Civilinė byla Nr. e2S-1865-259/2020

Teisminio proceso Nr. 2-22-3-00422-2020-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3.; 3.1.18.2.13.; 3.1.18.1.1.1.; 3.1.18.1.1.2.

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 19 d.

 Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. Ž. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovės R. Ž. ieškinį atsakovui N. Ž. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos priteisimo ir turto padalijimo ir atsakovo N. Ž. priešieškinį ieškovei R. Ž. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turto padalijimo ir susijusių reikalavimų.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė R. Ž. teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigoti atsakovą N. Ž. netrukdyti ieškovei naudotis, gauti pajamas bei vaisius (derlių) iš prašyme nurodyto bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe ieškovei priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto. Nurodė, kad santuokoje su atsakovu N. Ž. bendru darbu ir lėšomis įgijo ir sukūrė nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei kiekvieno iš jų ūkininkų ūkius. 2019 m. pabaigoje N. Ž. užvaldė visą bendrosios junginės sutuoktinių nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, kuriuo naudojasi visus 2020-uosius metus ir gauna pajamas bei pelną. Dėl atsakovo iniciatyva pradėtoje baudžiamojoje byloje pritaikytų kardomųjų priemonių – įpareigojančių gyventi skyrium, nesiartinti prie santuokoje sukurto turto – gyvenamojo namo – ieškovė neteko būsto ir ūkio, o dėl atsakovo smurto buvo priversta apsigyventi pas sūnų, įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlio darbininke. Nors į teismą buvo kreiptasi 2020 m. vasario 24 d., tačiau byla vis dar nėra pradėta nagrinėti iš esmės. Per tą laiką atsakovas jau nuėmė derlių ir jį pasisavino. Prasidėjo ruduo, būtina ruošti žemę kitiems metams, ją tręšti, tvarkyti, tačiau ieškovė nuo viso to yra nušalinta. Taip atsakovas siekia sužlugdyti ieškovę kaip moterį ir kaip verslininkę. Tol, kol šalių santuokos nutraukimo byloje nėra padalintas ginčo turtas - du ūkininko ūkiai, ieškovė neturi realių galimybių veikti kaip ūkio savininkė ir dalyvauti/žinoti apie priimamus sprendimus viso bendrai sukurto ūkio vardu, faktinę ūkio būklę bei jo veiklą. Tai leidžia daryti tikėtiną išvadą, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti, nepriklausomai nuo to, kaip bus patenkinti šalių reikalavimai. Esant šioms aplinkybėms būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigoti atsakovą N. Ž. netrukdyti ieškovei naudotis, gauti pajamas bei vaisius (derlių) iš prašyme nurodyto bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe ieškovei priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto. Teismas šias priemones gali taikyti visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą - aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms vieno sutuoktinio teisėms ar interesams. Netenkinus prašymo, ieškovės ūkio veikla būtų sustabdyta dar vieneriems metams, atsirastų akivaizdūs nuostoliai, nebebūtų galimybės pasiekti tikslo, kad nutraukus santuoką ir padalinus turtą liktų produktyvūs abu tiek ieškovės, tiek atsakovo ūkininkų ūkiai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 12 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

3.       Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Jeigu bent viena iš nurodytų sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi. Teismo vertinimu, būtinumas pagrįsti, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, taikytinas taip pat ir reiškiant prašymus pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 3 punktą dėl laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose.

4.       Teismas nurodė, kad ieškovė R. Ž., prašydama teismo įpareigoti atsakovą N. Ž. netrukdyti jai naudotis bendrąja jungtine nuosavybe sutuoktiniams priklausančiu turtu, prašyme nenurodė kokiais konkrečiais atsakovo veiksmais pasireiškia trukdymas naudotis bendru turtu, nepateikė jokių prašymą pagrindžiančių įrodymų. Prašyme nurodyti atsakovo veiksmai tokie kaip „užvaldė visą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą“, „pasinaudojo savo nepagrįstais bei melagingais skundais policijai“ nelaikytini konkrečiai įvardintais atsakovo veiksmais. Įrodymų, patvirtinančių prašymo teiginį, kad atsakovas nuėmė derlių ir jį pasisavino, ieškovė nepateikė. Be to, pati ieškovė prašyme teigia, kad tol, kol santuokos nutraukimo byloje nėra padalintas ginčo turtas, ji neturi realių galimybių veikti kaip ūkio savininkė ir dalyvauti/žinoti apie priimamus sprendimus. Todėl neaišku, ar prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės apskritai galėtų padaryti teigiamą poveikį ieškovės gamybinei ūkinei veiklai. Taip pat iš prašymo turinio nėra aišku, kaip atsakovo įpareigojimas netrukdyti ieškovei naudotis miegamojo baldų komplektu, minkštų baldų komplektu, verandos ir darbo kambario baldais, buitine technika ar pan. gali įtakoti palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal teismų praktiką laikinąsias apsaugos priemones teismas taiko tik tuo atveju, jeigu patenkinus pareikštą reikalavimą, teismo sprendimas negalėtų būti įvykdytas, tačiau šios priemonės nėra skirtos užtikrinti, kad ieškovei nereiktų ateityje reikšti naujų ieškinių.

5.       Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, darė išvadą, kad šiuo atveju ieškovė nepateikė teismui jokių konkrečių objektyvių duomenų, tikėtinai pagrindžiančių atsakovo nesąžiningumą, dėl kurio galėtų būti paneigta ar apsunkinta galimybė įvykdyti jai palankų teismo sprendimą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6.       Atskirajame skunde ieškovė R. Ž. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pritaikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones dėl įpareigojimų atsakovui N. Ž. nustatymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1.                      CPK 5 straipsnio 1 punktas nustato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Ieškovė į teismą kreipėsi 2020 m. pradžioje - žiemą, kai žemės ūkio darbai nevykdomi ir tikėjosi, kad byla per kelis mėnesius bus išnagrinėta, tačiau tai neįvyko, o dėl atsakovo veiksmų bylos nagrinėjimas užsitęsė. Per šį laiką ieškovė nebegali naudotis jai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiu turtu. Pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, kad žemės ūkis turi atitinkamą specifiką, žemę būtina ruošti, dirbti ir tai yra nepertraukiamas procesas. Visus 2020 metus ieškovė nebegauna pajamų, buvo priversta įsidarbinti pagalbine darbininke sandėlyje UAB „(duomenys neskelbtini)“. Bylinėjimosi teisme metu bus praėję du žemės ūkio darbų sezonai, o prašomus paskirti ieškovei žemės sklypus ir kitą turtą šiuo metu valdo atsakovas, todėl tikėtina, kad dėl priešiškumo ieškovei šis turtas bus paliktas žymiai blogesnės kokybės bei mažesnės vertės, nei jis buvo 2020 metų pradžioje. Visa tai kelia grėsmę būsimo teismo sprendimo vykdymui, jei jis būtų palankus ieškovei. 

6.2.                      Nors byla oficialiai nagrinėjama teisme, atsakovas, kaip fiziškai stipresnė šalis, vienas valdo visą šeimos turtą ir gauna pajamas. Fiziškai galynėtis su atsakovu ieškovė negali, nes atsakovas iš karto skambina į policiją, po to pateikia melagingą pareiškimą dėl neva prieš jį pavartoto smurto. Po kelių mėnesių tyrimai nutraukiami, tačiau neigiamos pasekmės išlieka, nes ieškovė yra netekusi gyvenamosios vietos ir verslo. Atsakovas suinteresuotas bylinėtis kuo ilgiau, nes jam tai naudinga, o bylą nagrinėjantis teismas ieškovės teisių negina. Nors atsakovas N. Ž. buvo kaltinamas 6 nusikalstamų veikų prieš ieškovę padarymu, ieškovė siekdama išvengti tolimesnių konfliktų, buvo priversta nusileisti ir pasitraukti. 

6.3.                      Byloje yra neginčijami duomenys dėl nuolatinio atsakovo smurto, dėl ieškovės darbo ir jos kaip ūkininkės veiklos, todėl teikdama prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė papildomai šių įrodymų neteikė. Ieškovė nuo 2020 metų pradžios patiria nuostolius, nebegali ūkininkauti, nebegali naudotis savo sukurtu turtu. Esant šioms aplinkybėms ir pasibaigus ginčui šioje byloje ieškovė galėtų vėl kreiptis į teismą dėl negautų pajamų už 2020-sius, tikėtina – ir už 2021-sius metus, tačiau žemės ūkio gamyboje apskaičiuoti atsakovo išlaidas ir pajamas, jo įdėto darbo sąnaudas, kai nemažai operacijų ir veiksmų atliekama bei atsiskaitoma grynaisiais pinigais, būtų labai sudėtinga. Teismas neturėtų sudaryti sąlygų galimam naujam bylinėjimuisi tuo atveju, kai tai nėra būtina ir lengvai užkertamas tam kelias.

6.4.                      Pirmosios instancijos teismas formaliai traktuoja ir CK 3.65 straipsnio 2 dalies 3 punktą dėl laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose, nes šioje specialioje teisės normoje nurodyta vienintelė sąlyga, t. y. būtinybė atsižvelgti į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas atsisako ginti jos pažeidžiamus teisėtus interesus, nors tuo jokie suvaržymai atsakovui nesudaromi, t. y. ieškovė į jo turto dalį pretenzijų nereiškia ir areštuoti turto dalies neprašo (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 5, 6 punktai). Be to, visi žmonių tarpusavio santykiai ir jų juridiniai aspektai į vieną teisės normą niekaip negali būti sutalpinami, tam tikra dalis jų turėtų būti sprendžiami vadovaujantis ir bendraisiais sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais.

6.5.                      Skundžiamos nutarties dalis dėl naudojimosi baldais yra nereikšminga, nes atsakovui vienu metu naudotis keliais vienarūšiais baldais tiesiog neįmanoma, jokių keblumų dėl to negali būti sudaryta, todėl į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įtrauktas tas turtas, kurį ieškovė prašo jai priteisti.

7.       Atsakovas N. Ž. atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.                      Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra ne vien tikėtinas ieškinio pagrįstumas (pirmoji sąlyga), bet ir realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas (antroji sąlyga), kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1018-881/2020, 16 punktas). Tai reiškia, kad ir tikėtinai pagrįsti reikalavimai, nesant grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik išanalizavus kiekvienos konkrečios situacijos faktines aplinkybes. Šiuo atveju ieškovė, siekdama laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir įrodinėdama atsakovo nesąžiningumą, jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų jo teiginius apie galimai nesąžininga atsakovės elgesį, nepateikė.

7.2.                      Atsakovo nesąžiningumo neįrodo ir niekuo nepagrįsti ieškovės teiginiai apie atsakovo siekį vilkinti teismo procesą. Priešingai, ieškovės nuolatiniai ieškinio patikslinimai (ieškinys buvo tikslinamas du kartus), nepagrįstas teisėjo nušalinimas rodo, kad dėl pačios ieškovės veiksmų teismo procesas dar yra parengiamojo proceso stadijoje.

7.3.                      Nagrinėjamu atveju, ieškovė prašo netrukdyti jai naudotis gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais, bet nepateikia teismui įrodymų, kad būtent atsakovas trukdo ieškovei gyventi minėtame name. Pati ieškovė nurodo ieškinyje, kad 2019 m. pabaigoje išėjo iš sutuoktinių namo gyventi pas sūnų, nors atsakovas prašė ją jo nepalikti. Atsakovas netrukdo ieškovei naudotis bendru namu ir daiktais, esančiais name.

7.4.                      Ieškovė ieškinio reikalavimu siekia padalinti atsakovo N. Ž. ūkininko ūkį natūra, kitaip tariant pusę ūkio pagrindinių priemonių apskaitytų N. Ž. ūkio balanse prašo priteisti sau. Atsakovas priešieškiniu prašo didesnę dalį ūkio pagrindinių priemonių palikti jam (ūkyje), siekiant išsaugoti ūkininko ūkį kaip ekonominį vienetą, o ieškovei išmokėti piniginę kompensaciją, nes ieškovė nuo 2020 m. neužsiima žemės darbais, nedirba ir savo vardu R. Ž. registruotame ūkyje, nes dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbine darbininke.

7.5.                      Nesant ieškinyje konkretaus ieškovės ieškinio reikalavimo dėl gautinų iš ūkininko ūkio veiklos pajamų priteisimo, nėra galimybės užtikrinti neegzistuojančio reikalavimo. Kitaip tariant, abstraktus prašymas naudotis ūkio derliumi, neįvardijant kokiu derliumi, kaip naudotis, kokios apimties pajamomis, taip pat neįvardijant ir nepateikiant įrodymų dėl atsakovo konkrečių, neva nesąžiningų veiksmų, dėl kurių gali pasunkėti sprendimo vykdymas, negali būti tenkintinas. Todėl šiuo atveju Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta.

7.6.                      Ieškovė nėra N. Ž. ūkininko ūkio partnerė, tai įrodo gauta ir pridedama prie šio atsiliepimo VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro pažyma, todėl ieškovė gali pretenduoti į N. Ž. ūkininko ūkį, kaip jungtinę nuosavybę sukurtą tik iki santuokos su N. Ž. iširimo, o šalių santuoka iširo, kaip nurodo pati ieškovė – 2019 metų gruodžio mėnesį.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

9.       Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo.

10.       Atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą atsakovas prašo prijungti papildomus įrodymus, VĮ „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras“ pažymą, kurioje nurodyta, kad ūkininko N. Ž. ūkyje partnerių nėra. CPK 314 straipsnyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo išspręstas nepranešus atsakovui apie gautą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir atsakovas savo procesinę poziciją galėjo išdėstyti tik atsiliepime į atskirąjį skundą, o pateikto įrodymo priėmimas neužvilkins civilinės bylos nagrinėjimo, šis įrodymas priimamas.

11.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Galimų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas nustatytas CPK 145 straipsnio 1 dalyje. Pagal savo tikslą laikinosios apsaugos priemonės gali būti kelių rūšių ir viena iš šių yra teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės, sudarančios sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas. Šis aiškinimas yra grindžiamas tuo, kad teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas ne tik tada, kai nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių nepavyktų įgyvendinti sprendimo rezoliucinėje dalyje suformuoto imperatyvo, bet ir tada, kai dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių objektyvaus ar subjektyvaus pobūdžio aplinkybių būsimo teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę ir taptų netikslingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga, Teismų praktika Nr. 34). Dėl šios priežasties laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą.

12.       Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos teisinių santykių bylose, be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas gali taikyti ir kituose įstatymuose nustatytas priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Tokioms laikinosioms apsaugos priemonėms priskiriamos CK 3.65 straipsnio 2 dalyje numatytos laikinosios apsaugos priemonės. CK 3.65 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šios teisės normos paskirtį yra nurodęs, kad šeimos santykių prigimtis ir teisinio reglamentavimo principai lemia, jog CK 3.65 įtvirtinta teisės norma laikytina bendrąja CK trečiosios knygos ,,Šeimos teisė“ normų reglamentuojamiems santykiams, kartu – specialiąja kitų įstatymų atžvilgiu, todėl teismas gali joje nurodytas priemones taikyti visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko ar kito sutuoktinio teisėms. Šioje teisės normoje įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020). Kartu šių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra teisinis instrumentas, leidžiantis operatyviai apginti teises bei teisėtus interesus, kuriems reikalinga skubi apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357-248/2015). Taigi bylose, kylančiose iš šeimos teisinių santykių, laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos ir tikslu laikinai sureguliuoti teisinius santykius, kai yra duomenų, kad pažeidžiami nepilnamečio vaiko ar kito sutuoktinio interesai.

13.       Nagrinėjamu atveju ieškovė R. Ž. prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios apibrėžtos CK 3.65 straipsnio 2 dalies 3 punkte, t. y. įpareigoti atsakovą N. Ž. netrukdyti ieškovei naudotis gyvenamuoju namu bei ūkiniais pastatais, gauti pajamas ir vaisius iš šio turto. Parašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė grindė tuo, kad atsakovas N. Ž. trukdo jai naudotis nurodytu nekilnojamuoju ir kilnojamuoju turtu bei gauti pajamas ir vaisius (derlių) iš jo. Ieškovė nurodė, kad tuo pažeidžiamas jos kaip sutuoktinės interesas naudotis ir valdyti jai bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, kuris jai reikalingas verstis jos profesine veikla – ūkininkavimu – ir nepritaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių ieškovė ateityje praras galimybę toliau ūkininkauti. Šias aplinkybes ieškovė grindė byloje jau esančiais duomenimis apie tai, kad atsakovė negali verstis jai įprasta veikla dėl atsakovo smurto jos atžvilgiu ir ta aplinkybe, kad ji šiuo metu yra priversta dirbti kitą darbą, tam, kad užsitikrintų bent minimalų pragyvenimo šaltinį. Taigi, ieškovės R. Ž. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo grindžiamas tuo, kad ieškovė iš esmės negali verstis įprastine profesine veikla – ūkininkavimu, kuris buvo pagrindinis jos ir šeimos pajamų šaltinis, ir šia veikla negali verstis dėl atsakovo N. Ž. veiksmų.

14.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, tik atlieka vertinimą, ar būtina laikinai sureguliuoti tam tikrus klausimus iki civilinės bylos nagrinėjimo pabaigos. Preliminariai įvertinęs ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir su juo susijusius duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog nėra teisinio pagrindo taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

15.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė vykdė veiklą savo ūkyje. Ieškovei R. Ž. yra išduotas ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimas ŪP Nr. 0178639, iš kurio matyti, kad ūkis įregistruotas 2019 m. sausio 22 d., ūkio identifikavimo kodas – 4319565. 2019 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolio) ataskaita patvirtina, kad 2019 m. vykdant ūkio veiklą buvo gauta 78 258 Eur pajamų. Ieškovė ūkininkavimu vertėsi ir iki atskiro ūkio įregistravimo, ką patvirtina byloje esantys duomenys apie tiek asmeninės nuosavybės teise, tiek bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimus žemės sklypus, kurių paskirtis žemės ūkio, ieškovės banko sąskaitų išrašai, iš kurių matyti, kad buvo įsigyjamos prekės ir paslaugos žemės ūkio veiklai vykdyti. Taigi, ieškovė neabejotinai vertėsi žemės ūkio veikla ir ši veikla buvo pagrindinis tiek jos, tiek šeimos pajamų šaltinis. Nurodyta veikla buvo vykdoma naudojant nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

16.       CK 3.92 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu. Tai reiškia, kad bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimu turtu gali naudotis, valdyti ir disponuoti abu sutuoktiniai, kol santuoka nenutraukta ir ieškovė turi pagrįstą interesą naudotis ir valdyti bendrąją jungtine nuosavybe valdoma turtą, ypač atsižvelgiant į tai, kad šio turto naudojimas bei valdymas yra susijęs ir su jos profesine veikla – žemės ūkiu, kuria ji vertėsi iki kilo ginčas dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo, kad negali naudotis ir valdyti jai bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu turtu verčiantis žemės ūkio veikla dėl atsakovo N. Ž. veiksmų, kuris pasireiškia fiziniu trukdymu naudotis minėtu turtu. Be to, ieškovė bijo galimo atsakovo smurto ieškovės atžvilgiu.

17.       Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatė, kad Kauno apylinkės teisme Kėdainių rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-1751-836/2020, kurioje atsakovas N. Ž., kaltinamas tuo, kad 2020-02-29 apie 11.30 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu, smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai R. Ž. fizinį skausmą ir padarė odos nubrozdinimus dešinėje plaštakoje ir poodines kraujosruvas dešinėje šlaunyje ir kaltinamas tuo, kad 2020-04-29 apie 19.30 val., kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu, smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai R. Ž. fizinį skausmą ir padarė poodines kraujosruvas pasmakrėje, kairėje krūtinės pusėje bei dešiniame dilbyje, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje. Šioje baudžiamojoje byloje yra atnaujintas įrodymų tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 1-2661-836/2019, kurioje kaltinamasis N. Ž., 2019 m. spalio 18 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį taip pat dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu ieškovės atžvilgiu. Kaltę dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų, kurios buvo aprašytos Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 18 d. nuosprendyje, atsakovas yra pripažinęs. Taigi, byloje yra įrodymų, kad atsakovas yra atlikęs veiksmus, kurie vertintini kaip smurtiniai ieškovės atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovė pagrįstai nurodo, jog prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytu turtu negali naudotis baimindamasi agresyvių atsakovo veiksmų. 

18.       Aplinkybę, kas ieškovei trukdoma naudotis prašyme nurodytu bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu turtu patvirtina ir tai, jog ieškovė šiuo metu pajamas, reikalingas bent minimaliam pragyvenimui užtikrinti, gauna dirbdama visai kitokio pobūdžio darbą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlio darbuotoja, nors siekia ir toliau verstis jai įprasta žemės ūkio veikla, nes vienas iš ieškinio reikalavimų yra padalinti bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomą turtą, skirtą žemės ūkio veiklai, natūra. Taigi, nagrinėjamu atveju yra pažeidžiamas ieškovės R. Ž. pagrįstas interesas naudoti ir valdyti jai bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą pajamoms uždirbti.

19.       Apeliacinės instancijos teismas nustatytų aplinkybių pagrindu daro išvadą, kad ieškovė R. Ž. pagrįstai reikalauja užtikrinti teisę naudotis jai bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu turtu verstis žemės ūkio veikla, kuri buvo pagrindinis pajamų šaltinis, iki bus išnagrinėta civilinė byla dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo. Tokiu būdu būtų užtikrinta, kad jei byloje išsprendus ginčą dėl turto padalijimo prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytas turtas atitektų ieškovei, jis ir toliau galėtų būti ieškovės naudojamas pagal pradinę paskirtį – žemės ūkio veiklai, ieškovei nebūtų apsunkinta galimybė toliau vykdyti žemės ūkio veiklą. Be to, ateityje neiškiltų poreikis spręsti išlaikymo teikimo ieškovei klausimą dėl to, kad vykstant teisminiam ginčui dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo, ieškovė prarado galimybę gauti pajamas iš savo pagrindinės žemės ūkio veiklos, kuri užtikrintų jos pragyvenimą ateityje. Taigi, nepritaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, kyla grėsmė, kad ateityje teismo sprendimo vykdymas gali būti apsunkintas, jei būtų priimtas sprendimas padalinti bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomą turtą, reikalingą žemės ūkio veiklai vykdyti, natūra. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi ieškovės interesų pažeidimą patvirtina byloje esantys duomenys ir šių interesų apsaugai bei esant grėsmei, kad ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju, teismo sprendimo vykdymas gali būti apsunkintas, būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CK3.65 straipsnio 1 dalis).

20.       Nustatęs, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, apeliacinės instancijos teismas toliau vertina, ar visos ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos atsižvelgiant į nurodytą pažeidžiamą ieškovės interesą – apribojimą naudotis ir valdyti bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimą turtą verstis žemės ūkio veikla. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė prašo įpareigoti atsakovą netrukdyti naudotis ne tik tuo nekilnojamuoju ir kilnojamuoju turtu, kuris reikalingas vykdyti žemės ūkio veiklą, bet ir 0,2572 ha žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), esančiu: gyvenamuoju namu, baldais, buitine technika. Nurodydama šį turtą ieškovė prašyme nenurodė, kokį jos interesą pažeidžia negalėjimas naudotis minėtu turtu. Ieškovė nurodė, kad kitą gyvenamąją vietą turi. Aplinkybių, jog kitoje gyvenamojoje vietoje ji patiria kokių nors nepatogumų dėl to, jog negali naudotis šiais daiktais, ir šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, ieškovė nepateikė. Todėl ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones gali būti tenkinamas tik ta apimtimi, kuri reikalinga ieškovės pažeistam interesui – naudotis ir valdyti bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimą turtą verstis žemės ūkio veikla – apginti, nustatant, kad ieškovei neturi būti trukdoma naudotis ir gauti pajamas bei vaisius (derlių) iš prašyme nurodyto nekilnojamojo turto ir naudotis kilnojamuoju turtu.

21.       Esant nurodytiems argumentams, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovės atskirojo skundo argumentai sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, iš dalies tenkinant ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigojant atsakovą N. Ž. netrukdyti ieškovei R. Ž. naudotis, gauti pajamas bei vaisius (derlių) iš šio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausančio turto: žemės sklypų: 14,1700 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 0,20291 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 0,5456 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 7,2858 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 7,2676 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 2,0149 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 0,4400 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 3,2300 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 3.0000 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 0,5400 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 0,2000 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).; 0,9100 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 1,0000 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 0,2572 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančių ūkinių pastatų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); garažo (sandėlio) su šaldymo kamera Sendvish, 2 kamerų šaldymo įranga, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei įpareigojant atsakovą N. Ž. netrukdyti ieškovei R. Ž. naudotis ir kitu kilnojamuoju turtu: traktoriumi MTZ - 820; frontaliniu krautuvu, Fausheux 65 SP; mikroautobusu VW Crafter; automobiliu Audi A8; traktoriumi, MTZ-82.1; traktoriumi John Deere; puspriekabe-platforma PALMS 3800; puspriekabe PALMS 150; traktorine priekaba IPTS; traktorine priekaba 2PTS-6; elektriniu krautuvu Toyota 7 FB 17205; bulvių kombainu Grimme SE150-60; kultivatoriumi BASELIER 4FK 310; bulvienojų pjautuvu BASELIER; naudota bulvių sodinamąja Cramer junior standart; priėmimo bunkeriu Bijlsma Herkules 1600; dežių išvertėju Remet; hidrauliniu dežių verstuvu (bulvių); bunkeriu 2.5x1.45 su 3 m. elevatoriumi (bulvėms); pusautomačiu Origo Mig C250; šepečiu (bulvių) 700 mm; daržovių fasavimo svarstyklėmis VR30; ozonatoriumi OZ-NR-70-1200; inspekciniu transporteriu; svarstyklėmis Jadeveder JIK-6CAB; hidrauliniu vežėju FK2300; mechanine šluota su šepečiu HAKO; kultivatoriumi rankiniu Vw 352; trąšų barstytuvu Bogbale; nešiojamuoju kompiuteriu NK DELL Inspiron 753; signalizacijos komplektu (sandelio); medinėmis dėžėmis (233 vnt.); medinėmis dėžėmis (132 vnt.); medinėmis dėžėmis (5vnt.); medinėmis dėžėmis (senomis) (500 vnt.); šiltnamiu (duomenys neskelbtini) (51a.); arteziniu gręžiniu; katilu šiltnamiams; grąžtu motoriniu Stihl; cisternomis l0 m3 (2 vnt.); cisterna 50 m3 (l vnt.); biotualetu, 350 Eur vertes; siurbliu 3 fazių (2 vnt. x 462); siurbliu 1 fazės (1 vnt.); kilnojamąja laistymo sistema; siurbliu Honda A, OP-205 SLT; kompresoriumi FINIMK Il3-90-4; purkštuvu (šiltnamių) SR - 420; laistymo rite IRIMEC; cisterna 1 m3 (l vnt.); cisterna 1.5 m3, (l vnt.); cisterna 1 m3 (plastikine), (l vnt.); vamzdžiais šiltnamių (aliumininiais), (4 vnt. x l0 m); vamzdžiais šiltnamių (cinkuotais), l8 vnt. x l0 m; krosnimis šiltnamių (15 vnt.); malkomis (6 m3); motoriniu pjūklu Sthil MS 261; motoriniu purkštuvu SR 450.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso   337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338, 339 straipsniais,

n u t a r i a : 

Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.

Tenkinti iš dalies ieškovės R. Ž. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Įpareigoti atsakovą N. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) netrukdyti ieškovei R. Ž., asmens kodas         (duomenys neskelbtini) naudotis, gauti pajamas bei vaisius (derlių) iš šio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausančio turto: žemės sklypų: 14,1700 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).; 0,20291 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 0,5456 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 7,2858 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).; 7,2676 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 2,0149 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 0,4400 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 3,2300 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 3,0000 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 0,5400 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 0,2000 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 0,9100 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 1,0000 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 0,2572 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančių ūkinių pastatų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); garažo (sandėlio) su šaldymo kamera Sendvish, 2 kamerų šaldymo įranga, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Įpareigoti atsakovą N. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) netrukdyti ieškovei R. Ž., asmens kodas         (duomenys neskelbtini) naudotis šiuo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausančiu kitu kilnojamuoju turtu: traktoriumi MTZ - 820; frontaliniu krautuvu, Fausheux 65 SP; mikroautobusu VW Crafter; automobiliu Audi A8; traktoriumi, MTZ-82.1; traktoriumi John Deere; puspriekabe-platforma PALMS 3800; puspriekabe PALMS 150; traktorine priekaba IPTS; traktorine priekaba 2PTS-6; elektriniu krautuvu Toyota 7 FB 17205; bulvių kombainu Grimme SE150-60; kultivatoriumi BASELIER 4FK 310; bulvienojų pjautuvu BASELIER; naudota bulvių sodinamąja Cramer junior standart; priėmimo bunkeriu Bijlsma Herkules 1600; dežių išvertėju Remet; hidrauliniu dežių verstuvu (bulvių); bunkeriu 2.5x1.45 su 3 m. elevatoriumi (bulvėms); pusautomačiu Origo Mig C250; šepečiu (bulvių) 700 mm; daržovių fasavimo svarstyklėmis VR30; ozonatoriumi OZ-NR-70-1200; inspekciniu transporteriu; svarstyklėmis Jadeveder JIK-6CAB; hidrauliniu vežėju FK2300; mechanine šluota su šepečiu HAKO; kultivatoriumi rankiniu Vw 352; trąšų barstytuvu Bogbale; nešiojamuoju kompiuteriu NK DELL Inspiron 753; signalizacijos komplektu (sandėlio); medinėmis dėžėmis (233 vnt.); medinėmis dėžėmis (132 vnt.); medinėmis dėžėmis (5vnt.); medinėmis dėžėmis (senomis) (500 vnt.); šiltnamiu (duomenys neskelbtini) (51a.); arteziniu gręžiniu; katilu šiltnamiams; grąžtu motoriniu Stihl; cisternomis l0 m3 (2 vnt.); cisterna 50 m3 (l vnt.); biotualetu, 350 Eur vertes; siurbliu 3 fazių (2 vnt. x 462); siurbliu 1 fazės (1 vnt.); kilnojamąja laistymo sistema; siurbliu Honda A, OP-205 SLT; kompresoriumi FINIMK Il3-90-4; purkštuvu (šiltnamių) SR - 420; laistymo rite IRIMEC; cisterna 1 m3 (l vnt.); cisterna 1.5 m3, (l vnt.); cisterna 1 m3 (plastikine), (l vnt.); vamzdžiais šiltnamių (aliumininiais), (4 vnt. x l0 m); vamzdžiais šiltnamių (cinkuotais), l8 vnt. x l0 m; krosnimis šiltnamių (15 vnt.); malkomis (6 m3); motoriniu pjūklu Sthil MS 261; motoriniu purkštuvu SR 450.

Likusioje dalyje prašymo netenkinti.

Nutarties kopiją siųsti šalims. 

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                                Arvydas Žibas