Civilinė byla Nr. e3K-3-381-684/2019
Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03992-2018-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.20.1; 2.2.3.4; 3.2.4.4.
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gruodžio 17 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Gražinos Davidonienės ir Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. M. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų amatininkai“ ieškinį dėl skolos priteisimo atsakovui J. M., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų – uždarajai akcinei bendrovei „Šančių autoservisas“ ir Ko.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių atlygintinę paslaugų teikimo sutartį, ir proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo 3069,89 Eur skolos, 1121,52 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
3. Ieškovė nurodė, kad 2016 m. lapkričio 7 d. kelyje Kaunas –Kruonis 50 km įvyko eismo įvykis, kurio metu vilkikas su puspriekabe, priklausantys atsakovui, ūkininkui J. M., įvažiavo į griovį ir nuvirto. Kadangi įvykis buvo registruotas policijoje, avarijai likviduoti buvo iškviesta techninė pagalba UAB „Šančių autoservisas ir Ko“, kuri šios avarijos šalinimui persamdė UAB „Vakarų amatininkai“. Vykdant eismo įvykio padarinių šalinimo darbus, ieškovė panaudojo specialią įrangą. Užsakymas pilnai įvykdytas 2016 m. lapkričio 8 d. UAB „Vakarų amatininkams“ atvykus šalinti eismo įvykio padarinių, eismo įvykio vietoje buvo J. M. tėvas, su kuriuo žodžiu buvo aptartos darbų apimtys ir darbų kainos. Buvo atskirai paaiškinta, kad sąskaita už avarijos šalinimo darbus, nepaisant to, kad iškvietė policija, bus išrašyta būtent pačiam J. M., o už transportavimą į saugojimo aikštelę ir sąstato saugojimo paslaugas jam reikės atsiskaityti su UAB „Šančių autoservisas ir Ko“, kuri šias paslaugas teikia pagal sutartį su Kauno apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu (toliau – Kauno apskrities VPK). Su tuo sutiko įvykio vietoje buvęs J. M. tėvas.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
4. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2018 m. gruodžio 14 d. sprendimu tenkino dalį ieškinio ir priteisė ieškovei iš atsakovo 2274,80 EUR skolos už suteiktas paslaugas, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 51 EUR žyminio mokesčio. Kitą ieškinio dalį atmetė.
5. Teismas nustatė, kad 2016 m. lapkričio 7 d. kelyje Kaunas–Kruonis 50 km įvykusio eismo įvykio metu, vilkikas su puspriekabe, priklausantis atsakovui J. M., įvažiavo į griovį ir apvirto. Atsakovui Kauno apskrities VPK Kaišiadorių rajono policijos komisariato nutarimu skirta nuobauda už kelių eismo taisyklių pažeidimą, numatytą Administracinio teisės pažeidimo 127 straipsnio 2 dalyje. Eismo įvykio vietoje surašytas administracinis sprendimas dėl uždraudimo motorinei transporto priemonei dalyvauti viešajame eisme. Priverstinio nuvežimo aktas bei perdavimo aktas surašytas nebuvo, t. y. eismo įvykį patyręs sunkvežimis su puspriekabe nebuvo priverstinai nuvežtas. Šio eismo įvykio padarinių pašalinimą atliko ieškovė, kuri 2016 m. lapkričio 7 d. išrašė atsakovui PVM sąskaitą–faktūrą 2274,80 EUR sumai už atliktus darbus, t. y. vilkiko MAN su puspriekabe evakuavimo darbus.
6. Teismas nustatė, kad UAB „Šančių autoservisas ir Ko“ 2015 m. liepos 29 d. buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį Nr. 20-K-15189 su Kauno apskrities VPK dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo, perkėlimo (transporto priemonių iškėlimas, užkėlimas, transportavimas, nukėlimas), jų saugojimo tam pritaikytose transporto priemonių saugojimo aikštelėse. Nagrinėjamu atveju nebuvo surašytas priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas, o buvo surašytas tik administracinis sprendimas uždraudžiantis transporto priemonei dalyvauti viešame eisme. Teismas vadovavosi Lietuvos Policijos generalinio komisaro 2009 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 5-V-200 „Dėl Policijos pareigūnų veiksmų priimant sprendimus nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo, priverstinai nuvežti transporto priemonę ir uždrausti toliau važiuoti tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas) 9 punkto nuostatomis, įvertino, kad eismo įvykį fiksavę pareigūnai priverstinio transporto priemonės akto nesurašė, todėl galima teigti, kad eismo įvykio vietoje buvo atsakovo tėvas, kuris tarėsi su ieškove dėl sunkvežimio su puspriekabe nutempimo bei kainos. Nors bylos nagrinėjimo metu apklaustas liudytoju atsakovo tėvas teigė, kad jam atvykus į eismo įvykio vietą, sunkvežimis su puspriekabe buvo traukiamas iš griovio ir jis su niekuo nesitarė dėl sunkvežimio nutraukimo, tačiau teismas liudytojo parodymus vertino kritiškai. Pažymėjo, kad šalims nesusitarus dėl sunkvežimio su puspriekabe pašalinimo iš eismo įvykio vietos, policijos pareigūnai pagal Aprašo nuostatas būtų priėmę sprendimą priverstinai nuvežti transporto priemonę iš eismo įvykio vietos.
7. Teismas atmetė kaip neįrodytus teiginius, kad atsakovo tėvas dėl savo amžiaus negalėjo sudaryti jokio susitarimo, nes negalėjo suprasti šio susitarimo sąlygų ir esmės. Nesutiko, kad nebuvo jokio pagrindo iš karto po eismo įvykio šalinti transporto priemonės iš įvykio vietos, įvertino tai, kad sunkvežimis su puspriekabe gabeno paukščių fekalijas, sunkvežimio su puspriekabe pakėlimas ir transportavimas iš eismo įvykio vietos buvo būtinas, nes priešingu atveju būtų kilusi žala gamtai. Teismas laikė mažai tikėtina, kad ieškovė, atvykusi į eismo įvykio vietą ir nesusitarusi dėl avarijos padarinių šalinimo, savo iniciatyva būtų pradėjusi darbus ir juos atlikusi, darė išvadą, kad tarp šalių susiklostę santykiai atitinka atlygintinių paslaugų teikimo sutarties santykius ir ieškovei atlikus darbus, suteikus paslaugas, atsakovas įgijo pareigą apmokėti už faktiškai atliktus darbus.
8. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjęs ieškovės apeliacinį skundą, 2019 m. balandžio 10 d. nutartimi Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 14 d. sprendimą paliko nepakeistą.
9. Kolegija nurodė, kad nagrinėjamu atveju šalys nebuvo sudariusios rašytinės sutarties dėl paslaugų teikimo, todėl ieškovė, siekdama įrodyti, jog ją ir atsakovą siejo tam tikri sutartiniai teisiniai santykiai (teisės ir pareigos), privalėjo teismui pateikti duomenis, kurie patvirtintų, kad buvo sudaryti atitinkami susitarimai ir, kad jais atsakovas prisiėmė tam tikrus įsipareigojimus, t. y. kad egzistavo šalių ketinimas sukurti tarpusavio teises ir pareigas bei buvo susitarta dėl visų esminių sutarties sąlygų. Ieškovė byloje paslaugų sutarties sudarymo faktą įrodinėjo savo atstovo V. V. paaiškinimais teisme, liudytojų J. M., A. Ch. parodymais, už suteiktas paslaugas išrašytomis sąskaitomis–faktūromis, atsakovui siųstais elektroniniais laiškais.
10. Kolegija nurodė, kad byloje nekilo ginčas dėl to, jog prie sunkvežimio po eismo įvykio buvo atvykęs atsakovo tėvas J. M. Šis liudytojas teisme parodė, kad jis sutiko sūnų greitojoje, vėliau su sūnėnais nutarė važiuoti į įvykio vietą, pažiūrėti, kas liko iš mašinos. Ten nuvykus rado spec. mašiną, vairuotoją, pagalbinį darbininką, kurie bandė ištraukti transporto priemonę, nurodė bandęs kalbinti dirbančiuosius, bet pokalbis nesirišo, jam buvo pasakyta, kad brangiai darbai kainuos, daugiau su juo nebuvo tartasi nieko. Kolegija pažymėjo, kad pasiteiravus apie transporto priemonės vilkimą į Švainininkų kaimą, šis liudytojas parodė, kad buvo kalba, jog nakties metu netransportuos, lauks dienos meto. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad šio liudytojo parodymai vertintini atsargiai, nes jis yra atsakovo tėvas, jo parodymai negali būti vertinami kaip objektyvūs. Be to, iš jo paties parodymų matyti, kad visgi buvo kalbama apie ateityje planuojamus atlikti veiksmus, susijusius su transporto priemonės nuvežimu, kas leidžia pagrįstai abejoti jo teiginiu, kad su liudytoju dėl darbų atlikimo nebuvo tartasi. Kolegija taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad iš pateiktų elektroninių susirašinėjimų matyti, jog atsakovui el. paštu 2016 m. lapkričio 7 d. ryte, t. y. netrukus po paties eismo įvykio, ieškovės atstovas V. V. išsiuntė pirmą sąskaitą–faktūrą, vėliau 2016 m. lapkričio 9 d. tuo pačiu el. paštu išsiųsta patikslinta sąskaita–faktūra, išminusuojant buksyravimo paslaugą iki Švainininkų kaimo. Iš el. laiško teksto matyti, kad buksyravimo paslaugos buvo atsisakyta ieškovės atstovui pabendravus su atsakovu telefonu. Nurodytos aplinkybės kolegijai leido spręsti, kad labiau tikėtina, jog atsakovo kontaktai buvo perduoti ieškovės atstovui iš karto po eismo įvykio ir tai, tikėtina, buvo padaryta atsakovo tėvo ar paties atsakovo telefoninio pokalbio metu. Kolegija, įvertinusi visas bylos aplinkybes, sprendė, kad tarp ieškovės atstovo ir atsakovo tėvo, veikiančio sužaloto sūnaus interesais, buvo susitarimas dėl eismo įvykio padarinių šalinimo ir patvirtinta, jog darbai bus apmokėti.
11. Kolegija nurodė, kad nors atsakovas ir teigia nebuvo įgaliojęs savo tėvo J. M. sudaryti susitarimą dėl atlygintinių paslaugų, nes ligoninėje buvo kovojama dėl jo gyvybės dėl patirtų sužalojimų, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie atsakovo sveikatos būklę po eismo įvykio, išskyrus įrašą, kad jis greitąja išgabentas į Kauno klinikas. Kolegijai kilo pagrįstų abejonių dėl to, ar atsakovo sveikatos būklė buvo tokia, kad jis negalėtų bendrauti su artimaisiais, įvertinant, kad atsakovo tėvas su sūnumi buvo susitikę iš karto po eismo įvykio, po ko tėvas priėmė sprendimą iš karto važiuoti į eismo įvykio vietą, apžiūrėti, kas liko iš mašinos, tikėtina, sūnaus (transporto priemonės savininko) pavedimu. Aplinkybę, kad atsakovas nuo pat pradžių domėjosi avarijos padarinių šalinimo klausimu patvirtina pateiktas el. susirašinėjimas. Kolegija sprendė, kad šiuo atveju labiau tikėtina, kad atsakovo tėvas veikė sūnaus žodiniu pavedimu, o atstovo sudaryto atstovaujamojo vardu sandorio teisiniai padariniai tenka ne atstovui, bet atstovaujamajam, t. y. būtent atsakovui.
12. Kolegija pažymėjo, kad šiuo atveju priverstinis transporto priemonės nuvežimas netaikytas eismo įvykio vietoje esant transporto priemonės savininko (valdytojo) atstovui, kuris ir tarėsi dėl sunkvežimio su puspriekabe nutempimo. Tuo atveju, jeigu atsakovo tėvas į eismo įvykį nebūtų atvykęs, transporto priemonė būtų buvusi nuvežta. Tokiu atveju, kai transporto priemonė nuvežama asmens interesais (būtinoji pasauga pagal įstatymą), būtų taikomos UAB “Šančių autoservisas ir Ko“ su Kauno apskrities VPK sudarytos 2015 m. liepos 29 d. paslaugų teikimo sutarties nuostatos bei įkainiai. Kolegija nurodė, kad atsakovas klaidingai interpretuoja šios sutarties nuostatas ir laikosi pozicijos, kad yra atsiskaitęs, nes sumokėjo tik už transporto priemonės nuvežimą bei saugojimą, viso 314,60 Eur, nes turi būti skaičiuojamos ir papildomos paslaugos paruošimo pakrovimui, papildomi darbai atverčiant, ištraukimo/iškėlimo ant važiuojamosios dalies arba pakrovimo aikštelėje papildomi darbai, specialios technikos, įrankių ir įrangos panaudojimo darbai, atitvarų ir kt. techninių įrenginių tvarkymo darbai ir pan.
III. Kasacinių skundų teisiniai argumentai
13. Kasaciniu skundu atsakovas J. M. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 10 d. nutartį ir Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gruodžio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė CK normas, nes atlygintinų paslaugų sutarties sudarymas nustatomas tik tuo atveju, jei yra įrodomas tarp šalių sudarytas aiškus ir nedviprasmiškas susitarimas dėl esminių sutarties sąlygų, t. y. dėl konkrečių paslaugų teikimo ir aiškaus atlyginimo už suteiktas paslaugas. Ieškovė turėjo įrodyti, kad mes buvome susitarę dėl konkrečių paslaugų teikimo ir konkrečios kainos už ieškovės teikiamas paslaugas, tačiau bylą nagrinėję teismai visą įrodinėjimo naštą (kad tarp šalių nebuvo sudaryta sutartis) perkėlė atsakovui.
13.2. Bylą nagrinėję teismai sutapatino dvi atskiras atlygintinų paslaugų sutarties sudarymo sąlygas – susitarimą dėl konkrečių paslaugų teikimo ir susitarimą dėl konkrečios kainos į vieną susitarimą dėl paslaugų teikimo. Teismai nustatė, kad atsakovas su nieko sutarties sudaręs nebuvo, o jo tėvas taip pat teisme liudijo, kad su juo sutarties niekas nesudarinėjo, kad atvykęs į įvykio vietą jis jau rado ieškovės darbuotojus traukiančius su specialiai įrangą vilkiką. Atsakovo ir ieškovės atstovo el. susirašinėjimas tik patvirtina, kad prieš suteikdama paslaugas ieškovė nesitarė su atsakovu ar jo tėvu nei dėl paslaugų apimties, nei dėl kainos, t. y. teikė paslaugas savavališkai ir savo rizika. Pati ieškovė buvo nenuosekli nurodydama suteiktų paslaugų kainą, kas tik patvirtina nebuvus aiškaus susitarimo dėl teikiamų paslaugų ir jų kainos.
13.3. Nagrinėjamu atveju nebuvo būtinų sąlygų priverstiniam transporto priemonės nuvežimui, todėl teismai klaidingai vertino, kad net ir nebuvus atsakovo tėvo, vilkikas būtų nutemptas. Atsakovo transporto priemonė netrukdė eismui, nepažeidė trečiųjų asmenų interesų, jai tik buvo uždrausta dalyvauti viešame eisme, todėl nebuvo jokio pagrindo skubiai šalinti transporto priemonę iš eismo įvykio vietos, o ieškovė tai atliko ne todėl, kad buvo atvykęs atsakovo tėvas, o pati savo rizika. Teismai nepagrįstai rėmėsi trečiojo asmens ir Kauno apskrities VPK sudaryta sutartimi, kuri taikoma tik esant sprendimui dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo, kurio šiuo atveju nebuvo.
13.4. Ieškovė kreipėsi į teismą pagal trečiojo asmens reikalavimo perleidimo sutartį (perleista reikalavimo teisė į 3859,90 Eur), tačiau teismai, išeidami už ieškinio ribų nustatė, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė atlygintinų paslaugų sutartis ir priteisė atlyginimą pagal ieškovės atsakovui 2016 m. lapkričio 7 d. išrašytą sąskaitą–faktūrą.
14. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė UAB „Vakarų amatininkai“ prašo atsakovo kasacinį skundą atmesti, palikti nepakeistą Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 10 d. nutartį ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
14.1. Abiejų instancijų teismai išsamiai analizavo bylos aplinkybes, byloje esančius įrodymus, šalių elgesį ir jų veiksmus tiek iki sutarties, tiek po sutarties sudarymo, be to, kasatorius pats neginčijo, kad darbus atliko UAB „Vakarų amatininkai“, taip pat, neginčijo suteiktų darbų, jų apimties, darbų kokybės. Susitarimas dėl avarijos padarinių šalinimo (paslaugos) ir dėl atlygintinumo už paslaugas įvyko per atsakovo tėvą, o vėlesni šalių, taigi, paties atsakovo veiksmai, patvirtino šalių susitarimą. Esminė atlygintinų paslaugų sutarties sąlyga yra ne konkreti kaina, o susitarimas sumokėti.
14.2. Įrodinėjimo našta atsakovui įrodyti, kad sutartis sudaryta nebuvo, perkelta nebuvo, priešingai, būtent ieškovei teko pareiga įrodyti sutartinius santykius, kuriuos ieškovė įrodinėjo: savo atstovo V.V. paaiškinimais teisme, liudytojų J. M., A. Ch. parodymais, už suteiktas paslaugas išrašytomis sąskaitomis–faktūromis, atsakovui siųstais elektroniniais laiškais. Sąskaitų–faktūrų turinys ne tik patvirtina ūkinės operacijos atlikimą, tačiau turi ir duomenų apie paslaugų pobūdį, kiekį, įkainius ir pan., t. y. atskleidžia šalių suderintą valią suteikti atlygintines ir konkrečias paslaugas. Pats atsakovas neginčijo paslaugų, nurodytų ieškovės siųstoje sąskaitoje, suteikimo, jų kokybės, o gavęs sąskaitas dėl jų neprieštaravo ir nereiškė jokių pretenzijų, kad paslaugų neužsakė, dėl jų nesitarė, nereiškė pretenzijų dėl įkainių, dėl paslaugų suteikimo.
14.3. Šiuo atveju nebuvo surašytas priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas, kas leido teismui spręsti, kad priverstinis transporto priemonės nuvežimas netaikytas eismo įvykio vietoje esant transporto priemonės savininko (valdytojo) atstovui, kuris ir tarėsi dėl sunkvežimio su puspriekabe nutempimo. Tuo atveju, jeigu atsakovo tėvas į eismo įvykį nebūtų atvykęs, transporto priemonė būtų buvusi nuvežta. Tokiu atveju, kai transportą priemonė nuvežama asmens interesais (būtinoji pasauga pagal įstatymą), būtų taikomos UAB “Šančių autoservisas ir Ko“ su Kauno apskrities VPK sudarytos 2015 m. liepos 29 d. paslaugų teikimo sutarties nuostatos bei įkainiai. Tačiau šiuo atveju avarija likviduota ir transporto priemonė nuvežta savanoriško susitarimo eismo įvykio vietoje pagrindu.
14.4. Bylą nagrinėję teismai neišėjo už ieškinio ribų, nes ieškovė nuo pat pradžių laikėsi faktinio ieškinio pagrindo, o tik civilinės bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, kad leidimas atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę buvo išduotas per klaidą, patikslino procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, kodėl buvo tikslintos sąskaitos–faktūros ir pan.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl atlygintinų paslaugų teikimo sutarties aiškinimo
15. CK 6.716 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti.
16. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad atlygintinų paslaugų teikimo sutartį nuo kitų giminingų sutarčių tiksliausiai leidžia atriboti sutarties dalykas – nematerialaus pobūdžio (intelektinės) ar kitokios paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu; pagal atlygintinų paslaugų sutartį teikėjas įsipareigoja rūpestingai (atidžiai) atlikti tam tikrą veiklą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018 26 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką); CK XXXV skyrius, reglamentuojantis atlygintinų paslaugų teikimą, įsakmiai nenustato paslaugų sutarties formos, todėl ši sutartis gali būti sudaryta tiek rašytine, tiek žodine forma (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-378/2018 34 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką); kilus ginčui dėl atlygintinų paslaugų teikimo teisinių santykių egzistavimo, į bylos įrodinėjimo dalyką įeina šių sąlygų nustatymas: 1) šalių valia sukurti tarpusavio paslaugų teikimo santykius, 2) suteikiamų nematerialaus pobūdžio (intelektinių) ar kitokių paslaugų rūšis, 3) atlyginimo už šias paslaugas dydis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-701/2018 66 punktą).
17. Remiantis CK 1.64 straipsnio 1, 2 dalimis, sandorį sudarančio asmens laisva valia gali būti išreikšta žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma; asmens valia gali būti numanoma atsižvelgiant į konkrečias sandorio sudarymo aplinkybes. Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, kurie atsiskleidžia vertinant šalių elgesio motyvus ir tikslus, derybas dėl sutarties sudarymo, šalių subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą, tolesnį šalių elgesį, aplinkybes, buvusias sutarties sudarymo metu ir kitas reikšmingas aplinkybes. Sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant sandorius, reikia ne apsiriboti tik tam tikrų aplinkybių vertinimu, bet vertinti jas visas kompleksiškai – tik taip galima išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-695/2018 48 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
18. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2016 m. lapkričio 7 d. naktį atsakovas J. M. vairuodamas vilkiką su puskriekabe nepasirinko saugaus greičio, todėl nesuvaldė transporto priemonės, kuri nuslydo nuo kelio, įvirto į griovį ir apsivertė ant stogo. Į įvykio vietą buvo iškviesti policijos, greitosios pagalbos ir priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai. Atsakovas buvo nugabentas į ligoninę. Atsakovas tėvas J. M., aplankęs sūnų ligoninėje, iš karto nuvyko į eismo įvykio vietą, kur rado policijos pareigūnus ir ieškovės darbininkus, traukiančius iš griovio vilkiką. Atsakovo tėvas neneigia kalbėjęs su ieškovės atstovu apie transporto priemonės ištraukimą ir gabenimą, bet konkrečiai dėl atliekamų darbų ir jų kainos nesitarė. 2016 m. lapkričio 7 d. rytą ieškovės vadovas nusiuntė el. laišku atsakovui sąskaitą su nurodytais darbais. Atsakovas darbų atlikimo fakto neginčijo, tačiau nesutiko su kaina. Byloje kilo ginčas siekiant nustatyti, kokiu pagrindu ieškovė vykdė transporto priemonės nuvežimo darbus, ar šalys buvo susitarę dėl eismo įvykio padarinių šalinimo, jei taip, dėl kokių sąlygų buvo sutarta.
19. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnis nustato, kad priverstinai transporto priemonė gali būti nuvežama į ūkio subjekto, kuris teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę verstis tokia ūkine komercine veikla, transporto priemonių stovėjimo aikštelę arba uždraudžiama važiuoti, jei transporto priemonės valdytojas, naudodamas transporto priemonę, sukelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui ir pažeidžia KET ar kitų teisės aktų reikalavimus (1 dalis). Priverstinio transporto priemonių nuvežimo ar draudimo vairuoti tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (5 dalis).
20. Lietuvos Policijos generalinio komisaro 2009 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 5-V-200 patvirtintas Policijos pareigūnų veiksmų priimant sprendimus nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo, priverstinai nuvežti transporto priemonę ir uždrausti toliau važiuoti tvarkos aprašas (redakcija, aktuali autoįvykio metu) (toliau – Aprašas) nustato, kad policijos pareigūnas turi teisę priverstinai nuvežti transporto priemonę, kai jos stovėjimas trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui (Administracinių teisės pažeidimų kodeksų 1241 straipsnis) (Aprašo 3.1.1. punktas). Policijos pareigūnas, nustatęs, kad transporto priemonė priverstinai nuvežtina, praneša policijos įstaigai (Aprašo 5 punktas), kurios įgaliotas pareigūnas, patikrinęs, ar transporto priemonė nėra ieškoma, iškviečia vilkiką (Aprašo 7 punktas). Transporto priemonės nerekomenduojama nuvežti, jei jos savininkas (valdytojas) atvyksta iki transporto priemonė perduodama vilkiko vairuotojui (Aprašo 4 punktas).
21. Byloje nustatyta, kad Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2015 m. liepos 29 d. su UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį Nr. 20-K-15189 dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo, perkėlimo ( transporto priemonių iškėlimas, užkėlimas, transportavimas, nukėlimas), jų saugojimo tam pritaikytose transporto priemonių saugojimo aikštelėse. Ieškovė, kaip turinti įrangą, galinčią šalinti sunkvežimių eismo įvykių padarinius, veikė kaip šios sutarties subrangovė.
22. Nagrinėjamoje byloje ieškovė nurodė, kad į eismo įvykio vietą jos darbininkai atvyko policijos pareigūnų kvietimu. Teismai nustatė, kad atsakovas sunkvežimiu su puspriekabe gabeno paukščių fekalijas, todėl šiam šalia kelio apvirtus galėjo kilti žala gamtai, atsakovo teiginiai, kad transporto priemonės palikimas tokioje padėtyje nekliudė transporto eismui, nelaikytini pagrįstais. Neįrodyta, kad atsakovo atstovai būtų ėmęsi priemonių apvirtusią transporto priemonę nuvilkti, patraukti iš eismo įvykio vietos. Priešingai, byloje nustatyta, kad atsakovo tėvas atvyko į eismo įvykio vietą ir, radęs ieškovės darbininkus traukiančius apvirtusią transporto priemonę, su tuo sutiko. Teisėjų kolegija, vertindama bylą nagrinėjusių teismų nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad ieškovė į eismo įvykio vietą atvyko ir darbus pradėjo pagrįstai, policijos pareigūno kvietimu, tačiau, kaip ir nustatyta Aprašo, atvykus atsakovo tėvui ieškovei yra rekomenduojama tęsti darbus tik jei su tuo sutinka transporto priemonės savininkas, valdytojas ar jį atstovaujantis asmuo. Byloje nustatyta, kad atsakovo tėvas sutiko, kad ieškovė tęstų pradėtus eismo įvykio padarinių šalinimo darbus, atsakovas suteiktų paslaugų neginčijo, priešingai, atsakovo elgesys po eismo įvykio padarinių šalinimo (netrukus po eismo įvykio 2016 m. lapkričio 7 d. rytą gavęs iš ieškovės vadovo sąskaitą–faktūrą, atsakovas nesutiko su nurodyta paslaugų kaina, dėl ko ieškovė sudarė kitą sąskaitą), rodo, kad atsakovas sutiko, jog paslaugos buvo suteiktos ieškovės, nekėlė klausimo dėl jų suteikimo pagrindo, tik nesutiko su nurodytų paslaugų kaina. Tuo remiantis darytina išvada, kad atsakovas pripažino sutartinius teisinius santykius, tik nesutiko su tam tikromis sutarties sąlygomis, o ieškovė veikė pagal susitarimą dėl paslaugų teikimo.
23. Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais atsakovo kasaciniame skunde išdėstytus argumentus, kad su juo dėl teikiamų paslaugų niekas nesitarė, o jo tėvas nebuvo tinkama paslaugų teikimo sutarties šalis, nes atsakovas nebuvo jo įgaliojęs veikti. Kaip pažymėta šios nutarties 16 punkte paslaugų teikimo sutartis gali būti sudaryta tiek raštu, tiek žodžiu, tiek konkliudentiniais veiksmais, įstatymas nenustato privalomos šios sutarties formos. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad paslaugų teikimo sutartis raštu sudaryta nebuvo, tačiau konkliudentiniais veiksmais atsakovo tėvas išreiškė sutikimą dėl tolesnio ieškovės paslaugų teikimo. Sprendžiant, ar tokį sutikimą turėjo duoti tik atsakovas, kaip transporto priemonės savininkas, svarbu yra įvertinti visas byloje susiklosčiusias aplinkybes, t. y. kad atsakovas autoįvykio metu buvo sužeistas ir išgabentas į ligoninę, joje atsakovą aplankęs tėvas iš karto nuvyko į eismo įvykio vietą, kur prisistatęs policijos pareigūnams derėjosi su ieškovės darbininkais dėl teikiamų paslaugų apimties, t. y. kur tempti ištrauktą transporto priemonę, kur ją saugoti ir pan. Teigti, kad atsakovo tėvas veikė savavališkai teisėjų kolegija neturi pagrindo.
24. Pagal CK 2.132 straipsnio 1 dalį asmenys turi teisę sudaryti sandorius per atstovus, išskyrus tuos sandorius, kurie dėl savo pobūdžio gali būti asmenų sudaromi tiktai asmeniškai, ir kitokius įstatymų nurodytus sandorius. Atstovauti galima sandorio, įstatymų, teismo sprendimo ar administracinio akto pagrindu (CK 2.132 straipsnio 2 dalis). CK 2.133 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas. Taigi, kai sandorį atstovaujamojo vardu sudaro atstovas, laikydamasis prieš tai nurodytų sąlygų (atskleisdamas atstovavimo faktą ir veikdamas neišeinant už suteiktų teisių ribų), atstovaujamajam atsiranda tokių pačių padarinių, kaip ir tuo atveju, jeigu sandorį jis sudarytų pats asmeniškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2012).
25. Atstovui suteiktų teisių apimtis, kaip ir atstovavimo faktas, gali būti aiškiai išreikšti – nustatyti įgaliojime (kai atstovaujama sandorio pagrindu), kituose atstovavimo faktą patvirtinančiuose dokumentuose (kai atstovaujama įstatymų, teismo sprendimo ar administracinio akto pagrindu) arba numanomi iš konkrečių aplinkybių, kuriomis atstovas veikia (pardavėjas mažmeninėje prekyboje, kasininkas ir pan.) (CK 2.133 straipsnio 2 dalis). Abiem šiais atvejais sandoriai, sudaryti per atstovą, sukuria teisines pasekmes atstovaujamajam.
26. CK 2.133 straipsnio 2 ir 9 dalyse įtvirtinta išimtis, kai atstovas neturi realių įgaliojimų arba juos viršija, bet toks sandoris sukuria pareigas atstovaujamajam. Kasacinio teismo praktikoje ši taisyklė aiškintina taip, kad atstovaujamasis yra saistomas atstovo sudaryto sandorio, jei įrodomos tariamo atstovavimo sąlygos: asmuo savo elgesiu davė rimtą pagrindą tretiesiems asmenims manyti, jog jis paskyrė kitą asmenį savo atstovu (CK 2.133 straipsnio 2 dalis), o trečiasis asmuo turėjo rimtą pagrindą manyti, kad sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu ir pagrįstai tikėjo, kad atstovas veikia tinkamai įgaliotas dėl atstovaujamojo veiksmų ir jo sudarytas sandoris galios (CK 2.133 straipsnio 9 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-233-701/2017 66 punktą).
27. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovo tėvas į eismo įvykio vietą atvyko po pokalbio su atsakovu. Vertinant šio galimo atstovavimo pobūdį (numanomas, kaip realiai suteiktų įgaliojimų dalis, ar tariamas, kai atstovas veikia realiai neturėdamas įgaliojimo), svarbu yra išsiaiškinti, ar atsakovas buvo pavedęs tėvui susitarti dėl eismo įvykio padarinių šalinimo, ar atsakovo tėvas pats priėmė tokį sprendimą, tačiau atstovaujamasis, atsakovas, žinojo arba turėjo žinoti apie atstovo neįgaliotus veiksmus ir jo tėvo priimami sprendimai buvo atsakovo kontrolės sferoje. Atsakovas siekė įrodyti, kad jis nebuvo įgaliojęs savo tėvo su ieškove sudaryti atlygintinų paslaugų teikimo sutartį, tačiau iš bylos aplinkybių galima spręsti, kad atsakovo tėvas į eismo įvykio vietą atvyko siekdamas išsiaiškinti eismo įvykio padarinių šalinimo aplinkybes ir, radęs ten ieškovės darbininkus traukiančius nuvirtusią transporto priemonę, su ieškovės atstovu susitarė ir neprieštaravo dėl tolesnio darbų vykdymo. Atsakovas, netrukus po eismo įvykio, 2016 m. lapkričio 7 d. rytą, gavęs ieškovės sąskaitą–faktūrą, nekėlė netinkamo atstovavimo klausimo, taigi sudarė rimtą pagrindą ieškovės atstovui manyti, kad atsakovo tėvas buvo tinkamas asmuo spręsti dėl eismo įvykio padarinių šalinimo. Remiantis šiomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad net ir tuo atveju, jei atsakovas nebuvo pavedęs savo tėvui susitarti dėl transporto priemonės ištraukimo ir nugabenimo, jo tėvo ir jo paties tolesni veiksmai sudarė rimtą pagrindą ieškovei tikėtis, kad sandoris sudarytas tinkamo atstovo, galios ir bus vykdomas.
28. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija laiko nepagrįstais atsakovo argumentus, kad jam buvo perkelta įrodinėjimo pareiga įrodyti, kad ieškovė teikė paslaugas neturėdama tam pagrindo. Kaip pažymėta pirmiau, byloje nustatyta, kad ieškovė į eismo įvykio vietą atvyko ir eismo įvykio padarinių šalinimo darbus pradėjo pagrįstai, o prisistačius atsakovo tėvui ji turėjo pagrindą manyti, kad atsakovo tėvas yra tinkamas asmuo spręsti dėl tolesnio paslaugų teikimo; taip pat nėra pagrindo teigti, kad ieškovė buvo nepakankamai rūpestinga, įsitikindama, kad atsakovo tėvas yra tinkamas atstovas spręsti dėl eismo įvykio padarinių šalinimo.
29. Nustačius, kad šalių valia susitarti dėl paslaugų teikimo buvo ir paslaugų rūšis bei apimtis buvo šalių suderėta, yra būtina įvertinti, ar šalys susitarė dėl trečios būtinos atlygintų paslaugų teikimo sąlygos – paslaugų kainos.
30. Paslaugų kaina nustatoma šalių susitarimu ir po sutarties sudarymo gali būti keičiama tik sutartyje nustatyta tvarka (CK 6.720 straipsnio 1 dalis). Kai sutartis sudaryta dėl paslaugų teikimo, jų teikėjo įsipareigojimų ribos turi būti apibrėžtos tiek kiekybiniu, tiek kokybiniu aspektais, t. y. nagrinėjant tokį ginčą būtina nustatyti, ką teikėjas įsipareigojo daryti ir kokius reikalavimus turi atitikti suteikta paslauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250-687/2017, 37 punktas).
31. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinant šalių susitarimą dėl atlyginimo už teikiamas paslaugas, svarbu yra nustatyti atlygintinų paslaugų tikslą, t. y. kokio rezultato siekė sutarties šalys, kokios buvo šio tikslo pasiekimo sąnaudos kiekvienai iš sutarties šalių, ar paslaugų teikėjas veikė laikydamasis nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų, sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus, kokios rinkoje yra taikomos panašių paslaugų teikimo kainos (CK 6.718, 6.720 straipsniai). Sutarties šalys yra laisvos susitarti, kaip turėtų būti apskaičiuojamas paslaugos teikėjo užmokestis už jo suteiktas paslaugas, t. y. sutarties šalys gali susitarti dėl paslaugos kainos iš anksto, dėl tam tikrų taikomų tarifų, dėl jos nustatymo pagal faktą ir pan. (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Vien tai, kad sutarties šalys iš anksto nesusitarė dėl konkrečios sutarties kainos, kai teikiamos paslaugos gali kisti pagal siekiamo rezultato poreikį, nedaro šios sutarties negaliojančia, jei susitardamos dėl paslaugų teikimo sutarties šalys žinojo, kad paslaugos yra mokamos ir sutiko jas apmokėti.
32. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nustatyta, jog šalys susitarė dėl paslaugų teikimo ir siekiamo rezultato, kad būtų sutvarkyti eismo įvykio padariniai ir transporto priemonė nugabenta į saugojimo vietą. Bylą nagrinėję teismai nustatė, o ir atsakovas neginčija, kad šio susitarimo tikslas buvo pasiektas. Atsakovas neteigia, kad jam ar jį atstovaujančiam tėvui nebuvo žinoma, kad už paslaugų teikimą turės būti atlyginta, ginčas kyla tik dėl atlyginimo dydžio.
33. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog atsakovas klaidingai interpretuoja 2015 m. liepos 29 d. Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariato ir UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko paslaugų teikimo sutarties nuostatas ir laikosi pozicijos, kad yra atsiskaitęs, nes sumokėjo už transporto priemonės nuvežimą bei saugojimą, viso 314,60 Eur. Teisėjų kolegija sutinka su bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad papildomai turi būti skaičiuojamos vilkiko paruošimo pakrovimui išlaidos, jo atvertimo darbai, ištraukimo/iškėlimo ant važiuojamosios dalies, iškrovimo aikštelėje darbai, specialios technikos, įrankių ir įrangos panaudojimo darbai, atitvarų ir kt. techninių įrenginių tvarkymo darbai, visi kiti papildomi darbai, kai papildomai sugaištas laikas ne dėl paslaugų tiekėjo kaltės ir kt., nurodyti šių papildomų darbų, kuriuos atliktų trečiasis asmuo, įkainiai, byloje nustačius, kad šie darbai buvo atlikti, o atsakovui neginčijant jų atlikimo fakto ir kokybės. Kadangi paslaugų teikimo apimtis gali kisti priklausomai nuo transporto priemonės stovio ir buvimo sąlygų, susitarti dėl konkrečios tokio tipo atlygintų paslaugų kainos iš anksto gali būti sudėtinga. Todėl kilus ginčui dėl atlygintų paslaugų teikimo sutarties kainos, ji turi būti vertinama pagal tuo metu rinkoje buvusias ir suteiktų paslaugų kokybę, apimtį bei pasiektą rezultatą atitinkančias kainas.
34. Ieškovė pateikė byloje įrodymus (septynias PVM sąskaitas–faktūras) apie jos panašiomis sąlygomis kitiems asmenims suteiktų paslaugų pobūdį ir kainas, atsakovas byloje neįrodinėjo priešingai, kad, pavyzdžiui, ieškovė suteikė ne tokio pobūdžio paslaugas, ar kad kiti subjektai analogiškas paslaugas rinkoje teikia mažesnėmis kainomis, todėl ieškovės reikalaujamas atlyginimas yra neprotingai didelis. Atsakovo elgesys (neigė sutarties sudarymo faktą, nors pasinaudojo ieškovės paslaugomis) gali būti vertinamas kaip vienašališkas atsisakymas įvykdyti prievolę – siekimas išvengti atsiskaitymo už suteiktas paslaugas (CK 6.59 straipsnis).
35. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias atlygintų paslaugų teikimo sutartį, o kasacinio skundo argumentai yra teisiškai nepagrįsti ir nesudaro pagrindo pakeisti ar naikinti skundžiamus procesinius sprendimus.
36. Kiti kasacinio skundo argumentai neturi reikšmės bylos baigčiai ir teismų praktikos formavimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
37. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Netenkinus kasacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į kasacinį skundą pateikusiai šaliai. Ieškovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, pateikė įrodymus, kad už advokato pagalbą parengiant atsiliepimą į kasacinį skundą ieškovė sumokėjo 750 Eur. Ši suma neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), 7 ir 8.14 punktuose nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydžio, todėl, netenkinus kasacinio skundo, iš atsakovo priteistinas 750 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas ieškovės naudai.
38. Kasacinis teismas patyrė 13,68 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 9 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus atsakovo kasacinio skundo, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš šio proceso dalyvio (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei UAB „Vakarų amatininkai“ (j. a. k. 152565571) iš atsakovo ūkininko J. M. (a. k. duomenys neskelbtini) 750 (septinis šimtus penkiasdešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti valstybei iš atsakovo ūkininko J. M. (a. k. duomenys neskelbtini)13,68 (trylika Eur 68 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Ši valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Danguolė Bublienė
Gražina Davidonienė
Virgilijus Grabinskas