Civilinė byla Nr. e2A-515-886/2023

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14900-2021-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 2.1.2.6; 2.1.2.7; 3.3.1.18.2

 (S)

 

 

 

 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. gegužės 15 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Kriaučiūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Tomo Romeikos ir Rasos Urbanavičiūtės, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo PlusPlus Capital AS patikslintą ieškinį atsakovams R. D., V. K. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo notarė N. L..

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Ieškovas Estijos įmonė PlusPlus Capital AS (toliau – ir ieškovas) 2021 m. rugsėjo 22 d. ieškiniu (CBP-19052) patikslintu 2022 m. rugsėjo 29 d. (DOK-121604) prašė pripažinti negaliojančiu ab initio atsakovo R. D. (toliau – ir atsakovas) 2016 m. rugpjūčio 1 d. sudarytą vienašalį sandorį – atsisakymą priimti palikimą, atsiradusį po motinos A. K. mirties; leisti nukreipti ieškovo naudai išieškojimą iš atsakovo pagal Vilniaus miesto 33-ojo notaro biuro notarės P. J. 2010 m. rugsėjo 9 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. PJ-5796 ir Vilniaus miesto 28-ojo notarų biuro notarės S. B. 2014 m. sausio 3 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 27 į atsakovei V. K. nuosavybės teise priklausantį turtą – 1/4 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo turtas); priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

2.       Patikslintame ieškinyje nurodė, kad AB Swedbank 2019 m. birželio 25 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teises į dalį atsakovo įsiskolinimo (13 019,58 Eur) pagal Vilniaus miesto 28-ojo notarų biuro notarės S. B. 2014 m. sausio 3 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 27 kreditorei „PlusPlus Baltic“ OU, o ši reikalavimo teises perleido ieškovui pagal 2019 m. birželio 26 d. reikalavimo perleidimo sutartį. Be to, AB Swedbank 2017 m. sausio 13 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleido kreditorei „PlusPlus Baltic“ OU, o ši – perleido ieškovui pagal 2017 m. sausio 16 d. reikalavimo perleidimo sutartį reikalavimo teises į atsakovą pagal Vilniaus miesto 33-ojo notarų biuro notarės P. J. 2010 m. rugsėjo 7 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. PJ-5796 dėl 1 049,20 Eur skolos, 6 proc. palūkanų nuo mokėjimo termino pasibaigimo iki visiško prievolės įvykdymo ir 15 Eur notaro išlaidų atlyginimo. Atsakovas atsisakė palikimo po motinos A. K. mirties, todėl neteko teisės įgyti nuosavybės teisę į ginčo turtą. Tokie atsakovo veiksmai pažeidžia ieškovo, kaip kreditoriaus, teises ir teisėtus interesus.

3.       Atsakovė V. K. (toliau – ir apeliantė) 2022 m. spalio 14 d. atsiliepime į patikslintą ieškinį (DOK-128585) prašė taikyti ieškininės senaties terminą ir ieškovo patikslintą ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovo R. D. atsisakymas priimti palikimą po motinos mirties buvo atliktas vykdant jos valią, o ne siekiant išvengti išieškojimo. Ieškovui apie tai, kad jo teisės yra pažeistos buvo žinoma jau anksčiau, t.y. 2020 m. liepos 16 d. Ši data laikytina senaties termino eigos pradžia, todėl ieškovas 2021 m. rugsėjo 22 d. pateikdamas teismui ieškinį praleido CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytą vienerių metų ieškininės senaties terminą.

4.       Atsakovas R. D. atsiliepimo į ieškinį, patikslintą ieškinį nepateikė.

5.       Trečiasis asmuo

 notarė N. L. atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

6.       Kauno apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino. Pripažino negaliojančiu ab initio (nuo sudarymo momento) atsakovo R. D. sudarytą vienašalį sandorį – 2016 m. rugpjūčio 1 d. atsisakymą priimti palikimą, atsiradusį po motinos A. K. mirties. Leido nukreipti ieškovo naudai išieškojimą iš atsakovo R. D. pagal Vilniaus miesto 33-ojo notaro biuro notarės P. J. 2010 m. rugsėjo 9 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. PJ-5796 ir Vilniaus miesto 28-ojo notarų biuro notarės S. B. 2014 m. sausio 3 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 27 į V. K. nuosavybės teise priklausantį turtą – 1/4 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Priteisė iš atsakovo R. D. 248 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui ir 57,57 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.

7.       Teismas sprendė, kad nėra teisinga senaties termino pradžia laikyti 2020 m. liepos 16 d., kai ieškovas dar neturėjo tikslios ir patvirtintos informacijos apie palikimo atsisakymą. Atsakovas sudarė vienašališką palikimo atsisakymo sandorį. Tokio tipo sandoriai nėra vieši, apie trečiųjų asmenų sudarytus sandorius informacija teikiama ribotai, tik esant atitinkamam teisiniam pagrindui. Ieškovas nepriskiriamas asmenims, turintiems teisę gauti informaciją iš Testamentų registro. Teismas vertino, kad ieškovas, turėdama tik nekonkrečią ir neoficialią informaciją, pagrįstai kreipėsi į antstolį, kuriam įstatymai suteikia įgaliojimus gauti informaciją iš oficialių registrų, taip pat ir pateikti užklausas notarų biurams. Byloje nesant įrodymų, kad apie minėto sandorio egzistavimą ieškovas oficialiai sužinojo anksčiau, nei buvo gautas atsakymas iš antstolio G. S., teismas laikė, kad teisė ginčyti paveldėjimo teisės atsisakymą ieškovui atsirado 2020 m. rugsėjo 23 d., nes tik nuo to laiko ieškovas sužinojo apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Teismas konstatavo, kad ieškovas nepraleido Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.66 straipsnio 3 dalyje nurodyto vienerių metų ieškinio senaties termino.

8.       Teismas atsakovo nesąžiningumą laikė akivaizdžiu, nes atsakovas atsisakydamas paveldėjimo teisių žinojo, kad turi įsiskolinimą pradiniam kreditoriui, kurio teisių perėmėja yra ieškovas. Iš vykdomųjų bylų medžiagos teismas nustatė, kad apie vykdomus skolų išieškojimus atsakovui buvo žinoma. Teismas sprendė, kad atsakovas suvokė, kad atsisakius po motinos mirties atsiradusio palikimo, iš esmės bus apsunkintas priverstinis skolos išieškojimo procesas. Atsakovas žino, kad jis neturi jokio kito turto ar pajamų, iš kurių galėtų būti išieškoma, tad neturi galimybių su ieškovu atsiskaityti geranoriškai. Atsakovo teisės atsisakyti palikimo įgyvendinimas lėmė ieškovo teisių pažeidimą. Byloje nustatytos aplinkybės ir pateikti įrodymai teismui sudarė pagrindą ieškovo reikalavimą pripažinti negaliojančiu ab initio atsakovo sudarytą vienašalį sandorį – 2016 m. rugpjūčio 1 d. atsisakymą priimti palikimą, atsiradusį po jo motinos A. K. mirties, pagrįstu ir įrodytu.

9.       Teismas sprendė, kad byloje nustačius, jog atsakovo teisės atsisakyti priimti palikimą įgyvendinimas pažeidė ieškovo teises ir teisėtus interesus, jos ginamos susidariusio įsiskolinimo išieškojimą nukreipiant į tą turtą, kuris atsakovui turėjo atitekti kaip įstatyminiam A. K. įpėdiniui ir kurio atsakovas neteisėtai atsisakė, sąskaita.

10.       Teismas pažymėjo, kad atsakovė V. K. turi teisę pasinaudoti CK 6.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise patenkinti šios bylos kreditoriaus reikalavimus, taip išsaugodama nuosavybės teisę į paveldėtą turtą, įgydama regreso teisę į atsakovą.

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

 

11.       Atsakovė V. K. 2023 m. sausio 16 d. apeliaciniu skundu (DOK-6321) prašo Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – taikyti ieškinio senaties terminą ir patikslintą ieškinį atmesti, priteisti 2 096 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1                      Teismas netinkamai aiškino ir taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas, nesivadovavo kasacinio teismo suformuota praktika dėl ieškininės senaties termino eigos pradžios nustatymo. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad teisė ginčyti paveldėjimo teisės atsisakymą ieškovui atsirado 2020 m. rugsėjo 23 d., nes tik nuo to laiko ieškovas oficialiai sužinojo apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Nei civilinis kodeksas, nei kasacinio teismo praktika neišskiria oficialaus sužinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimą. Kasacinio teismo praktikoje, nustatant senaties termino eigos pradžią, akcentuojama momentas, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė arba įstatymo saugomas interesas yra pažeisti, o taip pat protingo, rūpestingo bei atidaus asmens standartas.

11.2                      Vertinant ieškovo charakteristiką, pažymėtina tai, kad ieškovas yra gautinų sumų valdymo įmonė Baltijos šalyse, kuri specializuojasi neveiksnių skolų portfelių pirkime ir tvarkyme. Iš bylos dokumentų matyti, kad pas ieškovą dirba kvalifikuoti teisininkai, kurie rūpinosi skolos išieškojimo iš atsakovo R. D. reikalais. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, vertinant ieškovo suvokimą apie savo teisių pažeidimą, ieškovui turėtų būti keliami aukštesni, nei vidutiniam asmeniui, standartai.

11.3                      Antstolio G. S. vykdomojoje byloje Nr. 0182/14/00410, esančiame 2020 m. liepos 16 d. ieškovo teisininko Ž. P. elektroniniame laiške antstoliui G. S. rašoma: „Rašome dėl skolininko R. D. (duomenys neskelbtini) Mūsų duomenimis, skolininkas po savo motinos mirties (motinos asmens duomenų, deja, neturime) nepriėmė palikimo ir tokiu būdu neįgijo nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini)“. Esančiame 2020 m. rugpjūčio 3 d. ieškovo teisininko Ž. P. elektroniniame laiške rašoma: „Turime tokius duomenis: skolininkas, galimai nepriimdamas/atsisakydamas/padovanodamas paveldėjimo teises, neįgijo palikimo, galimai paveldėjimo pagrindais neįgijo nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Palikimą priėmė V. K. (gim. (duomenys neskelbtini), galimai sesuo), o uzufrukto teise šiuo turtu naudojasi skolininko tėvas K. K. (gim. (duomenys neskelbtini)). Nuosavybės teisė V. K. vardu įregistruota paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 5373 pagrindu“.

11.4                      Iš nurodyto susirašinėjimo matyti, kad ieškovas turėdamas 2020 m. liepos 16 d. ir 2020 m. rugpjūčio 3 d. el. laiškuose nurodytą informaciją suprato (ar turėjo suprasti), kad: kadangi skolininko R. D. turtas paveldėtas pagal įstatymą, mirusioji testamento nepaliko arba palikimas pagal testamentą nebuvo priimtas; 2) kadangi turtas paveldėtas pagal įstatymą, R. D., būdamas pirmos eilės įstatyminiu įpėdiniu, turėjo teisę jį paveldėti kartu su kitais pirmos eilės įpėdiniais; 3) bet kokiu būdu nepriimdamas palikimo (nepriimdamas/atsisakydamas/padovanodamas paveldėjimo teises) po savo motinos mirties, skolininkas R. D. pažeidė išieškotojo (ieškovo) teises. Todėl ieškininės senaties termino eigos pradžia laikytina 2020 m. liepos 16 d. (arba vėliausiai 2020 m. rugpjūčio 3 d.).

12.       Ieškovas 2023 m. vasario 8 d. atsiliepimu į apeliacinį skundą (DOK-16672) prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodomi šie argumentai:

12.1                      Nesutiktina su apeliantės argumentais, kad ieškovui apie sandorio sudarymą buvo žinoma dar 2020 m. liepos 16 d., t. y. kreipiantis į išieškojimą vykdantį antstolį G. S. su prašymu patikrinti duomenis, ar atsakovas nėra sudaręs palikimo atsisakymo/ nepriėmimo/ paveldėjimo teisių perleidimo sandorių, pažeidžiančių ieškovo (atsakovo kreditoriaus) interesus.

12.2                      Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad ieškovas kreipimosi į antstolį metu (20220 m. liepos 16 d., 20202 m. rugpjūčio 3 d.) disponavo tik niekuo nepatvirtinta informacija apie galimai atsakovo sudarytą palikimo atsisakymo/nepriėmimo/paveldėjimo teisių sandorį. Ieškovui kreipimosi į antstolį metu nebuvo ir negalėjo būti žinomi asmenų, susijusių su atsakovu giminystės ryšiai, duomenys. Informacija apie tai, kad atsakovas sudarė ginčijamą sandorį ieškovui tavo žinoma tik 2020 m. rugsėjo 23 d. iš antstolio gavus oficialius duomenis apie ginčo sandorio sudarymą.

12.3                      Testamentų registro duomenys nėra vieši. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas nepriskiriamas asmenims, turintiems teisę gauti informaciją iš Testamentų registro. Atsižvelgęs į tai, pripažino, jog ieškovas, turėdamas tik nekonkrečią ir neoficialią informaciją, pagrįstai kreipėsi į antstolį, kuriam įstatymai suteikia įgaliojimus gauti informaciją iš oficialių registrų, pateikti užklausas notarų biurams. Taigi, šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog ieškovas, kaip apdairus ir rūpestingas asmuo, apie ginčijamą dovanojimo sandorį turėjo (galėjo) sužinoti anksčiau.

12.4                      Teisės aktuose nei antstoliui, nei kreditoriui nenustatyta pareiga nuolat tikrinti informaciją apie skolininko artimųjų giminaičių turtinę padėtį. Nagrinėjamoje byloje nebuvo pateikta jokių duomenų, kad atsakovas būtų informavęs kreditorių ar antstolį apie atsiradusias paveldėjimo teises. Todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovas nebuvo pakankamai aktyvus. Be to, antstolis nėra kreditoriaus atstovas ir jo atlikti/neatlikti teisės aktuose numatyti veiksmai neturi ir negali turėti nustatant subjektyvųjį objektyvųjį senaties termino pradžios momentą, kiek jis susijęs su kreditoriaus asmeniu.

12.5                      Netgi gavus minėtus duomenis iš antstolio, negalima teigi, kad nuo šio momento pradėta skaičiuoti ieškinio senatis. Palikimą gali sudaryti tiek turto aktyvas, tiek turto pasyvas, todėl susipažinus su sandorio turiniu gali paaiškėti, kad jis visiškai nepažeidė ieškovo teisių. Ieškinio pareiškimo metu ieškovui buvo žinomas tik ginčo sandorio sudarymo faktas ir dalis turto, tačiau šių faktų užteko tik prielaidoms, kad atsakovas yra sudaręs galimai ieškovo teises pažeidžiantį sandorį, tačiau ne šio fakto patvirtinimui. Reikšdamas ieškinį ieškovas veikė savo rizika ir rėmėsi prielaidomis, kad yra pažeistos jo kaip kreditoriaus teisės, o ne konkrečiu žinojimu apie savo teisių pažeidimą, su kuriuo įstatymas sieja ieškinio senaties pradžią. Aplinkybė, kad ieškovo interesai pažeisti, paaiškėjo tik pirmosios instancijos teismui išreikalavus paveldėjimo bylos medžiagą, iš kurios paaiškėjo, kad palikimą sudaro tik turto aktyvas, kurį atsisakė priimti atsakovas.

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

13.       Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl ginčo esmės

14.       Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovo reikalavimas pripažinti negaliojančiu atsakovo atsisakymą priimti palikimą ir nukreipti skolos išieškojimą į kitos atsakovės paveldėtą turtą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15.       Apeliaciniu skundu nėra ginčijama pirmos instancijos teismo sprendimo dalis dėl ieškovo teisių pažeidimo, atsakovui R. D. atsisakius priimti motinos palikimą, ir jo veiksmų vertinimo. Šiuo skundu yra ginčijama pirmos instancijos teismo išvada, kad ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino, ir, atitinkamai, ieškinio senaties termino praleidimo pasekmių netaikymas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

16.       Antstolis G. S. vykdomojoje byloje Nr. 0182/14/00410 vykdo išieškojimą ieškovui iš atsakovo pagal Vilniaus m. 28-ojo notarų biuro notarės S. B. 2014 m. sausio 3 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 27 hipotekos kreditoriui AB „Swedbank“ dėl 28 056,30 Eur negrąžinto kredito, palūkanų, delspinigių, turto draudimo mokesčio, notaro atlyginimo, sutartinių palūkanų pagal kredito sutartį, 5 procentų palūkanų nuo visos įsiskolinimo sumos nuo 2010 m. gruodžio 14 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos ir kitų vykdomojo įrašo atlikimo išlaidų išieškojimo. Pagal reikalavimo teisių perleidimo sutartis ieškovui perėmus dalį reikalavimo teisių – dėl 13 019,58 Eur išieškojimo – antstolis G. S. 2019 m. rugpjūčio 26 d. patvarkymu pakeitė išieškotoją šioje dalyje ir nurodė naują išieškotoją – ieškovą.

17.       Antstolė A. K. vykdomojoje byloje Nr. 0133/10/04954 vykdė skolos išieškojimą pagal Vilniaus miesto 33-ojo notarų biuro notarės P. J. 2010 m. rugsėjo 7 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. PJ-5796 kreditoriui AB „Swedbank“ dėl 1 049,20 Eur sumos, 6 procentų dydžio palūkanų nuo mokėjimo termino pasibaigimo iki visiško prievolės įvykdymo ir 15,06 Eur notaro atlyginimo išieškojimo. Pagal reikalavimo teisių perleidimo sutartis ieškovui perėmus reikalavimo teises, Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 7 d. nutartimi pradinį išieškotoją pakeitė nauju išieškotoju – ieškovu.

18.       Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad trečiajam asmeniui V. K. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), 50,54 kv. m bendro ploto, kurio vidutinė rinkos vertė nurodyta 17 700 Eur. V. K. šio buto ½ dalį paveldėjo po motinos A. K. mirties pagal (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą Nr. 5373, o kitą ½ dalį įgijo pagal 2017 m. liepos 3 d. dovanojimo sutartį Nr. 3433 iš ankstesnio savininko K. K. (tėvo), kurio naudai įregistruota uzufrukto teisė į visą butą.

19.       Iš 2021 m. rugsėjo 22 d. testamentų registrų išrašo (bylos popierinių dokumentų 16 l.) matyti, kad po A. K. (toliau – ir palikėja) mirties palikimą priėmė V. K. (palikėjos duktė), pateikusi pareiškimą Alytaus miesto 4-ojo notarų biuro notarei N. L.. Tos pačios dienos, 2016 m. rugpjūčio 1 d., pareiškimais palikimo atsisakė K. K. (palikėjos sutuoktinis) ir atsakovas R. D. (palikėjos sūnus, ankstesnė pavardė K.).

20.       Antstolis 2020 m. rugsėjo 23 d. elektroniniu laišku informavo ieškovą palikimo atsisakymą: „Notarė atrašė, kad mirus A. K., R. D. atsisakė nuo jam priklausančios palikimo dalies“. Ieškovas 2021 m. birželio 10 d. elektroniniu laišku prašė antstolį pateikti informaciją apie skolininką, nurodė, kad skolininkas po savo mamos mirties atsisakė nuo jam priklausančios palikimo dalies bei prašė pakartoti notarės pateiktą atsakymą. Atsakydamas antstolis 2021 m. liepos 15 d. elektroniniu laišku pateikė informaciją apie skolininką, patikslino išieškomos skolos likutį, o dėl palikimo nurodė: „Notarė atsakė elektroniniu laišku, kad mirus A. K., R. D. atsisakė nuo jam priklausančios palikimo dalies“.

Dėl ieškinio senaties termino

21.       Pagal CK 5.50 ir 5.60 straipsnius – įpėdinis, disponuodamas savo civilinėmis teisėmis, turi teisę laisva valia nuspręsti, ar atsiradusį palikimą priimti, ar jo atsisakyti. Pasisakant sandorių teisėtumo klausimu, svarbu tai, kad joks sandoris, o tokiu yra laikomas ir sprendimas palikimo priėmimo ar nepriėmimo klausimu – vienašalis sandoris, negali pažeisti kitų asmenų subjektinių teisių ir teisėtų interesų. Jeigu sudarytas sandoris pažeidžia kitų asmenų subjektines teises ar teisėtus interesus, nėra svarbios tokio sandorio sudarymo aplinkybės, konkrečiai – su sandorį sudariusio asmens valios išreiškimu susijusios aplinkybės, sandoris pripažintinas negaliojančiu atitinkamu ieškinio pagrindą sudarančio sandorio negaliojimo pagrindu.

22.       Šioje byloje atsakovo R. D. 2016 m. rugpjūčio 1 d. sudarytas vienašalis sandoris  – atsisakymas priimti palikimą – buvo ginčijamas CK 6.66 straipsnio numatytu pagrindu, ieškovui pareiškiant ieškinį 2021 m. rugsėjo 22 d. Nagrinėjamoje byloje ginčas visų pirma kilo dėl to, ar ieškovas, pateikdamas ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, nepraleido ieškinio senaties termino.

23.       Atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį, teigdama, kad ieškovui apie jo teisių pažeidimą buvo žinoma 2020 m. liepos 16 d., todėl pateikdamas teismui ieškinį 2021 m. rugsėjo 22 d., ieškovas praleido CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytą vienerių metų ieškininės senaties terminą. Ieškovas su tokiais atsakovės teiginiais nesutiko: teigė, kad ieškinio senaties termino nepraleido, nes apie atsakovo R. D. atsisakymą priimti palikimą sužinojo tik 2020 m. rugsėjo 23 d., gavęs iš antstolio pranešimą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra teisinga senaties termino pradžia laikyti 2020 m. liepos 16 d., kai ieškovas dar neturėjo tikslios ir patvirtintos informacijos apie palikimo atsisakymą, todėl teisė ginčyti paveldėjimo teisės atsisakymą ieškovui atsirado 2020 m. rugsėjo 23 d., nes tik nuo to laiko ieškovas sužinojo apie jo teises pažeidžiantį sandorį.

24.       Prieš vertinant, ar egzistuoja CK 6.66 straipsnyje nustatytos actio Pauliana ieškinio tenkinimo sąlygos, pirmiausia būtina nustatyti, ar toks ieškinys pateiktas nepraleidus CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyto senaties termino. Nustačius, kad senaties terminas buvo praleistas, nebetektų prasmės likusių CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų vertinimas, nes ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas ieškinio reikalavimų atmetimo pagrindas. Tai reiškia, jog tuo atveju, kai ieškovas praleidžia įstatymo nustatytą terminą, per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, bei jo neatnaujina, ieškinys atmetamas nepaisant ieškinio reikalavimų (ne)pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-611/2019 54 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

25.       Apeliantė teigia, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas, nesivadovavo kasacinio teismo suformuota praktika dėl ieškininės senaties termino eigos pradžios nustatymo, todėl nepagrįstai konstatavo, kad teisė ginčyti paveldėjimo teisės atsisakymą ieškovui atsirado 2020 m. rugsėjo 23 d. Nei civilinis kodeksas, nei kasacinio teismo praktika neišskiria oficialaus sužinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimą. Kasacinio teismo praktikoje, nustatant senaties termino eigos pradžią, akcentuojama momentas, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė arba įstatymo saugomas interesas yra pažeisti, o taip pat protingo, rūpestingo bei atidaus asmens standartas.

26.       Actio Pauliana senaties termino eigos pradžios momentas nustatomas, taikant CK 6.66 straipsnio 3 dalies nuostatas, pagal kurią šis terminas prasideda nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia ar turi suvokti apie tokio sandorio sudarymą. Dėl to teismas, spręsdamas apie ieškinio senaties termino eigos pradžią, visų pirma nustato teisės pažeidimo momentą, t. y. sandorio sudarymo datą. Kai kreditorius įrodinėja, kad apie savo teisės pažeidimą – sandorio sudarymą sužinojo vėliau, nei sandoris buvo sudarytas, teismas įvertina, ar kreditorius negalėjo sąžiningai, t. y. kaip apdairus ir rūpestingas asmuo, sužinoti apie sudarytą sandorį anksčiau, nei jo nurodytas momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-822/2003; 2005 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2005; 2006 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2006; 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2007). Tokiu atveju reikia atsižvelgti į teisės pažeidimo – sandorio sudarymo momento nustatymo sudėtingumą, skolininko asmenines savybes, jo veiksmų ar neveikimo įtaką kreditoriaus, ginčijančio skolininko sudarytą sandorį, subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui ir kitas aplinkybes. Taigi CK 6.66 straipsnyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino pradžia turi būti siejama ne tik su kreditoriaus nurodomu laiku, kada jis faktiškai sužinojo apie sudarytą sandorį, bet ir su kreditoriaus pareiga sužinoti apie tokį sandorį laiku.

27.       Nors pirmosios instancijos teismas pritarė ieškovo pozicijai, kad jis nepriskiriamas asmenims, turintiems teisę gauti informaciją iš Testamentų registro, todėl nėra pagrindo teigti, jog ieškovas, kaip apdairus ir rūpestingas asmuo, apie ginčijamą dovanojimo sandorį turėjo (galėjo) sužinoti anksčiau, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais nesutinka.

28.       Byloje ginčo nėra, kad ieškovas „PlusPlus Capital“ yra gautinų sumų valdymo įmonė Baltijos šalyse, specializuojasi reguliariai neapmokamų sąskaitų skolų portfelių pirkime ir tvarkyme; ieškovui dirba kvalifikuoti teisininkai, kurie rūpinosi skolos išieškojimo iš atsakovo R. D. reikalais. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, vertinant ieškovo suvokimą apie savo teisių pažeidimą, ieškovui keliami aukštesni, nei vidutiniam asmeniui, standartai.

29.       Nagrinėjamu atveju atsakovo motina A. K. mirė (duomenys neskelbtini) R. D. 2016 m. rugpjūčio 1 d. Alytaus miesto 4-ojo notarų biuro notarei N. L. pateikė pareiškimą dėl atsisakymo palikimo, atsiradusio po jo motinos A. K. mirties.

30.       AB Swedbank 2019 m. birželio 25 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teises į dalį atsakovo įsiskolinimo (13 019,58 Eur) pagal Vilniaus miesto 28-ojo notarų biuro notarės S. B. 2014 m. sausio 3 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 27 kreditorei „PlusPlus Baltic“ OU, o ši reikalavimo teises perleido ieškovui pagal 2019 m. birželio 26 d. reikalavimo perleidimo sutartį.

31.       Taip pat AB Swedbank 2017 m. sausio 13 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleido kreditorei „PlusPlus Baltic“ OU, o ši – perleido ieškovui pagal 2017 m. sausio 16 d. reikalavimo perleidimo sutartį reikalavimo teises į atsakovą pagal Vilniaus miesto 33-ojo notarų biuro notarės P. J. 2010 m. rugsėjo 7 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. PJ-5796 dėl 1 049,20 Eur skolos, 6 proc. palūkanų nuo mokėjimo termino pasibaigimo iki visiško prievolės įvykdymo ir 15 Eur notaro išlaidų atlyginimo.

32.       Vykdomojoje byloje Nr. 0182/14/00410 antstolio 2019 m. rugpjūčio 26 d. patvarkymu (2019 m. rugpjūčio 29 d. patvarkymas dėl techninės klaidos ištaisymo) pradinis kreditorius pakeistas nauju – ieškovu. Kitoje vykdomojoje byloje Nr. 0133/10/04954 Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartimi pradinis išieškotojas AB „Swedbank“ pakeistas nauju išieškotoju – ieškovu (civilinė byla Nr. e2VP-2054-652/2017).

33.       Vykdomosiose bylose pradinę kreditorę pakeitus ieškovu (Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartimi ir antstolio 2019 m. rugpjūčio 26 d. patvarkymu) ieškovas turėjo ir galėjo iš karto po minėtų veiksmų atlikimo, o taip pat ir reguliariai domėtis, ar skolininkas nepaveldėjo ar kitokiu būdu neįgijo turto, į kurį galima būtų nukreipti išieškojimą. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad tokius veiksmus atliko.

34.       Vykdomojoje byloje esantys ieškovo susirašinėjimai su antstoliu patvirtina, kad jau 2020 m. liepos 16 d. ieškovo teisininko Ž. P. elektroniniame laiške antstoliui G. S. nurodoma: „Rašome dėl skolininko R. D. (duomenys neskelbtini) Mūsų duomenimis, skolininkas po savo motinos mirties (motinos asmens duomenų, deja, neturime) nepriėmė palikimo ir tokiu būdu neįgijo nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini)“. Kitame ieškovės teisininko Ž. P. 2020 m. rugpjūčio 3 d. elektroniniame laiške nurodyta: „Turime tokius duomenis: skolininkas, galimai nepriimdamas/atsisakydamas/padovanodamas paveldėjimo teises, neįgijo palikimo, galimai paveldėjimo pagrindais neįgijo nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Palikimą priėmė V. K. (gim. (duomenys neskelbtini), galimai sesuo), o uzufrukto teise šiuo turtu naudojasi K. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) – skolininko tėvas. Nuosavybės teisė V. K. vardu įregistruota paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 5373 pagrindu“. Šių raštų turinys leidžia spręsti, kad ieškovui jau 2020 m. liepos 16 d. buvo suprantama aplinkybė, jog atsakovas palikimo neįgijo, todėl pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino, kad byloje nėra įrodymų, jog apie minėto sandorio egzistavimą ieškovas oficialiai sužinojo anksčiau, nei buvo gautas atsakymas iš antstolio G. S..

35.       Įvertinus aplinkybių visumą, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė bylos aplinkybes, susijusias su actio Pauliana ieškinio senaties termino skaičiavimu ir nepagrįstai pripažino, kad ieškovas nepraleido CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nurodyto vienerių metų ieškinio senaties termino.

36.       Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Nustačius, kad ieškovui dar 2020 m. liepos 16 d. buvo žinoma apie tai, jog atsakovas R. D. kaip įstatyminis A. K. įpėdinis palikimo nepriėmė, daroma išvada, kad 2021 m. rugsėjo 21 d. ieškinys (CBP-19052) actio Pauliana pagrindu pateiktas praleidus CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytą vienerių metų senaties terminą, ir tai yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis, 6.66 straipsnio 3 dalis).

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties

37.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

38.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog ieškovas nepraleido CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nurodyto vienerių metų ieškinio senaties termino. Nustačius priešingai, t. y., kad ieškinys actio Pauliana pagrindu pateiktas praleidus CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytą vienerių metų senaties terminą, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinys atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

39.       Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

40.       Ieškinį atmetus, ieškovui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

41.       Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė iš viso 1 248 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 248 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dėl 2022 m. vasario 3 d. sprendimo (2022-03-03 DOK-28743); 1 000 Eur teisinės pagalbos išlaidų (2022-09-30 DOK-122507 priedai).

42.       Sprendžiant nagrinėjamos bylos dalyvių turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, vadovaujamasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) (2015 m. kovo 19 d. Nr. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgiama į pagal Rekomendacijas apskaičiuotus rekomenduojamus atlyginti maksimalius išlaidų už atitinkamus procesinius dokumentus ar procesinius veiksmus dydžius, parengtų procesinių dokumentų, atliktų procesinių veiksmų pobūdį, turinį, atstovų galimas darbo ir laiko sąnaudas.

43.       Atsakovės patirtos bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl atsakovei V. K. iš ieškovės priteisiama 1 248 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 98 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

44.       CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

45.       Tenkinus atsakovės apeliacinį skundą, ieškovei apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

46.       Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas sudaro 248 Eur žyminio mokesčio ir 600 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Patirtas teisinės pagalbos išlaidas pagrindžia 2023 m. sausio 10 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr.3; 2023 m. sausio 10 d. mokėjimo nurodymai 250 Eur sumai ir 300 Eur sumai (2023-01-16 DOK-6321 priedai), 2023 m. sausio 20 d. mokėjimo nurodymas 50 Eur sumai (2023-03-02 DOK-5920). 248 Eur žyminio mokesčio mokėjimą patvirtina Liteko bylos kortelėje atliktas įskaitymas (operacijos data – 2023 m. sausio 16 d., mokėjimo įskaitymo kodas ZL40872, būsena – apmokėta).

47.       Tenkinus apeliacinį skundą, atsakovei V. K. iš ieškovės priteisiama 848 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

48.       Ieškinį atmetus, iš ieškovo valstybei priteisiama 57,57 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. Nr. 1R-19/1K-2).

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovo Estijos įmonės PlusPlus Capital AS patikslintą ieškinį, pareikštą atsakovams R. D., V. K. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo notarė N. L..

Priteisti atsakovei V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo Estijos įmonės PlusPlus Capital AS (juridinio asmens kodas 11919806) 1 248 Eur (tūkstantį du šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme ir 848 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti valstybei iš ieškovo Estijos įmonės PlusPlus Capital AS (juridinio asmens kodas 11919806), 57,57 Eur (penkiasdešimt septynis eurus 57 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

Teisėjai                                                        Laima Kriaučiūnaitė

 

                                                         Tomas Romeika

 

                                                         Rasa Urbanavičiūtė