Civilinė byla Nr. e2-2392-996/2021

      Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30851-2020-0

      Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6;

      2.6.1.5; 2.6.8.10; 2.6.18.3; 3.2.6.1

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 23 d. 

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė,

sekretoriaujant Onai Virmauskienei, 

dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „AL Construction“ atstovei advokato padėjėjai Agnei Turauskaitei,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vestata“ atstovei teisininkei Jūratei Kūgytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „AL Construction“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vestata“ dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

 bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „AL Construction“ (toliau – ieškovė, BUAB „AL Construction“) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su ieškiniu (el. b. apyrašo t. I, l. 1–6) uždarajai akcinei bendrovei „Vestata“ (toliau – atsakovė, UAB „Vestata“), prašydama priteisti jai iš atsakovės 29 345,21 Eur skolą, 1 056,43 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodyta, kad Šiaulių apygardos teismas 2019 m. balandžio 25 d. nutartimi iškėlė UAB „AL Construction“ bankroto bylą (civilinės bylos Nr. eB2-188-569/2020), nutartis įsiteisėjo 2019 m. gegužės 7 d., įmonės nemokumo administratoriumi paskirta uždaroji akcinė bendrovė „Tigesta“ (toliau – nemokumo administratorius, UAB „Tigesta“), nemokumo administratoriui perėmus BUAB „AL Construction“ buhalterinės apskaitos dokumentus, tapo žinoma, kad ieškovė ir atsakovė 2019 m. sausio 28 d. sudarė skolų suderinimo aktą (toliau – skolų suderinimo aktas) 2018 m. gruodžio 31 d. datai, kuriame užfiksuoti atsakovės ieškovės atžvilgiu pradelsti skoliniai įsipareigojimai, skolų suderinimo akte ieškovė ir atsakovė patvirtino, kad atsakovė yra skolinga ieškovei 29 345,21 Eur sumą, ieškovei iškėlus bankroto bylą, atsakovė taip ir neatsiskaitė su ieškove. Ieškinyje nurodyta, kad 2017 m. vasario 10 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta statybos rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo savo rizika, priemonėmis, iš savo (ar užsakovo, jei ir kai tai numatyta sutartyje) medžiagų tinkamai ir laiku atlikti viešbučio paskirties pastate, adresu: (duomenys neskelbtini), statybos rangos, montavimo, gamybos, derinimo tiekimo, paslaugų teikimo ir kitus sutartyje numatytus darbus, o atsakovė įsipareigojo priimti tinkamai atliktus darbus ir už juos sumokėti sutartyje nustatytą kainą, sutarties 3.1 punktu šalys nustatė sutarties kainą – 1 455 000 Eur su PVM, 2017 m. rugpjūčio 28 d. sutarties papildymu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sutarties papildymas Nr. (duomenys neskelbtini)) ieškovė ir atsakovė susitarė dėl papildomų darbų atlikimo, dėl ko sutarties kaina buvo padidinta iki 1 468 000 Eur su PVM, 2018 m. sausio 7 d. sutarties papildymu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sutarties papildymas Nr. (duomenys neskelbtini)) ieškovė ir atsakovė susitarė dėl papildomų darbų atlikimo, dėl ko sutarties kaina buvo padidinta iki 1 469 845,75 Eur su PVM; ieškovė įvykdė sutartyje nurodytus įsipareigojimus – tinkamai atliko sulygtus darbus ir perdavė juos atsakovei, kuri darbus priėmė, ieškovė atsakovei pateikė PVM sąskaitas faktūras apmokėjimui už atliktus darbus, prie kiekvienos sąskaitos buvo pateikti darbų priėmimo–perdavimo aktai, kurie buvo pasirašyti abiejų šalių, ieškovės darbų defektai nebuvo nustatyti, pastatas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), 2018 m. buvo priimtas Valstybinės statybos užbaigimo komisijos, statyba minėtame objekte yra užbaigta, todėl laikytina, kad ieškovės darbai atlikti tinkamai, tačiau atsakovė nepagrįstai atsisako sumokėti likusią 29 345,21 Eur sumą už ieškovės atliktus darbus, be to, kaip jau minėta, ieškovė su atsakove pasirašė skolų suderinimo aktą, kuriame atsakovė patvirtino ir sutiko, kad 2018 m. gruodžio 31 d. jos mokėtina suma ieškovei sudarė 29 345,21 Eur. Ieškinyje nurodyta, kad sutarties 12.3 punkte nustatyta, jog šalių susitarimu iš kiekvienos ieškovės atsakovei pateiktos PVM sąskaitos faktūros atsakovė turėjo teisę sulaikyti 5 procentus mokėjimų, sutarties 12.3 ir 12.6 punktais atsakovė įsipareigojo sulaikytas lėšas išmokėti ieškovei per 30 dienų po to, kai ieškovė pateiks sutarties 9.2.27 punkte numatytas sąlygas atitinkantį garantinio laikotarpio garantinį arba laidavimo raštą ir sutarties 12.11 punkte nustatyta tvarka bus pasirašytas baigiamasis darbų perdavimo–priėmimo aktas, sutarties Bendrųjų sąlygų 9.2.27 punkte nustatyta, kad ieškovė iki baigiamojo darbų priėmimo–perdavimo akto pasirašymo turėjo pateikti 10 procentų nuo galutinės užaktuotų darbų sumos (su PVM) banko arba užsakovui priimtinos draudimo bendrovės, nurodytos sutarties 9.2.27 punkte, ir su juo suderintą garantinių įsipareigojimų įvykdymo garantinį arba laidavimo raštą ir draudimo liudijimo (poliso) originalą, jeigu draudimo bendrovės išduotas laidavimo raštas galioja kartu su išduotu draudimo liudijimu (polisu), šis pateiktas garantinis arba laidavimo raštas turėjo galioti ne mažiau kaip 3 metus po baigiamojo atliktų darbų akto pasirašymo dienos ir papildomai 30 dienų po to; 2018 m. birželio 29 d. sutarties papildymu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sutarties papildymas Nr. (duomenys neskelbtini)) šalys susitarė papildyti sutarties 9.2.27 punktą 9.2.27.1 papunkčiu ir nustatė, jog šalys susitaria, kad rangovas turi teisę pateikti garantinių įsipareigojimų įvykdymo garantinį arba laidavimo raštą ir draudimo liudijimo (poliso) užsakovui priimtinos draudimo bendrovės ir su juo suderintą garantinių įsipareigojimų įvykdymo garantinį arba laidavimo raštą ir draudimo liudijimo (poliso) originalą, jeigu draudimo bendrovės išduotas laidavimo raštas galioja kartu su išduotu draudimo liudijimu (polisu) ir mokestinio pavedimo kopiją, kad draudimo įmoka už šį laidavimo raštą yra sumokėta dalimis, tai yra rangovui pateikus 5 procentus garantinių įsipareigojimų įvykdymo garantinį arba laidavimo raštą ir draudimo liudijimo (poliso) su pavedimu kopiją, užsakovas išmoka 50 procentų sulaikytų sumų, t. y. 30 270,65 Eur, pateikus papildomą 5 procentų garantinių įsipareigojimų įvykdymo garantinį arba laidavimo raštą ir draudimo liudijimo (poliso) su pavedimu kopiją, atsakovė išmoka likusią sulaikytų pinigų sumą; ieškovė pateikė atsakovei 5 procentų, t. y. 72 750 Eur garantinio laikotarpio įsipareigojimų vykdymo garantiją Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2018 m. liepos 30 d. akcinės bendrovės „Šiaulių bankas“ (toliau – AB „Šiaulių bankas“), dėl ko atsakovei nuo minėtos garantijos pateikimo dienos atsirado prievolė išmokėti ieškovei pagal sutartį sulaikytas lėšas, iš viso 30 270,65 Eur sumą; abiejų šalių bendru susitarimu, 2019 m. vasario 11 d. AB „Šiaulių bankas“ garantinio laikotarpio įsipareigojimų vykdymo garantijos Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimu Nr. (duomenys neskelbtini), garantijos suma buvo sumažinta iki 22 000 Eur, atsakovė dėl garantijų dydžio ir galiojimo laikotarpio ieškovei pretenzijų nepareiškė, dėl ko laikytina, jog atsakovę garantijų sąlygos tenkino, su jomis atsakovė sutiko ir tai atitiko šalių susitarimą. Ieškinyje pabrėžta, jog ieškovė įsipareigojimus pagal sutartį įvykdė, todėl atsakovė neturi teisinio pagrindo sulaikyti ir nemokėti ieškovei 29 345,21 Eur atlyginimą už atliktus rangos darbus, atsakovė nepagrįstai naudojasi neteisėtai sulaikytomis lėšomis bei neteisėtai jomis sumažino darbų kainą, siekia nepagrįstai praturtėti ieškovės sąskaita, atsakovės skolos ieškovei faktą patvirtina ieškovės ir atsakovės pasirašytas skolų suderinimo aktas, kuriame nurodytos neapmokėtos PVM sąskaitos faktūros ir jų suma, atsakovė iki ieškovei bankroto bylos iškėlimo nepareiškė ieškovei pretenzijų dėl netinkamai vykdomos sutarties ar pan., po to, kai bankroto administratorius pareikalavo atsakovę sumokėti įsiskolinimą ieškovei, kurio mokėjimo terminai praleisti 2 metus, atsakovė, vengdama vykdyti sutartinius įsipareigojimmus, pradėjo reikšti tariamas pretenzijas ir atsisako pilnai atsiskaityti už ieškovės atliktus darbus; pagal teismų praktiką, sulaikytos sumos pagal sutartyje numatytą jų pobūdų priklauso ieškovei, todėl atsakovė neturi teisės valdyti sulaikytas lėšas, kurios mokėtinos už atliktus rangos darbus, atsakovė savo galimai pažeistas teises dėl ieškovės netinkamo sutarties vykdymo galėtų ginti reikšdama reikalavimus ieškovės bankroto byloje; kadangi atsakovė pažeidė prievolę atsiskaityti su ieškove, todėl 29 345,21 Eur skola, taip pat ir palūkanos priteistinos iš atsakovės įstatymų nustatyta tvarka. Taip pat ieškinyje nurodyta, kad sutarties 13.1 punkte ieškovė ir atsakovė susitarė dėl 0,02 procento delspinigių už nesavalaikius mokėjimus, skaičiuojamų už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku neapmokėtos sumos; atsakovė už pradelstą terminą įvykdyti prievolę turi mokėti 0,02 procento delspinigius, kas sudaro 1 056,43 Eur; taip pat įvertinus tai, kad abi šalys yra privatūs juridiniai asmenys, iš atsakovės turi būti priteistos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už 30 401,64 Eur (29 345,21 Eur + 1 056,43 Eur).  

Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (el. b. apyrašo t. I, l. 151–156).

Atsakovė paaiškino, kad pradėjus vykdyti sutartį, jau 2017 m. gegužės 3 d. ji pateikė pirmąją pretenziją ieškovei „Dėl netinkamo gamybinio pasitarimo vykdymo“, kuria ieškovei buvo pritaikyta bauda, kadangi buvo pažeistas sutarties 3.4.1 punktas, nes nebuvo pateiktas technologinis projektas, 2017 m. gegužės 5 d. ji ieškovei pateikė dar vieną raštą „Dėl netinkamo sutarties vykdymo“, kuriame nurodė, jog ieškovė netinkamai vykdo sutartyje numatytas prievoles, t. y. neištaiso darbų trūkumų, atsilieka nuo darbų vykdymo grafiko, nevykdo darbų vykdymo protokoluose nurodytų darbų terminų bei kitų pagrįstų reikalavimų, taip pat nevykdo sutarties 9.2.3–9.2.4 punktuose prisiimtų įsipareigojimų, sutarties vykdymo laikotarpiu buvo teikiamos pretenzijos dėl ieškovės negebėjimo vykdyti įsipareigojimų sutartyje numatytais terminais, tokie neatitikimai terminams buvo užfiksuoti 2017 m. gegužės 19 d. rašte „Dėl netinkamo sutarties vykdymo“, 2017 m. gegužės 22 d. rašte „Dėl netinkamo savaitinio grafiko vykdymo“, ieškovės darbų trūkumai buvo fiksuojami ir 2017 m. gegužės 22 d. defektų akte Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. gegužės 22 d. defektų akte Nr. (duomenys neskelbtini), nuolat teikiamuose raštuose ieškovei buvo fiksuotas terminų ir darbų saugos nesilaikymas atsižvelgiant į sutartį, tai patvirtina 2017 m. gegužės 26 d. raštas „Dėl netinkamo sutarties vykdymo“, 2017 m. birželio 13 d. raštas „Dėl netinkamo sutarties vykdymo“, 2017 m. birželio 16 d. raštas „Dėl darbų saugos“ bei vėlesni jos raštai (2017 m. birželio 26 d., 2017 m. liepos 14 d., 2017 m. liepos 25 d.), kuriuose buvo fiksuojamas ieškovės darbų neatitikimas terminams, 2017 m. lapkričio 15 d. ji pareiškė ieškovei pretenziją „Dėl netinkamai atliktų darbų“, kadangi dėl ieškovės paliktų defektų fasadai buvo įrengti netinkamai, taip pat ieškovė buvo pakartotinai informuota dėl sutartimi prisiimtų prievolių atlikimo 2017 m. gruodžio 13 d. raštu „Dėl netinkamai atliktų darbų“, papildomai 2019 m. sausio 25 d., 2019 m. vasario 6 d. ji teikė reikalavimus ieškovei pašalinti atliktų darbų paliktus trūkumus, tačiau ieškovei taip ir nepašalinus darbų trūkumų, o jai (atsakovei), vadovaujantis sutarties nuostatomis sulaikius galutinę 29 345 Eur sumą, 2019 m. liepos 2 d. ji gavo ieškovės pretenziją dėl skolos sumokėjimo, kuria buvo reikalaujama sumokėti 30 270,65 Eur skolą, į ką ji 2019 m. liepos 18 d. pateikė atsakymą, nurodydama, kad likusi sulaikyta suma (29 345 Eur) liko jos (atsakovės) naudai iki garantinių įsipareigojimų įvykdymo, 2020 m. rugsėjo 3 d. ji gavo ieškovės raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl reikalavimo sumokėti skolą, dokumentų pateikimo, 2020 m. rugsėjo 16 d. ji pakartotinai pranešė ieškovei, kad sutarties kaina yra sumažinta remiantis sutarties Specialiųjų sąlygų 3.1 punktu bei sutarties Bendrųjų sąlygų pakeitimų ir kitų sąlygų 5.10 punktu. Pažymėjo, kad ieškovės darbai atlikti netinkamai, su defektais, pasirašyto baigiamojo darbų priėmimo–perdavimo akto nėra; sutarties Bendrosios dalies 12.3 punkte yra įtvirtinta sąlyga dėl baigiamojo darbų priėmimo–perdavimo akto pasirašymo, tik kai įvykdomos visos sutarties bendrosios 12.11 punkte nurodytos sąlygos, šiuo atveju ieškovė neįvykdė visų sutarties 12.11 punkte nurodytų sąlygų, dėl to ir nebuvo pasirašytas baigiamasis darbų priėmimo–perdavimo aktas. Teigė, kad vadovaujantis STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 68 punktu galima daryti išvadą, jog vizualus patikrinimas dėl statinio atitikties statinio projektui ir teisės aktų reikalavimams negali būti prilyginamas sutarties Bendrosios dalies 12.11 ir 12.13 punktuose numatytam tinkamam įsipareigojimų įvykdymui, kadangi statinio vizuali apžiūra negali būti prilyginama užsakovo išsamiam statinio patikrinimui, kurio metu yra galimybė patikrinti ieškovės atlikto darbo rezultatus juos vertinant ne tik vizualiai, tačiau ir funkcionaliai pagal projektinius sprendinius, taip pat komisijos apžiūra ir suteiktas statybos užbaigimo aktas teisiškai nesiejamas nei sutartyje, nei įstatyme (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.698 straipsnio 1 dalies 2 punktas) su numatytos garantijos atliktiems darbams pradžia, remiantis sutarties Bendrosios dalies 9.2.27 punktu. Atsakovės teigimu, ji neturi jokių piniginių prievolių ieškovės atžvilgiu tiek pagal egzistuojančią teismų praktiką, tiek ir pagal sutarties nuostatas. Nurodė, kad garantinių įsipareigojimų įvykdymo garantinis raštas privalėjo galioti ne mažiau kaip 3 metus po baigiamojo atliktų darbų akto pasirašymo dienos ir papildomai 30 dienų po to, sutarties Bendrųjų sąlygų 9.2.27 punkte numatytas visas būtinąsias sąlygas atitinkantis garantinio laikotarpio garantinis ar laidavimo raštas jai niekada pateiktas nebuvo, baigiamasis darbų priėmimo–perdavimo aktas nesant išpildytoms sutarties Bendrųjų sąlygų 12.13 punkte numatytoms sąlygoms pasirašytas nebuvo, nesant išpildytoms sutarties Bendrųjų sąlygų 12.13 punkte nurodytoms sąlygoms, niekada neatsirado jos pareiga ir, atitinkamai, BUAB „AL Construction“ teisė reikalauti išmokėti pagal sutartį sulaikytos 5 procentų sutarties kainos sumos, vadovaujantis sutarties Specialiųjų sąlygų „Bendrųjų sąlygų pakeitimai ir kitos sąlygos“ 5.10 punkto nuostatose įtvirtintu sutarties šalių sutarimu yra laikoma, kad sutarties darbų kaina yra sumažinta 5 procentais. Atsakovės manymu, kadangi iki garantinių terminų pabaigos, kurie, šiuo atveju, esant paslėptų statinio elementų defektams pagal įstatymą turėtų būti 10 metų (CK 6.698 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 41 straipsnio 1 dalis), ji pareiškė ieškovei pretenzijas dėl atliktų darbų defektų, tačiau dėl ieškovei inicijuotos bankroto procedūros ji nebegali reikalauti, kad neatlygintinai būtų pašalinti atliktų darbų trūkumai (Statybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalis), todėl jai išliko teisė pagal sutartį sumažinti ieškovės darbų kainą, kas šio ginčo atveju ir buvo padaryta. Pažymėjo, kad dėl ieškovės sutarties sąlygų neįvykdymo nebuvo pasirašytas baigiamasis darbų priėmimo–perdavimo aktas, o sutarties kaina buvo sumažinta 5 procentais (sulaikytų lėšų suma) vadovaujantis sutarties Specialiųjų sąlygų „Bendrųjų sąlygų pakeitimai ir kitos sąlygos“ 5.10 punktu; sutarties darbų kainos sumažinimas sulaikytų lėšų suma sutarties šalių susitarimu įvyko savaime, įvykus sutartyje numatytoms sąlygoms, lemiančioms savaiminį, t. y. nereikalaujantį jokių papildomų sutarties šalių veiksmų, sutarties kainos pasikeitimą, todėl ji prievolės sumokėti pagal sutartį jokių sumų nebeturi. Pabrėžė, kad garantinio laikotarpio įsipareigojimų vykdymo garantijos suma niekada nebuvo sumažinta, ji niekada negavo pateikiamo banko rašto, kuris vadinamas garantijos pakeitimu, ji niekada nėra pateikusi sutikimo mažinti garantijos, kurios pradinis nustatytas dydis yra 72 750 Eur, sumą ar sutikimo keisti garantijos sąlygas, 2018 m. liepos 30 d. AB „Šiaulių bankas“ garantinio laikotarpio įsipareigojimų vykdymo garantija Nr. (duomenys neskelbtini) yra galiojanti ir vykdytina pagal joje nustatytas sąlygas; neegzistuoja nė viena garantijos pabaigos teisinė sąlyga ir ji niekada nėra pranešusi bankui dėl teisių pagal garantiją atsisakymo, priešingai negu teigia ieškovė, garantija negali baigtis be kreditoriaus pagal garantiją aiškiai ir tiesiogiai išreikštos valios ir juo labiau negali būti sumažinama garantijos suma garantijos davėjo (garanto) ir skolininko dvišaliu susitarimu (CK 6.96 straipsnis). Patvirtino, kad ieškovei pateikus AB „Šiaulių bankas“ 2018 m. liepos 30 d.  garantinio laikotarpio įsipareigojimų vykdymo garantiją Nr. (duomenys neskelbtini), ji šalių susitarimu grąžino (išmokėjo ieškovės nurodymu) 30 270,65 Eur sulaikymų sumą. 

Ieškovė pateikė dubliką (el. b. apyrašo t. I, l. 195–198), kuriame nurodė, kad atsakovės atsiliepime išdėstyti motyvai yra nepagrįsti, ieškovės teigimu, atsakovė nepagrįstai teigia, jog ieškovė darbus pagal sutartį atliko netinkamai ir su defektais; ieškovė ištaisė atsakovės pateiktuose raštuose nuo 2017 m. gegužės 3 d. iki 2018 m. gruodžio 28 d. nurodytus defektus, tarp ieškovės ir atsakovės buvo pasirašytas baigiamasis darbų perdavimo–priėmimo aktas. Nurodė, kad atsakovė atsiliepime patvirtino, jog ieškovei pateikus AB „Šiaulių bankas“ 2018 m. liepos 30 d.  garantinio laikotarpio įsipareigojimų vykdymo garantiją Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovė išmokėjo dalį (30 270,65 Eur) pagal sutartį sulaikytų ieškovės lėšų; sutarties 12.6 punktu šalys susitarė, kad 12.3 punkte nurodytos sumos laikomos įkeistomis užsakovui, galutinis apmokėjimas bus atliekamas rangovui per 30 dienų po to, kai rangovas pateiks sutarties 9.2.27 punkte numatytas sąlygas atitinkantį garantinio laikotarpio garantinį arba laidavimo raštą ir sutarties 12.11 punkte nustatyta tvarka pasirašomas baigiamasis darbų perdavimo–priėmimo aktas, vadovaujantis šia sutarties nuostata, ieškovei priklausančių dalies sulaikytų lėšų išmokėjimas patvirtina, jog buvo įvykdytos sutarties 12.3 punkto sąlygos, t. y. ieškovė pateikė sutartyje numatytas sąlygas atitinkantį garantinio laikotarpio arba laidavimo raštą ir tarp šalių buvo pasirašytas baigiamasis darbų perdavimo–priėmimo aktas; nors ieškovė įvykdė sutartį tinkamai, tačiau atsakovė sumokėjo ne visas, o tik dalį sulaikytų lėšų, kuo buvo pažeistas sutarties 12.6 punktas ir atsakovė nepagrįstai daugiau kaip 2 metus naudojasi likusiomis sulaikytomis ieškovės lėšomis. Pabrėžė, kad nesant šalių pasirašyto baigiamojo darbų perdavimo–priėmimo akto ieškovė nebūtų galėjusi atsakovei pateikti sutarties 9.2.27 punkte nurodytos garantinių įsipareigojimų įvykdymo garantijos, nes minėtas dokumentas pagal susiklosčiusią praktiką banko išduodamas tik užbaigus objekto statybą ir tarp šalių pasirašius baigiamąjį darbų perdavimo–priėmimo aktą. Pažymėjo, kad ieškovė neturi prievolės sumokėti atsakovei už jos 2019 m. sausio 25 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų defektų šalinimą, kadangi ieškovė pateikė atsakovei AB „Šiaulių bankas“ 2018 m. liepos 30 d. garantinio laikotarpio įsipareigojimų vykdymo garantiją Nr. (duomenys neskelbtini), remiantis kuria atsakovei minėtų defektų išlaidas apmokėjo bankas. Nurodė, kad atsakovė nepagrįstai kvestionuoja statybos užbaigimo aktą objekte viešbučio paskirties pastate, adresu (duomenys neskelbtini), 2018 m. balandžio 5 d. išduotą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, nes komisijos nariai statinį tikrina ne tik vizualiai (arba formaliai, kaip siekia įrodyti atsakovė), tačiau visapusiškai įvertinę eilę gautų dokumentų, kurie nurodyti STR 1.05.01:2017 10 priede, statybos užbaigimo komisija, disponuodama visapusiškais duomenimis apie statinį (įskaitant duomenimis apie darbų rezultatų bandymus), atliko išsamų ir visapusišką statinio patikrinimą ir atitiktį statinio projekto sprendiniams ir teisės aktų reikalavimus, kas taip pat patvirtina, jog ieškovės darbai objekte atlikti tinkamai. Ieškovės įsitikinimu, atsakovės vienašališkai atliktas sutarties kainos sumažinimas, kurį atsakovė atliko sužinojusi apie ieškovės bankroto bylos iškėlimą, ir apie kainos sumažinimą informavusi ieškovę 2019 m. liepos 18 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini), yra ne kas kita kaip priešpriešinių prievolių įskaitymas, draudžiamas pagal įskaitymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą. Nurodė, kad ieškovei bankroto byla buvo iškelta Šiaulių apygardos teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. eB2-188-569/2020), kuria nuo nutarties priėmimo dienos buvo taikytos ir galiojo laikinosios apsaugos priemonės – ieškovės kilnojamojo ir nekilnojamojo turto bei piniginių lėšų, esančių bankų sąskaitose iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, areštas, bei draudimas ieškovei vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, ir be teismo leidimo parduoti, išnuomoti, įkeisti, laiduoti įmonės turtą ar kitokiais būdais perleisti įmonei priklausantį turtą, ši nutartis įsiteisėjo 2019 m. gegužės 7 d., todėl po jos įsiteisėjimo atsakovės atliktas įskaitymas negalioja ir yra pažeidžiantis teismo nutartį, atsakovės atliktas įskaitymas, ieškovės teigimu, taip pat pažeidė ieškovės pirmesnės eilės kreditorių teises, kadangi jį atliekant ieškovė buvo faktiškai nemoki įmonė ir turėjo didelius įsiskolinimus kreditoriams (įskaitant įsiskolinimą Sodrai, teismine tvarka buvo iškeltos bylos ieškovės atžvilgiu, areštuotas turtas), atsakovės atliktas įskaitymas neabejotinai sumažino galimybę kreditoriams bent iš dalies patenkinti savo reikalavimus ir nepagrįstai suteikė pirmenybę atsakovei patenkinti savo reikalavimus. Pabrėžė, kad įmonei iškėlus bankroto bylą šalis netenka teisės į sutartyse numatytą visiško apmokėjimo sulaikymą iki sutartyje numatytų sąlygų įvykdymo, sulaikytos sumos pagal sutartyje numatytą jų pobūdį priklauso ieškovei, todėl atsižvelgiant į bendrą draudimą po nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, atsakovei nesuteikta teisė valdyti sulaikytas lėšas, kurios mokėtinos už atliktus rangos darbus.

Atsakovė pateikė tripliką (el. b. apyrašo t. II, l. 1–4), kuriame nurodė, kad ieškovė, siekdama pagrįsti savo poziciją, išdėstytą teismui pateiktame dublike, nepateikė jokių duomenų apie defektinių aktų ištaisymą ir defektų ištaisymo fakto patvirtinimą (akceptavimą), atliktą atsakovės, taip pat, ieškovė niekaip neįrodė, kad baigiamasis darbų perdavimo–priėmimo aktas buvo pasirašytas, kadangi ieškovė negali pagrįsti baigiamojo darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymo fakto, akivaizdu, jog nepasirašius šio rašto, o taip pat neegzistuojant sutartyje numatyto dydžio garantinio laikotarpio laidavimui ar garantijai, atsakovei nekilo prievolė sumokėti sulaikytų sumų pagal sutarties 12.6 punktą. Teigė, kad ieškovė dublike remiasi neegzistuojančia versle ir net nelogiška pagal ieškovės teiginius praktika, kad rangos sutarties nurodytos garantinių įsipareigojimų įvykdymo garantijos yra banko išduodamos tik užbaigus objekto statybą ir tarp šalių pasirašius baigiamąjį darbų perdavimo–priėmimo aktą, be to, pati sutarties Bendrųjų sąlygų 9.2.27 punkto formuluotė, kuri yra suderinta sutarties šalių, paneigia tokius ieškovės teiginius, ieškovė remiasi baigiamuoju darbų perdavimo–priėmimo aktu, tačiau toks aktas niekada nebuvo pasirašytas dėl jau ne kartą atsakovės nurodytų priežasčių. Pažymėjo, kad ji neneigia, jog ieškovė pateikė AB „Šiaulių banko“ garantinio įsipareigojimo vykdymo garantiją, tačiau atsakovė, šiuo atveju, ir nereiškia konkrečiai pačiai ieškovei reikalavimo padengti ieškovės nurodomas išlaidas. Teigė, kad ieškovės dublike STR 1.05.01:2017 citatos nepaneigia atsiliepime pateikto jos argumento, jog statybos užbaigimo aktu negali būti užfiksuojami paslėpti defektai, taip pat statybos užbaigimo aktas neapima ir neįgyvendina įstatyme ir sutartyje numatytos garantijos atliktiems darbams (CK 6.698 straipsnio 1 dalies 2 punktas bei sutarties 9.2.27 punktas). Atkreipė dėmesį į tai, kad darbų pagal sutartį netinkamas įvykdymas negali būti fiksuojamas per vienintelį STR 1.05.01:2017 numatytą komisijos patikrinimą, kurio metu yra tik vizualiai patikrinamas objekto atitikimas projektui ir padaromi vienkartiniai bandymai, neparodantys galimų defektų, kurie pasireiškia, nuolat naudojant atitinkamas objekto dalis. Teigė, kad ji nesutinka su ieškovės teiginiu, jog sutarties kainos sumažinimas, kurį ji (atsakovė) atliko, yra ne kas kita, kaip priešpriešinių prievolių įskaitymas, draudžiamas pagal įskaitymo metu galiojusio ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą, kadangi, atsakovės teigimu, kainos sumažinimas negali būti prilyginamas įskaitymui. Pabrėžė, kad dėl ieškovės sutarties sąlygų neįvykdymo nebuvo pasirašytas baigiamasis darbų priėmimo–perdavimo aktas, taip pat sutarties kaina buvo 5 procentais sumažinta vadovaujantis sutarties 5.10 punktu, todėl ji neturi pareigos sumokėti pagal sutartį likusias sumas, šiuo atveju, atsakovės manymu, kainos sumažinimo jokiu būdu negalima prilyginti prievolių įskaitymui.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokato padėjėja Agnė Turauskaitė palaikė ieškovės procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė teisininkė Jūratė Kūgytė palaikė atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. 

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta I. G. parodė, kad dirbo UAB „AL Construction“, buvo atsakinga už plėtrą ir tiekimą; ginčo objekte visi darbai buvo užbaigti, ji pati objekte ne kartą lankėsi, atliktų darbų pridavimai vyko etapais, užsakovo darbų vadovas, projektų vadovas tikrindavo atliktus darbus, po to būdavo pasirašomi aktai, tuomet išrašoma sąskaita ir toliau kiti darbai buvo atliekami, visi defektai buvo ištaisyti, dėl galutinio akto pasirašymo jai (liudytojai) nėra žinoma, tačiau visi darbai buvo atlikti, visada buvo pildomas statybų žurnalas bei visa dokumentacija, į objektą buvo atvykęs „Schuco“ atstovas, tikrino, tačiau rašytinių išvadų duoti negalėjo, nes tokia teisė jam nesuteikta.

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Byloje ginčas kilo dėl atsiskaitymo pagal statybų rangos sutartį.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2017 m. vasario 10 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta statybos rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su vėlesniais papildymais (el. b. apyrašo t. I, l. 13–35), kuria ieškovė (kaip rangovė) įsipareigojo savo rizika, priemonėmis, iš savo (ar užsakovo, jei ir kai tai numatyta sutartyje) medžiagų tinkamai ir laiku atlikti viešbučio paskirties pastate, adresu: (duomenys neskelbtini), sutartyje numatytus darbus, o atsakovė (kaip užsakovė) įsipareigojo priimti ieškovės tinkamai atliktus darbus ir už juos sumokėti sutartyje nustatytą kainą; 2019 m. sausio 28 d. ieškovė ir atsakovė sudarė tarpusavio skolų suderinimo aktą 2018 m. gruodžio 31 d. datai (el. b. apyrašo t. I, l. 44–45), kuriame užfiksuota atsakovės 29 345,21 Eur skola ieškovei. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismas 2019 m. balandžio 25 d.  nutartimi iškėlė ieškovei bankroto bylą, ši nutartis įsiteisėjo 2019 m. gegužės 7 d., nemokumo administratoriumi paskirta UAB „Tigesta“. 

Pagal CK 6.38 straipsnio 1 dalį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Remiantis CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktu, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Pagal CK 6.256 straipsnio 1 dalį, kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 6.205 straipsnį, sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą. CK 6.644 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti.

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.71 straipsnio 1 dalis nustato, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). CK 6.72 straipsnis nustato, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis.

Ginčas tarp šalių nekilo dėl to, kad šalys buvo sudariusios sutartį (su papildymais) bei jos pagrindu 2019 m. sausio 28 d. pasirašiusios tarpusavio skolų suderinimo aktą 2018 m. gruodžio 31 d. datai 29 345,21 Eur sumai – atsakovės skola ieškovei, tačiau ginčas tarp šalių kilo dėl to, ar buvo pasirašytas baigiamasis darbų priėmimo–perdavimo aktas – ieškovės teigimu, jis buvo pasirašytas (tik ji jo neturinti), darbai buvo tinkamai atlikti, buvę defektai ištaisyti, atsakovė darbus priėmė, pasirašė visus atliktų darbų aktus, tačiau nesumoka jai likusios 29 345,21 Eur sumos už jos atliktus darbus, tuo tarpu atsakovės teigimu, baigiamasis darbų priėmimo–perdavimo aktas nebuvo pasirašytas, darbai ieškovės atlikti netinkamai, su defektais, ji neturi jokių piniginių prievolių ieškovei – sutarties darbų kainos sumažinimas sulaikytų lėšų suma (29 345,21 Eur) sutarties šalių susitarimu įvyko savaime. Ieškovės vertinimu, atsakovės vienašališkai atliktas sutarties kainos sumažinimas, kurį atsakovė atliko sužinojusi apie ieškovės bankroto bylos iškėlimą, ir apie kainos sumažinimą informavusi ieškovę 2019 m. liepos 18 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini), yra ne kas kita kaip priešpriešinių prievolių įskaitymas, draudžiamas pagal įskaitymo metu galiojusio ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą, su kuo atsakovė nesutinka, teigdama, kad kainos sumažinimo negalima prilyginti prievolių įskaitymui.  

Pirmiausia pažymėtina tai, kad pagal kasacinio teismo praktiką, nesant šalių darbų perdavimo–priėmimo akto, gali kilti darbų atlikimo laiko, kokybės ir kiti klausimai, tačiau vien šio dokumento nepateikimas byloje nepaneigia rangovo teisės į atlyginimą už tinkamai atliktus darbus, jei darbų perdavimą galima nustatyti kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011, 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322-611/2015). Teismas, išsamiai įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad ieškovė yra tinkamai atlikusi darbus pagal sutartį, todėl atsakovei kyla pareiga sumokėti 29 345,21 Eur skolą, kadangi, pirmiausia, tiek 2019 m. sausio 28 d. šalių pasirašytame tarpusavio skolų suderinimo akte 2018 m. gruodžio 31 d. datai atsakovė yra patvirtinusi savo skolą ieškovei 29 345,21 Eur sumai, tiek pastatas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), kuriame ieškovė atliko darbus pagal sutartį, 2018 metais buvo priimtas Valstybinės statybos užbaigimo komisijos, ką patvirtina Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2018 m. balandžio 5 d. statybos užbaigimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. apyrašo t. I, l. 46–63). Ieškovė teigė, kad Valstybinės statybos užbaigimo komisijos nariai statinį tikrina ne vizualiai (formaliai), tačiau visapusiškai įvertina eilę gautų dokumentų, todėl jiems atlikus išsamų ir visapusišką statinio patikrinimą ir atitiktį statinio projekto sprendiniams bei teisės aktų reikalavimams, tai patvirtina, kad jos darbai objekte buvo atlikti tinkamai, su kuo teismas visiškai sutinka visų esančių byloje įrodymų kontekste. 

Pastebėtina, kad pagal STR 1.05.01:2017 10.2 punktą, statybos užbaigimo aktas – statybos techniniame reglamente STR 1.05.01:2017 nustatyta tvarka sudarytos statybos užbaigimo komisijos surašytas dokumentas, patvirtinantis, kad ypatingasis ar neypatingasis statinys pastatytas, rekonstruotas, daugiabutis namas ar visuomeninės paskirties pastatas atnaujintas (modernizuotas), daugiabučio namo šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu bendrosios inžinerinės sistemos pertvarkytos pagal statinio projekto sprendinius. Pagal STR 1.05.01:2017 58 punktą, nuolat veikiančią komisiją turi sudaryti tiek įvairių sričių subjektų, kad ji galėtų visapusiškai atlikti visas būtinas bet kurios statybos užbaigimo procedūras. Pagal STR 1.05.01:2017 68 punktą, komisijos nariai, gavę iš statytojo Reglamento 10 priede nurodytus dokumentus, pagal kompetenciją privalo vizualiai patikrinti statinio atitiktį statinio projekto (su prašymu pateiktos statinio projekto ar jo dokumentų laidos) sprendiniams ir teisės aktų reikalavimams. Siekiant įsitikinti, kad inžinerinės sistemos ir inžineriniai tinklai veikia, komisijos nariai turi teisę reikalauti išbandyti (patikrinti) šias sistemas statybvietėje, dalyvaujant atitinkamų statinio statybos specialiųjų darbų vadovams, kai inžinerinių sistemų ar tinklų išbandymus įmanoma atlikti nestabdant statybos užbaigimo procedūrų. Pagal STR 1.05.01:2017 72 punktą komisijai jos darbo metu statytojas (ar jo įgaliotas atstovas) pateikia Reglamento 10 priede nurodytus dokumentus (bendruoju atveju), teikia reikalingus paaiškinimus. Paaiškinimus komisijai taip pat gali teikti statinio projekto vadovas, statinio projekto ekspertizės vadovas, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovas, statinio statybos techninis prižiūrėtojas, statinio statybos vadovas, statinio statybos specialiųjų darbų vadovai, daugiabučio namo savininkų bendrijos atstovas ar šių savininkų įgaliotinis, ar daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorius. Kilus neaiškumų, komisijos pirmininkas gali prašyti kompetentingų asmenų (ekspertų, mokslininkų) nuomonės, išvadų. STR 1.05.01:2017 10 priede pateikiamas statybos užbaigimo komisijai pateikiamų dokumentų sąrašas, kurį įvertinęs ir kartu atsižvelgęs į aukščiau pateiktas STR 1.05.01:2017 nuostatas, atlikęs jų analizę, teismas sprendžia, kad statybos užbaigimo komisija, kuri sudaroma iš įvairių sričių specialistų, kad ji galėtų visapusiškai atlikti visas būtinas bet kurios statybos užbaigimo procedūras, disponuoja visais reikiamais dokumentais visapusiškam statybos užbaigimo procedūros įvertinimui, todėl nagrinėjamu atveju šios komisijos dar 2018 m. priimtas statybos užbaigimo aktas patvirtina statinio atitiktį statinio projekto sprendiniams ir teisės aktų reikalavimams, taigi, ieškovė darbus objekte pagal sutartį yra atlikusi tinkamai. 

Be to, atsakovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos teigiamus ieškovės atliktų darbų defektus, kurių ieškovė būtų neištaisiusi. Atsakovės pateikti raštai bei defektų aktai ieškovei dėl netinkamų darbų iki 2018 m. balandžio 5 d., ginčo išsprendimui reikšmės neturi, nes 2018 m. balandžio 5 d. priimtas Valstybinės statybos užbaigimo komisijos statybos užbaigimo aktas, vadinasi, visi trūkumai, defektai iki šios datos ieškovės buvo ištaisyti. Tuo labiau ir teismo posėdžio metu liudytoja apklausta I. G. parodė, kad tik atsakovei patikrinus atliktus darbus, pasirašius aktą, buvo tęsiami kito etapo darbai, ieškovė visus trūkumus ištaisė, visus darbus atliko. Ypatingai akcentuojama dar ir tai, kad ant 2018 m. balandžio 17 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) esantis atsakovės spaudas, jog darbai priimami su trūkumais, nurodytais priede, o tame priede – 2018 m. balandžio 19 d. defektų akte (el. b. apyrašo t. II, l. 46, 68) nustatyti aiškūs defektų ir trūkumų šalinimo terminai – iki 2018 m. balandžio 19 d. ir iki 2018 m. balandžio 25 d., tuo tarpu jau suėjus šiems terminams, t. y. 2018 m. balandžio 27 d. atsakovas pasirašė atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini), parašu patvirtindamas, kad ieškovės atliktus darbus priima, jame nefiksuojami jau jokie likę defektai ar trūkumai, vadinasi, ieškovė trūkumus ištaisė, tuo labiau, šis atliktų darbų aktas Nr. (duomenys neskelbtini) apima darbus 1 465 099,53 Eur sumai, t. y. praktiškai visai sutarties kainai, kas rodo, kad visi darbai buvo atlikti tinkamai. Kiti du atsakovės raštai ieškovei (2019 m. sausio 25 d., 2019 m. vasario 6 d.) (el. b. apyrašo t. I, l. 176, 178) nukreipia į 2017 m. defektinius aktus, kurie, kaip teismo konstatuota aukščiau, ieškovės buvo ištaisyti, nes 2018 m. balandžio 5 d. priimtas Valstybinės statybos užbaigimo komisijos statybos užbaigimo aktas bei atsakovės 2018 m. balandžio 27 d. buvo pasirašytas atliktų darbų aktas Nr. (duomenys neskelbtini), be to, tiek iš šių dviejų, tiek dar iš papildomo 2018 m. gruodžio 28 d. atsakovės raštų (el. b. apyrašo t. I, l. 176, 178, 180) matyti, kad juose užfiksuota tik pačios atsakovės pozicija, ieškovė jos nėra patvirtinusi, be to, atsakovės pozicija dėl esamų trūkumų/defektų atsakovės nėra įrodyta jokiais įrodymais. Tuo tarpu ieškovė pateikė į bylą pakankamai savo poziciją pagrindžiančių įrodymų, taip paneigdama atsakovės teiginius dėl defektų buvimo/netinkamo darbų pagal sutartį atlikimo.

Svarbu pastebėti ir tai, kad atsakovė patvirtino, jog ieškovei pateikus AB Šiaulių bankas“ 2018 m. liepos 30 d. garantinio laikotarpio įsipareigojimų vykdymo garantiją Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovė išmokėjo dalį (30 270,65 Eur) pagal sutartį sulaikytų ieškovės lėšų, o iš sutarties 12.3, 12.6, 12.13 punkto nuostatų analizės matyti, kad sulaikytų lėšų dalinis išmokėjimas galėjo būti atliktas tik pasirašius, be kita ko, baigiamąjį darbų priėmimo–perdavimo aktą, kuris pasirašomas tik konstatavus, jog darbai atlikti tinkamai, taigi, kartu ir neatsirado atsakovei teisė pagal sutartį mažinti darbų kainą sulaikyta lėšų suma. Sutarties 12.6 punktu šalys susitarė, kad 12.3 punkte nurodytos sumos laikomos įkeistomis užsakovui, galutinis apmokėjimas bus atliekamas rangovui per 30 dienų po to, kai rangovas pateiks sutarties 9.2.27 punkte numatytas sąlygas atitinkantį garantinio laikotarpio garantinį arba laidavimo raštą ir sutarties 12.11 punkte nustatyta tvarka pasirašomas baigiamasis darbų perdavimo–priėmimo aktas, vadovaujantis šia sutarties nuostata, kaip teisingai nurodė ieškovė, ieškovei priklausančių dalies sulaikytų lėšų išmokėjimas patvirtina, jog buvo įvykdytos sutarties 12.3 punkto sąlygos, t. y. ieškovė pateikė sutartyje numatytas sąlygas atitinkantį garantinio laikotarpio arba laidavimo raštą ir tarp šalių buvo pasirašytas baigiamasis darbų perdavimo–priėmimo aktas.

Taipogi teismas visiškai sutinka su ieškovės teiginiu, kad atsakovės vienašališkai atliktas sutarties kainos sumažinimas, kurį atsakovė atliko sužinojusi apie ieškovės bankroto bylos iškėlimą (ieškovei bankroto byla iškelta 2019 m. balandžio 25 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2019 m. gegužės 7 d.), ir apie kainos sumažinimą informavusi ieškovę 2019 m. liepos 18 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini), yra ne kas kita kaip priešpriešinių prievolių įskaitymas, draudžiamas pagal įskaitymo metu galiojusio ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą, nustačiusį, jog įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, išskyrus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo)  įskaitymo nuostatas. Taigi, po nutarties ieškovei iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo, atsakovė neturi teisės valdyti sulaikytas lėšas, kurios mokėtinos už ieškovės atliktus darbus pagal sutartį.

Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas daro išvadą, kad ieškovė įsipareigojimus pagal sutartį įvykdė tinkamai, todėl atsakovė neturi teisinio pagrindo sulaikyti ir nemokėti ieškovei likusios 29 345,21 Eur dalies atlyginimo už atliktus rangos darbus ar šia suma sumažinti kainą, tokiu būdu atsakovė siekia nepagrįstai praturtėti ieškovės, kuriai iškelta bankroto byla, sąskaita, todėl teismas priteisia ieškovei iš atsakovės 29 345,21 Eur skolą. Kadangi atsakovė praleido terminą įvykdyti prievolę, ieškovė jai paskaičiavo 0,02 procento delspinigius pagal sutarties 13.1 punktą, kurie sudaro 1 056,43 Eur ir kurie ieškovei priteisiami iš atsakovės. Taip pat ieškovei iš atsakovės priteisiamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 30 401,64 Eur (29 345,21 Eur + 1 056,43 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. spalio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkinamas visiškai – ieškovei iš atsakovės priteisiama 29 345,21 Eur skola, 1 056,43 Eur delspinigiai, 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (30 401,64 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. spalio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Kadangi teismo sprendimas priimtas ieškovės naudai, todėl ieškovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą atsakovei nėra.

Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Ieškovė teismo prašė priteisti jai iš atsakovės jos patirtas ją atstovavusiai advokato padėjėjai sumokėtas 830 Eur išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu (el. b. apyrašo t. II, l. 74–77). Teismas įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina ir priteisia ieškovei iš atsakovės 830 Eur bylinėjimosi išlaidas, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai.

Kadangi pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tai, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi iš atsakovės į valstybės biudžetą priteisiamas 681 Eur žyminis mokestis (pagal priteistą sumą).

Teismas šioje byloje patyrė 10,44 Eur pašto išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalį, suapvalintos iki artimiausio sveiko skaičiaus – 10 Eur, priteisiamos į valstybės biudžetą iš atsakovės (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas

n u s p r e n d ž i a :

            ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „AL Construction“ ieškinį patenkinti visiškai.

            Priteisti ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „AL Construction“ (į. k. 301740533) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vestata“ (į. k. 302524093) 29 345,21 Eur (dvidešimt devynių tūkstančių trijų šimtų keturiasdešimt penkių eurų ir dvidešimt vieno euro cento) skolą, 1 056,43 Eur (vieno tūkstančio penkiasdešimt šešių eurų ir keturiasdešimt trijų euro centų) delspinigius, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (30 401,64 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. spalio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 830 Eur (aštuonių šimtų trisdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vestata“ (į. k. 302524093) 681 Eur (šešių šimtų aštuoniasdešimt vieno euro) žyminį mokestį ir 10 Eur (dešimties eurų) teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui.

        Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ieva Stanislovaitienė