Pirmosios instancijos teismo                                      Civilinė byla Nr. e2S-389-425/2018

teisėja Vilma Stukaitė                                 Teisminio proceso Nr. 2-50-3-02242-2017-0

                                                                            Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.8.3;

(S)

                                                             3.3.2.3; 3.3.2.4

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N  U  T  A  R  T  I  S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 16 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. T. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-619-842/2018 pagal ieškovo D. T. ieškinį atsakovei L. T. dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas D. T. ieškiniu prašė teismo pakeisti Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-1176-1055/2018 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4 punktą ir sumažinti priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams nuo 190 Eur iki 100 Eur kiekvienam vaikui bei sumažinti nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimą nuo  7 200 Eur iki 5 760 Eur.

2. Paaiškino, kad sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių pasirašė 2017 m. liepos 26 d. parengiamojo teismo posėdžio pertraukos metu, neįsigilinęs, paskubomis, nes buvo iškviestas iš darbo.

3. Mano, jog L. T. suklaidino savo atstovę, kuri rengdama sutarties tekstą dėl išlaikymo, nurodė neteisingas sumas. Tvirtino, kad sutartyje įrašytos sumos per didelės, neproporcingos ieškovo turtinei padėčiai ir tai žinodamas, nebūtų sutikęs pasirašyti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

4. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2018 m. vasario 20 d. nutartimi civilinę bylą nutraukė.

5. Nustatė, kad nei procesiniuose dokumentuose, nei parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovas nenurodė jokių pasikeitusių aplinkybių, susijusių su vaikų poreikiais ar su buvusių sutuoktinių turtine padėtimi, teigdamas tik tai, kad D. T. dėl suklydimo pasirašius teismo patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių priteistas išlaikymas, išlaikymo įsiskolinimas turėtų būti perskaičiuoti ir sumažinti iki jo prašomų dydžių, priteistas išlaikymas turėtų atitikti šalių turtinę padėtį, teismų praktiką, teisingumo, protingumo principus.

6. Sprendė, jog įstatymas nenumato galimybės priimto ir įsiteisėjusio sprendimo ar jo dalies dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties patvirtinimo ginčyti sandorių negaliojimo pagrindais (dėl suklydimo, apgaulės). Pažymėjo, kad ieškinyje nėra keliami reikalavimai, kurie būtų susiję su aplinkybių pasikeitimu, t. y. vaikams ar sutuoktiniui teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimu pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar vaiko poreikiams, ieškovas aiškiai įvardino, kad sutarties sąlygas siekia pakeisti dėl to, kad buvo suklaidintas buvusios sutuoktinės, nepakankamai įsigilino į pasirašomą sutartį, nesitikėjo, kad iš jo atlyginimo bus išskaičiuojamos jam reikšmingos sumos, kaupsis skola.

7. Konstatavo, kad civilinė byla nutrauktina esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui, priimtam dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Atskiruoju skundu ieškovas D. T. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. vasario 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.

9. Nurodo, kad teismas neturėjo pagrindo priimti ieškovo ieškinį, nes ieškinyje nurodytos aplinkybės teismui nebuvo naujos, tačiau teismas iškėlė civilinę bylą ir ją paskui nutraukė, dėl ko ieškovas patyrė papildomų išlaidų, kurių atsisakius priimti ieškinį nebūtų patyręs.

10. Teigia, jog ieškovas reikalavo pakeisti santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygas (dėl išlaikymo ir įsiskolinimo) pasikeitusiomis aplinkybėmis, susijusiomis su vaikų poreikiais ar šalių turtine padėtimi, kadangi kreipiantis į teismą tokių aplinkybių nebuvo. Mano, jog sutuoktinės atstovė patarė reikalauti ginčijamų sumų ir jas į dokumentus įrašė, kuriuos rengė advokatė, o D. T. atstovo neturėjo, teismas aiškiai ir suprantamai sutarties teksto nepagarsino. Patvirtina, kad ieškovas neginčija santuokos nutraukimo pasekmių sutarties ir sandorių negaliojimo pagrindais (dėl suklydimo, apgaulės).

11. Nurodo, kad šalių santuokos nutraukimo byloje teismas, tvirtindamas santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, nepatikrino ir neįsitikimo, ar šalių sutartis sudaryta laisva valia, ar atitinka tikruosius jų ketinimus. Teismui buvo žinoma, kad ieškovas D. T. byloje neturi advokato, todėl turėjo atkreipti į tai dėmesį.

12. Atsakovė L. T. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.

13. Nurodo, kad ieškovas leistinais įrodymais nepagrindė ir nepateikė esminio savo pajamų sumažėjimo per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė jo turtinė padėtis. Tvirtina, jog prašomas išlaikymo dydžio pakeitimas prieštarauja įstatymo taikymui šiuo klausimu, todėl skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 337 str. 1 d. 1 p.).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
15. Nustatyta, kad Utenos rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-1176-1055/2017 nutraukė D. T. ir L. T. santuoką bei patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tarp kurių ir 4 punktu pareiškėjas D. T. įsipareigoja nepilnamečių sūnų: T. T. ir G. T. išlaikymui mokėti po 190 eurų kiekvienam, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki vaikų pilnametystės bei nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimą 7 200 Eur.

16. 2017 m. gruodžio 18 d. ieškovas D. T. pateikė teismui ieškinį dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo, prašydamas sumažinti priteistą nepilnamečiams vaikams išlaikymą nuo 190 Eur iki 100 Eur kiekvienam vaikui bei sumažinti priteistą nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimą nuo  7 200 Eur iki 5 760 Eur. Ieškinyje akcentavo sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių skuboto pasirašymo aplinkybes bei ribotas laiko aplinkybes ir žinių galimybes jam gerai įsigilinti į minėto dokumento sąlygas dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo ir įsiskolinimo dydžio. Apeliantas teigia tik vėliau supratęs, kad priteista per didelė išlaikymo vaikams suma, nes jam pačiam nebelieka lėšų pragyvenimui, kaupiasi skola.

17. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2018 m. vasario 20 d. nutartimi civilinę bylą nutraukė jau esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui, priimtam dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Nurodė, kad įstatymas nenumato galimybės priimto ir įsiteisėjusio sprendimo ar jo dalies dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties patvirtinimo ginčyti sandorių negaliojimo pagrindais (dėl suklydimo, apgaulės).

18. Susipažinus su apelianto D. T. atskiruoju skundu matyti, kad apeliantas iš esmės nesutinka su Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-1176-1055/2017, akcentuodamas sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių skuboto pasirašymo aplinkybes ir ribotas aplinkybes jam gerai įsigilinti į minėto dokumento sąlygas dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo ir įsiskolinimo dydžio. Teigia, kad teismas, tvirtindamas, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl tvirtinimo susitarimo dėl santuokos nutraukimo pasekmių, turėjo pareigą patikrinti ir įsitikinti, ar taikos sutartyje išreikšta tikroji abiejų šalių valia, ar sutarties sąlygos joms aiškios ir priimtinos, taip pat išaiškinti šalims šių procesinių veiksmų teisinius padarinius, tačiau teismas to nesilaikė ir netikrino.

19. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs, kad apelianto D. T. darbo užmokestis 2017 metais svyravo nuo 335,30 Eur iki 345,57 Eur per mėnesį, kad nuosavybės teise jis neturi jokio asmeninio turto, piniginių lėšų, o patvirtinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4 punktu apeliantui įsipareigojus nepilnamečių sūnų T. T. ir G. T. išlaikymui mokėti po 190 eurų kiekvienam, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, neskaitant priteisto nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimo 7 200 Eur, sutiktina su atskirojo skundo motyvu, kad apeliantui pačiam lieka tik 50 proc. jo gaunamo darbo užmokesčio sumos, kurios nepakanka jam pačiam pragyvenimui: maistas, buto nuoma, buto komunalinių paslaugų mokesčiai, drabužiai ir t. t.

21. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismui 2017 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu nutraukiant D. T. ir L. T. santuoką bei patvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tinkamai nebuvo vertinama D. T. turtinė padėtis ir jo realios galimybės mokėti patvirtinto dydžio išlaikymą, tuo labiau, kad sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių parengė L. T. atstovė, pats D. T. neturėjo teismo posėdyje savo atstovo, dėl ko nebuvo užtikrintas proporcingas ir vienodas bylos šalių teisinis atstovavimas teisme.

22. Įvertinus šios nutarties 20-21 punktuose išdėstytus motyvus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas be pakankamo pagrindo padarė išvadą, kad įstatymas nenumato galimybės priimto ir įsiteisėjusio sprendimo ar jo dalies dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties patvirtinimo ginčyti sandorių negaliojimo pagrindais (dėl suklydimo, apgaulės), nes apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje apeliantas ieškiniu neginčijo santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sandorių negaliojimo pagrindais, o 2017 m. gruodžio 18 d. pateiktu teismui ieškiniu prašė pakeisti santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 4 punkto sąlygas, kurias tvirtindamas teismas neatliko išsamaus visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, įtvirtintų tiek CK 3.192 straipsnyje, tiek CK 3.201 straipsnyje, vertinimo, susijusio su apelianto realiomis galimybėmis vykdyti santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi prisiimtas turtinio pobūdžio prievoles.

23. Kadangi apeliantas D. T. pareikštu ieškiniu iš esmės prašė peržiūrėti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4 punktą dėl nepilnamečiams vaikams teiktino išlaikymo dydžio, nenurodydamas tokios sutarties peržiūrėjimo pagrindų, įtvirtintų CPK, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą nutraukti bylą pagal CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu ir atskirojo skundo motyvais naikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo (CPK 185 str., 337 str. 1 d. 1 p.).

24. Tačiau šioje byloje susiklosčius išskirtinei situacijai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantas D. T. savo pažeistas teises galėtų apginti paduodamas teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK XVIII skyriuje numatytais pagrindais ir tvarka civilinėje byloje Nr. e2YT-1176-1055/2017, kurioje teismas nutraukė ginčo šalių santuoką ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Kaip nurodyta nutarties 20 punkte, yra pagrindo manyti, jog tvirtindamas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teismas neatliko išsamaus teisiškai reikšmingų aplinkybių įvertinimo, susijusio su realiomis apelianto finansinėmis galimybėmis teikti nepilnamečiams vaikams sutartimi nustatytą išlaikymą, kas galėtų būti vertintina kaip aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant apelianto ginčijamą sprendimą (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. vasario 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

teisėjas                                                                       Laimantas Misiūnas