Civilinė byla Nr. 2-80/2008 Procesinio sprendimo kategorija 99.1.3 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. sausio 31 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Donato Šerno,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 6 d. nutarties, kuria ieškovė įpareigota sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį, civilinėje byloje Nr. 2-726-54/2008 pagal ieškovės D. P. ieškinį atsakovams G. P., Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui, tretieji asmenys E. P., valstybės įmonė Registrų centras Vilniaus filialas, dėl statytojo teisių ir nuosavybės teisių pripažinimo, bei G. P. priešieškinį dėl patirtų išlaidų dalies atlyginimo už suvartotą elektros energiją.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė :
Ieškovė D. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu bei ieškinio patikslinimais, prašydama: pripažinti ieškovei asmeninę statytojos teisę į ½ dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini); panaikinti G. P. ½ dalį nuosavybės teisių į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir pripažinti D. P. nuosavybės teises į ½ dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini).
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2007 m. lapkričio 13 d. nutartimi perdavė šią civilinę bylą pagal teismingumą Vilniaus apygardos teismui, konstatavęs, jog papildyto ieškinio suma viršija 100 000 Lt (CPK 27 str. 1 d. 1 p.).
Vilniaus apygardos teismas 2007 m. gruodžio 6 d. nutartimi nustatė ieškovei D. P. bei atsakovei G. P. terminą iki 2007 m. gruodžio 21 d. pašalinti nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus trūkumus, t. y. ieškovei ieškinyje nurodyti ieškinio sumą ir primokėti CPK 80 straipsnyje nustatyto dydžio žyminį mokestį, o atsakovę – primokėti 8,55 Lt už priešieškinį ir pateikti teismui tai patvirtinančius dokumentus. Nurodė, kad kaip matyti iš ieškovės pateikto papildyto ieškinio, jame ieškinio suma nėra nurodyta (CPK 85 str. 2 d.), ieškovė kartu su papildytu ieškiniu pateikė mokėjimo kvitą, jog yra sumokėjusi 600 Lt žyminio mokesčio, o nuo likusios žyminio mokesčio sumokėjimo dalies prašė atleisti arba atidėti jo sumokėjimą iki sprendimo įsiteisėjimo dienos. Šį prašymą teismas atmetė motyvuodamas tuo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jos sunkią materialinę padėtį (CPK 178 str.). Teismo teigimu, prie ieškinio ieškovė pridėjo pažymą apie gaunamas pajamas, iš kurios matyti, jog ji dirba Valstybinėje sėklų ir grūdų tarnyboje, jos mėnesinis darbo užmokestis yra 1 705 Lt, tačiau kitų įrodymų, patvirtinančių jos sunkią materialinę padėtį, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą ir pan., nepateikė. Teismas pažymėjo, kad asmens turtinę padėtį apsprendžia ne tik gaunamas darbo užmokestis, bet ir santaupos laikomos ar laikytos banko įstaigose, tačiau išrašų iš sąskaitų, esančių banke, ieškovė nepateikė. Atsižvelgdamas į tai, kad įstatymas numato tik išimtį, o ne taisyklę, jog esant iš tiesų sunkiai turtinei padėčiai galima iš dalies atleisti ieškovą nuo žyminio mokesčio ar jo sumokėjimą atidėti tam, kad ieškovas galėtų pasinaudoti savo pažeistų teisių teismine gynyba, teismas padarė išvadą, kad ieškovė turėtų prisiimti atsakomybę dėl savo reiškiamo reikalavimo pagrįstumo, sumokėdama įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas konstatavo, jog pateiktas papildytas ieškinys neatitinka jam keliamų reikalavimų, t. y. jame nenurodyta ieškinio suma ir jis nepilnai apmokėtas žyminiu mokesčiu, todėl vadovaujantis CPK 115 straipsnio 2 dalimi, 138 straipsniu ieškovei nustatytas terminas papildyto ieškinio trūkumams pašalinti.
Ieškovė D. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 6 d. nutarties dalį, kuria ieškovė įpareigota sumokėti CPK 80 straipsnyje nustatyto dydžio žyminį mokestį. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas priimdamas ieškinį bei priešieškinį jau buvo išsprendęs jų priėmimo klausimą bei žyminio mokesčio klausimą, todėl Vilniaus apygardos teismas neturėjo pagrindo iš naujo nagrinėti šiuos klausimus.
2. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad neturi jokio kito nekilnojamojo turto, išskyrus namą, kurį ji su savo vyru E. P. statė iš savo santaupų ir šias aplinkybes patvirtina prie ieškinio pridėti įrodymai. Santuokos nutraukimo byloje yra pateikti visi įrodymai dėl sutuoktinių turto, kurie įrodo, kad jokių santaupų ieškovė neturi. Visos ieškovės pajamos buvo panaudotos namo statybai, be to, iš savo pajamų ieškovė turi išlaikyti namą, neįgalią dukrą bei mažametį sūnų. Teismo motyvas, kad ieškovė nepateikė išrašų iš banko apie turimas santaupas, todėl laikytina, kad ieškovė neįrodė savo sunkios turtinės padėties, yra nepagrįstas ir neteisėtas.
3. Ieškovė teismo prašė atleisti ją nuo likusio mokėtino žyminio mokesčio arba atidėti jo sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo. Tačiau teismas nutartyje pasisakė tik dėl ieškovės prašymo atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
Atsakovė G. P. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti.
Atskirasis skundas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą. CPK 5 straipsnyje nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų ir yra žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas. Žyminio mokesčio dydis, mokesčio mokėjimo atidėjimo, atleidimo nuo dalies mokesčio sąlygos yra imperatyviai įtvirtintos Civilinio proceso kodekse. CPK 83 straipsnio 3 dalis nustato, kad motyvuotu ir pagrįstu asmens prašymu teismas turi teisę iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, o pagal CPK 84 straipsnio nuostatas teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo (nutarties) priėmimo. Prašymas turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Turtinė asmens padėtis įvertinama analizuojant pateiktų įrodymų visumą bei bylos aplinkybes, atspindinčias pareiškėjo turtinę padėtį.
Bylos duomenimis nustatyta, kad D. P., pateikdama teismui papildytą ieškinį, pateikė mokėjimo kvitą, patvirtinantį, jog yra sumokėjusi 600 Lt dydžio žyminį mokestį, o nuo likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo prašė atleisti arba atidėti mokėjimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Kaip įrodymą, patvirtinantį sunkią apeliantės turtinę padėtį, pateikė pažymą apie jai 2007 m. gegužės – liepos mėnesiais išmokėtą darbo užmokestį (t. 1, b. l. 202).
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs apeliantės pateiktus įrodymus – pažymą apie jai išmokėtą darbo užmokestį, pagal CPK 176–182 straipsniuose suformuluotas taisykles ir nurodęs, kad apeliantės pateiktų įrodymų nepakanka, kad galima būtų nustatyti sunkią jos turtinę padėtį, padarė teisingą išvadą, kad nėra pagrindo D. P. prašymą tenkinti.
Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas atleidimą nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo ar žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimą sieja ne tik su gaunamomis pajamomis, bet su visa asmens turtine padėtimi. Apeliantės pateikti dokumentai jos turtinės padėties neatskleidžia. Turtinę padėtį galėtų atskleisti nekilnojamojo turto registro, bankų, Sodros, VĮ „Regitra“ pažymų, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai, kurie parodo visą apeliantės turtinę padėtį. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje įvertinęs ieškovės pateiktus dokumentus, nurodė apeliantei, kad pateikti dokumentai visos jos turtinės padėties neatskleidžia, tačiau apeliantė ir apeliacinės instancijos teismui naujų įrodymų nepateikė.
Taigi byloje nėra duomenų, kurie patikimai ir visapusiškai įrodytų ieškovės realią turtinę padėtį, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliantė nepateikė dokumentų ir neįrodė, jog nepajėgi sumokėti įstatymu nustatytą žyminį mokestį (CPK 178 str.), dėl ko būtų pagrindas taikyti CPK 83 ar 84 straipsnio nuostatas ir iš dalies atleisti apeliantę nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo.
Apeliantės argumentas, kad ji neturi jokio kito nekilnojamojo turto, išskyrus namą, kurį su savo vyru E. P. statė iš savo santaupų, nepatvirtinti įrodymais. Kaip minėta, prie asmens prašymo atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Todėl apeliantės argumentas, kad santuokos nutraukimo byloje yra pateikti visi įrodymai dėl sutuoktinių turto, kurie įrodo, kad jokių santaupų ieškovė neturi, yra atmestinas.
Atskirojo skundo argumentas, kad apeliantė iš savo pajamų turi išlaikyti neįgalią dukrą bei mažametį sūnų, nėra pakankamas pagrindas jos prašymui tenkinti, nes ne vien ši aplinkybė apsprendžia asmens materialinę padėtį.
Iš bylos duomenų matyti, kad papildytas ieškinys, kuriame pateiktas ir D. P. prašymas atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo ar atidėti mokėjimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, buvo pateiktas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui (t. 1, b. l. 175-180). Bylos duomenys patvirtina, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas minėto apeliantės prašymo nesprendė, dėl to atmestinas atskirojo skundo argumentas, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, priimdamas ieškinį, jau buvo išsprendęs jo priėmimo klausimą bei žyminio mokesčio klausimą.
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, jog apeliantės atskirajame skunde išdėstytomis aplinkybėmis ir motyvais nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjai Alė Bukavinienė
Gintaras Pečiulis
Donatas Šernas