Civilinė byla Nr. e2A-94-881/2023
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01347-2020-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.11.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. kovo 7 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Neringos Švedienės ir Tomo Venckaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „EMILĖ“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės ,,Emilė“ ir bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovams bankrutavusiai kredito unijai ,,Vilniaus taupomoji kasa“ ir antstoliui V. M., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė ,,Verslo konsultantai“, likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė ,,Giantus vertinimas“, Jungtinės Karalystės bendrovė ,,Lloyd?s of London“, AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiantis per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, dėl žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovės uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,Emilė“ ir bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ (toliau – ir NTV) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams bankrutavusiai kredito unijai ,,Vilniaus taupomoji kasa“ (toliau – ir VTK) ir antstoliui V. M., prašydama priteisti ieškovėms solidariai iš atsakovų lygiomis dalimis 2 035 000 Eur žalą.
2. Nurodė, kad 2012 m. rugpjūčio 31 d. tarp UAB „Emilė“ ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, kuria NTV perleido UAB ,,Emilė“ nuosavybėn pastatą, kurio unikalus Nr. 1877-5000-3016, esantį J. Galvydžio g. 3, Vilniuje.
3. 2012 m. rugsėjo 4 d. tarp UAB ,,Emilė“ ir NTV buvo sudaryta Jungtinės veiklos sutartis, kuria šalys susitarė, kad įsipareigoja bendrai veikti, kooperuodamos savo turtą, darbą ir žinias, siekiant šių bendrų tikslų žemės sklype, esančiame J. Galvydžio g. 3, Vilniuje, praplečiant žemės sklype esančio pastato plotą, papildomai pastatant ir įrengiant apie 15 000 kv. m ploto gyvenamosios ir komercinės paskirties patalpas. Ieškovės, vykdydamos 2012 m. rugsėjo 4 d. Jungtinės veiklos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, pradėjo statybos pradžios etapą – statybą leidžiančių dokumentų, t. y. leidimų, projektų ir kt., patvirtinimo bei išdavimo procesą.
4. Atsakovo antstolio V. M. kontoroje buvo pradėta vykdomoji byla Nr. 0240/16/01708 dėl skolos, atsiradusios iš 2012 m. rugpjūčio 16 d. paskolos sutarties Nr. 12-00294 LTL, pagal kurią neapmokėta suma sudarė 1 242 459,94 Eur, išieškojimo iš skolininkės UAB „Interbesta“ išieškotojos VTK naudai. Vykdomojoje byloje UAB „Interbesta“ įsiskolinimo padengimui buvo išieškoma iš nekilnojamojo turto – įkaito davėjai UAB ,,Emilė“ priklausančio pastato, esančio J. Galvydžio g. 3, Vilniuje. Be to, antstolio kontoroje buvo pradėta ir vykdomoji byla
Nr. 0240/16/01706, kurioje buvo vykdomas išieškojimas iš žemės sklypo, esančio J. Galvydžio g. 3, Vilniuje, nuosavybės teise priklausančio Lietuvos Respublikai, 0,875 ha dalies nuomos teisės, kuri priklausė NTV, subsidiariai atsakingai už skolininkės UAB „Interbesta“ prievolių įvykdymą. NTV nuomos teisė į žemės sklypą taip pat buvo realizuojama siekiant padengti skolą, atsiradusią 2012 m. rugpjūčio 16 d. paskolos sutarties Nr. 12-00294 LTL pagrindu.
5. 2016 m. lapkričio 25 d. antstolis paskelbė varžytynes Nr. 129679 dėl parduodamo turto – pastato ir nuomos teisės. Varžytynes laimėjo mažoji bendrija (toliau – MB) „KIR1“, pasiūliusi didžiausią kainą – 1 852 000 Eur. Antstolio 2017 m. lapkričio 2 d. Turto pardavimo iš varžytynių aktu
Nr. S-17-240-10099 turtas ir nuomos teisė buvo perduoti MB „KIR1“, įrašas apie tai galioja nuo 2017 m. lapkričio 3 d.
6. 2017 m. lapkričio 6 d. antstolis priėmė išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą
Nr. 0240/16/01708:0240/16/01706, kuriuo buvo paskirstyta išieškota 1 852 000 Eur suma vykdomojoje byloje Nr. 0240/16/01708, kurioje įkeistu turtu subsidiariai buvo atsakinga UAB ,,Emilė“, VTK naudai išieškota 1 352 516,46 Eur skola ir palūkanos, 399,97 Eur vykdymo išlaidos. Vykdomojoje byloje Nr. 0240/16/01706 išieškota 423 980,61 Eur skola ir palūkanos, 399,97 Eur vykdymo išlaidos, antstolio naudai – 622,99 Eur papildomos vykdymo išlaidos, 74 080 Eur atlyginimas. Tokiu būdu VTK iš antstolio gavo 1 776 497,07 Eur.
7. Kilus ginčui dėl realizuoto turto kainos paskirstymo, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-49608-779/2017 antstolio 2017 m. lapkričio 6 d. patvarkymas Nr. 0240/16/01708:0240/16/01706 buvo pripažintas neteisėtu ir panaikintas. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartimi civilinėje byloje
Nr. 2S-1318-262/2018 pirmosios instancijos teismo nutartis palikta nepakeista.
8. Dar prieš skelbiant varžytynes, buvo atlikta turto, t. y. pastato ir valstybinės žemės nuomos teisės vertinimo ekspertizė, kuria BUAB „Capital vertinimas“ nustatė, kad varžytynėse realizuojamo turto rinkos vertė 2016 m. rugsėjo 28 d. buvo 1 161 000 Eur. Ieškovių turtinis kompleksas, t. y. pastatas ir valstybinės žemės nuomos teisė, buvo išvaržomas už pradinę 928 800 Eur kainą.
9. Antstolio V. M. paskelbtų varžytynių metu realizuojamo turto, t. y. pastato ir valstybinės žemės nuomos teisės, rinkos vertė buvo ženkliai didesnė. Nepriklausomi turto vertintojai įvertino, kad realizuojamas turtas varžytynių paskelbimo metu kainavo daugiau kaip 3 000 000 Eur: UAB „Verslavita“ įvertino, kad realizuojamo turto vertė 2016 m. gruodžio 28 d. buvo 3 720 000 Eur; UAB „CRE pro“ konsultacijoje nurodė, jog galima realizuojamo turto rinkos kaina (2016 m. rugsėjo 28 d.) buvo 3 486 000 Eur; turto vertintojo D. G. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. DGV190118r nurodyta, kad 2016 m. rugsėjo 26 d. turto rinkos vertė buvo 4 323 000 Eur.
10. Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-840-580/2021, kurioje 2020 m. liepos 13 d. nutarties pagrindu UAB „ideArt“ atliktos turto vertinimo ekspertizės akte
Nr. 2020-086 nurodyta, kad pastato ir valstybinės žemės nuomos teisės kaina 2016 m. rugsėjo 28 d. buvo 3 739 000 Eur (1 069 000 Eur pastato vertė, 2 690 000 Eur valstybinės žemės nuomos teisės vertė), o 2016 m. gruodžio 28 d. realizuojamo turto kaina buvo 3 887 000 Eur (1 137 000 Eur įvertintas pastatas , 2 750 000 Eur įvertinta valstybinės žemės nuomos teisė).
11. UAB ,,Emilė“ vertinimu, antstolis nesiėmė jokių veiksmų tikrajai realizuojamo turto rinkos vertei nustatyti, realizavo pastatą ir nuomos teisę už ženkliai mažesnę nei rinkos kainą. Be to, antstolis atliko ir kitus neteisėtus veiksmus vykdomosiose bylose – UAB ,,Emilė“ turtas buvo realizuojamas nepriėmus reikiamo procesinio dokumento – patvarkymo, be to, ta pati skola buvo išieškoma dvejose vykdomosiose bylose Nr. 0240/16/01708 ir Nr. 0240/16/01706, dėl ko iš UAB ,,Emilė“ buvo išieškota ženkliai didesnė suma.
12. VTK, atstovaujama tuometinio bankroto administratoriaus UAB „Verslo konsultantai“, žinojo apie pradėtą dvigubą skolos išieškojimą dvejose vykdomosiose bylose, turėjo duomenų, kokio dydžio skola turi būti padengta iš realizuojamo turto, gavo iš antstolio ženkliai didesnę sumą, neturėdama tam teisėto pagrindo ir be pagrindo gautų lėšų negrąžino. Tokiu būdu atsakovų bendrais veiksmais UAB ,,Emilė“ ir NTV buvo padaryta 2 035 000 Eur žala.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
13. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. liepos 11 d. sprendimu ieškovių UAB ,,Emilė“ ir BUAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
14. Teismas nurodė, kad šiuo atveju pagal nustatytą tvarką areštuotas turtas buvo įkainotas būtent vykdomosiose bylose Nr. 0240/16/01708 ir Nr. 0240/16/01706; 2016 m. rugsėjo 6 d. vykdomojoje byloje Nr. 0240/16/01708 buvo areštuotas ieškovei UAB „Emilė“ priklausantis turtas – administracinis–prekybos pastatas, esantis J. Galvydžio g. 3, Vilniuje, o vykdomojoje byloje Nr. 0240/16/01706 – įkeista pastatui tenkančio žemės sklypo nuomos teisė; tos pačios dienos antstolio V. M. patvarkymais abiejose vykdomosiose bylose buvo paskirta ekspertizė turto rinkos vertei nustatyti, ją pavedant atlikti UAB „Capital vertinimas“. Prieštaravimų dėl ekspertizės turto vertei nustatyti ir eksperto paskyrimo nebuvo gauta, nebuvo gauta ir jokių skundų dėl minėtų patvarkymų.
15. 2016 m. spalio 28 d. pranešimu dėl ekspertizės metu nustatytos turto vertės antstolis informavo abi ieškoves apie nustatytą turto vertę, pasiūlydamas su ekspertizės aktu susipažinti atvykus į antstolio kontorą; antstolis nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 682 straipsnyje nustatyta tvarka ieškovės turi teisę per 3 darbo dienas pareikšti prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, o taip pat CPK 704 straipsnyje nustatyta tvarka turi teisę pasiūlyti areštuoto turto pirkėją. Tačiau galimų turto pirkėjų ieškovės nenurodė ir nereiškė prieštaravimų dėl eksperto nustatytos turto rinkos vertės, nurodytos antstolio pranešime. Antstolis, negavęs jokių prieštaravimų iš ieškovių, 2016 m. lapkričio 25 d. priėmė Patvarkymą dėl turto realizavimo iš pirmųjų varžytynių Nr. S2-79911.
16. Teismas sutiko su antstolio V. M. teiginiais, jog šiam organizuojant įkeisto turto realizavimą varžytynėse vykdymo procese, o ne laisvai parduodant turtą rinkoje, antstolis privalėjo laikytis CPK 681 straipsnyje numatytų reikalavimų, tarp jų ir imtis priemonių turto rinkos, o ne investicinei ar kt. pobūdžio vertei nustatyti, kas šiuo atveju ir buvo tinkamai bei teisėtai padaryta.
17. Teismo vertinimu, ieškovei UAB „Emilė“ neįregistravus valstybinės žemės nuomos teisės viešajame registre, šioje byloje UAB „Emilė“ negali remtis netinkamu parduoto turto kainos nustatymu, kiek tai yra susiję su žemės nuomos teise.
18. Pasak ieškovių, patirtos žalos dydis yra 2 035 000 Eur, t. y. skirtumas tarp turto pardavimo kainos ir ieškovių nurodomos turto vertės, už kurią turtas tariamai galėjo būti realizuotas. Teismas sutiko su antstolio V. M. teiginiais, jog tokiu būdu apskaičiuodamos nuostolių sumą, ieškovės aiškiai apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas ir neteisėtus veiksmus, kurie gali būti su tokia žala susieti priežastiniu ryšiu, dėl to neįtraukus į ieškinio sumą 1 852 000 Eur, gautos už varžytynėse realizuotą turtą, tampa teisiškai nereikšmingi ieškovių argumentai dėl kitų atsakovų neteisėtų veiksmų (dėl varžytynėse išieškotos sumos paskirstymo, permokos susidarymo ir kt.), tai sudaro pagrindą laikyti ieškovių nurodytas aplinkybes neįrodytomis ir nepagrįstomis (CPK 178 straipsnis).
19. Teismas pažymėjo, kad jokiu teismo procesiniu sprendimu nėra nustatyti neteisėti antstolio veiksmai įkainojant turtą, priešingai – antstolio veiksmai, nustatant parduodamo turto rinkos vertę, pardavimo kainą ir paskelbiant varžytynes minėtais teismo procesiniais sprendimais, turinčiais prejudicinę galią nagrinėjamai bylai, pripažinti teisėtais. Dėl to nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad antstolis V. M. atliko neteisėtus veiksmus, t. y. nenustatyta viena iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų buvimas. Atsižvelgdamas į tai, teismas nepasisakė dėl kitų antstolio civilinės atsakomybės sąlygų – žalos ir priežastinio ryšio egzistavimo. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas ieškinį atsakovo antstolio V. M. atžvilgiu atmetė (CPK 178 straipsnis).
20. Kadangi ieškovės nenurodė jokių objektyvių duomenų ir nepateikė įrodymų, kurie sudarytų pagrindą spręsti klausimą dėl VTK civilinės atsakomybės, teismas nusprendė, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškinį ir atsakovės VTK atžvilgiu, todėl šioje dalyje ieškinį taip pat atmetė (CPK 178 straipsnis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
21. Ieškovė UAB ,,Emilė“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; priteisti ieškovei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
21.1. Ieškovėms žala padaryta neteisėtais antstolio veiksmais, realizavus pastatą ir valstybinės žemės nuomos teisę už kainą, kuri buvo 48 procentais mažesnė nei nustatyta realizuojamo turto rinkos vertė. Antstolis, pažeisdamas CPK 681 straipsnio 1 dalį, nesiėmė jokių veiksmų tikrajai turto rinkos kainai nustatyti. UAB „Capital vertinimas“ atliktos turto kainos ekspertizės išvadoje dėl pastato ir nuomos teisės nustatyta kaina skiriasi nuo tuo metu realios realizuojamo turto vertės. UAB „Capital vertinimas“ ekspertizės akte nurodyta turto vertė yra 1 161 000 Eur, tuo tarpu UAB „ideArt“ ekspertizės akte nurodyta turto vertė yra 3 887 000 Eur.
21.2. Antstolis be teisinio pagrindo paskirstė už realizuotą turtą gautas lėšas, pervesdamas VTK didesnę pinigų sumą, nei faktiškai buvo išieškoma. VTK pripažįsta šį faktą ir patvirtina, kad antstolis pervedė 449 608,53 Eur didesnę sumą, kuri nebuvo grąžinta antstoliui, bet pervesta kitam antstoliui D. K.. VTK pati patvirtino, kad ne tik savo pasyvumu, bet ir aktyviais veiksmais prisidėjo prie žalos atsiradimo.
21.3. Teismai jau yra konstatavę antstolio V. M. neteisėtus veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0240/16/01708 ir Nr. 0240/16/01706. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. sausio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-52-585/2020 nurodė, kad antstolio V. M. neteisėti veiksmai paskirstant lėšas inicijavo žalos atsiradimo procesą, sukūrė esmines sąlygas žalai kilti.
21.4. VTK savo pasyviais bei aktyviais veiksmais taip pat prisidėjo prie žalos atsiradimo. VTK kaip išieškotojas vykdymo procese turi ne tik teises, kurios yra įtvirtintos CPK 639 straipsnyje, bet ir pareigas, įtvirtintas CPK 640 straipsnyje. Be to, CPK imperatyvios nuostatos įpareigoja išieškotoją aktyviai domėtis vykdymo eiga (CPK 640 straipsnio 2 dalis). VTK, gavusi iš antstolio 449 608,53 Eur didesnę sumą, nei priklausė, jos antstoliui negrąžino, o pervedė antstoliui D. K.. VTK žinojo ir negalėjo nežinoti aplinkybės, kad yra išduoti du vykdomieji įrašai dėl tos pačios prievolės, atsiradusios 2012 m. rugpjūčio 16 d. paskolos sutarties pagrindu, įvykdymo ir pradėti du priverstiniai išieškojimai dėl tos pačios prievolės įvykdymo. Be to, VTK, žinodama, kokio dydžio įsiskolinimas turi būti padengtas, gavusi iš antstolio apie 449 608,53 Eur didesnę sumą, negu galėjo gauti 2012 m. rugpjūčio 16 d. paskolos sutarties pagrindu, permokėtų lėšų negrąžino. Savo veiksmais VTK pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, o taip pat CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos.
21.5. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantei neįtraukus į ieškinio sumą 1 852 000 Eur, gautos už varžytynėse realizuotą turtą, tampa teisiškai nereikšmingi ieškovių argumentai dėl kitų atsakovų neteisėtų veiksmų. Antstolis, kuris nesiėmė veiksmų turto rinkos vertei nustatyti, pardavė turtą už kainą, kuri yra 2 035 000 Eur mažesnė, nei tikroji turto rinkos kaina, privalo apeliantei atlyginti būtent šią sumą (turto realios vertės ir iš pardavimo gautos sumos skirtumą), nes tai ir yra reali žala.
22. Atsakovas antstolis V. M. atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą su skundu nesutinka, prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
22.1. Formuluodamos ieškinio dalyką, ieškovės apibrėžė bylos nagrinėjimo ribas. Ieškovės rėmėsi tuo, kad jų neva patirta ir šioje byloje prašoma priteisti 2 035 000 Eur žala yra skirtumas tarp turto pardavimo kainos atsakovo antstolio V. M. organizuotose varžytynėse (1 852 000 Eur) ir ieškovių nurodytos tariamos turto rinkos vertės (3 887 000 Eur), už kurią turtas tariamai galėjo būti realizuotas. Tokiu būdu apskaičiuodamos nuostolių sumą, t. y. reikalaudamos priteisti skirtumą tarp varžytynėse faktiškai išieškotos sumos ir tariamos didesnės turto vertės, ieškovės aiškiai iš bylos apimties eliminavo klausimą dėl išieškotų lėšų paskirstymo, kuris jau yra išnagrinėtas kitose civilinėse bylose. Ieškiniu šioje byloje kaip žalos nebuvo prašoma priteisti nei permokos sumos, nei išieškotojos VTK naudai išieškotos paskolos sumos, todėl iš tiesų ieškovių argumentai dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, tokių kaip netinkamas išieškotos sumos paskirstymas, yra teisiškai nereikšmingi.
22.2. Tarp tokių antstolio V. M. veiksmų, kaip 2017 m. lapkričio 6 d. patvarkymo dėl išieškotų lėšų paskirstymo panaikinimas, ir ieškovės UAB „Emilė“ reikalaujamos žalos, nėra priežastinio ryšio – išieškotos lėšos buvo paskirstytos jau po turto realizavimo varžytynėse, gavus 1 852 000 Eur sumą, kuri ir buvo paskirstyta minėtu patvarkymu, tačiau šios pinigų sumos UAB ,,Emilė“ šioje byloje neprašo priteisti.
22.3. Atsakovo VTK veiksmai, t. y. permokos gavimas ir negrąžinimas antstoliui V. M., nors ir buvo neteisėti, tačiau jie ieškovėms šioje byloje reikalaujamos priteisti žalos nesukėlė, tarp jų nėra pagrindo konstatuoti priežastinio ryšio egzistavimą. Reikalavimai atsakovei VTK šioje byloje buvo pareikšti tik siekiant išvengti žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo, nes VTK yra bankrutavusi bendrovė, todėl yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, o tai leidžia be didesnių išlaidų reikšti nepagrįstus reikalavimus ir skundus.
22.4. Tai, kad varžytynėse realizuodamas pastatą ir jam tenkančią valstybinės žemės nuomos teisę antstolis V. M. neatliko neteisėtų veiksmų, yra nustatyta prejudicinę reikšmę turinčiais įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 1 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-840-580/2021, kuris paliktas galioti Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-702-781/2021, pasisakyta dėl antstolio veiksmų, nustatant varžytynėse realizuojamo turto kainą, teisėtumo. Šioje byloje ieškovė UAB „Emilė“ ginčijo turto pardavimo iš varžytynių teisėtumą, prašė pripažinti negaliojančiu varžytynių aktą būtent dėl netinkamai nustatytos varžytynėse realizuojamo turto kainos. Pirmosios instancijos teismas minėtoje byloje skyrė teismo ekspertizę, teismo posėdyje apklausė teismo ekspertę, įvertino visas ieškovės pateiktas turto vertinimo ir panašias ataskaitas bei pasisakė, kad visi paminėti turto vertinimo aktai, kuriuose vertinta žemės sklypo nuomos teisės investicinė vertė, neatitinka CPK 681 straipsnio reikalavimų ir negali būti taikomi turto vertei prieš varžytynes nustatyti. Tokiu būdu byloje lieka tik UAB „Capital vertinimas“ parengtas turto vertinimo aktas, kuriame yra nustatyta žemės sklypo nuomos teisės rinkos vertė. Remdamasis būtent šiuo aktu antstolis ir pradėjo ginčijamas varžytynes.
22.5. Antstolis V. M.s organizavo įkeisto turto realizavimą varžytynėse, t. y. vykdymo procese, o ne laisvai pardavinėjo turtą rinkoje, todėl jis privalėjo laikytis CPK 681 straipsnio reikalavimų, tarp jų ir imtis priemonių turto rinkos (o ne investicinei, „tikrajai“, ar dar kitokiai) vertei nustatyti, tai ir buvo atlikta.
23. Atsakovė bankrutavus kredito unija ,,Vilniaus taupomoji kasa“ su ieškovės apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti, skirti apeliantei 5 000 Eur baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, pusę sumos skiriant atsakovei, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
23.1. Apeliacinis skundas negalėjo būti priimtas, nes pateiktas praleidus apeliacinio skundo padavimo terminą ir praleisto termino nebuvo prašoma atnaujinti.
23.2. Apeliacinis skundas yra nepagrįstas, nes apeliantė nei viename iš byloje pateiktų procesinių dokumentų, įskaitant patikslintą ieškinį ir patikslintą apeliacinį skundą, nenurodė, kokius konkrečius tariamai neteisėtus veiksmus atliko atsakovė VTK. Byloje nebuvo įrodinėjamos atsakovės VTK civilinės atsakomybės sąlygos. Atsakovė į procesą buvo įtraukta tik tuo tikslu, kad ieškovėms nereikėtų mokėti maksimalaus 15 000 Eur dydžio žyminio mokesčio, pasinaudojant CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto išimtimi.
23.3. Ieškovės tik formaliai prašo taikyti atsakovėms solidariąją atsakomybę, nors neįrodė nei vienos VTK civilinės atsakomybės sąlygos. Ieškovės neįrodė ir nepagrindė nei VTK neteisėtų veiksmų, nei kaltės, nei priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir ieškovių tariamai patirtos žalos, todėl ieškovių reikalavimai VTK yra teisiniu požiūriu nepagrįsti, todėl teismas ieškinį VTK atžvilgiu pagrįstai atmetė.
23.4. UAB „Emilė“ turėtų būti paskirta bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 2 dalis). Piktnaudžiavimas pasireiškė VTK įtraukimu į bylą kaip solidariosios atsakovės tik dėl to, kad būtų išvengta prievolės mokėti žyminį mokestį. Be to, UAB ,,Emilė“ bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme veikė itin pasyviai, neatsakė į VTK atsiliepime iškeltus klausimus, nedalyvavo teismo posėdžiuose, tokiu būdu nebuvo sudarytos galimybės užduoti klausimų ir tinkamai išsiaiškinti, kodėl VTK yra reiškiami reikalavimai. Apeliacinis skundas taip pat yra akivaizdžiai nepagrįstas, nes VTK atžvilgiu yra reiškiami tie patys reikalavimai kaip iš ieškinyje, dėstomi tokie patys abstraktūs argumentai, kaip bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, neatsižvelgiant į teismo sprendimo motyvus, susijusius su VTK civiline atsakomybe bei solidariosios atsakomybės taikymu.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
25. Atsakovė VKT kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė elektroninius laiškus, kuriais kreipėsi į UAB „Emilė“ atstovę advokatę Ievą Kubilienę dėl ginčijamu sprendimu priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, tačiau jokio atsakymo negavo.
26. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
27. Kadangi teikdama papildomus įrodymus atsakovė nepaaiškino, kokias reikšmingas aplinkybes šie įrodymai patvirtina, taip pat nesuformulavo prašymo juos priimti, teisėjų kolegija sprendžia, kad šie įrodymai su nagrinėjama byla nėra susiję, todėl jų neprideda prie bylos.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
28. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2012 m. rugpjūčio 31 d. tarp UAB „Emilė“ ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, kuria NTV perleido UAB ,,Emilė“ nuosavybėn pastatą, kurio unikalus Nr. 1877-5000-3016, esantį J. Galvydžio g. 3, Vilniuje (toliau – ir Pastatas). Minėta sutartimi ieškovė NTV perleido ieškovei UAB ,,Emilė“ ir teises bei pareigas pagal 2012 m. liepos 13 d. valstybinės žemės nuomos sutartį, t. y. buvo perleista įkeista žemės sklypo, esančio J. Galvydžio g. 3, Vilniuje (toliau – ir Žemės sklypas), nuomos teisė. 2012 m. rugpjūčio 31 d. sutarčiai sudaryti buvo gauti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos bei įkaito turėtojos – atsakovės VTK sutikimai. Be to, 2012 m. rugsėjo 4 d. tarp UAB ,,Emilė“ ir NTV buvo sudaryta Jungtinės veiklos sutartis, kuria šalys susitarė, jog įsipareigoja bendrai veikti, kooperuodamos savo turtą, darbą ir žinias, siekiant bendrų tikslų žemės sklype, esančiame J. Galvydžio g. 3, Vilniuje, praplėsti nurodytame žemės sklype esančio pastato plotą, papildomai pastatant ir įrengiant apie 15 000 kv. m ploto gyvenamosios ir komercinės paskirties patalpas. Ieškovių teigimu, vykdydamos 2012 m. rugsėjo 4 d. Jungtinės veiklos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, pradėjo statybos pradžios etapą – statybą leidžiančių dokumentų, t. y. leidimų, projektų, patvirtinimo bei išdavimo procesą.
29. Be to, nustatyta, kad atsakovas antstolis V. M. vykdė vykdomąsias bylas Nr. 0240/16/01708 ir Nr. 0240/16/01706 pagal skolininkės UAB „Interbesta“ prievoles išieškotojai atsakovei VTK. Antstolis vykdė 2016 m. birželio 29 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 5550 dėl hipoteka užtikrinto įsipareigojimo, t. y. 1 242 459,94 Eur skolos ir 6 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš UAB „Interbesta“ ir įkeisto turto – Pastatu subsidiariai atsakingo įkaito davėjo UAB „Emilė“ hipotekos kreditoriaus VTK naudai. Taip pat antstolis vykdė 2016 m. birželio 29 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 5552 dėl hipoteka užtikrinto įsipareigojimo, t. y. 1 242 463,82 Eur skolos ir 6 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš UAB „Interbesta“ ir įkeisto turto – Žemės sklypo nuomos teise, subsidiariai atsakingo įkaito davėjo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ hipotekos kreditoriaus VTK naudai.
30. Antstolio V. M. 2016 m. rugsėjo 6 d. Turto arešto aktu Nr. 0240/16/01708 buvo areštuotas UAB ,,Emilė“ priklausęs Pastatas, bei 2016 m. rugsėjo 6 d. patvarkymais paskirta ekspertizė turto rinkos vertei nustatyti, ją pavedant atlikti UAB „Capital vertinimas“ (įpareigojimas nustatyti Žemės sklypo nuomos teisės ir Pastato rinkos vertę). UAB „Capital vertinimas“ 2016 m. rugsėjo 28 d. ekspertizės aktu Nr. 16-NE09-08-4 nustatė turto vertę – 1 161 000 Eur: Žemės sklypo nuomos teisės vertė – 174 150 Eur; Pastato vertė – 986 850 Eur. 2016 m. lapkričio 25 d. patvarkymu buvo paskelbtos Žemės sklypo nuomos teisės ir Pastato pirmosios varžytynės už bendrą 928 800 Eur kainą (80 proc. turto vertės). Nustatyta, kad atliekant vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0240/16/01708 ir Nr. 0240/16/01706, varžytynes, vykusias 2016 m. gruodžio 27 d., laimėjo UAB „KIR1“, pasiūliusi didžiausią, t. y. 1 852 000 Eur kainą.
31. 2017 m. lapkričio 2 d. Turto pardavimo iš varžytynių aktu Nr. S-17-240-10099 parduotas Pastatas ir Žemės sklypo nuomos teisė, turto kaina sumokėta 2017 m. spalio 31 d. 2017 m. lapkričio 6 d. patvarkymu Nr. 0240/16/01708:0240/16/01706 vykdomosiose bylose Nr. 0240/16/01706 ir Nr. 0240/16/01708 buvo paskirstyta minėtose varžytynėse gauta piniginė suma ir VTK pervesta 1 352 516,46 Eur, skolai ir palūkanoms vykdomojoje byloje Nr. 0240/16/01708 padengti. Be to, buvo pervesta 423 980,61 Eur skolai vykdomojoje byloje Nr. 0240/16/01706 padengti. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-49608-779/2017 patvarkymą dėl lėšų paskirstymo panaikino (Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1318-262/2018 paliko pirmosios instancijos nutartį nepakeistą), tačiau išieškotojai pervestos lėšos nebuvo grąžintos ir naujas patvarkymas dėl lėšų paskirstymo nebuvo priimtas.
32. Ieškovės UAB ,,Emilė“ ir NTV kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams VTK ir antstoliui V. M., kuriuo prašė teismo priteisti ieškovėms solidariai iš atsakovų lygiomis dalimis 2 035 000 Eur žalą, kurią patyrė dėl atsakovų neteisėtų veiksmų.
33. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs atsakovų neteisėtų veiksmų, ieškovių ieškinį atmetė.
34. Apeliantė UAB „Emilė“, nesutikdama su teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo sprendimą panaikinti ir ieškovių ieškinį tenkinti. Apeliantės teigimu, sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas neatskleidus ginčo esmės, netinkamai įvertinus byloje pateiktus įrodymus bei netinkamai išaiškinus ir pritaikius materialiosios teisės normas.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
35. Apeliantės įsitikinimu, antstolio V. M. neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jis turtą realizavo už ženkliai mažesnę nei rinkos kainą, be to, be teisinio pagrindo paskirstė už realizuotą turtą gautas pinigines lėšas, pervesdamas VTK didesnę pinigų sumą, nei buvo išieškoma, todėl ieškovėms buvo padaryta reali žala.
36. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – Antstolių įstatymas) 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis už savo paties ir savo darbuotojų padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Aiškindamas ir taikydamas nurodytą teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad ginčo (dėl antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo) sprendimui taikytinos CK normos, reglamentuojančios deliktinę civilinę atsakomybę. Taikant deliktinę atsakomybę asmens teisės apginamos, atlyginant nuostolius. Būtinosios sąlygos šiai atsakomybei taikyti yra neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp skolininko veiksmų bei žalos ir kaltė (išskyrus įstatymų numatytus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės). Nagrinėjant tokio pobūdžio ginčus būtina patikrinti, ar egzistuoja visos įstatyme nurodytos sąlygos, kurioms esant galimas civilinės atsakomybės taikymas. Be to, dėl antstolio civilinės atsakomybės kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendžiant dėl antstolio civilinės atsakomybės turi būti taikomos bendrosios CK šeštosios knygos XXII skyriaus nuostatos kartu atsižvelgiant į antstolio profesinės veiklos teisinio reglamentavimo nulemtą civilinės atsakomybės taikymo specifiką. Iš profesinės veiklos kilusios civilinės atsakomybės atvejais turi būti įvertinta tai, kad profesine veikla užsiimančiam asmeniui nustatyti griežtesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai negu paprastai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2010, 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2011). Todėl tam, kad būtų pagrindas tenkinti nagrinėjamoje byloje pareikštus ieškinio reikalavimus ir taikyti antstoliui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti visas antstolio civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, padarytą žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, taip pat kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai).
37. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės; skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Pagal CPK 634 straipsnio 2 dalį antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.
38. Apeliantės teigimu, antstolis nesiėmė jokių veiksmų tikrajai turto (Pastato ir Žemės sklypo nuomos teisės) kainai nustatyti, o antstolio paskirtos UAB „Capital vertinimas“ ekspertizės išvadoje nurodyta kaina skiriasi nuo tuo metu buvusios realios turto vertės ir yra ženkliai mažesnė, nei nustatė nepriklausomi turto vertintojai. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka.
39. CPK 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CPK 681 straipsnio 1 dalis). Jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis). Jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Taip pat paties antstolio abejonės dėl turto vertės yra pagrindas skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (CPK 681 straipsnio 1 dalis, 682 straipsnio 3 dalis).
40. Nagrinėjamu atveju iš varžytynių parduodamas turtas buvo įvertintas CPK 682 straipsnyje nustatyta tvarka, paskiriant ekspertizę turto vertei nustatyti, ją pavedant atlikti UAB „Capital vertinimas“. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2016 m. spalio 28 d. Pranešimu dėl ekspertizės metu nurodytos turto vertės antstolis informavo abi ieškoves apie ekspertizės akto pagrindu nustatytą turto vertę, pasiūlydamas su ekspertizės aktu susipažinti atvykus į antstolio kontorą, be to, ieškovėms buvo išaiškinta teisė per 3 darbo dienas pareikšti prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, taip pat ir teisė pasiūlyti areštuoto turto pirkėją. Per nustatytą terminą ieškovėms nepareiškus jokių prieštaravimų dėl eksperto nustatytos turto rinkos vertės, antstolis pagrįstai ir teisėtai 2016 m. lapkričio 25 d. priėmė Patvarkymą dėl turto realizavimo iš pirmųjų varžytynių Nr. S2-79911. Nors šį patvarkymą ieškovė UAB ,,Emilė“ apskundė, nurodydama, kad antstolis nustatė pernelyg mažą parduodamo turto kainą, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-9213-155/2017 ieškovės skundą atmetė, konstatuodamas, kad turto kaina nustatyta teisingai. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1381-565/2017 pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Įvertinęs bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad antstolis dėjo visas pastangas, siekdamas nustatyti realią parduodamo iš varžytynių turto vertę.
41. Pažymėtina ir tai, kad varžytynėse realizuoto turto vertės nustatymo teisėtumo klausimas galutinai buvo išspręstas įsiteisėjusiu ir prejudicinę galią turinčiu Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-840-580/2021, kurį galioti paliko Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-702-781/2021. Šioje byloje ieškovė UAB ,,Emilė“ ginčijo turto pardavimo iš varžytynių teisėtumą, prašė pripažinti negaliojančiu varžytynių aktą būtent dėl netinkamai nustatytos varžytynėse realizuojamo turto kainos. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pateiktas turto vertinimo ataskaitas ir teismo ekspertizės išvadas, nustatė, jog vertinimo ataskaitose bei teismo ekspertizės išvadose nustatyta investicinė, bet ne rinkos turto vertė, t. y. turtas įvertintas atsižvelgiant į galimo projekto vystymą. Kadangi CPK 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgus į turto nusidėvėjimą, teismas nusprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog byloje esančiuose turto vertinimo aktuose bei teismo ekspertizės išvadose nustatyta investicinė turto vertė atitinka CPK 681 straipsnio reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad byloje esant tik vienam UAB „Capital vertinimas“ turto vertinimo aktui, kuriame nustatyta ginčo turto rinkos vertė, kaip numatyta CPK 681 straipsnyje, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo teismo ekspertizės išvadomis, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių ir padarė teisėtą išvadą dėl tinkamo turto rinkos vertės nustatymo vykdymo procese.
42. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus apeliantės UAB ,,Emilė“ argumentus, kad antstolis nesiėmė jokių veiksmų tikrajai turto (Pastato ir Žemės sklypo nuomos teisės) kainai nustatyti, o antstolio paskirtos UAB „Capital vertinimas“ ekspertizės išvadoje nurodyta kaina neatitinka tuo metu buvusios turto rinkos vertės.
43. Reikšdamos ieškinį ieškovės nurodė, kad patirtos žalos dydį sudaro 2 035 000 Eur suma, kuri gauta apskaičiavus skirtumą tarp antstolio realizuoto pastato bei nuomos teisės ir realios nuomos teisės vertės (kainos). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tokiu būdu apskaičiuodamos nuostolių sumą, ieškovės aiškiai apibrėžė bylos nagrinėjimo ribas ir neteisėtus veiksmus, kurie galėtų būti su tokia žala susieti priežastiniu ryšiu. Neįtraukus į ieškinio sumą 1 852 000 Eur sumos, gautos už varžytynėse realizuotą turtą, ieškovių nurodyti argumentai dėl antstolio neteisėtų veiksmų paskirstant varžytynėse gautas pinigines lėšas ar dėl permokos susidarymo tampa teisiškai nereikšmingais, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.
44. Ieškovėms neįrodžius ir byloje nekonstatavus antstolio neteisėtų veiksmų, nebetenka prasmės kitų civilinės atsakomybės sąlygų nustatinėjimas, nes tai nekeistų ginčo išsprendimo rezultato, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
45. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus apeliantės argumentus dėl atsakovės VTK neteisėtų veiksmų. Apeliantė, teigdama, kad atsakovė VTK savo pasyviais veiksmais prisidėjo prie žalos atsiradimo, nurodo bendro pobūdžio CPK normas, reglamentuojančias išieškotojo teises ir pareigas vykdymo procese, tačiau nenurodo, kokius konkrečius tariamai neteisėtus veiksmus atliko atsakovė ir neįrodinėja kitų jos civilinės atsakomybės sąlygų, todėl nėra pagrindo spręsti dėl civilinės atsakomybės taikymo atsakovės VTK atžvilgiu.
46. Pažymėtina, kad apeliantė apeliaciniame skunde iš esmės nepateikia jokių pagrįstų argumentų dėl skundžiamo sprendimo neteisėtumo ir (ar) nepagrįstumo, o tik išdėsto analogišką pozicijai, kaip ir ieškinyje. Vien tai, kad apeliantė nesutinka su teismo išvadomis, nėra pagrindas spręsti, kad šioje civilinėje byloje pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios ar proceso teisės normas, t. y. netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ar pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.
47. Kiti apeliantės argumentai vertinami kaip neturintys esminės reikšmės sprendžiant dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų atskirai nepasisakoma. Teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).
48. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad ieškovės UAB „Emilė“ atstovė I. B. apeliacinį skundą pasirašė ir teismui elektroninėmis ryšio priemonėmis pateikė per elektroninių paslaugų portalą 2022 m. rugpjūčio 10 d., t. y. per 30 dienų, kaip tai ir numato CPK 307 straipsnio 1 dalis, nes sprendimą pirmosios instancijos teismas šioje byloje priėmė 2022 m. liepos 11 d.. Atsižvelgiant į tai, atsakovės VTK argumentai, jog apeliacinis skundas negalėjo būti priimtas, nes pateiktas praleidus apeliacinio skundo padavimo terminą, kurio nebuvo prašoma atnaujinti, atmetami kaip nepagrįsti ir neįrodyti (CPK 178 straipsnis).
Dėl bylos procesinės baigties
49. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčui aktualias materialiosios teisės normas, vadovavosi kasacinio teismo praktika, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti ieškovės apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, taigi, apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo
50. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).
51. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant klausimą dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo, yra išaiškinta, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas, jį pateikiant teismui, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą bei išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015).
52. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, tačiau pažymėtina, kad ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, tam tikrais atvejais jis gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013; 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-706/2016). Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje
Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013; 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017). Pažymėtina, kad teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.
53. Nagrinėjamu atveju atsakovė VKT atsiliepimu į apeliacinį skundą, be kita ko, prašo skirti apeliantei 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę jos pervedant atsakovei. Nurodo, kad apeliantės piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis pasireiškė nepagrįsto ieškinio ir apeliacinio skundo pateikimu, ypatingu pasyvumu bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (nedalyvavo teismo posėdžiuose, neatsakė į atsiliepime iškeltus klausimus). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės nurodomi apeliantės veiksmai nėra pakankami piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis kvalifikuoti. Nepagrįsto ieškinio ir apeliacinio skundo pateikimas, o taip pat ir kitų atsakovės nurodytų veiksmų atlikimas dar nereiškia piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą šiomis teisėmis, turi būti nustatytas aiškiai nepagrįstas šios teisės įgyvendinimas. Teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad apeliantė procesinėmis teisėmis naudojosi nesąžiningai, ne pagal paskirtį ar veikė prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, atsakovės prašymas skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 95 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme priteisimo
54. Atsižvelgiant į bylos procesinę baigtį apeliantės bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).
55. Netenkinus apeliantės apeliacinio skundo, teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą įgyja atsakovai (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys, 98 straipsnis).
56. Atsakovas antstolis V. M. teismui pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad patyrė 484 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurios susidarė rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą.
57. Atsakovė VTK pateikė teismui įrodymus, kad patyrė 1 694 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurios susidarė rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą.
58. Teisėjų kolegijos vertinimu, teisinės pagalbos išlaidos yra laikomos pagrįstomis, be to, neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.11 punkte nustatyto maksimalaus išlaidų dydžio, todėl priteisiamos atsakovams iš ieškovės.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Atsakovės bankrutavusios kredito unijos ,,Vilniaus taupomoji kasa“ prašymą skirti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Emilė“ baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmesti.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Emilė“ (juridinio asmens kodas 302629571) atsakovui antstoliui V. M. (duomenys neskeliami) 484 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Emilė“ (juridinio asmens kodas 302629571) atsakovei bankrutavusiai kredito unijai ,,Vilniaus taupomoji kasa“ (juridinio asmens kodas 112040690) 1 694 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus devyniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Vilija Mikuckienė
Neringa Švedienė
Tomas Venckus