Administracinė byla Nr. eI-6572-1114/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03940-2022-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. lapkričio 15 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Indrė Pukanasytė-Biekšė
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą atsakovams N. H. M. ir D.C. M. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos ir delspinigių priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
Pareiškėja savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (toliau ir – VASA) teismui pateikė prašymą priteisti iš atsakovų N. H. M. ir D. C. M. (toliau kartu ir – atsakovai) 94,41 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos (toliau ir – Rinkliava), susidariusios už 2018 m. (laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.), už 2019 m. ir už 2020 m. bei 5,10 Eur delspinigių sumą; 2) priteisti iš atsakovės 24,20 Eur atstovavimo išlaidų.
Prašyme nurodo, kad vadovaudamasi Vilniaus miesto savivaldybė tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 patvirtintais Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatais (toliau – Rinkliavos nuostatai) pareiškėjai nustatyta tvarka pavesta administruoti rinkliavą Vilniaus miesto savivaldybėje. Paaiškina, kad pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo (toliau – Rinkliavų įstatymas) 2 straipsnio 1 dalį rinkliava – tai savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintų Rinkliavos nuostatų 8 punktu rinkliavos mokėtojais yra laikomi rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą nuosavybės teise valdantys savininkai, jų atstovai pagal įstatymą, teisės aktų nustatytais atvejais nuomininkai ir kiti asmenys.
VASA teigia, kad atsakovai valdė nekilnojamąjį turtą Vilnius mieste, adresu: (duomenys neskelbtini). Paaiškina, kad nekilnojamojo turto bendras plotas iki 2020 m. birželio 16 d. buvo 57,09 kv. m., o vėliau – 56,82 kv. m., tad atsakovei nuo 2020 m. liepos mėn. turėjo būti apskaičiuojama rinkliava už mažesnį turto plotą, t. y. 56,82 kv. m. Pažymi, kad paaiškėjus naujai informacijai, 2022 m. spalio 3 d. rinkliava buvo perskaičiuota ir mokėtina suma sumažėjo 0,09 Eur, t. y. nuo 94,50 Eur skolos iki 94,41 Eur skolos. Tvirtina, kad pareiškėjai vykdant teisės aktų nustatytą pareigą ir siekiant informuoti atsakovę apie esamą prievolę mokėti Rinkliavą, buvo siunčiami pranešimai, tačiau įsiskolinimas nebuvo padengtas.
Nurodo, kad vadovaujantis Rinkliavos nuostatų 86 punktu, taip pat Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 99 straipsniu bei atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informaciniame puslapyje skelbiamą delspinigių normą, kuri už kiekvieną pradelstą dieną yra 0,03 proc., atsakovams taip pat kyla pareiga mokėti delspinigius, kurie prašymo surašymo dieną sudaro: 5,1 Eur.
Atsakovai atsiliepimo į pareiškėjos prašymą nepateikė.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Byloje ginčas kilo dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą bei delspinigių priteisimo.
Nustatyta, kad VASA į teismą kreipėsi 2022 m. rugsėjo 21 d. su prašymu dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą nepriemokos už 2018 m. (laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 gruodžio 31 d.) – 21 Eur; už 2019 m. – 32 Eur; už 2020 m. – 41,41 Eur bei susidariusių delspinigių už 2018 m. – 1,13 Eur; už 2019 m. – 1,73 Eur; už 2020 m. – 2,24 Eur. Pareiškėja atsakovams dėl nuosavybės teise valdomo turto už komunalinių atliekų tvarkymą suformavo 2018 m. birželio 6 d. vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokėjimo pranešimą Nr. 10149214 už 2018 m., 2019 m. vasario 8 d. vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokėjimo pranešimą Nr. 10730369 už 2019 m., 2019 m. liepos 29 d. vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokėjimo pranešimą Nr. 10933447 už 2019 m., 2020 m. sausio 30 d. vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokėjimo pranešimą Nr. 10988654 už 2020 m., 2020 m. spalio 1 d. vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokėjimo pranešimą Nr. 11288605 už 2020 m.
Iš byloje esančio VĮ „Registrų centras“ 2022 rugpjūčio 29 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise laikotarpiu nuo 2008 m. kovo 17 d. iki 2020 m. rugsėjo 22 d. priklausė nekilnojamasis turtas – butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini) Pareiškėja teismui pateikė įrodymus, kad atsakovams nuosavybės teise priklausiusio nekilnojamojo turto bendras plotas iki 2020 m. birželio 16 d. buvo 57,09 kv. m., o vėliau – 56,82 kv. m., tad atsakovams nuo 2020 m. liepos mėn. buvo apskaičiuotas rinkliava už mažesnį turto plotą, t. y. už 56,82 kv. m. 2022 m. spalio 3 d. rinkliava buvo perskaičiuota ir mokėtina suma sumažėjo 0,09 Eur.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, kad savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis).
Vietinių rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia, kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, o šio įstatymo 12 straipsnio 1–2 punktuose – kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti. Šiose sistemose gali būti tvarkomos visos atliekos, išskyrus atliekas įmonių, kurių leidimuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose.
Vadovaujantis Rinkliavų įstatymo 3 straipsniu, pareiga mokėti savivaldybės tarybos nustatytą ir jos teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą, kurios dydis ir mokėjimo tvarka nustatomi rinkliavos nuostatuose (Rinkliavų įstatymo 12 straipsnis, 13 straipsnio 1 dalis), tenka visiems šiuose nuostatuose nurodytiems fiziniams ir juridiniams asmenims, išskyrus Lietuvos banką.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad pareiga mokėti vietinę rinkliavą kyla dėl faktinės aplinkybės – komunalinių atliekų turėjimo. Naudodamasis konkrečiu objektu nepriklausomai nuo jo valdymo teisinio pagrindo asmuo sukuria komunalines atliekas, už kurių surinkimą jis privalo atsiskaityti (žr., pvz., 2016 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1867-556/2016). Taip pat LVAT praktikoje laikomasi teisės aiškinimo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-556-334/2014). Tik tokiu atveju, kai vietinės rinkliavos mokėtojas įrodo, t. y. pateikia objektyvius įrodymus, kad nėra sukūręs atliekų arba turi jo atžvilgiu priimtą sprendimą atleisti (suteikti lengvatą) nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, jis gali būti pripažintas neturintis pareigos mokėti vietinę rinkliavą (LVAT 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1867-556/2016).
Rinkliavos nuostatai nustatė vietinę rinkliavą visiems komunalinių atliekų turėtojams Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje. Rinkliavos mokėtojas – fizinis ir juridinis asmuo – atliekų turėtojas, nuosavybės teise valdantis rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, arba teisės aktų nustatyta tvarka jo įgaliotas asmuo, kuriam savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė mokėti rinkliavą (Rinkliavos nuostatų 7.5 papunktis (redakcija galiojusi nuo 2018 m. kovo 28 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.); rinkliavos mokėtojas – rinkliava apmokestinamo nekilnojamojo turto objekto savininkas arba kitas atliekų turėtojas, kuriam savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė mokėti rinkliavą (Rinkliavos nuostatų 6.6 papunktis (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 1 d.).
Rinkliava susideda iš pastoviosios ir kintamosios rinkliavos dedamųjų (Rinkliavos nuostatų 20 punktas (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. kovo 28 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.), 39 punktas (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 1 d.). Pagal Rinkliavos nuostatų 34 punktą (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. kovo 28 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.) pastovioji rinkliavos dedamoji taikoma apskaičiuojant rinkliavą visiems atliekų turėtojams pagal bendrą apmokestinamo nekilnojamojo turto objekto plotą; pagal Rinkliavos nuostatų 35 punktą (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. kovo 28 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.) kintamoji rinkliavos dedamoji taikoma apskaičiuojant rinkliavą visiems atliekų turėtojams atsižvelgiant į jų valdomų nekilnojamojo turto objektų kategorijas, pagal atiduodamų mišrių komunalinių atliekų svorio (kiekio) normą. Pastoviosios ir kintamosios rinkliavos dedamųjų dydžiai nustatomi 1 (vienam) apmokestinamajai kategorijai priskirto nekilnojamojo turto bendro ploto kvadratiniam metrui eurais (apvalinama iki keturių skaitmenų po kablelio) už kalendorinius metus (Rinkliavos nuostatų 21 punktas (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. kovo 28 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.). Apmokestinimo rinkliava objektas (vienetas) yra 1 (vienas) nekilnojamojo turto bendro ploto kvadratinis metras (jeigu atliekų turėtojo nekilnojamasis turtas, priskirtas apmokestinamajai kategorijai, yra sodininkų bendrijos teritorijoje, apmokestinimo objektu laikomas žemės sklypo ploto kvadratinis metras, o kai žemės sklypas nesuformuotas – priskirto ar naudojamo žemės ploto kvadratinis metras) (Rinkliavos nuostatų 22 punktas (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. kovo 28 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.). Bendras rinkliavos dydis apskaičiuojamas nekilnojamojo turto objektų kategorijoms nustatytą bendrą pastoviosios rinkliavos dedamosios dydį (3 priedo 4 stulpelis) bei konkrečiai nekilnojamojo turto objektų kategorijai nustatytą kintamosios rinkliavos dedamosios dydį (3 priedo 5 stulpelis) padauginus iš konkretaus apmokestinamo nekilnojamojo turto objekto bendrojo ploto ir gautus rezultatus sudėjus (Rinkliavos nuostatų 23 punktas (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. kovo 28 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.). Kaip apskaičiuojama rinkliavos pastovioji ir kintamoji dalys nuo 2020 m. sausio 1 d. reglamentuoja Rinkliavų nuostatų 52 punktas. Rinkliavą pagal savivaldybės tarybos patvirtintus dydžius, vadovaudamasi rinkliavų nuostatais, apskaičiuoja VASA.
Mokestinė prievolė nurodoma Rinkliavos mokėtojui iki kiekvienų mokestinio laikotarpio metų kovo 1 d. siunčiamame mokėjimo pranešime, kuriame nurodomos apskaičiuotos mokėtinos sumos už visą mokestinį laikotarpį ir kiekvieną ketvirtį. (Rinkliavos nuostatų 52 punktas (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. kovo 28 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.). Rinkliavų nuostatų 59 punkte (redakcija galiojanti redakcija nuo 2020 sausio 1 d.) nustatyta, kad administratorius suformuoja ir rinkliavos mokėtojams iki kiekvienų mokestinio laikotarpio metų kovo 1 d. pateikia mokėjimo pranešimą už nekilnojamojo turto objektus, kuriems galima nustatyti tikslų plotą. Rinkliava turi būti sumokama vienu mokėjimo pranešime nurodytų būdų; mokėjimo pranešime nurodyta rinkliava mokama rinkliavos mokėtojui pasirinkus mokėjimo pranešime nurodytus laikotarpius (už ketvirtį ar visą mokestinį laikotarpį); tuo atveju, kai mokama už visą mokestinį laikotarpį, mokėjimas turi būti atliktas iki mokestinio laikotarpio pirmojo ketvirčio pabaigos; mokant kas ketvirtį rinkliava mokama į pranešime nurodytą sąskaitą iki einamojo ketvirčio trečio mėnesio paskutinės dienos (Rinkliavos nuostatų 53 punktas (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. kovo 28 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.); mokėjimo pranešime nurodyta rinkliava sumokama už pasirinktus mokėjimo pranešime nurodytus laikotarpius (už ketvirtį ar visą mokestinį laikotarpį); tuo atveju, kai mokama už visą mokestinį laikotarpį, mokėjimas turi būti atliktas iki mokestinio laikotarpio pirmojo ketvirčio pabaigos; pasirinkus mokėjimus kas ketvirtį, kiekviena rinkliavos dalis turi būti sumokama iki einamojo ketvirčio paskutinės dienos (Rinkliavos nuostatų 60 punktas (redakcija galiojanti nuo 2020 sausio 1 d.).
Rinkliavų įstatyme, reglamentuojančiame aptariamus teisinius santykius, teisės normų, reguliuojančių senaties terminų taikymo klausimus, nėra įtvirtinta. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jei ir tokio įstatymo nėra, – vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Kadangi šiuo nagrinėjamu atveju nėra įtvirtintos teisės normos, kuri tiesiogiai reglamentuotų senaties terminų taikymo klausimus teisiniuose santykiuose, kurie atsiranda vietinės rinkliavos srityje, remiantis MAĮ 13 straipsnio 15 punktu ir 68 straipsniu, valstybės rinkliavai yra taikomos MAĮ nuostatos, įskaitant ir nuostatas dėl senaties termino taikymo, už kurį valstybės rinkliavos (mokesčio) administratoriui leidžiama apskaičiuoti ar perskaičiuoti valstybės rinkliavą (mokestį) jos mokėtojui (žr., pvz., LVAT 2016 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1852-552/2016).
LVAT praktika dėl senaties nuostatų taikymo prašymams dėl vietinės rinkliavos apskaičiavimo yra nuosekli ir joje ne kartą konstatuota, jog senaties terminų klausimui šioje srityje spręsti pagal analogiją turi būti taikomos MAĮ nuostatos (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012, LVAT 2012 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012, LVAT 2015 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1498-442/2015, LVAT 2016 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2488-602/2016). Be to, LVAT yra nurodęs, kad mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (žr., pvz., LVAT 2005 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A15-485/2005, LVAT 2015 m. kovo12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1360-575/2015, LVAT 2015 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-807-602/2015, LVAT 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3088-662/2020).
Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2, 38, 68, 87, 100, 132, 139, 140 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 401 straipsniu įstatymo (toliau – Pakeitimo įstatymas) 4 straipsniu pakeista MAĮ 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Tačiau pagal Pakeitimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalį MAĮ 68 straipsnio pakeitimai įsigalioja nuo 2020 m. sausio 1 d. ir pagal Pakeitimo įstatymo 10 straipsnio 6 dalį trejų metų senaties terminas netaikomas tais atvejais, kai mokesčių mokėtojų mokestinės prievolės iki šio Pakeitimo įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo jau buvo apskaičiuotos ir (ar) perskaičiuotos pagal iki šio įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo galiojusius mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminus. Iki Pakeitimo įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo galiojusiose MAĮ 68 straipsnio 1 dalies redakcijoje buvo nustatyta, kad jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos.
Byloje nustatyta, kad atsakovams 21,00 Eur vietinės rinkliavos skola už 2018 m. buvo apskaičiuota ir atsakovams adresuota 2018 m. birželio 6 d. išrašytu mokėjimo pranešimu Nr. 10149214. Vadinasi, atsakovams vietinė rinkliava buvo apskaičiuota iki Pakeitimo įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo, t. y. galiojant MAĮ 68 straipsnio 1 dalies redakcijai, nustačiusiai, kad mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir 5 praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Taigi vietinės rinkliavos skolos apskaičiavimo procedūros yra pradėtos 2018 metais, tačiau nebaigtos, todėl šioms procedūroms pagal Pakeitimo įstatymo 4 straipsnio 6 dalies nuostatas yra taikomi iki MAĮ 68 straipsnio įsigaliojusio 2020 m. sausio 1 d., galioję mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo terminai.
Aplinkybė, kad pareiškėja į teismą kreipėsi 2022 m. rugsėjo 21 d., neturi jokios teisinės reikšmės nustatant, ar buvo praleistas mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminas, nes jis, vadovaujantis aptartu teisiniu reglamentavimu ir LVAT praktika, skaičiuojamas nuo kito momento, t. y. nuo tada, kada mokestinės prievolės (šiuo atveju – vietinė rinkliava) yra apskaičiuojamos (žr., pvz., LVAT 2021 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-507-789/2021, LVAT 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-601-442/2021).
Rinkliavų įstatymo 15 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už nesumokėtą arba pavėluotai sumokėtą vietinę rinkliavą, išskyrus atvejus, kai už vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimus taikomos šios straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos teisinės pasekmės, savivaldybės taryba turi teisę nustatyti delspinigius. Pažymėtina, kad delspinigių dydis neturi viršyti Lietuvos Respublikos finansų ministro pagal MAĮ nustatyto delspinigių dydžio. Rinkliavos nuostatų 59 punkte (redakcija galiojusi nuo 2018 m. kovo 28 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.), Rinkliavos nuostatų 83 punkte (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 1 d.) buvo/yra nustatyta, kad delspinigiai skaičiuojami už nesumokėtą arba pavėluotai į savivaldybės biudžeto sąskaitą sumokėtą rinkliavą. Vadovaujantis Rinkliavos nuostatų 60 punktu (redakcija galiojusi nuo kovo 28 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.), Rinkliavos nuostatų 84 punktu (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 1 d.) delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai rinkliava turėjo būti sumokėta į savivaldybės biudžeto sąskaitą. Delspinigių dydis yra apskaičiuojamas pagal tą dieną paskelbtą galiojusių delspinigių dydį (Rinkliavos nuostatų 62 punktas (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. kovo 28 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.; Rinkliavos nuostatų 86 punktas (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 1 d.).
MAĮ 99 straipsnyje nustatyta, kad delspinigių dydį ir jo apskaičiavimo tvarką nustato finansų ministras, atsižvelgdamas į praėjusio kalendorinio ketvirčio aukciono būdu išleistų Lietuvos Respublikos valstybės iždo vekselių metinės palūkanų normos svertinį vidurkį. Delspinigių dydis nustatomas minėtąją palūkanų normą padidinus 10 procentinių punktų. Jeigu kitas delspinigių dydis nenustatytas, taikomas paskutinis finansų ministro nustatytas delspinigių dydis. Paskutinį kartą delspinigių dydis yra nustatytas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2015 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. 1K-084, ir yra 0,03 procento už kiekvieną pavėluotą dieną. Remiantis MAĮ 98 straipsnio 2 dalimi, delspinigiai skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų nuo atitinkamo mokesčio įstatyme numatyto sumokėjimo termino.
Byloje nėra įrodymų, kad atsakovai nebuvo vietinės rinkliavos mokėtojai, t. y., kad ginčo laikotarpiu nekilnojamojo turto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), atžvilgiu nebuvo atliekų turėtojai, taip pat nėra įrodymų, jog atsakovai tinkamai vykdė pareigą mokėti vietinę rinkliavą nustatytu laiku ar kad jie būtų visiškai ar iš dalies atleisti nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą.
Atsižvelgiant į tai, jog atsakovai nesilaikė įstatymuose nustatytos pareigos mokėti vietinę rinkliavą laiku, pareiškėjos prašymas priteisti delspinigių, skaičiuojant nuo kiekvienos pradelstos dienos 0,03 proc., laikytinas pagrįstu ir patenkinamas.
Įvertinus visas šias aplinkybes, pareiškėjos savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymas tenkinamas, pareiškėjai iš atsakovų N. H. M. ir D. C. M. solidariai priteisiant už 2018 m. – 21,00 Eur, už 2019 m. – 32 Eur ir už 2020 m. – 41,41 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, 5,10 Eur delspinigių.
Pareiškėja prašyme taip pat prašo priteisti 24,20 Eur atstovavimo išlaidų už advokato suteiktas paslaugas.
Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui.
Sprendžiant klausimą dėl konkretaus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio, ABTĮ
39–41 straipsnių nuostatų prasme priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016). Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų, be kita ko, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), nustatyta tvarka.
Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, atsižvelgiama į tai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis, ar atitinkama proceso šalis nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, taip pat į teisingumo ir protingumo principus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013, 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015, 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-195-442/2020). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. birželio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. P858-104/2014 atkreipė dėmesį į tai, kad ekonomiškumo principas suponuoja byloje dalyvaujančių asmenų pareigą procesinius veiksmus atlikti racionaliai, taupyti savo ir kitų proceso dalyvių lėšas. Teismų praktikoje akcentuojama galimybė susigrąžinti tik pagrįstas ir racionalias išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015, 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-98-520/2020).
Teisės į atstovavimo išlaidų atlyginimą neriboja proceso šalies statusas – viešojo administravimo subjektas, tačiau atstovavimo išlaidos gali būti atlyginamos šiam subjektui tik tais atvejais, kai jos buvo būtinos siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus, ir tai spręsdamas teismas turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, atstovo pasitelkimas buvo būtinas. Administracinių bylų teisenos įstatymas taip pat neriboja viešojo administravimo subjekto, esančio bylos šalimi, galimybės būti atstovaujamam advokato. Veikdamas specifinėje viešojo administravimo srityje, šis subjektas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai. Nereti atvejai, kai iškilus sudėtingam teisiniam klausimui viešojo administravimo subjekto vidiniai resursai yra nepakankami, todėl tik profesionalus teisinis atstovavimas (advokato dalyvavimas) sudaro sąlygas tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008, 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-534-575/2018; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eTA-358-821/2022). Bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, tačiau šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-552-556/2018, 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eTA-358-821/2022).
Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eTA-358-821/2022) šioje byloje konstatuotina, kad pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai gauti neatitinka būtinumo kriterijaus ir todėl tokių išlaidų atlyginimas nepriteistinas iš atsakovų – pareiškėja nepateikė konkrečių ir objektyviais duomenimis paremtų argumentų, sudarančių pagrindą manyti, jog ji nebuvo pajėgi savo interesus ginti teisme be advokato pagalbos arba jog kreipimasis į teismą be advokato pagalbos jai lemtų žymias papildomas sąnaudas, dėl kurių jos teisė į veiksmingą teisminę gynybą būtų apribota.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo
84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktus, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjai savivaldybės įmonei „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“, juridinio asmens kodas 304195262, solidariai iš atsakovų N. H. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. C. M., gim. (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. 94,41 Eur (devyniasdešimt keturis eurus ir keturiasdešimt vieną euro centą) nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, 5,10 (penkis eurus ir dešimt euro centų) delspinigių.
Kitą pareiškėjos savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymo dalį atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Atsakovams N. H. M. ir D. C. M. teismo sprendimą šioje byloje įteikti viešo paskelbimo būdu, paskelbiant Nacionalinės teismų administracijos tinklalapyje Teismų pranešimų apie nagrinėjamas bylas skiltyje, esančioje adresu: http://www.teismai.lt/, tokio turinio pranešimą:
„Vilniaus apygardos administraciniame teisme (Žygimantų g. 2, 01102 Vilnius) 2022 m. lapkričio 15 d. rašytinio proceso tvarka išnagrinėta administracinė byla Nr. eI-6572-1114/2022 pagal pareiškėjos savivaldybės įmonės ,,Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą atsakovams N. H. M. ir D. C. M. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą bei delspinigių priteisimo. Teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-6572-1114/2022 priimtas 2022 m. lapkričio 15 d. Šio teismo pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklapyje diena laikoma teismo pranešimo apie teismo priimtą ir paskelbtą sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-6572-1114/2022, taip pat paties teismo sprendimo šioje administracinėje byloje atsakovams N. H. M. ir D. C. M. įteikimo diena. Informacijos galima teirautis Vilniaus apygardos administracinio teismo bendruoju telefonu Nr. (8 5) 264 8703.“
Teisėja Indrė Pukanasytė-Biekšė