Civilinė byla Nr. e2-344-856/2019

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00325-2018-9

Procesinio sprendimo kategorijos 2.1.2.7; 2.6.8.12; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.9.6; 3.2.8.3; 3.2.3.1; 3.2.6.1.

 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 14 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė,

sekretoriaujant Monikai Šiaulytei,

dalyvaujant ieškovės ECAA Europe UAB atstovams (duomenys neskelbtini) J. D., advokatui V. B.,

atsakovės Seišelių Respublikos įmonės East China Automobile Association Ltd. įgaliotam atstovui Ž. A., atstovui advokatui A. Š.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ECAA Europe UAB ieškinį atsakovei Seišelių Respublikos įmonei East China Automobile Association Ltd. dėl prievolės pripažinimo įvykdyta ir pasibaigusia. 

Teismas

n u s t a t ė:

I.                      Ginčo esmė, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai

1.       Ieškovė ECAA Europe UAB kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti, kad ji tinkamai įvykdė prievoles pagal 2018 m. liepos 1 d. nutrauktą 2016 m. birželio 7 d. Generalinę taikos sutartį tarp ECAA Europe UAB ir Seišelių Respublikos įmonės East China Automobile Association Ltd. ir šios sutarties priedus bei papildymus; pripažinti, kad ECAA Europe UAB prievolės pagal šią sutartį yra pasibaigusios, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (e. b. I t., 1-14 b. l.).

2.       Ieškinyje nurodė, jog ieškovė, atsakovė ir Kinijos Liaudies Respublikos įmonė Acemark Enterprises Limited 2012 m. vasario 17 d. sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią Acemark Enterprises Limited įsipareigojo parduoti, o ieškovė - Incoterms 2000 sąlygomis (FOB, FCA, CIF ir kt.) nupirkti prekes, kurios nurodytos sutarties prieduose arba sąskaitose faktūrose (faktiškai įvairias automobilių detales). Tarp šalių kilo įvairūs ginčai tiek dėl 2012 m. vasario 17 d. sutarties vykdymo, tiek ieškovės ginčai su atsakove, kaip ieškovės akcininke. Vienas iš tokių ginčų buvo išspręstas Lietuvos arbitražo teismo 2015 m. gegužės 26 d. sprendimu, kuriuo iš ieškovės atsakovei priteista 390 732,91 Eur skolos ir 9,5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-04-17) iki teismo sprendimo įvykdymo, tačiau Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartimi Lietuvos arbitražo teismo 2015 m. gegužės 26 d. sprendimas buvo panaikintas. Atsakovė dėl Lietuvos apeliacinio teismo nutarties padavė kasacinį skundą, kuris buvo priimtas, dar skundo neišnagrinėjus šalys 2016 m. birželio 7 d. sudarė Generalinę taikos sutartį tikslu išspręsti tarp šalių kilusius tiek teisminius, tiek neteisminius ginčus sutartyje nurodytomis sąlygomis.

3.       Atsakovė įsipareigojo savo vardu padėti ieškovei parduoti pastarajai priklausančių prekių, kurias ieškovė įsigijo iš Acemark Enterprises Limited, likutį ir kt. Be to, ieškovė ir atsakovė (taip pat kiti asmenys) 2016 m. birželio 7 d. sudarė Sutartį dėl ginčų nutraukimo, pagal kurią šios sutarties šalys įsipareigojo pasirašyti ir pateikti civilines bylas nagrinėjantiems teismams prašymus tvirtinti taikos sutartis tose bylose ir pačias taikos sutartis, kuriose būtų nurodoma, kad šalys atsisako viena kitai buvusių pareikštų ieškinių, priešieškinių, prašo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones (išskyrus Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3731-565/2013 taikytas ir Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-102-407/2015 pakeistas laikinąsias apsaugos priemones, dėl kurių susitarta Generalinėje taikos sutartyje) ir nereikalauti iš kitos šalies bylinėjimosi išlaidų atlyginimo laikantis šioje sutartyje numatytos tvarkos ir kt. Sutarties dėl ginčų nutraukimo 6.1 p. nustatyta, kad šalys pareiškia, pripažįsta ir patvirtina, kad šia sutartimi yra visiškai išsprendžiami šalių ginčai ir šios sutarties pasirašymo dieną neturi viena kitos atžvilgiu jokių pretenzijų ir tokių pretenzijų nereikš ateityje, išskyrus pretenzijas ir reikalavimus dėl šios sutarties ir taikos sutarties vykdymo.

4.       Šalys 2016 m. birželio 7 d. taip pat sudarė taikos sutartį, kuri buvo pateikta tvirtinti kasaciniam teismui, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. liepos 8 d. nutartimi atsisakė tvirtinti taikos sutartį, panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartį ir priėmė naują sprendimą - ieškovės skundą dėl Lietuvos arbitražo teismo 2015 m. gegužės 26 d. sprendimo atmetė. Mano, jog ta aplinkybė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsisakė tvirtinti taikos sutartį, nereiškia, kad susidarė situacija, tarsi taikos sutarties niekada nebuvo ir kad taikos sutartis nesukėlė jokių materialiųjų ir procesinių teisinių pasekmių, taikos sutartis yra galiojanti, nes ji niekada nebuvo panaikinta, pakeista ar kitaip modifikuota. Taikos sutartis, kaip civilinė teisinė sutartis, pagal bendrąsias sutarčių teisės normas šalims turėjo įstatymo galią ir sukėlė šalims atitinkamas materialiąsias ir procesines teisines pasekmes. Generalinė taikos sutartis ir Sutartis dėl ginčų nutraukimo taip pat niekada nebuvo panaikintos, pakeistos ar kitaip modifikuotos, kas reiškia, jog tiek Generalinė taikos sutartis, tiek Sutartis dėl ginčų nutraukimo šalims taip pat turėjo įstatymo galią ir sukėlė šalims atitinkamas materialiąsias ir procesines teisines pasekmes.

5.       Nurodo, jog vertinant Taikos sutartimi šalims sukeltų materialiųjų ir procesinių teisinių pasekmių apimtį, būtina atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartyje, kuria atsisakyta tvirtinti Taikos sutartį, pateiktus išaiškinimus, kad Taikos sutartis netvirtintina, kadangi dalis Taikos sutarties nuostatų prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, ir nors imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu, visa Taikos sutartis netapo niekine ir negaliojančia, kadangi CK 1.96 str. nustatyta, kad sandorio dalies negaliojimas nedaro negaliojančių kitų jo dalių, jeigu galima daryti prielaidą, kad sandoris būtų buvęs sudarytas ir neįtraukiant negaliojančios dalies, todėl būtina įvertinti, kurios Taikos sutarties dalys kasacinio teismo buvo kvalifikuotos prieštaraujančiomis imperatyvioms įstatymo normoms, ir kokią tai turi įtaką likusios Taikos sutarties dalies galiojimui.

6.       Nurodo, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. birželio 7 d. nutarties 22 punkte konstatavo, kad dalis Taikos sutarties ir jos priedų sąlygų prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms ir kasacinio teismo išaiškinimams, įskaitant, bet neapsiribojant, šiomis sąlygomis: 1) Taikos sutarties 4 p. sąlyga, pagal kurią Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3731-565/2013 taikytos ir Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-102407/2015 pakeistos laikinosios apsaugos priemonės galios „iki visiško skolos išieškojimo“; Taikos sutarties 5 p. sąlyga, kad pirmiau nurodytos laikinosios apsaugos priemonės „nustoja galioti nuo Taikos sutarties nutraukimo dienos“; Sutarties dėl ginčų nutraukimo 2.5 p. sąlyga, pagal kurią ieškovei „pagrįstai nutraukus Generalinę taikos sutartį jos 9.3 p. nurodytu atveju ir dėl to įgijus teisę gauti 390 740 Eur iš ECAA Europe UAB, pirmiau nurodytos laikinosios apsaugos priemonės „galios iki visiško skolos išieškojimo“; ir 2.6 p. sąlyga, pagal kurią atsakovė, pagrįstai nutraukus Generalinę taikos sutartį jos 9.2 p. nurodytu atveju ir įgijus teisę atgauti 35 proc. savo akcijų už 1 Lt, pirmiau nurodytos laikinosios apsaugos priemonės „nustoja galioti nuo Generalinės taikos sutarties nutraukimo dienos“. Kasacinis teismas nurodė, kad šios sąlygos pažeidžia imperatyvias CPK 150 str. normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių naudojimą, be to, Taikos sutarties patvirtinimo atveju galėtų susidaryti situacija, kai tuo pačiu metu galiotų dvi skirtingos skirtingų teismų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Vilniaus apygardos teismo) pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės tuo pačiu klausimu; Taikos sutarties sąlygos, įtvirtinančios jos priedo – Generalinės taikos sutarties – vienašališko nutraukimo galimybę joje nustatytais pagrindais ir tokio nutraukimo teisines pasekmes, taip pat šios nutarties 22.1 p. nurodytos Taikos sutarties 5 p. ir Sutarties dėl ginčų nutraukimo 2.5 p. bei 2.6 p. sąlygos, susijusios su jose nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimu Generalinės taikos sutarties nutraukimo atveju. Kasacinis teismas nurodė, kad šios sąlygos prieštarauja nurodytai kasacinio teismo praktikai, pagal kurią dėl taikos sutarties res judicata galios šalys neturi teisės sutartį vienašališkai atsisakyti vykdyti ar nutraukti ją net ir egzistuojant CK 6.217 str. nustatytiems sutarties nutraukimo pagrindams; Sutarties dėl ginčų nutraukimo 2.4.2 sąlyga, pagal kurią šalys susitaria, kad „šios sutarties 2.4.1 papunktyje paminėtų įrodymų pateikimas LR Muitinei ar atskiram muitinės postui yra pakankamas pagrindas muitinei leisti išvežti Prekes, kurioms Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3731-565/2013 buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės <…>“. Kasacinis teismas nurodė, kad ši sąlyga prieštarauja CPK 266 str., pagal kurį teismas neturi teisės spręsti dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų.

7.       Pažymėjo, kad kasacinis teismas nurodytos nutarties 23 p. nurodė, kad šalių pateikta Taikos sutartis ir jos priedai (Generalinė taikos sutartis, Sutartis dėl ginčų nutraukimo ir kt.) laikytini vienu dokumentu (šalys neprašė patvirtinti tik dalį Taikos sutarties), todėl teismas turi nuspręsti dėl jų tvirtinimo arba atsisakymo tvirtinti in corpore. Teismas negali tvirtinti šalių pateiktos taikos sutarties selektyviai atrinkdamas ir patvirtindamas tik dalį šalių pateiktos sutarties sąlygų, atitinkančių įstatymo nustatytus reikalavimus, o kitos dalies sąlygų netvirtindamas. Tai reiškia, kad ir kasacinis teismas nurodytoje nutartyje nelaikė, kad kita Taikos sutarties dalis, taip pat susijusios sutartys – Generalinės taikos sutartis ir Sutartis dėl ginčų nutraukimo - prieštarautų imperatyvioms įstatymų normoms. Todėl, sprendžiant dėl prievolės pripažinimo įvykdyta ir pasibaigusia, reikšminga tai, ar Taikos sutarties (ir jos priedų) dalys, kurias Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. birželio 7 d. nutarties 22 p. kvalifikavo kaip prieštaraujančioms imperatyvioms įstatymo normoms, turi įtakos ieškovės reikalavimui dėl prievolės pripažinimo įvykdyta ir pasibaigusia. 

8.       Mano, jog šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad kasacinio teismo nutartyje nurodyti Taikos sutarties trūkumai galėjo turėti įtakos kitų Taikos sutarties dalių, taip pat Generalinės taikos sutarties ir Sutarties dėl ginčų nutraukimo, galiojimui. Šiuo metu galioja tik tos laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos 2013 m. kovo 12 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi, todėl neaktualūs kasacinio teismo nutarties 22.1 p. nurodyti prieštaravimai, susiję su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu. Kadangi Taikos sutartis nebuvo patvirtinta, o Generalinė sutartis buvo nutraukta joje nustatytomis sąlygomis, neaktualūs kasacinio teismo nutarties 22.2 p. nurodyti prieštaravimai CPK 6.217 str. ir kasacinio teismo praktikai. Neaktualūs ir kasacinio teismo nutarties 22.3 p. nurodyti prieštaravimai, kadangi santykiuose su Lietuvos Respublikos muitine nebuvo remiamasi Sutarties dėl ginčų nutraukimo 2.4.2 p. ar kitais punktais. Sutarčių teisėje ir pagal kasacinio teismo praktiką itin reikšmingas šalių elgesys po sutarties sudarymo. Kaip jau nurodyta, šalys 2016 m. birželio 7 d. sudarė ne tik Taikos sutartį, bet ir Generalinę taikos sutartį, kuri laikytina pagrindiniu ir visaapimančiu šalių susitarimu, taip pat Sutartį dėl ginčų nutraukimo, kuria buvo susitarta dėl šalių ginčų išsprendimo kitose civilinėse bylose, taip pat vykdomosiose bylose, todėl aktualu, ar šalys vykdė šias sutartis. Šalys šias sutartis visiškai ar iš dalies vykdė, o tai reiškia, kad aplinkybė, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. birželio 7 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Taikos sutartį, neturėjo esminės įtakos šalių sutartiniams teisiniams santykiams pagal Taikos sutartį ir/ar Generalinę taikos sutartį.

9.       Šalys vykdė ir Sutartį dėl ginčų nutraukimo. Taikos sutartys 2016 m. birželio 7 d. buvo sudarytos ir 2016 m. birželio 7 d. šalių prašymai patvirtinti taikos sutartis bei nutraukti civilines bylas buvo pateikti Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-115-883/2016 (ieškinys ir priešieškinis dėl priverstinio akcijų pardavimo), Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-156-1003/2016 (dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais). Nurodytos civilinės bylos įsiteisėjusiomis teismų nutartimis buvo nutrauktos CPK 293 str. 5 p. pagrindu (jeigu šalys sudarė taikos sutartį ir teismas ją patvirtino).

10.       Pažymi, jog Generalinės taikos sutarties 1.2 p. buvo nurodyta, kad ieškovė įsipareigoja sumokėti atsakovei 390 740 Eur. Šalys taip pat susitarė, kad šiame punkte nurodytą visą 390 740 Eur sumą atsakovė gauna iš ieškovės tik tokiu atveju, jeigu atsakovė, laikantis visų šios sutarties sąlygų, nuperka iš ieškovės visas Priede Nr. 1 nurodytas prekes, ir jeigu atsakovė kaskart sumokės ieškovei visų užsakytų prekių 65 procentus kainos, kaip tai yra numatyta šioje sutartyje, išskyrus sutarties 4.12, 4.14 ir 9.3.1 punktuose nurodytus atvejus. Sutarties dėl ginčų nutraukimo 2.8 p. nustatyta, kad šalys sutinka, jog taikos sutartimi yra pakeičiamas Lietuvos arbitražo teismo 2015 m. gegužės 26 d. sprendimas, priimtas arbitražo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-59-370/2016, nesukuria jokių juridinių pasekmių ir tokiu būdu išsprendžiamas šis teisminis ginčas. Šios bylos kontekste pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartyje dėl Sutarties dėl ginčų nutraukimo 2.8 p. nepasisakyta, t. y. kasacinis teismas neįžiūrėjo šio sutarties punkto neatitikimų imperatyvioms ar kitoms teisės normoms.

11.       Generalinės taikos sutarties 9.1 p. nustatyta, kad sutartis įsigalioja, ji pradedama vykdyti ir pradedamas skaičiuoti 24 kalendorinių mėnesių terminas, per kurį akcininkė (t. y. atsakovė) privalo užsakyti ir įsigyti visas prekes, su sąlyga, kad ieškovė ir atsakovė tuo pačiu metu pasirašo/patvirtina ir šios sutarties priedus, taip pat buvo nustatyta, kad jeigu dėl kokių tai priežasčių ieškovei bus draudžiama pardavinėti prekes, kurioms Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3731-565/2013 taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pakeistos Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 3 d. nutartimi, tai nuo šių aplinkybių paaiškėjimo sutarties vykdymas stabdomas iki kol šios aplinkybės išnyks arba šalys raštu susitars dėl tolimesnio sutarties vykdymo. Šalys 2016 m. liepos 1 d. sudarė Susitarimą Nr. 1 prie Generalinės taikos sutarties, kurio 2 p. konstatuojama, kad Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3731-565/2013 taikytos laikinosios pasaugos priemonės ribojo ieškovės galimybes vykdyti prekybą, todėl Generalinės taikos sutarties vykdymas buvo sustabdytas iki laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartimi. Susitarimo Nr. 1 4 p. šalys susitarė, kad Generalinės sutarties vykdymas atnaujinamas nuo 2016 m. liepos 1 d. Tai reiškia, kad Generalinės taikos sutarties 9.1 p. nustatytas 24 mėnesių terminas, per kurį atsakovė privalėjo užsakyti ir įsigyti visas prekes, pasibaigė 2018 m. liepos 1 d. Ieškovė tinkamai vykdė Generalinę taikos sutartį, įvykdydavo visus atsakovės užsakymus ir kitus reikalavimus, tačiau atsakovė šią sutartį vykdė netinkamai ir užsakė bei įsigijo tik nedidelę dalį prekių.

12.       Generalinės taikos sutarties 6.1 p. buvo nustatyta, kad atsakovė, gavusi iš ieškovės sutarties 4.4 p. nurodytą sąskaitą faktūrą, per 3 darbo dienas nuo jos gavimo elektroniniu paštu dienos avansu sumoka ieškovei 30 procentų sąskaitos faktūros sumos, pinigus pervedant į ieškovės pagrindinio kreditoriaus UAB „Vaivorykštė“ sąskaitą, o 6.2 p. buvo nustatyta, kad likusią 35 procentų dydžio sąskaitos faktūros sumą atsakovė sutartyje nurodytu būdu įsipareigoja sumokėti ieškovės pagrindiniam kreditoriui UAB „Vaivorykštė“ per 45 dienas po konkretaus prekių dalies užsakymo išsiuntimo atsakovei dienos. Generalinės taikos sutarties 6.4 p. buvo nustatyta, kad likusios 35 procentų sąskaitos faktūros sumos atsakovė sumokėti ieškovei neprivalo, šalims laikant, kad tokiu būdu atsakovei sumokama sutarties 1.2 p. nurodyta suma. Kaip matyti iš 2016 – 2018 m. užsakymų bei mokėjimų suvestinės, atsakovė per laikotarpį nuo Generalinės taikos sutarties sudarymo iki 2018 m. gegužės 28 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) surašymo iš viso pateikė tik 38 užsakymus, daugiausia nedidelėms prekių partijoms. Jeigu 2016 m. Atsakovas pateikė 26 užsakymus bendrai 86 519,58 Eur sumai, tai 2017 m. pateikė 9 užsakymus bendrai 9918,62 Eur sumai, o 2018 m. pateikė tik 3 užsakymus bendrai 3444,60 Eur sumai. Viso 2016 - 2018 m. atsakovė pateikė užsakymų bendrai 99 882,80 Eur sumai (kas sudarė tik 9,76 proc. nuo visų 1022 877,31 Eur vertės prekių, kurias atsakovė įsipareigojo užsakyti ir įsigyti), o ieškovei sumokėjo tik 29 834,11 Eur, nors pagal Generalinės taikos sutarties 6.1 p. – 6.4 p. turėjo sumokėti 64 923,82 Eur (99 882,80 Eur x 65 proc.).

13.       Pagal Generalinės taikos sutarties 4.12 p. atsakovė turėjo teisę pateikti užsakymą dėl prekių pavyzdžių ne daugiau kaip už 50 000 Eur sumą, kuriam taikoma analogiška užsakymo, surinkimo ir išsiuntimo tvarka. Atsakovė pateikė užsakymų prekių pavyzdžiams beveik maksimaliai 49 998,92 Eur sumai, o ieškovė šias prekes pateikė. Jokių mokėjimų už prekių pavyzdžius ieškovė negavo, kadangi Generalinės taikos sutarties 4.12 p. buvo nustatyta, kad: už parduotas pavyzdines prekes atsakovė sumokėti ieškovei pinigais neprivalo, tai šalims traktuojant kaip ieškovės atsakovei mokama sutarties 1.2 p. nurodyta sumos dalis. Tačiau šios prekės turėjo būti pavyzdžiais atsakovės pirkėjams, todėl turėjo būti paskirstytos proporcingai visam 1 022 877,31 Eur vertės prekių kiekiui, tačiau, kaip nurodyta aukščiau, 2016 – 2018 m. atsakovė užsakė prekių tik 99 882,80 Eur sumai, t. y. 9,76 proc. nuo visų 1 022 877,31 Eur vertės prekių, tačiau prekių pavyzdžių užsakė net 99,99 procentus.

14.       Atkreipia dėmesį į tai, jog Generalinės taikos sutarties 9.2 nustatyta, kad ieškovė turi teisę nutraukti šią sutartį neteismine tvarka sutarties 8.1 p. nurodytais atvejais, tačiau tik jeigu po ieškovės papildomo raštiško kreipimosi šių trūkumų atsakovė neištaiso per 14 kalendorinių dienų. Generalinės taikos sutarties 8.1 p. nustatyta, kad ieškovė turi teisę sustabdyti sutarties vykdymą, jei dėl atsakovo kaltės: atsakovas nesilaiko šioje sutartyje numatyto reikalavimo dėl proporcingo prekių įsigijimo, išskyrus šioje sutartyje numatytas išimtis (8.1.2 p.); atsakovė neužtikrina sutartyje numatyto prekių užsakymo dažnumo (8.1.3 p.); atsakovė per sutartyje nurodytą laikotarpį nenuperka viso prekių kiekio, kuris nurodytas šios sutarties priede Nr. 1.

15.       Ieškovė ne vieną kartą įspėjo atsakovę, kad ši netinkamai vykdo Generalinę taikos sutartį. Tokius įspėjimus ieškovė siuntė 2017 m. gegužės 17 d., 2018 m. balandžio 20 d. Paskutinį pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris kartu buvo ir įspėjimas apie Generalinės taikos sutarties nutraukimą, ieškovė surašė 2018 m. gegužės 28 d., t. y. ieškovė nustatė netgi ilgesnį terminą sutarties įvykdymui, nei Generalinės taikos sutarties 9.2 p. nustatytas 14 kalendorinių dienų terminas. Tačiau atsakovė sutarties nevykdė ir iki 2018 m. liepos 1 d. Generalinės taikos sutarties neįvykdė ir visų Generalinės sutarties priede Nr. 1 nurodytų prekių neįsigijo. Tai reiškia, kad Generalinė taikos sutartis buvo nutraukta nuo 2018 m. liepos 1 d.

16.       Nutraukus sutartį, atsirado Generalinės taikos sutarties 9.2.1 p. nustatytos pasekmės: tokiu atveju ši Sutartis bus laikoma akcininkės turimų 35 vnt. įmonės ECAA Europe UAB akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi už 1 eurą ir akcijų priėmimo-perdavimo aktu ir jos tampa pačios Bendrovės nuosavybe bei tuo metu esantis prekių likutis lieka bendrovės nuosavybe, o akcininkai tokiu būdu laikomi susitarusiais, kad nuo to momento akcininkas savo noru atsisako bet kokių finansinių pretenzijų Bendrovei <...>, tiek dėl likusių neparduotų ECAA Europe UAB „Prekių, kurios nurodytos sutarties priede Nr. 1 bei Lietuvos arbitražo teismo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvusias priteistas bet kokias sumas (įskaitant palūkanas) ir savo pretenzijų įsipareigoja ateityje nereikšti nei kreipiantis į teismą, nei į bet kurios šalies arbitražo teismą, nei į kitas valstybines institucijas, o likusios akcininkui neparduotos prekės lieka Bendrovės nuosavybe ir laikoma, kad bendrovė pilnai įvykdė visus sutartyje numatytus savo įsipareigojimus. Ieškovė taip pat reiškia ieškinio reikalavimą prievoles pripažinti pasibaigusiomis. CK 6.123 str. 1 d. nustatyta, kad prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma, todėl, pripažinus prievoles įvykdytomis, pripažintina, kad ieškovės prievolės yra ne tik įvykdytos, bet ir pasibaigusios.

17.       Atsakovė Seišelių Respublikos įmonė East China Automobile Association Ltd. atsiliepime nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, prašo civilinę bylą nutraukti, o šio prašymo netenkinus - ieškinį atmesti, teigia, jog ieškiniu keliami reikalavimai jau išnagrinėti kitose civilinėse bylose ir dėl jų priimti sprendimai, todėl byla turėtų būti nutraukta, o ieškovei ir jos (duomenys neskelbtini) J. D. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskirta 5000 Eur bauda, 50 procentų šios baudos skiriant atsakovei (e. b. II t., 7-12, 97-101 b. l.). 

18.       Nurodo, jog teismų išnagrinėti ECAA Europe UAB reikalavimai, kurie analogiški tiek dalyku, tiek pagrindu, t. y. 2018 m. liepos 2 d. ECAA Europe UAB Vilniaus apygardos teismui pateikė pareiškimą, kuriuo teismo prašė panaikinti ECAA Europe UAB taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kurios taikytos Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartimi su vėlesniais jų pakeitimais, išduoti ECAA Europe UAB vykdomąjį raštą dėl ieškovės turimų ECAA Europe UAB akcijų paketo, t. y. 35 vnt., ir turto perdavimo atsakovo nuosavybėn už 323 281,79 Eur sumą, po ko Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-3731-565/2013, ECAA Europe UAB prašymą išduoti vykdomąjį raštą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme, priėmė nagrinėti tik prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, ieškovės teiktų šioje byloje paaiškinimų turinys identiškas ir nagrinėjamos bylos ieškinyje, 2018 m. rugpjūčio 20 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi, priimta minėtoje civilinėje byloje Nr. 2-3731-565/2013, ECAA Europe UAB prašymas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones atmestas. Teismas pasisakė, kad taikos sutartis nebuvo patvirtinta kasacinės instancijos ir šalys galėjo sudaryti taikos sutartį vykdymo procese. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 17 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartis palikta nepakeista, šioje nutartyje konstatuota, jog Lietuvos Aukščiausiajam Teismui atsisakius patvirtinti šalių sudarytą generalinę taikos sutartį, CPK 140 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka nebuvo realizuota šalių teisė išspręsti Lietuvos arbitražo teismo nagrinėjamą ginčą pagal generalinės taikos sutarties sąlygas. Taip pat nurodoma, jog Lietuvos arbitražo teismo 2015-05-26 sprendimas pagal CPK nustatytas vykdymo taisykles yra vykdytinas dokumentas, kurio pagrindu išduodamas vykdomasis raštas. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų teikęs prašymą dėl minėto vykdomojo dokumento atsiėmimo ar atsisakymo, todėl nepavykus su atsakove (apeliante) sudaryti taikos sutarties vykdymo procese, vykdymo procesas turi būti tęsiamas.

19.       Teigia, jog iš Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2YT-14159-797/2018, matyt, kad vykdomoji byla buvo nutraukta ne East China Automobile Association Ltd prašymu, o ECAA Europe UAB prašymu, kuris buvo grindžiamas tuo, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. vasario 11 d. panaikino Lietuvos arbitražo teismo 2015 m. gegužės 26 d. sprendimą. Atsižvelgdamas į tai antstolis nutraukė vykdomąją bylą, vadovaudamasis CPK 629 straipsnio 1 dalies 5 punktu, kuris numato, jog vykdomoji byla nutraukiama, jeigu panaikinti vykdomieji dokumentai, kurie buvo vykdymo pagrindas. Šiaulių apylinkės teismas pažymėjo, kad išieškotojo East China Automobile Association Ltd 2016 m. birželio 15 d. gautas prašymas, kuriuo atsisakoma išieškojimo ir prašoma nutraukti vykdomąsias bylas, jeigu jos nėra užbaigtos, nesukėlė teisinių pasekmių, nes buvo pateiktas jau nutrauktoje byloje. Teismas taip pat pastebėjo, kad vykdomosios bylos nutraukimo pagrindas buvo CPK 629 straipsnio 1 dalies 5 punktas, o ne 629 straipsnio 1 dalies 1 punktas (kai išieškotojas atsisako išieškojimo), kaip nepagrįstai nurodo ECAA Europe UAB, siekdamas suklaidinti teismą. Minėtoje nutartyje taipogi nurodoma, kad vykdomoji byla buvo nutraukta pagal Civilinio proceso kodekso 629 str. 1 d. 5 p., taikos sutartis tarp šalių nebuvo patvirtinta teisme ir neįsigaliojo, todėl išieškotojas gali pasinaudoti Civilinio proceso kodekso 650 str. 1 d. ir kreiptis į pasirinktą antstolį su vykdomuoju dokumentu.

20.       Papildomai pažymi, jog ECAA Europe UAB visiškai nepagrįstai vadovaujasi kasacinio teismo praktika dėl taikos sutarčių vykdymo, kuomet šioje byloje būtent Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. liepos 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-969/2016, atsisakydamas tvirtinti taikos sutartį, aiškiai nurodė, kad ši kasacinio teismo nutartis neužkerta kelio šalims sudaryti įstatymo reikalavimus atitinkančią taikos sutartį vykdymo procese. Po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties priėmimo teisėta taikos sutartis sudaryta nebuvo, ECAA Europe UAB Lietuvos arbitražo teismo 2015 m. gegužės 26 d. sprendimo, priimto arbitražo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), neįvykdė, todėl ECAA Europe UAB 2018 m. liepos 2 d. prašymas panaikinti jos atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones buvo atmestas.

21.       Dėl paminėto nurodė, jog šioje byloje ieškovė dar kartą tais pačiais pagrindais prašo pripažinti 2016 m. birželio 7 d. Generalinę taikos sutartį įvykdyta, kas būtų pagrindas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, nors įsiteisėjusiomis teismų nutartimis šis reikalavimas išspręstas ne kartą, konstatavus, jog taikos sutartis nebuvo patvirtinta Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, kas reiškia, jog Lietuvos arbitražo teismo 2015 m. gegužės 26 d. sprendimas yra vykdytinas dokumentas, pagal kurį vykdymo procesas turi būti tęsiamas.

22.       Ieškovė dublike nurodė, jog atsakovės prašymas nutraukti bylą CPK 293 str. 1 d. 3 p. nurodytu pagrindu yra nepagrįstas (II t., 118-121 b. l.). Pažymėjo, jog ieškovė šioje byloje reiškia reikalavimą pripažinti, kad tinkamai įvykdė prievoles pagal sutartį, kad tos prievolės yra pasibaigusios, ir tarp šios bylos šalių nebuvo nagrinėjama nei viena byla, kurios ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas būtų tapatūs. Atsiliepime į ieškinį minimi teismų procesiniai sprendimai buvo priimti civilinėse bylose, kuriose buvo nagrinėjami visiškai kiti klausimai tiek reikalavimų dalyko, tiek reikalavimų pagrindo prasme. Šioje byloje ieškovė nereiškia reikalavimų, susijusių su Lietuvos arbitražo teismo 2015 m. gegužės 26 d. sprendimu priteisti iš ieškovės 390 732,91 Eur skolos, su Lietuvos arbitražo teismo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis ar su nurodytoje byloje išduotais vykdomaisiais dokumentais ir pan. Ieškovė prašo pripažinti, kad tinkamai įvykdė Generalinę taikos sutartį, kurioje šalys susitarė dėl Lietuvos arbitražo teismo 2015 m. gegužės 26 d. sprendimu priteistos 390 732,91 Eur sumos mokėjimo tvarkos ir sąlygų, ir prašo pripažinti, kad ieškovės prievolės pagal šią sutartį yra pasibaigusios. Toks ieškinio reikalavimas motyvuojamas tuo, jog taikos sutartis yra viena iš civilinių sutarčių rūšių, kuria ginčo šalys laisvo apsisprendimo būdu išsprendžia kilusį ginčą, kad nepriklausomai nuo to, patvirtinta teismo ar ne, teisėtai sudaryta ir galiojanti taikos sutartis, kaip ir bet kuri kita civilinė teisinė sutartis, šalims turi įstatymo galią, turi būti vykdoma ir gali sukelti tam tikrus materialinius teisinius padarinius. Tai yra visiškai naujas ieškinio dalykas ir visiškai naujas ieškinio pagrindas, todėl konstatuoti bylų tapatumą ginčo dalyko ir pagrindo kontekste bei atitinkamai nutraukti bylą, nėra jokio pagrindo.

23.       Mano, jog aplinkybė, kieno prašymu buvo nutraukta antstolio vykdoma vykdomoji byla, nėra reikšminga ieškinio šioje byloje pagrįstumo kontekste, atsiliepime į ieškinį taip pat nenurodoma, kokią reikšmę ieškinio šioje byloje pagrįstumui gali turėti minėta aplinkybė. Taipogi mano, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-969/2016 dalis, kur nurodyta, kad ši kasacinio teismo nutartis neužkerta kelio šalims sudaryti įstatymo reikalavimus atitinkančią taikos sutartį vykdymo procese, yra neutrali ieškinio pagrįstumo kontekste, kadangi ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti, kad tinkamai įvykdė Generalinę taikos sutartį, ir kad jos prievolės pagal šią sutartį yra pasibaigusios.

24.       Atsakovė triplike papildomai pažymėjo, jog Šiaulių apygardos teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-130-883/2019 (šioje byloje išnagrinėtas ieškovės skundas dėl Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2YT-14159-797/2018), kuria teismas dar kartą ieškovei išaiškino, kad taikos sutartis nebuvo įsigaliojusi, nes taikos sutarties 7 punkte nurodyta, kad ši Taikos sutartis įsigalioja nuo Teismo nutarties, kuria bus patvirtinta Taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos (nutarties 11 punktas). Taip pat minėtoje nutartyje taipogi konstatuota, jog atsakovė turi teisę kreiptis į pasirinktą antstolį su vykdomuoju dokumentu, iš ko akivaizdu, jog ieškovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir siekia užvilkinti išieškojimą pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą (II t., 124-137 b. l.).

25.       Teismo posėdyje ieškovės ECAA Europe UAB atstovai (duomenys neskelbtini) J. D. ir advokatas V. B. prašė ieškinį tenkinti jame ir kituose procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

26.       Atsakovės Seišelių Respublikos įmonės East China Automobile Association Ltd. įgaliotas atstovas Ž. A. ir advokatas A. Š. teisminio bylos nagrinėjimo metu prašė ieškinį atmesti atsiliepime į ieškinį ir kituose procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

II. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

27.       Bendrovė „Acemark Enterprises Ltd“ (Prekybos agentas), iš vienos pusės, bendrovė ECAA Europe UAB (Klientas) ir bendrovė „East China Automobile Association Ltd“ (Kreditorius), iš kitos pusės, 2012 m. vasario 17 d. sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią Prekybos agentas įsipareigojo parduoti, o Klientas (ieškovė) - Incoterms 2000 sąlygomis (FOB, FCA, CIF ir t. t.) nupirkti prekes, kurių kiekis, asortimentas, įpakavimas ir kokybė, kaina bei Incoterms sąlygos nurodytos sutarties prieduose arba pardavimo sąskaitose faktūrose (e. b. I t., 229-241 b. l.). 

28.       Lietuvos arbitražo teismo 2015 m. gegužės 26 d. sprendimu arbitražo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš ECAA Europe UAB bendrovei East China Automobile Association Ltd priteista 390 732,91 Eur skolos ir 9,5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo Lietuvos arbitražo teisme dienos 2013-04-17 iki sprendimo įvykdymo (e. b. I t., 182-205 b. l.). Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartimi minėtas sprendimas buvo panaikintas (žr. teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazę, civilinė byla Nr. e2A-59-370/2016).

29.       2016 m. birželio 7 d. ieškovė ir atsakovė, siekdamos išspręsti tarp jų kilusius tiek teisminius, tiek neteisminius ginčus (taip nurodyta sutartyje), pasirašė Generalinę taikos sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo padėti ieškovei parduoti jai priklausančių prekių (automobilių detalių, laikomų muitinės sandėlyje adresu (duomenys neskelbtini)) likutį, kurį ieškovė įsigijo iš Acemark Enterprises Limited (e. b. I t., 207-228 b. l.).

30.       2016 m. birželio 7 d. ieškovė ir atsakovė sudarė taikos sutartį dėl ginčo, kuris buvo nagrinėjamas Lietuvos arbitražo teismo byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Šios taikos sutarties 7 punkte šalys susitarė, jog ši Taikos sutartis įsigalioja nuo teismo nutarties, kuria bus patvirtinta Taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos (e. b. I t., 71-73 b. l.).

31.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. liepos 8 d. nutartimi atsisakė tvirtinti 2016 m. birželio 7 d. taikos sutartį, panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartį ir priėmė naują sprendimą - skundą dėl Lietuvos arbitražo teismo 2015 m. gegužės 26 d. sprendimo panaikinimo atmetė (e. b. II t., 73-86 b. l.).

III. Teisiniai ir faktiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas

ECAA Europe UAB ieškinys netenkinamas.

Dėl atsakovės prašymo nutraukti civilinę bylą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 3 punkto pagrindu

32.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 293 straipsnio 3 punkte numatyta, jog teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį.   

33.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Sprendžiant klausimą dėl šalių tapatumo svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl to naujas ieškinys yra galimas tik tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2007; 2012 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012). Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais, taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-300-421/2015).

34.       Nagrinėjamu atveju ieškinio tapatumą atsakovė kildina iš kitose bylose tarp šalių spręstų įvairių ginčų (prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių, dėl vykdomojo rašto išdavimo, skundai dėl antstolių veiksmų ir pan., žr. 18-19 šio sprendimo punktą). Tačiau, teismo vertinimu, minėtose bylose šalių teikti procesiniai prašymai negali būti prilyginami ieškiniams, teismas nenustatė, jog tarp šalių būtų buvęs nagrinėtas bent panašus ginčas pagal panašų ieškinį, tokių įrodymų nepateikia ir atsakovė, todėl atsakovės prašymas dėl bylos nutraukimo CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu netenkinamas.

Dėl reikalavimo pripažinti prievolę įvykdyta ir pasibaigusia

35.       Ieškovė prašo pripažinti, jog ji tinkamai įvykdė prievoles pagal jos ir atsakovės pasirašytą 2016 m. birželio 7 d. Generalinę taikos sutartį bei jos priedus ir papildymus, kurią nutraukė nuo 2018 m. liepos 1 d., ir pripažinti, jog prievolės pagal šią sutartį yra pasibaigusios, ko pasėkoje ieškovė būtų laikoma įvykdžiusi Lietuvos arbitražo teismo 2015 m. gegužės 26 d. sprendimu nustatytą prievolę sumokėti 390 732,91 Eur skolą. Kitaip tariant, ieškovė tarp šalių pasirašytų sutarčių (Generalinė taikos sutartis, taikos sutartis, kiti susitarimai prie Generalinės taikos sutartis) nuostatomis siekia paneigti įsiteisėjusį ir vykdytiną teismo sprendimą.

36.       Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju tinkamam ginčo išsprendimui esminę reikšmę turi ne tik 2016 m. birželio 7 d. Generalinė taikos sutartis, jos priedai ir papildymai, bet ir jos pagrindu pasirašyta 2016 m. birželio 7 d. taikos sutartis dėl ginčo, kuris buvo nagrinėjamas Lietuvos arbitražo teisme. Šią išvadą teismas daro todėl, jog Generalinėje taikos sutartyje esminė reikšmė teikiama visiems tarp šalių kilusiems teisminiams ir neteisminiams ginčams išspręsti, kai tuo tarpu Taikos sutartimi sprendžiamas konkretus dėl Lietuvos arbitražo teismo sprendimo kilęs ginčas, šio ginčo mechanizmą numatant Generalinėje taikos sutartyje, būtent į kurios nuostatas ir nukreipia Taikos sutartis (žr. Taikos sutarties 1 punktą). Be to, teikdamos prašymą tvirtinti Taikos sutartį Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, kaip priedus prie šios Taikos sutarties šalys pridėjo ir Generalinę taikos sutartį bei kitus susitarimus, kas įrodo, jog ir šalys vertina, jog šios sutartys negali būti vertinamos atsietai viena nuo kitos. Todėl Lietuvos Aukščiausiajam Teismui atsisakius tvirtinti taikos sutartį bei prie jos pridėtą Generalinę taikos sutartį dėl Taikos sutarties ir jos priedų (Generalinė taikos sutartis, Sutartis dėl ginčų nutraukimo ir kt.) prieštaravimo imperatyvioms teisės normoms bei kasacinio teismo išaiškinimams, kasacinės instancijos teismui padarius išvadą, jog visi šie dokumentai laikytini vienu dokumentu, todėl teismas turi nuspręsti dėl jų tvirtinimo arba atsisakymo tvirtinti in corpore (visus kartu) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-969/2016, e. b. II t., 73-86 b. l.), spręstina, jog ir šios bylos kontekste ieškinio reikalavimas turi būti vertinamas visų minėtų sutarčių kontekste, o ne atsietai, tik Generalinės taikos sutarties, kontekste.

37.       Taigi, teismo vertinimu, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui atsisakius tvirtinti 2016 m. birželio 7 d. Taikos sutartį, tos pačios dienos Generalinę taikos sutartį bei kitus susitarimus bei papildymus in corpore (visus kartu), ir panaikinus Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartį, po ko liko galioti Lietuvos arbitražo teismo 2015 m. gegužės 26 d. sprendimas, minėtos sutartys neįgijo jos šalims nei res judicata, nei įstatymo galios. Išvada, jog sutartys neįgijo jos šalims įstatymo galios, darytina įvertinus Taikos sutarties nuostatas, pagal kurias numatyta, jog ši sutartis įsigalioja nuo teismo nutarties, kuria bus patvirtinta Taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos (Taikos sutarties 7 punktas, e. b. I t., 71-73 b. l.). Kaip minėta, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsisakė tvirtinti Taikos sutartį ir Generalinę taikos sutartį, taigi, nei Taikos sutartis, nei Generalinė taikos sutartis (su priedais ir papildymais) neįsigaliojo, kas reiškia, jog jos nesukėlė šalims jokių materialiųjų ar procesinių teisinių pasekmių, todėl šalys ir neturėjo pareigos jos vykdyti.

38.       Be to, pažymėtina, jog ginčo taikos sutartys buvo pasirašytos tuo laikotarpiu, kuomet Lietuvos apeliacinis teismas buvo panaikinęs Lietuvos arbitražo teismo sprendimą, o kasacinės instancijos teismas – dar neišnagrinėjęs kasacinio skundo dėl minėto sprendimo panaikinimo, t. y. įsiteisėjusio ir vykdytino teismo sprendimo dėl prievolės įvykdymo nebuvo. Todėl šiuo atveju ginčo išsprendimui neturi reikšmės ieškovės nurodomos aplinkybės, jog atsakovės veiksmai po taikos sutarčių pasirašymo rodo, kad ji prisiėmė materialiąsias teises ir pareigas pagal šias sutartis. Priešingai, kasacinės instancijos teismui panaikinus apeliacinės instancijos teismo sprendimą, liko galioti Lietuvos arbitražo teismo sprendimas, kurį ieškovė privalėjo vykdyti, o atsakovė – priimti šios prievolės vykdymą. Kaip minėta, nei Generalinė taikos sutartis, nei Taikos sutartis neįsigaliojo, todėl nesukūrė jokių pasekmių, iš kurių kildinami ieškinio reikalavimai, nei res judicata, nei įstatymo galios neturinčios sutartys negali paneigti įsiteisėjusio teismo sprendimo. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovės prievolė atsakovei negali pasibaigti kitaip, kaip tik skolos pagal Lietuvos arbitražo teismo 2015 m. gegužės 26 d. sprendimą sumokėjimu.

39.       Dėl paminėto teismas sprendžia, jog nagrinėjamam ginčui neaktualu nei tai, kokios sutarčių (Taikos ir Generalinės taikos) dalys buvo pripažintos prieštaraujančiomis imperatyvioms įstatymo normoms, nei šalių elgesys po sutarties sudarymo, nei kitos ieškinyje nurodomos aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškinys, kadangi jau vien tai, jog minėtos sutartys neįsigaliojo, leidžia konstatuoti, jog jos nesukėlė nei ieškovei, nei atsakovei jokių pasekmių, ieškovė negaliojančiomis sutartimis siekia išvengti didelės prievolės pagal įsiteisėjusį Lietuvos arbitražo teismo 2015 m. gegužės 26 d. sprendimą, todėl toks ieškinys negali būti tenkinamas.

Dėl prašymo skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

40.       Atsakovės atstovai prašo skirti ieškovei ir jos (duomenys neskelbtini) J. D. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis 5000 Eur baudą, 50 procentų šios baudos skiriant atsakovei. 

41.       CPK 95 straipsnyje yra įtvirtinti du savarankiški atsakomybės už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis taikymo pagrindai: 1) nesąžiningas nepagrįsto ieškinio (apeliacinio ar kasacinio skundo, prašymo atnaujinti procesą, kito procesinio dokumento) pareiškimas; 2) sąmoningas veikimas prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti byloje dalyvaujančiam asmeniui iki 5 000 Eur baudą (CPK 95 straipsnio 2 dalis). Visomis procesinėmis teisėmis turi būti naudojamasi sąžiningai, tik pagal jų paskirtį – užtikrinti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą.

42.       Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, sprendžiant klausimą, ar asmuo veikė piktnaudžiaudamas suteikta teise, turi reikšmės ir yra vertinami ne tik konkrečiame procese asmens atlikti veiksmai, bet ir asmenį apibūdinančios aplinkybės, jo veiksmų motyvacija ir kt.; duomenys apie tai gali būti ne tik nagrinėjamoje byloje, bet ir kitose bylose, kuriose dalyvauja asmuo, kurio veiksmai, manoma, gali būti įvertinti kaip piktnaudžiavimas procesu; juos gali žinoti baudą skiriantis pareigūnas ar teisėjas arba juos į bylą gali pateikti kiti proceso dalyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256-406/2007).

43.       Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo neabejotinai išvadai, kad ieškovė ir jos atstovas būtų sąmoningai veikę prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, nesąžiningai pareiškę nepagrįstą ieškinį, todėl atsakovės atstovų prašymas skirti ieškovei ir jos vadovui baudą netenkinamas.

IV. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

44.       Ieškovei ECAA Europe UAB iki teismo sprendimo priėmimo Šiaulių apygardos teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartimi buvo atidėtas likusios dalies, t. y. 3044,88 Eur, žyminio mokesčio sumokėjimas (sumokėta 350 Eur žyminio mokesčio (e. b. I t., 15, 206 b. l., II t., 3-4 b. l.).

45.       Nei ieškovė, nei atsakovė nepateikė teismui duomenų apie šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

46.       Ieškinį atmetus, atsižvelgiant į tai, jog žyminio mokesčio mokėjimas ieškovei buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo, iš ieškovės valstybei priteistina 3044,88 Eur žyminio mokesčio.

        Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

ieškovės ECAA Europe UAB ieškinio netenkinti.

Priteisti iš ieškovės ECAA Europe UAB, juridinio asmens kodas 302726974, 3044,88 Eur (trys tūkstančiai keturiasdešimt keturi eurai 88 ct) žyminio mokesčio valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Šiaulių apygardos teisme.

Teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė