Administracinė byla Nr. II-67-229/2016

(Proceso Nr. 4-08-3-01357-2016-0)

Procesinio sprendimo kategorijos 2.7.4.7.;3.20.

(S)

PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. liepos 5 d.

Panevėžys

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Rita Bilevičienė,

dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui Z. B.,

jo atstovui advokatui Arnoldui Šukaičiui,

nedalyvaujant Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui,

              išnagrinėjo Z. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos ( toliau - Panevėžio AVPK Kelių policijos tarnyba) 2016-05-13 Nr. 50N-60466120-16 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje ir

nustatė:

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato įgaliotas pareigūnas R. B., pagal 2016-04-26 administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 50P-58633039-16 dėl padaryto pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 1242 str. 1 d., 2016-05-13 priėmė nutarimą skirti Z. B. 150 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams.

Nesutikdamas su Panevėžio AVPK Kelių policijos tarnybos 2016-05-13 priimtu nutarimu, pareiškėjas  Z. B. pateikė skundą, kuriame jis nesutinka su nutarimu, nurodydamas, kad priimtas nutarimas nėra motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nėra patikinimų įrodymų, nenustatyta tyčia, taip pat, jog paskirta bauda neproporcinga padarytam pažeidimui (b.l. 2-6).

             Teisminio posėdžio metu Z. B. palaikė savo skundą, prašė nutarimą panaikinti, nurodė, kad 2016-04-26, apie 15.50 val., vairavo automobilį „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris priklauso Z. B. individualiai įmonei. Važiavo Nemuno gatve,  link Klaipėdos g. 2-a juosta. Per veidrodį lyg ir matė važiuojantį policijos automobilį, rikiuodamasis iš pirmos eismo juostos į antrąją, nepraleido antrąja eismo juosta tiesiai važiuojančio policijos automobilio, tada policija Z. B. sustabdė ties Klaipėdos g. 42 namu, pateikus vairuotojo pažymėjimą, Z. B. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir paskirta nuobauda.  Negali net paaiškinti kodėl taip įvyko. Teigia, kad  persirikiuodamas į kitą eismo juostą, automobilio vairuotojui, važiavusiam antrąja eismo juosta, nereikėjo staigiai stabdyti, o juo labiau -keisti važiavimo kryptį, nes jokio susidūrimo pavojaus nebuvo. Blogiausiu atveju, vairuotojas, kuris vairavo automobilį antrąja eismo juosta, Z. B. persirikiuojant iš pirmosios eismo juostos į antrąją, turėjo tik nežymiai sumažinti judėjimo greitį. Nurodė, kad Z. B. yra įmonės savininkas, moka mokesčius,  darbas- sezoninis, darbo reikalais reikia pravažiuoti nemažai kilometrų, todėl be teisės vairuoti negali dirbti, kenčia šeimos finansai, jaučia atsakomybę prieš patį save ir darbo kolektyvą. Nurodo, kad turi 40 metų vairuotojo stažą, jokių eismo įvykių neturėjo. Šiuo atveju, jokio sąmoningo tikslo neparodyti posūkio ir nepraleisti policijos pareigūnų automobilio, neturėjo.

Panevėžio AVPK Kelių policijos tarnybos atsiliepime į skundą nurodė, kad su Z. B. skunde išdėstytais motyvais nesutinka, mano, kad priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes.

Panevėžio AVPK Kelių policijos tarnybos 2016-05-13 Nr. 50N-60466120-16   priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo.

Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 str.).

Iš administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 16057374999 esančios medžiagos nustatyta, kad Z. B. buvo nubaustas už tai, kad 2016-04-26, 15.50 val., vairavo transporto priemonę „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodamas Panevėžyje, Nemuno g. 42, rikiuodamasis iš pirmos eismo juostos į antrą eismo juostą, nepraleido antrąją eismo juosta tiesiai važiuojančio automobilio, ko pasekoje, antroje eismo juostoje važiuojančio automobilio vairuotojas privalėjo staigiai stabdyti, keisti važiavimo kryptį, kad išvengtų susidūrimo. Šiais savo veiksmais automobilio „Opel Zafira“ vairuotojas padarė KET pažeidimą, sukėlusį pavojingą situaciją, keliančią realią grėsmę eismo saugumui, savo ir kitų automobilių vairuotojų gyvybėms ir sveikatai. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistas R. B., išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, priėmė nutarimą, kuriuo Z. B. buvo pripažintas pažeidęs KET 9 ir 104 punktų reikalavimus ir padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 1242 straipsnio 1 dalyje, bei nubaustas 150 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesių (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr.  16057374999- 4-5 lapai.).

ATPK 1242 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „Transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat KET pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto penkiolikos iki dviejų šimtų trisdešimt vieno euro su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų.“

KET 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

KET 104 punktas numato, kad persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. Jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei.

Teismo posėdžio metu apklaustas Z. B. savo kaltės dėl teisės pažeidimo, numatyto ATPK 1242 straipsnio 1 dalyje, nepripažino, paaiškino, kad jo padaryti KET neturėtų būti traktuojami kaip chuliganiškas ir pavojingas vairavimas, tačiau tokia jo pozicija vertintina kritiškai, kaip bandymas išvengti administracinės atsakomybės už padarytą teisės pažeidimą, ir nelaikoma pagrindžiančia jo nekaltumą, kadangi teisės pažeidėjo skunde išdėstytas aplinkybes paneigia kiti byloje surinkti ir teismo posėdžio metu tiesiogiai ištirti įrodymai. Z. B. kaltę įrodo  bylos medžiagoje esantys  vyriausiųjų patrulių G. K. ir Ž. G. tarnybiniai pranešimai, kuriuose jie patvirtino, kad „Opel Zafira” rikiuodamasis iš pirmos eismo juostos į antrą eismo juostą, nepraleido jų, važiuojančių antrąja eismo juosta tiesiai, dėl tokių vairuotojo veiksmų, vyr. patrulis G. K. buvo priverstas staigiai stabdyti spec. automobilį ir keisti važiavimo kryptį, kad išvengtų susidūrimo su prieš tai minėtu automobiliu.

Z. B. kaltę dėl jam inkriminuojamo pažeidimo padarymo patvirtina administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 16057374999 esantys rašytiniai įrodymai: nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje (b.l. -5); administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame užfiksuotas teisės pažeidimo faktas (b.l. 2-3); Z. B. paaiškinimas (b.l. 2,4); vyr. patrulių tarnybiai pranešimai (b.l. 6-7).

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, kad savo veiksmais avarinės ar pavojingos situacijos lenkimo manevru jis nesukėlė, tačiau administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti duomenys neginčijamai patvirtina, kad būtent dėl skundą padavusio asmens veiksmų –rikiavimosi iš pirmos eismo juostos į antrąją, nepraleidžiant antrąją eismo juosta važiuojančio automobilio– kilo pavojinga situacija, privertusi kitus eismo dalyvius, t. y. antrąją eismo juosta važiuojantį automobilį staigiai stabdyti ir pakeisti eismo kryptį. Taigi, būtent Z. B. veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su kilusiomis, ATPK 1242 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įvardytomis, pasekmėmis. Asmuo, naudojantis padidinto pavojaus šaltinį - transporto priemonę, privalo laikytis nustatytų KET, kurių bendruosiuose nuostatuose nurodyta, kad „Eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu“ (KET 4 p.), taigi, Z. B. vairuodamas automobilį ir norėdamas persirikiuoti, turėjo būti įsitikinęs, kad daryti šį manevrą jam nėra jokių kliūčių. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, eismo saugumas suprantamas kaip kelių eismo ypatybių visuma, rodanti, kiek eismo dalyviai yra apsaugoti nuo eismo įvykių ir jų padarinių. Iš šios nuostatos seka, kad grėsmės eismo saugumui ar pavojingos situacijos sudarymo konstatavimui užtenka to, kad dėl tam tikrų, neleistinų asmens veiksmų, tokia grėsmė galėjo kilti (2015 m. lapkričio 2 d. Panevėžio apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-667-719/2015). Tai, kad, kaip nurodė pats skundą padavęs asmuo, jo manymu, vairavimas nebuvo pavojingas ir nėra įrodyta jo tyčia bei siekis sukelti pavojingą situaciją, nepanaikina jo atsakomybės ir neduoda pagrindo jo veiksmus kvalifikuoti kitaip nei pagal ATPK 1242 straipsnio 1 dalį.

Nors skundą padavęs asmuo, tiek skunde, tiek apklaustas teismo posėdžio metu, nurodė, kad Z. B. manevravimas, jeigu jis ir buvo, negalėjo būti staigus, kad sukeltų pavojų ir, jeigu persirikiavo neparodęs posūkio, tai tikrai ne dėl  to, kad tyčia siekė atlikti tokius veiksmus, nepastebėjo artėjančios mašinos, kuriai galimai sudarė kliūtį, o posūkio neparodė dėl užmaršumo, todėl jo veiksmai turėtų būti kvalifikuojami pagal ATPK 1241 straipsnio 3 dalį, tačiau kaip jau minėta, ATPK 1242 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant KET pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat KET pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, užtraukia administracinę atsakomybę. ATPK 1241 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas vairuotojų reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymas, apsisukimas geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, lenkimas vietose, kuriose Kelių eismo taisyklės draudžia lenkti, stovėjimas geležinkelio pervažose ir 50 metrų kelio ruože prieš jas ir už jų, sustojimo ir stovėjimo taisyklių pažeidimas automagistralėse  – neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, liudytojų parodymų ir surinktų įrodymų, todėl skundo padavusio asmens veiksmai negali būti perkvalifikuojami.

Visi šie duomenys objektyviai pagrindžia Z. B. kaltę dėl teisės pažeidimo, numatyto ATPK 1242 straipsnio 1 dalyje.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.).

ATPK 30 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta nuostata, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių sąrašą nustato šio kodekso 31 ir 32 straipsniai.

ATPK 302 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (ATPK 302 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistas R. B., priimdamas skundžiamą nutarimą, nustatė pažeidėjo Z. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti pažeidimą ir jo dalyvius bei nustatė vieną sunkinančią aplinkybę, jog pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies pažeidimas, už kurį jau buvo paskirta administracinė nuobauda ir paskyrė sankcijoje numatytą baudą, artimą minimaliam dydžiui ir minimalios trukmės specialiosios teisės atėmimą, nepažeisdamas įstatymo reikalavimų. Nors Z. B. nurodo, kad turi didelį vairavimo stažą, turi įmonę ir moka mokesčius, tačiau solidų vairavimo stažą turintis asmuo privalo suprasti, kad toks jo elgesys kėlė grėsmę visuomenei ir kitiems eismo dalyviams.

Įvertinus nustatytas bylos faktines aplinkybes ir galiojantį teisinį reguliavimą, darytina išvada, jog Z. B. padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 1242 straipsnio 1 dalį, kvalifikuotas teisingai, nuobauda paskirta laikantis įstatyme numatytų reikalavimų, todėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos tarnybos veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialisto R. B. 2016-05-13 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 16057374999 laikytinas teisėtu ir pagrįstu, naikinti jį skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, o Z. B. skundas netenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 3022 straipsniu, 3024 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

nutaria:

Z. B. skundo netenkinti. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos tarnybos veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialisto R. B. 2016-05-13 nutarimą Nr. 50N-60466120-16 administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 16057374999 palikti nepakeistą.

               Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per nutartį priėmusį teismą.

                Teisėja                                                                                            Rita Bilevičienė