Baudžiamoji byla Nr. 1-393-853/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18430-2021-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.6.6; 1.1.8.6.2; 1.1.9.1; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.3.6.4.6

(S)

TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 21 d.

Mažeikiai

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Andželika Butkuvienė,

sekretoriaujant Lilijai Drizgienei,

dalyvaujant kaltinamajam E. D., pretendentei į laiduotojas J. S., nuotoliniu būdu per konferencinę programą ZOOM gynėjui advokatui Algimantui Ruginiui, prokurorei Aidai Pogojienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje 

E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, spec. vidurinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) darbuotoju, administracine tvarka nebaustas, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

E. D. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent: 2021 m. birželio 7 d., apie 12.29 val., Mažeikių rajone, Renavo kaime, Židikų - Vadagių g. sankryžoje, vairavo jam nuosavybės teise priklausančią motorinę transporto priemonę – keleivinį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neblaivus, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. pagal 2021-06-07 alkotesterio „ALCOTEST 6810“ parodymus Nr. 15007, nustatytas 1,94 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis E. D. apklaustas teisiamojo posėdžio metu, kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2021 m. birželio 7 dieną apie 11.30 val. – 12.00 val. vairavo sau priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“ būdamas girtas, vežė draugą į namus, iš Grūstės kaimo į Renavo kaimą. Prieš tai buvo gėręs sidro. Vadagių kaime jį sustabdė policijos pareigūnai. Jis iš karto prisipažino, jog yra vartojęs alkoholinius gėrimus. Pareigūnai jam du kartus nustatinėjo girtumą ir su nustatytu 1.94 promilių girtumu jis sutinka. Nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio.

Teisiamojo posėdžio metu pretendentė į laiduotojas J. S. paaiškino, kad palaiko teismui pateiktą prašymą ir prašo jos brolį E. D. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nurodė, jog gali daryti teigiamą įtaką savo broliui. Patvirtino, jog su broliu bendrauja artimai gyvena netoli brolio, už 5 kilometrų, dažnai susitinka ir susiskambina, todėl turi galimybę jį prižiūrėti. Su broliu apie jo padarytą nusikaltimą kalbėjosi ir yra įsitikinusi, jog brolis nuoširdžiai gailisi netinkamai pasielgęs ir daugiau taip nebesielgs. Patvirtino, jog brolis priima jos pagalba ir jie pasitaria priimdami sprendimus. Mano, jog toks brolio elgesys, kurio ji neteisina, buvo spontaniškas ir neapgalvotas. Brolį palaikys morališkai, dar dažniau pas jį lankysis ir jį prižiūrės. Nurodė, jog brolis neturi priklausomybės alkoholiui, nes turi darbą ir alkoholį vartoja tik savaitgaliais. Nurodė, jog neturi galimybės sumokėti užstato, kadangi išlaiko ir du nepilnamečius vaikus. Brolis apie padarytą nusikaltimą pasisakė kitą dieną. Ji brolį ir pabarė, vėliau paguodė. Mano, kad gali daryti teigiamą įtaką savo broliui.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, gynėjas bei prokurorė. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Be kaltinamojo E. D. visiško kaltės pripažinimo jo kaltė yra įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais, o būtent:

-       informaciniu pranešimu ROIK 0121000362710, kuriame užfiksuota, kad sustabdytas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojui E. D. nustatytas 1.94 promilių girtumas (b. l. 11);

-       2021 m. birželio 7 d. apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), yra Mažeikių r., Renavo k., Židikų-Vadagių gatvių sankryžoje. Automobilis nufotografuotas, paimtas iš įvykio vietos ir išgabentas į Mažeikių r., Krucių k., esančią UAB „Autobastionas“ automobilių saugojimo aikštelę, pridėtos foto lentelės (b. l. 15-17, 18-20, 24);

-       2021 m. birželio 7 d. neblaivumo nustatymo aktu, kuriame nurodyta, kad pirmojo tikrinimo, atlikto 12.29 val. metu, E. D. nustatytas 1.94 promilių neblaivumas, antro patikrinimo, atlikto 12.47 val. metu, nustatytas 2.00 promilių neblaivumas (b. l. 21);

-       2021 m. birželio 7 d. ALCOTEST 6810 atliktų neblaivumo patikrinimų rezultatais, iš kurių matyti, jog E. D. 12.29 val. nustatytas 1.94 promilių girtumas, o 12.47 val. – 2.00 promilių girtumas (b. l. 22);

-       VĮ Regitra duomenų bazės išrašu apie kelių transporto priemones matyti, kad keleivinio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas yra E. D. (b. l. 25);

-       ikiteisminio tyrimo metu duotais E. D. parodymais, kur jis apklaustas įtariamuoju parodė, kad kaltę pripažįsta bei nurodė, kad 2021 m. birželio 7 d. apie 10.00 val. pas jį į namus atėjo jo draugas, su kuriuo išgėrė 2 vnt. sidro 6 laipsnių stiprumo. Apie 12.00 val. sugalvojo draugą parvežti į namus. Išvažiavo iš Mažeikių r., Grūstės k., ir įvažiavus į Renavo k. iš priekio pamatė važiuojančius policijos pareigūnus, kurie įsijungę švyturėlius jį sustabdė. Policijai prisipažino vartojęs alkoholinius gėrimus. Girtumą nustatinėjo du kartus, pirmą kartą nustatė 1.94 promiles, o vėliau 2 promiles girtumo. Nuoširdžiai gailisi, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus (b. l. 52-53).

Dėl veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje

Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. 

Išanalizavus ir įvertinus byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, darytina išvada, kad kaltinamojo E. D. nusikalstama veika visiškai įrodyta, kvalifikuota teisingai. Jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1.94 prom. neblaivumas, o tokie kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimų pažeidimas (numato draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims). Tokia kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį. E. D. nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia – jis suvokė, kad vairuoja transporto priemonę būdamas neblaivus, suprato pavojingą šių savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti ir savo veiksmais sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai, ar jų turto saugumui.

Dėl laidavimo instituto taikymo

Teisminio bylos nagrinėjimo metu J. S. prašė perduoti jos brolį E. D. jos atsakomybei pagal laidavimą ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės be užstato, o baudžiamąją bylą nutraukti.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu nustatomos visos šios sąlygos: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tam, kad asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi egzistuoti visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos. Nesant nors vienos sąlygos, asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą negali būti atleistas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-51/2010 ir kt.).

Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, anksčiau teismo nėra teistas (b. l. 43), administracine tvarka nebaustas (b. l. 41). E. D. visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą, kritiškai įvertino savo elgesį ir išgyvena dėl to. Tai laikytina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis yra išsituokęs (b. l. 25) ir turi pastovią gyvenamąją vietą (b. l. 35), dirbantis (duomenys neskelbtini) darbininku (b. l. 36), darbovietės charakterizuojamas išimtinai teigiamai (b. l. 45), gaunantis pastovias pajamas (b. l. 95), UAB Mažeikių psichinės sveikatos centre nesilankė (b. l. 40). Įvertinus visas šias aplinkybes, yra pagrindo manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad prašymą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (b. l. 83) pateikusi J. S. yra kaltinamojo E. D. sesuo (b. l. 83). J. S. neteista (b. l. 77, 85), administracine tvarka nebausta (b. l. 86), dirbanti (duomenys neskelbtini), darbovietės charakterizuojama teigiamai (b. l. 88), gauna pastovias pajamas (b. l. 89), UAB Mažeikių psichinės sveikatos centre nesilankė (b. l. 87). J. S. teismo posėdyje palaikė prašymą perduoti kaltinamąjį jos atsakomybėn pagal laidavimą. Visos šios aplinkybės rodo, kad J. S. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką savo broliui kaltinamajam E. D..

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas atleisti E. D. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymą, pagal laidavimą, perduodant jį jo sesers J. S. atsakomybei (BK 40 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Tokiu būdu, bus įgyvendinti teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimai ir pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės skyrimo tikslai. Atsižvelgiant į laiduotojos J. S. minėtas asmenines savybes bei gaunamas pajamas, atsižvelgiant į tai, jog išlaiko du nepilnamečius vaikus, skirtinas laidavimas be užstato (BK 40 straipsnio 5 dalis), nes pagrindinė laidavimo paskirtis yra padėti nusikaltusiam žmogui suprasti padaryto nusikaltimo galimas pasekmes ir daugiau nenusikalsti.

Spręsdamas dėl laidavimo termino, teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, mastą, E. D. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jo teigiamą asmenybę, laiduotojos J. S. teigiamą asmenybę ir galimą teigiamą jos poveikį kaltinamajam bei daro išvadą, jog laidavimas dviejų metų terminui bus pakankama poveikio priemonė kaltininkui.

Laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui būtų akivaizdi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-116-1073/2018) ir teismo vertinimu J. S. ir yra būtent tas asmuo.

Kaltinamajam išaiškintinos BK 40 straipsnio 7 ir 8 dalyje numatytos teisinės pasekmės.

Laiduotojai išaiškintina BK 40 straipsnio 6 dalyje numatyta teisė atsisakyti laidavimo ir šio veiksmo teisinės pasekmės.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiama to paties rezultato, kaip ir kriminaline bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Tarp įstatymu nustatytų baudžiamojo poveikio priemonių yra numatyta ir įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. BK 71 straipsnis, reglamentuojantis įmokos paskyrimą, nenumato jokių išimčių, dėl kurių ši baudžiamojo poveikio priemonė negali būti taikoma, šiuo konkrečiu atveju. Konstatuotina, jog įstatyme nėra išskirtos atskiros nusikalstomos veikos (pagal jų rūšį, pavojingumą, pobūdį ar kitus kriterijus), kurias padarius, asmuo negali būti įpareigojamas sumokėti nustatyto dydžio įmoką į asmenų, nukentėjusių nuo nusikaltimų, fondą. Tad nėra teisinio pagrindo neskirti šios baudžiamojo poveikio priemonės kaltinamajam vien dėl to, kad nebuvo padarytas smurtinio pobūdžio nusikaltimas. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu ir BK 71 straipsniu, E. D. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, t. y. 10 MGL (500,00 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 2811 straipsnio numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 2811 straipsnyje numatytą nusikaltimą, padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles, ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Nustatyta, jog kaltinamasis E. D. nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, todėl siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Nustatant taikomos baudžiamojo poveikio priemonės terminą, teismas atsižvelgia į tai, kad E. D. nėra teistas ir administracine tvarka nebaustas, neginčijo veikos padarymo aplinkybių ir nuoširdžiai gailėjosi, jo veika labiau atsitiktinė bei spontaniška. Įvertinus nurodytas aplinkybes, nustatytinas šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo terminas – du metai, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. birželio 8 d., nuo dienos kai buvo paskirta kardomoji priemonė specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 57-58).

Pagal BK 72 straipsnio 1-4 dalių nuostatas turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nagrinėjamu atveju nusikalstama veika padaryta vairuojant jam, t. y. E. D., nuosavybės teise priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 25), todėl automobilis laikytinas nusikaltimo padarymo priemone ir jis konfiskuotinas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 72 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys).

Kaltinamajam 2021 m. birželio 8 d. nutarimais paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir specialios teisės sustabdymas (b. l. 54-55, 57-58, 59-60), kurios paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), automobilio užvedimo raktelis ir transporto priemonės registracijos liudijimas, kurie saugomi UAB „Autobastionas“, Krucių k., Mažeikių r. (b. l. 24), E. D. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas VĮ Regitra 2016 m. spalio 4 d. esantis voke prisegtame prie galinio bylos viršelio vidinės pusės, nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu – „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu – vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduotinas VĮ Regitra, automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), užvedimo raktelis ir transporto priemonės registracijos liudijimas, perduotini už turto konfiskavimo vykdymą atsakingai institucijai (pareigūnui), E. D. asmeniniai daiktai iš automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurie nėra sudedamoji automobilio dalis, grąžintini E. D..

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 - 307, 313 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

E. D. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymą pagal laidavimą be užstato, perduodant jį 2 (dviejų) metų terminui laiduotojos J. S., gimusios (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), atsakomybėn.

Išaiškinti E. D., kad jam, laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai J. S., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam E. D. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. birželio 8 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 71 straipsniu, paskirti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam E. D. baudžiamojo poveikio priemonę 10 MGL (500,00 Eur (penkių šimtų eurų)) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Įmoką sumokant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos sąskaitą esančią Luminor Bank AS Nr. LT88 4010 0510 0467 0332.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, paskirti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam E. D. baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

E. D. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialios teisės sustabdymą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), automobilio užvedimo raktelį ir transporto priemonės registracijos liudijimą perduoti už turto konfiskavimo vykdymą atsakingai institucijai (pareigūnui);

E. D. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą VĮ Regitra 2016 m. spalio 4 d., perduoti VĮ Regitra;

E. D. asmeninius daiktus iš automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurie nėra sudedamoji automobilio dalis, grąžinti E. D.

Baudžiamąją bylą Nr. 1-393-853/2021 nutraukti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui skundą paduodant Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Teisėja                                                                   Andželika Butkuvienė