Civilinė byla Nr. e2-9930-902/2018
Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05242-2018-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.16.8; 3.2.3.2; 3.2.6.6.2
(S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S U Ž A K I Ų
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. spalio 31 d.
Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Ingrida Kirsnytė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio ketvirtąja dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagal ieškovės Panevėžio miesto savivaldybės ieškinį atsakovei E. P., trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 104,73 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio skolą už 2014-2017 metus ir 7,50 Eur delspinigius. Nurodo, kad neprieštarauja dėl sprendimo už akių priėmimo, jei byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį.
Atsakovė buvo įpareigota per 14 dienų nuo teismo pranešimo gavimo dienos pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį. Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti tinkamai. Atsiliepimas į ieškinį nurodytu terminu ir per protingą terminą jam pasibaigus nepateiktas, prašymas pratęsti nustatytą terminą negautas. Darytina išvada, kad tokiu būdu atsakovė išreiškė poziciją dėl nagrinėjamos bylos. Ieškovė ieškinyje prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovė per nustatytą terminą nepateiks atsiliepimo į ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatos numato galimybę teismui remiantis byloje esančiais įrodymais priimti sprendimą už akių ieškovės prašymu, jeigu atsakovė be pateisinamos priežasties per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodydama, kad su ieškiniu sutinka.
Atlikus formalų byloje esančių įrodymų tyrimą (netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą), teismas įsitikino, kad pasitvirtinus byloje esančių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Ieškinys tenkintinas. Priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovė 2016 m. spalio 31 d. pagal paveldėjimo teisės įstatymo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) paveldėjo P. P. (mirė (duomenys neskelbtini) priklausiusį gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Kartu su paveldėtu turtu įgijo teisę į 0,0594 ha ploto valstybinės žemės dalį minėtu adresu, kuri nuo 2014 m. buvo apmokestinta žemės nuomos mokesčiu. Atsakovė naudojo 0,0594 ha valstybinės žemės sklypo dalį, kuri yra priskirta prie jai priklausančio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), todėl privalėjo mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį, tačiau savo prievolės neįvykdė. Atsakovė už 2014 – 2017 metus nėra sumokėjusi 104,73 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio. Nustatytais terminais nesumokėjus mokesčių, atsakovei paskaičiuoti delspinigiai, kurie sudaro 7,50 Eur.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.552 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės, nuomojamos ne aukciono būdu, nuomos mokesčio dydis nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad Vyriausybė nustato valstybinės žemės, išnuomotos ne aukciono būdu, nuomos mokesčio dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarką. Lietuvos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinius“ 1.4 punkte nustatyta, kad konkretų nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą ne aukciono būdu, tarifą, nustato savivaldybės, kurios teritorijoje yra išnuomojama valstybinė žemė, taryba. To paties nutarimo 1.6 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės nuomininkai valstybinės žemės nuomos mokestį sumoka į savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, biudžetą iki kalendorinių metų lapkričio 15 dienos.
Panevėžio miesto savivaldybės taryba 2014 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. 1-145 už komercinės paskirties objektų teritorijų žemę nustatė 1,8 procentų žemės vertės metinį tarifą. Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 21 d. sprendimu Nr. 1-163 patvirtintas Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo Panevėžyje tvarkos aprašas, kurio 22 punkte numatyta, kad juridiniai asmenys žemės nuomos mokestį apskaičiuoja patys ir ne vėliau kaip iki einamųjų metų lapkričio 1 d. du mokesčio deklaracijos egzempliorius pateikia savivaldybei. Pagal minėto aprašo 43 punktą, laiku nesumokėjus žemės nuomos mokesčio, mokėtojams skaičiuojami 0,04 procentų dydžio delspinigiai už kiekvieną pavėluotą mokėti dieną nuo nesumokėtos mokesčio sumos, todėl ieškovė atsakovei paskaičiavo delspinigius.
Vadovaujantis minėtais įstatymais ir poįstatyminiais aktais, Panevėžio miesto savivaldybės tarybos sprendimais bei ieškovės į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais darytina išvada, kad žemės nuomos mokestį ieškovė paskaičiavo teisingai ir pagrįstai. Atsakovė nepateikė prieštaravimų ar įrodymų, kad savo prievolę ieškovei visiškai įvykdė, todėl ieškovės reikalavimas priteisti valstybinės žemės nuomos mokestį ir delspinigius tenkintinas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnio 1 dalyje reglamentuotas prievolių vykdymo principas nurodo, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Šiuo atveju, įvertinus visus byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad atsakovė iki šiol nėra įvykdžiusi prievolės atsiskaityti su ieškove, todėl ieškinys dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio, delspinigių, ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas (CK 6.37, 6.38, 6.59, 6.71, 6.210, 6.545, 6.551, 6.552 straipsniai). Iš atsakovės priteistina 104,73 Eur skola ir 7,50 Eur delspinigiai.
CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, iš atsakovės priteistinas 15,00 Eur žyminis mokestis valstybei (CPK 79, 80, 96 straipsniai).
Iš atsakovės priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 96 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straispniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 104,73 Eur (vieno šimto keturių eurų 73 ct) skolą, 7,50 Eur (septynių eurų 50 ct) delspinigius – ieškovės Panevėžio miesto savivaldybės, juridinio asmens kodas 111104115, naudai.
Priteisti iš atsakovės E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15,00 Eur (penkiolikos eurų 00 ct) žyminį mokestį valstybės naudai, pinigus pervedant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmokos kodas 5660).
Priteisti iš atsakovės E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5,70 Eur (penkis eurus 70 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.
Atsakovė, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.
Teisėja Ingrida Kirsnytė