Civilinė byla Nr. e2-903-1130/2022
Teisminio proceso Nr. 2-39-3-01059-2021-7
Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.1;
2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.8
(S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. vasario 24 d.
Šalčininkai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Erlandas Stanislovaitis,
sekretoriaujant Janinai Plančiūnienei,
dalyvaujant ieškovės (duomenys neskelbtini) atstovams direktoriui J. S., advokatui Dariui Ališauskui,
atsakovui M. M. (M. M.),
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį M. M. dėl nuostolių atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė :
(duomenys neskelbtini) (toliau – ieškovė) prašo priteisti iš M. M. (toliau – atsakovas) 1 064,80 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas per teismo nustatytą terminą pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2021 m. rugsėjo 08 d. su atsakovu sudarė transporto priemonės Audi A8, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį (toliau – sutartis), atsakovui sumokėjo 1 500 Eur. Paaiškino, kad ieškovei buvo reikalingas konkrečios markės ir išvaizdos (juodos spalvos) automobilis, naudojamas įmonės veikloje, ieškovės atstovas J. S. rado skelbimą apie parduodamą automobilį internetinėje skelbimų svetainėje ir susisiekė su pardavėju telefonu 2021 m. rugsėjo 07 d. apie 10.40 val., pardavėjas pasakė, jog parduodamas automobilis jokių rimtų defektų neturi, pirko savo žmonai, bet jai automobilis pasirodė per didelis, pasakė, kad gal kažkiek reikia pataisyti pakaboje kažką. Pabrėžė, kad ieškovo atstovas J. S. automobilį apžiūrėjo išoriškai, ant prietaisų skydelio buvo dvi rimtos klaidos – ksenoninių žibintų aukščio reguliavimo klaida ir stabdžių klaida, ir du perspėjimai – minimalus tepalo lygis ir apiplovimo skysčio trūkumas, pardavėjas pasakė, kad antroji klaida atsirado po stabdžių trinkelių keitimo. Teigia, kad J. S. atliko bandomąjį važiavimą aplink šalia esantį (duomenys neskelbtini) prekybos centrą, pabandžius atlikti pavarų perjungimą, jos persijunginėjo, o pardavėjas tikino, kad su pavarų dėže viskas yra gerai, paderinus kainą dėl rastų trūkumų bei paprašius nuolaidos, buvo sutarta galutinė kaina 1 500 Eur (pradinė kaina buvo 1 900 Eur), su sąlyga, kad apie apsisprendimą pirkti mašiną ar ne bus pranešta vakare, tos pačios dienos vakare J. S. paskambino atsakovui ir patvirtino, kad automobilį pirks, buvo susitarta sandorį forminti kitą dieną (t. y. rugsėjo 8 dieną). Pažymėjo, kad rugsėjo 8 dieną buvo pasirašyta pirkimo – pardavimo sutartis, taip pat atsiskaityta už automobilį, ieškovės atstovas dar kartą paklausė, ar yra kokių bėdų, apie kurias jam, kaip naujajam savininkui, reikia žinoti, pardavėjas pasakė, kad viskas yra gerai, tik reikėtų variklyje tepalus pasikeisti, tačiau pardavėjas į sutartį įrašė sąlygą „parduodamas be garantijų“, sakydamas, kad parduoda naudotą automobilį, todėl negarantuoja, kad jis ateityje nesuges. Nurodė, kad grįžęs namo, ieškovo atstovas pastebėjo, kad techninis pasas yra ne pardavėjo vardu, o prieš tai buvusiojo savininko (t. y. pardavėjas tik deklaravo įsigijimą, bet nedeklaravo nuosavybės savo vardu, ir nemokėjo registracijos mokesčio), atidžiau peržiūrėjus techninį pasą, buvo pastebėta, kad buvęs savininkas gyvena kaime (duomenys neskelbtini), kur prieš keletą savaičių buvo parduodama tokia pat Audi ir dėl kurios ieškovo atstovas taip pat domėjosi, skambindamas pardavėjams, kurie iš karto telefonu sakė, jog automatinė pavarų dėžė, važiuojant atbulai, veikia netinkamai, todėl buvo nuspręsta to automobilio nepirkti. Teigia, kad kilus įtarimui, ieškovo atstovas iš karto nuėjo patikrinti automobilio ir pabandė pavažiuoti atbuline eiga, pastebėjo, jog tikrai taip ir yra: važiuojant atgal mašina purtosi, vibruoja ir, kylant variklio apsukom, greitis nedidėja, paskambinus pardavėjui, jis pripažino, kad iš tikrųjų šią mašiną pirko minėtame kaime, bet dėl pavarų dėžės neva nieko nežino, J. S. iš karto pardavėjui pasakė, kad laiko tokį pardavėjo elgesį apgavyste, apie šį defektą buvo būtina pasakyti, pardavėjas jį turėjo žinoti iš ankstesnio pardavėjo, buvo nurodyta, kad kitą dieną automobilis bus nuvarytas į autoservisą, ir pareikalauta apmokėti šio gedimo šalinimą, pardavėjas pasakė, kad paskambins, bet vėliau taip ir nebeperskambino. Nurodė, kad rugsėjo 9 dieną iš pat ryto du kartus ieškovės atstovas pardavėjui skambino pats, bet jis neatsiliepė, tada buvo parašyta SMS su siūlymais, kaip galima būtų išspręsti situaciją, pardavėjas atrašė, kad jis nieko neslėpė ir kad ir taip padarė nuolaidą, tokiu būdu, buvo suprasta, kad atsakovas atsisako bendradarbiauti. Pabrėžė, kad kadangi ieškovei automobilis buvo būtinas darbinėje veikloje, ir kuo skubiau, buvo nuspręsta nereikalauti pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo ir automobilio grąžinimo, o jį suremontuoti, ieškovė dėl automobilio remonto kreipėsi į automatinių dėžių tvarkymo servisą (duomenys neskelbtini), kur ir buvo atliktas remontas, išlaidos sudarė 1 064,80 Eur. Pažymėjo, kad pavarų dėžės gedimas pirkėjui nebuvo atskleistas, o pardavėjas veikė kaip profesionalus pardavėjas (nes jis užsiima naudotų automobilių pirkimu – pardavimu, t. y. veikia kaip perpardavėjas), remiantis šiuo, sutarties sąlyga, kad automobilis parduodamas „be garantijų“, negalioja. Ieškovė mano, kad atsakovas žinojo apie transporto priemonės blogą techninę būklę (pavarų dėžės gedimą), nes veikė kaip perpardavėjas, ką tik įgijęs transporto priemonę iš sąžiningo pardavėjo (už mažesnę kainą) profesionaliai pirkimo – pardavimo metu užmaskavo automobilio trūkumus ir įkalbėjo pirkėją jį automobilį pirkti, kaip esantį pakankamai geros būklės, parduodamas transporto priemonę, pažeidė esminius sutarties sąlygas, neatskleisdamas informacijos apie realią transporto priemonės techninę būklę.
Atsakovas atsiliepime nurodė, kad 2021 m rugsėjo 7 d. ryte paskambino pirkėjas, bet kadangi buvo darbe, susitarė, kad automobilį apžiūrės vakare nuo 16.00 val. Ukmergės gatvėje, (duomenys neskelbtini), degalinėje (duomenys neskelbtini), pardavėjas, paskambino vėliau apie 16.00 val., buvo sutarta susitikti 17 vai. Paaiškino, kad atvažiavęs pirkėjas apžiūrėjo automobilį, pravažiavo aplink šalia esantį (duomenys neskelbtini) prekybos centrą, sakė, jam reikia būtent šios markės ir išvaizdos (juodos spalvos) automobilio, minėjo kad automobilis reikalingas (duomenys neskelbtini) ir galimai bus net sudaužytas. Nurodė, kad kadangi jam viskas tiko, bet ant prietaisų skydelio degė dvi klaidos, kaina buvo nuleista 400 Eur trūkumams pašalinti, taip pat buvo sutarta, kad pirkėjas vakare, apie 21 val., dar tiksliai pasakys dėl automobilio pirkimo. Pažymėjo, kad tos pačios dienos vakare buvo sutarta, kad automobilį perduos kitą dieną po darbo pirkėjo nurodytu adresu. Nurodė, kad rugsėjo 8 d. atvyko adresu (duomenys neskelbtini), kur buvo surašyti dokumentai, bei atsiskaityta grynais pinigais už automobilį, į sutartį buvo įrašyta sąlyga „parduodamas be garantijų“, nes savaime suprantama jog automobilis nėra naujas. Teigia, kad kitą dieną pirkėjas pradėjo skambinėti, atsiliepti negalėjo, nes yra dirbantis žmogus ir tuo metu buvo darbe, atsiradus galimybei, atrašė SMS žinutę, jog yra darbe ir apie jokius paslėptus defektus nieko nežino ir nebuvo jų pastebėjęs. Įtarimą kelia, kad pirkėjas yra nufotografavęs automobilio skelbimą, kuris buvo paskelbtas interneto svetainėje „autogidas“, bei iškart ištrintas, pardavus automobilį, kokiems tikslams jis tai buvo padaręs, nelabai aišku. Nurodė, kad galima įtarti, jos jis jau turėjo tikslą gauti naudą. Paaiškino, kad automobilis buvo pirktas šeimai, bet dėl nenumatytų aplinkybių teko jį skubiai parduoti, šeima augina tris mažamečius vaikus, vienas kurių turi neįgalumą, ir buvo susidūrusi su sunkia finansine padėtimi. Pabrėžė, kad automobilis yra pagamintas 2000 metais, nėra naujas ir, be abejo, turintis trūkumų, kurie buvo aptarti su pirkėju. Pažymėjo, kad iškyla klausimas, ar trūkumai iškart atsirado pažiūrėjus techninį pasą. Nurodė, kad automobilis nebuvo perregistruotas jo vardu dėl jau minėtų finansinių sunkumų. Teigia, kad tokius defektus galima buvo pastebėti per bandomąjį važiavimą be papildomų priemonių ar ypatingų žinių, paslėpti automobilio defektą susijusį su važiavimu į priekį ar atbuline nėra įmanoma. Paaiškino, kad nėra profesionalus automechanikas ir automobilis nebuvo varytas į servisą, buvo naudojamas kasdien ir jokie trūkumai pastebėti nebuvo, taigi negalėjo informuoti apie defektus, kurių pats nežinojo, tuo tarpu pirkėjas, pats abejodamas savo žiniomis, turėjo galimybę tikrinti automobilį bet kokiais būdais ir bet kuriame servise. Pabrėžė, kad iš visų jo pateiktų dokumentų ir parašyto šmeižto, galima įtarti, jog jis jau prieš perkant automobilį, turėjo tikslą iš jo pasipelnyti (nuotraukos iš interneto, pagalvojimas iki vakaro).
Teismo posėdžio metu ieškovės direktorius J. S. atkreipė teismo dėmesį į tai, kad prieš įsigyjant automobilį iš atsakovo dėl to pačio automobilio skambino kitam pardavėjui, kuris gyveno (duomenys neskelbtini), taip pat turi iš pardavėjo gautą žinutę, kurioje teigiama, kad automobilis jau rezervuotas. Paskambinus dėl automobilio įsigijimo telefonu kalbėjo moteris, kaina buvo 1 299 Eur. Paaiškino, kad po automobilio įsigijimo praėjus 10-15 minučių pastebėjo, kad automobilis nevažiuoja atbuline eiga, todėl paskambino pardavėjui ir informavo apie gedimą. Tiksliai neatsimena, bet turbūt, kad į meistrus kreipėsi kitą dieną po automobilio nusipirkimo. Kadangi automobilis buvo skirtas (duomenys neskelbtini) ir buvo būtina, kad jis važiuotų pirmyn ir atgal, dėl kitų defektų jokių pretenzijų atsakovui neturi, nors tų defektų yra.
Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad automobilis važiavo ir pirmyn, ir atgal, taip pat patvirtino, kad ieškovo atstovas tą pačią dieną po automobilio pardavimo skambino dėl automobilio gedimo. Gavęs informaciją apie gedimą pats jokių veiksmų nesiėmė, nesidomėjo ta situacija.
Liudytoja I. M. paaiškino, kad yra atsakovo žmona ir pati naudojosi automobiliu, automobilis važiavo ir pirmyn, ir atgal.
Ieškinys tenkinamas visiškai.
Byloje nustatyta, kad 2021 m. rugsėjo 8 d. tarp šalių sudaryta transporto priemonės Audi A8, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartis, sutarta kaina – 1 500 Eur, sutartyje taip pat pažymėta „parduodamas be garantijų“.
Iš pateikto susirašinėjimo matyti, kad ieškovės atstovas nedelsiant pranešė atsakovui apie nustatytus trūkumus.
Pagal 2021 m. rugsėjo 23 d. PVM sąskaitą – faktūrą matyti, jog ieškovė šalindama automobilio gedimą sumokėjo 1 064, 80 Eur.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.317 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo – pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Įprasti reikalavimai CK apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).
CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Įvertinus įstatymo reglamentuotas pardavėjo pareigas dėl parduodamo daikto kokybės, atsakovo argumentai, kad priėmimo – pardavimo sutartyje nurodyta sąlyga „parduodamas be garantijų“, sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą neturi jokios reikšmės.
Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovei buvo parduotas naudotas automobilis, kuris ne vienerius metus buvo eksploatuotas ir nuvažiavęs pakankamai daug kilometrų, todėl jam negalėjo būti suteikta garantija, kad jis bus tinkamas naudoti ir išlaikys savo savybes tam tikrą laikotarpį jo neremontuojant. Iš tikrųjų parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017, 23 punktas). Ieškovė pirko naudotą automobilį, turėdama tikslą jį naudoti įmonės poreikiams, todėl pagrįstai tikėjosi, jog parduodamas automobilis bus tinkamas naudoti pagal paskirtį. Todėl nustačius, kad ieškovė ginčo automobiliu netrukus po jo įsigijimo nebegalėjo naudotis pagal įprastinę jo paskirtį, yra pagrindas spręsti, kad parduotas daiktas buvo netinkamos kokybės.
Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad: pirma, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 18 punktas).
Taigi, pagal CK 6.327 straipsnio 3 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo momentu, net jeigu tai paaiškėja vėliau. Tai reiškia, kad pagal šią nuostatą už paslėptus (neakivaizdžius) daikto trūkumus atsakomybė tenka pardavėjui. Remiantis CK 6.327 straipsnio 4 dalimi, pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris yra bet kokios pardavėjo prievolės, įskaitant garantijos, kad tam tikrą laiką prekės bus tinkamos naudoti pagal jų įprastą ar specialiai nurodytą paskirtį ar išlaikys aptartas savybes ar charakteristikas, pažeidimo pasekmė. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo.
Atsakovas nesutinka su ieškovės atstovo paaiškinimais, kad defektas buvo pastebėtas tik įsigijus automobilį, teigia, jog tokius defektus galima buvo pastebėti per bandomąjį važiavimą be papildomų priemonių ar ypatingų žinių, paslėpti automobilio defektą susijusį su važiavimu į priekį ar atbuline nėra įmanoma. Visgi, teismas nesutinka su tokia atsakovo pozicija, kadangi į bylą pateikti ieškovės įrodymai patvirtina, kad ieškovės atstovas dėl nustatytų automobilio trūkumų kreipėsi į atsakovą iš karto po automobilio įsigijimo, tai patvirtina ir pats atsakovas, nurodydamas, kad ieškovės atstovas jau sekančią dieną nurodė aptikęs automobilio trūkumus, taip pat ieškovė pateikė teismui skelbimą, kuriame buvo nurodyta, jog parduodamas automobilis yra be trūkumų, be to pirkimo – pardavimo sutartyje nebuvo nurodyti konkretūs automobilio trūkumai, t. y., kad juo negalima važiuoti atgal. Todėl pardavėjas (atsakovas) atsako už šį parduoto automobilio kokybės trūkumą, kuris jau buvo pardavimo metu. Šios aplinkybės taip pat paneigia, kad būtent pirkėja (ieškovė) pažeidė automobilio eksploatavimo taisykles, dėl ko galėjo atsirasti gedimas, nes laiko tarpas nuo automobilio pardavimo ir gedimo nustatymo bei kreipimosi į pardavėją yra labai trumpas.
Atsakovas taip pat nurodo, kad ieškovės atstovas buvo atvykęs apžiūrėti automobilio, su juo važiavo ir tuomet viskas veikė tinkamai, neišryškėjo jokie trūkumai, be to galėjo savo iniciatyva atlikti automobilio patikrą, todėl automobilis pardavimo metu buvęs tinkamos kokybės.
Pardavėjas atleidžiamas nuo atsakomybės už pareigos perduoti tinkamą prekę nevykdymo, jeigu įrodo, kad sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie daiktų neatitikimą sutarties ar įprastiems reikalavimams (CK 6.327 straipsnio 2 dalis). Tam, kad būtų konstatuotas pagrindas taikyti šią įstatymo normą, turi būti nustatytas didelis pirkėjo nerūpestingumas (neatsargumas), t. y. daikto trūkumai turi būti akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis. Pažymėtina, kad dėl pirkimo–pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi.
Nagrinėjamu atveju automobilio defektai buvo nustatyti tik įsigijus automobilį, ieškovės atstovui pabandžius važiuoti atbula eiga, įjungus atbulinę pavarą, automobilio įsigijimo metu atbuline eiga ieškovės atstovas važiuoti nebandė, atsakovas ieškovės atstovo apie tokį gedimą testavimo metu neįspėjo. Taigi atsakovas šių trūkumų ieškovės atstovui neatskleidė, todėl jis atsakingas už paslėptus šio automobilio trūkumus.
Pažymėtina, kad nei įstatymas, nei šalių pirkimo – pardavimo sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis), todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis). Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 23 punktas).
Tais atvejais, kai parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, pirkėjas turi teisę reikalauti taikyti vieną iš CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytų alternatyvių jo teisių gynimo būdų. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta pirkėjo teisė reikalauti, jog pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.334 straipsnio 1 dalyje išvardytų pirkėjo teisių gynimo būdų pasirinkimas turi būti proporcinga priemonė, skirta pirkėjo dėl daikto kokybės trūkumų patirtiems praradimams kompensuoti, taikoma atsižvelgiant į kokybės trūkumų mastą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016, 31 punktas).
Iš į bylą pateikto ieškovės ir atsakovo susirašinėjimo matyti, kad ieškovė atsakovui pateikė taikų sprendimo variantą, siūlė dalintis remonto išlaidas pusiau, o priešingu atveju įspėjo, kad kreipsis į teismą ir prašys atlyginti visą žalą, tačiau atsakovas nesutiko su pasiūlymu. Teismui nekyla jokių abejonių, kad atsakovas elgėsi nesąžiningai, žinojo apie automobilio defektą, jį sąmoningai nuslėpė nuo pirkėjo ir net bandydamas išvengti atsakomybės nurodė sąlygą, kad parduoda be garantijų. Pažymėtina, kad itin svarbios aplinkybės, jog automobilį atsakovas įsigijo 2021 metų rugpjūčio mėnesio pabaigoje, atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad automobilį turėjo apie 2 savaites, o automobilį pardavė 2021 m. rugsėjo 8 d., tačiau teismui nurodė, kad automobilį pardavinėjo apie savaitę, taigi neginčytinai nustatyta, kad tik įsigijęs automobilį iš karto jį pradėjo pardavinėti. Akivaizdu, kad ieškovės atstovas nebūtų įsigijęs tokios būklės automobilio, jei būtų žinojęs, automobilio esminį trūkumą – automobilio negebėjimą važiuoti atbuline eiga, nes būtent šio automobilio pirkimo ieškovės atstovas ir buvo atsisakęs prieš kurį laiką, nes to paties automobilio pardavėjas M. V., gyvenantis (duomenys neskelbtini), iš kurio vėliau automobilį įsigijo atsakovas, sąžiningai pasakė, kad automobilis turi trūkumų. Be to, kaip paaiškėjo teismo posėdžio metu automobilio pardavėjas M. V. yra atsakovo krikšto tėvas, todėl teismui nekyla abejonių, kad atsakovas tikrai žinojo apie automobilio defektus, nes, jei pardavėjas sąžiningai apie automobilio defektus informavo nepažįstamą asmenį – ieškovės atstova, tai tikrai turėjo informuoti ir savo krikšto sūnų. Ieškovės atstovą dėl techniniame pase nurodyto asmens ir tikrojo automobilio savininko suklaidino tai, kad abu asmenys yra to paties vardo – M., todėl suprantama, kad tik po automobilio pirkimo pastebėjo, kad automobilio savininkas, nurodytas techniniame pase ir pirkimo pardavimo sutartyje yra skirtingi asmenys. Pažymėtina, kad atsakovas automobilio neregistravo savo vardu, o tai taip pat parodo galimą siekį išvengti tam tikros atsakomybės arba net indikuoja apie atsakovo, kaip automobilio prekeivio, veiklą, tačiau šioje byloje nebuvo surinkta pakankamai duomenų, kad būtų galima daryti neginčijamas išvadas dėl atsakovo versliškumo pardavinėjant automobilius, nors šeima, kaip paaiškino teismo posėdžio metu pats atsakovas, turi dar ir kitus automobilius.
Ieškovė prašo priteisti jai iš atsakovo nuostolių atlyginimą (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nustatytos faktinės aplinkybės sudarė pakankamą pagrindą konstatuoti, kad garantiniu terminu paaiškėjo tokių parduoto automobilio trūkumų, kurių nepašalinus jo iš esmės nebuvo galima naudoti pagal paskirtį, ieškovė remontavo automobilį savo lėšomis, ieškovės ieškinį tenkina.
Ieškinį patenkinus, bylinėjimosi išlaidos ieškovės naudai priteistinos iš atsakovo (CPK 88, 92, 93, 96, 98 straipsniai). Ieškovė pateikė teismui rašytinius įrodymus, pagrindžiančius patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, kurios atitinka CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte ir 9 punkte įtvirtintas bylinėjimosi išlaidas, neviršija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio“ nustatytų dydžių. Ieškovė pateikė 1 144 Eur advokato išlaidų įrodymą. Teismas atsižvelgia į Rekomendacijų rekomenduojamus priteisti maksimalius užmokesčio dydžius, į nagrinėjamo ginčo pobūdį, į pateiktų atsiliepimų turinį, apimtį, nurodytus argumentus dėl ieškinyje nurodytų bei iškeltų argumentų ir klausimų, galimas darbo ir laiko sąnaudas, ir vertina, kad ieškovei iš atsakovo priteistinas prašomas 1 144 Eur advokato išlaidų atlyginimas.
Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, priteisia ieškovei iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1064,80 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. gruodžio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo ieškovei priteisia jos sumokėtą 24 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).
Bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme valstybė patyrė 6,95 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmos instancijos teisme. Tenkinus ieškinį, ši suma priteistina iš atsakovo valstybės naudai (CPK 96 straipsnis). Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti ieškovės (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), naudai iš atsakovo M. M. (M. M.), a. k. (duomenys neskelbtini) 1 064,80 Eur (vieno tūkstančio šešiasdešimt keturių eurų ir 80 ct) nuostolių atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (1 064,80 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. gruodžio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 168 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto šešiasdešimt aštuonių eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovo M. M. (M. M.), a. k. (duomenys neskelbtini) 6,95 Eur (šešių eurų ir 95 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybės naudai.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.
Teisėjas Erlandas Stanislovaitis