Administracinė byla Nr. A.2.6.-969 -834/2015
Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00712-2015-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 39.2; 45.4.3; 52.3

VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2015 m. gegužės 20 d.
Vilnius
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Sinkevičienė,
sekretoriaujant Romui Karmazai
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. B.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo V. B. (V. B.), a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) Nemenčinės sen., Vilniaus r., administracinio teisės pažeidimo bylą, ir
n u s t a t ė:
V. B., pažeisdamas Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, 2015 m. balandžio 25 d., apie 2:32 val., Eitminiškių k., Vilniaus r., vairavo transporto priemonę „F. F.“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0.60 prom.). Tokiais veiksmais V. B. padarė pažeidimą, numatytą LR ATPK 126 straipsnio 1 dalyje.
V. B. posėdžio metu pažeidimą pripažino. Paaiškino, jog su pažeidimu sutinka. Jį sulaikė vairuojant ir alkotesterio pagalba nustatytas 0,60 promilių girtumas. Pripažįsta, kad transporto priemonę vairavo neblaivus, tačiau pats nejautė, jog yra neblaivus. Boulinge buvo išgėręs alaus prieš šešias valandas, po to buvo dar šokiuose. Nesupranta, kodėl buvo nustatyta neblaivus, nes mano, jog per tiek laiko alkoholis turėjo išgaruoti. Buolinge buvo pasitikrinęs girtumą alkotesteryje, rodė 1 promilę, po to laiko alkoholis turėjo būti išgaravęs. Prašo neatimti vairuotojo pažymėjimo, nes jam teisės yra reikalingos darbui. Yra aptarnavimo inžinierius, turi važinėti pas užsakovus. Savo poelgį vertina blogai, dėl pažeidimo gailisi.
Be paties V. B. paaiškinimo, administracinės teisės pažeidimas įrodytas byloje surinktais įrodymais – 2015-04-25 administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 39P-29605291-15, alkotesterio parodymų kvitu, iš kurio matyti, kad V. B. buvo nustatytas lengvas 0.60 promilių girtumo laipsnis, Lietuvos Kelių policijos tarnybos specialios paskirties skyriaus specialisto 2015-04-25 tarnybiniu pranešimu, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, pažyma apie galiojančias nuobaudas, asmens duomenimis, vairuotojo pažymėjimo kopija.
Išdėstyti įrodymai patvirtina, kad V. B. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 126 str. 1 d.
Teismas, skirdamas V. B. nuobaudą, atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, jo asmenybę. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino ir gailisi dėl pažeidimo (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Yra baustas administracine tvarka už kitus kelių eismo taisyklių pažeidimus ir ši nuobauda yra galiojanti.
Posėdžio metu V. B. prašė neatimti vairuotojo pažymėjimą, nes vairuotojo pažymėjimas reikalingas jo darbinėms funkcijoms vykdyti bei pateikė darbdavio prašymą, kur darbdavys nurodė, jog V. B. negalės vykdyti darbinių funkcijų, neturėdamas teisės vairuoti.
Lietuvos Respublikos ATPK 301 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 301 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. LVAT taip pat ne kartą yra pažymėjęs, jog darbo pobūdis ar šeimyniniai interesai nėra išimtinės aplinkybės ir jos nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Tai, kad V. B. gailisi dėl padaryto pažeidimo, yra atsakingas už savo darbinius įsipareigojimus, darbdavio apibūdinamas drausmingu darbuotoju laikytina tik jo atsakomybę švelninančiomis ar jį teigiamai charakterizuojančiomis aplinkybėmis, kurios reikšmingos parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose, tačiau jų nepakanka, jog būtų galima taikyti ATPK 301 str. nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo. Pažymėtina ir tai, kad vairuotojas, dar prieš sėsdamas neblaivus prie automobilio vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui, jo darbinėms pareigoms dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. Be to, pažymėtina, kad transporto priemonės vairavimas vairuotojui esant neblaiviam yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Teismų praktikoje ne kartą yra pažymima, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendrąsias gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi, administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių ir nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu (nutartys Nr. ATP-59-719/2014, (duomenys neskelbtini)350/2014, (duomenys neskelbtini)172/2015). P. V. B. padarė vieną pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantį pavojų, ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei, jų sveikatai. Transporto priemonę vairavo esant lengvam neblaivumo laipsniui (0,60 promilės), tačiau ir taikant 0, 02 promilių paklaidą į mažąją pusę ( 0,58 promilės), neblaivumo laipsnis nebūtų ribinis. P. V. B. nurodė, jog išgėrė alaus ir praėjus kelioms valandoms, tikėdamasis, jog neblaivumo nebebus vairavo automobilį. Taip pat V. B. posėdžio metu nurodė, jog boulinge buvo pasitikrinęs savo neblaivumą, alkotesteris rodė 1 promilę, tačiau praėjus kelioms valandoms iki važiavimo tikėjosi, jog neblaivumo nebus, nes, jo nuomone, alkoholis turėjo būti pasišalinęs iš organizmo. Taigi šios aplinkybės, jog asmuo pavartojęs alkoholio, pasitikrinęs, kad alkoholio matuoklis rodo 1 promilę, praėjus kelioms valandoms lengvabūdiškai tikisi, jog neblaivumo nebus ir vairuoja transporto priemonę, teismui leidžią daryti išvadą apie neatsakingą ir lengvabūdišką administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens elgesį dėl transporto priemonės vairavimo vartojus alkoholio. Taip pat atkreiptina ir tai, nors V. B. iki šio grubaus kelių eismo taisyklių pažeidimo buvo tik vieną kartą baustas administracine tvarka už kitus kelių eismo taisyklių pažeidimus ( posėdžio metu nurodė, jog vairuotojo teises turi 4 metus), tačiau ši nuobauda yra galiojanti. Tai gi vairuodamas transporto priemonę neblaivus, tai yra darydamas grubų kelių eismo taisyklių pažeidimą turėjo galiojančią nuobaudą už kitus kelių eismo taisyklių pažeidimus. Teismo nuomone, aukščiau išdėstytos V. B. atsakomybę lengvinančios ar ji teigiamai charakterizuojančias aplinkybės visų bylos aplinkybių kontekste nesudaro pagrindo konstatuoti išimtinį atvejį ir taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas. Tačiau į aplinkybes, jog pripažino padaręs pažeidimą, gailisi, suprato savo neatsakingo elgesio pasekmes, darbdavio charakterizuojamas teigiamai atsižvelgtina individualizuojant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose. Įvertinus nurodytas aplinkybes, V. B. skirtina nuobauda numatyta sankcijos minimume su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu (ATPK 302 str.).
Vadovaujantis ATPK 330 straipsnio 1 dalimi, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas skaičiuotinas nuo šio nutarimo priėmimo dienos.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 str. ir 287 str. 1 p., teismas
n u t a r i a :
V. B. (V. B.) pripažinti padarius pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 289 (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo nutarimo priėmimo dienos, tai yra, nuo 2015 m. gegužės 20 d.
Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kodas 73000, įmokos kodas 6030. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei numerį. Nesumokėjus baudos, ji išieškoma priverstinai (ATPK 314 str. 1 d.).
Išaiškinti pažeidėjui, kad atsižvelgiant į asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn, turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, jo rašytiniu prašymu teismas, priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje arba ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį (ATPK 313 str. 3 d.)
Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus rajono apylinkės teismą.
Teisėja (parašas)
Nuorašas tikras:
Teisėja Vaida Sinkevičienė