m. rugsėjo mėn. bendras periferinio kraujo tyrimas ir šlapimo tyrimas normos ribose. 2011 m. kovo 24 d. rentgenogramoje Nr. 8513-4 dubens kaulų kryžminių sąnarių ir abiejų klubų sąnarių pakitimų nematyti. 2011 m. gruodžio 16 d. traumatologo konsultacija, nurodyta, kad yra stuburo juosmeninės dalies degeneracinė liga, liumbalgija, liumbalinės dalies Schauermano liga, rekomenduota vengti sunkaus fizinio krūvio, operacinis gydymas nėra indikuotinas. 2011 m. spalio 6 d. neurochirurgo konsultacija. 2012 m. liepos 10 d. MRT Nr. 15729, nurodyta, kad degeneracinių diskų, dengiamųjų plokštelių ir facetinių sąnarių pakitimai, galimai spondiloartropatija, nedidelė centrinė L5-S1 disko išvarža, vidutinė laterelinių kišenių stenozė L4/L5 lygyje, liečiamos L5 šaknelės lateralinėse kišenėse, nedidelė abipusė foraminalinė stenozė L3/4.

Siuntime nurodytos šios diagnozės: pagrindinė diagnozė: dešinė diskogeninė L5 radikulopatija, lumbopatija L3-S1, lėtinė recidyvuojanti eiga, užsitęsęs skausminis sindromas su dešinės pėdos ekstenzorių silpnumu, stuburo j/k osteochondrozė, L5-S1 disko išvarža, L3-L4 foraminailinė stenozė, L4-L5 lateralinių kišenių stenozė L4/L5 lygyje, FN II, įvardyta TLK-10-AM kodais G54.1, G55.1. Funkcijų sutrikimas: lengvas.

Siuntime nurodyta gretutinė diagnozė: kairio riešo sąnario pseudoartrozė; kairio riešo kontraktūra; erozinis C refliuksezofagitas, hiatinė išvarža, erozinis duodenitas, kuri įvardyta TLK-10-AM kodais M84.1, M24.5, K21. Funkcijų sutrikimas: lengvas.

Kartu su siuntimu buvo pateikti šie medicininiai dokumentai: UAB „Kardiolita“ 2011 m. rugsėjo 30 d. radiologo konsultacija; VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės 2011 m. spalio 6 d. neurochirurgo ir 2011 m. gruodžio 16 d. traumatologo konsultacijų išrašai iš medicininių dokumentų; UAB „Pušyno kelias“ sanatorijos 2012 m. kovo 16 d. išrašas iš medicininių dokumentų; UAB „Vilniaus Medea klinika“ 2012 m. liepos 10 d. magnetinio rezonanso tomografijos tyrimas Nr. 15729; 2012 m. spalio 15 d. Bartelio indekso nustatymo lentelė; VšĮ Vilniaus Universiteto ligoninės Santariškių klinikų 2012 m. spalio 18 d. išrašas iš medicininių dokumentų.

NDNT Vilniaus III teritorinis skyrius pagal gautą siuntimą ir dokumentus surašė 2012 m. lapkričio 12 d. darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. DL-5267 (b. l. 94–99). Nustatytas 100 proc. darbingumas. Pareiškėjas šį aktą skundė NDNT direktoriui (b. l. 91–92).

Skunde pareiškėjas jokių jam nustatytų diagnozių neginčijo, tik nurodė, kad jo sveikatos būklė nėra tokia, kad būtų galima pripažinti 100 proc. darbingumą. Nurodė, kad jį kankina nugaros skausmai, sunku lankstytis, jis negali dirbti fizinio darbo, tirpsta rakos ir kojos, kankina galvos skausmai ir svaigimai, negali pakelti sunkių daiktų, kiekvieną dieną reikia vartoti vaistus. Iš esmės tuos pačius sveikatos būklės aprašymus pareiškėjas nurodė ir skunde teismui.

NDNT Sprendimų kontrolės skyrius nagrinėjo pareiškėjo prašymą ir 2013 m. sausio 15 d. darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-4300 (b. l. 84–89) nustatė pareiškėjui 90 proc. darbingumo lygį, dėl to priimtas 2013 m. sausio 15 d. sprendimas Nr. SS-201 (b. l. 80–83). Šį sprendimą paliko galioti Ginčų komisija, šį sprendimą pareiškėjas ginčija teisme. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad NDNT Sprendimų kontrolės skyrius 2012 m. sausio 31 d. darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-154 taip pat buvo nustatęs pareiškėjui 90 proc. darbingumo lygį, todėl skunde teismui pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad jo sveikatos būklė nuolat blogėja. Minėta, kad NDNT 2013 m. sausio 15 d. sprendimą pareiškėjas skundė Ginčų komisijai. Skundo turinys aprašytas Ginčų komisijos 2013 m. kovo 28 d. sprendime „Dėl G. G. darbingumo lygio“ Nr. S-139 (b. l. 70–78). Pareiškėjas skunde Ginčų komisijai nurodė tas pačias aplinkybes kaip ir skunde teismui. T. y. pareiškėjas skunde Ginčų komisijai buvo nurodęs, kad nesutinka su NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus nustatytu 90 proc. darbingumo lygiu, nes jau penkeri metai jį vargina nugaros skausmai. Pareiškėjo teigimu, jam sunku lankstytis, negali dirbti fizinio darbo, pakelti sunkesnio daikto, vargina kojų ir rankų tirpimai, galvos skausmai ir svaigimai. Pareiškėjas buvo nurodęs, jog nesutinka su funkcinių ir profesinių kriterijų vertinimu, nes nors yra nurodyta, kad gali dirbti 4–5 val. per dieną ar 3–4 dienas per savaitę, tačiau joks darbdavys be rimtos priežasties nesutiks trumpinti 8 val. darbo dieną. Skunde pareiškėjas nurodo, kad nesutinka ir su profesinės kvalifikacijos vertinimu, nes nurodoma, kad pagal turimą dažytojo, plytelių klojėjo profesinę kvalifikaciją jis gali dirbti, ir tai vertinama, kaip palanki aplinkybė, tačiau, jo manymu, nebuvo paminėta, kad tokiam darbui dirbti reiktų kilnoti sunkius daiktus, o, pareiškėjo teigimu, joks darbdavys nepriims jam papildomo žmogaus daiktams nešioti. Skunde G. G. taip pat pažymi, kad dėl jam nustatytų sveikatos sutrikimų gydytojai uždraudė lankstytis ir liepė nešioti stuburo įtvarą.

Ginčų komisija paliko galioti NDNT 2013 m. sausio 15 d. sprendimą Nr. SS-201.

NSIĮ 20 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad darbingumo lygio nustatymo kriterijus ir tvarką nustato Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Sveikatos apsaugos ministerija.

Darbingumo lygio nustatymo aktai ir ginčijami sprendimai yra grindžiami įstatymo nuostatas detalizuojančiu Kriterijų aprašu ir Tvarkos aprašu, jų 1 ir 2 priedais.

Šioje byloje pareiškėjas neginčija nei vienos diagnozės, taip pat nenurodo, kad nepagrįstai Gydytojų konsultacinės komisijos (toliau – GKK) siuntime yra nurodyta, kad dėl diagnozuotų sveikatos sutrikimų visais atvejais (dėl pagrindinio ir gretutinio susirgimo) yra konstatuojama, kad funkcijų sutrikimas yra lengvas. Pareiškėjas nepateikė jokių kitų medicininių dokumentų, kurie paneigtų tuos, kuriuos įvertino ir GKK, išduodama siuntimą, ir NDNT, o taip pat Ginčų komisija. Todėl teismui nėra pagrindo abejoti išvadomis dėl diagnozių įvertinimo pagal Kriterijų aprašo 1 priedą.

Darbingumo lygio vertinimo aktu bazinis darbingumas nustatytas 67,5 proc. NDNT Sprendimų kontrolės skyrius, remdamasis Kriterijų aprašo 1 priedo XIII dalies 76.2.1 punktu, dėl pagrindinėje diagnozėje nurodytos ligos G54.1. G55.1(TLK-10-AM kodai) nustatė 75 proc. bazinį darbingumą, vadovaudamasis Kriterijų aprašo 1 priedo XIV dalies 79.12.2.3 punktu, dėl gretutinėje diagnozėje nurodytų ligų M84.1, M24.5 (TLK-10-AM kodas) nustatė 75 proc. bazinį darbingumą. Šitas vertinimas yra pateikiamas darbingumo lygio vertinimo akte Nr. DL-4300, 21 punkte, galutinis pateikiamas akto 26 punkte. Be nurodytų 76.2.1 ir 79.12.2.3 Kriterijų aprašo 1 priedo punktų, akte (26 punkte) dar yra nurodomas 25.3 punktas, nenurodant, kokio tai teisės akto punktas. Šis punktas niekur neminimas NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2013 m. sausio 15 d. sprendime Nr. SS-201. Be to, įvertinus, kas yra įrašyta Kriterijų aprašo 1 priedo 25.3 punkte, matyti, kad tokia diagnozė (F70) pareiškėjui nebuvo nustatyta nei siuntime, nei kituose medicininiuose dokumentuose, ji iš viso nebuvo vertinama darbingumo lygio vertinimo akte. Akte šio punkto nurodymas nesukelia jokių pasikeitimų darbingumo lygio procentuose. Todėl teismas daro išvadą, kad šio punkto nurodymas darbingumo lygio vertinimo akte neturi jokios reikšmės. Tačiau akte (punkte 15-me) nurodyta dar viena diagnozė K21.9 Gastroezofaginio refliukso liga be ezofagito (nėra funkcinio sutrikimo – neatitinka kriterijų). Kriterijų aprašo VII skyriuje nurodomos virškinimo sistemos ligos, kurios turi įtakos darbingumo lygiui. Šios diagnozės sąraše nėra, todėl ji pagrįstai nebuvo vertinama taikant Kriterijų aprašo 6 punktą, kai dėl kelių ligų atsiradę funkciniai sutrikimai stiprina vienas kitą ir kai dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo bazinio darbingumo procentai dauginami iš šiame punkte nurodytų koeficientų. Todėl, įvertinus kitus gretutinius susirgimus, kurie nurodyti Kriterijų aprašo 1 priede – diagnozės  M84.1, M24.5, pagal Kriterijų aprašo 1 priedą, punktą 79.12.2.3., kai galimas darbingumo lygis yra 75 proc., tada pagal Kriterijų aprašo 6.1 punktą reikia gautą darbingumo lygį dauginti iš koeficiento 0,9, tai ir buvo padaryta ir gauta 67,5 proc. darbingumo lygis.

Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2013 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. A1-6/V-18 Kriterijų aprašo 6 punktas (6.1–6.3 punktai) buvo pakeisti ir grąžintas  nustatomas koeficientas į padėtį, kuri buvo nustatyta 2005 m. (2009 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. A1-354/V-402 šiame punkte buvo pakeisti bazinio darbingumo procentai, tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I552-23/2012 2009 m. redakcija pripažinta prieštaraujančia konstituciniam teisinės valstybės principui). Todėl pareiškėjui pagrįstai jau taikytas koeficientas 0,9, nes jo bazinis darbingumas dėl gretutinio susirgimo buvo 75 proc. (tarp 70 ir 80 proc.), ir tokiu atveju taikytas Kriterijų aprašo 6.1 punktas. Tai, kad buvo taikoma 2013 m. sausio 8 d. įsakymo redakcija, nurodyta skundžiamame NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus sprendime Nr. SS-201.

Tačiau pareiškėjo darbingumo procentas padidėjo, kai NDNT Sprendimų kontrolės skyrius, įvertinęs medicininius, funkcinius, profesinius ir kitus kriterijus, turinčius įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms, tuos kriterijus įvertino koeficientu 1,3. Iš pareiškėjo skundų matyti, kad pareiškėjas nesutinka būtent su šiuo įvertinimu.

Darbingumo lygis vertinamas atsižvelgiant ne tik į medicininius kriterijus. Pagal Kriterijų aprašo 3 punktą, asmens darbingumo lygis nustatomas vertinant šiuos kriterijus: medicininius, t. y. asmens bazinį darbingumą, funkcinius (pagal 2 priedą), profesinius ir kitus kriterijus, turinčius įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms (2 priedas). Toks darbingumo lygio vertinimo reikalavimas yra ir NSIĮ 2 straipsnio 3 dalyje, kurioje nurodyta, kad darbingumo lygis – asmens pajėgumas įgyvendinti anksčiau įgytą profesinę kompetenciją, įgyti naują profesinę kompetenciją arba atlikti mažesnės profesinės kompetencijos reikalaujančius darbus. Darbingumo lygis nustatomas įvertinus asmens sveikatos būklę ir galimybes atlikti turimos kvalifikacijos darbus, įgyti naują kvalifikaciją ar dirbti darbus, nereikalaujančius profesinės kvalifikacijos po to, kai yra panaudotos visos galimos medicininės ir profesinės reabilitacijos bei specialiosios pagalbos priemonės (NSIĮ 24 straipsnio 4 dalis). Todėl funkciniai ir profesiniai kriterijai taikomi pagal Kriterijų aprašą ir Kriterijų aprašo 2 priedą. Kriterijų aprašo 10 punkte reglamentuojamas funkcinių kriterijų vertinimas, nurodyta, kad jie vertinami, atsižvelgiant į asmens funkcijų sutrikimus, 11 punkte nurodomi funkciniai kriterijai, 12 punkte – profesinių kriterijų vertinimas, o 13, 14 ir 15 punktuose nustatyta, kokie kriterijai vertinami kaip vidutinio palankumo darbui aplinkybės, kokie – kaip nepalankios darbui aplinkybės bei kaip palankios darbui aplinkybės. Šis reglamentavimas rodo, kad funkciniai kriterijai vertinami atsižvelgiant į asmens funkcijų sutrikimus, į tai, kiek valandų asmuo gali dirbti per dieną ar savaitę. Kriterijų aprašo 11 punkte yra skirstymas, kiek valandų per dieną asmuo gali dirbti ir kiek dienų per savaitę. Profesiniams ir kitiems kriterijams priskiriama: išsilavinimas (Kriterijų aprašo 12.1.1–12.1.3 punktai), profesinė kvalifikacija (Kriterijų aprašo 12.2.1–12.2.3 punktai), darbo patirtis ir darbiniai įgūdžiai, kuriuos asmuo gali panaudoti darbo vietoje (Kriterijų aprašo 12.3.1–12.3.3 punktai), amžius (Kriterijų aprašo 12.4.1–12.4.3 punktai).

Kriterijų aprašo 17 punkte nurodyta, kad tuo atveju, kai vertinant asmens darbingumo lygį darbui nepalankių aplinkybių yra dauguma ir asmeniui nustatomos nepalankios darbui aplinkybės, jo bazinio darbingumo procentai dauginamai iš koeficiento 0.7. Pagal Kriterijų aprašo 18 punktą, kai vertinant asmens darbingumo lygį vidutinio palankumo darbui aplinkybių yra dauguma ir asmeniui nustatomos vidutiniškai palankios darbui aplinkybės, jo bazinio darbingumo procentai dauginami iš koeficiento 1. Kriterijų aprašo 19 punkte nustatyta, kad tuo atveju, kai vertinant asmens darbingumo lygį darbui palankių aplinkybių yra dauguma ir asmeniui nustatomos palankios darbui aplinkybės, jo bazinio darbingumo procentai dauginami iš koeficiento 1,3. Ginčų komisijos sprendime neteisingai nurodoma, kad šį koeficientą reglamentuoja Tvarkos aprašas, tačiau tai laikytina technine klaida, nes pats koeficientų taikymas pagal Kriterijų aprašą nurodytas teisingai.

Pagal nurodytą teisinį reglamentavimą, kuris tiksliai nusako ir riboja kriterijų taikymą, pagrįstai skundžiamuose sprendimuose kriterijus bazinis darbingumas įvertintas kaip palanki aplinkybė, nes taip reikia vertinti, jeigu bazinis darbingumas yra nuo 60 iki 100 proc., o buvo nustatytas (pagal medicininius kriterijus) 67,5 proc. bazinis darbingumas. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nustatant bazinį darbingumą turėjo būti įvertinta, jog medicininiuose dokumentuose nurodyta, kad pagal visas diagnozes funkcijų sutrikimai yra lengvi, jau nekalbant apie sveikatos sutrikimų diagnozes, kurias pagal Kriterijų aprašo 1 priedą NDNT suskirstė būtent taip, kaip leidžia 1 priedo nuostatos.

Tie patys duomenys (bazinis darbingumas) buvo vertinami ir nustatant, jog pareiškėjas gali dirbti daugiau kaip 6 val. per dieną ar penkias ir daugiau dienų per savaitę. Pagal minėtą reglamentavimą, tai yra palanki aplinkybė (NDNT darbingumo lygio vertinimo akte Nr. DL-4300, 24 punktas ir jame esanti lentelė). Pareiškėjas nesutinka būtent su šios aplinkybės vertinimu. Tačiau įvertinus medicininius kriterijus, tai, kad bazinis darbingumas įvertintas 67,5 proc., kaip minėta, pareiškėjui nustatyti lengvi organizmo funkciniai sutrikimai, todėl šis kriterijus pagrįstai buvo vertintas kaip palanki aplinkybė. Tai, kad funkcijų sutrikimas lengvas, pažymėta darbingumo lygio vertinimo akto Nr. DL-4300 18 punkte esančioje lentelėje, minėta, kad tai buvo nurodyta ir siuntime, kuris grindžiamas GKK išvadomis bei pridedamais medicininiais dokumentais su specialistų išvadomis.

Atsižvelgiant į darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. DL-4300, pareiškėjas nepagrįstai skunde teigia, kad nagrinėjant jo prašymą buvo nustatyta, kad jis gali dirbti tik 4–5 val. per dieną ir 3–4 dienas per savaitę, nes taip nėra nustatyta nei siuntime, nei akte, nei jokiame kitame dokumente. Dar 2012 m. sausio 31 d. darbingumo lygio vertinimo akte Nr. DL-154, nors tuomet buvo konstatuotas vienas vidutinis funkcijos sutrikimas (18 punkto lentelė), taip pat buvo nurodyta, kad pareiškėjas gali dirbti daugiau kaip 6 val. per dieną ar 5 ir daugiau dienas per savaitę. Pareiškėjas skunde nenurodo, kokiame dokumente užfiksuotos tokios aplinkybės, kad jis gali dirbti tik 4–5 val. per dieną ir 3–4 dienas per savaitę. Pareiškėjas remiasi tuo, kad jo sveikatos būklė negerėja, kad prognozės nėra geros. Tačiau du darbingumo lygio vertinimo aktai (2012 ir 2013 m.) patvirtina, kad sveikatos būklė gerėja, nes 2013 m. jau konstatuojami tik lengvi funkcijos sutrikimai. Blogėjant pareiškėjo sveikatos būklei jis galės kreiptis į NDNT su nauju GKK siuntimu.

Dėl kriterijaus profesinė kvalifikacija vertinimo. NDNT įvertino, jog tai yra vidutinio palankumo aplinkybė. Pats pareiškėjas nurodo, kad jis negali dirbti pagal turimą profesinę kvalifikaciją. NDNT taip ir įvertino (2013 m. akto 24 punkte), kad pareiškėjas negali panaudoti turimos profesinės kvalifikacijos, bet gali dirbti kitos kvalifikacijos darbus. Pagal minėtą teisinį reglamentavimą, tai yra vidutinio palankumo aplinkybė. Kriterijų aprašo 12.2.2 punkte nustatyta apie tokį atvejį, o 13 punkte nustatyta, kad toks atvejis vertintinas kaip vidutinio palankumo aplinkybė. Pareiškėjas pats aiškina, kad jis negali dirbti pagal jo turimą kvalifikaciją (dažytojo, plytelių klojėjo), nes jam reikėtų nešioti sunkius daiktus, to jis negali dėl stuburo ligų. Tačiau pareiškėjas nepagrįstai aiškina, kad jis negali dirbti ir kitos kvalifikacijos darbų. Pareiškėjui dėl medicininių kriterijų nustatytas 67,5 proc. bazinis darbingumas, tai reiškia, kad jis gali dirbti daugelį kitų darbų ne pagal jo profesiją. NDNT neturi pareigos nurodyti, kokius darbus pareiškėjas gali dirbti, tačiau akivaizdu, kad yra darbų, kuriuose nereikia nešioti sunkumų.

Dėl darbo patirties ir darbinių įgūdžių, kuriuos asmuo gali panaudoti darbo vietoje. Pareiškėjas prašyme nustatyti darbingumo lygį pats nurodė, kad jo darbo stažas 5 metai, pagal pagrindinę specialybę jis dirbo 3 metus, ne pagal specialybę dirbo 2 metus, nedirba nuo 2011 m. gruodžio 28 d. Kriterijų aprašo 12.3.1 punkte nustatyta, kad asmuo neturi darbo patirties ir įgūdžių, kai asmuo turi ilgesnę kaip 3 metų darbo pertrauką. Tai reiškia, kad vertinimo metu, kai pareiškėjas dar neturėjo trejų metų darbo pertraukos (neturi jos ir šiuo metu), pagrįstai taikytas Kriterijų aprašo 12.3.3 punktas, nustatantis, kad pareiškėjas turi darbo patirtį ar darbinių įgūdžių ir gali juos panaudoti. Tačiau šiuo atveju Kriterijų aprašas nėra tinkamai sutvarkytas. Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. A1-139/V-356 buvo pakeistas Kriterijų aprašo 12 punktas, jis papildytas 12.3.3 papunkčiu, atitinkamai keičiami 13, 14 ir 15 punktai. Atsirado 12.3.3 punktas, tačiau jis niekur nenurodytas keičiant 13, 14 ir 15 punktus. Ši teisinio reguliavimo spraga gali būti užpildyta tuo, kad 2005 m. redakcijos įsakyme buvo analogiškas 12.3.2 punktas (turi darbo patirtį ir darbinių įgūdžių), kuris pagal 15 punktą vertinamas kaip palanki darbui aplinkybė. Taip pat tuo, kad Kriterijų aprašo 2 priede (2006 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr. A1-139/V-356 patvirtinta redakcija) 4 eilės numeriu buvo nurodyti tokie 3 profesinės kvalifikacijos  kriterijai : neturi profesinės kvalifikacijos arba negali turimos panaudoti – nepalanki aplinkybė; negali panaudoti turimos profesinės kvalifikacijos, bet gali dirbti kitos kvalifikacijos darbus – vidutinio palankumo aplinkybė; turi profesinę kvalifikaciją ir gali ją panaudoti – palanki aplinkybė. Akto 24 punkto lentelėje 4-u eilės numeriu, kaip ir 2 priedo 4-u eilės numeriu vertinama profesinė kvalifikacija ir toks atvejis įvertintas kaip vidutinio palankumo aplinkybė. 2 priedo 5-u eilės numeriu vertinama darbo patirtis ir darbinai įgūdžiai, kuriuos asmuo gali panaudoti darbo vietoje. Todėl remiantis šia lentele galima teigti, jog nebuvo pagrindo išvadai, kad pareiškėjas neturi darbo patirties ar darbinių įgūdžių – tokiu atveju jo darbo pertrauka turėtų būti ilgesnė nei 3 metai. Todėl pagrįstai taikytas 2 priedo lentelėje 5-u eilės numeriu nurodytas vertinimas, kad turi darbo patirtį ar darbinių įgūdžių ir gali juos panaudoti, o tai vertinama pagal 2 priedą kaip palanki aplinkybė. Taip ir buvo įvertinta.

Pareiškėjas nepagrįstai, t. y. nenurodydamas jokių faktinių aplinkybių, teigia, kad jis neturi darbo patirties ir įgūdžių ir negali dirbti kitos kvalifikacijos darbų. Pats pareiškėjas prašyme nurodė, kad 2 metus jis dirbo ir kitos kvalifikacijos darbus, reiškia, pareiškėjas gali dirbti kitos kvalifikacijos darbus. 2012 m. akte buvo nurodyta ta pati palanki darbui aplinkybė.

Kaip nepalanki aplinkybė įvertintas pareiškėjo išsilavinimas (pradinis, pagrindinis). Pagal Kriterijų aprašo 12.1.1 punktą ir 14 punktą tai yra nepalanki aplinkybė.

Dėl amžiaus. Pareiškėjas gimęs 1977 m. liepos 3 d., jam vertinimo metu buvo 35 metai, todėl ši aplinkybė pagrįstai įvertinta kaip palanki aplinkybė (Kriterijų aprašo 12.4.2 punktas, 15 punktas).

Dėl fizinės ir informacinės aplinkos pritaikymo. Pareiškėjas aiškina, kad medicininiuose dokumentuose nurodyta, jog jam rekomenduota nešioti korsetą. Pareiškėjo manymu, tai ir yra reikalavimas dėl aplinkos pritaikymo. Darbingumo lygio nustatymo akte (24 punkte esančioje lentelėje) nurodyta, kad pareiškėjui nebūtinas fizinės, darbinės, informacinės aplinkos pritaikymas, tai įvertinama kaip palanki aplinkybė. Iš Kriterijų aprašo 12.5. punkto aišku, kad gali būti atvejis, kai būtinas sudėtingas tiek fizinės, tiek darbinės, tiek informacinės aplinkos pritaikymas (12.5.1 punktas). Akivaizdu, kad rekomendavimas nešioti korsetą iš darbdavio nereikalauja tokio sudėtingo darbinės aplinkos pritaikymo. Pagal Kriterijų aprašo 12.5.2. punktą galimas atvejis, kai būtinas darbinės aplinkos pritaikymas. Teismas daro išvadą, kad korsetui nešioti (o ar jį nešioti sprendžia pats pareiškėjas) joks darbinės aplinkos pritaikymas nereikalingas. Tie patys kriterijai nurodyti ir Kriterijų aprašo 2 priede. Todėl akto 24 punkte esančioje lentelėje pagrįstai nustatyta, kad nebūtinas fizinės, darbinės, informacinės aplinkos pritaikymas.

Pagal Kriterijų aprašo 19 punktą, kai vertinant darbingumo lygį darbui palankių aplinkybių yra dauguma ir asmeniui nustatomos palankios darbui aplinkybės, jo bazinio darbingumo procentai dauginami iš koeficiento 1,3. Tokiu atveju 67,5 bazinio darbingumo lygį padauginus iš 1,3 gaunamas 90 proc. darbingumo lygis (suapvalinant, kaip nurodyta 7 punkte).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad šiuo atveju teisės aktai pritaikyti tinkamai. Visi surinkti faktiniai duomenys pagal minėtus teisės aktus įvertinti tinkamai.

Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad jo darbingumo lygis buvo vertinamas formaliai, kad Ginčų komisija skundą išnagrinėjo formaliai. Ginčų komisija detaliai įvertino visus medicininius kriterijus. Tuos kriterijus Ginčų komisija gali vertinti tik iš medicininių dokumentų. Taip pat ir NDNT bazinį darbingumą nustato tik pagal gautus medicininius dokumentus ir neprivalo pati atlikti asmens sveikatos patikrinimo. Asmuo gali būti tik apžiūrimas, kai to reikia (13.2. punktas).

Pagal Kriterijų aprašą medicininiai kriterijai, t. y. bazinis darbingumas, vertinamas atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę bei į visas jo darbingumą įtakojančias ligas ar traumas ir su tuo susijusius funkcinius sutrikimus (Tvarkos aprašo 4 punktas). Minėta, kad buvo įvertintos visos diagnozės, kurias įvertinti įpareigoja Kriterijų aprašo 1 priedas. Pareiškėjas nurodo tik savo nusiskundimus, tačiau nenurodo, kuo gi neteisingi yra medicininiai dokumentai, kuriuos su siuntimu pareiškėjui išdavė GKK ir kuriuos vertino NDNT, nenurodo, kad tuose dokumentuose yra prieštaravimų, ar jie yra nepakankami, neišsamūs, nepateikė jokių kitų medicininių dokumentų, kurie prieštarautų pateiktiems NDNT. Tik tokiu atveju pagal Tvarkos aprašo 13 punktą NDNT yra įpareigota kreiptis į GKK ar kitas įstaigas, ar institucijas dėl papildomų medicininių dokumentų gavimo. Pareiškėjo manymu, NDNT privalo atsižvelgti ne į medicininius dokumentus, o tik į pareiškėjo nusiskundimus, o jeigu jie objektyviai nepatvirtinami medicininiuose dokumentuose, privalo patys įvertinti tuos nusiskundimus. Tačiau pagal minėtas normas pirmiausiai turi būti konstatuotos ligos ar traumos (o pagal Tvarkos aprašą jos turi būti fiksuotos siuntime), po to būtina įvertinti su tuo susijusius funkcinius sutrikimus (jie taip pat turi būti nurodomi siuntime ir šiuo atveju buvo nurodyti ir prie pagrindinio sveikatos sutrikimo ir prie gretutinių). T. y. negali būti atvirkščiai – nuo pareiškėjo nurodomų požymių (skausmai ir kt.) ieškoma galimų funkcinių sutrikimų. Nustatyti diagnozes ir funkcinius sutrikimus privalo gydanti sveikatos priežiūros įstaiga ir jos gydytojų konsultacinė komisija, kuri patvirtina siuntimą. NDNT, gavusi visą dokumentaciją, turi tik įsitikinti, ar joje nėra prieštaravimų (pvz. tarp tyrimų duomenų ir nustatytų diagnozių), kitų trūkumų, po to, pagal turimus duomenis (gauna ne tik medicininę dokumentaciją, bet ir informaciją apie darbo stažą, turimą išsilavinimą, kvalifikaciją ir kt.) atlieka darbingumo lygio vertinimą pagal minėtų teisės aktų reikalavimus (Kriterijų aprašą ir Tvarkos aprašą). Pareiškėjas nepagrįstai aiškina, kad NDNT ir Ginčų komisija privalėjo vertinti ne medicininius dokumentus, o pareiškėjo sveikatos būklę pagal jo nurodomus subjektyvius požymius, pagal tai, kad pareiškėjas mano, jog dirbti jis beveik negali. Taip nėra nei pagal NSIĮ minėtas nuostatas, nei pagal teisės aktus, kurie reglamentuoja NDNT ir Ginčų komisijos veiklą. Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. A1-242 patvirtinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatai (toliau – Nuostatai, pakeisti 2010 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. A1-637). Iš Nuostatų (18–20 straipsniai) akivaizdu, kad NDNT nėra valstybės sveikatos įstaigų sistemos sudėtinė dalis, todėl ši įstaiga neužsiima asmens sveikatos patikrinimu, diagnozių nustatymu. Pagal nuostatų 1 punktą, NDNT yra įstaiga prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nustatanti neįgalumo lygį asmenims iki 18 metų, darbingumo lygį ir profesinės reabilitacijos paslaugų poreikį asmenims. NDNT uždaviniai ir funkcijos yra įtvirtinti Nuostatų 8 ir 9 punktuose ir nei viename iš šių punktų nėra nustatytos nei pareigos, nei teisės tikrinti asmens sveikatos būklę tiesiogiai. NDNT teisės nurodytos Nuostatų 10 punkte ir pagal šio punkto nuostatas NDNT gali gauti iš asmens sveikatos priežiūros įstaigų informaciją ir duomenis, tačiau tik susijusius su darbingumo lygio vertinimu, gali prašyti patikslinti ir papildyti medicininę informaciją, tačiau tik tuo atveju, jeigu medicininė informacija yra nepakankama.

Ginčų komisija pagrįstai nurodė ABTĮ 25 straipsnį, nes ji ir yra išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, o nurodytame straipsnyje būtent ir reglamentuojamas toks ginčų nagrinėjimas. NSIĮ 23 straipsnyje taip pat nustatyta, kad ginčus tarp asmens ir NDNT nagrinėja Ginčų komisija, t. y. ši institucija yra privaloma tokio pobūdžio ginčų ikiteisminio nagrinėjimo institucija. Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. A1-171 patvirtintas Ginčų dėl neįgalumo lygio ir darbingumo lygio nustatymo nagrinėjimo tvarkos aprašas, kuris taip pat patvirtina, kad Ginčų komisija nagrinėja ginčus dėl darbingumo lygio nustatymo ir juos nagrinėja pagal gautus dokumentus. T. y. Ginčų komisija NDNT sprendimą įvertina pagal visus dokumentus, kuriuos sprendimo priėmimo momentu turėjo NDNT, ir pagal tai sprendžia, ar NDNT padarė teisingas išvadas, ar nėra pagrindo naikinti NDNT sprendimą. Pareiškėjas Ginčų komisijai nenurodė, kokį medicininį dokumentą ar kokį kitą dokumentą (dėl išsilavinimo, darbo stažo ar pan.) NDNT įvertino neteisingai. Todėl Ginčų komisija įvertino visus turimus medicininius dokumentus ir padarė pagrįstą išvadą, kad pagal Kriterijų aprašo 1 priedą medicininiai kriterijai suklasifikuoti teisingai, o 1 priede nurodomos procentinės darbingumo lygio vertės pagal kiekvieną sveikatos sutrikimų grupę, taip pat nustatė, kad teisingai pritaikytos 2 priedo reikšmės.

Pareiškėjo nusiskundimai, kuriuos jis išsakė skunduose darbingumo lygio vertinimo proceso metu ir skunde teismui, taip pat nepaneigia jam nustatyto lengvo funkcinių sutrikimų pobūdžio, nes pareiškėjas nurodo tik vieną reikšmingą aplinkybę – jis negali kilnoti sunkumų, o joks darbdavys jam papildomai neduos kito darbuotojo, kuris tuos sunkumus nešiotų. Tačiau į šią aplinkybę buvo atsižvelgta ir buvo nustatyta, kad pareiškėjas negali dirbti pagal turimą kvalifikaciją, ši aplinkybė įvertinta kaip vidutinio palankumo aplinkybė.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą daroma išvada, kad pareiškėjo skundas netenkintinas, nes yra nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio,

n u s p r e n d ė:

Pareiškėjo  G. G. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                                                      Margarita Stambrauskaitė

Donatas Vansevičius

Halina Zaikauskaitė